Byla 2-1835-330/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-3805-562/2017 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tiksliosios mechanikos technologijos“ direktoriaus J. M. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tiksliosios mechanikos technologijos“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tiksliosios mechanikos technologijos“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

1. Ieškovas UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ direktorius J. M. pateikė pareiškimą, kuriame prašė atsakovei UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ iškelti restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Jurconsult group“, nustatyti 27 000 Eur per mėnesį sumą, kurią UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ turi teisę naudoti einamosioms įmokoms apmokėti restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu; panaikinti apribojimus bendrovės atsiskaitomajai sąskaitai.
2. Nurodė, kad nuo 2016 metų III ketvirčio UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl kurių bendrovės veikla yra apsunkinta. Tokia bendrovės padėtis susidarė dėl nepasiteisinusios verslo rizikos, kai didelę UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ pardavimų dalį sudarė pardavimai vienam partneriui - Voith Turbo Verdichtersysteme GmbH, kuris nuo 2015 metų bendradarbiavimą nutraukė.
3. 2017 m. kovo 15 d. UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos neeilinis visuotinis dalininkų susirinkimas nusprendė: patvirtinti UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ restruktūrizavimo plano metmenis; pritarti administratoriaus kandidatūrai; kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Apie šiuos sprendimus atsakovė pranešė įmonės kreditoriams bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo priežiūros tarnybai.
4. Ieškovo nuomone, atsakovei gali būti keliama restruktūrizavimo byla, kadangi įmonė turi finansinių sunkumų - UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ turi pradelstų įvykdyti prievolių kreditoriams. Paaiškino, kad UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ vykdo veiklą. Šiuo metu bendrovėje dirba 23 darbuotojai, įmonė nuomoja patalpas, gamina metalo gaminius. UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ nėra iškelta bankroto byla ir (arba) vykdomos bankroto procedūros ne teismo tvarka. Taipogi atsakovės finansinė būklė neatitinka nemokios įmonės apibūdinimo. UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ įsteigta 2001 m. rugsėjo 1 d., įmonė niekada nebuvo restruktūrizuojama.
5. Ieškovas teigė, kad bendrovės veikla pelninga, tačiau nesugeneruoja tiek pajamų, jog galėtų iš karto atsiskaityti su visais kreditoriais. Įmonei būtina restruktūrizuoti skolų grąžinimą, kad ji galėtų skolas grąžinti palaipsniui, per restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpį surastų naujų klientų bei atstatytų pardavimų apimtis. Pažymėjo, kad laiku pradėjus restruktūrizavimo procesą, bendrovės mokumas bus atkurtas, o kreditorių finansiniai reikalavimai visiškai patenkinti.
6. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“. Nurodė, kad įsiskolinimas fondo biudžetui nuo 2016 metų IV ketvirčio nuolat didėjo. 2017 m. balandžio 12 d. duomenimis UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 24 812,93 Eur. Nurodė, kad ėmėsi priemonių susidariusiam įsiskolinimui išieškoti, tačiau taikytos priemonės nebuvo sėkmingos. Atsakovė UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ ieškovui pateikė įsipareigojimą mokėti įsiskolinimą dalimis, tačiau jo nesilaikė. Ieškovo nuomone, UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ yra nemoki įmonė, todėl jai keltina bankroto byla.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

7. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsakovei UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, įmonės restruktūrizavimo administratore paskyrė UAB „Jursconsult group“.
8. Teismas, atlikęs atsakovės turtinės padėties ir mokumo vertinimą, nustatė, kad įmonės turto vertė yra 762 939 Eur, o pradelstų įsipareigojimų suma - 233 988,06 Eur. Įvertinęs nustatytą turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykį teismas padarė išvadą, jog įmonės turtinė padėtis neatitinka įstatyme įtvirtintų nemokumo kriterijų. Pažymėjo, kad nors atsakovės finansinė padėtis nėra gera, tačiau įmonė vykdo veiklą ir numato priemones finansinei padėčiai atkurti bei atsiskaityti su kreditoriais. Teismas akcentavo aplinkybę, jog įmonės restruktūrizavimui neprieštarauja didžiausias jos kreditorius. Teismo vertinimu, tai leidžia daryti prielaidą dėl restruktūrizavimo proceso perspektyvumo.
9. Teismas svarbia pripažino aplinkybę, jog įmonė nėra nutraukusi veiklos, turi 16 darbuotojų. Įvertinęs dirbančiųjų skaičių, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas įmonės restruktūrizavimui. Teismas padarė išvadą, kad įmonė atitinka būtinuosius restruktūrizuotinai įmonei keliamus reikalavimus.
10. Teismo vertinimu, įstatymo reikalavimus atitinka ir parengti restruktūrizavimo plano metmenys. Vertindamas metmenyse nurodytų priemonių mokumui atstatyti realumą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovė planuoja ir toliau tęsti ūkinę – komercinę veiklą, vykdant įsipareigojimus pagal turimas sutartis bei sudarant naujas, tuo pačiu iš esmės atsisakant nuostolingos veiklos (metalo apdirbimo, metalo gaminių gamybos), teikiant tik pačias paprasčiausias metalo apdirbimo paslaugas, planuoja likusius įrenginius parduoti, o ūkinę – komercinę veiklą sutelkti į turimo nekilnojamojo turto rekonstrukciją bei nuomą. Teismas nurodė neturįs pagrindo daryti išvadą, jog metmenyse nurodytos priemonės nėra įvykdomos.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8

11. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir priimti naują nutartį - atsakovei UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ iškelti bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas iš pateiktų duomenų turėjo konstatuoti, kad atsakovė yra nemoki, ir šiuo pagrindu galėjo atsakovei iškelti bankroto bylą, atsisakant tenkinti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Mokesčių nemokėjimas sudaro pagrindą iškelti bankroto bylą. Ieškovo nuomone, atsakovė yra nemoki.
2. Teismas išsamiai nevertino, ar atsakovė iš esmės yra pajėgi toliau funkcionuoti, ar jos finansiniai sunkumai nėra pastovaus pobūdžio. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškimo pateikimo dieną neįvykdytų finansinių įsipareigojimų suma sudarė 826 546,42 Eur, o balanse apskaityta turto vertė – 852 887 Eur. 2016 m. sausio 22 d. ieškovo iniciatyva atlikus patikrinimą nustatyta, kad įmonė turėjo turto už 404 129,86 Eur. Be to, įmonės turtui nustatyta hipoteka.
3. Iš restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad atsakovė ketina atsisakyti veiklos, kuri įmonei buvo pagrindinė, o ūkinę komercinę veiklą sutelkti į turimo nekilnojamojo turto rekonstrukciją ir nuomą, tačiau neaišku, iš kokių lėšų bus vykdomi brangiai kainuojantys statybos darbai. Restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodoma, kokiomis lėšomis bus finansuojami pastatų , kuriuos įmonė ketina rekonstruoti ir nuomoti. Taip pat nepagrįsti tikslai išsaugoti 16 įmonėje esančių darbo vietų.
4. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas šiuo atveju laikytinas tik įmonės bankroto atitolinimu ir finansinių įsipareigojimų didinimu. Tuo atveju, jeigu įmonė yra nemoki, jos vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
12. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. VSDFV Vilniaus skyrius iš esmės neginčija aplinkybės, jog atsakovės turtinė padėtis neatitinka įtvirtintų nemokumo kriterijų. Atsakovė iki 2016 metų IV ketvirčio tinkamai vykdė prievoles visiems kreditoriams, o situacija smarkiai pasikeitė tik 2017 metų pirmąjį ketvirtį. Todėl nėra pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentui, jog įmonė eilę metų neatsiskaito su tuo pačiu kreditoriumi. Įmonės restruktūrizavimo metmenų turinys patvirtina atsakovės siekį savarankiškai įveikti finansinius sunkumus. Bankroto byla turėtų būti keliama tik akivaizdžiai nemokiam juridiniam asmeniui.
2. Teismas pagrįstai nurodė, o ieškovas ir neginčijo, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 233 988,06 Eur, o turimo turto vertė – 762 939 Eur. Atskirajame skunde iškeltos abejonės dėl į balansą įtraukto turto vertės yra nepagrįstos. Ieškovo abejonės dėl turto vertės grindžiamos balansine turto verte, kai nagrinėjamu atveju reikšminga laikytina reali (rinkos) turto vertė. Atsakovės turto vertė grindžiama jo vertinimo ataskaitomis.
3. Ieškovė nepagrįstai abejoja restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų priemonių mokumui atkurti realumu. Ketinimų realumą patvirtina atsakovei išduotas statybos leidimas. Ieškovė neginčija restruktūrizavimo plane nurodytų planuojamų gauti pajamų išsamaus apskaičiavimo. Plano metmenyse aiškia nurodytas rekonstrukcijos darbų finansavimo šaltinis – lėšos, gautos pardavus turtą, ir privačių investuotojų lėšos.
4. Ieškovo abejonės dėl atsakovės galimybių išsaugoti turimas darbo vietas nepagrįstos. Restruktūrizavimo plano metmenyse aiškiai nurodyta, kad 2018 metais darbuotojų skaičius bus mažinamas, kas leis sutaupyti lėšų. Restruktūrizavimo plane nurodytų priemonių realumą pagrindžia ir didžiausio kreditoriaus sutikimas atsakovės restruktūrizavimui.
14. 2017 m. spalio 26 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti atsakovės UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ rašytiniai paaiškinimai.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

10

15. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovui UAB ,,Tiksliosios mechanikos technologijos“ atsisakyta iškelti bankroto bylą ir iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

11Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

16. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė naujus įrodymus – UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ finansinės ataskaitos už 2017 metų III ketvirtį kopiją, 2016 m. sausio 22 d. UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ ilgalaikio turto sąrašą ir Hipotekos registro išrašą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, ieškovo naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Byloje pateikti nauji įrodymai kartu su procesiniu dokumentu (prie kurio jie ir pridėti) buvo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, jokių prieštaravimų dėl jų priėmimo iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo gauta.
17. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai. Teismas pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama. Šiuos nuostatos taikomos ir apeliacine tvarka nagrinėjamoms byloms pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Iš pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente atsakovė, atskirsdama į atskirojo skundo argumentus, nurodo papildomus motyvus ir duomenis. Atsakovė papildomai motyvuoja buvimą visų sąlygų įmonės restruktūrizavimo procesui pradėti. Iš esmės tais pačiais argumentais grindžiamas ir atsiliepimas į atskirąjį skundą, t. y. rašytiniais paaiškinimais atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai motyvuojami papildomai (t. y. esminiai atsiliepimo argumentai nekeičiami) Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad atsakovės pateikti rašytiniai paaiškinimai nepažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo, todėl priimami. Atsižvelgęs į kartu su rašytiniais paaiškinimais naujai pateiktų dokumentų (buhalterinės pažymos, mokėjimo nurodymo ir kasos čekio kopijų) ryšį su šiais paaiškinimais, apeliacinis teismas juos (dokumentus) taip pat priima (CPK 314 straipsnis).

12Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų ir sąlygų

18. CPK 1 straipsnyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalis). Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonė, turinti finansinių sunkumų, – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis). Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia visumą ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis).
19. Įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Tokiu būdu padedama išvengti įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo). Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010). Tuomet, kai įmonė siekia būti restruktūrizuota ir atitinka reikalavimus, reikalingus restruktūrizavimo procesui pradėti, bei nėra akivaizdžių kliūčių restruktūrizavimo bylai iškelti, teismas turėtų iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2082/2011).
20. Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapginus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios. Be to, įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas (ĮRĮ 9 straipsnio 2-3 dalys), todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, beveik nėra.
21. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).
22. ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki. Kadangi tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų sprendimo priemonės, teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi vertinti ne tik įmonės pateiktus finansinius dokumentus, tačiau ir jos veiksmus rinkoje, kitus su vykdoma veikla susijusius duomenis. Turi būti įvertintos realios galimybės, taikant ĮRĮ nustatytas procedūras išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis). Šios priemonės preliminariai numatomos įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
23. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat, jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-407/2012).
24. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai teismas gauna pareiškimą dėl bankroto bylos ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu. Analizuojamu atveju ieškovas UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ vadovas pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi įmonės nemokumas yra pagrindas atsisakyti iškelti jos restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir pagrindas iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), pirmiausia vertintina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovė ĮBĮ prasme yra moki įmonė.

13Dėl įmonės (ne) mokumo vertinimo

25. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas jo ieškinys atsakovei iškelti bankroto bylą ir patenkintas įmonės (atsakovės) vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nukreipia į ĮBĮ 4 straipsnio 3 punkto nuostatą, pagal kurią, pasak apelianto, bankroto byla atsakovei turėtų būti iškelta nustačius aplinkybę, jog atsakovė nemoka įstatymų nustatytų mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu.
26. ĮBĮ 4 straipsnio nuostatos numato pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindus. Byloje nustatytos aplinkybės – nustatytas nesavalaikis mokesčių mokėjimas, vėlavimas vykdyti mokestines prievoles leidžia daryti išvadą, kad apeliantas ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė esant įstatyme įtvirtintam pagrindui, todėl teismas pagrįstai apelianto pareiškimą priėmė ir nagrinėjo. Tačiau bankroto bylos iškėlimo pagrindai yra įtvirtinti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas (1 punktas); įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (2 punktas). Aptariamu atveju vien netinkamas mokesčių mokėjimo pareigos vykdymas, atsižvelgiant ir į šios prievolės tęstinumą, savaime neįrodo įmonės nemokumo ir nesudaro pagrindo bankroto bylos iškėlimui.
27. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs atsakovės turtinės padėties ir mokumo vertinimą, nustatė, kad įmonės turto vertė yra 762 939 Eur, o pradelstų įsipareigojimų suma - 233 988,06 Eur. Įvertinęs nustatytą turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykį teismas padarė išvadą, jog įmonės turtinė padėtis neatitinka įstatyme įtvirtintų nemokumo kriterijų. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė yra moki įmonė, nes iš apelianto turimų duomenų (2016 m. sausio 27 d. patikrinimo duomenys) matyti, kad praėjusiais metais įmonės turto vertė sudarė 404 129,86 Eur, vadinasi, jos pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo atskirojo skundo argumentu.
28. Kaip minėta, vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų yra teismo išvada dėl įmonės nemokumo požymių, konstatuojamų ĮBĮ nustatyta tvarka. Tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. priėjus prie pagrįstos išvados dėl įmonės nemokumo, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis įmonės nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas, ar nereikia atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. dėl įmonės nemokumo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip yra ir dėl to, jog teismui pripažinus, kad įmonė gali būti restruktūrizuojama, t. y. turi finansinių sunkumų, savaime neišnyksta įmonės bankroto galimybė. Nustačius, kad įmonės restruktūrizavimas negali būti įgyvendintas, pavyzdžiui, nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas), restruktūrizavimo byla gali būti nutraukta ir gali būti pradėtos įmonės bankroto procedūros (ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalis).
29. Apeliantas iš esmės nekelia klausimo dėl teismo nustatyto atsakovės pradelstų įsipareigojimų dydžio ir įmonės apsunkintą finansinę būseną sukėlusių priežasčių. Nors apeliantas ir tvirtina, kad atsakovės įsiskolinimas socialinio draudimo fondo biudžetui didėja, jis nepagrindžia, jog toks didėjimas turi esminę reikšmę teismo nustatytam atsakovės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykiui. Taigi laikytina, kad ginčas kilo tik dėl teismo nustatytos įmonės turto vertės.
30. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Pagal bendrą taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą. Vis dėlto įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-312-381/2015).
31. Apeliantas, išreikšdamas abejones dėl atsakovės turto vertės, savo poziciją grindė 2016 metų pradžioje jo iniciatyva atlikto patikrinimo duomenimis, kurie patvirtina, kad įmonės turto vertė buvo 404 129,86 Eur, t. y. keliais šimtais tūkstančių eurų mažesnė nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinio teismo vertinimu, nurodytas apelianto argumentas bei jam pagrįsti pateiktas įrodymas (ilgalaikio turto sąrašas) nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Pirmiausia pažymėtina, kad (ne) mokumo būsenos vertinimo tikslu reikšminga ne įmonės balanse nurodyta turto vertė, o reali į balansą įrašyto turto vertė. Apelianto pateikto įrodymo turinys patvirtina, kad jame nurodyta balansinė turto vertė. Šią išvadą suponuoja aplinkybė, jog, nurodant konkretų turto vienetą, išskiriama jo įsigijimo vertė, nusidėvėjimas bei likutinė vertė. Tačiau kaip matyti iš apskųstos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas įmonės turto vertę nustatė pagal aktualaus laikotarpio (naujausius) atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis, kurie papildomai pagrindžiami atliktu turto vertinimu. Šių duomenų apeliantas neginčijo, o nesutikimą grindė kitu (jau nurodytu) įrodymu. Apeliacinio teismo vertinimu, objektyvumo aspektu UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ pateikti įrodymai yra labiau patikimi, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl įmonės turto vertės laikytinos teisingomis, o kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys tokių išvadų nepaneigia, neleidžia pagrįstai jomis abejoti (CPK 178 straipsnis).
32. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, akcentuoja aplinkybę, jog atsakovei priklausantis turtas apsunkintas hipoteka. Apeliacinis teismas pažymi, jog toks turto apsunkinimas riboja jo realizavimo galimybę, tačiau nesumažina ir nepaneigia jo vertės tiek rinkoje, tiek juridinio asmens veikloje kuriant pridėtinę vertę ir generuojant pajamas.
33. Apeliacinis teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės UAB „Tiksliosios mechanikos technologijos“ padėtis neatitinka ĮBĮ pateiktų nemokumo kriterijų. Pripažintina, kad įmonė susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti esant jos nemokumo būseną, kaip kliūtį restruktūrizavimo procesui ir pagrindą bankroto bylos iškėlimui.
34. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra tokio pobūdžio, kad jie niekaip negalės būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Tokia teisinė pozicija turi būti grindžiama verslo subjektų ūkinės laisvės principu ir prioriteto suteikimu įmonės gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2082/2011). Vien tik formalus pagrindų iškelti bankroto bylą buvimas, tame tarpe ir vėlavimas išmokėti darbo užmokestį darbuotojams (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), kurį nagrinėjamu atveju išskiria apeliantas, nesudaro pagrindo atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-821/2012, 2013 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1558/2013). Esminė reikšmė šiuo atveju tenka kreditorių (jų daugumos) pozicijai, kuria jie siekia įmonės restruktūrizavimo ar jos bankroto, taip pat tolesnėms įmonės veiklos perspektyvoms, kurias įvertina teismas. Nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo bylos iškėlimui pritaria vienas didžiausių bendrovės kreditorių, be to, byloje nėra duomenų, kad kiti bendrovės kreditoriai ar darbuotojai nepritartų bendrovės restruktūrizavimui. Remiantis šiais duomenimis, tikimybė, kad atsakovės kreditoriai 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų balsų dauguma (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis) pritartų atsakovės restruktūrizavimo planui, nėra paneigta.

14Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

35. Apeliantas atskirajame skunde kelia ir įmonės restruktūrizavimo plano metmenų netinkamo įvertinimo klausimą, nurodydamas, kad šie metmenys neatitinka įstatymo reikalavimų, kad juose nurodytos priemonės nėra realios pasiekti atsakovės deklaruojamus tikslus.
36. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse: esamos įmonės būklės trumpas apibūdinimas; priežastys, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų; kreditorių sąrašas, reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės; laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurias įmonė yra suteikusi tretiesiems asmenims; informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos; preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės; administravimo išlaidų sąmata. Iš minėtų nuostatų matyti, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra tik deklaratyvaus pobūdžio dokumentas. Tačiau kartu tai nėra ir išsamus esamos bei būsimos įmonės būklės pristatymas. Restruktūrizavimo plano metmenyse įmonės esamos būklės trumpas apibūdinimas turi padėti atskleisti įmonės finansinių sunkumų priežastis bei sunkumų pobūdį, o būsimos būklės aprašymas susijęs su galimybe preliminariai įvertinti restruktūrizavimo proceso realumą bei sėkmę. Tai reiškia, kad plano metmenis galima apibūdinti kaip tam tikras restruktūrizavimo plano gaires, kuriomis remiantis vėliau restruktūrizavimo plane detalizuojami atskiri rodikliai. Restruktūrizavimo plano metmenims nėra pagrindo kelti reikalavimus, kurie keliami pačiam restruktūrizavimo planui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Metmenyse nurodomos tik preliminarios priemonės, o konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane (ĮRĮ 12 straipsnis).
37. Nagrinėjamu atveju UAB ,,Tiksliosios mechanikos technologijos“ pateikti restruktūrizavimo plano metmenys atitinka ĮRĮ jiems keliamus reikalavimus. Iš byloje pateiktų bendrovės restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad juose pateikta: informacija apie įmonę, jos veiklą, turimą turtą, kreditorinius įsiskolinimus; nurodytos priežastys, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų; prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, išdėstytas verslo planas, kuriuo remiantis įmonė sieks atkurti mokumą. Restruktūrizavimo plano metmenyse pažymėta, kad įmonė ketina atsisakyti nuostolingos veiklos, kuri iš esmės ir lėmė esamus finansinius sunkumus, susiaurinti teikiamų paslaugų spektrą, keisti veiklos modelį – rekonstravus turimas patalpas, teikti jų nuomos paslaugas, parduoti veikloje nenaudojamą turtą. Iš restruktūrizavimo plano metmenų turinio darytina išvada, kad nurodytos ekonominės priemonės, komercinių tikslų pasiekimo būdai yra pakankamai konkretūs ir aiškūs, jog galima būtų spręsti apie tikėtinai teigiamas atsakovės restruktūrizavimo proceso perspektyvas.
38. Pažymėtina, jog vien tai, kad rengiant ir teikiant metmenis nebuvo pateikti įrodomieji duomenys, detaliai pagrindžiantys metmenyse nurodytų priemonių, kurias įgyvendinant bus siekiama atsiskaityti su kreditoriais, realumą, neleidžia vertinti metmenų turinio kaip pernelyg abstraktaus ar apskritai neatitinkančio ĮRĮ nuostatų. Tokių duomenų detalaus pagrindimo bus galima reikalauti kreditoriams sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą.
39. Pažymėtina ir tai, jog restruktūrizavimo plano parengimui yra nustatytas 6 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Šis terminas yra pakankamas, kad būtų galima konkretizuoti restruktūrizavimo plano metmenyse trumpai apibūdintus atskirus rodiklius, o kreditoriai restruktūrizavimo plano tvirtinime užims esminį vaidmenį, nes tam, kad būtų patvirtintas restruktūrizavimo plano projektas, už jį turi balsuoti kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad kreditoriai dar galės išreikšti savo nuomonę svarstant konkrečius su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu bei tvirtinimu susijusius dalykus ir tik jie lems, ar galės būti toliau tęsiamas įmonės restruktūrizavimo procesas. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo manyti, kad atsakovės kreditorių teisės ir teisėti interesai per tokį gana trumpą laikotarpį iki plano tvirtinimo būtų iš esmės pažeisti.
40. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
41. Išdėstytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį keisti arba naikinti, todėl nutartis iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą ir atsisakyti iškelti bankroto bylą paliekama nepakeista.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.