Byla 2K-386/2012
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Vytauto Greičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

2Priteista iš V. G. nukentėjusiesiems D. V. 50 000 Lt, E. M. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai 5252,36 Lt V. M. gydymo, valstybei 509,52 Lt proceso išlaidų.

3Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, kuria nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmestas.

4Pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. gruodžio 14 d., laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. G. priklausantį gyvenamąjį namą, malūną, sandėlį, ūkinį pastatą, esančius ( - ), ir automobilį „Audi 100“.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą,

Nustatė

6V. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 4 d., apie 21.00 val., Rokiškio rajone, Kamajuose, name, esančiame K. N. g. 1, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė rankomis ir kojomis apie septynis smūgius V. M. į galvą ir apie aštuonis smūgius į kitas kūno vietas, taip padarė galvos sumušimą, dėl kurio, išsiliejus kraujui po galvos smegenų kietuoju dangalu, minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų medžiagoje ir smegenų skilveliuose, išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui ir suspaudimui bei židininiam plaučių uždegimui, nukentėjusysis ligoninėje 2010 m. rugsėjo 14 d. mirė, taip tyčia jį nužudė.

7Kasaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeisti: nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 132 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti bausmę arba paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, sumažinti civilinio ieškinio dydį D. V. iki 5000 Lt, E. M. – iki 7000 Lt, panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į gyvenamąjį namą, malūną, sandėlį, ūkinį pastatą, esančius ( - ), ir automobilį „Audi 100“.

8Kasatorius mano, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. Kasatoriaus įsitikinimu, teismai netinkamai vertino bylos duomenis, dėl to padarė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas ir neteisingai kvalifikavo veiką, be to, neteisingai išsprendė neturtinės žalos dydžio ir bausmės skyrimo klausimus. Apeliacinės instancijos teismas, nepaisydamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nepasisakė dėl daugelio nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir pirmosios instancijos teismo klaidų neištaisė, be to, nesilaikė BPK 332 straipsnyje nustatytų nutarties turiniui keliamų reikalavimų.

9Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai, vertindami ne visus, o tik jį kaltinančius įrodymus, savo išvadų nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Teismas negalėjo remtis liudytojos Z. M. (nukentėjusiojo motinos) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nes šių tiesiogiai neištyrė ir nepatikrino teisiamajame posėdyje, vadovaudamasis rungtyniškumo principu. Taip buvo pažeistos BPK 7, 242 straipsnių nuostatos. Z. M. parodymai buvo tik perskaityti ir tikrinami, apklausiant apklausos protokolą surašiusį ikiteisminio tyrimo pareigūną M. P., todėl šios liudytojos parodymai negali būti laikomi savarankišku įrodymu byloje. Nukentėjusiojo D. V. ir liudytojos J. S. parodymai yra išvestiniai, iš mirusiosios Z. M. žodžių. Kasatorius pažymi, kad teismas nepagrįstai nevertino liudytojų J. P. ir S. M. parodymų dalies, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis galėjo būti sumuštas jaunuolių prieš 7-10 dienų Kamajuose prie kavinės. J. P. nurodė, kad prieš kelias dienas iki įvykio matė V. M. su pamušta akimi, praskelta galva, nubrozdinta kakta; Z. M. rado savo sūnų nugriuvusį, jis buvo nuvežtas į ligoninę. Liudytojas S. M., duodamas iš esmės analogiškus parodymus, nurodė dar ir tai, kad po sumušimo prie kavinės nukentėjusysis skundėsi skausmais galvos ir šonkaulių srityse. Kasatoriaus manymu, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir liudytojos K. G. parodymai nepaneigia V. M. užpuolimo ir sumušimo galimybės. Tai, kad kavinės barmenė nieko nematė ir negirdėjo, nepatvirtina, jog V. M. ten negalėjo būti sumuštas. Teismai nepagrįstai rėmėsi šiais duomenimis, nes jie paremti prielaidomis, o ne patikimais įrodymais. Kasatoriaus manymu, pirmiau nurodyti liudytojų J. P. ir S. M. parodymai iš esmės neištirti, neįvertinti specialisto išvadose Nr. M 449/10 (05) ir M 449/10-449a/ll (05) nurodytų duomenų kontekste. Teismo medicinos specialisto išvada nepaneigia, kad V. M. suduoti mirtini smūgiai galėjo būti padaryti kitoje vietoje, kitu laiku, joje apie sužalojimų padarymo laiką pateikta tik tikėtina išvada. Beje, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas K. J. teigė 2010 m. rugsėjo 5 d., apie 8.00 val., matęs, tikėtina girtą, V. M. Kamajuose, Strazdo gatvėje. Kasatoriaus įsitikinimu, visos abejonės turėjo būti vertinamos kaltinamojo naudai.

10Kasatoriaus manymu, jo veika turi būti kvalifikuojama ne pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, o pagal 132 straipsnio 1 dalį. Teismai neteisingai konstatavo, kad kasatorius veikė netiesiogine tyčia, nes tokių išvadų nepatvirtina nustatytos aplinkybės. Tiesiogiai įvykyje dalyvavę liudytojai J. P. ir S. M. neparodė, kad kasatorius norėjo nužudyti V. M., ir nepatvirtino, jog jis sudavė nukentėjusiajam specialisto išvadoje nurodytą smūgių kiekį. Priešingai, iš šių liudytojų parodymų matyti, kad, V. M. išprovokavus konfliktą bei pirmam sudavus smūgį jam (kasatoriui) į krūtinę, visi susistumdė. Susistumdymo metu V. M., užkliuvęs už J. P. krepšio, griuvo ir atsitrenkė į kartoninę pertvarą, po to atsistojo. Kasatorius pažymi, kad jis, visiškai pripažindamas savo kaltę (o ne iš dalies, kaip nurodo teismai) parodė, jog J. P. namuose susimušė su V. M. dėl to, kad šis spjovė į jį ir užsimojo stikline, tačiau po šio konflikto abu išsiskyrė taikiai, V. M. jis išlydėjo. Šios aplinkybės, kasatoriaus manymu, patvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios nužudyti nukentėjusįjį, be to, nukentėjusysis mirė ligoninėje tik po 10 dienų. Kasatoriaus teigimu, jis negalėjo numatyti, kad dėl susistumdymo metu patirtų sužalojimų V. M. neteks gyvybės. Kasatorius nemano, kad, atsakydamas į V. M. provokuojamą konfliktą, kėsinosi į jo gyvybę, to visiškai nenorėjo, todėl sąmoningai neleido tokiems padariniams kilti. Be to, siekio nužudyti V. M. nebuvimą, patvirtina ir tai, kad konflikto su V. M. metu kasatorius nenaudojo jokių kūną žalojančių įrankių, nors tokių J. P. namuose buvo.

11Kasatorius pripažįsta susimušęs su V. M., tačiau tvirtina, kad vėlesni dėl muštynių kilę padariniai buvo už jo numatymo ribų, ir tai rodo, kad jo veiksmuose buvo daugiau neatsargumo nei netiesioginės tyčios požymių. Kasatorius teigia negalėjęs numatyti, kad viskas vyks būtent taip, kaip įvyko, nes niekas, nei jis, nei J. P. su S. M. nesitikėjo, kad po susistumdymo V. M. dėl patirtų sužalojimų mirs. Priešingai, po susistumdymo (paprasčiausio apsikumščiavimo), V. M. pats išėjo iš J. P. namų, bendravo su kitais pažįstamais ir kasatorius objektyviai tokių padarinių negalėjo nei numatyti, nei imtis kažkokių priemonių juos pašalinti. Dėl to teismų išvados, kad jis buvo abejingas galimiems sunkiems padariniams (V. M. mirčiai), yra nepagrįstos. Remdamasis šiais argumentais, kasatorius teigia, kad jo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnio 1 dalį. Be to, turi būti įvertinta, kad V. M., spjaudamas į kasatorių ir užsimodamas stikline, išprovokavo susistumdymą. Toks nukentėjusiojo elgesys pagal teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-446/2010) laikytinas provokuojančiu, todėl tai turi būti pripažinta kasatoriaus atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

12Kasatorius nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-247/2009 yra pasisakęs, jog tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, jog priežastinis ryšis egzistuoja. Taigi priežastinis ryšys tarp kasatoriaus veiksmų ir V. M. mirties galėtų egzistuoti tik tada, jei šis nebūtų buvęs sumuštas prieš įvykį. Šiuo atveju nepaneigta aplinkybė, jog tarp kasatoriaus veiksmų ir atsiradusių padarinių buvo įsiterpęs tarpinis veiksnys (V. M. sumušimas prie kavinės), kuris ir lėmė jo mirtį, todėl laikytina, kad kasatoriaus suduoti smūgiai tebuvo atsitiktinis įvykis, dėsningai negalėjęs sukelti V. M. mirties. Kasatorius pažymi, kad šių aplinkybių teismai nesiaiškino, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

13Kasatorius mano, kad nukentėjusiesiems priteistos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą yra neteisingos, prieštaraujančios teisingumo principui. Teismai apsiribojo tik giminystės ryšio konstatavimu bei nukentėjusiųjų parodymais, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pasak kasatoriaus, jokių kitų objektyvių duomenų, įrodančių glaudžias sąsajas (emocines, dvasines, materialias ar kt.) tarp žuvusiojo ir pretendentų į neturtinės žalos atlyginimą, teismai nenustatė. Nukentėjusiojo D. M. atstovė pagal įstatymą parodė, kad jos buvęs sutuoktinis išlaikymo vaikui nemokėjo, tik kartais duodavo pinigų, papildydavo sąskaitą. Ši aplinkybė, kasatoriaus įsitikinimu, yra pagrindas manyti, kad V. M. ir jo sūnaus bei jo buvusios sutuoktinės tarpusavio ryšiai nebuvo itin glaudūs, nukentėjusysis ne itin rūpinosi savo sūnumi. Kasatoriaus teigimu, teismai taip pat nepagrįstai patenkino nukentėjusiojo E. M. reikalavimą priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nes jis nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių patirtą neturtinę žalą. Taigi teismai, spręsdami neturtinės žalos priteisimo klausimą, nesilaikė BPK 113 straipsnio reikalavimų ir teismų praktikos.

14Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nepagrįstai pratęstas laikinas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą, malūną, sandėlį, ūkinį pastatą), esantį ( - ), ir automobilį „Audi 100“ apribojimas, nes gali būti areštuojamas tik savininko turtas. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad daiktinės teisės į pirmiau nurodytą turtą kasatoriaus vardu neįregistruotos, jis yra šių pastatų naudotojas. Šis turtas po ištuokos 2003 m. gruodžio 2 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. N2-1028/2003) atiteko jo buvusiai sutuoktinei V. G.. Esant tokioms aplinkybėms šio turto realizavimas civiliniams ieškiniams padengti negalimas.

15Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

16Prokuroras pažymi, kad kasatoriaus skundo argumentai dėl Z. M. parodymų patikimumo yra nauji, jie nebuvo keliami apeliaciniame skunde. Kita vertus, liudytoja Z. M. teisminio nagrinėjimo metu buvo mirusi, todėl jos parodymai perskaityti balsu. Nors ši liudytoja nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, tačiau BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusio ir liudytojo parodymai. Liudytojos Z. M. parodymai buvo patikrinti apklausiant liudytoją M. P., kuris ikiteisminio tyrimo metu apklausė šią liudytoją ir patvirtino liudytojos duotus parodymus. Taigi šios liudytojos parodymai, kiek tai įmanoma, buvo patikrinti. Be to, teismas liudytojos Z. M. parodymus vertino kitų įrodymų kontekste, išimtinai šios liudytojos parodymais nesivadovavo.

17Prokuroras nurodo, kad V. G. kasacinio skundo argumentai yra iš esmės analogiški jo apeliacinio skundo argumentams, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir į juos atsakė. Prokuroro manymu, kasatorius vadovaujasi tik jam palankiais įrodymais, juos vertina vienpusiškai, nesieja jų tarpusavyje su kitais objektyviais bylos duomenimis. Priešingai nei teigia kasatorius, byloje surinktais ir patikrintais įrodymais kategoriškai paneigta, kad nukentėjusysis V. M. buvo sumuštas kitų asmenų ir kitoje vietoje iki konflikto su kasatoriumi. Tai, kad V. M. buvo sumuštas 2010 m. rugsėjo 4 d. ir būtent V. G., patvirtina specialisto išvada ir specialisto paaiškinimai.

18Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nukentėjusiojo V. M. elgesys (tai, kad apspjovė kasatorių ir užsimojo stikline) negali būti laikomas rizikingu ar provokuojančiu nukentėjusiojo elgesiu, nes konfliktas buvo abipusis dėl anksčiau pavogtų bidonų.

19Prokuroro manymu, nepagrįstas ir kasatoriaus prašymas kvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, nes V. G., konflikto metu suduodamas V. M. rankomis ir kojomis apie septynis smūgius į galvą ir apie aštuonis smūgius į kitas kūno vietas, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (galva laikoma gyvybiškai pavojinga vieta), numatė, kad dėl to gali nukentėjusysis mirti, ir nors tokių padarinių nenorėjo, sąmoningai jiems leido atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Tai, kad kasatorius buvo abejingas galimiems sunkiems padariniams atsirasti ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti rodo tolesni jo veiksmai – po nukentėjusiojo sumušimo kasatorius toliau girtavo, pagalbos nukentėjusiajam nesuteikė. Šios aplinkybės, prokuroro įsitikinimu, paneigia kasatoriaus argumentus, kad jo veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip neatsargus gyvybės atėmimas. Netiesioginės tyčios nužudyti nepaneigia ir skunde nurodyti teiginiai, jog liudytojai J. P. ir S. M. neparodė, kad kasatorius norėjo nužudyti nukentėjusįjį ar kad nukentėjusysis po padarytų sužalojimų savarankiškai išėjo namo.

20Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl neturtinės žalos sumažinimo nukentėjusiesiems. Įvertinęs bylos aplinkybes, nukentėjusiojo ir jo artimųjų ryšius, teismas pagrįstai konstatavo, kad V. G. yra jaunas, turi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas neturtinei žalai atlyginti, ir padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir neviršija teismų praktikoje už analogiškas nusikalstamas veikas priteistų neturtinės žalos atlyginimo ribų. Pagrindo sumažinti civilinius ieškinius nėra. Taip pat nėra pagrindo ir švelninti bausmę. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, V. G. paskyrė bausmę laisvės atėmimą aštuoneriems metams, kuri yra žymiai mažesnė nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

21Prokuroras pažymi, kad kasatoriaus prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į turtą, kuriuo jis naudojasi, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl atsiliepime plačiau neaptariamas.

22Nuteistojo V. G. kasacinis skundas atmestinas.

23Dėl BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo ir BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi

24Nuteistasis tvirtina, kad nepaneigta, jog nukentėjusysis galėjo mirti nuo kitų asmenų kitu laiku ir vietoje suduotų smūgių. Kasatorius pripažįsta sudavęs kelis smūgius nukentėjusiajam, tačiau nesutinka, kad jo padaryti sužalojimai lėmė nukentėjusiojo mirtį, juolab kad šis mirė praėjus dešimčiai dienų po įvykio, be to, mano, kad jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, nes jis neturėjo tyčios atimti nukentėjusiajam gyvybės.

25Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

26Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad nukentėjusysis buvo sumuštas V. G. 2010 m. rugsėjo 4 d., apie 21.00 val., J. P. namuose, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Ši aplinkybė nustatyta remiantis išsamiai ir nešališkai patikrintų ir įvertintų įrodymų visumos pagrindu, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti ne tik sąraše prie kaltinamojo akto nurodyti liudytojai J. P., S. M., A. M., A. I., K. G., A. J., J. S., bet ir gynybos iniciatyva kviesti liudytojai A. V., J. A., K. J., R. V.. Be to, siekiant patikrinti byloje esančių įrodymų patikimumą, remiantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, buvo balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojos Z. M., mirusios 2010 m. rugsėjo 15 d., parodymai bei ją apklausęs policijos pareigūnas M. P.. Taip pat buvo ištirti ir įvertinti kiti bylos duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto išvadose Nr. S 479/10(01), M 449/10 (05) ir M 449/10-449a/11 (05), policijos pareigūno A. P. tarnybiniame pranešime, Rokiškio rajono policijos komisariato ir VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pranešimuose.

27Pažymėtina, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinė nutartis Nr. 2K-381/2011).

28Teismų nustatyta, kad nukentėjusysis buvo sužalotas V. G. sudavus rankomis ir kojomis apie septynis smūgius į galvą ir apie aštuonis smūgius į kitas kūno vietas. Dėl galvos sumušimo išsiliejo kraujas po galvos smegenų kietuoju dangalu, minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų medžiagoje ir smegenų skilveliuose, tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu bei židininiu plaučių uždegimu. Remiantis teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. M 449/10 (05) ir M 449/10-449a/11 (05) bei specialisto paaiškinimais teisme, nustatyta, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlė V. G. suduotų smūgių į galvą visuma, kurie buvo padaryti vienu metu. Tokie kasatoriaus smurtiniai veiksmai vertintini kaip būtina sąlyga padariniams – nukentėjusiojo mirčiai – kilti.

29BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Kaltės turinys (forma, rūšis) nustatomas įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir kt., t. y. remiantis byloje surinktų įrodymų visumos analize. Suduodant smūgį į galvą, daroma veika, kelianti pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008, 2K-302/2010, 2K-381/2011). Pagal nustatytas bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad kasatorius, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis V. M. į galvą, suvokė tokių savo veiksmų pavojingumą bei numatė galimą mirtinų padarinių atsiradimą, ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti. Pasisakydamas apie nuteistojo tyčios turinį, apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad nuteistojo abejingumą veikos padariniams rodo jo elgesys po nusikaltimo – nuteistasis toliau girtavo, nekvietė greitosios medicinos pagalbos sumuštam nukentėjusiajam. Taigi V. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip nužudymas, padarytas netiesiogine tyčia.

30Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo

31Kasatorius skunde nepagrįstai teigia, kad turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2011, 2K-450/2011) provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį.

32Byloje nustatyta, kad konfliktas prasidėjo kasatoriaus iniciatyva, nukentėjusysis jo veiksmų neprovokavo.

33Dėl bausmės švelninimo

34Kasatoriui švelninti bausmės nėra pagrindo. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti ar sugriežtinti bausmę tik tais atvejais, kai neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas V. G. bausmę, bausmės skyrimą reglamentuojančių normų nepažeidė. Teismas, atsižvelgęs į nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas nusikaltimas labai sunkus), kaltės formą ir rūšį (padarytas netiesiogine tyčia, iš anksto neplanuojant), į asmenybę apibūdinančius duomenis (neteistas, administracine tvarka nebaustas, anksčiau dirbęs tolimųjų reisų vairuotojas, paskutiniu metu padedantis žmonai ūkininkauti), paskyrė V. G. bausmę, neviršijančią bausmės vidurkio.

35Dėl neturtinės žalos priteisimo

36Kasatorius nesutinka su nukentėjusiojo broliui D. V. ir sūnui E. M. priteistos neturtinės žalos dydžiu ir prašo jį sumažinti. Prašymas argumentuojamas tuo, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos klausimą, nenustatė objektyvių duomenų, patvirtinančių glaudžius emocinius, materialinius ar kitokius nukentėjusiųjų ryšius su nužudytuoju V. M. ir apsiribojo tik formaliu giminystės ryšių konstatavimu. Kasatoriaus manymu, piniginės kompensacijos nukentėjusiesiems yra aiškiai neteisingos, prieštaraujančios teisingumo principui. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

37Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, todėl kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, netikrina neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo teisingumo, o pagal baudžiamojo proceso įstatymą privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji, juos įvertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo ir vertinimo dalykas.

38Iš teismo nuosprendžio matyti, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimą, nebuvo formaliai apsiribojama giminystės ryšių konstatavimu. Teismas nuodugniai aiškinosi, kokie buvo nukentėjusiųjų santykiai su nužudytuoju V. M. Nustatyta, kad D. V. – nužudytojo brolis, jų santykiai buvo draugiški, nuolatinio pobūdžio, artimi, V. M. gyveno pas D. V. ir persikėlė pas sergančią motiną, kai šiai reikėjo priežiūros, be to, D. V. palaidojo brolį savo lėšomis. Remdamasis šiomis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad dėl brolio mirties D. V. patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, todėl priteisė jam neturtinės žalos atlyginimą.

39Kasatoriaus argumentas, kad, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą V. M. sūnui E. M., turėjo būti atsižvelgta į tai, jog nužudytasis savo sūnui jokio išlaikymo nemokėjo, nepagrįstas. Ši aplinkybė nereikšminga priteisiant neturtinės žalos atlyginimą. Teismas įvertino, kad E. M. su tėvu siejo glaudūs emociniai ryšiai, jie dažnai bendraudavo, sūnus tėvą mylėjo ir pripažino, kad tėvo netektis sukėlė jam dvasinį sukrėtimą. Konstatuotina, kad ši teismo išvada teisinga, nors tėvas su sūnumi kartu negyveno, sūnus, dėl tėvo nužudymo patyręs dvasinių sukrėtimų ir išgyvenimų, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

40Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad, atsižvelgiant į nusikalstama veika sukeltus negrįžtamus padarinius – žmogaus mirtį ir į nukentėjusiųjų D. V. ir E. M. patirtų praradimų dydį, jų įtaką gyvenimo kokybei, teismas pakankamai įvertino jų dvasinius išgyvenimus ir priteisė D. V. 50 000 Lt, E. M. – 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismo išvados atitinka civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymą, reikalavimus bei neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams.

41Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo (BPK 151 straipsnis)

42Kasatorius nurodo, kad teismai be pagrindo pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į gyvenamąjį namą, malūną, sandėlį, ūkinį pastatą, esančius ( - ), ir automobilį „Audi 100“, nes, pasak kasatoriaus, šis turtas jam nuosavybės teise nepriklauso, pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 2 d. sprendimą civilinėje ištuokos byloje, jis atiteko buvusiai sutuoktinei V. G.. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Centrinės hipotekos įstaigos prie Alytaus rajono apylinkės teismo pažymėjimo bei VĮ „Regitra“ duomenis, kasaciniame skunde nurodytas turtas nuosavybės teise įregistruotas nuteistojo vardu. Nuteistasis klaidingai teigia, kad pagal 2003 m. gruodžio 2 d. sprendimą nurodytas turtas priklauso jo buvusiai sutuoktinei, toks turtas teismo sprendime nenurodytas. Remiantis šiais duomenimis, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. G. priklausantį turtą, siekdamas užtikrinti civilinių ieškinių nukentėjusiesiems atlyginimą.

43Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų laikymosi

44Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo skundą, nepagrįsti, prieštaraujantys bylos duomenims. Iš paduoto apeliacinio skundo, teismo posėdžio protokolo, skundžiamos nutarties turinio bei kitos bylos medžiagos matyti, kad visi esminiai nuteistojo V. G. apeliacinio skundo argumentai skundžiamoje nutartyje yra išanalizuoti. Nuteistasis apeliaciniame skunde kritikavo pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, kėlė versiją, kad nukentėjusysis galėjo būti sumuštas kitų asmenų kitu laiku ir vietoje, ginčijo priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių buvimą, tyčinę kaltę, prašė sušvelninti paskirtą bausmę, taip pat nesutiko su teismo nuosprendžio dalimi, kuria buvo išspręsti civilinio ieškinio ir laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimai. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs byloje surinktus įrodymus, pateikė jų analizę, taip atsakydamas į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, ir padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisyklių, tinkamai įvykdė BPK 320 straipsnio 3 dalyje šios instancijos teismui keliamą reikalavimą bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

45Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

47Nuteistojo V. G. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Priteista iš V. G. nukentėjusiesiems D. V. 50 000 Lt, E. M. 10 000 Lt... 3. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. gruodžio... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą,... 6. V. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 4 d., apie 21.00 val., Rokiškio... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo pirmosios instancijos teismo... 8. Kasatorius mano, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir... 9. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai, vertindami ne visus, o tik... 10. Kasatoriaus manymu, jo veika turi būti kvalifikuojama ne pagal BK 129... 11. Kasatorius pripažįsta susimušęs su V. M., tačiau tvirtina, kad vėlesni... 12. Kasatorius nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje... 13. Kasatorius mano, kad nukentėjusiesiems priteistos piniginės kompensacijos už... 14. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nepagrįstai pratęstas... 15. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 16. Prokuroras pažymi, kad kasatoriaus skundo argumentai dėl Z. M. parodymų... 17. Prokuroras nurodo, kad V. G. kasacinio skundo argumentai yra iš esmės... 18. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad... 19. Prokuroro manymu, nepagrįstas ir kasatoriaus prašymas kvalifikuoti jo... 20. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas... 21. Prokuroras pažymi, kad kasatoriaus prašymas panaikinti laikiną nuosavybės... 22. Nuteistojo V. G. kasacinis skundas atmestinas.... 23. Dėl BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo ir BPK 20 straipsnio 5 dalies... 24. Nuteistasis tvirtina, kad nepaneigta, jog nukentėjusysis galėjo mirti nuo... 25. Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo... 26. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad nukentėjusysis buvo sumuštas... 27. Pažymėtina, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129... 28. Teismų nustatyta, kad nukentėjusysis buvo sužalotas V. G. sudavus rankomis... 29. BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir... 30. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo... 31. Kasatorius skunde nepagrįstai teigia, kad turi būti pripažinta jo... 32. Byloje nustatyta, kad konfliktas prasidėjo kasatoriaus iniciatyva,... 33. Dėl bausmės švelninimo... 34. Kasatoriui švelninti bausmės nėra pagrindo. Pažymėtina, kad kasacinės... 35. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 36. Kasatorius nesutinka su nukentėjusiojo broliui D. V. ir sūnui E. M.... 37. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet... 38. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad, sprendžiant neturtinės žalos... 39. Kasatoriaus argumentas, kad, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą V. M.... 40. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad, atsižvelgiant į nusikalstama... 41. Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo (BPK 151 straipsnis)... 42. Kasatorius nurodo, kad teismai be pagrindo pratęsė laikiną nuosavybės... 43. Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų laikymosi... 44. Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai... 45. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 47. Nuteistojo V. G. kasacinį skundą atmesti....