Byla 3K-3-394/2014
Dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Rimvydo Norkaus ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių keitimą (CK 6.183 straipsnio 1 dalies, 6.195, 6.223 straipsnių), aiškinimo ir taikymo.

62006 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė su atsakovu AB SEB banku (toliau – Bankas) sudarė Kredito sutartį Nr. 0460618011472-56 (toliau – Kredito sutartis). Ja atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovei 150 000 Lt kreditą būstui įsigyti, o ieškovė – Kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis paimti kreditą, jį grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas šioje sutartyje nustatytas prievoles. Kredito sutarties 6 punkte šalys susitarė dėl kintamųjų palūkanų, susidedančių iš VILIBOR ir 0,90 proc. maržos, ir jų keitimo laikotarpio kas 6 mėnesius. 2007 m. gruodžio 12 d. šalys pasirašė susitarimą dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo (toliau – Susitarimas), kuriuo susitarė pakeisti Kredito sutarties Specialiosios dalies 2, 3, 4 ir 6 punktus: ieškovei suteiktas papildomas 5806,87 euro kreditas, nustatyta nauja kredito valiuta – litai pakeisti į eurus, negrąžinta pradinė kredito suma konvertuota, nustatyta bendra kredito suma eurais – 46 769,17 euro, palūkanos pakeistos iš kintamųjų į fiksuotąsias, nustatant 5,4937 proc. fiksuotųjų palūkanų normą penkeriems metams ir numatant kitą fiksuotųjų palūkanų nustatymo dieną – 2012 m. gruodžio 27 d. Pasibaigus fiksuotųjų palūkanų laikotarpiui atsakovas nustatė 3,15906 proc. fiksuotųjų palūkanų normą ateinančiam penkerių metų laikotarpiui nuo 2012 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d.

7Ieškovė prašė pripažinti Banko 2013 m. sausio 4 d. sprendimą nustatyti pagal Kredito sutartį fiksuotųjų palūkanų normą 3,15906 proc. nuo 2012 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. negaliojančiu ir įpareigoti atsakovą vykdyti Kredito sutarties Specialiosios dalies sąlygas dėl kintamųjų palūkanų taikymo pagal sutartą maržą 0,9 procento ir LIBOR eurais nuo 2012 m. gruodžio 27 d., taip pat priteisti iš atsakovo 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad, aptariant Susitarimo sąlygas individualiai, banke buvo paaiškinta, jog, pasibaigus fiksuotųjų palūkanų nustatymo periodui (penkeriems metams), ieškovė galės pakeisti fiksuotųjų palūkanų rūšį atgal į kintamąsias, o šis Susitarimas yra laikinas ir galioja penkerius metus. 2012 m. lapkričio 14 d. iš atsakovo gavo siūlymą tartis su Banku dėl fiksuotųjų palūkanų keitimo į kintamąsias, tačiau nuvykus į Banką buvo pateiktas naujas susitarimas, kuriame nustatyta nauja 2,2 proc. marža. 2012 m. gruodžio 20 d. ieškovė kreipėsi į Banką raštu prašydama pasibaigus fiksuotųjų palūkanų nustatymo terminui pakeisti jas į kintamąsias. 2013 m. sausio 5 d. gavo prašomą pripažinti negaliojančiu Banko sprendimą. Sprendimą taikyti fiksuotąsias palūkanas Bankas priėmė vienašališkai, nepaisydamas ieškovės prašymų. Nei Kredito sutartyje, nei Susitarime nėra nuostatų, iš kurių būtų galima suprasti ar numatyti, kad Bankas vienašališkai, praėjus Susitarime nurodytam laikotarpiui, iš naujo keis Kredito sutarties nuostatas ir bus sprendžiamas klausimas dėl naujo kintamųjų palūkanų dydžio. Pakeitus palūkanas į kintamąsias, atsakovas turėtų vadovautis Kredito sutarties Specialiosios dalies 6.2 papunkčio nuostatomis, kurios nebuvo pakeistos ar panaikintos ir yra galiojančios abiem sutarties šalims. Susitarimu Kredito sutarties Specialiosios dalies 6 punktas nepakeistas visa apimtimi, t. y. pakeistas Kredito sutarties 6.3 punktas, o 6.2 punkto tekstas liko galioti. Sudarius Kredito sutartį su komerciniu banku tarp ieškovės, kaip kredito gavėjos, ir Banko susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, todėl ieškovė laikytina ekonomiškai silpnesne sutarties šalimi – vartotoja – ir turi būti taikomos CK 6.188 straipsnio nuostatos. Dėl atsakovo kaltės ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 3500 Lt.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Kredito sutartį teismas kvalifikavo vartojimo sutartimi. Jis nustatė, kad vienašališkas naujos fiksuotųjų palūkanų normos nustatymas susijęs su šalių sudaryta Kredito sutartimi bei jos sąlygų vykdymu. Atsakovas vedė derybas su ieškove dėl kintamųjų palūkanų normos nustatymo naujam laikotarpiui, tačiau, šalims nepavykus susitarti, nustatyta nauja fiksuotųjų palūkanų norma pagal Kredito sutarties sąlygas, nes palūkanos yra viena esminių tokių sutarčių sąlygų. Šalims nesusitarus dėl naujų palūkanų dydžio ir formos ieškovė turėjo teisę Kredito sutartį nutraukti, tačiau ja nepasinaudojo, todėl turi vykdyti šios sutarties sąlygas. Ieškovės sudarytos pradinės Kredito sutarties Specialios dalies 6.1 punkte aiškiai įvardyta palūkanų rūšis – kintamosios palūkanos, kurios vėliau Susitarimu laisva ieškovės valia pakeistos į fiksuotąsias palūkanas, nustatant jų konkretų dydį pirmiems penkeriems metams ir nurodant konkrečią datą, kada fiksuotųjų palūkanų norma bus nustatoma iš naujo (2012 m. gruodžio 27 d.). Teismas sprendė, kad kaip 2007 m. Susitarimu keisdama Kredito sutartį ir pereidama nuo kintamųjų prie fiksuotųjų palūkanų, taip ir 2012 m., atsakovui informavus ieškovę apie artėjančią fiksuotųjų palūkanų keitimo datą, ieškovė turėjo galimybę susitarti su atsakovu dėl Kredito sutarties pakeitimo abiem šalims priimtinu būdu, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, todėl Kredito sutartis liko galioti toliau tomis pačiomis sąlygomis, nustatyta palūkanų rūšimi (fiksuotosiomis palūkanomis). Kredito sutarties ir Susitarimo sąlygos šalių buvo individualiai aptartos. Kredito sutartis, 2012 m. gruodžio 27 d. nustatant naują fiksuotųjų palūkanų normą, nebuvo keičiama. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas vykdė Kredito sutartį ir, nepavykus rasti susitarimo su ieškove, vienašališkai nustatė naują fiksuotųjų palūkanų normą pagal šalių pasirašytą Kredito sutartį, nes ši negali galioti be palūkanų. Teismas sprendė, kad ieškovė neginčijo sutarties ar jos pakeitimo, t. y. nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, taip pat priežastinis ryšys tarp Banko veiklos nustatant palūkanų normą ir ieškovės sveikatos būklės, todėl reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą.

11Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2013 m. spalio 23 d. nutartimi paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą nepakeistą.

12Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai Kredito sutartį kvalifikavo kaip vartojimo sutartį. Vadovaudamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą bei šalių paaiškinimus, nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog po Susitarimo pasirašymo 2006 m. rugpjūčio 25 d. Kredito sutarties 6 punktas nebuvo pakeistas visa apimtimi, o Kredito sutarties 6.2 punkte nustatytos pradinės kintamosios palūkanos liko kaip alternatyva. Teisėjų kolegija nustatė, kad Susitarimu šalys pakeitė Kredito sutarties Specialiosios dalies 2, 3, 4, 6 punktus ir išdėstė juos taip, kaip nurodyta Susitarime. Jame įtvirtinta, kad kitos sutarties sąlygos nekeičiamos ir galioja, jei neprieštarauja šiam Susitarimui. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, sudarydamos Susitarimą dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo, šalys siekė kompleksiškai pakeisti nurodytų Kredito sutarties sąlygų turinį, išdėstant jas nauja redakcija. Įvertinusi Kredito sutarties nuostatas (Bendrosios dalies 1, 8 punktus, Specialiosios dalies 6 punktą) bei Susitarimo sąlygas, teisėjų kolegija sprendė, kad Susitarimu šalys Kredito sutarties 6 punktą pakeitė visa apimtimi ir ankstesnė keičiamos Kredito sutarties 6 punkto redakcija neteko galios. Susitarime šalys nenustatė jo galiojimo termino, sąlygos, kad, praėjus penkerių metų laikotarpiui, kurį bus taikomos fiksuotosios palūkanos, už kreditą mokamų palūkanų rūšis bus pakeista ir bus grąžintos pradinėje Kredito sutarties 6 punkto redakcijoje nustatytos kintamosios palūkanos ir buvę jų dydžiai. Priešingai, Susitarime (6.3 punkte) šalys nustatė fiksuotųjų palūkanų normą, fiksuotųjų palūkanų nustatymo periodiškumą – penkeri metai, ir kitą fiksuotųjų palūkanų nustatymo datą – 2012 m. gruodžio 27 d. Priešingas, nei pirmiau nurodytas Kredito sutarties ir Susitarimo sąlygų aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų tai, kad Kredito sutartyje vienu metu būtų nustatytos tiek kintamosios, tiek fiksuotosios palūkanos, o tai neatitiktų Susitarimo tikslo, esmės bei šio susitarimo 4 punkto.

13Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovės argumentu, kad Kredito sutartyje nustatyta 0,9 proc. marža po Kredito sutarties pasirašymo, vėliau nebuvo nei atskirai aptarta, nei pakeista. Kredito sutarties 6.1 punkte iki pakeitimo buvo nustatytos kintamosios palūkanos, jų dalys nustatytos Kredito sutarties 6.2.1 bei 6.2.2 punktuose. Iš Kredito sutarties Bendrosios dalies 1 punkto matyti, kad fiskuotosios palūkanos išreiškiamos bendru dydžiu ir nekinta iki kitos fiksuotųjų palūkanų nustatymo dienos. Šalims sudarius Susitarimą ir pakeitus Kredito sutarties Specialiosios dalies 6 punktą, įskaitant 6.1 punktą, kuriame nustatyta nauja taikytinų palūkanų rūšis – fiksuotosios palūkanos, neteko galios iki pakeitimo galiojusios Kredito sutarties 6.2 punkto nuostatos, reglamentuojančios kintamąsias palūkanas ir jų sudedamąsias dalis, įskaitant konkrečią maržą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą vykdyti Kredito sutarties Specialiosios dalies sąlygas dėl kintamųjų palūkanų taikymo pagal sutartą maržą 0,9 proc. ir LIBOR eurais nuo 2012 m. gruodžio 27 d. yra nepagrįstas.

14Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su ieškovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Įvertinusi byloje esančią medžiagą (patvirtinančią, kad 2012 m. lapkričio 14 d. atsakovas raštu informavo ieškovę, jog, remiantis Kredito sutartimi, 2012 m. gruodžio 27 d. baigia galioti ieškovei nustatyta fiksuotųjų palūkanų norma bei pakvietė likus ne mažiau kaip 15 dienų iki pirmiau nurodyto termino pabaigos kreiptis į atsakovą dėl galimo Kredito sutarties pakeitimo; šiame rašte ieškovei priminta, kad ji turi galimybę tartis su Banku dėl naujo laikotarpio, naujos fiksuotųjų palūkanų normos nustatymo, fiksuotųjų palūkanų keitimo į kintamąsias arba kredito grąžinimo iš anksto; 2012 m. gruodžio 20 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą ir pateikė prašymą taikyti jai kintamąją palūkanų normą, kurią sudaro marža, nurodyta 2006 m. rugpjūčio 25 d. Kredito sutarties Specialiosios dalies 6.2.1 papunktyje, ir EURIBOR; Bankas ieškovei pateikė individualų kintamųjų palūkanų pasiūlymą, kuriame nurodyta 2,2 proc. marža; 2012 m. gruodžio 27 d. raštu ieškovė informuota, kad, pasibaigus fiksuotųjų palūkanų laikotarpiui ir ieškovei neatvykus į Banką pasirašyti Kredito sutarties pakeitimo, nustatyta nauja fiksuotųjų palūkanų norma (3,15906 proc.); ieškovė 2013 m. sausio 3 d. atsakovui pateikė pakartotinį prašymą taikyti kintamąsias palūkanas, į šį prašymą atsakovas atsakė 2013 m. sausio 29 d.) bei skundžiamo sprendimo turinį, teisėjų kolegija atmetė ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pirmiau nurodytų įrodymų. Nurodžiusi, kad rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, jog jau 2012 m. gruodžio 27 d. raštu atsakovas ieškovę informavo apie naują fiksuotųjų palūkanų normą, teisėjų kolegija atmetė argumentus, kad 2013 m. sausio 4 d. sprendimu Bankas vienašališkai pritaikė fiksuotąsias palūkanas laikotarpiui nuo 2012 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. 2013 m. sausio 4 d. atsakovo raštas yra informacinio pobūdžio, jame nurodyta fiksuotųjų palūkanų norma atitinka atsakovo 2012 m. gruodžio 27 d. rašte ieškovei nurodytąją normą.

15Remdamasi CK 6.156 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.192 straipsnio 4 dalimi, 6.200, 6.882 straipsniais, Kredito sutarties Bendrosios dalies 8 punktu, atsižvelgusi į Kredito sutarties esmę, teisėjų kolegija nurodė, kad Kredito sutartyje turi būti nustatytos palūkanos, kurios yra viena esminių tokios sutarties sąlygų (CK 6.881 straipsnio 1 dalis); į tai pagrįstai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, todėl argumentus, kad teismo sprendimo dalis yra teisiškai nemotyvuota, teisėjų kolegija atmetė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovė Susitarimo sąlygų neginčijo, taigi jai buvo žinoma, jog, šalims nesusitarus dėl kitokios palūkanų rūšies, 2012 m. gruodžio 27 d. bus nustatoma fiksuotųjų palūkanų norma naujam laikotarpiui. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių vyko derybos dėl kintamųjų palūkanų normos nustatymo naujam laikotarpiui, tačiau šalims nepavyko pasiekti bendro susitarimo. Kadangi Kredito sutartis (su vėlesniais pakeitimais) nebuvo šalių suderinta valia pakeista, tai ji liko galioti. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pagal galiojančias Kredito sutarties (su vėlesniais pakeitimais) sąlygas fiksuotųjų palūkanų nustatymo dieną atsakovas, nesant kitokio šalių susitarimo dėl palūkanų (fiksuotųjų ar kintamųjų) ar jų dydžio, turėjo pagrindą nustatyti naują fiksuotųjų palūkanų normą (Susitarimo 6.3.3 punktas).

16Vadovaudamasi CK 6.188 straipsnio 2 dalies 10 punktu, atsižvelgusi į tai, kad Kredito sutarties bei Susitarimo sąlygos buvo šalių individualiai aptartos ir išaiškintos, ieškovė patvirtino, kad jas suprato, su jomis susipažino ir sutiko, bei tai, kad jos išreiškia tikrąją ieškovės valią (Kredito sutarties Bendrosios dalies 20 punktas, Susitarimo 7 ir 8 punktai); 2012 m. gruodžio 27 d. nustatant naują fiksuotųjų palūkanų normą Kredito sutartis keičiama nebuvo; pagrindas atsakovui periodiškai nustatyti fiksuotųjų palūkanų normą įtvirtintas Kredito sutartyje (su vėlesniais pakeitimais), nustatant fiksuotąsias palūkanas už naudojimąsi kredito suma, palūkanų fiksavimo periodiškumą bei vėlesnę fiksavimo datą, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė šios teisės normos pažeidimo.

17Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog, kaip teigia ieškovė, atsakovas reikalavo, kad būtų sudarytas Kredito sutarties pakeitimas dėl kintamųjų palūkanų. Ieškovė iš anksto buvo informuota apie numatomą Kredito sutarties palūkanų (kintamųjų ir fiksuotųjų) dydį bei turėjo galimybę tartis su atsakovu dėl Kredito sutarties (su vėlesniais pakeitimais) sąlygų pakeitimo ar kredito grąžinimo iš anksto (refinansavimo) ir taip pasirinkti jai priimtiniausią alternatyvą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija atmetė argumentus dėl Bankų įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo.

18Dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą teisėjų kolegija, remdamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punktu, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodė, kad nenustatyta, jog atsakovas nevykdė ar netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų nustatant palūkanų normą ir ieškovės sveikatos būklės; nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinio reikalavimas priteisti neturtinę žalą, teisėjų kolegijos vertinimu, atmestas pagrįstai.

19III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutarties ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas reikalavimas pripažinti Banko 2013 m. sausio 4 d. sprendimą negaliojančiu, ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį tenkinti.

21Kasacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė sutarties pakeitimo institutą, pažeidė materialiosios teisės normas – CK 6.183 straipsnio 1 dalį, 6.193, 6.195, 6.223 straipsnius.

22Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.223 straipsnyje įtvirtintą sutarties pakeitimo sampratą. Bet koks nukrypimas nuo pradinių sutarties sąlygų, kitokių sąlygų įtvirtinimas laikytinas sutarties pakeitimu. Susitarimu šalys pakeitė Kredito sutarties sąlygas, reglamentuojančias palūkanų rūšį, dydį, terminą. Šios sąlygos įtvirtintos Susitarimo 6.1, 6.3.1, 6.3.2, 6.3.3 punktuose. Norint šalis siejantiems kreditavimo santykiams taikyti kitokią palūkanų normą, rūšį, terminą, šalys galėjo tik abipusiu susitarimu šias nuostatas pakeisti ir nustatyti kitokį nei pradinėje sutartyje reguliavimą. Bankas 2013 m. sausio 4 d. raštu ieškovei pranešė, kad nuo 2012 m. gruodžio 27 d. jai bus taikomas kitoks nei Susitarimo 6.3.1 punkte aptartas fiksuotųjų palūkanų dydis, tačiau ieškovė su tuo nesutiko. Teismai nepagrįstai sprendė, kad kito palūkanų dydžio nustatymas nelaikytinas sutarties pakeitimu; neatskleidė, kodėl subjektu, galinčiu vienašališkai ir savavališkai keisti sutarties nuostatas, laikomas būtent Bankas, kai, pasibaigus sutarties sąlygos galiojimo terminui, šalys nepasiekia susitarimo dėl šios sąlygos tolimesnio galiojimo ir turinio, o sutartimi šis klausimas nereglamentuotas. Nei Kredito sutartyje, nei įstatymuose nenustatytas subjektas, galintis tokiu atveju vienašališkai keisti sutartį. Remiantis teismų išvadomis, aptarta teisė priklausys šaliai, kuri pirmiau praneš kontrahentui apie naują sutarties sąlygos turinio nustatymą, nors CK 6.223 straipsnyje nustatyta, kad tokiais atvejais klausimą dėl sutarties pakeitimo sprendžia išimtinai tik teismas pagal vienos iš šalių ieškinį. Nepagrįstais laikytini Banko argumentai, kad, nesant susitarimo dėl naujos palūkanų normos, sutartis negali galioti, todėl Bankas turi teisę vienašališkai keisti sutarties nuostatas. Bet kokių sutarties sąlygų – esminių ar antraeilių – pakeitimas galimas tik griežtai laikantis nustatytos tvarkos. Bankui (vienai iš sutarties šalių) sutarties keitimo procese negali būti suteikta daugiau teisių nei teismui.

23Teismai pažeidė CK 6.193 straipsnį, netinkamai kvalifikavo Banko veiksmus, vienašališkai nustatant palūkanų dydį. Sutarčių aiškinimo taisykles teismai pažeidė, nes neatsižvelgė į tai, kaip Bankas traktavo naujos palūkanų normos dydžio nustatymą. Sistemiškai aiškinant Kredito sutartį ir jos pakeitimus, taip pat šalių elgesį po Kredito sutarties sudarymo, akivaizdu, kad šalys palūkanų normos dydžio pakeitimą laikė Kredito sutarties pakeitimu, priešingu atveju 2007 m. gruodžio 12 d. Kredito sutarties pakeitimas nebūtų išreikštas atskiru rašytiniu abiejų sutarties šalių susitarimu. Kaip matyti iš Kredito sutarties sąlygų, šalys nesitarė, kad palūkanų dydį nustatys būtent Bankas ar palūkanos bus nustatomos nekeičiant Kredito sutarties. Šalims nesusitarus, kuri iš jų galės nustatyti palūkanų dydį, jos (šalys) laikė, kad naujas fiksuotųjų palūkanų normos dydis bus nustatomas tik abiejų šalių susitarimu ir tik pakeičiant sutartį (Kredito sutarties Bendrosios dalies 8 punktas). Tokia išvada darytina ir įvertinus Banko elgesį po Kredito sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Teismai neatsižvelgė į tai, kad Bankas iki ginčo pradžios laikė, jog fiksuotųjų palūkanų normos naujo dydžio nustatymas, yra Kredito sutarties pakeitimas. 2012 m. lapkričio 14 d. raštu Bankas kvietė ieškovę atvykti susitarti dėl Kredito sutarties pakeitimo ir nurodė galimus keitimo variantus. Be to, aiškinant sutarties nuostatas visiškai neatsižvelgta į tai, kad ieškovė yra vartotoja, silpnesnioji sutarties šalis; pažeistas CK 6.188 straipsnis.

24Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.183 straipsnio 1 dalį, todėl nepagrįstai sprendė, kad pagal galiojančias Kredito sutarties nuostatas (su vėlesniais pakeitimais) fiksuotųjų palūkanų nustatymo dieną Bankas, nesant kitokio šalių susitarimo dėl palūkanų (fiksuotųjų ar kintamųjų) ar jų dydžio, turėjo pagrindą vienašališkai užfiksuoti naują palūkanų normą. Pirmiau nurodytoje normoje įtvirtinta sutarties keitimo išlyga (kad sutartyje esant sąlygai, jog ją pakeisti, papildyti arba nutraukti galima tik raštu, sutartis negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu) turėjo galioti iš šios bylos šalių santykiams, nes: Kredito sutarties Bendrosios dalies 8 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista ir (arba) papildyta tik raštišku šalių susitarimu; atskira tvarka, kaip turėtų būti keičiama sutartis, keičiant palūkanų normą, nenustatyta, specialiomis nuostatomis nereglamentuota Banko teisė tai daryti vienašališkai, išskyrus išimtį, įtvirtintą Kredito sutarties Bendrosios dalies 3.2 punkte, pagal kurį vienašališkai Bankui nustatyti palūkanas ir jų mokėjimo grafiką galima tik vieninteliu atveju – jei ieškovė, Bankui sudarius naują palūkanų grafiką, nesikreipia į Banką dėl šio grafiko sąlygų patikslinimo, paaiškinimo ir pan., t. y. tik jai elgiantis pasyviai arba sutinkant su Banko pasiūlymu. Ši išimtis negalėjo būti taikoma, nes ieškovė reiškė nesutikimą.

25Dėl CK 6.195 ir 6.872 straipsniuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Teismai nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog šalims nepavyko susitarti dėl naujos palūkanų normos, turėjo lemiamą reikšmę Banko teisei vienašališkai nustatyti naują palūkanų normą, nes Kredito sutartis be palūkanų galioti negali. Pagal CK 6.872 straipsnį, šalims nesusitarus dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Taigi tai, kad šalims nepavyko susitarti dėl naujos palūkanų normos, nedaro negaliojančios Kredito sutarties, o kilęs ginčas dėl palūkanų dydžio turėjo būti išspręstas, remiantis teisiniame reglamentavime įtvirtintomis taisyklėmis, bet ne įteisinant savavališką bankų elgesį. CK 6.195 straipsnyje nustatyta, kad jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Dėl sutarties keitimo pagal CK 6.195 straipsnį į teismą turi kreiptis ta šalis, kurios nenaudai yra sutarties spraga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2012). Teismai negalėjo vadovautis CK 6.195 straipsniu, nes byloje nereikštas reikalavimas užpildyti sutarties spragą, t. y. nustatyti taikytiną palūkanų normą. Pripažinus Banko veiksmus neteisėtais, šioje byloje negalėjo būti nustatinėjamas naujas taikytinų palūkanų dydis. Teismo sprendimas palikti galioti savavališkai nustatytą naują palūkanų dydį yra neteisėtas ne tik todėl, kad šalys dėl jo nesusitarė, o Bankas negali vienašališkai pakeisti sutarties, bet ir dėl to, kad vienašališkai nustatytos palūkanos neatitiko paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnis).

26Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo tokius esminius nesutikimo su ieškovės kasaciniu skundu argumentus:

271. Banko veiksmai – naujos fiksuotųjų palūkanų normos nustatymas – nevertintini kaip Kredito sutarties ir CK nuostatas (6.183, 6.223 straipsnius) pažeidžiantis vienašališkas sutarties pakeitimas. Palūkanos – už naudojimąsi kreditu Bankui mokamas atlyginimas (Kredito sutarties Bendrosios dalies 1 punktas), t. y. pasiskolintų pinigų kaina. Pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalį sutartyje gali būti aptariama arba konkreti kaina, arba jos nustatymo tvarka. Sutartyje gali būti nustatyta, kad jos kainą nustato viena sutarties šalis (CK 6.198 straipsnio 2 dalis). Kredito sutartyje buvo nustatytas ne konkretus palūkanų dydis visam Kredito sutarties laikotarpiui, o tik palūkanų nustatymo tvarka. Kiekvieną kartą perskaičiuojant palūkanų normą rašytinis Kredito sutarties pakeitimas nereikalingas, nes Kredito sutarties sąlyga dėl palūkanų nekeičiama (kaip ir kintamųjų palūkanų perskaičiavimo atveju). Net jei būtų laikoma, kad konkretaus mokėtinų palūkanų dydžio nustatymas kas pusmetį (kintamųjų palūkanų atveju) ar kas penkerius metus (fiksuotųjų palūkanų atveju) laikytinas Kredito sutarties pakeitimu, pažymėtina, kad tokio sutarties pakeitimo įforminimo tvarka šalių buvo aiškiai aptarta ir jos buvo laikomasi, o CK 6.183 straipsnio reikalavimai nepažeisti. CK 6.183 straipsnio 1 dalies, 6.192 straipsnio 4 dalies nuostatos nedraudžia šalims susitarti dėl specifinės atskirų sutarties sąlygų keitimo tvarkos, sutartyje šalys gali numatyti, kokia forma turi būti daromi jos pakeitimai ir papildymai. Kredito sutartyje nustatyti atvejai, kai tam tikras šios sutarties sąlygas galima pakeisti kitaip, nei įforminant rašytinį sutarties pakeitimą. Vienas tokių atvejų – konkrečios mokėtinos palūkanų normos nustatymo tvarka. Kredito sutarties Bendrosios dalies 3.2 punkte, aiškinant jį kartu su šios dalies sąvokų skiltyje pateiktomis sąvokomis, matyti, kad šalys aiškiai susitarė dėl atskiros tvarkos, kaip ieškovė bus informuojama apie konkrečiu metu mokėtinas palūkanas, t. y. kad tai bus įforminama ne Kredito sutarties pakeitimais, o nuolat atitinkamu periodiškumu atnaujinamais grafikais, kas visiškai atitinka CK 6.223 straipsnio reikalavimus bei paneigia kasacinio skundo argumentus, jog nei Kredito sutartyje, nei įstatymuose nenustatytas subjektas, kuris gali tokiu atveju vienašališkai keisti sutartį. Tokia šalių sutarta palūkanų normos keitimo tvarka, net ir laikant palūkanų dydžio keitimą Kredito sutarties keitimu, su kuo Bankas nesutinka, laikytina specialia tvarka sutarties Bendrosios dalies 8 punkto atžvilgiu, ir negali būti laikoma pažeidžiančia CK 6.183 straipsnio reikalavimus. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad sutarties Bendrosios dalies 3.2 punkte įtvirtinta išimtis netaikytina. Banko 2012 m. lapkričio 14 d. rašte ieškovei nurodyta, kad tuo atveju, jei ši nepasinaudotų nė viena iš Banko siūlomų alternatyvų, t. y. Kredito sutartis nebūtų pakeista ar nutraukta, palūkanų keitimo dieną Bankas vienašališkai nustatytų naują fiksuotųjų palūkanų normą pirmiau nurodytoje sutarties nuostatoje reglamentuojama tvarka – pateikiant naują grafiką. Nors ieškovė išreiškė norą grįžti prie kintamųjų palūkanų, Kredito sutarties pakeitimas neatliktas, nes Banko pasiūlytos sąlygos – maržos dydis – jai buvo nepriimtinos, o prieš daugiau nei šešerius metus galiojusios maržos Bankas negalėjo ieškovei pasiūlyti dėl objektyvių priežasčių. Kredito sutartis turėjo būti toliau vykdoma tokia, kokia liko galioti – su fiksuotosiomis palūkanomis, nustatytomis, vadovaujantis Kredito sutarties Bendrosios dalies 3.2 punktu, informuojant apie jas ieškovę, ką Bankas ir padarė 2012 m. gruodžio 27 d., 2013 m. sausio 4 d. pranešimais, pateiktu nauju grafiku.

282. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismai pažeidė CK 6.193 straipsnį, nes neatsižvelgė į tai, jog Bankas naujos palūkanų normos dydžio nustatymą traktavo kaip Kredito sutarties pakeitimą. Susitarimo sudarymas neįrodo būtinumo sudaryti rašytinį Kredito sutarties pakeitimą tuo atveju, kai keičiasi tik mokėtinų palūkanų dydis. Jei būtų keičiamas ir palūkanų fiksavimo laikotarpis, Kredito sutarties pakeitimas būtų neišvengiamai reikalingas. Remiantis CK 6.193 straipsnio 5 dalimi, svarbūs ne tik Banko bet ir ieškovės veiksmai po Kredito sutarties sudarymo. Ieškovė niekada nereiškė pretenzijų dėl to, kad Kredito sutartyje nenurodytas konkretus palūkanų dydis, nereikalavo kas pusę metų, nustatant kintamųjų palūkanų normos dalį, sudaryti rašytinį susitarimą dėl Kredito sutarties pakeitimo ir pan. Taigi akivaizdu, kad ieškovė suprato, jog Kredito sutartyje įtvirtintas ne konkretus mokėtinų palūkanų dydis (norma), o jų nustatymo tvarka, ir laikėsi Kredito sutarties tokiomis sąlygomis, kokios buvo Kredito sutarties Bendrosios dalies 3.2 punkte reglamentuota tvarka (pateikiant pakeistą grafiką), todėl vėlesnės ir kasaciniame skunde reiškiamos ieškovės pretenzijos dėl neva netinkamai įforminto Kredito sutarties pakeitimo laikytinos nepagrįstomis.

293. Kredito sutarties nuostatos, leidžiančios Bankui nustatyti mokėtinų palūkanų dydį, nelaikytinos nesąžiningomis CK 6.188 straipsnio prasme. Sutartis vienašališkai keičiama esant konkrečiam ir pakankamam pagrindui, palūkanų nustatymo tvarkai esant reglamentuotai sutartyje prieš tai vartotojui suteikus teisę keisti ar atsisakyti jos.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Dėl sutarties sąlygų pakeitimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

33Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Sutartiniai santykiai grindžiami sutarties privalomumo ir vykdytinumo principais. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ji įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), laikytis savo sudarytų sutarčių sąlygų.

34Sutarties sudarymo laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę keisti jos sąlygas. CK 6.223 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Sutarties šalies valia pakeisti sutartį turi būti išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai. Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad įstatyme ar šalių sutartyje nustatyta tvarka pakeistos sutarties sąlygos netenka galios, o naujosios – tampa privalomomis ir šalims turi įstatymo galią.

35Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad šalys 2006 m. rugpjūčio 25 d. sudarė Kredito sutartį, kurios Bendrosios dalies 8 punkte reglamentuojama, jog sutartis gali būti pakeista ir (arba) papildyta tik raštišku abiejų šalių susitarimu. 2007 m. gruodžio 12 d. rašytiniu susitarimu kasatorė ir Bankas pakeitė Kredito sutarties Specialiosios dalies 2, 3, 4 ir 6 punktus: kasatorei suteiktas papildomas (5 806,87 euro) kreditas, nustatyta nauja kredito valiuta (litai pakeisti į eurus), negrąžinta pradinė kredito suma konvertuota, nustatyta bendra kredito suma eurais (46 769,17 euro), palūkanos pakeistos iš kintamųjų į fiksuotąsias, nustatant 5,4937 proc. fiksuotųjų palūkanų normą penkeriems metams ir numatant kitą jų nustatymo datą – 2012 m. gruodžio 27 d. Taigi Kredito sutarties šalys joje nustatyta tvarka pakeitė dalį sutarties sąlygų, taip sukurdamos sau kitokias teises ir pareigas, nei buvo sutarta pirminėmis Kredito sutarties sąlygomis. Pakeistosios Kredito sutarties sąlygos neteko galios, o šalims privalomomis tapo Susitarime įtvirtintos naujosios sąlygos.

36Susitarimu šalys, be kitų, pakeitė 2006 m. rugpjūčio 25 d. Kredito sutarties Specialiosios dalies 6 punktą, reglamentuojantį kintamųjų palūkanų skaičiavimo bei mokėjimo tvarką, ir susitarė dėl fiksuotųjų palūkanų bei jų dydžio apibrėžtam (penkerių metų) terminui. Pasibaigus šiam terminui šalių susitarimu turėjo būti paliktas penkerius metus galiojęs arba nustatytas kitas fiksuotųjų palūkanų dydis. Minėta, kad sutarties pakeitimas – tai nustatymas kitokių, nei pirminėje sutartyje, sąlygų, kurios panaikina arba pakeičia pirmine sutartimi šalims sukurtas teises ir pareigas. Šalių susitarimas dėl fiksuotųjų palūkanų normos naujam terminui, pasibaigus sutartam penkerių metų fiksuotųjų palūkanų mokėjimo terminui, sutarties šalims nesukuria kitokių, nei buvo sutarta prieš penkerius metus, teisių ar pareigų, o reiškia tolimesnį šių sutarties sąlygų vykdymą, todėl teisėjų kolegija atmeta kasatorės argumentą, kad susitarimas dėl tokio paties ar kitokio fiksuotųjų palūkanų dydžio naujam terminui kvalifikuotinas sutarties sąlygų keitimu.

37Byloje nustatyta, kad atsakovas 2012 m. lapkričio 14 d. raštu pakvietė kasatorę ne vėliau kaip penkiolika dienų iki Kredito sutarties Specialiosios dalies 6.3.3 punkte nustatyto termino (2012 m. gruodžio 27 d.) pabaigos kreiptis į jį dėl Kredito sutarties pakeitimo, siūlė tokias alternatyvas – tartis su Banku dėl naujo laikotarpio naujos fiksuotųjų palūkanų normos nustatymo, fiksuotųjų palūkanų keitimo į kintamąsias keitimo dieną ar kredito grąžinimo iš anksto. Bankas taip pat nurodė, kad kasatorė gali nekeisti Kredito sutarties sąlygų (nesitarti su Banku), toliau naudotis kreditu mokant fiksuotąsias palūkanas, kurių naują normą Bankas vienašališkai nustatys 2012 m. gruodžio 27 d. Kasatorė 2012 m. gruodžio 20 d. raštu išreiškė pageidavimą keisti Kredito sutartį – taikyti kintamųjų palūkanų normą, kurią sudaro marža, nurodyta Kredito sutarties (iki jos pakeitimo 2007 m. gruodžio 12 d. Susitarimu) Specialiosios dalies 6.2.1 punkte, ir EURIBOR. Atsakovas, atsakydamas į kasatorės pageidavimą keisti palūkanų rūšį, jai pasiūlė 2,2 proc. Banko maržą, su kuria kasatorė nesutiko. Šalims nepasiekus susitarimo dėl fiksuotųjų palūkanų dydžio nustatymo ir (ar) pirmiau nurodytų sutarties sąlygų pakeitimo, Bankas 2012 m. gruodžio 27 d., įvertinęs savo kaštus bei skolinimosi riziką, vienašališkai nustatė fiksuotųjų palūkanų normą (3,15906 proc.) kitam penkerių metų laikotarpiui. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šalių sudaryta Kredito sutartis yra atlygintinė, kasatorė už suteiktą kreditą turi mokėti palūkanas, sprendžia, kad, šalims nesusitarus dėl fiksuotųjų palūkanų normos, Bankas turėjo teisę ją vienašališkai nustatyti.

38CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, kuri taikytina kreditavimo santykiams (CK 6.881 straipsnio 2 dalis), nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi kreditu dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Šioje CK normoje, be kita ko, reglamentuojama, kad, šalims nesusitarus dėl palūkanų dydžio, jos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo metu. Taigi kasatorei nesutinkant su Banko apskaičiuota palūkanų norma naujam penkerių metų laikotarpiui, laikant ją nepagrįstai didele, ji turėjo teisę, remiantis CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, kreiptis į teismą dėl šios normos pakeitimo (sumažinimo). Tokiu atveju būtina įrodyti, kad Banko nustatyta fiksuotųjų palūkanų norma yra nepagrįstai didelė, neatitinka CK 6.872 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto kriterijaus, todėl nustatytina mažesnė. Tačiau kasatorė šiuo pagrindu ieškinio negrindė ir nenurodė, kad Banko nustatyta fiksuotųjų palūkanų norma neatitinka pirmiau nurodytų įstatymo reikalavimų, neįrodinėjo, kokio dydžio ji turėtų būti ir neprašė nustatyti (sumažinti) palūkanų normos pagal vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą.

39Pasisakydama dėl kasatorės reikalavimo Bankui nustatyti kintamųjų palūkanų dydį pagal pirmines (2006 m. pasirašytos) Kredito sutarties sąlygas, teisėjų kolegija pažymi, kad kreditavimo sutartys, tarp jų – ir vartojimo, įprastai sudaromos pagal tuo (pasirašymo) metu sutarties sudarymo vietoje nusistovėjusias bendrąsias tokių sutarčių sąlygas. Šias sąlygas lemia finansinė (ekonominė) situacija bei jos veikiama rinka. Sutarties šalis – kredito gavėjas – laisva valia ir savo rizika sprendžia, ar kitos šalies – kredito davėjo – siūlomos kreditavimo sąlygos jai priimtinos (naudingos), ir, tai įvertinusi, sudaro sutartį arba jos nesudaro. Sutarties šalys (tiek kredito davėjas, tiek kredito gavėjas) negali numatyti, kaip dėl objektyvių kriterijų ekonominės sąlygos keisis ir veiks palūkanų normas ateityje, todėl, sudarydamos sutartį pagal esamą situaciją, negali numanyti sutartų sąlygų naudingumo ateityje (vykdant ilgalaikę kreditavimo sutartį). Poreikį keisti sutartį dažniausiai lemia sutarties šalių faktinės ir (ar) teisinės padėties, taip pat rinkos pokyčiai. Sutarties pakeitimai, jeigu šalys nesusitaria kitaip, atliekami atsižvelgiant į jų metu sudaromų naujų kreditavimo sutarčių sąlygas, taip pat rinkoje nusistovėjusias palūkanų normas. Nagrinėjamu atveju kasatorė, 2006 metais pasirašydama Kredito sutartį, sutiko su Banko pasiūlytomis sąlygomis dėl kintamųjų palūkanų, tačiau, minėta, 2007 metais šalių susitarimu buvo pakeistos šios sutarties sąlygos, tarp jų ir palūkanų skaičiavimo tvarka, šalių sutarta dėl fiksuotųjų palūkanų, jų dydžio ir mokėjimo termino. Pasibaigus šiam terminui kasatorė turėjo teisę keisti palūkanas iš fiksuotųjų į kintamąsias, tačiau, šalims gera valia nesutarus kitaip, – pagal sutarties keitimo metu vietos rinkoje nusistovėjusias kintamųjų palūkanų normas. Bankas neturėjo teisinės pareigos sutikti su kasatorės reikalavimu ir nustatyti 2006 metais (pradinėje Kredito sutartyje) galiojusią kintamųjų palūkanų normą, todėl kasatorės argumentai dėl Banko pareigos atlikti pakeitimus pagal 2006 metų Kredito sutarties sąlygas nepagrįsti.

40Kasatorė teigia, kad teismai, aiškindami Kredito sutartį, pažeidė CK 6.188 straipsnį, neatsižvelgė į tai, kad ji yra vartotoja. Teismai pagrįstai Kredito sutartį kvalifikavo vartojimo sutartimi, šalių ginčo dėl to nėra. Vartotojams, taigi ir kasatorei, suteikiama papildoma apsauga skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. CK 6.188 straipsnio (netekusio galios 2014 m. birželio 13 d.) 2 dalyje buvo reglamentuojama, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus (ši nuostata įtvirtinta galiojančios CK redakcijos 6.2284 straipsnio 2 dalyje). Tai tokios sąlygos, kurios suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas (ankstesnė CK 6.188 straipsnio 2 dalies 10 punkto redakcija; galiojanti CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 punkto redakcija). Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nekonstatavo šios teisės normos pažeidimo, nes, minėta, Kredito sutartyje nustatyta, kad ji gali būti pakeista tik raštišku abiejų šalių susitarimu, o Banko veiksmai, nustatant naują palūkanų normą kitam penkerių metų laikotarpiui pagal Kredito sutarties sąlygas (nekeičiant palūkanų rūšies, jų normos nustatymo periodiškumo), negali būti prilyginami vienašališkam sutarties pakeitimui. Be to, Susitarime, kaip nustatyta bylą nagrinėjusių teismų, įtvirtintos naujos Kredito sutarties sąlygos šalių buvo individualiai aptartos.

41Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui ir nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

42Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Netenkinus kasacinio skundo, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

45Atsakovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jis patyrė 16 940 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir prašo jas priteisti iš kasatorės. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis rekomendacijomis (2, 8.11 punktai), atsižvelgusi į bylos sudėtingumą, atsiliepimo į kasacinį skundą išsamumą, sprendžia, kad atsakovui iš ieškovės priteistinos išlaidos advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, neviršijančios maksimalaus nustatyto dydžio – 1500 Lt.

46Kasaciniame teisme patirta 22,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

48Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

49Priteisti iš ieškovės A. Č. (a. k. ( - ) atsakovui AB SEB bankui (j. a. k. 112021238) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus ) Lt bylinėjimosi išlaidų.

50Priteisti iš ieškovės A. Č. (a. k. ( - ) 22,87 Lt (dvidešimt du litus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

51Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl netinkamo materialiosios teisės normų,... 6. 2006 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė su atsakovu AB SEB banku (toliau –... 7. Ieškovė prašė pripažinti Banko 2013 m. sausio 4 d. sprendimą nustatyti... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu... 10. Kredito sutartį teismas kvalifikavo vartojimo sutartimi. Jis nustatė, kad... 11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir... 13. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovės argumentu, kad Kredito sutartyje... 14. Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su ieškovės argumentu, kad pirmosios... 15. Remdamasi CK 6.156 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.192 straipsnio 4... 16. Vadovaudamasi CK 6.188 straipsnio 2 dalies 10 punktu, atsižvelgusi į tai, kad... 17. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių... 18. Dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą teisėjų kolegija,... 19. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 20. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 21. Kasacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad teismai netinkamai... 22. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.223 straipsnyje įtvirtintą... 23. Teismai pažeidė CK 6.193 straipsnį, netinkamai kvalifikavo Banko veiksmus,... 24. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.183 straipsnio 1 dalį, todėl... 25. Dėl CK 6.195 ir 6.872 straipsniuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo.... 26. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo skundžiamą nutartį palikti... 27. 1. Banko veiksmai – naujos fiksuotųjų palūkanų normos nustatymas –... 28. 2. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismai pažeidė CK 6.193 straipsnį,... 29. 3. Kredito sutarties nuostatos, leidžiančios Bankui nustatyti mokėtinų... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. Dėl sutarties sąlygų pakeitimą reglamentuojančių teisės normų... 33. Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas,... 34. Sutarties sudarymo laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę keisti... 35. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad šalys 2006 m. rugpjūčio 25 d.... 36. Susitarimu šalys, be kitų, pakeitė 2006 m. rugpjūčio 25 d. Kredito... 37. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2012 m. lapkričio 14 d. raštu pakvietė... 38. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, kuri taikytina kreditavimo santykiams (CK 6.881... 39. Pasisakydama dėl kasatorės reikalavimo Bankui nustatyti kintamųjų... 40. Kasatorė teigia, kad teismai, aiškindami Kredito sutartį, pažeidė CK 6.188... 41. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių... 42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. Netenkinus kasacinio skundo, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 45. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jis patyrė 16 940... 46. Kasaciniame teisme patirta 22,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 49. Priteisti iš ieškovės A. Č. (a. k. ( - ) atsakovui AB SEB bankui (j. a. k.... 50. Priteisti iš ieškovės A. Č. (a. k. ( - ) 22,87 Lt (dvidešimt du litus 87... 51. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...