Byla 2A-446-262/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės(kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui M. S., tretiesiems asmenims J. L.-Stonienei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, išvadą teikiančiai institucijai - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui - dėl dalies sutikimo, statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti garažo projektą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė L. S. patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti jos sutikimą (suderinimą) atsakovo pateiktame sodo sklypo plane M 1:500 toje dalyje, kurio pagrindu savo sklype sodininkų bendrijoje ( - ), skl. Nr. ( - ), ( - ), Vilniuje, M. S. suprojektavo naują 4,7 metrų aukščio statinį - garažą; 2) panaikinti sutikimo (suderinimo) pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės išduotą 2007 m. birželio 1 d., statybos leidimą, registracijos Nr. GN/578/07-0437 dalyje, kur naikintino ieškovės išduoto leidimo sutikimo (suderinimo) pagrindu atsakovui savo sklype leista statyti minėtą garažą; 3) įpareigoti atsakovą projektuoti jam nuosavybės teise priklausančio seno sodo pastato rekonstrukciją (restauravimą) į garažą, nesiskiriančią nuo faktiškai natūroje esamo sodo pastato ploto ir aukščio arba projektuoti naują statinį 3 metrų atstumu nuo ieškovės sklypo ribos, esamą seną sodo pastatą perstatant arba nugriaunant. Nurodė, kad 2006 metais sutiko su atsakovo pateiktame plane nurodytais sklypo matavimais ir neturėjo priekaištų projektiniam užstatymui. Tačiau atsakovas, ieškovei nepateikė nei planuojamų statinių priešprojektinių pasiūlymų, nei statinių projektų, nenurodė ir nederino jokių duomenų apie tai, kokio aukščio statinius ketina statyti, kiek tai paveiks ieškovės žemės sklypą, ar bus užstojama saulė, šviesa, kaip kiti projektuojami statiniai paveiks ieškovės nuosavybės teise turimą žemės sklypą ir sodo pastatą, taip pat nenurodė, kokio išmatavimo ir konstrukcijų bei kaip restauruos ant ieškovės ir atsakovo sklypų ribos, greta ieškovės medinio namelio stovintį statinį į garažą. Ieškovės teigimu, atsakovas nenurodė, kad praktiškai savo sklype projektuoja naują 4,7 metrų aukščio statinį – garažą – vietoje esamo seno sodo pastato, o ne šį sodo pastatą restauruoja. Teigė, kad atsakovo suprojektuotas garažas yra dvigubai aukštesnis už prieš tai buvusį seną sodo namelį, o tai pažeidė ieškovės teises, nes kilo neigiamas poveikis ieškovės mediniam sodo nameliui ir žemės sklypui - blogėjo insoliacija, oro pralaidumas tarp ieškovės sodo namelio ir atsakovo projektuojamo statinių, galėjo pradėti drėkti ieškovės medinio namelio sienos, blogėja žemės sklypo naudojimo, sodininkystės vystymo sąlygos, mažėja ieškovės žemės sklypo vertė, apsunkinama statyba ieškovės sklype.

5Atsakovas M. S. atsiliepime patikslinto ieškinio nepripažino. Prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė suvokė, jog atsakovui priklausantis senas sodo namelis bus perstatytas į garažą. Atsakovo teigimu, ieškovė neva suklydo dėl garažo aukščio, tačiau tai nelaikytina esminiu suklydimu, sudarančiu pagrindą naikinti ieškovės sutikimą.

6Trečiasis asmuo J. L.-S. ieškinio nepripažino. Prašė jį atmestai kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodė, kad ieškovė praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą (ABTĮ 33 str. 1 d.), nes informacija apie atsakovui išduotą statybos leidimą buvo viešai skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės Leidimų statybai registre nuo 2007 metų birželio mėnesio. Be to, pati iškovė nurodė, kad 2010 m. birželio mėnesį kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl informacijos ir duomenų pateikimo, o ieškinį pareiškė 2010 m. spalio 4 d., t.y. praleidusi vieno mėnesio apskundimo terminą. Nesutiko su ieškovės reiškiamu reikalavimu) įpareigoti atsakovą projektuoti jam nuosavybės teise priklausančio seno sodo pastato rekonstrukciją (restauravimą) į garažą, nesiskiriančią nuo faktiškai natūroje esamo sodo pastato ploto ir aukščio arba projektuoti naują statinį 3 metrų atstumu nuo ieškovės sklypo ribos, esamą seną sodo pastatą perstatant arba nugriaunant, nes nors ieškovė ir rėmėsi CK 4.103 straipsniu, Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 punktu ir kt., tačiau nei nurodytos, nei jokios kitos teisės normos nenumato galimybės įpareigoti atsakovo atlikti kokius nors perprojektavimo, griovimo, statybos ar kitus veiksmus. Teigė, kad atsakovas nevykdė ir nevykdo jam priklausančio sodo namo perstatymo į garažą darbų. Pagal Statybos įstatymo nuostatas statybos darbais nelaikomi projektavimo darbai, kurie buvo atlikti. Todėl manė, kad ieškovės nurodomos teisės normos ginčo atveju netaikomos. Trečiojo asmens manymu, ieškovės reikalavimai prieštaravo CK 1.5 straipsnio nuostatoms.

7Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovei apie tai, jog atsakovas planuoja statyti 4,7 metrų aukščio garažą (rekonstruoti sodo namelį į garažą), turėjo būti žinoma dar 2006 metais, duodant ginčijamą sutikimą. Statybos leidimas atsakovui buvo išduotas būtent pagal su ieškove suderintą projektą, o ne kokį kitą projektą, todėl ji su projektu buvo susipažinusi ir žinojo ne tik sklypo užstatymo planą, bet ir sklype projektuojamų statinių aukštingumą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigė, kad ieškovė praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 2007 m. birželio 1 d., statybos leidimo nuginčijimo terminą.

8Trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius atsiliepimo nepateikė.

9Išvadą teikianti institucija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius išvadoje nurodė, kad atsakovo garažo projektas yra suprojektuotas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. birželio 1 d., išduotą statybos leidimą ir nustatyta tvarka suderintas su gretimų sklypų savininkais, minėtam projektui neprieštarauja ir SB „Riešutas“ pirmininkė. Be to, garažas yra suprojektuotas vieno aukšto su stogo nuolydžiu (vandens nuvedimu) į paties atsakovo sklypą.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15d., sprendimu ieškinys buvo atmestas. iš ieškovės, atsakovui priteista 800 Lt, o trečiajam asmeniui J. L. –S. – 300 bylinėjimosi išlaidų. Panaikinta Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d., nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė - draudimas atsakovui M. S., gyv. sodininkų bendrijoje ( - ), skl. Nr. ( - ), ( - ), Vilniuje, vykdyti 4,7 metrų aukščio statinio – garažo – statybos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės 2007 m. birželio 1 d., išduotą statybos leidimą Nr. GN/578/07-0437 atsakovui priklausančiame žemės sklype adresu sodininkų bendrijoje ( - ), skl. Nr. ( - ), ( - ), Vilniuje. Teismas nurodė, kad nors atsakovas prieš ieškovei duodant sutikimą ir neakcentavo, jog po sodo pastato rekonstrukcijos jo aukštis vienoje pusėje padidės, ieškovė būdama apdairia, atidžia ir rūpestinga, aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčia žemės sklypo sodininkų bendrijoje ( - ), skl. Nr. ( - ), ( - ), Vilniuje, ir jame esančių statinių savininke, turėjo galimybę domėtis jai pasirašyti pateiktame plane nurodytais duomenimis, gilintis į jų turinį, bei, turėdama prieštaravimų dėl tokių duomenų, atsisakyti pasirašyti pateiktą projektą (planą). Tačiau, pati ieškovė pripažino, kad ji to nedarė ir papildomų duomenų, galinčių turėti įtakos sutikimo davimui, iš atsakovo neprašė. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovei duodant sutikimą garažo rekonstrukcijai, jai buvo daromas koks nors spaudimas ar neteisėta įtaka. Kompleksiškai įvertinęs ieškovei pasirašyti pateiktame plane (projekte) nurodytus duomenis, teismas padarė išvadą, kad esminis, pagrindinis ieškovės parašo (sutikimo, suderinimo) gavimo tikslas buvo galimybė vykdyti vienbučio gyvenamojo namo naują statybą. Tačiau teismo nuomone, negalima buvo teigti, jog rekonstruojamo pastato aukščio padidėjimas 1,7 metru link gatvės pusės buvo išskirtinė, esminė aplinkybė, apie kurią atsakovas privalėjo atskirai informuoti ieškovę žodžiu, pateikdamas jai pasirašyti nurodytą planą (projektą). Aplinkybės, kad ieškovės pasirašytame sklypo plane M 1:500 (projekte) vienoje vietoje nurodoma, jog sodo pastatas bus restauruojamas į garažą, o kitoje (sutartinių žymėjimų grafoje) – kad sodo pastatas bus rekonstruojamas į garažą, teismas taip pat nelaikė esmine aplinkybe, galėjusia turėti lemiamos įtakos ieškovei apsprendžiant dėl sutikimo garažo rekonstrukcijai davimo, juolab, kad ieškovė pripažino jai pasirašyti pateikto plano (projekto) ir jame vartojamų sąvokų detaliau neanalizavusi. Be to, restauravimo sąvoka įstatymų leidėjo apskritai nėra vartojama reglamentuojant nekilnojamosios kultūros vertybės statuso neturinčių statinių tvarkybą (statybą). Teismo vertinimu, ieškovės ir jos atstovo argumentai dėl to, jog rekonstruojamo sodo pastato (garažo) dalis patenka į ieškovės žemės sklypą, o rekonstruotas 4,7 m aukščio garažas neatitiks Sodininkų bendrijų įstatymo ir Statybos įstatymo, statybos reglamentų keliamų reikalavimų, šio statinio įteisinimas prieštaraus nurodytų teisės aktų nuostatoms, neturėjo pagrindo, kadangi kompetentingos institucijos savo sprendimais patvirtino projekto atitiktį galiojantiems (galiojusiems) teisės aktams, išduodamos leidimus vykdyti statybą. Be to, ieškovė atsakovui išduotą statybos leidimą patikslintame ieškinyje ginčijo iš esmės vien tuo pagrindu, jog nuginčijus jos sutikimą garažo rekonstrukcijai, nebeliks vieno iš privalomų pagrindų statybos leidimo išdavimui. Kitų konkrečių statybos leidimo nuginčijimo pagrindų, konkrečių teisės aktų nuostatų, kurias išduotas statybos leidimas pažeidė, ieškovė nenurodė. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė, pasirašydama jai pateiktame plane (projekte), elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, nesigilino į pateikto plano turinį, jo nesiaiškino, jokių papildomų paaiškinimų ar duomenų iš atsakovo nereikalavo. Tad esminiu faktoriumi, nulėmusiu, kaip vėliau paaiškėjo, nepageidaujamų teisinių pasekmių ieškovei kilimą, teismas laikė pačios ieškovės nepakankamą apdairumą, atidumą bei rūpestingumą, o ne atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą). Todėl laikė, kad pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas, pateikdamas ieškovei pasirašyti aukščiau nurodytą planą (projektą), ją apgavo arba suklaidino, sąmoningai nutylėjo sutikimo (ne)davimui reikšmingas, galinčias turėti įtakos aplinkybes nebuvo. Todėl teismas, atmetęs pagrindinį ieškovės reikalavimą, kitus ieškovės reikalavimus įvertinęs kaip išvestinius iš pagrindinio reikalavimo, juos atmetė, kaip ir patį ieškinį. Teismas taip pat nurodė, kad reikalavimui dėl dalies statybos leidimo panaikinimo, savivaldybės prašymu, taikytina 1 mėnesio ieškinio senatis, todėl ieškinys buvo atmestas ir nurodytu pagrindu (ABTĮ 33 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-658/2002, 3K-3-380/2006, 3K-3-134/2008, 3K-3-588/2008). Atmetus ieškinį atsakovui buvo priteista 800 Lt, o trečiajam asmeniui L. – S. – 300 bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 straipsnio 1 d.)

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Ieškovė L. S. (toliau – Apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad naujas sprendimas negali būti priimtas, panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo pateikta ieškovei architektūrinių duomenų visuma neatskleidžia būsimo statinio aukščio ir konstrukcijų – ar jis bus su rūsiu, kaip didės aukštis ir kaip projekte bus užpildomas sklypo užpildymo plotas, tankumas, intensyvumas ir statybinis tūris. Dėl ko nepateikus išsamių duomenų ir nutylėjus esmines aplinkybes – CK 1.91 straipsnio prasme, nebuvo gautas Apeliantės sutikimas, būtent tokio aukščio statiniui. Kadangi atsakovui pavyko suklaidinti Apeliantę, jis gavęs jos parašą, nepagrįstai gavo kompetentingų institucijų derinančių projektą bei išduodančių statybos leidimus pritarimą. Dėl to, apylinkės teismas netinkamai taikė CK 1.91 straipsnio 5 dalies nuostatas ir Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismas nepagrįstai nustatė, jog rekonstruojamo sodo pastato aukštis yra 3 metrai, nes iš pateiktų rašytinių įrodymų, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, aiškiai matyti, kad atsakovo sodo pastato aukštis yra 2,5 m, todėl ir atsakovo nerekonstruoto sodo pastato aukštis yra 2,5 m, o ne 3 metrai, kaip teigia trečiasis asmuo J. L. – S. Dėl to ir naujasis pastatas pagal garažo projektą padidėja 2,2 m, o ne 1,7 m. Tačiau teismas skundžiamame sprendime nemotyvavo, kodėl rėmėsi trečio asmens teiginiais, o ne byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Apeliantės teigimu, teismas padarė neteisingą išvadą, jog jai buvo nurodyti visi pagrindiniai duomenys, reikalingi apsisprendžiant dėl sutikimo davimo, nes iš tikrųjų, jai nebuvo žinomas būsimo statinio aukštis, o atsakovas nurodė tik jam, kaip statytojui palankią informaciją, kad tai bus seno sodo namo restauracija. Apeliantės manymu, šią sąvoką atsakovas naudojo sąmoningai, siekdamas suklaidinti ir apgaulės būdu gauti ieškovės sutikimą dvigubai didesnio, naujo garažo statybai, nepateikdamas techninio projekto ir planuojamo projektuojamo statinio aukščio rodmenų. Atsakovas nenurodė ir kitų svarbių duomenų, tokių, kaip aukštis, ilgis, plotis, tačiau teismas nepagrįstai ir neteisingai nustatė pateiktus įrodymus, kad Apeliantei buvo pateikti planuojamo statyti statinio ilgis ir plotis, kuriame ji ir pasirašė, nors iš pateikto sklypo plano M1:500 matyti, kad nurodyti duomenys jai pateikti nebuvo. Pažymi, kad atsakovas Apeliantės sutikimo prašė, kai ,,ji sėdo į automobilį ir buvo beišvažiuojanti namo“, nesuteikdamas laiko susipažinti su pateikiamu planu. Atsakovas taip pat teigė, kad jam sutikimas buvo reikalingas dėl namo statybos, o ne dėl sodo namelio perstatymo į garažą. Dėl to, teismas netinkamai vertino aplinkybes, dėl visų Apeliantei pateiktų pagrindinių duomenų, tinkamo apsisprendimo duodant sutikimą. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas rėmėsi teisėtų lūkesčių principu, tačiau neįvertino to, kad šiuo principu gali remtis tik sąžininga teisinių santykių šalis, o ne šalis kuri remiasi apgaule. Dėl to, teismas netinkamai aiškino CK 1.91 straipsnio nuostatas, nustatydamas, kad statinio aukštis nėra esminė aplinkybė ir sutikimas buvo gautas ne apgaulės būdu. Teismas neįvertino, ar su ieškove buvo suderintas reikalingos atsakovo statinio statybai iki 4,7 metrų aukščio aklinos ugniasienės projektavimas ant ieškovės ir atsakovo žemės sklypo ribos ir skundžiamame sprendime dėl to nepasisakė, tuo pažeisdamas CPK 265 ir 270 straipsnių nuostatas, nes nevertino ar sandoris dėl sutikimo davimo buvo sudarytas tinkamai, formos ir turinio prasme. Teismas nevertino ar tinkamai dokumentai buvo pateikti Apeliantei siekiant gauti sutikimą dėl naujo statinio ant Apeliantės sodo ribos. Teismas konstatavo, kad sutikimas yra tinkamas, nes valstybinės institucijos išduodamos statybos leidimą pripažino projektą tinkamu. Tačiau, mano, kad tokia teismo išvada padaryta neįvertinus visų byloje esančių įrodymų, nes teismas nevertino to, kad atsakovas su Apeliante 2006 metais suderino tik Sodo planą M1:500, kuriame buvo derinami ,,pateikto sklypo matavimai ir jo projektinis užstatymas“, kad atsakovas nepateikė visos informacijos - planuojamų statinių prieš projektinių pasiūlymų, statinių projektų, techninės dokumentacijos, numatant seno atsakovui nuosavybės teise priklausančio sodo pastato restauravimą į garažą. Atsakovas nederino jokių duomenų apie tai, kokio aukščio statinius ketina statyti, ar statinys-garažas bus su požemine dalimi – rūsiu ir/ar duobėmis, skirtomis patekti po garaže laikomomis transporto priemonėmis, ir ar suprojektuotas rūsys apims naujai suprojektuoto garažo statybinį tūrį ar atsakovo bus projektuojama tik antžeminė garažo dalis be rūsio ir/ar duobių Atsakovas nederino su Apeliante kiek toks suprojektuotas aukštas statinys paveiks jos sklypą, ar bus užstojama saulė, šviesa, kitaip projektuojami statiniai paveiks ieškovės nuosavybės teise turimą žemės sklypą ir sodo pastatą, taip pat nenurodė, kokio išmatavimo ir konstrukcijų bei kaip restauruos ant ieškovės ir atsakovo sklypų ribos, greta Apeliantės medinio namelio stovintį statinį į būsimą garažą, nederino ugniasienės, būtinos naujo statinio statybai projektavimo ant ieškovės sklypo ribos. Žinodama, kad ant jos žemės ribos bus statomas naujas 4,7 m, aukščio pastatas, ji niekada nebūtų leidusi to daryti, nes tai akivaizdžiai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Apeliantės teigimu, sklypo planas nėra išsamus dokumentas, kuriame būtų pateiktas planuojamo statyti statinio projektas, nurodyti visi būtini statinio duomenys, bei kita informacija susijusi su nauju statiniu. Todėl paminėtas planas negali būti laikomas tinkamu dokumentu sutikimui dėl naujo 4,7 metrų aukščio pastato ant žemės sklypo ribos pareikšti. Teigia, kad pagal STR 1.05.06:2005 ,,Statinio projektavimas“ patvirtintą LR Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d., įsakymu Nr. A1-708, pateikiamas apibrėžimas dokumentų, kurie atitinkamai turėjo būti pateikti ieškovei, atsakovui siekiant pateikti išsamią ir pilną informaciją apie būsimą projektuojamą garažą. Todėl teismas neįvertindamas ar ieškovei pateikti dokumentai – sklypo planas – buvo tinkami sandorio sudarymui pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.

14Atsakovas M. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15Nurodo, kad skundžiamasis teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantė neįrodė, kad sandorį sudarė, jai labai nenaudingomis sąlygomis, arba nuo jos buvo nuslėptos aplinkybės, kurias žinodama ji sandorio nebūtų sudariusi. Apeliantė dar 2006 metais atsakovo sklypo plane 1:500 padarė įrašą, jog sutinka su nurodytais sklypo matavimais ir neturi priekaištų sklypo projektiniam užstatymui, nors turėjo galimybę domėtis jai pateikiamais duomenimis ir gilintis į jų turinį ir turėdama prieštaravimų atsisakyti pasirašyti pateiktą planą. Apeliantė teismo posėdžio metu neginčijo, jog atsakovui priklausančio sodo pastato aukštis aukščiausiame taške yra 3 metrai, o iš byloje pateiktos vaizdinės medžiagos akivaizdu, kad suprojektuotas garažas yra tik savo aukščiausiame taške (ir tik vienoje pusėje) 4,7 m, ir ši garažo stogo šlaitinė dalis yra į gatvės pusę, o ne į Apeliantės sklypo pusę. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pagrįstai kompleksiškai vertino Apeliantei pateiktame plane(projekte) nurodytus duomenis ir padarė pagrįstas išvadas, o pastato rekonstrukcija suponuoja ir pastato aukščio pakitimus. Suprojektuoto garažo aukščiausioji dalis yra į gatvės pusę ir nėra duomenų, jog dėl pastatyto garažo pablogės natūralios šviesos patekimas į Apeliantės sodo pastatą ar žemės sklypą. Taip pat teigia, kad Apeliantės sodo pastatas neturi langų į esamo atsakovo sodo pastato (garažo) pusę. Nesutinka su Apeliantės argumentu, kad atsakovui pastačius suprojektuotą garažą, jos pageidaujamai sodo pastato rekonstrukcijai bus taikomi griežtesni reikalavimai, nes atsakovo sodo pastatas jau yra prie ginčo šalių sklypų ribos ir jo perstatymas į garažą niekaip nepagriežtins reikalavimų galimai pageidautinai Apeliantės sodo namo rekonstrukcijai. Nesutinka su Apeliantės argumentu, kad teismas neįvertino ar su ieškove sudarytas garažo ugniasienės projektavimas, nes ji yra aiškiai pažymėta Apeliantės pasirašytame plane (projekte). Be to, ugniasienė yra ne kas kita, kaip to paties suprojektuoto garažo siena į Apeliantės pusę, tačiau atitinkanti aukštesnius priešgaisrinius reikalavimus todėl ji nepablogins esamos padėties, bet ją pagerins, nes šiuo metu esantis senas atsakovo sodo namas ir jo medinės sienos negali atitikti tokių priešgaisrinių reikalavimų, kokius atitiks specialiai nuo gaisro saugosianti suprojektuota ugniasienė. Nurodo, kad Apeliantės ieškinys buvo pareikštas praleidus 1 mėnesio ieškinio senaties terminą (ABTĮ 33 str. 1 d.).

16Trečiasis asmuo J. L.-S. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamąjį teismo sprendimą palikti nepakeistu; Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

19Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

20Apeliacinis skundas netenkintinas.

21Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-23/2009; kt.).

22CK 1.91 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

23Pažymėtina, kad teismas vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Tuo atveju, kai keliamas klausimas dėl apgaulės ar suklydimo sudarant sandorį, būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-353/2002; 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1125/2003).

24Konstatuotina ir tai, kad byloje turi būti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovę), dėl kurių ieškovė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies elgesį prieš sandorio sudarymą, sudarant sandorį ir po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-349/2005; 2006 m. lapkričio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2007 m. balandžio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2007 m. liepos 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. spalio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-458/2008; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-609/2008).

25Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad atsakovas nesiekė apgauti Apeliantės, nes jai susipažinimui buvo pateiktas sklypo planas M 1: 500. Ji pateiktą planą pasirašė, tuo pačiu pritardama pastato rekonstrukcijai ir atsakovo sodo namelio perstatymui (rekonstravimui) į garažą ir kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodo apylinkės teismas, Apeliantė nepasinaudojo galimybe tinkamai susipažinti su pateiktu projektinio užstatymo planu. Byloje esantis atsakovo rekonstrukcijos planas tvirtina, kad Apeliantė sutiko ir neturėjo priekaištų dėl atsakovo sklypo projektinio užstatymo (b.l. 102, T1). Priešingu atveju, ji turėjo teisę, kaip gretimo sklypo savininkė, atsisakyti pasirašyti jai pateiktą atsakovo garažo rekonstrukcijos planą, tokiu būdu gindama savo teises ir teisėtus interesus. Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad atsakovas gavo ne tik ieškovės, bet ir aplinkinių sklypų savininkų sutikimą dėl projektinio užstatymo, rekonstrukcijos planas buvo suderintas su valstybinėmis institucijomis ir gautas statybos leidimas (b.l.72-94, 102-104, T1, 26, 47,T2). Rekonstrukcijos planas buvo patvirtintas ir Sodų bendrijos pirmininkės sutikimu (parašu) (b.l. 105, T1). Todėl, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad atsakovas pastato rekonstrukciją atliko neteisėtai. Teisėjų kolegija nesutinka su Apelianės argumentu, kad teismas nepagrįstai nustatė, rekonstruojamo sodo pastato aukštį, nes projektas Apeliantei susipažinimui buvo pateiktas dar 2006 metais ir ji, kaip jau minėta, sutiko su projektiniu atsakovo sklypo užstatymu. Pastebėtina ir tai, kad išduodant leidimą statyboms Nr. GN/578/07-0437 brėžiniai dėl pastato aukščio buvo pateikti ir svarstomi 2007 m. gegužės 23-24 d., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinėje statybos komisijoje, kartu su 2006 m. vasario 22 d., projektavimo sąlygų sąvadu Nr. RPS156 (b.l. 64-67,T1). Vadinasi atsakovas jau pateikdamas projektavimo sąlygų sąvadą svarstyti savivaldybėje buvo numatęs, jog projektuojamo garažo aukštis bus 4,7 metro. Dėl to Apeliantės teiginys dėl 2010 m. atsakovo pateikto projekto, kuriame numatytas 4,7 metrų projektuojamo garažo aukštis, vertintinas kaip prielaida ir nėra susijęs su statybos leidimo Nr. GN/578/07-0437 teisėtumu. Nurodytus argumentus patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada, kad atsakovo garažo projektas yra suprojektuotas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. birželio 1 d. išduotą statybos leidimą Nr. GN/578/07-0437 ir nustatyta tvarka suderintas su gretimų sklypų savininkais: Apeliante, Z. B., S. L.. Projektui neprieštaravo, kaip jau minėta ir SB ( - ) pirmininkė. Kaip pažymėjo kompetetinga valstybinė institucija, garažas yra suprojektuotas vieno aukšto su stogo nuolydžiu (vandens nuvedimu) į atsakovo sklypą (b.l. 26, T2). Taigi, atsakovui padarius vandens nuolydį į savo pusę, pastačius ugniasienę toje vietoje, kurioje nėra jokių Apeliantės langų, negalima teigti, kad yra pažeidžiamos Apeliantės teisės ir teisėti interesai. Kaip jau minėta, šiuo atveju reikšminga aplinkybė, Apeliantės sodo sklypo ribos atstumas nuo atsakovo sodo sklypo ribos, nes atstumas tarp sklypų turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaimyninio sklypo savininkas, duodamas sutikimą statyti statinius mažesniu nei nustatyta norminiuose aktuose atstumu nuo jo sklypo ribos, atsisako teisės aktų įtvirtintos su statyba susijusių jo interesų apsaugos ir toks atsisakymas gali būti tik jo laisvos valios išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S. v. L. J., bylos Nr. 3K-3-180/2007, 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2010). Taigi, šiuo atveju, Apeliantė duodama sutikimą rekonstruoti atsakovo sodo namelį į garažą, neįsigilinusi į jai pateiktą projektą, pati atsisakė savo teisių apsaugos. Dėl to, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pasirašydama jai pateiktame plane (projekte), elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, nesigilino į pateikto plano turinį, jo nesiaiškino, jokių papildomų paaiškinimų ar duomenų iš atsakovo nereikalavo. Todėl Apeliantės argumentas, kad jai nebuvo pateiktas išsamus dokumentas, kuriame būtų nurodytas planuojamo statyti statinio projektas, nurodyti visi būtini statinio duomenys, bei kita informacija susijusi su nauju statiniu, atmestinas kaip nepagrįstas.

26Esant virš išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovas rekonstruodamas sodo namelį į garažą, pažeidė CK 1.91 straipsnio 5 dalies nuostatas ir Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas ir sprendžia, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias ginčo dalyką. Dėl to sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistu.

27Dėl proceso teisės normų.

28Apeliantė taip pat ginčijo administracinį aktą ir siekė dalies Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. birželio 1 d. išduoto statybos leidimo Nr. GN/578/07-0437 panaikinimo. Tačiau įstatymas administracinio akto ginčijimui numato vieno mėnesio senaties terminą. Šiuo atveju Apeliantė senaties termino atnaujinti neprašė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas ir tuo pagrindu pagrįstai atmetė ieškinį (ABTĮ 33 str. 1 d.3., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos, 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2004, 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008).

29Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas, nors ir nagrinėjo administracinio akto, 2007 m. birželio 1 d. išduoto statybos leidimo Nr. GN/578/07-0437 panaikinimo klausimą, tačiau Vilniaus miesto savivaldybę byloje įtraukė tik trečiuoju asmeniu, nors pagal sukeliamas procesines pasekmes, Vilniaus miesto savivaldybė turėjo būti traukiama atsakovu šioje byloje. Tačiau, apylinkės teismui civilinę bylą išnagrinėjus iš esmės teisingai ir esant įstatyme įtvirtintam draudimui naikinti teismo sprendimą dėl formalių priežasčių, jis paliktinas nepakeistu (CPK 328 str.).

30Ginčo šalys prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinį skundą atmetus, Apeliantei, kaip bylą pralaimėjusiai šaliai, bylinėjimosi išlaidos nepriteisimos, o tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl jų prašymas netenkintinas (CPK 93 str., 98 str.).

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

32Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė L. S. patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti jos sutikimą... 5. Atsakovas M. S. atsiliepime patikslinto ieškinio nepripažino. Prašė jį... 6. Trečiasis asmuo J. L.-S. ieškinio nepripažino. Prašė jį atmestai kaip... 7. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu ieškinio... 8. Trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius atsiliepimo... 9. Išvadą teikianti institucija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15d., sprendimu... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Ieškovė L. S. (toliau – Apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 14. Atsakovas M. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o... 15. Nurodo, kad skundžiamasis teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.... 16. Trečiasis asmuo J. L.-S. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl... 20. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 22. CK 1.91 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apgaulė taip pat gali būti... 23. Pažymėtina, kad teismas vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius... 24. Konstatuotina ir tai, kad byloje turi būti vertinama, ar atsakovas atliko... 25. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad atsakovas... 26. Esant virš išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 27. Dėl proceso teisės normų.... 28. Apeliantė taip pat ginčijo administracinį aktą ir siekė dalies Vilniaus... 29. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas, nors... 30. Ginčo šalys prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinį... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 32. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti...