Byla 1A-93-518/2020
Dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Ernestos Montvidienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei, nuteistajam D. P., gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui, nukentėjusiųjų D. G. ir E. G. atstovui advokatui Mindaugui Vagoniui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų D. G. ir E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir nuteistas:

3- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

4- pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;

5- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

7Iš D. P. priteista:

8- Valstybinei ligonių kasai 2 090,89 Eur gydymo išlaidų atlyginimo;

9- nukentėjusiajam A. K. (A. K.) 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

10- nukentėjusiajai D. G. 1 970 Eur turtinės (laidojimo išlaidų) ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 2 500 Eur išlaidoms už advokato paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme;

11- nukentėjusiajam E. G. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

12Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys atmestas.

13Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

14I.

15Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

161.

17D. P. nuteistas už tai, kad:

181.1.

192018 m. vasario 15 d., apie 20.00 val., namuose, esančiuose ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį delnu ir ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu sugyventinei R. S. į veidą ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą.

201.2.

212018 m. vasario 15 d., apie 20.15 val., gyvenamojo namo ( - ), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš karto po to, kai sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sugyventinei R. S., konflikto metu, turėdamas išankstinį tikslą nužudyti A. K. ir P. G., veikdamas vieninga apibrėžta tyčia, vieną kartą dūrė peiliu A. K. į gyvybiškai svarbią vietą – krūtinę, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. K. prieš pat dūrį atsitraukė atgal ir dėl to nebuvo padaryta pavojingų gyvybei sužalojimų, o tik durtinė-pjautinė žaizda krūtinės priekiniame paviršiuje – nežymus sveikatos sutrikdymas, ir iš karto po to, tęsdamas savo išankstinį sumanymą, vieną kartą dūrė peiliu P. G. į krūtinę, tuo jam padarė durtinį-pjautinį kiauryminį kairės krūtinės pusės sužalojimą su širdiplėvės ir dešinio širdies skilvelio kiauryminiais pažeidimais, kas komplikavosi kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, kraujavimu į širdiplėvės ertmę, širdies tamponada krauju, nukraujavimu, šoku, ūmiu širdies veiklos nepakankamumu, ūmiu progresuojančiu poliorganiniu nepakankamumu, dėl ko nukentėjusysis 2018 m. vasario 16 d., 09.51 val. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose mirė, tuo pasikėsino nužudyti du žmones – A. K. bei P. G. ir nužudė P. G..

22II.

23Apeliacinio skundo argumentai

242.

25Nukentėjusiųjų D. G. ir E. G. apeliaciniame skunde prašoma Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nuosprendį pakeisti:

261) D. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, paskirti 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę;

272) vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, D. P. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose;

283) priteisti iš D. P. nukentėjusiajai D. G. 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam E. G. – 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

292.1.

30Apeliaciniame skunde nesutinkama su D. P. už nusikalstamų veikų padarymą paskirta galutine subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausme, kadangi paskirtoji bausmė yra aiškiai per švelni, taip pat nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kurioje buvo sumažintas nukentėjusiajai D. G. priteistinos neturtinės žalos dydis. Nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje tik formaliai išdėstytos aplinkybės į kurias tariamai buvo atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmę, bet iš nuosprendžio motyvų akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos ir susietos su nagrinėjama byla, o tuo labiau su nuteistojo asmenybe, nenurodyta, kaip kiekviena iš aplinkybių vertinama nagrinėjamos bylos kontekste ir kokia jų svarba skiriant bausmę. Formaliai skundžiamame nuosprendyje išspręstas ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

312.2.

32Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismo nuteistajam už trijų nusikaltimų, iš kurių du yra labai sunkūs, susiję su žmogaus gyvybės atėmimu ir pasikėsinimu atimti gyvybę ir dar vienam žmogui, paskirta subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, įvertinus bylos aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, yra aiškiai per švelni. Tai, kad už dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymą, esant nuteistojo asmenybę sunkinančiai aplinkybei, buvo paskirtos švelnesnės bausmės nei straipsnio sankcijos bausmės vidurkis, t. y. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimo, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą 9 metai laisvės atėmimo, už pastarąjį netgi faktiškai straipsnio sankcijos bausmės minimumas, rodo, jog skiriant bausmes buvo nesilaikyta BK 54 straipsnio reikalavimų.

332.3.

34Teigiama, kad skirdamas bausmes teismas neatsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir rūšinį veikų pavojingumą. Nužudymo pavojingumo laipsnį lemia jo sudėties požymių kiekybinė ir kokybinė išraiška konkrečiu atveju. Teismų praktikoje didesnio pavojingumo laipsnio paprastai laikomas toks nužudymas, kuris padaromas intensyviai naudojant smurtą prieš nukentėjusįjį, veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, dėl menkavertės dingsties ar žemų paskatų ir pan. Tačiau nagrinėjamoje byloje apygardos teismas tinkamai neįvertino padarytų veikų pavojingumo laipsnio. Nuteistasis, veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia, iš esmės dėl žemų paskatų (pykčio), pasikėsino nužudyti du ir daugiau asmenų, iš kurių su vienu iš jų, t. y. A. K., jokio konflikto tą vakarą neturėjo, su juo nebendravo ir be jokios dingsties jį puolė su peiliu durdamas į gyvybiškai pavojingą kūno dalį – krūtinę. Nusikalstamo ketinimo atimti nukentėjusiajam gyvybę įgyvendinimo laipsnį rodo priartėjimo prie BK 129 straipsnyje nustatytų padarinių laipsnis. Didesnį nusikalstamo ketinimo įgyvendinimo laipsnį, kartu ir pasikėsinimo nužudyti pavojingumą rodo atvejai, kai kaltinamasis atlieka visus, jo manymu, būtinus veiksmus šio nusikaltimo padariniams atsirasti. Nagrinėjamu atveju D. P. savo sumanymo nužudyti A. K. neįvykdė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl to, kad nukentėjusysis spėjo žengti žingsnį atgal ir buvo tik sužalotas peiliu. Apklaustas teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad nukentėjusiajam A. K. smogta į krūtinę, peiliui smigus vos kelis centimetrus į šoną, pasekmės galėjo būti daug sunkesnės. Tai rodo didesnį nuteistojo nusikalstamo ketinimo įgyvendinimo laipsnį, kartu ir pasikėsinimo nužudyti pavojingumą.

352.4.

36Be to, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį nužudymo padarymo stadija yra tik viena iš aplinkybių, į kurią privalo atsižvelgti teismas skirdamas bausmę, o BK 57 straipsnyje nustatyta, kad bausmė už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą skiriama bendra tvarka. Todėl vien tai, kad nužudymas nutrūko rengimosi ar pasikėsinimo stadijoje, negali savaime nulemti švelnesnės nei už baigtą nusikaltimą bausmės paskyrimo. Taigi, skirtinos bausmės dydį teismas turi parinkti įvertinęs nusikaltimo stadiją visų kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste. Tačiau nagrinėjamoje byloje D. P. paskirta straipsnio sankcijos minimumą faktiškai atitinkanti bausmė, kas leidžia daryti išvadą, jog nebuvo laikytasi BK 54 straipsnio nuostatų ir buvo paskirta aiškiai per švelni bausmė.

372.5.

38Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra neindividualizuota, nes nebuvo atsižvelgta į D. P. asmenybę. Nors nuteistasis ir yra jauno amžiaus, tačiau anksčiau jau buvo teistas net penkis kartus, tame tarpe ir dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Be to, iš esmės nebuvo atsižvelgta į tai, kad D. P. daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Nuteistojo šeiminė padėtis negali teigiamai charakterizuoti nuteistojo, kadangi ginčijamu nuosprendžiu jis buvo nuteistas ir už šeimos nario – faktinės sutuoktinės sumušimą, Neįvertinta liko ir aplinkybė, jog šeimos nario – faktinės sutuoktinės atžvilgiu nuteistasis taip pat yra smurtavęs ne kartą dėl ko buvo nuteistas praeityje.

392.6.

40Apeliantų teigimu, nepagrįstai D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir kartu nustatomas bent vienas šių momentų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančia tik tada, kai objektyviai įvertinęs aplinkybių visumą (pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) gali nuspręsti, kad kaltininkas iš tikrųjų gailisi padaręs nusikaltimą, šie kaltininko veiksmai turi būti atlikti savo noru (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-609/2005). Tačiau nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. D. P. kaltės pagal pareikštą kaltinimą dėl BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, kaltę pagal BK 129 straipsnio 1 dalį pripažino tik formaliai, iš esmės nurodydamas skirtingas įvykio aplinkybes negu nustatė teismas, t. y. aiškindamas, jog P. G. nužudė netyčia, kai jis grumtynių metu pats užkrito ant peilio. Pastarieji nuteistojo paaiškinimai buvo paneigti teismo medicinos specialisto išvada, teismo medicinos specialisto paaiškinimais teisme bei tiesiogiai įvykyje dalyvavusių liudytojų parodymais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas negalėjo nuteistojo formalaus kaltės pripažinimo laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

412.7.

42Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. P. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo P. G. elgesys. Spręsdami, ar nukentėjusiojo poelgis buvo provokuojantis, atsižvelgiama į tai, kiek jis esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Nukentėjusiųjų manymu, nužudytojo P. G. elgesys nebuvo tokio pobūdžio, kad galėtų paskatinti D. P. jį nužudyti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad P. G. draugės prašymu nuėjo iki nuteistojo gyvenamosios vietos vien tam, jog sustabdytų smurtinį, neadekvatų nuteistojo elgesį savo sugyventinės atžvilgiu, kuri yra P. G. draugės sesuo. Būtent raminant nuteistąjį ir kilo konfliktas, pasibaigęs P. G. nužudymu. Byloje nenustatyta, kad būtent P. G. būtų konfliktą pradėjęs, kas tariamai išprovokavo nuteistojo neadekvatų elgesį.

432.8.

44Apibendrinant nurodytas aplinkybes, skunde daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes D. P., nesilaikė BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų, neatsižvelgė į veikų pavojingumo laipsnį, neįvertino nuteistojo asmenybės, nepagrįstai pripažino dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, ko pasėkoje penkis kartus teistam asmeniui už trijų nusikaltimų padarymą, iš kurių du yra labai sunkūs, susiję su žmogaus gyvybės atėmimu, buvo paskirtos aiškiai per švelnios bausmės.

452.9.

46Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino D. G. prašytą priteisti 45 000 Eur neturtinę žalą iki 20 000 Eur, o E. G. nuo 25 000 Eur iki 20 000 Eur. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju atsiranda teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir kt. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išdėstyti argumentai, kodėl priteistinos žalos atlyginimo dydis yra didesnis ar mažesnis. Atlygintinos žalos dydis nemažinamas, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

472.10.

48Pažymima, kad su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims padaroma rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emocionaliai labai susiję su nukentėjusiuoju – tai tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Kasacinės instancijos teismas formuojamoje praktikoje yra ne kartą akcentavęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas prašomas priteisti sumas neturtinei žalai atlyginti, ne tik visiškai nepagrįstai atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, bet apygardos teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis. Vien formalus skundžiamo nuosprendžio motyvavimas, jog sumažinti neturtinės žalos dydžiai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei formuojamą teismų praktiką, yra aiškiai netinkamas. Apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistojo veiksmais buvo pažeista labiausiai įstatymo saugoma ir ginama vertybė, t. y. žmogaus gyvybė, kurią nuteistasis atėmė tyčiniais smurtiniais veiksmais. Be to, nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos atitinka formuojamą teismų praktiką, bet nėra nurodyta jokių nuorodų į kasacinio teismo priimtas nutartis analogiško pobūdžio bylose. Priešingai, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis ne tik, kad atitinka teismų formuojamą praktiką, tačiau yra dar ir mažesnis nei priteisiami neturtinės žalos dydžiai analogiško pobūdžio bylose (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-111-387/2016 nužudytosios motinai priteista 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuris nebuvo pakeistas nei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-367-449/2016, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-788/2017).

493.

50Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiųjų D. G. ir E. G. atstovas advokatas M. Vagonis prašė nukentėjusiųjų apeliacinį skundą tenkinti, valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė prašė tenkinti nukentėjusiųjų apeliacinio skundo dalį dėl griežtesnės bausmės nuteistajam paskyrimo, o prašymą dėl didesnio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies, nuteistasis D. P. ir jo gynėjas advokatas K. Ožiūnas prašė nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti.

51III.

52Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

534.

54Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

555.

56Byloje nėra paduota apeliacinių skundų, kuriais būtų ginčijamos nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės, pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. P. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, nesutinkama su D. P. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis. Nukentėjusiųjų D. G. ir E. G. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo D. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą paskirta bausme, kuri, apeliantų nuomone, yra per švelni, taip pat su priteistomis neturtinės žalos atlyginimo sumomis.

576.

58Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų, įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus (nuteistojo D. P., nukentėjusiųjų R. S., A. K., D. G. ir E. G., liudytojų K. B. ir pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojų parodymus, specialistų išvadas ir specialistų paaiškinimus) bei padarė išvadas, pagrįstas išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, ko pasėkoje teisingai nustatė faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, kvalifikuodamas nusikalstamas veikas baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai ir šioje bylos dalyje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Be to, byloje nėra paduota apeliacinių skundų dėl D. P. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių. Todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalys).

597.

60Pažymėtina, kad kaltininkui paskirta bausmė yra teisinga, jei ji vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nėra nei per griežta, nei per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

618.

62BK 61 straipsnio 2 dalyje yra numatytas reikalavimas motyvuoti bausmės skyrimą, įvertinant kiekvienos aplinkybės reikšmę skiriamos bausmės dydžiui. Pareiga motyvuoti ne tik apkaltinamojo nuosprendžio išvadas dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių nustatymo ir kvalifikavimo, bet ir bausmės skyrimą kyla ir iš BPK 305 straipsnio nuostatų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, pateikti aiškūs įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo motyvai, bet skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių D. P. skyrimo yra itin glausta, apsiribojanti nustatytų aplinkybių apie nuteistojo D. P. asmenybės ir jo padarytų veikų pavojingumą formaliu išvardijimu. Be to, kaip teisingai teigia apeliantai, nenurodyta ir jokių motyvų dėl nuteistojo D. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių konstatavimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmių D. P. skyrimo yra prieštaringos. Viena vertus, nurodyta, jog teismas skiria laisvės atėmimo bausmes savo dydžiu artimas straipsnių sankcijose nustatytų bausmių vidurkiams, bet pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, skirtingai nei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė yra praktiškai lygi minimaliai sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei.

639.

64Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

6510.

66BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kaip jau buvo minėta, skundžiamu nuosprendžiu D. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą buvo paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skirdamas bausmę D. P. pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nesilaikė anksčiau išdėstytų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės skyrimo reikalavimų ir dėl to paskyrė neteisingą, t. y. aiškiai per švelnią, bausmę.

6711.

68Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl D. P. be pagrindo nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra pagrįsti.

6911.1.

70Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-625/2012, 2K-688/2012, 2K-78/2014). Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra tapatus bendro pobūdžio pareiškimams dėl kaltės pripažinimo. Jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, t. y. pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Jei asmuo pradeda neigti nusikalstamos veikos padarymą ar neigti teismo nustatytas reikšmingas bylai aplinkybes, keičia parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, ši aplinkybė nepripažįstama lengvinančia.

7111.2.

72Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, viso baudžiamojo proceso metu nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios D. P. savo kaltę visiškai ir be jokių išlygų pripažino tik dėl smurto panaudojimo prieš sugyventinę R. S.. Tačiau to paties negalima pasakyti apie D. P. poziciją dėl pasikėsinimo nužudyti P. G. ir A. K. bei P. G. nužudymo.

7311.3.

74Apklausiamas teisme D. P. nurodė, visiškai pripažįstantis kaltę dėl to, kad smurtavo prieš sugyventinę R. S., nesunkiai sužalojo A. K. ir mirtinai sužalojo P. G., bet kategoriškai neigė kaltę dėl pasikėsinimo nužudyti du žmones. Nuteistasis tvirtino, kad neturėjo tikslo nužudyti A. K. ir P. G., nes buvo užpultas ir sumuštas savo namuose, o savo veiksmus vertino kaip padarytus besiginant nuo užpuolimo. Nuteistasis paaiškino, kad po įvykusio konflikto su sugyventine R. S., atvažiavo jos sesuo K. B., kuri norėjo išsivesti R. S. su vaiku, bet neleidus, K. B. pasikvietė P. G.. Atėjęs P. G. klausinėjo, kas vyksta, D. P. nurodė P. G. nesikišti į jo ir sugyventinės santykius bei liepė išeiti iš namų, bet P. G. nėjo, todėl D. P., stumdamas į krūtinę, išstūmė P. G. per duris į kiemą. Kieme P. G. sugriebė D. P. ir sudavė vieną smūgį į veidą, išmušė tris dantis, išsilaisvinęs D. P. parbėgo į namus, kambaryje parodė R. S., ką jam padarė P. G., tuo metu pasigirdo beldimas į kambario langą. D. P., pagalvojęs, jog P. G. vėl ketina jį sumušti, nubėgo užrakinti durų, bet duryse nebuvo rakto. Kaip paaiškino nuteistasis, norėdamas ir save apginti, ir kartu pagąsdinti P. G., virtuvėje paėmė peilį ir išbėgęs į kiemą pradėjo juo mojuoti. Anot nuteistojo, išbėgus į kiemą, P. G. ir A. K. jį puolė, tuo metu galėjo kliudyti A. K., kuris nubėgo, o P. G. suėmė D. P. už žasto ir laikė. Kadangi D. P. buvo basas, todėl neišsilaikė ant kojų, paslydo ir griuvo, kartu griuvo ir P. G., būtent griuvimo metu P. G. įdūrė rankoje laikytu peiliu.

7511.4.

76Ikiteisminio tyrimo metu kitą dieną po įvykio apklausiamas D. P. kaltę dėl P. G. nužudymo pripažino, bet tvirtino A. K. nesužalojęs. Apibūdindamas konfliktą su P. G. nurodė, jog P. G. yra agresyvus žmogus, vartodavo daug alkoholio, išgėręs būdavo karštakošis. Nuteistojo teigimu, K. B. pakviestas P. G. pradėjo priekaištauti, siūlė eiti į lauką išsiaiškinti santykius. D. P. bandė rankomis į krūtinę išstumti P. G. iš namų. Tai P. G. nepatiko, be to, kaip suprato nuteistasis, P. G. buvo vartojęs alkoholio. Jiems abiems išėjus į kiemą, P. G. viena ranka sugriebė D. P. už kairiojo peties, o kita sudavė į veidą, nuo smūgio D. P. nugriuvo ir pajuto burnoje kraujo skonį. D. P. pasidarė pikta, nes buvo išmušti tik prieš metus įstatyti dantų implantai, todėl nubėgęs į kambarį viską parodė R. S. bei nusprendė pagąsdinti P. G. su peiliu. D. P., pasiėmęs peilį, išbėgo į kiemą, pribėgo prie P. G., bet pastarasis suėmė D. P. už žastų, tada D. P. griuvo ant nugaros, o P. G. griūdamas kartu, užgriuvo ant rankoje laikyto peilio. Nuteistasis tvirtino, neturėjęs tyčios nužudyti P. G., taip pat teigė, jog įvykio metu su P. G. draugu A. K. jokio kontakto neturėjo, tik matė šį stovintį kieme (4 t., b. l. 50-53).

7711.5.

78Papildomos apklausos metu D. P. jau pripažino ne tik sugyventinės R. S. sumušimą, P. G. nužudymą, bet ir A. K. sužalojimą. Nuteistasis nurodė, nežinantis, ar P. G. būdavo agresyvus ir piktnaudžiaudavo alkoholiu, paaiškino, jog paveiktas pykčio dėl kilusio konflikto tiesiog apkalbėjo P. G.. Kaip nurodė D. P., K. B. pakviestas P. G. klausinėjo, kas vyksta, bet nekalbėjo piktai ir nebuvo nusiteikęs agresyviai, nesiūlė eiti į lauką aiškintis santykių, taip pat D. P. nesuprato, ar P. G. įvykio metu buvo vartojęs alkoholio. Išstūmus P. G. į kiemą, P. G. sugriebė D. P. ir viena ranka trenkė tiesiai į burną, nuo smūgio D. P. pajuto skausmą, kraujo skonį ir išmuštus dantis. Nuteistasis tvirtino, neprisimenantis, kad su P. G. lauke būtų susigrūmęs, jam nutempęs striukę. Nubėgęs į kambarį, sugyventinei R. S. parodė, ką jam padarė P. G., tuo metu pasigirdo stiprus beldimas į kambario langą. D. P. pagalvojo, jog sugrįžo P. G. jį sumušti, todėl išsigandęs nubėgo į į virtuvę ir pasiėmė peilį norėdamas apsiginti, jei P. G. bandytų dar smurtauti. D. P., išbėgęs į lauką pamatė stovintį P. G. ir A. K., mosikavo peiliu į šonus, kad šie negalėtų prieiti ir jo sumušti. Visgi A. K. pradėjo artėti link D. P., bet paskui staiga atsitraukė, gali būti, jog tuo metu netyčia buvo kliudytas peiliu. Po to link D. P. pradėjo artėti P. G.. Nors nuteistasis ir pripažino kaltę dėl P. G. sužalojimo, bet parodymų apie P. G. sužalojimo aplinkybes nedavė (4 t., b. l. 62-66).

7911.6.

80Kaip matyti iš aptartų D. P. parodymų, nuteistojo parodymų dėl konflikto su P. G. aplinkybių negalima laikyti nuosekliais, tuo labiau kad nuteistojo parodymų esminės aplinkybės buvo paneigtos kitais byloje surinktais įrodymais. Pirminės apklausos metu nuteistasis nužudytąjį P. G. apibūdino kaip agresyvų, piktnaudžiaujantį alkoholiu asmenį, vartojusį alkoholinius gėrimus ir įvykio dieną, tačiau byloje apklausus liudytojus ir atlikus P. G. lavono tyrimą bei nustačius visiškai priešingas aplinkybes, D. P. jau tvirtino, jog būdamas supykęs apkalbėjo P. G.. Visiškai priešingas aplinkybes D. P. nurodė ir dėl A. K. sužalojimo, kai pirminės apklausos metu neigė bet kokį kontaktą su kieme stovėjusiu A. K., bet vėliau pripažino faktą, jog galėjo peiliu sužaloti ir pastarąjį. Pirminės apklausos metu D. P. pripažino tik tai, kad peiliu mirtinai sužalojo P. G., bet šią aplinkybę viso proceso metu stengėsi pateikti kaip nelaimingą atsitikimą, įvykusį tarpusavio grumtynių metu. Tačiau nuoseklūs, dėl esminių aplinkybių tarpusavyje sutampantys bei pirmosios instancijos teismo patikimais pripažinti nukentėjusiojo A. K. ir liudytojos K. B. parodymai paneigia nuteistojo D. P. parodymus. K. B. parodė, kad D. P. išstūmus P. G. į kiemą, tarp jų prasidėjo grumtynės, ji matė, kaip grumtynių metu D. P. buvo nuvilkta striukė, o paskui nubėgo į pagalbą kviesti A. K.. Šie parodymai paneigia D. P. nurodytas aplinkybes, jog kieme jokių tarpusavio grumtynių nebuvo, o P. G. iš esmės be jokios priežasties trenkė D. P. į veidą. A. K. ir K. B. nuosekliai teigė, jog būtent D. P. su peiliu puolė A. K. ir P. G., o ne šie puolė nuteistąjį, priešingai, pamatę D. P. su peiliu tiek A. K., tiek P. G. stengėsi nuo jo pabėgti. Taip pat A. K. ir K. B. nuosekliai tvirtino, jog P. G., bandydamas pabėgti nuo D. P., griuvo, po ko prie jo pribėgęs D. P. pasilenkė ir dūrė peiliu, taip paneigdami nuteistojo pateiktą versiją apie P. G. sužalojimo peiliu aplinkybes.

8111.7.

82Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis D. P., nors ir neneigė peiliu sužalojęs A. K. bei P. G., bet viso proceso metu stengėsi sumenkinti savo veiksmus, konflikto iniciatoriaus įvardinti būtent nukentėjusiuosius, o sau nepalankių aplinkybių tiesiog neprisiminti. Nuteistasis negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl būdamas išsigandęs dėl tariamo užpuolimo, pasiėmė peilį ir išėjo iš namų į kiemą. Tačiau byloje neginčytinai nustatyta, jog D. P. sąmoningai su peiliu puolė ir sužalojo A. K. ir P. G., o ne gynėsi nuo jų. Dėl nurodytų aplinkybių nuteistojo D. P. prisipažinimo ir gailėjimosi dėl padarytos veikos nėra pagrindo laikyti nuoširdžiu. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu, panaikinant nuteistojo D. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

8312.

84Taip pat nepagrįstai nuteistojo D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis P. G. elgesys.

8512.1.

86BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama, kai nustatoma, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Pripažindamas nukentėjusiojo elgesį provokuojančiu ar rizikingu, teismas privalo įvertinti nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykius, jų asmenybės bruožus, nukentėjusiojo elgesį prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, taip pat atsižvelgti į tai, kiek esmingai nukentėjusiojo elgesys prieštaravo moralės ir dorovės normoms, pažeidė žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikė kaltininką, svarbu nustatyti, ar nukentėjusiojo elgesys buvo tokio pobūdžio, kad galėjo paskatinti padaryti labai sunkų nusikaltimą – nužudymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222/2006).

8712.2.

88Byloje nustatyta, kad P. G. į nuteistojo D. P. ir jo sugyventinės R. S. namus atėjo pakviestas pastarosios sesers K. B. tam, jog padėtų K. B. išsivesti seserį su vaiku, nes prieš tai D. P. smurtavo prieš R. S.. Atėjęs P. G. nebuvo agresyvus, tik ramiai klausinėjo, kas nutiko, bet nenorėdamas aiškintis P. G. nuteistasis šį išstūmė į kiemą, kur, pagal K. B. parodymus, prasidėjo tarpusavio grumtynės, kurių metu tiek P. G., tiek D. P. buvo nuvilkta dalis viršutinių rūbų, o galiausiai P. G. sudavė D. P. vieną smūgi į veidą. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir negalima pateisinti P. G. suduoto smūgio, bet įvertinus tai, jog buvo suduotas tik vienas smūgis ir kad smūgis buvo suduotas tarpusavio grumtynių metu, tokio elgesio negalima vertinti kaip provokuojančio ar rizikingo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu, panaikinant nuteistojo D. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

8913.

90Sprendžiant dėl D. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą skirtinos bausmės atsižvelgtina į tai, kad buvo panaikintos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta D. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). D. P. nuteistas už baigtus nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus, taip pat pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, kėsinantis į žmogaus sveikatą ir gyvybę. Pažymėtina, kad rengimosi arba pasikėsinimo nužudyti stadijoje neatsiranda šiam nusikaltimui būdingų padarinių (žmogaus biologinė mirtis) ir tai rodo mažesnį padarytos veikos pavojingumą, bet vien tai savaime negali nulemti artimos minimaliai sankcijos ribai laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, kadangi pagal BK 54 straipsnio 2 dalį nužudymo padarymo stadija yra tik viena iš aplinkybių, į kurią privaloma atsižvelgti skiriant bausmę, o BK 57 straipsnyje nustatyta, kad bausmė už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą skiriama bendra tvarka, t. y. atsižvelgus į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei jų visumą. Nors D. P. turi šeimą, iki sulaikymo buvo registruotas darbo biržoje (3 t., b. l. 113), o Kauno tardymo izoliatoriuje dirba, jo elgesys vertinamas teigiamai, buvo skatintas už gerą elgesį (5 t., b. l. 25-26, 126, 6 t., b. l. 54), tačiau D. P. anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 114-119), teistas (3 t., b. l. 120-126). Kaip matyti iš informacijos apie ankstesnius teistumus, D. P. nėra linkęs keisti savo elgesio, kadangi anksčiau jau buvo du kartus teistas dėl smurto prieš sugyventinę, nuteistojo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, be to, ankstesnių nusikalstamų veikų padarymui įtakos taip pat turėjo apsvaigimas nuo alkoholio (3 t., b. l. 139-141, 144-146, 147-150).

9114.

92Įvertinus visas išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam D. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą nebuvo jokio pagrindo paskirti nežymiai už sankcijoje numatytą minimumą didesnės laisvės atėmimo bausmės, tokia bausmė vertintina kaip aiškiai per švelni. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu dėl neteisingai paskirtos bausmės, paskiriant nuteistajam D. P. artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę, neprieštaraujančią teisingumo ir proporcingumo principams bei užtikrinančią bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą.

9315.

94Be to, apeliaciniame skunde prašoma padidinti iš nuteistojo D. P. nukentėjusiesiems D. G. ir E. G. priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

9515.1.

96Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiesiems D. G. ir E. G. buvo priteista po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kai civiliniu ieškiniu nukentėjusiajai D. G. buvo prašoma priteisti 45 000 Eur, o E. G. – 25 000 Eur.

9715.2.

98CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą. Kita vertus, nukentėjusiojo asmens interesai negali būti suabsoliutinami, taip pat turi būti įvertinti ir kaltininko interesai, tuo labiau kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o ne nubausti kaltininką, be to, nerealaus ir nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltininko, bet tuo pačiu ir nukentėjusiojo teisėtus interesus, nes nebūtų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą.

9915.3.

100Nors skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių išsprendimo taip pat yra menkai motyvuota, visgi tai savaime nereiškia, jog neturtinės žalos atlyginimo klausimai buvo išspręsti neteisingai. Nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusiesiems D. G. ir E. G. jų sūnaus nužudymas sukėlė sunkius neigiamus išgyvenimus, dvasinį skausmą ir dėl to nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Kaip jau buvo nurodyta, D. P. padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio pirmosios instancijos teismas nurodė atsižvelgiantis ir į nuteistojo turtinę padėtį, tačiau tai nebuvo lemiama aplinkybė prašyto priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiams sumažinti, nes kartu buvo atsižvelgta ir į teismų praktiką, teisingumo bei protingumo principus. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai yra adekvatūs bylos aplinkybėms, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, neprieštarauja tokio pobūdžio bylose formuojamai teismų praktikai (pvz., kasacine tvarka išnagrinėtose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-460-895/2015, 2K-171-511/2016, 2K-221-511/2018, 2K-253-699/2018, 2K-371-697/2018 priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos nužudytojo tėvams svyruoja nuo 5 000 Eur iki 21 000 Eur). Apeliaciniame skunde minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamąja byla Nr. 2K-174-788/2017, kurioje nukentėjusiajai buvo priteista 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, šiuo atveju negali būti vadovaujamasi kaip precedentu, kadangi apeliantų minimoje byloje nustatytos kitokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (suduotas nenustatytas skaičius smūgių į galvos sritį padarant daugybinius sužalojimus), neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas vienai nukentėjusiajai, atstovaujančiai visos šeimos interesus. Be to, vienodo neturtinės žalos dydžio priteisimas taip pat savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

101Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Nutarė

102Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nuosprendį pakeisti.

103Panaikinti D. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

104Panaikinti D. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

105Pakeisti D. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą paskirtą 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir ją padidinti iki 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo.

106Vadovaujantis 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei paskirti D. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

107Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. - pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;... 4. - pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;... 5. - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą laisvės... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės... 7. Iš D. P. priteista:... 8. - Valstybinei ligonių kasai 2 090,89 Eur gydymo išlaidų atlyginimo;... 9. - nukentėjusiajam A. K. (A. K.) 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;... 10. - nukentėjusiajai D. G. 1 970 Eur turtinės (laidojimo išlaidų) ir 20 000... 11. - nukentėjusiajam E. G. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.... 12. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis... 13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 14. I.... 15. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 16. 1.... 17. D. P. nuteistas už tai, kad:... 18. 1.1.... 19. 2018 m. vasario 15 d., apie 20.00 val., namuose, esančiuose ( - ), būdamas... 20. 1.2.... 21. 2018 m. vasario 15 d., apie 20.15 val., gyvenamojo namo ( - ), kieme, būdamas... 22. II.... 23. Apeliacinio skundo argumentai... 24. 2.... 25. Nukentėjusiųjų D. G. ir E. G. apeliaciniame skunde prašoma Kauno apygardos... 26. 1) D. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129... 27. 2) vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, D. P.... 28. 3) priteisti iš D. P. nukentėjusiajai D. G. 45 000 Eur neturtinės žalos... 29. 2.1.... 30. Apeliaciniame skunde nesutinkama su D. P. už nusikalstamų veikų padarymą... 31. 2.2.... 32. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismo nuteistajam už trijų... 33. 2.3.... 34. Teigiama, kad skirdamas bausmes teismas neatsižvelgė į nusikalstamų veikų... 35. 2.4.... 36. Be to, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį nužudymo padarymo stadija yra tik viena... 37. 2.5.... 38. Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra... 39. 2.6.... 40. Apeliantų teigimu, nepagrįstai D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo... 41. 2.7.... 42. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. P.... 43. 2.8.... 44. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, skunde daroma išvada, jog pirmosios... 45. 2.9.... 46. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino D. G.... 47. 2.10.... 48. Pažymima, kad su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims padaroma rimta... 49. 3.... 50. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiųjų D. G. ir E. G.... 51. III.... 52. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 53. 4.... 54. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 55. 5.... 56. Byloje nėra paduota apeliacinių skundų, kuriais būtų ginčijamos... 57. 6.... 58. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK... 59. 7.... 60. Pažymėtina, kad kaltininkui paskirta bausmė yra teisinga, jei ji vertinant... 61. 8.... 62. BK 61 straipsnio 2 dalyje yra numatytas reikalavimas motyvuoti bausmės... 63. 9.... 64. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 65. 10.... 66. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo... 67. 11.... 68. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl D. P. be... 69. 11.1.... 70. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko prisipažinimas teismo... 71. 11.2.... 72. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, viso baudžiamojo proceso metu... 73. 11.3.... 74. Apklausiamas teisme D. P. nurodė, visiškai pripažįstantis kaltę dėl to,... 75. 11.4.... 76. Ikiteisminio tyrimo metu kitą dieną po įvykio apklausiamas D. P. kaltę dėl... 77. 11.5.... 78. Papildomos apklausos metu D. P. jau pripažino ne tik sugyventinės R. S.... 79. 11.6.... 80. Kaip matyti iš aptartų D. P. parodymų, nuteistojo parodymų dėl konflikto... 81. 11.7.... 82. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis D. P., nors... 83. 12.... 84. Taip pat nepagrįstai nuteistojo D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo... 85. 12.1.... 86. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 87. 12.2.... 88. Byloje nustatyta, kad P. G. į nuteistojo D. P. ir jo sugyventinės R. S. namus... 89. 13.... 90. Sprendžiant dėl D. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies... 91. 14.... 92. Įvertinus visas išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes,... 93. 15.... 94. Be to, apeliaciniame skunde prašoma padidinti iš nuteistojo D. P.... 95. 15.1.... 96. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiesiems D. G. ir E. G. buvo priteista po... 97. 15.2.... 98. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens... 99. 15.3.... 100. Nors skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių išsprendimo... 101. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 102. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nuosprendį pakeisti.... 103. Panaikinti D. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1... 104. Panaikinti D. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1... 105. Pakeisti D. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5... 106. Vadovaujantis 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, pagal BK 22... 107. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....