Byla 2-407/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Statva“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria teismas iškėlė restruktūrizavimo bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Granitas“, restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Granitas“ administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Valnetas“, civilinėje byloje Nr. B2-280-357/2012 pagal pareiškėjo A. Č. pareiškimą uždarajai akcinei bendrovei „Granitas“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Statva“, akcinė bendrovė „SEB lizingas“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

5Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria teismas atsakovui UAB „Granitas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, teisėtumo klausimas.

6Pareiškėjas UAB „Granitas“ vadovas A. Č. kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašė iškelti atsakovui UAB „Granitas“ restruktūrizavimo bylą ir administratoriumi paskirti UAB „Valnetas“. Nurodė, kad įmonė nėra nutraukusi veiklos, įmonės skolos neviršija pusės įmonės balanse nurodyto turto. Pažymėjo, kad atsakovas turi tik laikinų sunkumų, kuriuos, pasinaudojus restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis – perskirsčius įsipareigojimų vykdymo terminus – įmonė atkurtų ilgalaikį mokumą ir galėtų tęsti ūkinę veiklą. Prasidėjus ekonominei krizei ir sustojus statybų verslui, sumažėjo užsakymų atlikti statybos darbus ir sumažėjo nuomojamos statybinės technikos poreikis. Įmonė negavo planuotų užsakymų iš statybų, medžiagų pardavimo ir technikos nuomos ir patyrė finansinių sunkumų. Nurodė, kad esant tokiai situacijai reikėjo papildomo finansavimo, tačiau įmonė finansavimo negavo, todėl šiuo metu turi pradelstų finansinių įsipareigojimų. Pažymėjo, jog atsakovas UAB „Granitas“ nėra bankrutavęs ar bankrutuojantis.

7AB „Bankas SNORAS“ 2011 m. kovo 17 d. raštu prašė iškelti atsakovui UAB „Granitas“ restruktūrizavimo bylą, o AB „SEB lizingas“ 2011 m. kovo 22 d. raštu prašė ieškovo prašymo netenkinti ir nekelti restruktūrizavimo bylos. Taip pat buvo gautas J. A. 2011 m. kovo 2 d. prašymas atmesti pareiškimą dėl UAB „Granitas“ restruktūrizavimo.

8Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartimi nusprendė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Granitas“.

9Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį ir perdavė klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „Granitas“ nagrinėti iš naujo Šiaulių apygardos teismui, be to, nutraukė apeliacinį procesą dėl kreditoriaus J. A. atskirojo skundo.

10Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi įpareigojo atsakovo UAB „Granitas“ administracijos vadovą iki 2011 m. birželio 30 d. pateikti teismui bendrovės finansinius dokumentus.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Granitas“ vadovo A. Č. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „Granitas“ ir iškėlė restruktūrizavimo bylą, restruktūrizuojamos UAB „Granitas“ administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“.

13Teismas pažymėjo, kad atsakovas UAB „Granitas“ turi tik laikinų finansinių sunkumų, įmonė nėra nutraukusi veiklos, ką patvirtina 2010 m. gruodžio 31 d. pelno nuostolių ataskaita, iš kurios matyti, kad įmonė dirba pelningai, ji nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, jos turto balansas aiškiai viršija turimus pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Pažymėjo, kad atsakovas UAB „Granitas“ Juridinių asmenų registre įregistruotas 1991 kovo 29 d., nėra duomenų apie tai, kad atsakovas kada nors būtų kreipęsis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl sprendė, kad įmonė ateityje galės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Teismas pažymėjo, kad įmonė kol kas nėra tokios būklės, kad būtų pagrindo spręsti dėl jos nemokumo. Pateiktame 2010 m. gruodžio 31 d. balanse įmonės turtas sudaro 7 913 516 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 143 664 Lt. Teismo nuomone, pateikti UAB „Granitas“ restruktūrizavimo plano metmenys, kuriems pritarė vienintelis akcininkas A. Č., atitiko Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 5 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus. Restruktūrizavimo plano metmenų pagrindu turėtų būti daroma pagrįsta prielaida, kad restruktūrizuojama įmonė sugebės pašalinti finansinius sunkumus. UAB „Granitas“ pateikė verslo plano bendrovės restruktūrizavimo laikotarpiui 2011 m. spalio mėnesio redakciją. Teismas sprendė, kad UAB „Granitas“ preliminariame verslo plane numatytos priemonės yra pagrįstos finansiniu ir teisiniu požiūriu. Plane buvo nurodyta, kad bendrovė turi stambių nuolatinių užsakovų – tokių kaip AB „Orlen Lietuva“, Mažeikių rajono savivaldybė, Akmenės rajono savivaldybė, UAB „Žiežmarių gėlės“ ir kt., o nuo 2010 metų daug darbų atlieka UAB „Pireka“. UAB „Granitas“ nuolat dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose. Pagrindinė įmonės veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba ir remontas. Šiuo metu įmonė vykdo darbus pagal sutartis su nurodytais asmenimis: UAB „Pireka“, Akmenės rajono savivaldybės administracija, UAB „Visvilas“, UAB „Tele 2“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, UAB „Žiežmarių gėlės“. Be to, UAB „Granitas“ 2011 metais sudarė darbų sutarčių už 2 092 853,82 Lt su UAB „Futera W13“, Akmenės rajono savivaldybės administracija, UAB „Mažeikių keliai“, UAB „Lyderio grupė“. UAB „Granitas“ taip pat yra sudariusi išankstinę sutartį darbams atlikti su UAB „Faktumas“ bendrai sutartyje numatytų darbų kainai – 1 737 872,28 Lt. Įmonė planuoja gauti pajamas iš jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (teikiant automobilių saugojimo paslaugas, sandėliavimo ir prekybos, bei atnaujintos kavinės veiklos). Teismas pažymėjo, kad šie klausimai dar bus analizuojami bei vertinami tvirtinant UAB „Granitas“ restruktūrizavimo planą įmonės dalyvių susirinkime, kreditorių susirinkime, o gavus pritarimą - ir teisme. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad UAB „Granitas“ atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje numatytas sąlygas, minėto įstatymo 5 straipsnio reikalavimai nepažeisti, todėl siekdamas išvengti įmonės bankroto ir atkurti įmonės mokumą, atsakovui UAB „Granitas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15Atskiruoju skundu tretysis asmuo UAB „Statva“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį, kuria iškelta restruktūrizavimo byla atsakovui UAB „Granitas“, restruktūrizuojamos UAB „Granitas“ administratoriumi paskirta UAB „Valnetas“, ir prijungti 2011 lapkričio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą prie civilinės bylos Nr. B2-280-357/2012. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

161. Šiaulių apygardos teismas pažeidė ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą. Teismas, įvertinęs atsakovo UAB „Granitas“ restruktūrizavimo verslo planą ir nustatęs, kad atsakovo ekonominės galimybės pašalinti laikinus finansinius sunkumus ir atsiskaityti su kreditoriais jį restruktūrizuojant yra neįgyvendinamos, turėjo priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Remiantis teismų praktika pripažįstama, kad įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, taip pat pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas turi esminės reikšmės teismui sprendžiant dėl ieškinio iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrindo. Nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, Šiaulių apygardos teismas, pažeisdamas ĮRĮ 7 straipsnio 3 dalį, bylos nagrinėjimo greitumo ir ekonomiškumo principus, išeidamas už pareiškimo dėl įmonės restruktūrizavimo ribų, suteikė galimybę atsakovui UAB „Granitas“ pateikti naują restruktūrizavimo verslo planą. Todėl Šiaulių apygardos teismas priėmė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą.

172. Šiaulių apygardos teismas padarė nepagrįstą prielaidą dėl atsakovo verslo plane pateiktų finansinių priemonių pagrįstumo finansiniu ir teisiniu požiūriu. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl naujo restruktūrizavimo verslo plano pagrįstumo, teismas nevertino jam pateiktų įrodymų dėl planuojamų, pagal pateiktą verslo planą, gauti pajamų realumo ir pagrįstumo, klaidingai nurodė, kad atsakovas turi stambių nuolatinių užsakovų, nors teismui tretysis asmuo UAB „Statva“ pateikė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos informaciją, kad Mažeikių rajono savivaldybė neturi jokių galiojančių sutarčių, susitarimų ar ketinimo protokolų su atsakovu. Taip pat buvo nurodyta, kad darbų rangos sutartyse, sudarytose su kitomis įmonėmis, ir atliktų viešųjų pirkimų dokumentuose atsakovas kaip subrangovas neminimas. 2011 metų restruktūrizavimo plano spalio mėnesio redakcijos 3 lentelėje atsakovas įvardijo 2012 – 2013 metais numatomus darbus, kurių bendra vertė yra 6 mln. Lt. Iškilus abejonių dėl minėtos informacijos verslo plane bei dėl atsakovo sąžiningumo, tretysis asmuo UAB „Statva“ pateikė prašymus dėl informacijos pateikimo Mažeikių rajono savivaldybei, Šiaulių rajono savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybei, Molėtų rajono savivaldybės administracijai. Atsakymai į prašymus dėl informacijos pateikimo, kurie įrodo, kad atsakovas buvo nesąžiningas ir 2011 metų restruktūrizavimo verslo plane pateikė klaidingą informaciją apie planuojamus gauti darbus ir pajamas, buvo gauti ir pateikti Šiaulių apygardos teismui kartu su 2011 m. lapkričio 10 d. trečiojo asmens UAB „Statva“ atsiliepimu..

183. 2011 m. spalio 19 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2011 m. lapkričio 11 d. papildomiems įrodymams ar paaiškinimams pateikti, tačiau atsakymas į 2011 m. spalio 17 d. raštą dėl informacijos pateikimo iš Vilniaus miesto savivaldybės buvo gautas 2011 m. lapkričio 18 d. Todėl Lietuvos apeliaciniam teismui pateikiamas 2011 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas dėl prašomos informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, kad atsakovas nepateikė pasiūlymo dalyvauti UAB „Vilniaus vystymo kompanija” vykdytame viešajame pirkime supaprastintų skelbiamų derybų būdu „Bernardinų sodo (Sereikiškių parko) Vilniuje rekonstravimo darbai” (pirkimo numeris – 92561) ir dalyvių paiūlymuose nebuvo nurodytas kaip subrangovas. Pažymėtina, kad atsakovas, pateikdamas teismui informaciją apie dalyvavimą projektuose, buvo atsakingas ir už šią informaciją patvirtinančių sutarčių pateikimą. Taigi, minėtas raštas įrodo atsakovo nesąžiningumą, taip pat įrodo, kad atsakovas nėra sudaręs jokių sutarčių ir 2012 – 2013 metais negaus verslo plano 3 lentelėje nurodytų pajamų – 2 mln. Lt iš 3 numeriu nurodomo projekto. Taigi teismas turėtų įvertinti restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų esminių priemonių turinį ir tai, kaip kiekviena iš šių priemonių galės būti įgyvendinama realiomis sąlygomis ir prisidės prie įmonės veiklos, mokumo atkūrimo, atsiskaitymo su kreditoriais. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo. Jei restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai normalizuoti arba nepagrįstos nurodytiems tikslams pasiekti, ir nėra kitų būdų įmonės veiklai ir mokumui atkurti, įmonė laikytina turinti nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų, dėl kurių restruktūrizavimo procesas būtų neveiksmingas. Prieinama prie išvados, kad atsakovo pateikta 2011 m. spalio mėnesio restruktūrizavimo verslo plano redakcija yra preliminari.

194. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartyje nurodė, kad atsakovas nuolat dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose. Toks teismo teiginys yra neteisėtas ir visiškai nepagrįstas. Byloje nėra įrodymų dėl atsakovo dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 24 straipsniu, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo numatyti vykdomo pirkimo sąlygas. Šios sąlygos nustatomos ne tik tiekėjams, bet ir subtiekėjams (subrangovams) bei kitiems viešojo pirkimo dalyviams, dalyvaujantiems viešajame pirkime jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Reikalaujama, kad viešojo pirkimo dokumentuose tiekėjai, subtiekėjai nebūtų bankrutuojantys ar restruktūrizuojami. Pažymėtina, kad 2011 m. spalio restruktūrizavimo verslo plano redakcijos 3 lentelėje nurodyti projektai, taip pat 1 lentelėje nurodyta sutartis su Akmenės rajono savivaldybės administracija, yra gaunami viešųjų pirkimų pagrindu. Todėl darytina išvada, kad atsakovo dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose turint restruktūrizuojamos įmonės statusą nėra įmanomas nei kaip rangovo, tiekėjo, subrangovo ar subtiekėjo, taigi visi atsakovo verslo plane esantys sandoriai, susiję su viešaisiais pirkimais, yra neįmanomi ir ateityje negalės būti sudaromi.

205. Šiaulių apygardos teismas nenagrinėjo ir nevertino atsakovo mokumo ir turimo turto analizės klausimo, kuris buvo keliamas atskiruosiuose skunduose dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarties. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas nevertino atsakovo UAB „Granitas” turimo turto sudėties, įmonės balanse nurodoma, kad įmonė turi 7 963 443 Lt turto, iš kurio 4 193 105 Lt sudaro investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones.

21Tretysis asmuo AB „SEB lizingas“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog atsižvelgdamas į tai, kad AB „SEB lizingas“ ir atsakovas UAB „Granitas“ susitarė taikiai išspręsti tarp šalių kilusius ginčus, 2011 m. lapkričio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties teisėtumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūrai.

22Atsakovas UAB „Granitas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo trečiojo asmens UAB „Statva“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

231. Teismas neviršijo pareiškimo ribų, kadangi nesprendė jokių klausimų, tiesiogiai nesusijusių su atsakovo UAB „Granitas“ vadovo pareikštu reikalavimu, o aktyvus teismo vaidmuo restruktūrizavimo procese nėra ir negali būti laikomas išėjimu už pareikšto pareiškimo ribų, nes teismas restruktūrizavimo bylose turi būti aktyvus, privalo veikti ex officio ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu to reikia siekiant teisingai išspręsti bylą.

242. Tretysis asmuo teismo pasiūlymą pateikti patikslintą verslo planą nepagrįstai laiko konstatavimu, jog pirmasis verslo planas yra nerealus. Dėl tam tikrų su buvusiais įmonės darbuotojais susijusių priežasčių keletas projektų negalėjo būti įgyvendinti, todėl teismas pasiūlė pateikti naują verslo planą, atsakovas jį pateikė, tiksliau – patikslino buvusį planą, įtraukdamas naujus projektus, ir taip įrodė, jog sugeba rasti naujų verslo projektų, gauti užsakymų. Teismas, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nustatė faktą, kad UAB „Granitas“ verslo planas yra realus, preliminariame verslo plane numatytos priemonės yra pagrįstos finansiniu bei teisiniu požiūriu. Taip pat pažymėjo, jog vertinant preliminarų verslo planą, turi būti daroma pagrįsta prielaida apie galimą atkurti įmonės mokumą, o šie klausimai dar kartą bus analizuojami ir vertinami tvirtinant atsakovo restruktūrizavimo planą kreditorių susirinkime, vėliau – teisme.

253. Atsakovas visiškai sutinka su trečiojo asmens pozicija, jog tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti teismą dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo, todėl teismui buvo pateiktas ne tik patikslintas verslo planas, bet ir įvairūs paaiškinimai, atsikirtimai, sutartys, preliminarūs susitarimai, ketinimų protokolai, PVM sąskaitos – faktūros, taip pat duomenys apie mažėjančius įmonės įsiskolinimus valstybės institucijoms. Pažymėtina, kad atsakovas, funkcionuodamas neapibrėžtoje situacijoje, kai restruktūrizavimo bylos kėlimo procesas yra užsitęsęs beveik metus, sugeba veikti rinkoje, gauti pajamų ir netgi mažinti finansinius įsipareigojimus, yra pakankamas pagrindas teigti, jog UAB „Granitas“ turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti pašalinti gavus laikiną apsaugą nuo kreditorių reikalavimų restruktūrizavimo proceso metu.

264. Tretysis asmuo teismui 2011 m. lapkričio 10 d. su atsiliepimu pateikė trečiųjų asmenų atsakymus į šio asmens paklausimus, iš kurių matyti, kad atsakovas atlieka tam tikrus darbus UAB „Visvilas“, UAB „Mažeikių keliai“, UAB „Lyderio grupė“. Su minėtais juridiniais asmenimis atsakovas yra sudaręs sutartis, kurios buvo pateiktos tiek trečiajam asmeniui, tiek teismui. Nepaisant to, tretysis asmuo kiekvieną kartą tiek teismo posėdyje, tiek procesiniame dokumente kelia klausimą apie tai, jog iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos yra gavęs atsakymą, kad ši institucija neturi jokių galiojančių sutarčių, susitarimų ar ketinimo protokolų su atsakovu. Taip pat nurodoma, jog darbų rangos sutartyse, sudarytose su kitomis įmonėmis, ir viešųjų pirkimų sutartyse atsakovas kaip subrangovas neminimas. Tarp atsakovo ir UAB „Lyderio grupė“ yra sudarytos dvi statybos rangos sutartys, šių sutarčių pagrindu UAB „Lyderio grupė“ – generalinis rangovas – sudarė subrangos sutartis su atsakovu dėl administracinių patalpų rekonstrukcijos. Atsakovas neturi tiesioginio santykio su UAB „Lyderio grupė“ užsakovu ir atsakomybė pagal šias sutartis teisės aktų nustatyta tvarka kyla tiesiogiai generaliniam rangovui – UAB „Lyderio grupė“. Atsakovas taip pat neturi tiesioginio santykio su Mažeikių savivaldybės administracija, kadangi sutarčių su UAB „Lyderio grupė“ pagrindu atsakovas subrangos būdu atlieka statybos rangos darbus objektams pagal „Vietos plėtros 2008 – 2014 metų strategija“ priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, remdamasis Mažeikių rajono savivaldybės administracijos paraiška. Be to, tretysis asmuo šį klausimą kelia ketvirtą kartą, o užklausimą Mažeikių rajono savivaldybės administracijai teikia antrą kartą, todėl tokie trečiojo asmens veiksmai traktuotini kaip neįsigilinimas į bylos esmę ir proceso vilkinimas. Tai, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija gali nežinoti apie subrangovus, yra visiškai normali verslo praktika, grindžiama tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) 6.650 straipsnį užsakovui bet kokiu atveju už atliktų darbų trūkumus atsako rangovas, šiuo atveju – UAB „Lyderio grupė“.

275. Atsakovas neturi tiesioginio teisinio santykio su Šiaulių rajono savivaldybe, Vilniaus miesto savivaldybe ir Molėtų rajono savivaldybe. Tai įrodo į bylą pateiktas ketinimų protokolas tarp atsakovo ir UAB „Pireka“. Atsakovas pažymi, jog atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo klaidino teismą arba nebuvo deramai įsigilinęs į visus bylos duomenis, kadangi nurodė, jog atsakovas nepateikė įrodymų dėl Bernardinų sodo (Sereikiškių parko) Vilniuje rekonstravimo darbų. Šis statybos objektas yra įtrauktas į ketinimų protokolą su UAB „Pireka“, o tai įrodo galimą šalių kryptingą valią sudaryti subrangos sutartis dėl šio objekto rangos darbų. UAB „Pireka“ pasiūlymą dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse Vilniaus miesto savivaldybei teikė 2010 metų rugpjūčio mėnesį, tuo tarpu ketinimų protokolas dėl Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių objektų rekonstrukcijos buvo sudarytas 2011 m. spalio 12 d. Dėl išvardytų priežasčių atsakovas 2010 metais negalėjo būti nurodytas kaip subrangovas. Be to, būtent UAB „Pireka“ yra Šiaulių ir Molėtų rajonų savivaldybių administracijų objektų rangovas. Nepaisant to, jog atsakovas pastarąsias aplinkybes dėsto jau nebe pirmąjį kartą, tretysis asmuo, siekdamas visiško objektyvumo, nesikreipė į UAB „Pireka“ su prašymu patvirtinti ar paneigti tarp atsakovo ir UAB „Pireka“ sudaryto ketinimų protokolo realumą. Be to, atsakovas į bylą su 2011 m. lapkričio 14 d. dokumentais pateikė UAB „Pireka“ raštą, kuriuo pastaroji bendrovė pakartotinai patvirtino, jog tarp šalių yra susiklostę ikisutartiniai teisiniai santykiai dėl galimybės atlikti ketinimų protokole sulygtus darbus UAB „Granitas“ restruktūrizavimo proceso metu.

286. Restruktūrizuojamos įmonės, įgijusios pasitikėjimą generalinių rangovų tarpe, turi galimybę atlikti statybos rangos darbus subrangos pagrindu objektuose, kurių statybos ranga perkama VPĮ nustatyta tvarka. Būtent tokiu pagrindu yra sudaryta sutartis su UAB „Lyderio grupė“. Pradėjus restruktūrizavimo procesą, atsakovui bus sudarytos galimybės konkuruoti su kitais ūkio subjektais, derantis su užsakovais ir generaliniais rangovais dėl konkrečių statybos rangos darbų.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė atsakovui restruktūrizavimo bylą pagal jos vadovo pareiškimą. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, reikia atskleisti restruktūrizavimo proceso tikslus bei išanalizuoti, ar egzistuoja visos sąlygos tenkinti tokį pareiškimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį klausimą sprendė pagal teisės normas, galiojusias iki 2010 m. liepos 2 d. Įmonių restruktūrizavimo pakeitimo įstatymo Nr. XI-978 įsigaliojimo (įsigaliojo 2010 m. spalio 1 d., toliau - ĮRĮ), apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios šį klausimą.

31Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonė, turinti finansinių sunkumų, – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.). Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.).

32Įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui. Taigi tuomet, kai įmonė siekia būti restruktūrizuota ir atitinka reikalavimus, reikalingus restruktūrizavimo procesui pradėti, bei nėra akivaizdžių kliūčių restruktūrizavimo bylai iškelti, teismas turėtų iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2082/2011).

33ĮRĮ 4-6 straipsniuose nustatytos materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje išvardyti dokumentai, kuriuos būtina pridėti prie pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindai.

34Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos tokios materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas:

351) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius;

362) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos;

373) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi;

384) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos;

395) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.

40Dėl pirmosios materialaus pobūdžio sąlygos, pažymėtina, kad restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei, kuri turi finansinių sunkumų, tačiau tie sunkumai yra laikino, o ne nuolatinio pobūdžio. Įstatymų leidėjas nenustato termino, kuriam suėjus laikoma, kad įmonė turi finansinių sunkumų, ir net nurodo, kad tokie sunkumai gali atsirasti ateityje, per artimiausius 3 mėnesius. Dėl šios materialaus pobūdžio sąlygos restruktūrizavimo procesui pradėti egzistavimo, turėtų būti vertinami įmonės pateikti finansiniai dokumentai, jos veiksmai rinkoje, kiti su vykdoma veikla susiję duomenys.

41Analizuojant antrąją materialaus pobūdžio sąlygą, atkreiptinas dėmesys, jog ūkinės komercinės veiklos vykdymas reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų ūkinį vienetą, bet kaip tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti atitinkamą veiklą. Įmonė pripažįstama vykdančia ūkinę-komercinę veiklą, jeigu ji užsiima tęstine (nuolatine) veikla, kurią vykdo savarankiškai ir siekia pelno (CK 2.4 str. 3 d.). Sprendžiant, ar egzistuoja ši materialaus pobūdžio sąlyga restruktūrizavimo procesui pradėti, turi būti vertinami ne duomenys apie įmonės vykdytą veiklą praeityje, bet įrodymai apie įmonės būseną esamuoju metu (veikli ar neveikli) ir jos siekių įvykdytinumą, t. y. ar įmonės pastangos sudaro realias galimybes jai išlikti rinkoje aktyviai.

42Trečioji materialaus pobūdžio sąlyga yra susijusi su įmonės teisiniu statusu – neturi būti įsiteisėjusi teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Jeigu įmonei yra iškelta bankroto byla, laikoma, kad ji yra nemoki, o nemokios įmonės atžvilgiu vykdomos pradėtos bankroto, o ne restruktūrizavimo procedūros (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 9 str. 5 d.).

43Ketvirtoji sąlyga susijusi su įmonės gyvavimo laikotarpiu, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 3 metai iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos.

44Penktąja materialaus pobūdžio sąlyga įstatymų leidėjas nustato ribojimą įmonei siekti restruktūrizavimo procedūros tuo atveju, jeigu įmonės restruktūrizavimo procesas vyko anksčiau ir nuo jo pabaigos nėra praėję 5 metai.

45Be minėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti. Teismas turi patikrinti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai: 1) dokumentai, patvirtinantys, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas; 2) metmenys ir įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimas dėl metmenų patvirtinimo; 3) praėjusių finansinių ataskaitų rinkinio kopija ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ĮRĮ 5 straipsnio 3 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopija; 4) restruktūrizavimo administratoriaus sutikimas atlikti įmonės restruktūrizavimo procedūras, kuriame turi būti nurodyta, kad jis atitinka šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir nėra kitų teisės aktų nustatytų kliūčių jam atlikti įmonės restruktūrizavimo procedūras; 5) antstolių, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš įmonės ar dėl jos turto arešto, ir vykdomųjų bylų bei teismų, nagrinėjančių bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, sąrašai; 6) areštuotų įmonės sąskaitų sąrašas, kuriame nurodomi sąskaitų numeriai ir kredito įstaigų, kuriose jos atidarytos, rekvizitai; 7) kiti dokumentai, kurie gali būti svarbūs įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti. Teismas taip pat turi ištirti, ar restruktūrizavimo plano metmenyse atspindėtos esminės priemonės, kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti savo veiklą, vykdyti skolinius įsipareigojimus bei atkurti mokumą.

46Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, taip pat turi įvertinti, ar egzistuoja procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti, t. y. ar tinkamas subjektas kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir pan.

47ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nurodyti trys atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą įmonei pagrindai. Vienas iš šių pagrindų – jeigu įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Kolegijos nuomone, šis atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindas turi būti aiškinamas neatsietai nuo pirmosios ir trečiosios materialaus pobūdžio sąlygų, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas – įmonė turi turėti laikinų finansinių sunkumų ir nebūti įgijusi bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės teisinio statuso (ĮRĮ 4 str. 1 ir 3 p.). Tai reiškia, kad tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio ir negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Tam būtina ne tik nustatyti esamų pradelstų skolų ir turto santykį (ar pradelstos skolos viršija turtą), bet ir įvertinti, ar restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai, susiję su skolų sumažinimu kreditoriams, pertvarkant įmonės veiklą, iš tiesų gali būti pasiekti. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat, jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti. Kolegija pažymi, kad net jei formaliai pagal pateiktą balansą šiuo metu įmonės skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Tokia pozicija grindžiama verslo subjektų ūkinės laisvės principu ir prioriteto suteikimu įmonės gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui, kurio nesiekia nei vienas įmonės potencialus kreditorius. Pagal teismų praktikoje suformuotą teisės taikymo taisyklę, spręsdamas vieną materialųjį teisinį reikalavimą (pareiškimą dėl pripažinimo, kad įmonė turi būti restruktūrizuojama), teismas iš esmės neturėtų išspręsti kito materialaus teisinio reikalavimo (pripažinti, kad įmonė yra nemoki ir jai reikia iškelti bankroto bylą), nors jis ir nėra pareikštas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2154/2011).

48Nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti atsakovui UAB „Granitas“ restruktūrizavimo bylą padavęs tretysis asmuo UAB „Statva“ jį grindžia tuo, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir netyrė atsakovo finansiniuose dokumentuose nurodytų duomenų (turto ir pradelstų skolų santykio) ir padarė nepagrįstą išvadą apie jo mokumą, taip pat tuo, jog teismas netinkamai įvertino atsakovo restruktūrizavimo plano metmenis.

49Su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.

50Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad teismo aktyvus vaidmuo restruktūrizavimo procese sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo nereiškia ir negali reikšti, kad teismui yra perkeliama įrodinėjimo našta, kuri pagal įstatymą priklauso tik šalims (CPK 12, 178 str.). Šią, kaip ir kitas tiek dispozityvias, tiek ir nedispozityvias bylas teismas išsprendžia pagal šalių pateiktus įrodymus, kurie pagrindžia ar paneigia jų išdėstytas aplinkybes.

51Iš teismui įmonės pateiktų finansinių dokumentų matyti, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2011 m. birželio 29 d. duomenimis yra sumažėję, palyginus su ankstesniais duomenimis, ir sudaro 920 137,36 Lt (2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 141 148,60 Lt, t. 6, b. l. 10-13, 33-36). Vien įmonės inventorizuoto ilgalaikio turto vertė 2011 m. birželio 1 d. duomenimis sudaro 2 859 775,51 Lt, įmonei nuosavybės teise priklausančio administracinio pastato su parduotuve, esančia Juodpelkio g. 3, Mažeikiuose, rinkos vertė pagal UAB „Rezultatas“ 2010 m. lapkričio 1 d. atliktą nekilnojamojo turto įvertinimą sudaro 1 052 408 Lt, šiuo adresu esančių kiemų statinių vertė – 245 043 Lt, administracinio pastato adresu Skuodo g. 18, Mažeikiuose, rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis – 1 017 249 Lt (t. 5, b.l. 43-60). Be to, remiantis balanso duomenimis atsakovo pirkėjų įsiskolinimas sudarė 260 125 Lt. Net ir įvertinus kritiškai atsakovo balanso A. III eilutėje esančius duomenis apie po vienerių metų gautinas sumas (3 108 751 Lt) esami duomenys neleidžia sutikti su apeliantu, kad atsakovas yra nemokus. Juo labiau, kad duomenų, jog atsakovo atžvilgiu kiti kreditoriai būtų inicijavę įmonei bankroto procedūras nėra. Todėl kolegija negali sutikti su apeliantu, jog teismas negalėjo atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylos, kadangi įmonė nemoki. Atsakovas nėra nei bankrutuojantis, nei bankrutavęs, o esami bylos duomenys leidžia manyti, jog nėra pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą remiantis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu.

52Kolegija taip pat nesutinka su apeliantu, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo restruktūrizavimo plano metmenis. Verslas yra veikimas savo rizika, kuri gali ir nepasiteisinti. Įmonė, siekianti restruktūrizuotis, tuo pačiu siekia apsaugoti ir jos kreditorius nuo galimai dar didesnės žalos. Restruktūrizavimo plano pateikimo ir tvirtinimo tvarką nustato ĮRĮ 14 straipsnio nuostatos. Restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo klausimą sprendžia restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimas (ĮRĮ 14 str. 3 d.). Šis klausimas iš esmės nėra sprendžiamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje, kurioje tik parengiami plano metmenys. Jeigu įmonės kreditoriai nepritars plano projektui, restruktūrizavimo procesas negalės tęstis toliau. Tai reiškia, kad kreditorius, nesutinkantis su esamo plano metmenimis, galės savo poziciją išdėstyti kreditorių susirinkime, pagal tai galės būti svarstomas plano turinys ir išdėstomos suinteresuotų asmenų pozicijos. Tuo tarpu esamu atveju atsakovo vadovo pateikti plano metmenys nesudaro pagrindo atsirasti akivaizdžioms abejonėms dėl plano įvykdymo realumo. Atsakovo vadovas pateikė teismui atsakovo verslo planą po bylos nagrinėjimo iš naujo. Iš šio plano matyti, kad įmonė, vykdydama statybos rangos darbus, už kuriuos paprastai nėra mokami avansiniai mokėjimai, išties yra priklausoma nuo pasirinktų partnerių patikimumo. Įmonė bendrauja su savivaldos institucijomis, taip pat didelėmis įmonėmis (UAB „Pireka“, AB „Orlen Lietuva“ ir kitomis). Tai sumažina nesėkmingo verslo riziką. Be to, įmonė ketina šalia statybos rangos darbų aktyviau vykdyti turimų patalpų nuomos veiklą, atnaujinti prekybą statybinėmis medžiagomis, ji 2011 m. spalio 12 d. yra pasirašiusi ketinimų protokolus su UAB „Pireka“ dėl subrangos darbų atlikimo bendrai 4 mln. Lt sumai (t. 5, b. l. 127). Plane pateikta ir pesimistinė veiklos prognozė, kuria remiantis būtų išlaikyta esama finansinė padėtis 2014 m. pabaigoje (t. 6, 113-126). Pastebėtina, kad atsakovas paaiškino, kad rangos darbus įmonė vykdo su UAB „Lyderio grupė“ ir pateikė tai patvirtinančias subrangos sutartis, o ne su Mažeikių rajono savivaldybės administracija, todėl atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl plano metmenyse pateiktų šių duomenų apie tai, jog atsakovas su Mažeikių rajono savivaldybės administracija vykdo rangos darbus neteisingumo nepagrįsti. Kolegija sutinka su žemesnės instancijos teismu, jog įrodymų visuma leidžia manyti, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje plano metmenys iš esmės yra tinkami. Šiuos metmenis, tvirtinant restruktūrizavimo planą, bus galima tikslinti.

53Nagrinėjamu atveju po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą ir perdavė šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškimą padavęs atsakovo vadovas įvykdė Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartyje išdėstytus nurodymus ir pateikė teismui papildomus paaiškinimus bei nutartyje nurodytus finansinius dokumentus apie įmonės turtinę padėtį bei numatomą vykdyti veiklą (t. 4, b.l. 142). Iš šių dokumentų turinio matyti, jog 2011 m. gegužės 5 d. ji sudarė statybos rangos sutartį su užsakovu UAB „Futera W 13“, laimėjo viešąjį pirkimą ir 2011 m. gegužės 20 d. pasirašė statybos rangos sutartį su Akmenės rajono savivaldybės administracija, 2011 m. gegužės 23 d. su UAB „Mažeikių keliai“, taip pat 2011 m. birželio 22 d. subrangos sutartis su UAB „Lyderio grupė“ (t. 5, b. l. 82-117). Įmonė vykdo ūkinę-komercinę veiklą bei vien laikotarpiu po restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimo sprendimo iš naujo atliko statybos rangos darbų UAB „Pireka“ 276 389,33 Lt sumai, taip pat AB „Orlen Lietuva“, UAB „Visvilas“, Akmenės rajono savivaldybės administracijai atliko darbų 107 921,76 Lt sumai, gavo 13 261,60 Lt pajamų iš statybos mechanizmų nuomos (t. 6, b. l.1-23). Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų nutraukęs veiklą į bylą nėra pateikta, todėl laikoma, kad ĮRĮ 4 straipsnyje nustatyta materialaus pobūdžio sąlyga, kad įmonė nėra nutraukusi veiklos, egzistuoja. Taip pat yra nustatytos ir visos kitos sąlygos, dėl kurių ginčo apeliacinėje instancijoje nėra ir kurios būtinos restruktūrizavimo procesui pradėti.

54Kaip nepagrįstai atmestini apelianto argumentai, kad atsakovas, įgijęs restruktūrizuojamos įmonės teisinį statusą, negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Nei Viešųjų pirkimų įstatymo, nei kitų įstatymų imperatyvios normos nedraudžia viešajame pirkime dalyvauti restruktūrizuojamai įmonei. Be to, viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas (laimėję tiekėjai) turi teisę pasitelkti subrangovais restruktūrizuojamas įmones.

55Tuo pačiu kolegija sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėjimas užtruko nepagrįstai ilgai. Tokia padėtis susidarė dėl to, jog pirmosios instancijos teismas, pirmą kartą netinkamai išsprendęs šį klausimą, turėjo jį nagrinėti iš naujo. Tai neturėjo teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

56Taigi teismui nustačius, kad atsakovas yra įsteigtas 1995 m., nėra nutraukęs ūkinės-komercinės veiklos, įmonės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, ji nėra įgijusi bankrutuojančios (bankrutavusios įmonės teisinio statuso), t. y. esant visoms ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytoms restruktūrizavimo taikymo sąlygoms bei nesant bei nesant ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje numatytų atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų, nebuvo pagrindo netenkinti ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

57Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

58Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įmonių restruktūrizavimo bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai iškėlė atsakovui restruktūrizavimo bylą. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

59Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

60Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.... 5. Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria teismas atsakovui UAB... 6. Pareiškėjas UAB „Granitas“ vadovas A. Č. kreipėsi su pareiškimu į... 7. AB „Bankas SNORAS“ 2011 m. kovo 17 d. raštu prašė iškelti atsakovui UAB... 8. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartimi nusprendė iškelti... 9. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi panaikino... 10. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi įpareigojo... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi išnagrinėjo... 13. Teismas pažymėjo, kad atsakovas UAB „Granitas“ turi tik laikinų... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 15. Atskiruoju skundu tretysis asmuo UAB „Statva“ prašo panaikinti Šiaulių... 16. 1. Šiaulių apygardos teismas pažeidė ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą.... 17. 2. Šiaulių apygardos teismas padarė nepagrįstą prielaidą dėl atsakovo... 18. 3. 2011 m. spalio 19 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo nustatytas... 19. 4. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartyje nurodė, kad... 20. 5. Šiaulių apygardos teismas nenagrinėjo ir nevertino atsakovo mokumo ir... 21. Tretysis asmuo AB „SEB lizingas“ atsiliepime į atskirąjį skundą... 22. Atsakovas UAB „Granitas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 23. 1. Teismas neviršijo pareiškimo ribų, kadangi nesprendė jokių klausimų,... 24. 2. Tretysis asmuo teismo pasiūlymą pateikti patikslintą verslo planą... 25. 3. Atsakovas visiškai sutinka su trečiojo asmens pozicija, jog tik... 26. 4. Tretysis asmuo teismui 2011 m. lapkričio 10 d. su atsiliepimu pateikė... 27. 5. Atsakovas neturi tiesioginio teisinio santykio su Šiaulių rajono... 28. 6. Restruktūrizuojamos įmonės, įgijusios pasitikėjimą generalinių... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 30. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė... 31. Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims,... 32. Įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku... 33. ĮRĮ 4-6 straipsniuose nustatytos materialaus ir procesinio pobūdžio... 34. Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos tokios... 35. 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės... 36. 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos;... 37. 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi;... 38. 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui... 39. 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties... 40. Dėl pirmosios materialaus pobūdžio sąlygos, pažymėtina, kad... 41. Analizuojant antrąją materialaus pobūdžio sąlygą, atkreiptinas dėmesys,... 42. Trečioji materialaus pobūdžio sąlyga yra susijusi su įmonės teisiniu... 43. Ketvirtoji sąlyga susijusi su įmonės gyvavimo laikotarpiu, kuris turi būti... 44. Penktąja materialaus pobūdžio sąlyga įstatymų leidėjas nustato ribojimą... 45. Be minėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų,... 46. Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, taip pat turi... 47. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nurodyti trys atsisakymo iškelti... 48. Nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo... 49. Su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.... 50. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą... 51. Iš teismui įmonės pateiktų finansinių dokumentų matyti, jog įmonės... 52. Kolegija taip pat nesutinka su apeliantu, kad teismas netinkamai įvertino... 53. Nagrinėjamu atveju po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės... 54. Kaip nepagrįstai atmestini apelianto argumentai, kad atsakovas, įgijęs... 55. Tuo pačiu kolegija sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad... 56. Taigi teismui nustačius, kad atsakovas yra įsteigtas 1995 m., nėra... 57. Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai nėra teisiškai... 58. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įmonių restruktūrizavimo bylos... 59. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų... 60. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti...