Byla 1A-647-498-2014
Dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Algirdo Remeikos, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Simonavičiui, nuteistajai K. I., jos gynėjui advokatui Rolandui Mištautui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. I. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

2K. I. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2008-03-12 veikos) ir nubausta 29 MGL (3770 Lt) dydžio bauda, pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2008-03-26 veikos) ir nubausta 29 MGL (3770 Lt) dydžio bauda, pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2008-05-23 veikos) ir nubausta 29 MGL (3770 Lt) dydžio bauda;

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas dalinai sudedant ir galutinė bausmė paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

4Nuosprendžiu baudžiamasis procesas K. I. atžvilgiu dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

5Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

6Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7K. I. pirmos instancijos teismo nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Kauno teritorinės muitinės ( - )krovinių posto muitinio tikrinimo vietos ( - ), ( - ) ir 2008 m. kovo 12 d. laikotarpiu nuo 10 val. 14 min. iki 10 val. 37 min. tarnybos metu šioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdama muitinį tikrinimą pagal Bendrojo administracinio dokumento Nr. 8KR10404568 (toliau - Deklaracijos) importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota ( - ), vardu iš ( - ), importuota prekė – lengvasis automobilis ( - ), deklaracijoje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis daužtas bei jo vertė yra 6771 litų, kuomet automobilio faktinė būklė neatitiko deklaruojamos būklės ir vertės, o faktinę jo būklę atitinkanti muitinė vertė buvo 93300 Lt, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo, kad žemiau išvardintais veiksmais šiurkščiai pažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str.1 d. įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. įtvirtintus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, 15 str.1 d. 1 p., 4 p., 5 p. nustatytus reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių; Tarnybos Lietuvos Respublikos Muitinėje statuto 16 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus, nustatančius pareigą vykdyti Valstybės tarnybos įstatyme bei kiekvieno pareigūno pareigybės aprašyme numatytas pareigas; Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-06-05 įsakymu Nr. 1B-376 patvirtintų Muitinės postuose (išvykimo ir paskirties muitinės įstaigose) vykdomų prekių muitinės priežiūros procesų aprašymų metodinių rekomendacijų 19.1.1 p., kuriame nustatyta, kad atvykusių prekių, transporto priemonių identifikavimo ir muitinės priežiūros užtikrinimo etape muitinės pareigūnas, atsakingas už dokumentų priėmimą ir muitinį tikrinimą, įsitikina, ar transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito dokumente, taip pat pateikta muitinam tikrinimui, reikalavimus; Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-12-29 įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos „Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos“ 25. p., kuriame nustatyta, kad jeigu importuotojo muitinio įforminimo metu pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, apgadinto (sužaloto) automobilio išleidimo į laisvą apyvartą ar laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra įforminama, kai importuotojas (deklarantas) (jeigu įmanoma - kartu su turto vertintoju) surašo importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, aktą, ir importuotojas (deklarantas) pateikia garantiją, kurios dydžio, apskaičiuojamo pagal atitinkamų markių ir modelių naudotų automobilių importo kainas, pateiktas žinyne (kataloge) "Automobilių importo kainos", pakanka galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti (įvertinus jau sumokėtus importo muitus ir mokesčius), reikalavimus, Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007-01-23 įsakymu Nr. 3B-60 patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Krovinių ( - ) krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymo) 34.5. p., kuriame nustatyta pareiga atlikti poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, 34.6. p., kuriame nustatyta pareiga vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, užtikrinančias įsipareigojimų muitinei įvykdymą, rinkti muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas, 34.8. p., kuriame nustatyta pareiga vykdyti sustiprintą prekių kilmės klasifikavimo bei muitinio vertinimo kontrolę, 34.11. p., kuriame nustatyta pareiga vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, reikalavimus; Kauno teritorinės muitinės viršininko2007-03-01 įsakymu Nr. 3B-175 patvirtintų Kauno teritorinės muitinės Kauno ( - ) krovinių posto vidaus darbo taisyklių (toliau – Vidaus darbo taisyklių) 12.4. p., kuriame nustatyta pareiga atlikti visas funkcijas, nurodytas šiose taisyklėse bei teisės aktuose reglamentuojančiuose atskirų procesų, kompiuterinių sistemų arba dokumentų įforminimą (ASYCUDA, NCTS, BDK ir pan.) muitinio tikrinimo etapų aprašymuose, 13.14.3. p., kuriame nustatyta pareiga Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos nustatyta tvarka patikrinti, ar pateiktas BAD rinkinys gali būti tikrinamas toliau, 13.14.4. p., kuriame nustatyta pareiga nustačius, kad deklaranto pateikti dokumentai neatitinka šių taisyklių 13.14.3. punkto reikalavimų, apie tai informuoti deklarantą ir pareikalauti pateikti reikalavimus atitinkančius dokumentus, 13.33.4. p., kuriame nustatyta pareiga muitinės pareigūnui, tikrinančiam BAD rinkinius ir kartu su jais pateiktus dokumentus, kurie ASYCUDA sistemos arba vadovaujančio pareigūno buvo nukreipti į geltonąjį arba raudonąjį tikrinimo kanalus, patikrinti, ar teisingai nurodyta prekių vertė ir valiuta, kuria ši vertė deklaruojama, 13.33.7. p., kuriame nustatyta pareiga patikrinti, ar kartu su BAD rinkiniu pateikti dokumentai yra galiojantys, 15.18.1. p., kuriame nustatyta pareiga įsitikinti, kad transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito deklaracijoje, pateikta muitiniam tikrinimui, nustatytomis aplinkybėmis:

82008m. kovo mėn. 12 d. 10 val. 14 min. tolesnio muitinio tikrinimo atlikimui gavusi iš vadovaujančio muitiniam tikrinimui pareigūno – inspektoriaus D. M. jo priimtą Deklaracijos Nr. 8KR10404568 importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB ( - ), reg. ( - ), vardu iš ( - ), importuota prekė – lengvasis automobilis ( - ), su Deklaracijos “J” langelyje “Paskirties įstaigos tikrinimas” įformintais nurodymais atlikti tikrinimą pagal jo įrašytus Muitinės departamento direktoriaus 2000-03-27 įsakymu Nr. 96 “Dėl muitinio tikrinimo būdų, prekių siuntos deklaravimo būdų ir muitinio tikrinimo rezultatų klasifikatorių patvirtinimo” patvirtinto Muitinio tikrinimo būdų klasifikatoriaus (toliau Klasifikatoriaus) tikrinimo būdų kodus: 111, kuris reiškia, kad „patikrinta muitinės deklaracija“; 145, kuris reiškia, kad „automobilio muitinė vertė palyginta su naudotų automobilių kainų žinyne (kataloge) nurodyta kaina”; 414, kuris reiškia, kad “patikrinti transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikavimo numeriai”; 227, kuris reiškia, kad “patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrintas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikaciniai numeriai, transporto priemonė vizualiai apžiūrėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais“, privalėdama atlikti muitinės procedūrai įforminti ir atlikti reikalingos informacijos ir kartu su bendruoju dokumentu būtinų pateikti dokumentų, kurie ASYCUDA sistemoje inspektoriaus D. M. buvo nukreipti į raudonąjį tikrinimo kanalą, bei prekių vertės patikrą, ignoravo tai, kad kartu su Deklaracija pateikta juridinės galios neturinti ir teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkanti turto vertintojo UAB „( - )“ 2008 m. kovo 7 d. deklaruojamo automobilio ( - ) vertinimo ataskaita Nr. 20080307-5-1, kurioje buvo atvaizduota, kad automobilio vertė dėl apgadinimo (sužalojimo) yra 10102 litų, kuomet tokia vertinimo ataskaita nebuvo pagrindo remtis apskaičiuojant muitą, kitus mokesčius bei rinkliavas, ir toliau muitinės procedūros įforminimo veiksmus atliko nepareikalavusi iš importuotojo (deklaranto) tokiu atveju privalomai surašytino importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto ir garantijos, kurios dydžio, apskaičiuojamo teisės aktuose nustatyta tvarka, pakaktų galinčios atsirasti muitinės prievolės įvykdymui užtikrinti; po to, nesant pateiktos muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės bei nesant ir rašytinio leidimo šią prekę pateikti vėliau, nepatikrinusi ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, o tuo pačiu ir nepatikrinusi šios prekės pagal vadovaujančio muitiniam tikrinimui pareigūno jai nurodytus išvardintus tikrinimo būdų kodus, nepagrįstai atliko kitus veiksmus, kuriais įformino išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą - Deklaracijoje Nr. 8KR10404568 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktą automobilio BMW X5 muitinį tikrinimą ir rezultatus pagal išvardintus Klasifikatoriaus nustatytus tikrinimo būdų kodus: Deklaracijos “J” langelyje “Paskirties įstaigos tikrinimas” nurodė Klasifikatoriaus nustatytą tikrinimo būdų kodą - 62, kuris reiškia, kad „atitinka“, bei šį įrašą patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248 ir parašu, bei toliau, išvardintų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu padarė kitus įrašus, kurie būtini Deklaracijos baigtiniam įforminimui ir jos pagrindu išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros sėkmingam įforminimui, t.y. Deklaracijos 47 langelyje atliko deklaranto apskaičiuotų mokesčių sumos taisymą, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0607 ir parašu; Deklaracijos “B” langelyje įrašė kvito, patvirtinančio mokesčių sumokėjimą, numerį - 2812892 ir datą - 2008-03-12, mokesčių apskaičiavimo teisingumą patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248 ir parašu; Deklaracijos „J“ langelyje uždėjo B grupės spaudą su įrašu “atitinka”, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248, parašu ir muitinės įstaigos spaudu, savo darbo vietoje pateikė muitinei, o joje įrašytus patikrinimo teigiamus rezultatus atvaizdavo muitinės skaitmeninėje Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS) bei taip patDeklaracijos įforminimo užbaigimą patvirtino muitinės skaitmeninėje sistemoje ASYCUDA. Šiomis aplinkybėmis K. I. sudarė sąlygas automobilį importuojantiems asmenims išvengti pagal faktinei automobilio būklei atitinkančią jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių - 25786 litų, iš kurių 8653 Lt sudaro importo muitas ir 17133 Lt PVM, apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetą, bei dėl šių K. I. veiksmų valstybė patyrė didelę žalą, kadangi nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti ir į valstybės biudžetą išieškoti papildomai priskaičiuotus mokesčius, bei ji savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

9Be to,pažeisdama tų pačių teisės aktų reikalavimus,būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Kauno teritorinės muitinės ( - ) krovinių posto muitinio tikrinimo vietos UAB ( - ), esančios ( - ), inspektorės pareigose ir 2008 m. kovo 26 d. laikotarpiu nuo 16 val. 32 min. iki 17 val. 05 min. tarnybos metu šioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdama muitinį tikrinimą pagal Deklaracijos Nr. 8KR10405620 importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB “ ( - )”, reg. ( - ), vardu iš ( - ), importuota prekė – lengvasis automobilis T. C., juoda, ( - ), deklaracijoje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad daužtas visas bei jo vertė yra 6026 litų, kuomet automobilio faktinė būklė neatitiko deklaruojamos būklės ir vertės, o faktinę jo būklę atitinkanti muitinė vertė buvo 44000 Lt, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo, kad žemiau išvardintais veiksmais šiurkščiai pažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (tokias pačias kaip ir išvardytas kaltinime dėl automobilio ( - ) išmuitinimo) ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

102008 m. kovo 26 d.apie 16 val. 32 min. tolesnio muitinio tikrinimo atlikimui gavusi iš vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigūnės – vyresniosios inspektorės I. B. jos priimtą Deklaracijos Nr. 8KR10405620 importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB ( - ), reg. ( - ), vardu iš ( - ), importuota prekė – lengvasis automobilis T. C., juoda, ( - ), su Deklaracijos “J” langelyje “Paskirties įstaigos tikrinimas” įformintais nurodymais atlikti tikrinimą pagal jos įrašytus Klasifikatoriaus tikrinimo būdų kodus: 111, kuris reiškia, kad „patikrinta muitinės deklaracija“; 114, kuris reiškia, kad “patikrintos licencijos, leidimai, lengvatas suteikiantys dokumentai, pan.”; 145, kuris reiškia, kad „automobilio muitinė vertė palyginta su naudotų automobilių kainų žinyne (kataloge) nurodyta kaina”; 227, kuris reiškia, kad “patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrintas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikaciniai numeriai, transporto priemonė vizualiai apžiūrėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais“; 414, kuris reiškia, kad „patikrinti transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikavimo numeriai”, privalėdama atlikti muitinės procedūrai įforminti ir atlikti reikalingos informacijos ir kartu su bendruoju dokumentu būtinų pateikti dokumentų, kurie ASYCUDA sistemoje vyresniosios inspektorės I. B. nukreipti į raudonąjį tikrinimo kanalą, bei prekių vertės patikrą, ignoravo tai, kad kartu su Deklaracija pateikta juridinės galios neturinti ir teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkanti turto vertintojo UAB ( - ) 2008 m. kovo 21 d. deklaruojamo automobilio T. C., vertinimo ataskaita Nr. 20080321-5-6, kurioje buvo atvaizduota, kad automobilio vertė dėl apgadinimo (sužalojimo) yra 9871 litų, kuomet tokia vertinimo ataskaita nebuvo pagrindo remtis apskaičiuojant muitą, kitus mokesčius bei rinkliavas, ir toliau muitinės procedūros įforminimo veiksmus atliko nepareikalavusi iš importuotojo (deklaranto) tokiu atveju privalomai surašytino importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto ir garantijos, kurios dydžio, apskaičiuojamo teisės aktuose nustatyta tvarka, pakaktų galinčios atsirasti muitinės prievolės įvykdymui užtikrinti; po to, nesant pateiktos muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės bei nesant ir rašytinio leidimo šią prekę pateikti vėliau, nepatikrinusi ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, o tuo pačiu ir nepatikrinusi šios prekės pagal vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigūnės jai nurodytus išvardintus tikrinimo būdų kodus, nepagrįstai atliko kitus veiksmus, kuriais įformino išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą - Deklaracijoje Nr. 8KR10405620 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktą automobilio T. C., muitinį tikrinimą ir rezultatus pagal išvardintus Klasifikatoriaus nustatytus tikrinimo būdų kodus: Deklaracijos “J” langelyje “Paskirties įstaigos tikrinimas” nurodė Klasifikatoriaus nustatytą tikrinimo būdų kodą - 62, kuris reiškia, kad „atitinka“, bei šį įrašą patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248 ir parašu, bei toliau, išvardintų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu padarė kitus įrašus, kurie būtini Deklaracijos baigtiniam įforminimui ir jos pagrindu išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros sėkmingam įforminimui, t.y. Deklaracijos 47 langelyje atliko deklaranto apskaičiuotų mokesčių sumos taisymą, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248 ir parašu; Deklaracijos “B” langelyje įrašė kvito, patvirtinančio mokesčių sumokėjimą, numerį – 2812900D ir datą - 2008-03-26, mokesčių apskaičiavimo teisingumą patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248 ir parašu; Deklaracijos „J“ langelyje uždėjo B grupės spaudą su įrašu “atitinka”, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248, parašu ir muitinės įstaigos spaudu, savo darbo vietoje pateikė muitinei, o joje įrašytus patikrinimo teigiamus rezultatus atvaizdavo muitinės skaitmeninėje Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS), bei taip patDeklaracijos įforminimo užbaigimą patvirtino muitinės skaitmeninėje sistemoje ASYCUDA. Šiomis aplinkybėmis K. I. sudarė sąlygas automobilį importuojantiems asmenims išvengti pagal faktinei automobilio būklei atitinkančią jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių - 11140 litų, iš kurių 3738 Lt sudaro importo muitas ir 7402 Lt PVM, apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetą, bei dėl šių K. I. veiksmų valstybė patyrė didelę žalą, kadangi nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti ir į valstybės biudžetą išieškoti papildomai priskaičiuotus mokesčius, bei ji savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

11Be to, būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Kauno teritorinės muitinės ( - ) krovinių posto muitinio tikrinimo vietos UAB „( - )“, esančios ( - ), inspektorės pareigose ir 2008 m. gegužės 23 d.laikotarpiu nuo 16 val. 41 min. iki 16 val. 58 min. tarnybos metu šioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdama muitinį tikrinimą pagal Deklaracijos Nr. 8KR10409508 importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB „( - )“, reg. ( - ), vardu iš JAV ( - ), importuota prekė – lengvasis automobilis ( - ), balta, ( - ), deklaracijoje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad daužtas priekis bei jo statistinė vertė yra 12423 litų, kuomet automobilio faktinė būklė neatitiko deklaruojamos būklės ir vertės, o faktinę jo būklę atitinkanti muitinė vertė buvo 102706 Lt, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo, kad žemiau išvardintais veiksmais šiurkščiai pažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str.1 d. įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. įtvirtintus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, 15 str.1 d. 1 p., 4 p., 5 p. nustatytus reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių; Tarnybos Lietuvos Respublikos Muitinėje statuto 16 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus, nustatančius pareigą vykdyti Valstybės tarnybos įstatyme bei kiekvieno pareigūno pareigybės aprašyme numatytas pareigas; Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-06-05 įsakymu Nr. 1B-376 patvirtintų Muitinės postuose (išvykimo ir paskirties muitinės įstaigose) vykdomų prekių muitinės priežiūros procesų aprašymų metodinių rekomendacijų 19.1.1 p., kuriame nustatyta, kad atvykusių prekių, transporto priemonių identifikavimo ir muitinės priežiūros užtikrinimo etape muitinės pareigūnas, atsakingas už dokumentų priėmimą ir muitinį tikrinimą, įsitikina, ar transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito dokumente, taip pat pateikta muitinam tikrinimui, reikalavimus; Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-12-29 įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos „Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos“ 25. p., kuriame nustatyta, kad jeigu importuotojo muitinio įforminimo metu pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, apgadinto (sužaloto) automobilio išleidimo į laisvą apyvartą ar laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra įforminama, kai importuotojas (deklarantas) (jeigu įmanoma - kartu su turto vertintoju) surašo importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, aktą, ir importuotojas (deklarantas) pateikia garantiją, kurios dydžio, apskaičiuojamo pagal atitinkamų markių ir modelių naudotų automobilių importo kainas, pateiktas žinyne (kataloge) "Automobilių importo kainos", pakanka galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti (įvertinus jau sumokėtus importo muitus ir mokesčius), reikalavimus, Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007-01-23 įsakymu Nr. 3B-60 patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Krovinių ( - ) krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymo) 34.5. p., kuriame nustatyta pareiga atlikti poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, 34.6. p., kuriame nustatyta pareiga vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, užtikrinančias įsipareigojimų muitinei įvykdymą, rinkti muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas, 34.8. p., kuriame nustatyta pareiga vykdyti sustiprintą prekių kilmės klasifikavimo bei muitinio vertinimo kontrolę, 34.11. p., kuriame nustatyta pareiga vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, reikalavimus; Kauno teritorinės muitinės viršininko 2008-04-30 įsakymu Nr. 3B-333 patvirtintų Kauno teritorinės muitinės Kauno ( - ) krovinių posto vidaus darbo taisyklių (toliau – Vidaus darbo taisyklių) 11.4 p., kuriame nustatyta pareiga atlikti visas funkcijas, nurodytas muitinio tikrinimo etapų aprašymuose, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 12.14 p., kuriame nustatyta pareiga nuspręsti, priimti, ar atmesti pateiktą deklaraciją ir savo sprendimą įforminti Muitinio įforminimo instrukcijos nustatyta tvarka bei tvarkomis, reglamentuojančiomis duomenų įvedimą į ASYCUDA sistemą, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 12.17.2 p., kuriame nustatyta pareiga įsitikinti ar kartu su deklaracija yra pateiktos prekės, t.y. ar prekių buvimo vieta yra muitinei priimtina, ar transporto priemonė ir prekės yra pranešime nurodytoje vietoje, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 12.17.5.3. p., kuriame nustatyta pareiga patikrinti ir įsitikinti ar pateikti išankstinio apmokėjimo dokumentai arba garantijos, jeigu tokie dokumentai turėjo būti pateikti, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 12.18 p., kuriame nustatyta pareiga atlikus taisyklių 12.16 ir 12.17 punktuose nurodytus veiksmus ir radus nors į vieną klausimą neigimą atsakymą, priimti sprendimą atmesti (nepriimti) BAD rinkinį ir tai įforminti nustatyta tvarka, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 13.18.1 p., kuriame nustatyta pareiga Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros įformino paskirties įstaigoje metu įsitikinti, kad transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito deklaracijoje pateikta muitinam tikrinimui, nustatytomis aplinkybėmis:

122008 m. gegužės 23 d. apie 16 val. 41 min. tolesnio muitinio tikrinimo atlikimui gavusi iš vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigūnės – vyresniosios inspektorės I. B. jos priimtą Deklaracijos Nr. 8KR10409508 importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB ( - ) , reg. ( - ), vardu iš JAV įmonės ( - ), importuota prekė – lengvasis automobilis ( - ), balta, ( - ), su Deklaracijos “J” langelyje “Paskirties įstaigos tikrinimas” įformintais nurodymais atlikti tikrinimą pagal jos įrašytus Klasifikatoriaus tikrinimo būdo kodus: 111, kuris reiškia, kad „patikrinta muitinės deklaracija“; 145, kuris reiškia, kad „automobilio muitinė vertė palyginta su naudotų automobilių kainų žinyne (kataloge) nurodyta kaina”; 227, kuris reiškia, kad “patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrintas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikaciniai numeriai, transporto priemonė vizualiai apžiūrėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais“, privalėdama atlikti muitinės procedūrai įforminti ir atlikti reikalingos informacijos ir kartu su bendruoju dokumentu būtinų pateikti dokumentų, kurie ASYCUDA sistemoje vyresniosios inspektorės I. B. buvo nukreipti į raudonąjį tikrinimo kanalą, bei prekių vertės patikrą, ignoravo tai, kad kartu su Deklaracija pateikta juridinės galios neturinti ir teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkanti turto vertintojo UAB „( - )“ 2008 m. gegužės 20 d. deklaruojamo automobilio ( - ) vertinimo ataskaita Nr. 20080520-7-1 kurioje buvo atvaizduota, kad automobilio vertė dėl apgadinimo (sužalojimo) yra 18487 litų, kuomet tokia vertinimo ataskaita nebuvo pagrindo remtis apskaičiuojant muitą, kitus mokesčius bei rinkliavas, ir toliau muitinės procedūros įforminimo veiksmus atliko nepareikalavusi iš importuotojo (deklaranto) tokiu atveju privalomai surašytino importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto ir garantijos, kurios dydžio, apskaičiuojamo teisės aktuose nustatyta tvarka, pakaktų galinčios atsirasti muitinės prievolės įvykdymui užtikrinti; po to, nesant pateiktos muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės bei nesant ir rašytinio leidimo šią prekę pateikti vėliau, nepatikrinusi ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, o tuo pačiu ir nepatikrinusi šios prekės pagal vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigūnės jai nurodytus išvardintus tikrinimo būdų kodus, nepagrįstai atliko kitus veiksmus, kuriais įformino išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą - Deklaracijoje Nr. 8KR10409508 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktą automobilio ( - ) muitinį tikrinimą ir rezultatus pagal išvardintus Klasifikatoriaus nustatytus tikrinimo būdų kodus: Deklaracijos “J” langelyje “Paskirties įstaigos tikrinimas” nurodė Klasifikatoriaus nustatytą tikrinimo būdų kodą- 62, kuris reiškia, kad „atitinka“, bei šį įrašą patvirtino muitinės pareigūno spaudu ( - ) ir parašu, bei toliau, išvardintų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu padarė kitus įrašus, kurie būtini Deklaracijos baigtiniam įforminimui ir jos pagrindu išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros sėkmingam įforminimui, t.y. Deklaracijos 47 langelyje atliko deklaranto apskaičiuotų mokesčių sumos taisymą, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248 ir parašu; Deklaracijos “B” langelyje įrašė kvito, patvirtinančio mokesčių sumokėjimą, numerį – 2814896D ir datą - 2008-05-23, mokesčių apskaičiavimo teisingumą patvirtino muitinės pareigūno spaudu ( - ) ir parašu; Deklaracijos „J“ langelyje uždėjo B grupės spaudą su įrašu “atitinka”, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu ( - ), parašu ir muitinės įstaigos spaudu, savo darbo vietoje pateikė muitinei, o joje įrašytus patikrinimo teigiamus rezultatus atvaizdavo muitinės skaitmeninėje Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS), bei taip patDeklaracijos įforminimo užbaigimą patvirtino muitinės skaitmeninėje sistemoje ASYCUDA. Šiomis aplinkybėmis K. I. sudarė sąlygas automobilį importuojantiems asmenims išvengti pagal faktinei automobilio būklei atitinkančią jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių - 26879 litų, iš kurių 9022 Lt sudaro importo muitas ir 17857 Lt PVM, apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetą, bei dėl šių K. I. veiksmų valstybė patyrė didelę žalą, kadangi nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti ir į valstybės biudžetą išieškoti papildomai priskaičiuotus mokesčius, bei ji savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

13Kaltinamuoju aktu K. I. taip pat buvo kaltinama tuo, kad padarė 6 nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalies, o būtent:

14K. I. buvo kaltinama ir tuo, kad dirbdama Kauno teritorinės muitinės ( - ) krovinių posto muitinio tikrinimo vietos UAB „( - )“, esančios ( - ), inspektorės pareigose ir 2008 m. kovo 12 d. laikotarpiu nuo 10 val. 14 min. iki 10 val. 37 min. tarnybos metu šioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdama muitinį tikrinimą pagal Deklaracijos Nr. 8KR10404568 importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB “ ( - )”, reg. ( - ), vardu iš JAV įmonės ( - ), importuota prekė – lengvasis automobilis ( - ), pilka, PGM/MT 2006/12/31, ( - ), deklarantui nepateikus muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės ir jos nepatikrinusi, suklastojo tikrą dokumentą - Bendrąjį administracinį dokumentą Nr. 8KR10404568, į šią Deklaraciją įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktą automobilio BMW X5 muitinį tikrinimą ir jo rezultatus, bei juos patvirtindama šiomis aplinkybėmis: t.y. tolesnio muitinio tikrinimo atlikimui gavusi iš vadovaujančio muitiniam tikrinimui pareigūno – inspektoriaus D. M. jo priimtą Deklaracijos Nr. 8KR10404568 importo rinkinį su Deklaracijos “J” langelyje “Paskirties įstaigos tikrinimas” įformintais nurodymais atlikti tikrinimą pagal jo įrašytus Klasifikatoriaus tikrinimo būdo kodus: 111, kuris reiškia, kad „patikrinta muitinės deklaracija“; 145, kuris reiškia, kad „automobilio muitinė vertė palyginta su naudotų automobilių kainų žinyne (kataloge) nurodyta kaina”; 414, kuris reiškia, kad “patikrinti transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikavimo numeriai”; 227, kuris reiškia, kad “patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrintas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikaciniai numeriai, transporto priemonė vizualiai apžiūrėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais“, privalėdama atlikti muitinės procedūrai įforminti ir atlikti reikalingos informacijos ir kartu su bendruoju dokumentu būtinų pateikti dokumentų bei prekių vertės patikrą, į Deklaracijos “J” langelį “Paskirties įstaigos tikrinimas” įrašė Klasifikatoriaus nustatytą tikrinimo būdų kodą - 62, kuris reiškia, kad „atitinka“, bei šį įrašą patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248 ir parašu, tokiu būdu melagingai konstatuodama, jog atliko visus tikrinimo būdo kodus atitinkančius veiksmus, bei melagingai konstatuodama, jog patikrinti duomenys atitinka, nors iš tikrųjų šių veiksmų neatliko, nepatikrino, ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, ir neturėjo duomenų, kuriais remiantis buvo galimas atitikimo konstatavimas; išvardintų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu padarė kitus įrašus, kurie būtini Deklaracijos baigtiniam įforminimui ir jos pagrindu išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros sėkmingam įforminimui, t.y. Deklaracijos 47 langelyje atliko deklaranto apskaičiuotų mokesčių sumos taisymą, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu ( - ) ir parašu; Deklaracijos “B” langelyje įrašė kvito, patvirtinančio mokesčių sumokėjimą, numerį - 2812892 ir datą - 2008-03-12, mokesčių apskaičiavimo teisingumą patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248 ir parašu; Deklaracijos „J“ langelyje uždėjo B grupės spaudą su įrašu “ATITINKA”, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu ( - ), parašu ir muitinės įstaigos spaudu.

15Taip pat, nurodytomis aplinkybėmis žinomai suklastotą tikrą dokumentą - Bendrąjį administracinį dokumentą Nr. 8KR10404568 panaudojo, pateikdama jį muitinei savo darbo vietoje - Kauno teritorinės muitinės ( - ) krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje UAB „( - )“, esančioje ( - ), kurioje dirbo šios muitinio tikrinimo vietos inspektoriaus pareigose, bei jame įrašytus patikrinimo teigiamus rezultatus atvaizduodama muitinės skaitmeninėje Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS), o taip patDeklaracijos įforminimo užbaigimą patvirtindama muitinės skaitmeninėje sistemoje ASYCUDA.

16Be to,dirbdama Kauno teritorinės muitinės „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietos UAB „Gamybos priežiūra“, esančios Kęstučio g. 95, Prienuose, inspektorės pareigose ir 2008 m. kovo 26 d. laikotarpiu nuo 16 val. 32 min. iki 17 val. 05 min. tarnybos metu šioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdama muitinį tikrinimą pagal Deklaracijos Nr. 8KR10405620 importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB “ ( - ) ”, reg. ( - ), vardu iš JAV įmonės ( - ), importuota prekė – lengvasis automobilis ( - ), juoda, PGM/MT 2007/12/31, ( - ), deklarantui nepateikus muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės ir jos nepatikrinusi, suklastojo tikrą dokumentą - Bendrąjį administracinį dokumentą Nr. 8KR10405620, į šią Deklaraciją įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktą automobilio TOYOTA CAMRY muitinį tikrinimą ir jo rezultatus, bei juos patvirtindama šiomis aplinkybėmis: t.y. tolesnio muitinio tikrinimo atlikimui gavusi iš vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigūnės – vyresniosios inspektorės I. B. jos priimtą Deklaracijos Nr. 8KR10405620 importo rinkinį su Deklaracijos “J” langelyje “Paskirties įstaigos tikrinimas” įformintais nurodymais atlikti tikrinimą pagal jos įrašytus Klasifikatoriaus tikrinimo būdo kodus: 111, kuris reiškia, kad „patikrinta muitinės deklaracija“; 114, kuris reiškia, kad “patikrintos licencijos, leidimai, lengvatas suteikiantys dokumentai, pan.”; 145, kuris reiškia, kad „automobilio muitinė vertė palyginta su naudotų automobilių kainų žinyne (kataloge) nurodyta kaina”; 227, kuris reiškia, kad “patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrintas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikaciniai numeriai, transporto priemonė vizualiai apžiūrėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais“; 414, kuris reiškia, kad „patikrinti transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikavimo numeriai”, privalėdama atlikti muitinės procedūrai įforminti ir atlikti reikalingos informacijos ir kartu su bendruoju dokumentu būtinų pateikti dokumentų bei prekių vertės patikrą, į Deklaracijos “J” langelį “Paskirties įstaigos tikrinimas” įrašė Klasifikatoriaus nustatytą tikrinimo būdų kodą - 62, kuris reiškia, kad „atitinka“, bei šį įrašą patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248 ir parašu, tokiu būdu melagingai konstatuodama, jog atliko visus tikrinimo būdo kodus atitinkančius veiksmus, bei melagingai konstatuodama, jog patikrinti duomenys atitinka, nors iš tikrųjų šių veiksmų neatliko, nepatikrino, ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, ir neturėjo duomenų, kuriais remiantis buvo galimas atitikimo konstatavimas; išvardintų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu padarė kitus įrašus, kurie būtini Deklaracijos baigtiniam įforminimui ir jos pagrindu išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros sėkmingam įforminimui, t.y. Deklaracijos 47 langelyje atliko deklaranto apskaičiuotų mokesčių sumos taisymą, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu ( - ) ir parašu; Deklaracijos “B” langelyje įrašė kvito, patvirtinančio mokesčių sumokėjimą, numerį – 2812900D ir datą - 2008-03-26, mokesčių apskaičiavimo teisingumą patvirtino muitinės pareigūno spaudu ( - ) ir parašu; Deklaracijos „J“ langelyje uždėjo B grupės spaudą su įrašu “ATITINKA”, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu ( - ), parašu ir muitinės įstaigos spaudu.

17Taip pat, nurodytomis aplinkybėmis žinomai suklastotą tikrą dokumentą - Bendrąjį administracinį dokumentą Nr. 8KR10405620 panaudojo, pateikdama jį muitinei savo darbo vietoje - Kauno teritorinės muitinės ( - ) krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje UAB „( - )“, esančioje ( - ), kurioje dirbo šios muitinio tikrinimo vietos inspektoriaus pareigose, bei jame įrašytus patikrinimo teigiamus rezultatus atvaizduodama muitinės skaitmeninėje Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS), o taip patDeklaracijos įforminimo užbaigimą patvirtindama muitinės skaitmeninėje sistemoje ASYCUDA.

18Be to, dirbdama Kauno teritorinės muitinės „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietos UAB „( - )“, esančios ( - ), inspektorės pareigose ir 2008 m. gegužės 23 d. laikotarpiu nuo 16 val. 41 min. iki 16 val. 58 min. tarnybos metu šioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdama muitinį tikrinimą pagal Deklaracijos Nr. 8KR10409508 importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB „( - )“, reg. ( - ), vardu iš JAV įmonės ( - ), importuota prekė – lengvasis automobilis LEXUS LS460, balta, PGM/MT 2007/12/31, ( - ), deklarantui nepateikus muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės ir jos nepatikrinusi, suklastojo tikrą dokumentą - Bendrąjį administracinį dokumentą Nr. 8KR10409508, į šią Deklaraciją įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktą automobilio LEXUS LS460 muitinį tikrinimą ir jo rezultatus, bei juos patvirtindama šiomis aplinkybėmis: t.y. tolesnio muitinio tikrinimo atlikimui gavusi iš vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigūnės – vyresniosios inspektorės I. B. jos priimtą Deklaracijos Nr. 8KR10409508 importo rinkinį su Deklaracijos “J” langelyje “Paskirties įstaigos tikrinimas” įformintais nurodymais atlikti tikrinimą pagal jos įrašytus Klasifikatoriaus tikrinimo būdo kodus: 111, kuris reiškia, kad „patikrinta muitinės deklaracija“; 145, kuris reiškia, kad „automobilio muitinė vertė palyginta su naudotų automobilių kainų žinyne (kataloge) nurodyta kaina”; 227, kuris reiškia, kad “patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrintas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikaciniai numeriai, transporto priemonė vizualiai apžiūrėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais“, privalėdama atlikti muitinės procedūrai įforminti ir atlikti reikalingos informacijos ir kartu su bendruoju dokumentu būtinų pateikti dokumentų bei prekių vertės patikrą, į Deklaracijos “J” langelį “Paskirties įstaigos tikrinimas” įrašė Klasifikatoriaus nustatytą tikrinimo būdų kodą- 62, kuris reiškia, kad „atitinka“, bei šį įrašą patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248 ir parašu, tokiu būdu melagingai konstatuodama, jog atliko visus tikrinimo būdo kodus atitinkančius veiksmus, bei melagingai konstatuodama, jog patikrinti duomenys atitinka, nors iš tikrųjų šių veiksmų neatliko, nepatikrino, ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, ir neturėjo duomenų, kuriais remiantis buvo galimas atitikimo konstatavimas; išvardintų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu padarė kitus įrašus, kurie būtini Deklaracijos baigtiniam įforminimui ir jos pagrindu išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros sėkmingam įforminimui, t.y. Deklaracijos 47 langelyje atliko deklaranto apskaičiuotų mokesčių sumos taisymą, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248 ir parašu; Deklaracijos “B” langelyje įrašė kvito, patvirtinančio mokesčių sumokėjimą, numerį – 2814896D ir datą- 2008-05-23, mokesčių apskaičiavimo teisingumą patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248 ir parašu; Deklaracijos „J“ langelyje uždėjo B grupės spaudą su įrašu “ATITINKA”, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0248, parašu ir muitinės įstaigos spaudu.

19Taip pat, nurodytomis aplinkybėmis žinomai suklastotą tikrą dokumentą - Bendrąjį administracinį dokumentą Nr. 8KR10409508 panaudojo, pateikdama jį muitinei savo darbo vietoje - Kauno teritorinės muitinės ( - ) krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje UAB „( - )“, esančioje ( - ), kurioje dirbo šios muitinio tikrinimo vietos inspektoriaus pareigose, bei jame įrašytus patikrinimo teigiamus rezultatus atvaizduodama muitinės skaitmeninėje Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS), o taip pat Deklaracijos įforminimo užbaigimą patvirtindama muitinės skaitmeninėje sistemoje ASYCUDA.

20Nuosprendžiu baudžiamoji byla K. I. atžvilgiu dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams.

21Apeliaciniu skundu nuteistoji K. I. prašo panaikinti 2014-05-23 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-939/2014 ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

22Nuteistoji nurodo, kad susipažinusi su skundžiamu nurodytu nuosprendžiu, pareiškia, kad su juo nesutinka, motyvuodama tuo, kad Prienų rajono apylinkės teismas (toliau -Teismas), nuspręsdamas, kad nuteistoji pripažinta kalta padarius prieš tai nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 1 d., o dėl BK 300 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų nutraukdamas baudžiamąjį procesą, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, padarė materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus, todėl buvo priimtas neteisingas bei nepagrįstas nuosprendis.

23Nuteistoji nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu Teismas buvo nenuoseklus, neadekvačiai ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, taip pat nepagrįstai ir neteisėtai buvo suvaržyta jos gynybos teisė.

24Nurodo, kad remiantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato 2003 m. birželio 20 d Nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" (toliau - Nutarimas) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje -sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, " neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teismo išvados nepagrįstos išsamia ir visapusiška surinktų duomenų analize, dėl ko ji nepagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 1 d., o dėl BK 300 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų baudžiamasis procesas nutrauktas netinkamu pagrindu, t.y. suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, todėl šis nuosprendis, šioje dalyje laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl yra naikintinas.

25Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BK tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste - EŽTK) 7 str. ir BK 2 str. 4 d. numatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

26Pagal baudžiamąją teisę nusikaltimo sudėtis yra vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas. Nusikaltimo požymių visuma, aprašyta Įstatyme, apibūdina veiką kaip nusikaltimą ir tuo atžvilgiu nusikaltimo sudėtis tampa „lygiu matu" visiems tam tikrą veiką padariusiems asmenims. Kitaip tariant, jeigu veikoje trūksta bent vieno įstatyme aprašyto nusikaltimo sudėties požymio, asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tai lemia ypatingą tikslaus nusikaltimo požymių konstatavimo reikšmę (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m lapkričio 13 d. Nutarimą).

27Todėl šiuo konkrečiu atveju, analizuotinos byloje nustatytos, patvirtintos ar paneigtos aplinkybės K. I. inkriminuotų nusikaltimų sudėčių prasme.

28Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nors Teismas nuosprendyje konstatavo, jog „Aptartais įrodymais įrodyta, kad K. I., padarė tris nusikaltimus, numatytus BK 228 str. 1 d., kad dėl jos nusikalstamų veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti į valstybės biudžetą ir išieškoti papildomai priskaičiuotus mokesčius bei ji savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos - Lietuvos muitinės funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką diskreditavo muitinės tarnautojo vardą", apeliantė nesutinka su šiomis išvadomis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme tirtų aplinkybių, šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti ir nebuvo jokio motyvo ir tikslo jai, savarankiškai veikiant, piktnaudžiaujant tarnyba bei klastojant dokumentus, sudaryti sąlygas automobilius importuojantiems asmenims išvengti pagal faktinei automobilio būklei atitinkančią jų muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių.

29Pažymi, jog nors nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas yra fakultatyviniai subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės požymiai, tačiau toks skirstymas yra reikšmingas tik teorijai. Motyvas ir tikslas atlieka svarbų pagalbini vaidmenį, nes padeda atskleisti tikrąjį nusikaltimo mechanizmą, atriboti tyčinius nusikaltimus nuo neatsargių, leidžia nustatyti tyčią ir jos kryptingumą, apibūdina kaltininką ir veikos pavojingumo laipsnį, o kartu turi įtakos skiriant bausmę. Realiai visi nusikaltimo sudėties požymiai yra privalomi ir visus juos būtina įrodyti ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu. Akivaizdu, kad būtent tokius nusikalstamus tikslus kaip siekis išvengti pagal faktinei automobilio būklei atitinkančią jų muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių bei atitinkamus motyvus, galėjo turėti tik faktiškai automobilius importuojantys asmenys, kurie apgaule ar tiesiog piktnaudžiaudami mano, kaip muitinės pareigūnės, pasitikėjimu, pateikė patys arba organizavo, kad muitiniam tikrinimui būtų pateikti kiti, nei buvo registruoti Lietuvoje automobiliai kartu su atitinkamais dokumentais. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu tokie asmenys nustatyti nebuvo. Tai, kad UAB "Prienų turgus" realiai automobilių nepirkdavo, o juos pirkdavo tarpininkai parodė G. J. ir V. J. teisminių posėdžių metu. Liudytojas G. J. parodė, jog „Automobilių gabenimu iš JAV jis nesirūpino tuo rūpinosi kitos firmos". L. V. J. parodė, jog „Jam nėra žinoma apie tai kas ir kokiu būdu pirkdavo automobilius užsienyje, jis automobilius parduodavo tik Lietuvoje ir, tuo tikslu nešdavo muitinės deklaracijas į muitinę". Pažymėtina, jog prijungus prie nagrinėjamos bylos baudžiamąjį įsakymą dėl Jonelio nusikalstamų veikų, matyti, jog šis asmuo yra pripažintas kaltu dėl to, kad jis organizavo iš JAV importuojamų automobilių kontrabandą, todėl būtent jis pats ir turėtų būti atsakingas už papildomai priskaičiuotus mokesčius arba jis turėtų įvardinti asmenis, faktiškai importavusius šiuos automobilius.

30Pažymi, kad tik asmenys, kurių naudai buvo išvengta mokėtinų į valstybės biudžetą mokesčių galėtų ir turėtų patvirtinti arba paneigti jos, kaip muitinės pareigūnės, įtraukimą į nusikalstamų veikų darymą. Nenustačius šių asmenų nėra galimybės atsakyti į patį svarbiausią klausimą, ar būtent ji, veikdama iš vien su šiais asmenimis, yra atsakinga už faktiškai atitinkančią šių automobilių muitinę vertę papildomai priskaičiuotų mokesčių išvengimą, ar siekis išvengti šių mokesčių buvo inicijuotas visai kitų - nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos teisme nagrinėjimo metu, nenustatytų faktiškai šiuos automobilius importavusių asmenų, kurie realizavo šį savo nusikalstamą sumanymą apgaule arba tiesiog piktnaudžiaudami mano, kaip muitinės pareigūnės, pasitikėjimu. Tikėtina, jog nustačius tokius asmenis ir patraukus juos baudžiamojon atsakomybėn, būtų teisingai išspręstas klausimas ir dėl kitų asmenų bendrininkavimo, jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir jų atsakomybės.

31Pažymi, jog nesant savarankiškam motyvui nusikalsti (apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nusikalstamos veikos dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo motyvavimas nenurodytas), ji nebuvo sukurstyta daryti nusikalstamas veikas, kadangi priešingu atveju ir kiti asmenys būtų kaltinami bei nuteisti už bendrininkavimą klastojant dokumentus bei juos panaudojant, padedant ar kurstant bei piktnaudžiavimo tarnyba nusikalstamų veikų kurstymą ar organizavimą.

32Apeliantė taip pat nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas nustatyti muitinės pareigūnus įforminusius tranzitines deklaracijas, ir apklausti juos teisme, apklausti liudytoją V. S., kuris pildė tranzito deklaraciją Klaipėdoje, tačiau prašymas buvo atmestas. Toks Teismo sprendimas yra nesuprantamas, nes šiais veiksmais būtų įrodinėjama, kad realiai transporto priemonės buvo daužtos ir jos buvo fiziškai patikrintos Klaipėdos teritorinės muitinės atitinkamų pareigūnų. Svarbu pažymėti, kad šioje byloje svarbu ne priskaičiuotinų mokesčių atsiradimo momentas, bet tai, kad prekė ir jos stovis (būklė) - šiuo konkrečiu atveju automobiliai, išlieka tie patys nuo tranzito įforminimo pradžios iki išleidimo laisvai cirkuliuoti. Muitinės pareigūnai užbaigia tranzito deklaracijas įformindami importo procedūras, o tai reiškia, kad tranzito įforminimas yra ypač reikšmingas šios bylos nagrinėjimo kontekste. Muitiniam įforminimui buvo pateiktos Bendrijos (bendrosios) tranzito deklaracijos, kuriose buvo nurodyta, jog kaltinimuose įvardintos importuojamos transporto priemonės, yra po autoįvykio. Tai patvirtina 2012-09-04 apžiūros protokolas (t.l, 93-98), 2012-09-04 apžiūros protokolas (t.2, b.l. 7-16), 2012-09-04 apžiūros protokolas (t. 2, b.l. 103-109). Šios deklaracijos buvo užpildytos Klaipėdos muitinės Malkų įlankos jūrų uosto poste. Klaipėdos muitinės Malkų įlankos jūrų uosto poste, pareigūnai, vykdydami savo pareigas privalėjo atlikti ne tik dokumentinį, bet ir fizinį nurodytų transporto priemonių tikrinimą.

33Darytina išvada, jog nepateikus Teismui duomenų apie tai, kad transporto priemonė faktiškai nebuvo daužta nuo pat muitinės procedūros pradžios, pareikšti jai kaltinimai tampa ne tik, kad nepagrįsti, bet ir nelogiški.

34Apeliantė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne vieną kartą akcentuota, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2009). Piktnaudžiavimas pasireiškia tuo, kad asmuo tyčia veikia priešingais tarnybai interesais.

35Pažymi, kad Nuosprendyje Teismas nurodo, jos „Iš aukščiau paminėtų įrodymų matyti, kad K. I., suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų priimtose nutartyse (Nr. 2K-622/2004, 2K-596/2004, 2K-512/2004, 2K-563/2006, 2K-238/2007, 2K-715/ 2007, 2K-10/2008) pažymėta, kad nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėtis yra materialioji, todėl šios normos taikymas galimas nustačius, kad buvo padaryta priešinga valstybės tarnybai veika - valstybės tarnautojo savo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai; kad dėl to atsirado pasekmės - valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą, kad tarp veikos ir pasekmių yra priežastinis ryšys. Šie objektyvieji požymiai yra įtvirtinti BK 229 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008. Teismų praktika. 2008. 29). Teismas neįvertino to, jog jai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl sprendžiant kaltės klausimą būtina nustatyti, ar asmens elgesys buvo valingas, kokie siekiami ar pageidaujami jo padariniai. Neaišku, ar jis buvo kaltinama ir yra nuteista už veiką, padarytą tiesiogine tyčia ar netiesiogine tyčia, o būtent ar ji numatė LR BK 228 str. 1 d. įvardintas pasekmes ir tokių savo veikos padarinių siekiau arba sąmoningai leido jiems kilti.

36Remdamasi logikos dėsniais ir protingumo kriterijais mano, jog ta aplinkybė, kad ji savo veiksmais sudarė sąlygas automobilius importuojantiems asmenims išvengti pagal faktinei automobilio būklei atitinkančią jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių, negali būti vertinama kaip sąmoningas ir savarankiškas siekis sudaryti tokias sąlygas ir noras taip veikti. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta duomenų, leidžiančių įtarti, jog ji veikė susitarusi su automobilius importuojančiais asmenimis, siekiančiais išvengti priskaičiuotinų mokesčių ar šių asmenų naudai.

37Galimai dėl didelio darbo krūvio (per dieną įformindavo apie 20-30 deklaracijų), sveikatos būklės, nepakankamo atidumo ar pan., neturėdama jokio motyvo, nesiekdama jokių tikslų, K. I. galimai neatkreipė dėmesio į tai, jog jai buvo pateikta viena ar kelios automobilių vertinimo ataskaitos be parašų, o ji šias ataskaitas priėmė kaip tinkamas ir sutikrino eksperto parašymus dėl defektų, tačiau tai niekaip neįrodo, jog dėl didelio darbo krūvio ji, veikdama tyčia, net neapžiūrėjo transporto priemonių.

38Mano, jog Teismo išvados dėl jos kaltės padarius LR BK 228 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas yra nepagrįstos išsamia ir nešališka įrodymų visumos analize, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

39Apeliantė nurodo, kad Teismas atmetė ir neanalizavo jos paaiškinimų, kad galėjo būti pristatyti tokie sužaloti automobiliai, kokie ir buvo aprašyti vertinimo ataskaitose, kad galėjo būti suklastoti ar pakeisti numeriai, vertino šiuos mano paaiškinimus kaip gynybinę poziciją. Nurodo, kad identiškos faktinės aplinkybės buvo nustatytos 2013-05-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-46-81-2013, kurioje J. P. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, buvo išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, „jog byloje nėra įrodymų, jog J. P. pateiktas automobilis buvo nedaužtas. J. P. vertino tokį automobilį, kokį jam pateikė G. K, t.y. daužtą. Nors G. P. vertinto automobilio identifikacinis numeris pagal ataskaitoje nurodytus duomenis šiuo atveju sutampa su identifikaciniu numeriu automobilio, kuris nėra daužtas, tačiau konstatuoti, kad ši aplinkybė buvo žinoma J. P., negalima. Neatmetama galimybė, jog nedaužto ir Klaipėdos teritorinės muitinės teritorijoje filmuoto automobilio identifikacinis numeris buvo perdėtas į automobilį, kurį ir vertino J. P. Aplinkybes, jog amerikietiškuose automobiliuose VIN kodas būna užklijuotas ir jį galima perklijuoti patvirtino ir teisme apklaustas liudytoju S. Š. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog J. P. į vertinimo ataskaitą įrašiau tikrovės neatitinkančius duomenis".

40Mano, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog muitiniam tikrinimui, kurį ji atliko, nurodytomis kaltinime datomis, buvo pateikti tie patys automobiliai, kurie buvo parduoti tretiesiems asmenims arba automobiliai visiškai nebuvo pateikiami. Priešingai, tokių aplinkybių buvimo galimybę sustiprina tai, jog eilėje procesinių dokumentų yra užfiksuota tai, jog parduoti tretiesiems asmenis ir vėliau registruoti VĮ „Regitra" buvo mažai apgadinti, kartais net ne tos pačios spalvos automobiliai, o muitiniam tikrinimui buvo pateikti visai kiti su galimai pakeistu (perklijuotu) identifikaciniu automobilio numeriu (VIN) automobiliai, kurių fotonuotraukos buvo pateiktos ir vertinimo atlikimui.

41A. S. buvo parduotas mažai apgadintas juodos spalvos BMW X5 automobilis, tai patvirtina 2008-03-15 VĮ „Regitra" Klaipėdos filialo pažyma apie kelių transporto priemonės apžiūrą Nr. 23370582-4938747( t.l b.1.130), 2008-11-28 automobilio BMW X5 Apžiūros protokolas (t.l b.1.147-150), 2009-05-05 specialisto išvada Nr.140-(2072)-ISl-3506( t.l b.1.140-143), kurioje konstatuota, jog „kėbulas nudažytas juodos spalvos dažais. Sulyginus 2008-03-07 UAB „( - ) " vertinimo ataskaitoje Nr. 20080307-5-1 aprašytą automobilį su tyrimui pateiktu automobiliu, nustatyti nesutapimai yra esminiai ir leidžia kategoriškai teigti, kad ataskaitoje aprašytas ne tyrimui pateiktas automobilis", liudytojo A. S. parodymai, o muitiniam tikrinimui galimai buvo pateiktas kitas pilkos spalvos daužtas BMW X5 automobilis, kurio fotonuotraukos buvo pateiktos ir vertinimo atlikimui, su galimai pakeistu (perklijuotu) identifikaciniu automobilio numeriu (VIN).

42N. N. buvo parduotas mažai apgadintas juodos spalvos TOYOTA CAMRY automobilis, tai patvirtina 2008-11-28 automobilio TOYOTA CAMRY Apžiūros protokolas ( t.2 b.1.49-56), 2009-05-08 specialisto išvada Nr.l40-(2070)-ISl-3653( t.2 b.1.59-62), kurioje konstatuota, jog „Sulyginus 2008 m. kovo 21 d. UAB „( - )" vertinimo ataskaitoje Nr. 20080321-5-6 aprašytą automobilį su tyrimui pateiktu automobiliu, nustatyti nesutapimai yra esminiai ir leidžia kategoriškai teigti, kad ataskaitoje aprašytas ne tyrimui pateiktas automobilis", liudytojo N. N. parodymai, o muitiniam tikrinimui galimai buvo pateiktas kitas stipriai daužtas TOYOTA CAMRY automobilis, kurio fotonuotraukos buvo pateiktos ir vertinimo atlikimui, su galimai pakeistu (perklijuotu) identifikaciniu automobilio numeriu (VIN).

43E. L. buvo parduotas mažai apgadintas pilkos spalvos LEXUS LS460 automobilis, tai patvirtina 2008-06-09 VĮ „Regitra" Vilniaus filialo pažyma apie kelių transporto priemonės apžiūrą Nr. 23949308-5152118 (t.2 b.1.146), 2009-06-08 specialisto išvada Nr.l40-(3299)-ISl-4591 (t.2 b.1.163-166), kurioje konstatuota, jog „Automobilio kėbulas nudažytas pilkos spalvos dažais. Ištyrus dažų dangą ant įvairių kėbulo vietų nustatyta, kad kėbulo spalva nepakeista, pakartotinio kėbulo ar jo dalių dažymo, glaistymo pėdsakų neaptikta. Sulyginus 2008 m. gegužės 20 d. UAB „Pajūrio autorika" vertinimo ataskaitoje Nr. 20080520-7-1 aprašytą automobilį su tyrimui pateiktu automobiliu, nustatyti nesutapimai yra esminiai ir leidžia kategoriškai teigti, kad ataskaitoje aprašytas ne tyrimui pateiktas automobilis", E. L. bei D. M. parodymai, o muitiniam tikrinimui galimai buvo pateiktas kitas stipriai daužtas baltos spalvos LEXUS LS460 automobilis, kurio fotonuotraukos buvo pateiktos ir vertinimo atlikimui, su galimai pakeistu (perklijuotu) identifikaciniu automobilio numeriu (VIN).

44Teismas, atlikęs šių duomenų išsamę analizę daro išvadą, jog „Iš šių įrodymų pagrįstai darytina išvada, kad automobilių BMW X5, T. C., Lexus LS460 vertinimo ataskaitose atvaizduoti ne liudytojų A. S., N. N., E. L. įsigyti automobiliai".

45Nors Teismas galimai daro teisingą išvadą, tačiau šie duomenys nepaneigia versijos apie tai, kad muitiniam tikrinimui galėjo būti pateikti tos pačios markės ir modelio apgadinti automobiliai, kuriuose buvo pakeisti VIN numeriai. Faktines bylos aplinkybes apie tai, kad kaltinimuose nurodyti automobiliai buvo pateikti muitiniam tikrinimui patvirtina ne tik kartu su kitais dokumentais pateikti pranešimai-talonai apie transporto priemonių ir prekių pristatymą į muitinės įstaigą arba bet kurią kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą, bet ir eilės liudytojų parodymai, kuriuos jie davė teisminio nagrinėjimo metu.

46Mano, jog priešingai nei nurodė Teismas eilė faktinių bylos aplinkybių patvirtina tai, jog aš atlikau tokių automobilių, kokie buvo pateikti Kauno teritorinės muitinės Kauno ( - ) krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje, muitinės sandėlyje „Gamybos priežiūra", esančioje ( - ), t.y. apgadintų, apžiūrą.

47Apeliantė taip pat nurodo, kad Nuosprendyje teismas konstatavo „kaltinamoji priimdama tokias ataskaitas, kaip muitinės pareigūnė, privalėdama savo darbe vadovautis teisės aktais, turėjo minėtas vertinimo ataskaitas atmesti kaip netinkamas, nes jas priimdama suvokė, kad pagal tokias vertinimo ataskaitas bus nustatomi valstybei mokėtini mokesčiai". Šios Teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir adekvataus teisinio vertinimo.

48Pažymi, jog Teismas galimai netinkamai vertino A. Z. parodymus ir nekreipė dėmesio į tai, jog apklaustas liudytojas A. Z., kuris surašė aptariamus dokumentus, parodė, jog „visos ataskaitos rašomos pagal vieną šabloną, jis gali patvirtinti, kad automobilių nematė, vertino pagal nuotraukas"'. Pažymi, jog aplinkybės, kad automobiliai nebuvo apžiūrėti, o vertinimas buvo atliktas iš nuotraukų jai nebuvo žinomos. Visiškai nelogiški ir niekuo nepagrįsti A. Z. teiginiai, kad vertinimo ataskaita netinkama muitiniam vertinimui vien dėl to, kad ataskaitoje nėra padangų išmatavimų. Atkreipia dėmesį, kad šie vertintojo parodymai niekuo nepagrįsti, kadangi tuo laiku galiojantys LR norminiai aktai reglamentuojantys turto (automobilių) vertės nustatymą, nenumatė būtinosios sąlygos padangų nurodymo vertinimo ataskaitose. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vertinimo ataskaitos atitiko visus reikalavimus. Tai, kad nebuvo atitinkamų parašų aš galimai nepastebėjo arba į tai neatkreipiau dėmesio, galimai dėl didelio darbo krūvio ar nepakankamo atidumo. Tačiau svarbiausia yra tai, kad defektavimo aktai, kurie yra pagrindinis dokumentas įforminimo metu, buvo pasirašyti ir tinkamai įforminti. Šių dokumentų turinys nesukėlė man jokių abejonių. Pažymėtina, kad Kauno teritorinėje muitinėje tuo metu nebuvo pateikta kitokios formos ataskaitų nei analizuojama šioje baudžiamojoje byloje.

49Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja buvo apklausta Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio vertinimo kontrolės skyriaus vyriausioji inspektorė S. P., kuri parodė, jog svarbiausias yra vertinimo ataskaitos turinys, dėl parašo galima kreiptis, kad jis būtų patikslintas, turinys yra aukščiau už formą. Be to ji parodė, jog „Negali pasakyti, ar tuo metu reikėjo parašyti kokia metodika vadovaujantis buvo atlikta ataskaita. Vertintojas pasirašė, kad jam žinoma visa atsakomybė. Svarbiausia jiems (muitinės pareigūnams), kokie nustatyti defektai. Iš ataskaitos jie nustato duomenis kiek sumažinta kaina. Yra teisės aktuose ir metodikose parašyta kaip reikia tikrinti automobilius, sutikrinti defektus, dokumentus. Kol nesulyginta fiziškai vertinimo ataskaita, tai ji yra negaliojanti. Ji mato, kad yra sutikrinta pareigūno, reiškia atitiko ataskaita". Teismo nuosprendyje nurodyta, jog liudytoja S. E. P. patvirtino, kad Tarifų ir muitinio vertinimo kontrolės skyrius nekontroliuoja ir neatlieka fizinio patikrinimo, o atlikdavo tik dokumentų, paimtų iš archyvo, patikrinimą, o vertinimo ataskaitas turi vertinti pareigūnas tiesiogiai atliekantis prekės patikrinimą, o nustačius, kad vertinimo ataskaita neatitinka teisės aktų nuostatų, jos turi nepriimti. Pažymi, jog Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio vertinimo kontrolės skyriaus pareigūnai, atlikdami dokumentinius patikrinimus, iki šio ikiteisminio tyrimo pradžios nebuvo panaikinę vertinimo ataskaitų dėl jų trūkumo ar neatitikimo teisės normų reikalavimams. Mano, kad jos veiksmai, vertinant šias automobilio vertinimo ataskaitas buvo teisėti ir adekvatūs, nes pagal tuo metu susiklosčiusias aplinkybes ji neturėjo realių galimybių įvertinti to, jog kartu su deklaracijomis buvo pateiktos juridinės galios neturinčios ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančios vertintojų kaltinimuose minėtų automobilių vertinimo ataskaitos.

50Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pateiktos automobilių vertinimui fotonuotraukos buvo padarytos nufotografavus realius automobilius, todėl mano, jog byloje nėra jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, paneigiančių, jog muitinės tikrinimui buvo pateikti automobiliai galimai su pakeistais (perklijuotais) VIN numeriais, kurių fotonuotraukos buvo pateiktos ir vertintojams.

51Apeliantė taip pat nurodo, kad nesutikdama su Nuosprendyje nurodytais motyvais dėl LR BK 228 straipsnyje nustatytais nusikalstamais veiksmais padarytos žalos pripažinimo didele nori atkreipti dėmesį į tai, jog neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didelė, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo (LAT 2K-529/2008). 2014 m. sausio 7 d. LAT Nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014 pažymėjo „Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, Nr.2K-232/2012, Nr. 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013)".

52Mano, jog įvertinus visus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu gautus duomenis, ištirtus įrodymus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl jo šioje byloje veiksmų (ar neveikimo) būtų padaryta ne bet kokia, o didelė žala. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad: 1) nėra pagrindo teigti, jog dėl nagrinėjamo įvykio buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas; 2) byloje nėra nukentėjusiųjų; 3) jos, kaip kaltinamosios, veiksmai nesukėlė rezonanso visuomenėje; 4) veikomis kažkaip ypatingai nebuvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui; 5) negali būti konstatuota, jog veiksmai truko ilgą laiką, buvo sistemingi, nes inkriminuotos veikos, susijusios tik su keleto automobilių muitiniu patikrinimu; 6) dėl veikų nekilo kiti esmingai žalingi padariniai.

53Be to pažymėtina, jog nusikalstamos veikos kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo - būtina nustatyti, nusikalstamais veiksmais sukeltų padarinių kokybinį atspindį kaltininko sąmonėje (LAT 2K-512/2004). Kaltinimuose dėl piktnaudžiavimo tarnyba dėl valstybės tarnautojų muitinės pareigūnų veiksmų nebuvo įvardinti nei faktiškai kilę dėl šių pareigūnų veiksmų padariniai nei vertybės, kurios galimai buvo pažeistos tais veiksmais. Valstybės tarnautojas, kuris yra kaltinamas tyčinių nusikalstamų veikų, tokių kaip piktnaudžiavimas tarnyba, dokumento suklastojimas ir jo panaudojimas padarymu, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja pareigūno vardą, nors tokie teisės aktai ir nebuvo įvardinti kaltinimuose. Tačiau tai yra formalioji jo veikos išraiška, nes ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Realiai žala įvertinama ne tik nustačius objektyvius jos padarinius, tačiau, kaip jau buvo minėta, būtina susieti juos su konkrečiomis sąlygomis ir konkretaus pareigūno galimybe suvokti bei įvertinti esamą situaciją bei jo veiksmais sukeltus padarinius. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, jog ji ne tik, kad tyčia sąmoningai veikdama, piktnaudžiaudama tarnyba, nesiekė sudaryti sąlygas automobilius importuojantiems asmenims išvengti pagal faktinei automobilių būklei atitinkančių jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių, bet neturėjo realios galimybės suvokti, kad atlikusi tokių, kokie buvo pateikti, t.y. daužtų automobilių su tikėtina pakeistais (perklijuotais) identifikaciniais automobilių numeriais (VIN) apžiūrą ir muitinį tikrinimą pagal pateiktus dokumentus, kurių turiniu abejoti neturėjo jokio pagrindo, ji į Bendruosius administracinius dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. Ji ne tik, kad nesiekė sudaryti sąlygas automobilius importuojantiems asmenims išvengti mokesčių, bet net nesuvokė ir nenumastė, kad dėl tokių jos veiksmų (neveikimo) šios pasekmės gali kilti.

54Apeliantė taip pat nurodo, kad siekiant atskleisti subjektyvųjį LR BK 300 str. nustatytos veikos požymį nepakanka nustatyti, jog dokumente nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Būtina nustatyti, pagrindžiant tai įrodymais, jog į kaltinime nurodytus dokumentus -Bendruosius administracinius dokumentus įrašydami duomenis kaltinamieji suprato, kad juose užfiksuoja tikrovės neatitinkančius duomenis ir tokių padarinių siekė (LAT 2K-114/ 2008). Savo ruožtu mens rea (nusikalstamas sumanymas) yra būtinas nusikalstamos veikos elementas ir kartu su actus reus turi būti įrodytas prieš paskiriant žmogui įstatymo sankcijoje nustatytą poveikio priemonę. Baudžiamosios teisės doktrinoje pabrėžiama, kad būtent mens rea sujungia visus subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Todėl asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn nepakanka vien to, kad jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu (BK 2 straipsnio 1 dalis), nes kiekvienas asmuo atsako ne apskritai už padarytą nusikalstamą veiką, bet už kaltai padarytą veiką. Duomenų, pagrindžiančių mano tyčią suklastoti tikrus dokumentus nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Ji ne tik kad nesiekė suklastoti tikrus dokumentus, bet tuo metu net nesuprato, kad šiuose dokumentuose užfiksuoja tikrovės neatitinkančius duomenis, nes pagal tuo metu susiklosčiusias aplinkybes, ji apžiūrėjo jai pateiktus automobilius ir vadovaudamasi pateiktais dokumentais, kurių turinio teisingumu abejoti neturėjo jokio pagrindo, atliko muitinį tikrinimą pagal Bendrųjų administracinių dokumentų rinkinius ir tai įformino.

55Tiek įstatyminiu lygiu, tiek teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, jog privalo būti nustatyti (įrodyti) visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai, kad veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo konkrečiu atveju nesant nei vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Todėl jos veiksmuose nesant nei pavojingos, nei teisei priešingos veikos, nei kaltės, nei padarinių, darytina išvada, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d., padarytos nebuvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 13 d. nutartyje Nr. 2K-649/2005 išaiškinta: „Nusikalstamos veikos sudėtis - baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, apibūdinanti pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą ir sudaranti pagrindą tokią veiką kvalifikuoti pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį. Vadinasi, nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini ir kartu pakankami, kad juos nustačius pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o asmuo, padaręs tą veiką, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn".

56Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat pasisako dėl LR BPK 1 str. nuostatų, nurodydama, kad LR BPK 1 str. 1 d. įtvirtina ne tik greito, bet ir išsamaus nusikalstamų veikų atskleidimo, tyrimo ir nagrinėjimo proceso principą. Be to šis straipsnis suponuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų bei teismo pareigą tinkamai pritaikyti įstatymą, t.y. bylas tirti ir nagrinėti taip, kad nusikalstamos veikos nepadaręs asmuo nebūtų persekiojamas baudžiamąja tvarka, jam nebūtų skiriamos procesinės prievartos priemonės ar kitais būdais suvaržomos jo teisės ar teisėti interesai ir juo labiau, kad toks asmuo nebūtų nuteistas. Terminas „išsamiai" parodo, kad baudžiamasis procesas turi būti vykdomas taip, kad būtų neabejotinai nustatytos visos aplinkybės, būtinos inkriminuoti konkrečią nusikalstamą veiką konkrečiam asmeniui bei paskirti jam atitinkamas poveikio priemones. Tai reiškia, kad tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme turėtų būti patikrinamos visos galimos versijos, susijusios su konkrečios nusikalstamos veikos padarymu; tiek tiriant, tiek ir nagrinėjant bylas teisme privalu nustatyti visas aplinkybes, kurios gali turėti reikšmę siekiant teisingai išspręsti bylą.

57Vertina, jog kaltinimo ribų susiaurinimas tik iki muitinės pareigūnų veiksmų, atliekant muitinį tikrinimą, gavus tuos dokumentus, kurie buvo pateikti, ikiteisminio tyrimo atskyrimas muitinės pareigūnų atžvilgiu, sąlygojo tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, nebuvo nustatyti ir įvardinti asmenys atsakingi už valstybei padaryta žalą, o būtent asmenys, kurie apgaule savo ar kitų naudai išvengė turtinės prievolės - mokesčių, atitinkančių faktinę automobilio vertę, sumokėjimo į LR biudžetą. Įstatymai įpareigoja imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstamą veika (BPK 44 straipsnio 5 dalis, EŽTK 6 straipsnio 1 dalis), tačiau akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo atskyrimas ne tik, kad neužtikrino jos kaip kaltinamosios, teisės ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo, bet galimai dėlto tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nebuvo tiriama versija apie tai, kad faktiniai automobilių importuotojai, siekdami išvengti mokesčių, apgaule ar tiesiog piktnaudžiaudami muitinės pareigūnų pasitikėjimu, išmuitinimui pateikė sudaužytus automobilius su pakeistais (perklijuotais) identifikaciniais automobilių numeriais (VIN), byloje nėra nustatyti asmenys, kurie faktiškai organizavo automobilių importą, siekdami sumažinti su tuo susijusius mokėtinus mokesčius arba duomenys apie tokių asmenų atžvilgiu priimtus sprendimus teisminio nagrinėjimo metu pagarsinti nebuvo, o tai nenuginčijamai sutrukdė nustatyti tiesą ir nagrinėjamojoje byloje. Tikėtina, jog nustačius tokius asmenis ir patraukus juos baudžiamojon atsakomybėn, būtų teisingai išspręstas klausimas ir dėl kitų asmenų bendrininkavimo bei patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

58Vykdydamas teisingumą, teismas ir teisėjas negali apsiriboti „pasyvaus stebėtojo" vaidmeniu ir sprendimas priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga pateikia teismui. Siekdamas nustatyti tiesą, teismas ir teisėjas baudžiamajame procese turi aktyviai dalyvauti - apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, atlikti tam tikrus proceso veiksmus, teisminiame nagrinėjime dalyvaujantiems asmenims neleisti piktnaudžiauti savo teisėmis ir įgaliojimais, spręsti kitus su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme susijusius klausimus. Teismas privalo būti ir lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse gana dažnai pabrėžia aktyvų teismo vaidmenį teisminio nagrinėjimo, ypač įrodinėjimo, procese: „BPK įpareigoja teismą neapsiriboti vien tik proceso dalyvių pateikiamais duomenimis, bet ir pačiam siekti nustatyti byloje tiesų. Tai matyti iš BPK 270 straipsnio 3 dalies nuostatos, kur teigiama, kad teismas turi teisę savo iniciatyva nutarti iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus. Pagal BPK 287 straipsnio 1 dalį teismui leidžiama prireikus atlikti bet kokius proceso veiksmus, kuriais ikiteisminio tyrimo metu renkami duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 22 d. kasacinė nutartis Nr.2K-252/2005).

59Abejones dėl teismo nešališkumo ir objektyvumo kelia bei teisę į teisingą ir nešališką teismo procesą pažeidžia Teismui pateikto 2013 m. birželio 17d teisiamojo posėdžio metu jos gynėjo advokato M. Š. prašymo apklausti liudytoją V. S., kuris pildė tranzito deklaraciją muitinės teritorijoje, ignoravimas, vienareikšmiškai, palaikant kaltinimo pozicijas. Manytina, kad Teismas šioje byloje buvo šališkas.

60Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat pasisako dėl įrodymų vertinimo nurodydama, kad įrodymus pirmos instancijos teismas vertino šališkai, neišsamiai (BPK 20 str. 5 d.), vertindamas juos išskirtinai kaltintojo naudai. Papildomas abejones dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo dar labiau sustiprina akivaizdus faktas, kad Teismas konstatuodamas, jog nuteistoji atliko nusikalstamas veikas, kvalifikuotinas 228 str. 1 d. nustatė ne visas reikšmingas bylai aplinkybes, o būtent visiškai nepagrįstai atmetė įtarimus, jog muitiniam patikrinimui galėjo būti pristatyti kiti automobiliai su galimai pakeistais (perklijuotais) VIN numeriais, nors kaip rodo virš pateikta bylos duomenų analizė, Teismas galėjo ir turėjo, šias aplinkybes įvertinti ir remdamasis baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbiu principu - in dubio pro reo, reiškiančiu, kad, jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai, priimti teisingą sprendimą.

61Apeliantė nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad teismas privalo būti ne tik teisingas, nešališkas ir nepriklausomas, bet ir atrodyti tokiu. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Langborger prieš Švediją yra konstatavęs, jog būtina ir išoriškai apsaugoti nuomonę apie teismų objektyvų nešališkumą ir nepriklausomumą (Cour eur. D. H., arržt Langborger c. Sučde, du 22 juin 1989, sėrie A n 155). Europos Žmogaus Teisių Teismas vertindamas, ar yra padarytas Konvencijos nurodytos nuostatos pažeidimas, pabrėžia du teismo nešališkumo aspektus. Pasisakant dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo 2000 m. spalio 10 d. sprendime priimtame byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98) nurodoma, kad: „Teismas primena, kad Konvencijos 6 str. 1 dalyje įtvirtintas teismo bešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai bešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti bešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę".

62Esant aukščiau nurodytoms pagrįstoms abejonėms dėl teismo šališkumo ir netinkamo įrodymų vertinimo, pažeistos teisės į sąžiningą teismo procesą, akivaizdu, jog teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio šioje byloje.

63Apeliantė nurodo, kad pateiktų teisinių argumentų, faktinių bylos duomenų ir nuosprendžio analizės pagrindu, darytina išvada, jog Prienų rajono apylinkės teismas priimdamas 2014-05-12 apkaltinamąjį nuosprendį buvo šališkas. Teismo išvados dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. sudėties požymių buvimo jos veiksmuose , o taip pat dėl jos kaltės nepagrįstos išsamia ir visapusiška surinktų duomenų analize, todėl priimtas nuosprendis jos atžvilgiu laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

64Teismo posėdžio metu apeliantė nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

65Nuteistosios K. I. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

66Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu K. I. pripažinta kalta padariusi tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje. K. I. nusikalstamos veikos, už kurių padarymą ji pripažinta kalta, pasireiškė tuo, kad ji būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Kauno teritorinės muitinės ( - ) krovinių posto muitinio tikrinimo vietos UAB „( - )“, esančios ( - ), inspektorės pareigose, 2008 m. kovo 12 d., 2008 m. kovo 26 d. ir 2008 m. gegužės 23 d. atlikdama muitinį tikrinimą importuotų prekių – lengvųjų automobilių BMW X5, T. C., LEXUS LS460, deklaracijoje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad šie automobiliai yra daužti dėl ko jų vertė sumažinta, kuomet automobilių faktinė būklė neatitiko deklaruojamos būklės ir vertės, šiurkščiai pažeisdama jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, privalėdama atlikti muitinės procedūras, sudarė sąlygas automobilius importuojantiems asmenims išvengti pagal faktinei automobilio būklei atitinkančią jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių, apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetą, dėl ko, šių K. I. veiksmų pasekoje valstybė patyrė didelę žalą, kadangi nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti ir į valstybės biudžetą išieškoti papildomai priskaičiuotus mokesčius, bei ji savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

67Vertinant K. I. apeliacinį skundą pastebėtina, kad apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendžiu keliais aspektais. Nurodo, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu aprašant jos veiksmus, kaip pažeidžiančius jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teigia, kad muitiniam tikrinimui tylėjo būti pristatyti kiti automobiliai, nei nurodyti dokumentuose, nesutinka su teismo vertinimu, kad šiuos veiksmus atliko tyčia. Pastarąjį argumentą grindžia tuo, kad pirmos instancijos teismo nebuvo nustatyti jos, teismo pripažintų neteisėtais, veiksmų tikslai ir motyvai, teismas jos veiksmus aprašė tokiu būdu, kad šis aprašymas atitinka Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnio sudėtį, o ne BK 228 straipsnio 1 dalies sudėtį.

68Apeliacinės instancijos teismas, vertinant pirmos instancijos teismo nuosprendžio argumentus, kuriais remiantis teismas padarė išvadas, kad K. I. atliko veiksmus, pažeidžiančius jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, su šiais pirmos instancijos teismo argumentais sutinka.

69Pirmos instancijos teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai, paskelbti ir nuosprendžiu įvertinti dokumentai, kuriose nurodytos automobilių muitinės tikrinimo eiga.

70Liudytojas D. M. parodė, kad 2007–2008 metais jis dirbo Prienuose centro krovinių poste muitininku. Buvo daug darbo, per dieną patikrindavo apie 40–70 automobilių. Vertinimo ataskaita nebuvo privaloma, tačiau ją pateikdavo. Pareigūnas priimdamas dokumentus įsitikina, kad automobilis yra atgabentas. Kaip vadovaujančio pareigūno veiksmai buvo pavesti kitam pareigūnui tikrinimą – dokumentinį arba fizinį. Tranzito deklaracija buvo būtina, nes be jos negalima pradėti tikrinimo. Būdavo atvejų, kad skirdavosi dokumentuose nurodyta spalva, tuomet ji būdavo taisoma. Fizinio patikrinimo metu turi būti patikrinta ar užfiksuoti defektai sutampa su vertinimo ataskaitoje nurodytais defektais, tai reikėjo nustatyti dėl mokesčių perskaičiavimo. Automobilis turėjo būti identifikuotas pagal lipdukus, kurie yra ant stiklo ar statramsčio kur būdavo lipdukas priklausydavo nuo automobilio markės, pagal spalvą. Savo darbe turėjo vadovautis daugeliu instrukcijų.

71Liudytoja I. B. parodė, ji dirbo muitinėje, buvo paskirta posto vadovaujančiu pareigūnu. Jai atnešdavo tranzito deklaraciją su kitais dokumentais, ji įsitikindavo, kad yra pristatytas automobilis, tuomet ji paskirdavo pareigūną, kad jis atliktų tikrinimą. Ji patikrindavo dokumentus. Tikrindavo automobilio kėbulo numerį, jo žiūrėdavo prie stiklo, būdavo ir lipdukai ar iškalti numeriai. Tikrinimo metu visuomet laikydavosi teisės aktų. Konkrečių automobilių išmuitinimo procedūros neprisimena. Jei automobilis daužtas turėjo būti pateikta vertinimo ataskaita. Ji reikalinga tam, kad būtų mokama mažiau muito mokesčių. Jai kaip vadovaujančiam pareigūnui nepriklausė tikrinti vertinimo ataskaitas.

72Liudytojas G. J. parodė, kad jis dirbo UAB ,,( - )“ vadybininku. Konkrečių automobilių muitinio įforminimo neprisimena, nes buvo atliekama daug automobilių forminimų. Nebuvo laiko žiūrėti į kiekvieną automobilį, tikrinime dalyvaudavo, jeigu iškviesdavo muitininkas. Muitininkui buvo paliekami dokumentai ir muitinis tikrinimas vykdavo be deklaranto, nes tai nedraudžiama. Jeigu muitininkui būdavo kas neaišku tai jį išsikviesdavo. V. J., jo sūnus taip pat pateikdavo deklaracijas. Automobilių gabenimu iš JAV jis nesirūpino tuo rūpinosi kitos firmos. Deklaracijas pildydavo tik iš dokumentų. Automobilių atgabenimu į muitinę rūpindavosi firmos iš Klaipėdos, o jam paskambindavo, kad automobilis yra pristatytas. Būdavo atvejų, kuomet neatitinkavo automobilio spalva. Jis nekreipė dėmesio ar buvo trūkumų vertinimo ataskaitoje, žiūrėdavo, kad būtų vertintojo parašas ir spaudas. Automobilio vertė buvo reikalinga muitininkams. Ar matė automobilius BMW X5, T. C., Lexus pasakyti negali. Jis neprašė, kad K. I. neapžiūrėjus automobilių įformintų muitinės dokumentus. Kai muitinės kriminalinės tarnyba sulaikė tris automobilius, dėl to, kad neatitiko duomenys, buvo nutraukta veikla dėl automobilių gabenimo, iš muitinės darbuotojų ir dėl vertinimo ataskaitų negaudavo. Vertinimo ataskaitos buvo reikalingos tik tuomet, kai automobilis būdavo daužtas, nes sveiko, nesužaloto automobilio yra dideli išmuitinimo mokesčiai.

73L. V. J. parodė, kad jis dirbo UAB ,,( - )“ vadybininku, dirbo ir jo tėvas G. J.. Šios bendrovės viena iš veikos sričių buvo automobilių prekyba. Jam nėra žinoma apie tai kas ir kokiu būdu pirkdavo automobilius užsienyje, jis automobilius praduodavo tik Lietuvoje ir, tuo tikslu nešdavo muitinės deklaracijas į muitinę. Užpildytas deklaracijas nešdavo tuomet, kai automobilis atvykdavo į Prienus. Jis ne visada kartu su muitinės darbuotoju apžiūrėdavo automobilius, jeigu būdavo eilė jis palikdavo deklaraciją, o vėliau pasiimdavo jau sutvarkytus automobilius. Automobiliai visada buvo pateikiami konteineryje, prie jo nebuvo atvežti automobiliai tralais. Neprisimena ar dalyvavo automobilio T. C. tikrinime. Dokumentus pateikdavo muitinei kai jau būdavo atvykę automobiliai, tačiau taip būdavo ne visada, nes galėjo būti pateikti dokumentai dar neatvykus konteineriui.

74Liudytojas A. S. parodė, kad jis internetinėje svetainėje išsirinko automobilį BMW X5, kurį per tarpininkus jam pargabeno iš JAV. Po kurio laiko jam vienviečiu tralu buvo atgabentas automobilis būtent toks kokį matė internetinio portalo nuotraukose. Automobilis buvo minimaliai apgadintas, buvo važiuojantis. Jis pats automobilį registravo. Tyrimo metu jam buvo rodomos nuotraukos, kuriuose jis neatpažino savo automobilio, kurį pirko. Jo automobilis nebuvo taip apgadintas. Nuotraukose ne tas automobilis, jis matosi šviesios spalvos. Jam nežinoma ar automobilis buvo Prienuose muitinėje.

75L. N. N. parodė, kad jis 2008-03-27 iš UAB ,,( - )“ pirko automobilį T. C. už 8700 Lt, pinigus sumokėjo grynais, pagal sąskaitą. Informaciją apie jį rado internetiniame puslapyje. Jo įsigytas automobilis buvo daužtas – brauktos abejos durys, buvo stiprūs sulankstymai, dureles reikėjo keisti, apgadintas kapotas, apgadintas automobilio dangtis, buferis. Automobilio variklis buvo sveikas, galinis dešinys sparnas neapgadintas. Jis pats automobilį susiremontavo per penkias dienas ir automobilį registravo savo vardu jau suremontuotą. Teismo posėdžio metu pateiktos apžiūrai automobilio fotonuotraukos (t.2, b.l.35) yra ne jo pirkto automobilio, ir jam pakanka šių pateiktų nuotraukų, kad pasakytų, kad tai ne jo pirktas automobilis.

76Liudytojas E. L. parodė, kad prieš 4 ar 5 metus pirko automobilį Lexus, kurį rado internetiniame portale ,,Autoplius“ Automobilio pargabenimu rūpinosi įmonės, esančios Vilniuje vyriškis D. M.. Jie buvo sudarę sutartį dėl automobilio pirkimo. Jo pirktas automobilis buvo nedaužtas. J. D. parašė įgaliojimą dėl automobilio įregistravimo. Jis iš ikiteisminio tyrimo tyrėjo sužinojo, kad pirko visiškai daužtą automobilį. Jis už automobilį mokėjo apie 45000 eurų, tai buvo reali 2007 metų automobilio kaina. Jo pirkto automobilio spalva buvo sidabrinė, o ne balta. Teismo posėdžio metu parodytose nuotraukose (t. 2, b.l.128) yra ne jo automobilio nuotraukos, jis pirko visiškai sveiką ir važiuojantį automobilį. Jam pakanka pateiktų nuotraukų, kad tai patvirtinti, o dėl automobilio spalvos rodomų nuotraukų nepakanka.

77L. Z. P. parodė, kad ji dirbo UAB „( - )“ sarge. Ji atidarydavo vartus, išrašydavo leidimą, jame nurodydavo laiką, automobilio numerį. Kaltinamoji neprašė pas ją išrašyti leidimą, tuomet kai automobilis nebūdavo atvykęs, ji visada įsitikindavo, kad automobilis yra atvykęs. Pavardės į leidimą nerašydavo, įrašydavo tik automobilio markę, numerius, laiką ir kas išrašė leidimą. Buvo atvejų, kad pas ją užeidavo firmos atstovai.

78L. S. E. P. parodė, kad ji 2008 metais dirbo ir dabar dirba tame pačiame Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio vertinimo kontrolės skyriuje. Šis skyrius nekontroliavo ir nekontroliuoja darbo postuose. Prienų poste buvo nustatyta turto vertinimo neatitikimų. Vertinimo ataskaitoje pagrindinis dokumentas defektavimo aktas. Pagal jį muitinės pareigūnas fiziškai sutikrina defektus. Jos skyrius nėra tiesiogiai kreipęsi į UAB ,, ( - )“ dėl vertinimo ataskaitų, o esant reikalui kreipdavosi į importuotoją ,,( - )“. Šiuo atveju jau yra nuspręsta ir mokesčiai paskaičiuoti UAB ,, ( - )“. Kaltinamoji I. B. jai žinoma kaip muitinės posto pareigūnė, jos darbe buvo rasta pažeidimų. Ji yra surašiusi specialisto išvadą, dėl muitinės vertinimo nustatymo, padaryta žala buvo paskaičiuota pagal katalogus ir metodiką. Jų skyrius nekontroliuoja ir neatlieka fizinio patikrinimo, o atliekami patikrinimai yra dokumentiniai (tikrinami iš archyvo paimti dokumentai). Vertinimo ataskaita surašoma automobilio vertei pagrįsti. Ataskaita turi atitikti teisės aktus ir metodikas, jeigu neatitinka tokia ataskaita turi būti nepriimtina. Ataskaitas turi vertinti pareigūnas atlikdamas patikrinimą.

79Liudytojas A. Z. parodė, jis dirba UAB ,,( - )“ vertintoju. Vertinimo ataskaitoje įrašomas vertinimo tikslas. Vertinimo ataskaitoje nustatoma automobilio rinkos vertė. Ne visais atvejais vertinimo metu yra apžiūrimas automobilis, tuomet ataskaitoje pažymima, kad vertinimas atliktas iš nuotraukų. Iš teismo posėdžio metu pateiktos apžiūrėti vertinimo ataskaitos (t.1, b.l.110) gali pasakyti, kad automobilis nebuvo apžiūrėtas, vertinimas atliktas iš pateiktų nuotraukų. Kad vertinimas atliktas iš nuotraukų matyti iš to, kad ataskaitoje neužfiksuotos padangų plotis ir protektoriaus dydis. Tokia vertinimo ataskaita netinkama nei teismui, nei muitinei, ji gali būti pateikta įmonės buhalterijai. Jis gali atlikti automobilio vertinimą iš nuotraukų. Kai atliekamas mokestinis vertinimas tai beveik kiekvienu atveju atliekamas automobilio fizinė apžiūra. Konkrečių ataskaitų užsakymo ir atlikimo neprisimena. Kad ataskaita būtų tinkama muitinei reikia, kad būtų du parašai, nurodytas vertinimo tikslas. Jeigu užsakovas būtų pasakęs, kad reikės vertinimo ataskaitą pateikti muitinei, būtų rašoma kitokia ataskaita. Taip pat tvirtina, kad iš teismo posėdžio metu pateiktų apžiūrėti vertinimo ataskaitų (t.2, b.l.119 ir t.2, b.l.22) gali pasakyti, kad automobiliai nebuvo apžiūrėti, vertinimas atliktas iš pateiktų nuotraukų, jis automobilių nematė. Visos ataskaitos rašomos pagal vieną šabloną, nurodė, kad automobilių jis nematė, vertinimą atliko pagal pateiktas nuotraukas. Po vertinimo ataskaitomis yra jo parašai. Abejoja ar vertinimo ataskaita be dviejų parašų ir vertinimo tikslo tinkama pateikti muitinei. Ataskaitas pasiimdavo užsakovai. UAB ,,Prienų turgus“ vadovų nepažįsta.

80L. T. Z. parodė, kad dirba Muitinės kriminalinėje tarnyboje ir buvo gavęs nurodymą su kolegomis vykti į Prienuose, esantį postą, nes turima informacijos, kad poste forminamos transporto priemonės, kuriuos neatvyksta į posto teritoriją. Nuo 10.00 val. stebėjo posto teritoriją iki 15.00 val. jokios transporto priemonės per tą laiką į posto teritoriją neatvažiavo, tačiau buvo gauta informacija, kad yra forminamos deklaracijos. Todėl jie gavo nurodymą vykti į posto teritoriją ir išsiaiškinti ar yra atvykę automobiliai. Jis apžiūrėjo teritoriją ir reikiamų transporto priemonių nerado. Tuomet buvo du muitininkai D. M. ir K. I., dar kartą visi apžiūrėjo teritoriją, tačiau reikiamų transporto priemonių nerado. Muitininkai negalėjo paaiškinti kur yra transporto priemonės. Tuomet jis aiškinosi dėl filmavimo, matė, kad yra filmavimo kameros, tačiau jam buvo paaiškinta, kad filmavimo kameros neveikia, o yra tik muliažai.

81L. V. J. parodė, kad jis su kolegomis iš Muitinės kriminalinės tarnybos, gavę užduotį, 2008 metais atvyko į Prienuose, esantį muitinės postą, dėl galimo piktnaudžiavimo, kad tikrindami prekes, kurioms taikomos muitinės procedūros, muitinės pareigūnai nereikalauja, jog prekės būtų pristatytos. Kitiems pareigūnams pastebėjus, kad atliekama importo procedūra transporto priemonei, buvo užeita į muitinės posto administracines patalpas. Buvo paimti dokumentai. Šio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nebuvo automobilių muitinio tikrinimo vietoje. Muitinės posto teritorijoje nebuvo jokių transporto priemonių. Kadangi K. I. turėjo atlikti muitinį tikrinimą, todėl kartu su ja buvo apžiūrėta muitinės teritorija. Tuomet K. I. pasakė, kad nežino kur yra reikalingas automobilis. Muitinėje nebuvo net deklaranto. Procedūra paprasta, kai pradedamas muitinis tikrinimas turi būti pateikta prekė.

82L. R. L. parodė, kad jis dirba Kauno teritorinės muitinės Kauno centro krovinių poste. 2008 metais buvo nustatytas konkretus atvejis, kai muitinio forminimo metu nebuvo pateikta prekė – automobilis, dėl to buvo atliekamas neeilinis K. I., kaip muitinės darbuotojos, vertinimas. Muitinio įforminimo tvarkos yra griežtai apibrėžtos bendrijos muitinės kodekse, muitinės įstatyme, visose su tuo susijusiose taisyklėse ir jokių išlygų nėra. Pareigūnas priėmęs dokumentus turi tinkamai įsitikinti, kad prekė pristatyta. Įsitikinimas, kad prekė pristatyta yra svarbus momentas, nes prekių patikrinimas atliekamas vietoje, ir muitinės pareigūnas pamato prekę.

83Liudytojas E. L. parodė, kad jis dirbo UAB ,, ( - )“ vadovu, o jų patalpose buvo įsteigta Kauno teritorinės muitinės postas. Bendrovės sargai fiksavo kokie automobiliai atvykdavo į teritoriją. Nebuvo nustatytos tvarkos kaip turėjo būti saugomi vaizdo įrašai. Pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.5, b.l.189-192) prisiminė, kad teritorijoje buvo filmavimo kameros, tačiau jos neveikė, buvo tik muliažai. Sargai išrašydavo transporto priemonių įleidimo talonus, tačiau jie nebuvo registruojami, juos pasiimdavo muitininkai.

84Pati K. I., apklausta pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teisme parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Konkrečiai šių automobilių tikrinimo neatsimena, tačiau jos vertinimu, automobilių muitinį patikrinimą atliko nepažeisdama teisės aktų ir instrukcijų reikalavimų. Mano, kad muitiniam patikrinimui galėjo būti pristatyti kiti automobiliai nei buvo nurodyti dokumentuose.

85Vertinant K. I. parodymus, pirmos instancijos teismo apklaustų liudytojų parodymus, automobilių muitinio patikrinimo dokumentus, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmos instancijos teismas, pripažįsta, kad automobilių muitinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų ir instrukcijų, išvardintų pirmos instancijos teisme, reikalavimus.

86Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad automobilio BMW X5 vertinimo ataskaitoje nėra vertinimo įmonės vadovo D. G. ir vertintojo A. Z. parašų nustatytose vietose, išskyrus vertintojo A. Z. parašą ant defektavimo akto, automobilių T. C. ir Lexus vertinimo ataskaitose nėra vertinimo įmonės vadovo D. G. parašų nustatytose vietose, yra tik vertintojo A. Z. parašai, dėl ko K. I. turėjo pareigą įvertinti pateiktas automobilių vertinimo ataskaitas, kaip neturinčias juridinės galios, nes neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad tokios aplinkybės leidžia vertinti, kad vertinimo ataskaitos yra netinkamos naudoti apmokestinimo tikslu, kurių pagrindų būtų galima nustatyti vertinimo ataskaitoje nurodytas aplinkybes – automobilių sužalojimus, identifikavimą, vertę. O K. I. turėjo minėtas vertinimo ataskaitas atmesti kaip netinkamas. Nustatyti vertinimo ataskaitų trūkumai įrodo, kad K. I. atlikdama minėtų automobilių muitinį tikrinimą, šį tikrinimą atliko netinkamai, ką ir konstatavo pirmos instancijos teismas.

87Iš bylos medžiagos ir pirmos instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad byloje nebuvo konkrečiai ir tiksliai nustatyta, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu būdu buvo atliktas muitinis automobilių patikrinimas, tačiau vien vertinimo ataskaitų esminiai trūkumai įrodo, kad K. I. netinkamai atliko muitinį automobilių patikrinimą, neįsitikino dėl automobilių faktinės būklės atitikimo duomenims, nurodytiems dokumentuose, įformino automobilių tikrinimo dokumentus ir baigė muitinio patikrinimo procedūrą.

88Apeliacinės instancijos teismas kaip neįtikinamą atmeta K. I. iškeltą prielaidą, kad muitiniam patikrinimui galėjo būti pristatyti kiti automobiliai nei buvo nurodyta dokumentuose, pakeičiant automobilių VIN kodus. Kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tokius K. I. teiginius ir galimybę, kad muitiniam patikrinimui buvo pristatyti kiti automobiliai. Jau buvo minėta, kad K. I. automobilių muitinio patikrinimo procedūrą atliko pažeisdama teisės aktų ir instrukcijų reikalavimus, netinkamai atliko patikrinimą, todėl pačios K. I. iškeltos prielaidos, kad kiti asmenys galėjo siekti ją, kaip muitinės pareigūnę, apgauti, neturi jokios reikšmės vertinant jos pačios atliktus veiksmus.

89Tokiu būdu, kolegija vertina, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo K. I. padarytus automobilių muitinio patikrinimo pažeidimus. Pirmos instancijos teismas taip pat pripažino, kad K. I. jai inkriminuotus veiksmus atliko tyčia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmos instancijos teismo padaryta išvada nėra teisinga.

90Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba galimas tik esant tokio asmens tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (AT nutartis Nr. 2K–407/2009). Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (AT nutartis Nr. 2K–310/2010). Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir panašiai (AT nutartis Nr. 2K–76/2007). Taigi, atskleidžiant piktnaudžiavimo kaltės turinį, būtina nurodyti tiek asmens psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais.

91Nagrinėjamos bylos kontekste kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė tyčios buvimą jos veiksmuose. Byloje nėra surinkta jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad K. I. atlikdama automobilių muitinį tikrinimą ir netinkamai įvykdžiusi savo pareigas, dėl ko automobilių muitinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant muitinės procedūras, veikė tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Jau buvo minėta, kad byloje nebuvo konkrečiai nustatyta, kokiomis tiksliai aplinkybėmis K. I. atliko minėtų automobilių muitinį patikrinimą. Taip pat pritartina apeliantės argumentui, kad byloje nebuvo nustatyta, kad ji veikė bendrininkaujant su kitais asmenimis, taip pat nenustatyti jo veiksmų tikslai ir motyvai.

92Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta tik aplinkybė, kad K. I. netinkamai atliko automobilių muitinį patikrinimą, tačiau nėra nustatyta, kad šiuos veiksmus ji atliko ne dėl aplaidumo, o siekiant tikslų, kad kiti asmenys išvengtų muitinės mokesčių. Byloje nėra paneigti apeliantės argumentai, kad dėl didelio darbo krūvio , sveikatos būklės, kitų priežasčių, neturėdama jokio motyvo, nesiekdama jokių tikslų, ji galimai nekreipė dėmesio į tai, kad jai buvo pateiktos netinamos automobilių vertinimo ataskaitos be parašų, o ji šias ataskaitas priėmė.

93Priimant sprendimą šioje byloje, kolegija, be kitų argumentų, taip pat remiasi Lietuvos AT praktika, iš dalies suformuota analogiško pobūdžio bylose. Pvz.: Lietuvos AT 2012-10-16 nutartyje Nr. 2K-485/2012, kurioje asmuo buvo kaltinamas analogiška, kaip ir K. I. nusikalstama veika, AT pritardamas apygardos teismo išteisinamajam nuosprendžiui, įvertino, kad tyčia šio asmens veikoje nėra įrodyta.

94Nagrinėjamoje byloje K. I. buvo kaltinama ir nuteista dėl trijų automobilių muitinio tikrinimo procedūrų pažeidimo, tačiau vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip besąlygiškai įrodanti, kad K. I. veikė tyčia. Akivaizdu, kad dėl netinkamo savo pareigų atlikimo K. I. galėjo netinkamai įvykdyti kelias muitinės tikrinimo procedūras.

95Tyčinės kaltės buvimas asmens veikoje yra būtinas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalies požymis. Nenustačius šio požymio, asmens veika pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį negali būti kvalifikuota.

96Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad K. I. veiksmuose nėra tyčios bei kartu nustatęs, kad ji netinkamai atliko trijų automobilių muitinės patikrinimą, vertina, kad K. I. veiksmuose yra požymių nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnyje.

97Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnio redakcija, galiojanti nusikalstamų veikų padarymo metu numatė atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, dėl neatsargumo neatlikusiam savo pareigų ar jas netinkamai atlikusiam, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, numatant bausmę - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą arba baudą, arba areštą, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 229 str. redakcija, galiojusi iki 2011-07-05). Dabartiniu metu galiojanti BK 229 straipsnio redakcijoje numatyta atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniu, dėl neatsargumo neatlikusiam savo pareigų ar jas netinkamai atlikusiam, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, numatant bausmę - baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

98Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio redakcijoje, galiojusios K. I. inkriminuojamų veikų metu, buvo numatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 95 str. redakcija galiojusi nuo 2004-07-13 iki 2010-06-29).

99K. I. inkriminuojama, kad nusikalstamas veikas ji padarė 2008 metų kovo 12 d., 2008 m. kovo 26 d. ir 2008 m. gegužės 23 d. Pirmos instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas 2014 m. gegužės 23 d. Tokiu būdu, nuo K. I. inkriminuojamos paskutinės nusikalstamos veikos iki nuosprendžio priėmimo praėję daugiau nei penki metai. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių apkaltinamojo nuosprendžio K. I. atžvilgiu priėmimo senaties terminas būtų sustabdytas ar atsinaujinęs.

100Esant pagrindams spręsti senaties taikymo klausimą dėl nusikalstamos veikos, turinčios požymių nusikaltimo, numatyto LR BK 229 straipsnio teisėjų kolegija atsižvelgia į LR BPK 254 straipsnio 4 dalies reikalavimus, numatančius, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Esant nustatytam teisiniam reguliavimui, bei esant pagrindui spręsti klausimą dėl senaties taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji byla K. I. atžvilgiu užbaigtina surašant nutartį.

101Sprendžiant klausimą dėl nutarties nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo, teismas taip pat atsižvelgia į šiuo metu suformuotą Aukščiausiojo teismo praktiką bylose dėl senaties taikymo. Pvz. 2012-05-08 Lietuvos AT plenarinės sesijos nutartyje 2K-P-9/2012 nurodyta, kad esant pagrindui taikyti senatį, neturi būti vertinami kaltės įrodymai, o nutartyje neturi būti naudojami teiginiai, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą dėl asmens kaltės.

102Vertinant Lietuvos AT praktiką įgyvendinant LR BPK 254 straipsnio 4 dalies ir BPK 3 straipsnio reikalavimus, kartu pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje K. I. atžvilgiu nėra pagrindo visiškai nevertinti jos kaltės įrodymų dėl jai inkriminuotų nusikaltimų, kadangi nutartyje teismui privalu pasisakyti, dėl kokios priežasties byloje nėra surašomas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis. Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje K. I. kaltės įrodymai turi būti įvertinti tuo aspektu, dėl kokios priežasties jos atžvilgiu nėra surašomas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis, o yra surašoma nutartis nutraukti baudžiamąją bylą dėl senaties.

103Šioje nutartyje yra konstatuota, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu K. I. galėtų būti pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį. Kartu, pažymėtina, kad klausimas ar K. I. veiksmuose yra kito nusikaltimo, turinčio Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnio numatytas nusikaltimas, negali būti vertinamas, kadangi dėl šios nusikalstamos veikos yra suėjęs senaties terminas.

104Esant tokioms aplinkybėms baudžiamoji byla K. I. atžvilgiu užbaigiama surašant teismo nutartį remiantis Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais.

105Nutraukiant bylą Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nesuformuluoja sprendimo išteisinti K. I. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 3 nusikalstamų veikų), kadangi šie jos veiksmai turi požymių kitos nusikalstamos veikos – BK 229 straipsnio, tačiau perkvalifikuoti K. I. veiksmus ir tirti kaltės įrodymų šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nustačius, kad dėl šių nusikalstamų veiksmų yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

106Nutraukiant baudžiamąją bylą dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmos instancijos teismo sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą K. I. atžvilgiu dalyje dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra teisingas ir pagrįstas. Nutraukiant bylą šioje dalyje, pirmos instancijos teismas iš esmės rėmėsi analogiškais pagrindais, paminėtais šioje nutartyje. Nustačius, kad dėl galimai padarytų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje yra suėję baudžiamosios atsakomybės terminai, pirmos instancijos teismas pagrįstai nevertino K. I. kaltės įrodymų šioje dalyje. Tačiau, nustačius, kad pirmos instancijos teismas bylą šioje dalyje nutraukė nuosprendžiu, o apeliacinės instancijos teisme, byloje priimamas sprendimas bylą nutraukti nutartimi, šioje dalyje pirmos instancijos teismo nuosprendis taip pat naikintinas, o visa baudžiamoji byla nutrauktina nutartimi.

107Nutraukiant baudžiamąją bylą dėl senaties, teismas taip pat nevertina apeliantės argumentų dėl didelės žalos, galimai padarytos jos veiksmais, nebuvimo.

108Apeliantės argumentai dėl neteisingo baudžiamosios bylos išskyrimo jos atžvilgiu ir kitų kaltų asmenų nenustatymo nėra pakankamas pagrindas panaikinti pirmos instancijos teismo nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad dėl bylos išskyrimo būtų pažeistos K. I. teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.

109Apeliantės argumentai dėl pirmos instancijos teismo šališkumo ar neobjektyvumo nėra pagrįsti. Pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo tose ribose, kuriose K. I. buvo pareikštas kaltinimas, nagrinėdamas bylą ėmėsi visų priemonių nustatyti tiesą byloje, įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą. Vien ta aplinkybė, kad pirmos instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį K. I. atžvilgiu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad teismas K. I. atžvilgiu buvo šališkas ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi.

110Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos BK 95 straipsniu,

Nutarė

111nuteistosios K. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

112Panaikinti 2014 m. gegužės 23 dienos Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti nutartį:

113Baudžiamąją bylą K. I. atžvilgiu nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

114Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. I. panaikinti.

115Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. K. I. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi,... 4. Nuosprendžiu baudžiamasis procesas K. I. atžvilgiu dėl kaltinimų pagal... 5. Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta rašytinis... 6. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. K. I. pirmos instancijos teismo nuteista už tai, kad būdama valstybės... 8. 2008m. kovo mėn. 12 d. 10 val. 14 min. tolesnio muitinio tikrinimo atlikimui... 9. Be to,pažeisdama tų pačių teisės aktų reikalavimus,būdama valstybės... 10. 2008 m. kovo 26 d.apie 16 val. 32 min. tolesnio muitinio tikrinimo atlikimui... 11. Be to, būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Kauno teritorinės muitinės ( -... 12. 2008 m. gegužės 23 d. apie 16 val. 41 min. tolesnio muitinio tikrinimo... 13. Kaltinamuoju aktu K. I. taip pat buvo kaltinama tuo, kad padarė 6... 14. K. I. buvo kaltinama ir tuo, kad dirbdama Kauno teritorinės muitinės ( - )... 15. Taip pat, nurodytomis aplinkybėmis žinomai suklastotą tikrą dokumentą -... 16. Be to,dirbdama Kauno teritorinės muitinės „Centro“ krovinių posto... 17. Taip pat, nurodytomis aplinkybėmis žinomai suklastotą tikrą dokumentą -... 18. Be to, dirbdama Kauno teritorinės muitinės „Centro“ krovinių posto... 19. Taip pat, nurodytomis aplinkybėmis žinomai suklastotą tikrą dokumentą -... 20. Nuosprendžiu baudžiamoji byla K. I. atžvilgiu dėl nusikaltimų, numatytų... 21. Apeliaciniu skundu nuteistoji K. I. prašo panaikinti 2014-05-23 Prienų rajono... 22. Nuteistoji nurodo, kad susipažinusi su skundžiamu nurodytu nuosprendžiu,... 23. Nuteistoji nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu Teismas buvo nenuoseklus,... 24. Nurodo, kad remiantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y.... 25. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei... 26. Pagal baudžiamąją teisę nusikaltimo sudėtis yra vienintelis patraukimo... 27. Todėl šiuo konkrečiu atveju, analizuotinos byloje nustatytos, patvirtintos... 28. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nors Teismas nuosprendyje konstatavo, jog... 29. Pažymi, jog nors nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas yra fakultatyviniai... 30. Pažymi, kad tik asmenys, kurių naudai buvo išvengta mokėtinų į valstybės... 31. Pažymi, jog nesant savarankiškam motyvui nusikalsti (apkaltinamojo... 32. Apeliantė taip pat nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas... 33. Darytina išvada, jog nepateikus Teismui duomenų apie tai, kad transporto... 34. Apeliantė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne vieną... 35. Pažymi, kad Nuosprendyje Teismas nurodo, jos „Iš aukščiau paminėtų... 36. Remdamasi logikos dėsniais ir protingumo kriterijais mano, jog ta aplinkybė,... 37. Galimai dėl didelio darbo krūvio (per dieną įformindavo apie 20-30... 38. Mano, jog Teismo išvados dėl jos kaltės padarius LR BK 228 str. 1 d.... 39. Apeliantė nurodo, kad Teismas atmetė ir neanalizavo jos paaiškinimų, kad... 40. Mano, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta... 41. A. S. buvo parduotas mažai apgadintas juodos spalvos BMW X5 automobilis, tai... 42. N. N. buvo parduotas mažai apgadintas juodos spalvos TOYOTA CAMRY automobilis,... 43. E. L. buvo parduotas mažai apgadintas pilkos spalvos LEXUS LS460 automobilis,... 44. Teismas, atlikęs šių duomenų išsamę analizę daro išvadą, jog „Iš... 45. Nors Teismas galimai daro teisingą išvadą, tačiau šie duomenys nepaneigia... 46. Mano, jog priešingai nei nurodė Teismas eilė faktinių bylos aplinkybių... 47. Apeliantė taip pat nurodo, kad Nuosprendyje teismas konstatavo „kaltinamoji... 48. Pažymi, jog Teismas galimai netinkamai vertino A. Z. parodymus ir nekreipė... 49. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja buvo apklausta Kauno teritorinės... 50. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pateiktos automobilių vertinimui... 51. Apeliantė taip pat nurodo, kad nesutikdama su Nuosprendyje nurodytais motyvais... 52. Mano, jog įvertinus visus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu... 53. Be to pažymėtina, jog nusikalstamos veikos kvalifikavimui nepakanka vien... 54. Apeliantė taip pat nurodo, kad siekiant atskleisti subjektyvųjį LR BK 300... 55. Tiek įstatyminiu lygiu, tiek teismų praktikoje vienareikšmiškai... 56. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat pasisako dėl LR BPK 1 str. nuostatų,... 57. Vertina, jog kaltinimo ribų susiaurinimas tik iki muitinės pareigūnų... 58. Vykdydamas teisingumą, teismas ir teisėjas negali apsiriboti „pasyvaus... 59. Abejones dėl teismo nešališkumo ir objektyvumo kelia bei teisę į teisingą... 60. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat pasisako dėl įrodymų vertinimo... 61. Apeliantė nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad... 62. Esant aukščiau nurodytoms pagrįstoms abejonėms dėl teismo šališkumo ir... 63. Apeliantė nurodo, kad pateiktų teisinių argumentų, faktinių bylos duomenų... 64. Teismo posėdžio metu apeliantė nuteistoji ir jos gynėjas prašė... 65. Nuteistosios K. I. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 66. Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu K. I. pripažinta kalta padariusi tris... 67. Vertinant K. I. apeliacinį skundą pastebėtina, kad apeliantė nesutinka su... 68. Apeliacinės instancijos teismas, vertinant pirmos instancijos teismo... 69. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai, paskelbti... 70. Liudytojas D. M. parodė, kad 2007–2008 metais jis dirbo Prienuose centro... 71. Liudytoja I. B. parodė, ji dirbo muitinėje, buvo paskirta posto... 72. Liudytojas G. J. parodė, kad jis dirbo UAB ,,( - )“ vadybininku. Konkrečių... 73. L. V. J. parodė, kad jis dirbo UAB ,,( - )“ vadybininku, dirbo ir jo tėvas... 74. Liudytojas A. S. parodė, kad jis internetinėje svetainėje išsirinko... 75. L. N. N. parodė, kad jis 2008-03-27 iš UAB ,,( - )“ pirko automobilį T. C.... 76. Liudytojas E. L. parodė, kad prieš 4 ar 5 metus pirko automobilį Lexus,... 77. L. Z. P. parodė, kad ji dirbo UAB „( - )“ sarge. Ji atidarydavo vartus,... 78. L. S. E. P. parodė, kad ji 2008 metais dirbo ir dabar dirba tame pačiame... 79. Liudytojas A. Z. parodė, jis dirba UAB ,,( - )“ vertintoju. Vertinimo... 80. L. T. Z. parodė, kad dirba Muitinės kriminalinėje tarnyboje ir buvo gavęs... 81. L. V. J. parodė, kad jis su kolegomis iš Muitinės kriminalinės tarnybos,... 82. L. R. L. parodė, kad jis dirba Kauno teritorinės muitinės Kauno centro... 83. Liudytojas E. L. parodė, kad jis dirbo UAB ,, ( - )“ vadovu, o jų patalpose... 84. Pati K. I., apklausta pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teisme... 85. Vertinant K. I. parodymus, pirmos instancijos teismo apklaustų liudytojų... 86. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad automobilio BMW X5... 87. Iš bylos medžiagos ir pirmos instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad... 88. Apeliacinės instancijos teismas kaip neįtikinamą atmeta K. I. iškeltą... 89. Tokiu būdu, kolegija vertina, kad pirmos instancijos teismas teisingai... 90. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės... 91. Nagrinėjamos bylos kontekste kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad... 92. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta tik... 93. Priimant sprendimą šioje byloje, kolegija, be kitų argumentų, taip pat... 94. Nagrinėjamoje byloje K. I. buvo kaltinama ir nuteista dėl trijų automobilių... 95. Tyčinės kaltės buvimas asmens veikoje yra būtinas Lietuvos Respublikos BK... 96. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad K. I. veiksmuose... 97. Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnio redakcija, galiojanti nusikalstamų... 98. Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio... 99. K. I. inkriminuojama, kad nusikalstamas veikas ji padarė 2008 metų kovo 12... 100. Esant pagrindams spręsti senaties taikymo klausimą dėl nusikalstamos veikos,... 101. Sprendžiant klausimą dėl nutarties nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo,... 102. Vertinant Lietuvos AT praktiką įgyvendinant LR BPK 254 straipsnio 4 dalies ir... 103. Šioje nutartyje yra konstatuota, kad byloje nėra surinkta pakankamai... 104. Esant tokioms aplinkybėms baudžiamoji byla K. I. atžvilgiu užbaigiama... 105. Nutraukiant bylą Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto... 106. Nutraukiant baudžiamąją bylą dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn... 107. Nutraukiant baudžiamąją bylą dėl senaties, teismas taip pat nevertina... 108. Apeliantės argumentai dėl neteisingo baudžiamosios bylos išskyrimo jos... 109. Apeliantės argumentai dėl pirmos instancijos teismo šališkumo ar... 110. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2... 111. nuteistosios K. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 112. Panaikinti 2014 m. gegužės 23 dienos Prienų rajono apylinkės teismo... 113. Baudžiamąją bylą K. I. atžvilgiu nutraukti suėjus baudžiamosios... 114. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. I. panaikinti.... 115. Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną....