Byla 2-1517-407/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Egidijos Tamošiūnienės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Parama verslui“, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Admiras“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „VICUS“ ir nutarta jai iškelti bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-552-555/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės DNB banko pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Vicus“, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, Nordea Bank akcinė bendrovė Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Continentals Investment Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekskomisarų biuras“, uždaroji akcinė bendrovė „Bodesa“, ir ieškovo V. Z. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Vicus“, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė DNB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „VKK Kaunas“, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „VKK Investicija“, uždaroji akcinė bendrovė „VKK Vilnius“, uždaroji akcinė bendrovė „Parama verslui“, Nordea Bank akcinė bendrovė Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bankrutavusi Nacionalinė kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „Admiras“.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teisme gautas ieškovės AB DNB banko pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Vicus“ iškėlimo. Ieškovė ir tretieji asmenys yra atsakovės kreditoriai. Prašymą iškelti UAB „Vicus“ bankroto bylą ieškovė grindė atsakovės vengimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus, jos nemokumu.

5Tame pačiame teisme gautas UAB „Vicus“ direktoriaus V. Z. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Vicus“. Ieškovas nurodė, kad įmonė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, kurių priežastis – finansavimo stoka prekybos centro „Kalniečiai“ fasadinės dalies rekonstrukcijos užbaigimui bei AB DNB banko pritaikytas areštas prekybos centro patalpoms. Nurodoma, kad nepatrauklus išorinis pastato vaizdas atstumia nuomininkus bei pirkėjus, dėl ko atsakovė turi mažinti patalpų nuomos kainas, o tai lėmė apyvartinių lėšų trūkumą.

6Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi abi civilinės bylos sujungtos į vieną.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Vicus“; iškėlė UAB „Vicus“ bankroto bylą, paskyrė UAB „Vicus“ bankroto administratoriumi J. V. ir nutarė atlikti kitus, su bankroto bylos iškėlimu susijusius, veiksmus.

9Teismas konstatavo, jog remiantis byloje atliktomis teismo ekspertizėmis, atsakovės UAB „Vicus“ reali turto vertė yra ženkliai mažesnė nei balanse apskaityta bendra turto vertė. Aplinkybė, kad nekilnojamo turto vertė, nustatyta atsakovės nurodytuose atliktuose turto įvertinamuose, skiriasi nuo ekspertizės aktais nustatytos turto vertės, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės aktu, juolab, jog atsakovės turto vertinimai atlikti žymiai anksčiau, o rinkos sąlygos šiuo metu yra pasikeitusios. Atsakovė nepaneigė, kad teismo ekspertizės aktuose nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos vertės (CPK 178 str., 185 str. 1 d.). Atsakovės balanse trumpalaikių įsipareigojimų deklaruojama suma yra ne tik mažesnė, bet ir nėra aiškios šių įsipareigojimų atgavimo perspektyvos. Atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 7 805 626 Eur sumą. Nuo restruktūrizavimo bylos atsakovei inicijavimo atsakovės turimi įsipareigojimai ženkliai nesikeitė, su kreditoriais nebuvo atsiskaitoma. Įvertinęs įmonės turimo nekilnojamo turto vertę 4 019 300 Eur (800 000 Eur, 989 300 Eur ir 2 230 000 Eur) ir pradelstų įmonės įsipareigojimų kreditoriams santykį 7 805 626 Eur, teismas sprendė, kad atsakovė neabejotinai atitinka nemokios įmonės statusą, jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Nustačius atsakovės nemokumą, restruktūrizavimo byla negali būti keliama (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 5 d. 3 p.).

10III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

11Trečiasis asmuo UAB „Parama verslui“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį iškelti atsakovei UAB „VICUS“ restruktūrizavimo bylą; skirti pakartotinę ekspertizę, siekiant nustatyti atsakovės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto rinkos vertę apžiūros dienai, ekspertizę pavedant atlikti teismo ekspertui M. K.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovė prieštaravo teismo ekspertų skyrimui, o teismas į tai neatsižvelgė, todėl kyla abejonių dėl ekspertų nešališkumo. Teismas neatsižvelgė į apeliantės UAB „Parama verslui“ ir atsakovės UAB „VICUS“ tiek raštu, tiek žodžiu išreikštą kritiką dėl ekspertizių išvadų. Teismas tokiu būdu nesilaikė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą (CPK 270 str. 4 d. 2, 3 p., 331 str. 4 d. 2, 3 p.). Teismas ekspertų išvadų nevertino remiantis bendromis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Teismas neištyrė visų eksperto išvadų elementų, nepatikrino jų pagrįstumo, ekspertų taikomų metodų moksliškumo. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, motyvuodamas tuo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti teismo ekspertų pateikta išvada.
2. Pastato (prekybos centro), esančio Savanorių pr. 375, Kaune, vertės nustatymo teismo ekspertizėje, pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimus, turtas įvertintas tik vienu, pajamų, metodu ir nemotyvuota, kodėl vertinimas nebuvo atliktas dviem metodais. Vertintas objektas yra specialios paskirties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme, t. y. jo vertė galėjo būti apskaičiuota išlaidų (kaštų) metodu. Trečiojo ir ketvirtojo prekybos centro aukštų patalpos neįrengtos, todėl neduoda ir negali duoti pajamų, todėl jos negalėjo būti įvertintos pajamų metodu. Neaišku, kokio ploto (faktinio ar kitokio) patalpų vertę ekspertė nustatinėjo. Ekspertė nepagrįstai lyginamuosius objektus – patalpų nuomos sandorius, pasirinko tik VĮ Registrų centre įregistruotus sandorius, nevertindama kitų galimų duomenų. Lyginamieji objektai savo plotu nepanašūs į ekspertizės objektą. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. DGV150504 prekybos centro vertė 2015 m. gegužės 4 d. sudarė 11 011 000 Eur, t. y. ekspertės nustatyta ekspertizės objekto 1 m2 vertė daugiau kaip 3 kartus mažesnė nei nustatyta šioje ataskaitoje. Remiantis realiomis prekybos centre esančių negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartimis, darytina išvada, kad ekspertizės objekto vertė yra 3 kartus didesnė nei nustatyta ekspertės. Ekspertas G. T., vertindamas didelį skaičių žemės sklypų, juos pagal plotus suskirstė tik į 2 grupes, todėl kyla abejonių, ar jis tinkamai parinko lyginamuosius objektus.

12Trečiasis asmuo UAB „Admiras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį iškelti atsakovei UAB „VICUS“ restruktūrizavimo bylą; skirti pakartotinę ekspertizę, siekiant nustatyti atsakovės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto rinkos vertę apžiūros dienai, ekspertizę pavedant atlikti teismo ekspertui M. K.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nevertino Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. DGV150504, nors teismo ekspertė įvertino ekspertizės objekto 1 m2 kainą daugiau nei 3 kartus mažesne verte nei nustatyta šioje ataskaitoje, prekybos centro patalpų subnuomos sandorių, Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. DGV150504/1, nors teismo ekspertas žemės sklypus įvertino net 12 kartų mažesne verte nei nustatyta šioje ataskaitoje, fragmentų iš prekybos centro planų, nuotraukų, patvirtinančių, jog ekspertė nevertino 788 m2 realiai egzistuojančio ploto, išrašo iš VĮ Registrų centro apie patalpos mokestinę vertę, žemės mokesčio deklaracijos duomenų, nors mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, skelbimo iš nekilnojamojo turto agentūros internetinės svetainės, 2016 m. gegužės 11 d. atsakovės rašytinių paaiškinimų dėl teismo ekspertų išvadų. Teismo ekspertas, nustatydamas žemės sklypų vertę, nepagrįstai juos pagal plotus suskirstė tik į 2 grupes. Teismo ekspertė ekspertizės objekto vertę nustatė net 3 kartus mažesnę nei nustatė VĮ Registrų centro Kauno filialas nekilnojamojo turto atskaitoje Nr. L-10-1182. Teismas taip pat nevertino žemės sklypų hipotekos lakštų, kuriuose ekspertizės objekto vertė 2008 m. balandžio – gegužės mėn. buvo daugiau nei 11 mln. Eur. Pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimus, prekybos centras įvertintas tik vienu metodu, nepagrįstai netaikytas išlaidų (kaštų) metodas. Ekspertė palyginamuosius nuomos sandorius parinko savo plotu neanalogiškuose prekybos centruose.
2. Teismas, šioje byloje esant prieštaringai informacijai, šių prieštaravimų nepašalino, nenurodė argumentų, kodėl nevertino paminėtų įrodymų. Teismas, pažeisdamas CPK 218 straipsnį, teismo ekspertizėms suteikė išankstinę galią. Teismas, spręsdamas įmonės mokumo klausimą, nepagrįstai vertino ne visą įmonės balanse apskaitytą turtą, o tik nekilnojamąjį. Net remiantis nepagrįstomis ekspertų išvadomis, atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės įmonės balansinio turto vertės. Atsakovė yra veikianti, gaunanti pajamas, turinti turto ir moki įmonė.

13Atsakovė UAB „VICUS“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį iškelti atsakovei UAB „VICUS“ restruktūrizavimo bylą; skirti pakartotinę ekspertizę, siekiant nustatyti atsakovės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto rinkos vertę apžiūros dienai, ekspertizę pavedant atlikti teismo ekspertui M. K.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nevertino jam 2016 m. balandžio 29 d. ir 2016 m. gegužės 6 d. pateiktų įrodymų, taip pat 2016 m. gegužės 11 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų. Nurodomi argumentai, sietini su įrodymų vertinimu, analogiški pateiktiems apeliantės UAB „Admiras“ atskirajame skunde.
2. Atsakovė yra moki įmonė. Vien atsakovės nekilnojamojo turto vertė sudaro 13 425 800 Eur (800 000 Eur neginčijama žemės sklypų Kaišiadorių raj. vertė + 6 690 000 Eur prekybos centro vertė + 5 935 800 Eur žemės sklypų Klaipėdos mieste vertė). Prie turimo nekilnojamojo turto pridėjus kitą įmonės turtą, atsakovės bendra turto vertė sudarytų 29 853 583,47 Eur, t. y. atsakovės pradelsti įsipareigojimai (7 805 626 Eur) neviršija įmonės pusės turto vertės.

14Atsiliepime į atsakovės UAB „VICUS“, trečiųjų asmenų UAB „Admiras“ ir UAB „Parama verslui“ atskiruosius skundus trečiasis asmuo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikianti per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, prašo atskiruosius skundus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Nagrinėjamu atveju gali būti nagrinėjamas tik pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne dėl pakartotinio restruktūrizavimo, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1406/2014 konstatavo, jog UAB „VICUS“ restruktūrizavimo byla nutraukiama tuo pagrindu, kad nepateiktas restruktūrizavimo planas.
2. UAB „VICUS“ iš esmės nuo 2012 m. spalio 2 d. pareiškimo dėl pirmos restruktūrizavimo bylos iškėlimo turėjo visas galimybes atkurti savo deklaruojamą mokumą, tačiau iki šiol nesiėmė jokių priemonių tam tikslui pasiekti.
3. Apeliantai nepagrindė, jog teismo ekspertai būtų nustatę neteisingą rinkos vertę. Atsakovė galėjo teikti ekspertui paaiškinimus. Apeliantai siekia vilkinti šios bylos nagrinėjimą.

15Atsiliepime į atsakovės UAB „VICUS“ atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Parama verslui“ prašo jį tenkinti. Atsiliepime pateikiami argumentai iš esmės analogiški atskirojo skundo argumentams, taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog UAB „VICUS“ kreditorių dauguma (UAB „Admiras“ ir UAB „Parama verslui“), turinčios daugiau kaip 2/3 visų finansinių reikalavimo teisių į UAB „VICUS“, pritaria atsakovės restruktūrizavimui.

16Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Admiras“ atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Parama verslui“ prašo jį tenkinti. Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie pateikiami atskirajame skunde.

17Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Parama verslui“ atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Admiras“ prašo jį tenkinti. Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie pateikiami atskirajame skunde.

18Atsiliepime į atsakovės UAB „VICUS“ atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Admiras“ prašo jį tenkinti. Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie pateikiami atskirajame skunde.

19Atsiliepime į trečiųjų asmenų UAB „Admiras“ ir UAB „Parama verslui“ atskiruosius skundus atsakovė UAB „VICUS“ prašo juos tenkinti. Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie pateikiami atskiruosiuose skunduose.

20Atsiliepime į atsakovės UAB „VICUS“, trečiųjų asmenų UAB „Admiras“ ir UAB „Parama verslui“ atskiruosius skundus trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Teismas pagrįstai nevertino 2015 m. gegužės 4 d. nekilnojamojo turto ataskaitos Nr. DGV150504 ir nekilnojamojo turto ataskaitos Nr. DGV150504/L dėl šių priežasčių: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-80-624/2015 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl drausminės nuobaudos turto vertintojui D. G.; ataskaitoje Nr. DGV150504 apžvelgiamos pajamos, imant vidutinę nuomos kainą iš UAB „Vicus“ pateiktų subnuomos sutarčių, tačiau nėra jokios apžvalgos, ar nuomos sutartyse nurodytos kainos atitinka realią rinką kainą, ar jos nėra fiktyvios; vertinimas atliktas pagal užsakovo pateiktą prašymą bei užsakovo pateiktus naujus kadastrinius matavimus, neįregistruotus VĮ Registrų centre; UAB „Vicus“ pateikti duomenys apie prekybos centro veiklą (nuomos pajamas, patalpų plotus, išlaidas ir pan.) keletą kartų skiriasi nuo turto vertinimo ataskaitoje analizuojamų duomenų; ataskaitoje Nr. DGVl5054/1 nurodyta žemės sklypų vertė orientuota į ateitį, nes ataskaitoje nurodyta, kad pagal turimus duomenis žemės sklypą yra numatoma jungti su greta esančiais sklypais bei formuoti gyvenamuosius kvartalus su daugiaaukščiais pastatais. Tai patvirtina ir 2015 m. balandžio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo pozicija, išdėstyta nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-712-236/2015. Teismas itin tiksliai ir aiškiai argumentavo, kodėl nagrinėjamu atveju rėmėsi teismo ekspertų pateiktu nekilnojamojo turto vertinimu, o ne VĮ Registrų centro masinio įvertinimo metu nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte. 2015 m. birželio 12 d. Baltijos turto vertinimo agentūros turto vertinimo ataskaita Nr. 15:06/08(V2)-1 nustatyta UAB „Vicus“ 40 žemės sklypų, esančių Klaipėdos m. savivaldybėje, vertė (1 055 100 Eur) iš esmės atitinka teismo eksperto nustatytą vertę. Apeliantų teiginius dėl didesnio prekybos centro ploto paneigia bylos medžiaga, patvirtinanti, kad 2014 m. vasario 24 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-678/2014 konstatuota, kad šio pastato rekonstrukcija atlikta neteisėtai. Į bylą pateikti subnuomos sandoriai sudaryti ne UAB „VICUS“, o UAB „VKK Vilnius“ ir / ar UAB „Baziris“ ir trečiųjų asmenų, todėl tokie sandoriai nepatvirtina UAB „Vicus“ teisių į didesnes nei deklaruojamas nuomos pajamas.
2. Bendrovės vadovas nurodė, kad nebaigtą statybą sudaro kitų bendrovių investuotos lėšos, kurios nėra perduotos UAB „Vicus“, tačiau nenurodė jokio teisinio pagrindo, kodėl šios lėšos laikytinos UAB „Vicus“ nuosavybe. UAB „Vicus“ nurodė turinti 1 783 915 Eur finansinio turto. UAB „Vicus“ teigimu, ji valdo UAB „Upynalė“ akcijas, kurių vertė 1 049 728 Eur, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Kas sudaro likusią sumą, UAB „Vicus“ nepaaiškino. Teismui nebuvo pateikti objektyvūs duomenys, pagrindžiantys gautinų sumų sudėtį, todėl teismas visiškai pagrįstai atsisakė laikyti šias sumas realiomis. 2013 m. kovo 31 d. debitorių sąrašai didžiąja dalimi sutampa, todėl abejotina, ar UAB „Vicus“ deklaruojama piniginių srautų suma yra reali ir tikėtina.
3. Bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Atsakovės veikla yra nuostolinga. Atsakovės nepadengti įsiskolinimai yra kilę dar 2008 m., t.y. įsiskolinimai yra ilgalaikiai. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nustačius, kad įmonė kurį laiką nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės. Atsakovė nesugebėjo ilgą laiką naudojantis restruktūrizuojamos įmonės statuso suteikiamomis garantijomis, vykdyti ir plėtoti savo komercinę veiklą taip, kad būtų atsiskaityta (bent iš dalies) su kreditoriais. Atsakovė pajamas generuoja iš vienintelio šaltinio – nuomos santykių su UAB „VKK Vilnius“. Atsakovės balanse apskaitomo turto vertė dirbtinai padidinta. Atsakovės perspektyvos ir veiksmai artimiausiais metais yra itin abstraktūs. Aptariamu atveju mokumo pagrindimo įrodinėjimo našta teko atsakovei UAB „Vicus“, tačiau atsakovė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių stabilią atsakovės finansinę padėtį.

21Kitų atsiliepimų į atskiruosius skundus nebuvo gauta.

22Trečiasis asmuo AB SEB bankas 2016 m. liepos 20 d. teismui pateiktame informaciniame pranešime informuoja, jog AB SEB banko kaip kreditoriaus pozicija nepaisant nepateikto atsiliepimo į atskiruosius skundus nėra pakitusi ir AB SEB bankas ir toliau nepritaria UAB „VICUS“ restruktūrizavimui.

23Atsakovė UAB „VICUS“ 2016 m. liepos 20 d. teismui pateiktame rašte prašo užtikrinti nešališką ir visapusišką šios civilinės bylos nagrinėjimą.

24Teismas

konstatuoja:

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Atsakovė UAB „VICUS“ ir jos kreditoriai – tretieji asmenys UAB „Parama verslui“ ir UAB „Admiras“, ginčydamos pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta iškelti atsakovei UAB „VICUS“ restruktūrizavimo bylą ir nuspręsta jai iškelti bankroto bylą, atskiruosius skundus grindžia iš esmės tapačiais argumentais, todėl tikslinga dėl visų atskirųjų skundų pasisakyti kartu.

27Atskirieji skundai atmestini.

28Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi iškėlė UAB „Vicus“ restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-712-236/2016 Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Vicus“ klausimui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje pažymėjo, kad neabejotinai pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykis (ar jis jau atitinka nemokumo lygį) priklausys nuo to, ar yra pagrindas nekilnojamąjį UAB „Vicus“ priklausantį turtą (prekybos centrą ir sklypus Klaipėdoje ir Kaišiadoryse) apskaityti didesne nei masinio vertinimo būdu nustatyta ir Nekilnojamojo turto registre nurodyta UAB „Vicus“ turimo turto verte. Masinio vertinimo būdu nustatyta turto vertė gali būti paneigta atlikus turto vertinimą ar kitais įrodymais, patikimai paneigiančiais masinio vertinimo rezultatus. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat konstatavo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pašalintos abejonės dėl balanse apskaitytos UAB „Vicus“ turto realios vertės, taip pat tinkamai nenustatyta pradelstų įsipareigojimų bendra suma, t. y. nenustatyti tinkamai rodikliai, kurie turi esminę reikšmę, sprendžiant dėl vienos iš sąlygų restruktūrizavimo bylai iškelti – įmonės (ne)mokumo.

29Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, sprendė, jog atsakovė UAB „VICUS“ faktiškai yra nemoki, ir tuo pagrindu atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą bei sprendė esant pagrindą iškelti bankroto bylą. Atskiruosiuose skunduose ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nustatant atsakovės turimo turto vertę, remtis teismo ekspertų nustatyta apeliantės nekilnojamojo turto – prekybos centro, esančio Savanorių pr. 375, Kaune, ir 40 vnt. žemės sklypų, esančių Klaipėdos mieste, verte bei sprendimą nustatant turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį vadovautis vien nekilnojamojo turto verte, neįtraukiant į jį kito, atsakovės balanse atvaizduoto turto. Byloje ginčo dėl atsakovės UAB „VICUS“ pradelstų įsipareigojimų vertės (7 805 626 Eur) nekilo. Todėl toliau apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, pasisakys dėl juose keliamų klausimų.

30Dėl kito nei nekilnojamasis turto priskyrimo atsakovės UAB „VICUS“ turimo turto masei

31Apeliančių nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino vien atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą ir nepagrįstai prie atsakovės UAB „VICUS“ turto nepriskyrė kito turto, kurį, apeliančių teigimu, sudaro ilgalaikis turtas „nebaigta statyba“ (1 882 650 Eur), ilgalaikis finansinis turtas (1 783 915 Eur), į kurį, be kita ko, patenka UAB „Upynalė“ akcijos (1 049 728 Eur), trumpalaikis turtas – debitorių įsiskolinimai atsakovei, iš jų sąrašo išbraukus jau išregistruotas bendroves (12 761 219,07 Eur). Pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą. Remiantis 2016 m. balandžio 29 d. balanso už 2015 metų ataskaitinį laikotarpį duomenimis, bendra atsakovės UAB „VICUS“ turimo turto vertė – 36 479 212 Eur (t. 13, b. l. 22-23). Šios įmonės turtą sudaro ilgalaikis turtas (23 301 806 Eur) ir trumpalaikis turtas (13 177 406 Eur). Kaip ilgalaikį turtą įmonė savo balanse yra apskaičiusi žemę (8 672 003 Eur), pastatus ir statinius (10 963 238 Eur), nebaigtą statybą (1 882 650 Eur), po vienerių metų gautinas sumas (10 137 Eur), kitą finansinį turtą (1 773 778 Eur). Kaip trumpalaikį turtą įmonė savo balanse yra apskaičiusi išankstinius apmokėjimus (251 080 Eur), pirkėjų įsiskolinimą (17 494 Eur) ir kitas gautinas sumas (12 908 832 Eur). Aktualiausių atsakovės UAB „VICUS“ finansinės atskaitomybės duomenų (už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 22 d.), kaip to reikalavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė (t. 10, b. l. 71-72).

32Tačiau kartu pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas, savo praktikoje spręsdamas dėl įmonių nemokumo, kaip jis yra apibrėžiamas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, yra išaiškinęs, jog įmonių balanso duomenimis apie įmonės turtą ir jo vertę galima remtis tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo, t. y. kai jame nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2164/2013). Sprendžiant dėl įmonės nemokumo, teisinę reikšmę turi ne įmonės balanse nurodyta turto vertė, bet į įmonės balansą įrašyto turto vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1187/2013). Kilus ginčui, ar balanse įrašyta įmonės turto vertė atitinka realią turto rinkos vertę, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, turi būti vertinama faktinė įmonės turto rinkos vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2014). Šiame kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, šiuo atveju – atsakovei UAB „VICUS“ (CPK 12 str., 178 str., ĮBĮ 9 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, jog atsakovės 2015 m. laikotarpio finansinės atskaitomybės duomenys, kuriomis vadovaujasi apeliantės, remiantis viešais duomenimis, nebuvo įregistruotos VĮ Registrų centre – paskutiniai įregistruoti yra 2014 m. laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentai (CPK 179 str. 3 d.), ir nors vien tai nesudaro pagrindo nesivadovauti jais kaip įrodymu, tačiau būtina įvertinti jų patikimumą visų byloje esančių įrodymų visumos kontekste.

33Apeliančių teigimu, ilgalaikį turtą „nebaigta statyba“ (1 882 650 Eur) sudaro UAB „VICUS“ investicijos į prekybos centro kapitalinio remonto, rekonstravimo ir statybos darbus, kurie yra nebaigti. Apeliančių įsitikinimu, užbaigus prekybos centro remonto, rekonstrukcijos darbus, šios statybos išlaidos bus priskirtos prekybos centrui, t. y. jo vertė padidės atitinkama suma įvertinus nusidėvėjimą. Pažymėtina, jog apeliantės nepateikė paaiškinimų ir įrodymų, kokios konkrečiai investicijos į šią sumą įeina, kada ir kokiu tikslu jos buvo atliktos. Kaip matyti iš 2016 m. vasario 12 d. teismo ekspertizės akto Nr. 1754 EKZ_2015 ALA VHAN, kuriuo buvo įvertintos UAB „VICUS“ nuosavybės teise priklausančios prekybos centro patalpos, teismo ekspertė, nustatydama ekspertizės objekto vertę, skaičiavimuose naudojo po apžiūros nustatytą plotą, kartu įvertindama potencialaus pirkėjo riziką, jei toks plotas po naujų kadastrinių matavimų bei plotų perskirstymo nebūtų registruotas Nekilnojamojo turto registre. Taigi teismo ekspertė iš esmės įvertino faktinį prekybos centro plotą, padidėjusį po atliktos rekonstrukcijos, t. y. po rekonstrukcijos jau atitinkamai padidėjusią turto vertę, todėl nėra pagrindo šias galimas investicijas antrą kartą skaičiuoti kaip atsakovės turimą turtą. Duomenų, kad po teismo ekspertės 2016 m. vasario 12 d. išvadų surašymo būtų buvusios atliktos papildomos investicijos, apeliantės nepateikė.

34Be to, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 24 d. pareikalavo iš atsakovės pateikti naujausius UAB „VICUS“ finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 22 d., t. y. balansą su pelno nuostolio ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita, pinigų srautų ataskaita, su straipsnių šifruotėmis bei aiškinamuoju raštu bei kitus duomenis, be kita ko, patvirtinančius, ar įmonė vykdo realią veiklą (t. 10, b. l. 71-72). Šiame kontekste pažymėtina, jog atsakovė teismui pateikė tik dalį teismo išreikalautos informacijos, nepateikdama jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teismui spręsti apie jos nurodomo turto – investicijų į nebaigtą statybą, egzistavimą. Kreditoriams bandant išsiaiškinti šitą aplinkybę, 2016 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė negalėjo paaiškinti, kas sudaro balanse nurodomą nebaigtą statybą (teismo posėdžio garso įrašo dalis nuo 01:12:30 iki 01:13:45). Todėl esant tokiai situacijai, atsakovė laikytina neįrodžiusi šios aplinkybės (CPK 178 str.).

35Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai prie atsakovės turimo turto nepriskyrė apeliančių deklaruojamo ilgalaikio finansinio turto (1 783 915 Eur), į kurį, be kita ko, apeliančių teigimu, patenka UAB „Upynalė“ akcijos (1 049 728 Eur), pastebėtina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų įsitikinti tokio turto egzistavimu bei jo rinkos verte. Vadovaujantis viešai prieinamais VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „Upynalė“ VĮ Registrų centrui paskutinį kartą finansinės atskaitomybės duomenis pateikė 2008 metais, dabartiniai įmonės akcininkai nėra išviešinti (CPK 179 str. 3 d.), dėl ko kyla pagrįstų abejonių dėl šio finansinio turto apskaitymo finansinės atskaitomybės dokumentuose pagrįstumo. Teismui nebuvo pateiktas akcininkų sąrašas ar kiti atitinkami įrodymai, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie viso nurodomo UAB „Upynalė“ akcijų paketo valdymą. Nepaisant to, kad teismas reikalavo iš atsakovės pateikti išsamius duomenis, patvirtinančius jos aktualią turtinę padėtį (t. 10, b. l. 71-72), atsakovei nepateikus atitinkamų duomenų, pagrindžiančių jos teiginius apie turimas UAB „Upynalė“ akcijas ir jų vertę bei kitą finansinį turtą (kurio apeliantės apskritai nedetalizuoja, t. y. nenurodo, kas konkrečiai jį sudaro), teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio apeliančių deklaruojamo ilgalaikio finansinio turto nepriskyrė prie atsakovės bendros turto vertės.

36Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pritaria ir pirmosios instancijos teismo sprendimui nustatant atsakovės turto vertę į ją neįtraukti apeliančių deklaruojamų atsakovės turimų reikalavimo teisių į trečiuosius asmenis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad į atsakovės debitorių sąrašą (t. 12, b. l. 130-131) įrašytos UAB „Papilys“, UAB „Madisson Group“, UAB „STA statyba“ yra išregistruotos iš Juridinių asmenų registro, o tai suponuoja išvadą, kad šių juridinių asmenų jau nėra, todėl nėra galimybės atgauti ir nurodytus įsiskolinimus. Nurodytos išvados nekeičia apeliančių atlikti debitorinių įsipareigojimų dydžio perskaičiavimai, iš jų atimant nurodytų įmonių atžvilgiu turimus reikalavimus, nes, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vertinant realias galimybes atgauti debitorinius įsiskolinimus, atsižvelgtina ir į tai, kad bene didžiausius įsiskolinimus turintiems debitoriams yra iškeltos restruktūrizavimo arba bankroto bylos. Apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu UAB „Sanda“ ir UAB „Vekšis“ yra bankrutavusios, UAB „VKK Investicija“ – iškelta restruktūrizavimo byla. Kaip patvirtina atsakovės debitorių sąrašas 2015 m. gruodžio 31 d. (t. 12, b. l. 130-131), taip pat susitarimai dėl skolos grąžinimo (t. 12, b. l. 132-140), ir ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, didžioji dalis atsakovės debitorių yra fiziniai asmenys, kurių prievolių įvykdymas buvo užtikrintas atsakovės turtu arba dėl kurių įvykdymo laidavo atsakovė, o jiems neįvykdžius savo prievolių, reikalavimai buvo nukreipti į atsakovę. Vertinant tai, kad kreditoriams nepavyko išsiieškoti skolų iš pagrindinių skolininkų fizinių asmenų, mažai tikėtinos ir pačios atsakovės galimybės gauti realų šių įsipareigojimų įvykdymą. Įvertinus aptartas aplinkybes, ir atsakovei nepateikus duomenų apie jos deklaruojamų debitorinių įsipareigojimų gavimo realumą bei jų išieškojimo galimybes, nustatant į atsakovės balansą įrašyto turto realią vertę, yra pagrindas teigti, jog labiau tikėtina, kad atsakovės į balansą įrašytas turtas – debitorių įsiskolinimai atsakovei, nėra atsakovės realus turtas.

37Kaip minėta, įmonės balanso duomenys apie įmonės turto vertę gali būti reikšmingi tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl to, jog balanse nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį. Susiklosčius situacijai, kai atsakovės UAB „VICUS“ pateikti 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. kovo 23 d. banko sąskaitų išrašai (t. 10, b. l. 125-133) patvirtina, jog atsakovė nedisponuoja piniginėmis lėšomis banko sąskaitose (kasos operacijų duomenys, nepaisant teismo reikalavimo, į bylą nebuvo pateikti), kas leidžia daryti prielaidą, jog realios veiklos įmonė nevykdo, atsakovei nepateikus nei aktualiausių (2016 m. laikotarpio) finansinės atskaitomybės duomenų, nei 2015 metų laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto, nei jokio kito dokumento, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės ilgalaikio bei trumpalaikio turto sudėtį ir daryti išvadą, kad balanse, kuris net ir nebuvo išviešintas VĮ Registrų centre, nurodyto turto vertė atitinka realią jo vertę ir atspindi šios įmonės finansines galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais iš turimo turto, taip pat nepateikus jokių duomenų, kad atsakovė nuo 2012 m., kuomet pirmą kartą buvo kreiptasi dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, būtų ėmusis konkrečių veiksmų įmonės mokumo problemoms spręsti ar kad įmonės turtinė padėtis būtų pagerėjusi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekilnojamojo turto vertę laikė įmonės turto verte, neįtraukdamas į pastarąją kito apeliančių deklaruojamo ilgalaikio ir trumpalaikio turto.

38Dėl atsakovės UAB „VICUS“ nekilnojamojo turto vertės

39Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovės turimo nekilnojamojo turto rinkos vertę, rėmėsi teismo ekspertų išvadomis. 2015 m. spalio 12 d. ekspertizės aktu Nr. 1682 EKZ_2015 GTA KLAI, ekspertizės objektų, esančių Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., rinkos vertė, vertės nustatymo datai, t. y. 2015 m. spalio 12 d., yra 989 300 Eur (40 žemės sklypų, priklausančių nuosavybės teise UAB „Vicus“). 2016 m. vasario 12 d. ekspertizės aktu Nr. 1754 EKZ_2015 ALA VHAN, ekspertizės objekto – pastato (prekybos centro), esančio Kauno m. sav., Kauno m., Savanorių pr. 375, rinkos vertė 2015 m. gruodžio 3 d. yra 2 230 000 Eur. Apeliantės ginčija šias teismo ekspertų nustatytas nekilnojamojo turto vertes, prašo skirti pakartotinę teismo ekspertizę.

40Sutiktina su apeliančių argumentais, jog tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, o teismo sprendimas remtis vienais įrodymais, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas. Tačiau įvertinusi skundžiamos teismo nutarties motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti nagrinėjamu atveju buvus šių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių civilinio proceso normų pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas aptarė ne tik teismo ekspertizių aktus, tačiau ir įrodymus, kuriais apeliantės grindė nesutikimą su teismo ekspertizių išvadomis (teismo nutarties 4 psl. paskutinė pastraipa), dėl ko teisėjų kolegija nesutinka su apeliančių teiginiais, jog teismas apskritai nevertino jų pateiktų įrodymų, dėl jų nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas taip pat motyvavo, kodėl, jo vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti teismo ekspertų išvadomis (teismo nutarties 5 psl. priešpaskutinė ir paskutinė pastraipos, 6 psl. pirma pastraipa). Todėl negalima sutikti su apeliančių argumentais dėl jų teisės į teisingą teismą, garantuojamos tiek nacionalinės teisės, tiek Europos žmogaus teisių konvencijos, pažeidimo. Teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios praktikos laikosi iš Lietuvos Aukščiausias Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008).

41Apeliantės nesutinka su teismo ekspertizių išvadomis iš esmės, dėl ko teisėjų kolegija pasisako. Apeliantės, be kita ko, ginčija teismo ekspertizės, kuria buvo įvertintos atsakovei UAB „VICUS“ nuosavybės teise priklausančios prekybos centro patalpos, išvadas tuo aspektu, jog faktiškai sudarytos subnuomos sutartys rodo didesnes pajamas nei apskaičiavo teismo ekspertė. Nors neatmestina galimybė tam tikrais atvejais nustatant tikėtinas nuomos pajamas remtis faktiškai sudarytų sandorių verte, tačiau būtina įsitikinti, ar tokie sandoriai atitinka rinkos kainas, ar juose numatyta nuomos kaina nėra nulemta kitų, tiesiogiai su sudarytu sandoriu nesusijusių aplinkybių ir pan. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismo ekspertės sprendimu, nustatant tikėtinas nuomos pajamas, palyginti aktualiu vertinimui laikotarpiu siūlomus rinkoje ir įvykusius panašaus turto ir panašiose vietose komercinės paskirties patalpų nuomos sandorius bei jų pagrindu nustatyti turto nuomos rinkos vertę, nes tai šiuo atveju geriausiai atitinka turto vertinimo tikslą nustatyti būtent rinkos vertę – apskaičiuotą pinigų sumą, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 10 d.). Šiuo aspektu pažymėtina, jog teismo ekspertizės akte pateikta išsami subnuomos sutarčių suvestinės analizė, iš kurios matyti, kad teismo ekspertė atsižvelgė į faktiškai užimtą (išnuomotą) prekybos centro patalpų plotą, nustatydama efektyviąsias nuomos pajamas, taip pat aptartas skirtumas tarp jos nustatyto (žemesnio) nuomos pajamų dydžio ir faktinio dydžio, nurodomo subnuomos sutartyse. Teismo ekspertė, be kita ko, įvertino faktiškai gaunamas pajamas, taip pat paaiškino, jog yra tikėtina, kad nuomojant už eksperto nustatytą nuomos rinkos vertę patalpų užimtumas bus aukštesnis nei faktinis, o kartu tai sugeneruos ir aukštesnes nuomos pajamas negu yra faktinės sąskaitose pateiktos nuomos pajamos (teismo ekspertizės 44-45 psl.).

42Nesutiktina ir su tais apeliančių argumentais, kuriuose nurodoma, jog teismo ekspertė, nustatydama prekybos centro patalpų rinkos vertę, nepagrįstai skaičiavimus atliko remdamasi tik vienu – pajamų, metodu, ir nemotyvavo, kodėl vertinimas neatliktas bent dviem turto vertinimo metodais. Kaip matyti iš teismo ekspertizės akto, teismo ekspertė aiškiai aptarė savo sprendimą turto vertinimą atlikti vienu metodu: teismo ekspertizės 33 psl. yra nurodoma, jog atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju pajamų metodu ekspertizės objekto vertę nustatyti įmanoma, be to, ekspertizės objektas nėra priskirtinas specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų kategorijai – išlaidų (kaštų) metodo taikymas nustatant ekspertizės objekto rinkos vertę nėra tinkamas, o pajamų metodo taikymas, netaikant lyginamojo metodo ir išlaidų (kaštų) metodo, yra visiškai pakankamas ir pagrįstas. Taigi apeliančių argumentai apie Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimų pažeidimą atmestini, nes turto vertinimas vienu metodu nėra draudžiamas, jeigu turto vertintojas tokį savo pasirinkimą pagrindžia turto vertinimo ataskaitoje (Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – Metodika, 55 p.).

43Atitinkamai nepagrįsti ir apeliančių argumentai, jog teismo ekspertė privalėjo taikyti ir išlaidų (kaštų) metodą, nes jis taikomas tik kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma (Metodikos 66 p.). Apeliančių nurodoma aplinkybė, jog 3 ir 4 prekybos centro aukšto patalpos nėra įrengtos, todėl neduoda ir negali duoti pajamų, teismo ekspertės taip pat buvo įvertinta – teismo ekspertizės 34 psl. nurodoma, jog 3–4 lygiuose rinkos nuoma nustatoma su prielaida, kad šios patalpos yra pritaikytos nuomai, t. y. įrengtos. Pagrindo spręsti, jog teismo ekspertė netinkamai atliko vertintinų patalpų ploto pasirinkimą, teisėjų kolegija, įvertinusi išsamiai teismo ekspertizės akto 23 psl. aprašytas vertintino ploto pasirinkimo aplinkybes, taip pat nenustatė. Pavienis atsakovės pateiktas skelbimas iš nekilnojamojo turto agentūros internetinės svetainės negali paneigti teismo ekspertizės akte atliktos išsamios rinkos sąlygų ir konkrečių lyginamųjų sandorių analizės ir jos pagrindu atliktų išvadų. Dėl tos pačios priežasties, ginčo turto vertę nustačius individualiai, įvertinus visas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, tokiu būdu apskaičiuotos rinkos vertės skirtumas nuo mokestinės vertės, neturint duomenų, kaip pastaroji buvo nustatyta, teismo ekspertizės išvadų taip pat nepaneigia. Tai, jog teismo ekspertės pasirinktų palyginamųjų objektų plotas skiriasi nuo ekspertizės objekto ploto, nesudaro pagrindo spręsti nustačius netinkamą prekybos centro patalpų rinkos vertę, nes, kaip matyti iš teismo ekspertizės 40–43 psl. pateiktų skaičiavimų, teismo ekspertė dėl ploto skirtumų darė atitinkamas pataisas. VĮ Registrų centro Kauno filialo įvertinimo ataskaita Nr. L-10-1182 (t. 12, b. l. 43-82) atlikta nustatyti prekybos centro patalpų vertę, buvusią 2010 m. lapkričio 2 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo turto vertės duomenimis, egzistavusiais daugiau nei prieš 5 metus. Pritartina pirmosios instancijos teismo išsakytiems motyvams, jog vien aplinkybė, kad nekilnojamo turto vertė, nustatyta atsakovės nurodytuose atliktuose turto įvertinamuose, skiriasi nuo ekspertizės aktais nustatytos turto vertės, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės aktu.

44Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nepripažįsta pagrįstais ir su kitos teismo ekspertizės, kuria nustatyta atsakovei UAB „VICUS“ priklausančių Klaipėdos mieste esančių 40 žemės sklypų vertė, išvadoms apeliančių reiškiama kritika. Atsakovės pateikti įrodymai – minėtų žemės sklypų hipotekos lakštai (t. 12, b. l. 10-23), sudaryti 2008 m. balandžio 8 d. ir 2008 m. gegužės 13 d., nepaneigtina galimybė, kad juose minimi turto vertinimai atlikti dar seniau, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo daugiau nei 8 metų senumo duomenimis. Kaip jau minėta, skirtinga turto mokestinė vertė, lyginant ją su individualius turto vertinimu, kurio rezultatai gauti įvertinus visas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, ir neturint detalesnių duomenų apie mokestinės vertės nustatymą, savaime teismo ekspertizės išvadų taip pat nepaneigia, todėl apeliančių nurodomi žemės mokesčio deklaracijos duomenys neteikia pagrindo abejoti teismo ekspertizės išvadomis. Teismo ekspertas ekspertizės akto 41 psl. išsamiai motyvavo aplinkybes, nulėmusias jo pasirinkimą žemės sklypus vertinti tik vienu – lyginamuoju metodu, ir kodėl pajamų metodu bei išlaidų (kaštų) metodu atlikti skaičiavimai nagrinėjamu atveju netiksliai atspindėtų vertinamo turto vertę. Su apeliančių reiškiamomis abejonėmis, ar buvo tinkamai pasirinkti lyginamieji objektai, atsižvelgus į tai, kad teismo ekspertas, vertindamas didelį skaičių žemės sklypų, juos pagal plotus suskirstė tik į 2 grupes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, įvertinusi tai, jog teismo ekspertas, skaičiuodamas rinkos vertę lyginamuoju metodu, atsižvelgė į skirtingus lyginamųjų objektų plotus – taikė ploto pataisas (teismo ekspertizės akto 43-62 psl.). Teismo ekspertizės išvadas patvirtina ir byloje esanti Baltijos turto vertinimo agentūros parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 15:06/08(V2)-1, kurioje lyginamuoju metodu nustatyta atsakovei priklausančių 40 žemės sklypų Klaipėdos mieste rinkos vertė 2015 m. birželio 8 d. – 1 055 100 Eur (t. 8, b. l. 79-206), t. y. iš esmės analogiška teismo eksperto nustatytai turto vertei (989 300 Eur).

45Vadovaujantis CPK 219 straipsnio 2 dalies nuostata, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams. Susiklosčius tokiai situacijai, kai pirmosios instancijos teismui abejonių dėl eksperto išvadų pagrįstumo nekilo ir įmonės (ne)mokumo kriterijus galėjo būti įvertintas iš byloje esančių įrodymų visumos, teisėjų kolegija nesutinka su apeliančių argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog atsakovė atsisakė kviesti teismo ekspertus apklausti teismo posėdyje, nors tokį atsakovės prašymą teismas buvo patenkinęs (t. 12, b. l. 126). Todėl kitame teismo posėdyje atsakovės reiškiamas prašymas skirti pakartotinę ekspertizę neatitiko ir proceso operatyvumo bei koncentracijos principų (CPK 7 str.). Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, kurios galėtų sukelti abejonių eksperto išvadų pagrįstumu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje proceso operatyvumo ir koncentracijos principai turi būti taikomi dar griežčiau, apeliančių prašymo skirti pakartotinę ekspertizę netenkina (CPK 314 str.).

46Apibendrinant nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismo ekspertizių nustatyta atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto verte, ir atitinkamai teisingai nustatė atsakovės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį bei šių ir kitų byloje esančių duomenų pagrindu padarė pagrįstą išvadą apie atsakovės UAB „VICUS“ nemokumą, sudarantį įstatyminį pagrindą, viena vertus, atsisakyti atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą ir, antra vertus, iškelti bankroto bylą. Pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

48Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.