Byla e2A-104-585/2020

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. A., E. B., A. B., Š. G., D. J. ir N. J., Ž. J. ir R. J., V. K., A. K. ir S. G.-K., T. P., L. L. ir Ž. L., K. P., G. S., R. R. ir S. R., V. S., S. T., R. V., M. V. ir R. V. bei G. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. A., E. B., A. B., Š. G., D. J. ir N. J., Ž. J. ir R. J., V. K., A. K. ir S. G.-K., T. P., L. L. ir Ž. L., K. P., G. S., R. R. ir S. R., V. S., S. T., R. V., M. V. ir R. V. bei G. Z. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Luminor bank dėl sutarčių modifikavimo ir pripažinimo, kad atsakovė pažeidžia sutarties sąlygas dėl įmokų skaičiavimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašė modifikuoti su Nordea banku (Nordea ir DNB bankams susijungus – akcinė bendrovė Luminor bank (teisių perėmėjas – Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, toliau – ir atsakovė, bankas) paskolos sutartis, t. y. pakeisti nuo jų sudarymo dienos: valiutą iš Šveicarijos frankų (CHF) pakeisti į eurus (Eur) paskolos išdavimo dienos kursu, o bazinę palūkanų normą pakeisti iš LIBOR CHF į LIBOR Eur; visas įmokas (kiekvieną įmoką), kurias atliko ieškovai Šveicarijos franko valiuta paskolos grąžinimui (skolos ir palūkanų mokėjimui) perskaičiuoti į eurus kiekvienos tokios įmokos mokėjimo dienos kursu; pripažinti, kad atsakovė pažeidžia su ieškovais sudarytas sutartis, netinkamai skaičiuodama įmokas (neskaičiuodama neigiamų palūkanų) ir įpareigoti perskaičiuoti buvusias įmokas bei ateityje skaičiuoti įmokas pagal sutarties sąlygas, t. y. atsižvelgti į neigiamas palūkanas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovai nurodė, kad atsakovė, išduodama ieškovams paskolas Šveicarijos frankais, neatskleidė valiutos kurso kitimo rizikos laipsnio, atsakovės ir jai žinomų prognozių apie būsimą Šveicarijos franko kurso kilimą, informaciją pateikė klaidinančiu būdu. Atsakovė sudarė klaidingą įspūdį ieškovams, kad Šveicarijos franko kursas pasižymi itin dideliu stabilumu, taip pat kad paskolos Šveicarijos franko valiuta yra saugesnės nei paskolos eurais ar litais. Ieškovai sudarė sutartis su atsakove dėl paskolų Šveicarijos frankais, pasiskolino iš atsakovės Šveicarijos frankų valiuta (pirminė paskola) arba konvertavo turėtas paskolas eurais ir litais, arba refinansavo paskolas, turėtas kituose bankuose, ne Šveicarijos franko valiuta. Atsakovė paskolas Šveicarijos frankais reklamavo kaip tinkamą pasirinkimą nenorintiems rizikuoti ir kaip istoriškai gerą pasirinkimą besiskolinantiems. Ieškovams 2015 metais pradėjus tikrinti informaciją, pasirodė, kad šie teiginiai neatitiko 2008 metų faktinių aplinkybių ir buvo akivaizdžiai klaidinantys. Banko darbuotojai klientams, kuriems siūlydavo paskolas Šveicarijos frankais, teikdavo lankstinukus, kurie buvo viešai padėti banko skyriuose, klientų aptarnavimo zonose. Lankstinukuose buvo pateiktas istorinis Šveicarijos franko ir lito kursas. Lankstinukai buvo specialiai sukurti ir sumodeliuoti taip, kad sudarytų įspūdį apie stabilų Šveicarijos franko kursą. Šveicarijos franko ir euro kursas nuo 2008 m. kovo 3 d. iki 2017 m. kovo 3 d. pakilo nuo 0,6334 iki 0,9368, t. y. padidėjo 47 procentais. Tiek pat, skaičiuojant eurais, padidėjo vartotojų pagrindinė skola ir nuo jos skaičiuojamos palūkanos. Be to, bankas nuskaito nuo ieškovų sąskaitų didesnes įmokų sumas, nei numatyta sutartyse. Banko ir vartotojų sudarytose sutartyse numatyta, kad kas mėnesį yra grąžinama bendra suma, susidedanti iš grąžinamos kredito dalies ir priskaičiuotų palūkanų (t. y. grąžinama matematinė suma). Nesant jokio sutartinio ar įstatyminio pagrindo, bankas nepagrįstai vienašališkai nusprendė, kad tuo atveju, kai maržos ir bazinės palūkanų normos suma yra neigiamas skaičius, palūkanos yra neskaičiuojamos (prilyginamos nuliui), o kas mėnesį mokama suma yra lygi grąžinamai kredito daliai. Ieškovai nurodė, kad suklydo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnis) sudarydami sandorį dėl paskolos sutarties Šveicarijos frankų valiuta. Ieškovai turėjo klaidingas atsakovės suformuotas prielaidas apie egzistavusius esminius sandorio faktus – apie Šveicarijos franko kurso stabilumą ir perspektyvas. Atsakovė apgavo ieškovus (CK 1.91 straipsnis). Apgaulė pasireiškė tiek tylėjimu: atsakovė neatkleidė esminės informacijos, kad prognozuojamas Šveicarijos franko kurso kilimas. Apgaulė pasireiškė ir aktyviais veiksmais: atsakovės teikiama informacija reklamoje ir lankstinuke buvo priešinga realybei ir sudarė ieškovams klaidingą įspūdį, kad Šveicarijos franko kursas yra stabilus, o paskolos Šveicarijos franko valiuta yra tinkamos nenorintiems rizikuoti. Ieškovų nuomone, banko reklama atitinka klaidinančios reklamos kriterijus (CK 6.301 straipsnis). Banko platintos reklamos turinys ir pateikimo būdas suklaidino vartotojus, kuriems susidarė įspūdis, kad paskolos Šveicarijos franko valiuta yra saugus pasirinkimas, ekonomiškai naudingas ir nerizikingas sprendimas.

103.

11Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai sudarė kreditavimo sutartis laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. iki rugsėjo mėn., kai Šveicarijos franko kursas buvo stabilus, o palūkanos žemos, t. y. apie 2 proc. žemesnės nei kreditų litais (VILIBOR) ar eurais (EURIBOR) bazinės palūkanų normos. Po šių sutarčių sudarymo/pakeitimo finansų rinkoje įvyko tam tikri pasikeitimai, kurie turėjo įtakos ginčo kreditavimo sutarčių vykdymui. Atsakovė su ieškovų pozicija, kad ginčo sutartys, papildomi susitarimai buvo sudaryti apgaulės ir/ar suklydimo įtakoje, nesutiko ir pažymėjo, kad analogiškas ginčas dėl kreditavimo sutarties Šveicarijos franko valiuta modifikavimo / kreditavimo sutarties sąlygos dėl Šveicarijos franko valiutos pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu jau buvo nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir šiuo suformuotu precedentu šioje byloje turėtų būti vadovaujamasi. Atsakovės teigimu, ieškovams buvo suteikta visa informacija apie galimą Šveicarijos franko kurso kitimą ir būsto kreditų Šveicarijos franko valiuta rizikingumą. Ieškovai, kurie kreditavimo sutartis sudarė iš karto Šveicarijos frankų valiuta, buvo supažindinti su Šveicarijos frankų valiutos kursų svyravimo rizika. Tai patvirtina pačių ieškovų parašais patvirtintos kreditavimo sutarčių nuostatos. Be to, ieškovų sprendimas refinansuoti turimą kreditą buvo priimtas, siekiant už turimą kreditą mokėti mažesnes palūkanas, todėl akivaizdu, kad šie ieškovai, prieš priimdami sprendimą dėl turimo kredito refinansavimo, privalėjo įvertinti tokio sprendimo pasekmes ir galimą jo riziką, o kredito refinansavimas tik patvirtina, kad tokia Šveicarijos franko kurso svyravimo rizika ieškovams buvo priimtina ir jie sutiko ją prisiimti. Ieškovai, kurie kreditavimo sutartis pirmiausia buvo sudarę kita valiuta ir tik vėliau papildomų susitarimų pagrindu kredito valiutą konvertavo į Šveicarijos frankus, taip pat buvo informuoti apie Šveicarijos franko valiutos kitimo riziką. Banko reklaminiame lankstinuke buvo pateiktas aiškus įspėjimas apie galimus Šveicarijos franko valiutos kurso svyravimus, apie klientų mokamų palūkanų galimą padidėjimą, apie poreikį klientui dar prieš skolinantis Šveicarijos franko valiuta įsivertinti valiutų kitimo riziką. Reklaminiame lankstinuke nėra jokių garantijų ar užuominų apie garantuotą Šveicarijos franko kurso stabilumą ateityje. Ieškovai turėjo visas galimybes įvertinti galimą Šveicarijos franko valiutos pokyčių riziką bei nuspręsti dėl jų priimtinumo ieškovams. Atsakovė taip pat nurodė, kad kreditavimo sutartyse neigiamų palūkanų aplinkybė nebuvo individualiai aptarta, nėra pateiktas konkretus šalių susitarimas, kaip turėtų būti vertinama neigiamų palūkanų situacija konkrečios kreditavimo sutarties atžvilgiu. Banko įsitikinimu, kreditavimo sutarčių šalys sutarčių sudarymo metu neturėjo tikslo ir valios susitarti dėl neigiamų palūkanų taikymo ieškovų naudai.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

165.

17Teismas nustatė, kad ieškovai sudarė būsto kreditavimo sutartis Šveicarijos franko valiuta arba pakeitė anksčiau banke paimto būsto kredito litais ar eurais valiutą į Šveicarijos franko valiutą, arba kito banko suteiktą kreditą refinansavo banke paimdami kreditą Šveicarijos franko valiuta. Iš į bylą pateiktų kreditavimo sutarčių ir papildomų susitarimų teismas nustatė, jog atskirai išskirtose ieškovų pasirašytose sąlygose nurodyta, kad visi sutarties, susitarimo punktai su ieškovais aptarti individualiai, visos sąlygos jiems yra suprantamos ir aiškios, ieškovai su jomis sutiko. Ieškovai pasirašydami kreditavimo sutartis patvirtino, kad buvo informuoti apie galimą riziką dėl valiutos kursų svyravimų, suprato, kad už šią riziką bankas nėra atsakingas. Ieškovai pasirašydami papildomus susitarimus patvirtino, kad kreditavimo sutarties pakeitimai buvo sudaryti jų iniciatyva, su visomis sąlygomis jie susipažino iki susitarimų sudarymo. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad patys ieškovai inicijavo papildomų susitarimų pasirašymą, patvirtina, kad jie turėjo suvokti ir suvokė galimos valiutos kursų svyravimo riziką. Teismas sprendė, kad ieškovams kreditavimo sutarčių ir papildomų susitarimų sudarymo metu, buvo suteikta esminė informacija apie galimą riziką dėl valiutų kursų svyravimo.

186.

19Iš teismui pateikto reklaminio lankstinuko 2 lapo teismas nustatė, kad jame buvo nurodytas aiškus įspėjimas apie galimus Šveicarijos franko valiutos kurso svyravimus, būtinybę įvertinti savo galimybes grąžinti kreditą tuo atveju, jei šis kursas pasikeistų, dėl to atitinkamai paaugtų mėnesinė kredito įmoka, taip pat norintiems apsidrausti nuo palūkanų normos svyravimų ateityje, rekomenduota rinktis fiksuotas kreditų Šveicarijos frankų palūkanas.

207.

21Teismas pažymėjo, kad ieškovai turėjo galimybę susipažinti su įvairiuose šaltiniuose pateikta informacija apie Šveicarijos franko kurso svyravimą ir galimą Šveicarijos franko valiutos pokyčių riziką. Teismas atkreipė dėmesį, kad šią informaciją surasti ir su ja susipažinti viešoje erdvėje ieškovai turėjo galimybę ir iki sprendimo dėl kreditavimo sutarčių sudarymo ir papildomų susitarimų priėmimo.

228.

23Iš į bylą pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad kreditavimo sutarčių ir papildomų susitarimų sudarymo metu, dauguma ieškovų turėjo aukštąjį išsilavinimą, darbo patirties, ėjo vadovaujančias pareigas. Tai reiškia, kad kreditavimo sutarčių sudarymo metu ieškovai atitiko vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens standartą, o kai kurie jį viršijo. Vadinasi, ieškovai turėjo ir galėjo suvokti, kad bet kokios valiutos stabilumas priklauso nuo įvairių sąlygų ir jis gali bet kada pasikeisti, suteiktas kreditas yra susijęs su atitinkama rizika.

249.

25Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad atsakovė savo veiksmais tyčia siekė suklaidinti, apgauti ieškovus, įtikinti juos sudaryti kreditavimo sutartis ir papildomus susitarimus, sąmoningai nuslepiant itin reikšmingą informaciją ir būtent tai lėmė ieškovų apsisprendimą bei ginčo sutarčių ir susitarimų sudarymą. Kreditavimo sutartys ir papildomi susitarimai negali būti vertinami, kaip sudaryti apgaule, vien dėl to, kad ieškovams atsirado neigiami padariniai.

2610.

27Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad atsakovė nepagrįstai neskaičiuoja neigiamų palūkanų ir pažymėjo, kad teisinis reguliavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kreditavimo santykiai yra atlygintini, kredito gavėjui tenka pareiga mokėti palūkanas už suteiktą kreditą. Palūkanų mokėjimas pagal kredito sutartį užtikrina kredito sutarties atlygintinumo kreditoriaus naudai principą, todėl situacija, kad bankas būtų įpareigotas mokėti ieškovams už banko suteiktus pinigus yra nesuderinama su logika ir protingumo kriterijumi.

2811.

29Teismas pažymėjo, kad ginčas dėl kreditavimo sutarties Šveicarijos frankų valiuta modifikavimo, kreditavimo sutarties sąlygos dėl Šveicarijos frankų valiutos pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu, jau buvo nagrinėtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (civilinė byla Nr. 3K-3-512-687/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ieškovės kasacinį skundą atmetė ir paliko galioti teismo sprendimą, kuriuo jos ieškinys analogiškoje dalyje atmestas.

30III.

31Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3212.

33Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3412.1.

35Teismas pažeidė ieškovų konstitucinę teisę į teisingą teismą, pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą, kadangi savo sprendimą motyvavo nuorodomis į neviešą bylą, o ieškovams šios bylos medžiaga nebuvo atskleista, todėl jie neturėjo galimybės pasisakyti dėl tokių neatskleistų motyvų.

3612.2.

37Byloje nėra įrodymų, kurie suteiktų pagrindą manyti, kad banko atstovai tinkamai informavo ieškovus apie Šveicarijos franko valiutos kurso didėjimo riziką. Teismo išvados ir motyvai prieštarauja bylos medžiagai ir teismų praktikai.

3812.3.

39Sutartyse įspėjimo apie valiutos riziką tekstas buvo vienodas, nepriklausomai nuo to, kokia valiuta būdavo išduodama paskola. Tai įrodo, kad bankas nesuteikė jokios informacijos apie valiutos kurso riziką.

4012.4.

41Ieškovų pareiškimai sutartyse apie jiems suprantamą valiutos riziką, reiškia, kad jie iš banko gavo informaciją, ir suprato, kad paskolos Šveicarijos frankais yra saugios, skirtos nenorintiems rizikuoti, istoriškai naudingos besiskolinantiems ir saugesnė alternatyva nei kiti alternatyvūs pasiūlymai t. y. skolintis eurais arba litais.

4212.5.

43Teismas sprendime nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nustatančios banko pareigą pateikti visą susijusią ir esminę informaciją su sandorio esme ir pasekmėmis. Europos sąjungos teisingumo teismas taip pat yra suformulavęs taisykles, kokią informaciją privalo pateikti bankas vartotojui, kai suteikiama paskola užsienio valiuta

4412.6.

45Teismas nepagrįstai nurodė, kad visą informaciją apie Šveicarijos franko kurso svyravimą ir galimą Šveicarijos franko valiutos pokyčių riziką surasti ir su ja susipažinti viešoje erdvėje ieškovai turėjo galimybę ir iki sprendimo dėl kreditavimo sutarčių sudarymo ir papildomų susitarimų priėmimo. Visa informacija, apie Šveicarijos franko kurso prognozes buvo anglų kalba, be to skelbiama specializuotuose šaltiniuose, skirtuose ekonomistams ir finansų analitikams. Toks aukštas kartelės vartotojui iškėlimas yra visiškai nepagrįstas.

4612.7.

47Pasiūlymą imti paskolą (konvertuoti turimą paskolą) Šveicarijos frankais pateikė banko darbuotojai. Ieškovų prašymai dėl valiutos išdavimo Šveicarijos frankais (ar konvertavimo į Šveicarijos frankus) yra iš esmės banko vadybininko žodžiu pateikto pasiūlymo akceptavimas rašytine forma.

4812.8.

49Teismas, spręsdamas, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovė savo veiksmais tyčia siekė suklaidinti, apgauti ieškovus, įtikinti juos sudaryti kreditavimo sutartis ir papildomus susitarimus, sąmoningai nuslepiant itin reikšmingą informaciją ir būtent tai lėmė ieškovų apsisprendimą bei ginčo sutarčių ir susitarimų sudarymą, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovams.

5012.9.

51Teismas nepasisakė dėl ieškovų argumentų, kad lankstinuko grafike informacija pateikta netinkamai.

5212.10.

53Teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimą, susijusį su įmokų skaičiavimais, neįvardino koks konkrečiai teisinis reguliavimas draudžia neigimas palūkanas, todėl teismo sprendimas dėl šio reikalavimo iš esmės yra nemotyvuotas. Be to, teismas selektyviai rėmėsi tik tais įrodymais, kurie palankūs atsakovei.

5413.

55Atsiliepime į apeliacinį skundą Luminor Bank AS prašo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

5613.1.

57Jeigu ieškovai būtų galėję susipažinti su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512-687/2015 nutartimi visa apimtimi, tai nebūtų niekaip pakeitę pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytų išvadų. Be to, teismas skundžiamą sprendimą motyvavo ne vien minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi.

5813.2.

59Visi ieškovai, pasirašydami kreditavimo sutartis raštu patvirtino, kad jie buvo informuoti apie galimas rizikas dėl valiutos kurso svyravimo. Ieškovų nurodoma aplinkybė, jog tokie patys patvirtinimai buvo pateikiami ir tose sutartyse, kuriomis paskolos buvo suteikiamos litais ar eurais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovai nebuvo informuoti ar buvo netinkamai informuoti apie valiutų svyravimo rizikas.

6013.3.

61Banko reklaminiame lankstinuke, kuriame reklamuotos paskolos Šveicarijos franko valiuta ir kuris tariamai suklaidino ieškovus, yra pateiktas aiškus įspėjimas apie galimus Šveicarijos franko valiutos kurso svyravimus.

6213.4.

63Kreditavimo sutarčių sudarymo metu bankas neturėjo duomenų, kad Šveicarijos franko kursas ženkliai kils ir šios informacijos nuo ieškovų nenuslėpė.

6413.5.

65Banko reklaminis lankstinukas negalėjo suklaidinti ieškovų, kadangi reklaminis lankstinukas aiškiai nurodė apie galimą Šveicarijos franko valiutos kurso svyravimą ir būtinybę kiekvienam klientui įsivertinti šią riziką.

6613.6.

67Nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose, nei kreditavimo sutartyse, nei teismų praktikoje, nėra numatyta galimybė bankų ir jų klientų kreditavimo santykiuose realiai pritaikyti neigiamą palūkanų normos efektą. Susidariusioje situacijoje banko taikomas palūkanų apskaičiavimo metodas metinių palūkanų normą prilyginant 0 laikytinas teisėtu ir nepažeidžiančiu ieškovų interesų.

68Teisėjų kolegija

konstatuoja:

69IV.

70Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7114.

72Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

73Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

7415.

75Ieškovai apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir kartu su jais naujus įrodymus – išrašus iš Lietuvos banko ir Luminor banko tinklalapio, Konkurencijos tarybos raštą. Atsakovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus (atsiliepimą į ieškovų rašytinius paaiškinimus).

7616.

77Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

7817.

79Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės išdėstė žodinio proceso tvarka vykusiame teismo posėdyje nurodytus argumentus ir atsakė į teisėjų kolegijos teismo posėdyje užduotus klausimus, rašytiniai paaiškinimai ir kartu su jais pateikti priedai yra susiję su nagrinėjama byla, o atsakovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pateikė savo poziciją dėl ieškovų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų, teisėjų kolegija ieškovų ir atsakovės rašytinius paaiškinimus priima ir prijungia prie bylos.

80Dėl apeliacinio skundo argumentų

8118.

82Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą prašydami modifikuoti su banku sudarytas sutartis – pakeisti būsto paskolos valiutą iš Šveicarijos frankų į eurus. Ieškovai savo reikalavimus iš esmės grindė aplinkybe, kad atsakovė nesuteikė esminės informacijos, arba suteikė neteisingą informaciją apie kreditų Šveicarijos franko valiuta rizikingumą, pateikta informacija sudarė klaidingą įspūdį apie Šveicarijos franko kurso stabilumą, todėl ieškovai suklydo sudarydami sandorius.

8319.

84Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė iš esmės konstatavęs, kad ieškovai prieš sudarant kreditavimo sutartis ir papildomus susitarimus buvo informuoti apie valiutos kurso pasikeitimo riziką, bankas ieškovams pateikė esminę informaciją, informacija lankstinuke buvo teisinga ir pakankamai išsami tam, jog ieškovai suvoktų galimų padarinių riziką. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tai, jog po ginčo sandorių sudarymo Šveicarijos franko kursas pradėjo didėti, bankas įtakos negalėjo turėti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovai turėjo visas galimybes sekti viešai skelbiamą Šveicarijos franko kursą ir prašyti banko pakeisti sudarytų kreditavimo sutarčių ar papildomų susitarimų sąlygas, tačiau ieškovai to nepadarė, priešingai juos vykdė septynerius metus ir tik 2015 m. gegužės 11 d. kreipėsi į banką su pretenzija.

8520.

86Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog banko atstovai tinkamai informavo ieškovus apie Šveicarijos franko valiutos kurso didėjimo riziką. Pasak apeliantų, jų pareiškimai sutartyse apie jiems suprantamą valiutos riziką reiškia, kad jie iš banko gavo informaciją, ir suprato, kad paskolos Šveicarijos frankais yra saugios, skirtos nenorintiems rizikuoti, istoriškai naudingos besiskolinantiems ir saugesnė alternatyva nei kiti alternatyvūs pasiūlymai t. y. skolintis eurais arba litais.

8721.

88Teisėjų kolegija pažymi, jog sandorio sudarymas yra valinis veiksmas, todėl galimi atvejai, kai sandorį sudarančio asmens veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais sandorį sudaręs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl savo valios ydingumo. CK 1.90 straipsnyje nustatyta galimybė pripažinti sandorį negaliojančiu iš esmės suklydus. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas sprendžia dėl suklydimo, vertindamas, ar bylos aplinkybės iš tikrųjų patvirtina asmens suklydimo faktą pagal įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus suklydimą apibūdinančius kriterijus.

8922.

90Aptariant suklydimą apibūdinančius kriterijus visų pirma pažymėtina, kad CK 1.90 straipsnyje yra įtvirtinta, jog dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis).

9123.

92Kasacinio teismo praktikoje suklydimas yra suprantamas kaip neteisingas sudaromo sandorio suvokimas. Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų. Ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014).

9324.

94Konkrečiu atveju vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalį, jeigu tai yra fizinis asmuo, tai tokio asmens amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014, kt.).

9525.

96Kita vertus, suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Taigi tais atvejais, kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Toks vertinimas siejamas su tuo, kad tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią. Jeigu sandoris yra rizikingas, tai sandorio šalis, prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti remdamasi suklydimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-219/2017).

9726.

98Byloje nustatyta, kad kreditavimo sutarčių ir papildomų susitarimų sudarymo metu ieškovai turėjo arba aukštąjį išsilavinimą, arba/ir didelę darbo ir/ar gyvenimo patirtį, ėjo vadovaujančias pareigas. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kreditavimo sutarčių sudarymo metu ieškovai atitiko vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens standartą. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, pažymi, kad minėtos ieškovų asmeninės savybės (išsilavinimas, darbinė ir gyvenimo patirtis), leidžia teigti, kad ieškovai suvokė (galėjo ir (ar) turėjo suvokti), jog suteikto kredito valiutos pakeitimas yra susijęs su tam tikra naujos valiutos kurso svyravimo ir paskolos galutinio pabrangimo rizika, o kreditavimas kita valiuta negu yra gaunamos pajamos tokią riziką dar padidina. Pažymėtina, kad paskolos gavėjo nepasitvirtinęs įsivaizdavimas, kad dėl pasikeitusios kredito valiutos sumažės pagal sutartį atsakovei mokėtinos palūkanos arba kad naujos kredito valiutos ir kredito gavėjų pajamų valiutos santykis nesikeis arba keisis tik kredito gavėjų naudai, negali būti pripažintas suklydimu, jeigu toks įsivaizdavimas nebuvo įtakotas kredito davėjo (banko) klaidinančios (taigi – ir nepilnos) reikšmingos informacijos pateikimo.

9927.

100Apeliacinės instancijos teismas tiria kokiomis bendromis susiklosčiusiomis ekonominėmis ir politinėmis aplinkybėmis buvo sudaromi ginčijami sandoriai.

10128.

1022002 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 15 „Dėl bazinės ir oficialaus lito kurso“, Lietuvos banko valdyba, suderinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, nustatė, kad nuo 2002 m. vasario 2 d. lito bazinė valiuta yra euras, o oficialus lito kursas 3,4528 lito už 1 eurą. Lietuvos Bankas savo informaciniame pranešime nurodė, kad „sprendimai dėl lito susiejimo su euru priimti atsižvelgus į tai, kad Lietuvos ūkis tampa vis labiau susijęs su Europos Sąjungos šalių ir šalių kandidačių į Europos Sąjungą ekonomika. Kuriantis atitinkamai užsienio prekybos ir investicijų struktūrai, nustatytas fiksuotas lito ir euro kursas turėjo mažinti lito kurso svyravimus pagrindinių prekybos partnerių atžvilgiu ir būti viena iš svarbiausių sąlygų stabiliam ir ilgalaikiam ekonomikos augimui“ (žiūr. https://www.lb.lt/lt/renginiai/news106-lt).

10329.

104Visuotinai žinoma ir nereikalaujanti įrodinėjimo aplinkybė, kad 2007 metų pabaigoje - 2008 metų pradžioje ėmė formuotis pasaulinės finansinės ekonominės krizės padėties prielaidos (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kurios, savo ruožtu, įprastą finansinį ekonominį prognozavimą, susijusį su stabilia ir dėl to numatoma pasaulinės ekonomikos padėtimi, padarė labai sudėtingą arba beveik neįmanomą. Finansų ir ekonominė krizė formavosi augant Lietuvos ekonomikai ir ekonomikos augimą lydinčiai infliacijai, kuri 2008 m. balandžio mėnesį siekė beveik 12 procentų. Tuo pat metu kilo ir viešai buvo reiškiamos nuomonės dėl būtinumo suvaldyti infliaciją devalvuojant litą, su tuo susijusiu būtinumu panaikinti lito ir euro susiejimą. Pvz. Seimo Biudžeto ir ekonomikos komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas 2007 m. lapkričio 25 d. interviu, atsakydamas į žurnalisto klausimą dėl galimo lito devalvavimo, internetiniam dienraščiui „Savaitė“ nurodė: „Jokių garantijų tikrai negaliu suteikti. Tačiau manau, kad Lietuvoje neturėtų įvykti nieko tokio dramatiško, kad Vyriausybė būtų priversta devalvuoti litą. Nes jeigu būtų nesurenkamos biudžeto pajamos, būtų didžiulis biudžeto deficitas, esant euro kursui 3,45 lito, Lietuvos finansai būtų nebepajėgus funkcionuoti, jie tiesiog fiziškai būtų priversti tai daryti. Tačiau vėliau fiksuotą euro kursą vis tiek reikės naikinti, jei 2008, 2009 ar 2010 metais norėsime įsivesti eurą. To pareikalaus Europos bankas. Tačiau tai jau tolimesnė ateitis. Tad pagyvensime ir pamatysime. Ekonominės prognozės — labai gundantis, bet labai nedėkingas dalykas. Apskritai ekonomistai geriausiai paaiškina tai, kas jau įvyko, o ne numato įvykius“.

10530.

106Tokių viešų diskusijų fone Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. liepos 1 d. priėmė rezoliuciją Nr. XP-3213 „Dėl neatidėliotinų priemonių stabdant kainų augimą ir infliaciją“, kurios vienu iš punktu ragino Lietuvos Vyriausybę atkurti realias Lietuvos banko funkcijas, kad jis galėtų vykdyti aktyvią valstybės pinigų politiką. Taigi, Lietuvos Respublikas Seimas priėmė rezoliuciją, kuria ragino Lietuvos banką panaikinti lito ir euro susiejimą, taip nustatyti savarankišką lito kursą kitų valiutų atžvilgiu.

10731.

108Iš to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčo sutartys 2008 metų balandžio – rugsėjo mėnesiais buvo sudarytos lito devalvavimo grėsmės ir įprasto ekonominio prognozavimo riboto galimumo aplinkybėmis. Tai nuosekliai paaiškina naujo banko produkto – paskolų alternatyvia valiuta atsiradimą ir paskolų gavėjų susidomėjimą produktu.

10932.

110Atsakovas savo produktą reklamavo išleisdamas reklaminę informaciją. Apeliantai remiasi atsakovo reklaminiu teiginiu: „sunkiai prognozuojama situacija pasaulio finansų rinkose verčia ieškoti ramybės uostų tiems, kurie nemėgsta pernelyg rizikuoti. Šveicarijos valiuta tradiciškai laikoma viena geru pasirinkimu besiskolinantiems“ ir nurodo, kad toks teiginys buvo klaidinantis, kadangi neatskleidžia Šveicarijos franko kurso nestabilumo ir kurso augimo rizikų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais nurodomoje dalyje. Paskolos valiutos pasirinkimą paskolos gavėjui paprastai apsprendžia eilė faktorių, kurių svarbiausi – paskolos gavėjo pajamų valiuta ir paskolos valiutos stabilumas, nes šie faktoriai kiek tai įmanoma leidžia prognozuoti paskolos grąžinimo perspektyvas. Iš atsakovo reklaminių skrajučių matyti, kad atsakovas pateikė Šveicarijos franko ir euro santykių su litu diagramas už laikotarpį nuo 2003 metų iki reklamos viešo paskelbimo 2008 metų pavasarį. Nors palyginimui pateiktas tik penkerių metų laikotarpis, tokio laikotarpio pateikimas aiškiai suprantamas – euro ir lito susiejimas įvestas tik 2002 metais, o euras kaip bendra ES valiuta funkcionuoja tik nuo 1999 metų, grynųjų pinigų pavidalu – tik nuo 2002 metų. Šios aplinkybės, net jeigu su nedidele datų paklaida, yra plačiai visuotinai žinomos, todėl ieškovai neabejotinai jas galėjo įvertinti, o atsakovas objektyviai neturėjo galimybės pateikti palyginimo už ilgesnį laikotarpį. Kartu tai paneigia Konkurencijos tarybos išvadoje pateiktą nuomonę, kad atitinkamas reklaminis teiginys buvo galimai klaidinamas dėl galimybės nurodyti ilgesnį palyginimo laikotarpį negalimumo nenurodymo reklamoje. Kaip minėta, šio aplinkybės buvo plačiai žinomos (ypač atsižvelgiant į tai, kad reklamos paskelbimo metu 2008 metais nuo euro ir lito susiejimo ir nuo euro visavertės apyvartos įvedimo buvo praėję tik šešeri metai) ir vidutiniam vartotojui gerai suprantamos. Atmetamas apeliantų argumentas, kad bankas vykdydamas sąžiningo informavimo pareigą, privalėjo parodyti ir lito – Šveicarijos franko kursų santykio per 1995-2001 metų laikotarpį, kuomet santykių pokytis buvo labai ryškus. Nurodomu laikotarpiu Lietuvos ūkis tik formavosi, ekonominė padėtis dėl labai įvairių priežasčių buvo itin nestabili, todėl toks palyginimas būtų ne tik neinformatyvus, bet ir nekorektiškas.

11133.

112Atsakovo reklamoje Šveicarijos frankas nurodomas kaip dėl stabilumo ir patikimumo tinkama pasirinkimui paskolos valiuta. Valiutos stabilumas ir patikimumas paprastai nustatomas pagal tos valstybės, apie kurios valiutą sprendžiama, ekonominį ir politinį stabilumą, jos ekonominių rodiklių lygį, kurso santykio su kitomis valiutomis istoriją ir dinamiką, verslo tradicijas, kt. Nurodomais kriterijais vadovaujantis, nei paskolų sutarčių sudarymo metu, nei reklamoje nurodomu lyginamuoju laikotarpiu, nei nagrinėjamu metu nėra jokių priežasčių Šveicarijos franko vertinti kitaip, negu savo reklamoje nurodė atsakovas. Teismas byloje neranda jokių argumentų, kuriais remdamasis galėtų laikyti paneigtu atsakovo reklaminį teiginį, kad nurodoma valiuta nurodytu atveju buvo geras pasirinkimas besiskolinantiems, ypač atsižvelgdamas į aptartą padėtį, kurioje būtent skolinimasis litais, esant lito atsiejimo nuo euro ir su tuo susijusios devalvacijos grėsmei, buvo tapęs ypatingai rizikingas. Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantų paskolų sudarymą vertina nustatytų aplinkybių kontekste – įvertindamas, kad paskolų Šveicarijos frankais pasirinkimą apeliantams didele dalimi nulėmė bloga paskolų litais, tai yra paskolų apeliantų pajamų valiuta, prognozė ir santykinai žemos palūkanos Šveicarijos frankais.

11334.

114Nors apeliantai nurodė, kad pirmos instancijos teismas nesirėmė jų pateiktais įrodymais apie Šveicarijos franko kurso augimo prognozę 2007 metais, vis dėlto Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2007 metų prognozė apie galimą Šveicarijos franko kurso augimą padaryta siejant tokią prognozę su investuotojų, t.y. trečiųjų asmenų galimais veiksmais. Kartu pateiktoje prognozėje Šveicarijos vyriausybei rekomenduojama tirti darbo, kapitalo ir produkcijos rinkas ir užtikrinti priemones, kurios leistų sušvelninti galimas pasekmes – vadinasi, rekomendacija buvo nukreipta į vyriausybei siūlomas priemones kaip pašalinti valiutos kurso augimą ir jo keliamas neigiamas pasekmes. Todėl pateikta kurso galimo augimo prognozė savaime negalėjo reikšti faktinio augimo padėties, kuri pagal pateiktus siūlymus turėjo būti suvaldyta (eliminuota). Be to, prognozėje nenurodomas galimas valiutos kurso augimo mastas, juo labiau – trukmė. Paskolų sutartys sudarytos ilgiems laikotarpiams, kaip taisyklė viršijantiems penkiolika metų, todėl neaiški prognozė artimiausiai perspektyvai, vienerių ar dvejų metų laikotarpiui, atsižvelgiant į apeliantų argumentus dėl vėlesnio perfinansavimo galimybių ribotumo, siejamo su tokio sprendimo kaštais (brangumu), teismui neatrodo reikšminga sprendžiant dėl paskolos valiutos. Kita vertus, teismas sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinio skundo argumentą, kad nustatytosios aplinkybės – paskolų litais kainos augimo rizika, susijusi su artėjančia krize, aukštu infliacijos lygiu, galimo lito devalvavimo prognozėmis ir santykinai neaukštomis paskolų Šveicarijos frankais palūkanomis bei šios valiutos patikimumu, apeliantai turėjo aiškios ekonominės logikos apspręstą motyvą sudaryti ginčo paskolų sutartis, todėl jų valia sudaryti tokias sutartis susiformavo ne klaidinimo įtakoje, o siekiant aiškaus apibrėžto ir nagrinėjamu metu patvirtinamo tikslo, turint pakankamą informaciją apie blogai prognozuojamus ekonominius procesus rizikingoje (bet kuria valiuta) skolinimosi situacijoje.

11535.

116Paskolos valiutos pasirinkimas, ypač ekonominio nestabilumo sąlygomis, paprastai yra susijęs su tam tikra ir dažnai sunkiai įvertinama rizika. Tokio pasirinkimo rizikingumo visiškai negali pašalinti net kruopštus visų reikšmingų duomenų surinkimas ir apibendrinimas. Nagrinėjamu atveju, nors ir sutinkant su tuo, kad atsakovė, akcentuodama teigiamus paskolų valiutos ne apeliantų pajamų valiuta aspektus, nevisiškai išsamiai atskleidė galimas tokio veiksmo pasekmes, ieškovų informavimas iš esmės buvo tinkamas, o ieškovai patys galiausiai prisiėmė kredito valiutos keitimo riziką, jų pasirinkimą nulėmė objektyvūs veiksniai, kurie kėlė rimtas abejones dėl paskolų pasirinkimo litais (kaip savo pajamų valiuta) tinkamumo ir rodė, kad paskolos Šveicarijos frankais tuo metu susiklosčiusiomis aplinkybėmis buvo tinkamas (saugesnis) pasirinkimas. Be to, aplinkybė (tikimybė, kad pasikeis Šveicarijos franko kursas), kurios pagrindu ieškovai prašo pripažinti sutarčių ir susitarimų sąlygas negaliojančiomis, šių sutarčių ir susitarimų sudarymo metu neegzistavo reikšmingu ir aiškiai apibrėžtu būdu. Tokia tikimybė buvo neaiški, neapibrėžta nei bent kiek tiksliau nurodomu atsiradimo momentu, nei pasireiškimo apimtimi ir/ar trukme, taigi – ir poveikiu ginčijamų sutarčių vykdymui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, CK 1.90 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo netaikomos; suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008).

11736.

118Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje konstatuotus teisiškai reikšmingus faktus, sprendžia, kad reikšminga valiutų kursų kaita ir jų santykio svyravimas pasireiškė ir taip tapo prasmingai atskleidžiami tik po sutarčių sudarymo. Todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas CK 1.90 straipsnio nuostatas, pagrįstai nenustatė teisinio pagrindo pripažinti kreditavimo sutarčių ir papildomų susitarimų nuostatas dėl kredito valiutos negaliojančiu kaip sudarytas dėl esminio ieškovų suklydimo.

11937.

120Ieškovai byloje taip pat įrodinėjo, kad sudarė sutartis apgaulės įtakoje (CK 1.91 straipsnis). Pasak ieškovų, atsakovė neatkleidė esminės informacijos, kad prognozuojamas Šveicarijos franko kurso kilimas, be to, atsakovės teikiama informacija reklamoje ir lankstinuke buvo priešinga realybei ir sudarė ieškovams klaidingą įspūdį, neva Šveicarijos franko kursas yra stabilus, o paskolos Šveicarijos franko valiuta yra tinkamos nenorintiems rizikuoti.

12138.

122CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal nurodyto straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

12339.

124Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

12540.

126Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo teisiniai pagrindai nėra suderinami. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011, kt.).

12741.

128Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turi būti vertinami ne tik kredito sutartį sudariusio banko, bet ir ieškovo veiksmai, tiriamas bei vertinamas jo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant išsiaiškinti jo valios formavimosi procesą, ar sandoris turi valios trūkumų.

12942.

130Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ginčijamos kredito sutarčių ir papildomų susitarimų nuostatos dėl valiutos ir jos keitimo gali būti pripažintos negaliojančia dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovai akcentuoja banko nutylėjimą dėl valiutų kursų svyravimo, tačiau, byloje nėra duomenų, kad ieškovai neturėjo galimybės susipažinti Šveicarijos franko valiutos kursų svyravimo rizika. Šveicarijos franko kursas visada buvo skelbiamas viešai ir jo svyravimus apeliantai neabejotinai turėjo galimybę įvertinti. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovai buvo skubinami banko darbuotojų sudaryti sutartis ir neturėjo galimybės pasidomėti galimomis pasekmėmis, pakilus Šveicarijos franko kursui. Atsižvelgiant į tai, ieškovams, kaip vidutiniams vartotojams, turėjo būti suprantama sudaromų sutarčių rizika. Kaip jau nurodyta nutarties 32-35 punktuose, atsakovė pateikė visus reikšmingus ir dėl to reikalingus savo turėtus duomenis, įspėdama apeliantus apie su valiutų kursų svyravimais susijusias paskolų ne savo pajamų valiuta rizikas (kurios su taip pat sunkiai prognozuojama tikimybe ilguoju laikotarpiu galėjo tapti naudingomis ir paskolų gavėjams). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovė savo veiksmais tyčia siekė suklaidinti, apgauti ieškovus, įtikinti juos sudaryti kreditavimo sutartis ir papildomus susitarimus, sąmoningai nuslepiant itin reikšmingą informaciją ir būtent tai lėmė ieškovų apsisprendimą bei ginčo sutarčių ir susitarimų sudarymą (CK 1.91 straipsnis). Kreditavimo sutartys ir papildomi susitarimai negali būti vertinami, kaip sudaryti apgaule, vien dėl to, kad ieškovams atsirado neigiami padariniai. Kaip minėta, apeliantų pateikti duomenys apie galimas svyravimų prognozes yra pernelyg neapibrėžti, jų realumo ir poveikio perspektyva ilguoju (paskolų sutarčių trukmės) laikotarpiu pernelyg neapčiuopiama ir neįvertinama, kad tokie įrodymai būtų teismo priimami kaip reikšmingi, pagal kuriuos teismas galėtų spręsti, kad jų atskleidimas apeliantams galėtų daryti įtaką jų apsisprendimui sudarant sutartis.

13143.

132Apeliantai skunde pabrėžia, kad bankas suklaidino juos, pažeidė įstatyme įtvirtintą pareigą veikti klientų interesais, naudojo klaidinančią reklamą, banko veiksmuose yra draudžiamos komercinės praktikos požymių. Apeliantų teigimu, jeigu jiems būtų suteikta visa informacija apie siūlomą produktą, jie nebūtų ėmę paskolų Šveicarijos frankais ar keitę kitomis valiutomis paimtų paskolų į Šveicarijos frankus.

13344.

134Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditavimo sutartys, tarp jų – ir vartojimo, įprastai sudaromos pagal tuo (pasirašymo) metu sutarties sudarymo vietoje nusistovėjusias bendrąsias tokių sutarčių sąlygas. Šias sąlygas lemia finansinė (ekonominė) situacija bei jos veikiama rinka. Sutarties šalis – kredito gavėjas – laisva valia ir savo rizika sprendžia, ar kitos šalies – kredito davėjo – siūlomos kreditavimo sąlygos jai priimtinos (naudingos), ir, tai įvertinusi, sudaro sutartį arba jos nesudaro. Sutarties šalys (tiek kredito davėjas, tiek kredito gavėjas) negali numatyti, kaip dėl objektyvių kriterijų ekonominės sąlygos keisis ateityje, todėl, sudarydamos sutartį pagal esamą situaciją, negali numanyti sutartų sąlygų naudingumo ateityje (vykdant ilgalaikę kreditavimo sutartį) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Č. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-3-394/2014).

13545.

136Nagrinėjamos bylos atveju tarp ieškovų ir banko buvo sudarytos būsto kredito sutartys, kurios, kartu su papildomais šalių sudarytais susitarimais, kvalifikuotinos kaip vartojimo sutartys. Ginčo dėl to tarp šalių nėra. Vartotojams, taigi ir ieškovams, suteikiama papildoma apsauga skirta išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. CK 6.188 straipsnio (netekusio galios 2014 m. birželio 13 d.) 2 dalyje buvo reglamentuojama, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus (ši nuostata įtvirtinta galiojančios CK redakcijos 6.2284 straipsnio 2 dalyje). Taigi nesąžininga gali būti pripažinta individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga, prieštaraujanti bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir tuo iš esmės pažeidžianti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Sutarties sąlygos sąžiningumas vertinamas atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas (CK 6.188 straipsnio 5 dalis) (galiojančios CK redakcijos 6.2284 straipsnio 5 dalis).

13746.

138Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, įtvirtinta CK 6.163 straipsnio 4 dalyje. Informavimo pareiga tampa ypač svarbi vartojimo teisiniuose santykiuose, ji glaudžiai susijusi su vartotojo teise būti apgintam nuo nesąžiningų sutarčių sąlygų. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui suteikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Nors šioje byloje įrodinėjimo dalykas nėra investavimo teisiniai santykiai, minėta kasacinio teismo praktika dėl banko klientui pateikiamos informacijos išsamumo tam, kad jis galėtų suvokti galimų padarinių riziką, šiuo atveju yra reikšminga.

13947.

140Byloje nustatyta, kad informacija apie atsakovo (banko) siūlomą galimybę imti paskolas Šveicarijos franko valiuta, taip pat paskolos valiutos pakeitimą iš eurų į Šveicarijos frankus buvo pateikta atsakovo parengtuose lankstinukuose. Įvertinant tai, kad Šveicarijos franko ir lito santykis buvo skelbiamas viešai ir ieškovai turėjo visas galimybes įvertinti galimą Šveicarijos franko valiutos pokyčių riziką, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad to nepadarę ieškovai turėjo prisiimti tokio neveikimo riziką, juolab, kad bankas suteikė tuo metu turėtą informaciją apie Šveicarijos kurso kitimo riziką ir galimą to įtaką ieškovų įsipareigojimams pagal kreditavimo sutartis. Nors apeliantai pabrėžia, kad bankas reklaminiame lankstinuke pavaizduotame grafike parodė stabiliausią Šveicarijos franko ir lito kurso laikotarpį, tačiau, pažymėtina, kad minėtame reklaminiame lankstinuke taip pat buvo nurodytas ir įspėjimas apie galimą Šveicarijos franko valiutos kurso svyravimą ir būtinybę kiekvienam klientui įsivertinti šią riziką. Todėl ieškovų teiginiai, jog jiems nebuvo suteikta informacija ir jie nežinojo apie riziką yra laikytini nepagrįstais. Atitinkami motyvai teismo plačiau buvo išdėstyti šios nutarties dalyje, kurioje aptariami apeliacinio skundo argumentai dėl CK 1.90 straipsnio taikymo.

14148.

142Pažymėtina, kad remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, būsto kredito sutarties valiuta buvo pasirinkta arba buvo pakeista pačių ieškovų prašymu. Tai patvirtina, kad kredito gavėjai, t. y. ieškovai kryptingai ir sąmoningai šio tikslo siekė, suvokė sudaromo susitarimo esmę, aiškiai išreiškė savo valią. Akivaizdu, jog ieškovai priėmė sprendimus imti paskolas Šveicarijos frankais arba refinansuoti turimas paskolas kita valiuta į Šveicarijos frankus, įvertinę tai, kad tuo metu egzistavusiomis rinkos sąlygomis tai buvo jiems finansiškai naudinga, tačiau kartu jie įsipareigojo sutartį vykdyti Šveicarijos frankais, nepriklausomai nuo šios valiutos kurso, todėl kartu prisiėmė ir paskolos valiutos svyravimo riziką. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog po ginčo sandorių sudarymo Šveicarijos franko kursas pradėjo didėti, bankas įtakos negalėjo turėti. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, akcentuodama teigiamus kredito valiutos keitimo aspektus, bet kartu įspėdama apie riziką, netinkamai vykdė informavimo pareigą.

14349.

144Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiame Teisme civilinėje byloje 3K-3-512-687/2015 priimta nutartimi, kuri yra nevieša. Pasak apeliantų, jiems šios bylos medžiaga nebuvo atskleista, apeliantai nežino apie nurodytos medžiagos turinį, joje esančias aplinkybes ir teismo motyvus, todėl neturėjo galimybės pasisakyti dėl tokių neatskleistų motyvų, nurodyti skirtumus su ginčo byla. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, kad teismas negali remtis teise (teisės implicitiškai nustatytomis, o taip pat jos aiškinimo taisyklėmis), kuri nėra viešai paskelbta. EŽTT konvencijos 7 straipsnyje vartojama „teisės“ sąvoka (law / droit) atitinka „įstatymo“ sąvoką, nurodytą kituose Konvencijos straipsniuose; ši sąvoka apima tiek įstatyminę, tiek precedentinę teisę (teismų praktiką) ir suponuoja kokybinius reikalavimus, įskaitant prieinamumą ir numatomumą (pvz., 2013m. balandžio 18 d. sprendimas Rohlena v. The Czech Republic, Nr. 59552/08). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tik pažymėjo, jog ginčas dėl kreditavimo sutarties Šveicarijos franko valiuta modifikavimo, kreditavimo sutarties sąlygos dėl Šveicarijos franko valiutos pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu jau buvo nagrinėtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinėje byloje 3K-3-512-687/2015, kurioje ieškovės kasacinis skundas buvo atmestas ir paliktas galioti teismo sprendimas, kuriuo jos ieškinys analogiškoje dalyje atmestas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nesirėmė minėtoje byloje pateiktais išaiškinimais. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad sprendimas minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje nulėmė nagrinėjamos bylos išsprendimą. Skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė remdamasis byloje esančių įrodymu visetu, teisiniu reguliavimu ir nagrinėjamam ginčui aktualia viešai paskelbta teismų praktika, todėl apeliantų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo procesinių teisės normų pažeidimų, remiantis neviešoje byloje priimtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais atmestini kaip nepagrįsti. Be to, apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pateikdamas motyvus, kurie nėra grindžiami apeliantų nurodoma teismo nutartimi kaip precedentu.

14550.

146Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl įmokų skaičiavimo (neigiamų palūkanų). Pasak apeliantų, įstatymai nedraudžia skaičiuoti neigiamų palūkanų, todėl bankas, netaikydamas neigiamų palūkanų, pažeidžia sutartį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad teisinis reguliavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kreditavimo santykiai yra atlygintini, kredito gavėjui tenka pareiga mokėti palūkanas už suteiktą kreditą. Taikant neigiamas palūkanas, paskolos sutarties šalims būtų taikomos banko su trečiaisiais asmenimis sudaromų sutarčių sąlygos, kurios nebuvo numatytos sudarant ginčo sutartis. Palūkanų sudėtinės dalies – maržos dydis yra atlyginimas, kurį apeliantai moka bankui už naudojimąsi paskolos pinigais. Įprastai būtent ši palūkanų dalis yra banko gaunamas atlyginimas už pinigų pagal paskolos sutartis perdavimą naudotis paskolų gavėjams. Tuo tarpu Euribor dydžio palūkanų dalis pagal sutartį mokama bankui kaip kompensacija, padengianti paties banko išlaidas skolinantis tarpbankinėje rinkoje. Tuo atveju, jeigu banko išlaidos tarpbankinėje rinkoje yra nulinės arba iš skolinimosi bankas gauna tikrą ar tariamą naudą (neigiamos tarpbankinės palūkanos), bankas tam tikra atskiros situacijos vertinimo aritmetine prasme neturi išlaidų tolesniam einamajam skolinimuisi arba net iš jo sutaupo, tačiau apeliantai kaip paskolų gavėjai nei pagal paskolos sutarčių sąlygas, nei pagal įstatymą neturi jokios teisės į tokią banko iš sutaupymo gaunamą naudą ar jos dalį, nes sutartimi nustatyta, kad besąlygiškai privalo mokėti maržos dydžio palūkanas ir grąžinti visą suteikto kredito sumą. Kreditavimo sutartis negali būti aiškinama taip, kad atlyginimą už naudojimąsi pinigais privalo mokėti kreditą suteikusi kredito įstaiga arba kad dėl palūkanų dydžio pokyčių paskolos gavėjas galiausiai neturi pareigos grąžinti visos jam suteiktos paskolos sumos. Taigi, tarpbankinėms palūkanoms pasiekus nulinę reikšmę, paskolų gavėjai nebeturi pareigos mokėti šios dalies palūkanų bankui, o nukritus iki neigiamos reikšmės ir, juo labiau, neigiamai bazinei palūkanų normai viršijant maržos dydį – neturi teisės gauti banko tikrą ar numanomai gaunamą naudą ar jos dalį taip, kad būtų paneigta skolininko prievolė grąžinti kreditą visa apimtimi. Pastebėtina, kad pagal sutartį nėra nustatyta, kad metinė palūkanų norma apskaičiuojama kaip maržos ir bazinės palūkanų normos arba maržos ir fiksuotos palūkanų normos aritmetinė suma (Sutarčių bendrosios dalies 1.17 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, banko taikomas palūkanų apskaičiavimo metodas, neigiamų tarpbankinių palūkanų atveju metinių palūkanų normą prilyginant 0, yra teisėtas, atitinkantis tiek teisės aktų, tiek šalių sudarytų kreditavimo sutarčių nuostatas ir atitinka kreditavimo sutarties kaip pinigų perdavimo už atlyginimą sutarties esmę ir prigimtį (CK 6.881 straipsnio 1 dalis).

147Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

14851.

149Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose, procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15052.

151Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 818,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Šios išlaidos viršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą 8.11 punkte nustatytą dydį, todėl iš ieškovų proporcingai pareikštų reikalavimų dydžiui priteistina maksimali 1 216,41 Eur dydžio minėtose rekomendacijose nurodyta suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir surašymą priteistinos proporcingai pareikštų reikalavimų dydžiui (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovų reikalavimai sudaro šią proporcinę išraišką: R. A. pareiškė 3,42 proc. dydžio reikalavimą byloje, todėl iš jo atsakovei priteistina 41,60 Eur. A. B. pareiškė 11,28 proc. dydžio reikalavimą byloje, todėl iš jo atsakovei priteistina 137,21 Eur. E. B. pareiškė 2,03 proc. dydžio reikalavimą byloje, todėl iš jo atsakovei priteistina 24,69 Eur. Š. G. pareiškė 4,23 proc. dydžio reikalavimą byloje, todėl iš jo atsakovei priteistina 51,45 Eur. D. J. ir N. J. pareiškė 4,17 proc. dydžio reikalavimą byloje, todėl iš jų atsakovei priteistina po 25,36 Eur. Ž. J. ir R. J. pareiškė 4,51 proc. dydžio reikalavimą byloje, todėl iš jų atsakovei priteistina po 27,43 Eur. V. K. pareiškė 2,97 proc. dydžio reikalavimą byloje, todėl iš jo atsakovei priteistina 36,13 Eur. A. K. ir S. G.-K. pareiškė 4,35 proc. dydžio reikalavimą byloje, todėl iš jų atsakovei priteistina po 26,46 Eur. L. L. ir Ž. L. pareiškė 3,27 proc. dydžio reikalavimą byloje, todėl iš jų atsakovei priteistina po 19,89 Eur. T. P. pareiškė 4,27 proc. dydžio reikalavimą byloje, todėl iš jo atsakovei priteistina 51,94 Eur. K. P. pareiškė 7,13 proc. dydžio reikalavimą byloje, todėl iš jos atsakovei priteistina 86,73 Eur. R. R. ir S. R. pareiškė 2,68 proc. dydžio reikalavimą byloje, todėl iš jų atsakovei priteistina po 16,30 Eur. G. S. pareiškė 6,58 proc. dydžio reikalavimą byloje, todėl iš jos atsakovei priteistina 80,04 Eur. V. S. pareiškė 7,80 proc. dydžio reikalavimą byloje, todėl iš jo atsakovei priteistina 94,88 Eur. S. T. pareiškė 13,54 proc. dydžio reikalavimą byloje, todėl iš jo atsakovei priteistina 164,70 Eur. R. V. pareiškė 6,28 proc. dydžio reikalavimą byloje, todėl iš jo atsakovei priteistina 76,39 Eur. M. V. ir R. V. pareiškė 8,21 proc. dydžio reikalavimą byloje, todėl iš jų atsakovei priteistina po 49,94 Eur. G. Z. pareiškė 2,30 proc. dydžio reikalavimą byloje, todėl iš jos atsakovei priteistina 27,98 Eur. G. K. pareiškė 0,98 proc. dydžio reikalavimą byloje, todėl iš jos atsakovei priteistina 11,92 Eur.

152Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

153Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

154Priteisti atsakovei Luminor bank AS Lietuvos skyriui iš ieškovų R. A. 41,60 Eur, A. B. 137,21 Eur, E. B. 24,69 Eur, Š. G. 51,45 Eur, D. J. 25,36 Eur, N. J. 25,36 Eur, Ž. J. 27,43 Eur, R. J. 27,4336,13 Eur, V. K. 178,20 Eur, A. K. 26,46 Eur, S. G.-K. 26,46 Eur, L. L. 19,89 Eur, Ž. L. 19,89 Eur, T. P. 51,94 Eur, K. P. 86,73 Eur, R. R. 16,30 Eur, S. R. 16,30 Eur, G. S. 80,04 Eur, V. S. 94,88 Eur, S. T. 164,70 Eur, R. V. 76,39 Eur, M. V. 49,94 Eur, R. V. 49,94 Eur, G. Z. 27,98 Eur, G. K. 11,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašė... 8. 2.... 9. Ieškovai nurodė, kad atsakovė, išduodama ieškovams paskolas Šveicarijos... 10. 3.... 11. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė... 16. 5.... 17. Teismas nustatė, kad ieškovai sudarė būsto kreditavimo sutartis... 18. 6.... 19. Iš teismui pateikto reklaminio lankstinuko 2 lapo teismas nustatė, kad jame... 20. 7.... 21. Teismas pažymėjo, kad ieškovai turėjo galimybę susipažinti su įvairiuose... 22. 8.... 23. Iš į bylą pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad kreditavimo sutarčių... 24. 9.... 25. Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad atsakovė savo veiksmais tyčia... 26. 10.... 27. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad atsakovė nepagrįstai... 28. 11.... 29. Teismas pažymėjo, kad ginčas dėl kreditavimo sutarties Šveicarijos frankų... 30. III.... 31. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 32. 12.... 33. Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018... 34. 12.1.... 35. Teismas pažeidė ieškovų konstitucinę teisę į teisingą teismą,... 36. 12.2.... 37. Byloje nėra įrodymų, kurie suteiktų pagrindą manyti, kad banko atstovai... 38. 12.3.... 39. Sutartyse įspėjimo apie valiutos riziką tekstas buvo vienodas,... 40. 12.4.... 41. Ieškovų pareiškimai sutartyse apie jiems suprantamą valiutos riziką,... 42. 12.5.... 43. Teismas sprendime nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos,... 44. 12.6.... 45. Teismas nepagrįstai nurodė, kad visą informaciją apie Šveicarijos franko... 46. 12.7.... 47. Pasiūlymą imti paskolą (konvertuoti turimą paskolą) Šveicarijos frankais... 48. 12.8.... 49. Teismas, spręsdamas, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovė savo veiksmais... 50. 12.9.... 51. Teismas nepasisakė dėl ieškovų argumentų, kad lankstinuko grafike... 52. 12.10.... 53. Teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimą, susijusį su įmokų... 54. 13.... 55. Atsiliepime į apeliacinį skundą Luminor Bank AS prašo skundą atmesti bei... 56. 13.1.... 57. Jeigu ieškovai būtų galėję susipažinti su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 58. 13.2.... 59. Visi ieškovai, pasirašydami kreditavimo sutartis raštu patvirtino, kad jie... 60. 13.3.... 61. Banko reklaminiame lankstinuke, kuriame reklamuotos paskolos Šveicarijos... 62. 13.4.... 63. Kreditavimo sutarčių sudarymo metu bankas neturėjo duomenų, kad... 64. 13.5.... 65. Banko reklaminis lankstinukas negalėjo suklaidinti ieškovų, kadangi... 66. 13.6.... 67. Nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose, nei kreditavimo sutartyse, nei... 68. Teisėjų kolegija... 69. IV.... 70. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 71. 14.... 72. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 73. Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo... 74. 15.... 75. Ieškovai apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus... 76. 16.... 77. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė... 78. 17.... 79. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai apeliacinės instancijos teismui... 80. Dėl apeliacinio skundo argumentų... 81. 18.... 82. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą prašydami modifikuoti su... 83. 19.... 84. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė iš esmės konstatavęs, kad... 85. 20.... 86. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad... 87. 21.... 88. Teisėjų kolegija pažymi, jog sandorio sudarymas yra valinis veiksmas, todėl... 89. 22.... 90. Aptariant suklydimą apibūdinančius kriterijus visų pirma pažymėtina, kad... 91. 23.... 92. Kasacinio teismo praktikoje suklydimas yra suprantamas kaip neteisingas... 93. 24.... 94. Konkrečiu atveju vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo... 95. 25.... 96. Kita vertus, suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę... 97. 26.... 98. Byloje nustatyta, kad kreditavimo sutarčių ir papildomų susitarimų sudarymo... 99. 27.... 100. Apeliacinės instancijos teismas tiria kokiomis bendromis susiklosčiusiomis... 101. 28.... 102. 2002 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 15 „Dėl bazinės ir oficialaus lito... 103. 29.... 104. Visuotinai žinoma ir nereikalaujanti įrodinėjimo aplinkybė, kad 2007 metų... 105. 30.... 106. Tokių viešų diskusijų fone Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. liepos 1 d.... 107. 31.... 108. Iš to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčo sutartys 2008... 109. 32.... 110. Atsakovas savo produktą reklamavo išleisdamas reklaminę informaciją.... 111. 33.... 112. Atsakovo reklamoje Šveicarijos frankas nurodomas kaip dėl stabilumo ir... 113. 34.... 114. Nors apeliantai nurodė, kad pirmos instancijos teismas nesirėmė jų... 115. 35.... 116. Paskolos valiutos pasirinkimas, ypač ekonominio nestabilumo sąlygomis,... 117. 36.... 118. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika,... 119. 37.... 120. Ieškovai byloje taip pat įrodinėjo, kad sudarė sutartis apgaulės įtakoje... 121. 38.... 122. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dėl apgaulės... 123. 39.... 124. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra... 125. 40.... 126. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad suklydimas (CK 1.90... 127. 41.... 128. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant dėl apgaulės... 129. 42.... 130. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ginčijamos kredito sutarčių... 131. 43.... 132. Apeliantai skunde pabrėžia, kad bankas suklaidino juos, pažeidė įstatyme... 133. 44.... 134. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditavimo sutartys, tarp jų – ir... 135. 45.... 136. Nagrinėjamos bylos atveju tarp ieškovų ir banko buvo sudarytos būsto... 137. 46.... 138. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga... 139. 47.... 140. Byloje nustatyta, kad informacija apie atsakovo (banko) siūlomą galimybę... 141. 48.... 142. Pažymėtina, kad remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, būsto kredito... 143. 49.... 144. Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 145. 50.... 146. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais,... 147. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų... 148. 51.... 149. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios... 150. 52.... 151. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi... 152. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 153. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti... 154. Priteisti atsakovei Luminor bank AS Lietuvos skyriui iš ieškovų R. A. 41,60...