Byla 2K-418/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų, pagal BK 63 straipsnio 1, 5, 9 dalis šią bausmę ir bausmę pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 6 d. nuosprendį subendrinus apėmimo būdu, A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę atliekant pirmus trejus metus kalėjime, o likusią dalį – pataisos namuose.

3Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 18 d. nutartis, kuria nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

5A. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2008 m. balandžio 12 d., apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, ( - ), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė O. P. medine lazda, rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 27 kartus į įvairias kūno vietas, tarp jų – į galvą. Nuo galvos sumušimo, kraujui išsiliejus tarp galvos smegenų dangalų ir atsiradus komplikacijoms, O. P. mirė.

6Kasaciniu skundu A. B. prašo peržiūrėti bylą ir jo veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 132 straipsnio 1 dalį bei sušvelninti bausmę. Kasatorius teigia, kad jam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Jo veika prieš O. P. nebuvo tyčinė, nes jis, supykęs dėl O. P. netinkamo elgesio, norėjo ją pamokyti panaudodamas fizinį smurtą, tačiau jos mirties nenumatė ir nenorėjo. Tai, kad kasatoriaus veika nebuvo tyčinė, patvirtina ir bylos aplinkybės, iš kurių matyti, kad jis O. P. nesudavė lazda į galvą, be to, O. P. gaivino, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Todėl kasatorius laiko, kad jam turi būti taikomos BK 16 straipsnio nuostatos, jo veiką kvalifikuojant pagal BK 132 straipsnio 1 dalį. Kasatorius taip pat teigia, kad jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepagrįstai pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes neįrodyta, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, kasatoriaus atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėjo būti pripažintos ir BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 6, bei 10 punktuose nurodytos aplinkybės, nes iš bylos matyti, kad jis, gaivindamas O. P. bei iškviesdamas greitąją medicinos pagalbą, bandė išvengti sunkesnių padarinių, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo netinkamas O. P. elgesys ir kad jis veiką padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė nukentėjusiosios neištikimybė. Kasatoriaus nuomone, šios bylos aplinkybės taip pat yra pagrindas jam taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

7Atsiliepimu į kasacinį skundą prokurorė L. Beinarytė prašo nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad nuteistojo kasacinis skundas yra nepagrįstas, nes iš byloje esančių ir tinkamai įvertintų įrodymų matyti, kad A. B. tyčia nužudė O. P.. Tenkinti kasacinį skundą nurodomais kasatoriaus argumentais dėl bausmės skyrimo, prokurorės nuomone, taip pat nėra pagrindo.

8Kasacinis skundas atmestinas.

9Dėl A. B. kaltės formos

10A. B. apkaltinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai, nes nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – O. P. nužudymą. Iš šių įrodymų, tarp jų – liudytojų parodymų, specialistų išvadų, matyti, kad A. B., įvykio metu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, apkaltino O. P. neištikimybe ir ėmė ją mušti. A. B. sudavė O. P. medine lazda, rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 27 kartus į įvairias kūno vietas, tarp jų – rankomis ir kojomis į galvą. Nuo galvos sumušimo, kraujui išsiliejus tarp galvos smegenų dangalų ir atsiradus komplikacijoms, O. P. mirė. Teismai konstatavo, kad O. P. mirė nuo A. B. smurto. To iš esmės neginčija ir A. B., kasaciniame skunde teigdamas, kad jis dėl O. P. elgesio norėjo ją pamokyti panaudodamas fizinį smurtą. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad tarp A. B. veikos ir O. P. mirties yra priežastinis ryšis.

11Kasatorius skunde teigia, kad jo veika prieš O. P. nebuvo tyčinė. Šie teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, todėl atmetami. BK 15 straipsnyje nurodyta, kad nusikaltimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kad A. B., smurtaudamas prieš O. P. ir suduodamas jai daug smūgių į įvairias kūno vietas, tarp jų – rankomis ir kojomis į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvą, suvokė, kad kėsinasi į jos gyvybę, numatė, kad gali jai atimti gyvybę, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, ir padarė išvadą, kad jis nužudė O. P. netiesiogine tyčia. Tokia išvada atitinka byloje esančius įrodymus. Tai, kad A. B. O. P. nesudavė lazda į galvą, šiuo atveju neturi reikšmės jo veikos kvalifikavimui, nes byloje nustatyta, kad O. P. mirties priežastis – jai į galvą suduoti A. B. smūgiai rankomis ir kojomis. A. B. teiginiai, kad jis ne tik nenorėjo O. P. mirties, bet ir jos nenumatė, atmetami, nes iš bylos matyti, kad A. B. smurtavo prieš O. P. suduodamas jai kelis smūgius rankomis ir kojomis į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, o ši aplinkybė pašalina galimybę nesuvokti veikos pavojingumo žmogaus gyvybei ir konkrečių tokios veikos padarinių. Nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo požymių A. B. veikoje nenustatyta. Todėl nėra pagrindo tenkinti A. B. prašymo kvalifikuoti jo veiką kaip neatsargų gyvybės atėmimą pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.

12Dėl A. B. paskirtos bausmės

13A. B. už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, teismas paskyrė bausmę laikydamasis BK 54 straipsnio nuostatų, ši bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. BK 129 straipsnio 1 dalyje yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Nustatęs A. B. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes bei atsižvelgęs į kitas bylos aplinkybes, tarp jų – į kaltinamojo asmenybę, teismas jam paskyrė vieneriais metais už nusikaltimo padarymo metu galiojusios BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį didesnę laisvės atėmimo bausmę. Laikyti tokią bausmę per griežta nėra pagrindo.

14BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Kasatoriaus teiginiai, kad įvykio metu jis buvo labai susijaudinęs dėl provokuojančio ar rizikingo O. P. elgesio, atmestini. Provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Iš bylos matyti, kad A. B., apkaltinęs O. P. neištikimybe, puolė ją mušti, tuo tarpu konkrečių veiksmų, kuriais O. P. skatintų A. B. prieš ją smurtauti, teismai nenustatė.

15Kasatoriaus motyvai, kad byloje yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte, nepagrįsti. BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta aplinkybė – veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai – A. B. negali būti taikoma, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad nusikaltimo padarymo metu A. B. buvo labai susijaudinęs ir kad tokį susijaudinimą nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. A. B. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, be to, teismas apkaltinamajame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad nuo momento, kai kitas asmuo jam pranešė apie O. P. neištikimybę, iki nusikaltimo praėjo nemažas laiko tarpas. Iš bylos taip pat matyti, kad įvykio metu A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš O. P. ant jos supykęs.

16Apkaltinamojo nuosprendžio išvada, kad A. B. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, pagrįsta nuosprendyje aptartais įrodymais, minėta aplinkybė motyvuotai pripažinta A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl kasatoriaus argumentai šiuo klausimu taip pat atmestini. Į tai, kad A. B. po O. P. sumušimo ją gaivino ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, taip pat – į O. P. apibūdinančius duomenis, buvo atsižvelgta apkaltinamajame nuosprendyje parenkant A. B. bausmės dydį, kuris yra artimas nusikaltimo padarymo metu galiojusios BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui.

17BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taikyti BK 62 straipsnio nuostatas galima tik esant šio straipsnio dalyse nurodytų sąlygų visumai. Šioje byloje tokių sąlygų visumos nenustatyta. Be to, BK 62 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Todėl taikant BK 62 straipsnį reikia ne tik nustatyti šiame įstatyme nurodytų sąlygų visumą, bet nurodyti dar ir kitas aplinkybes, kodėl tokiam asmeniui galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

18Kolegija laiko, kad A. B. už O. P. nužudymą paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir jos švelninti nėra pagrindo.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai