Byla 1A-178-932/2020
Dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta iki 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorei Valerijai Dėdinienei, nuteistajam G. S. ir jo gynėjai advokatei Rimutei Giruckienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta iki 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

3Skundžiamu nuosprendžiu G. S. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos ir G. S. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nustatant ją atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo dienos.

5Į bausmės laiką įskaitytas G. S. suėmimo laikotarpis nuo 2019 m. spalio 11 d. iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

6Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista, jos terminas pratęstas iki šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

7Nukentėjusiojo M. R. (M. R.) civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš G. S. priteista M. R. 150 eurų turtinei ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš G. S. priteista 11 eurų ir 3 centai teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I.

10Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

111.

12G. S. buvo pripažintas kaltu dėl to, jog pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2018 m. vasario 17 d., apie 13.00 val., bute, esančiame ( - ), pagrobė M. R. priklausantį 585 prabos, 6 gramų svorio, 21 dydžio auksinį žiedą, kurio vertė 300 eurų. Šie G. S. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

132.

14G. S. taip pat pripažintas kaltu dėl to, jog pagrobė svetimą turtą, įsibrovus į saugomą teritoriją, o būtent: jis 2018 m. birželio 4 d., apie 13.00 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. Z., A. Z. perlipus per statybvietę, esančią ( - ), aptvertą tvorą ir iš nebaigto statyti M. L. ir A. L. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio pastato pagrobdamas po vieną per tvoros viršų perėmė A. Z. jam perduotus 12 rulonų M. L. priklausančios apšiltinimo vatos „Technolite Optima“, kurios 1 rulono kaina 8,11 euro; ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018 m. birželio 4 d., apie 14.00 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. Z., A. Z. perlipus per statybvietę, esančią ( - ), aptvertą tvorą ir iš nebaigto statyti M. L. ir A. L. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio pastato pagrobdamas po vieną per tvoros viršų perėmė A. Z. jam perduotus 12 rulonų M. L. priklausančios apšiltinimo vatos „Technolite Optima“, kurios 1 rulono kaina 8,11 euro; ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018 m. birželio 4 d., apie 15.00 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su

15A. Z., A. Z. perlipus per statybvietę, esančią ( - ), aptvertą tvorą, ir iš nebaigto statyti M. L. ir A. L. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio pastato pagrobdamas po vieną per tvoros viršų perėmė A. Z. jam perduotus 12 rulonų M. L. priklausančios apšiltinimo vatos „Technolite Optima“, kurios 1 rulono kaina 8,11 euro, tokiu būdu pagrobė 291,96 euro vertės 36 rulonus M. L. priklausančios apšiltinimo vatos „Technolite Optima“. Šie G. S. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

16II.

17Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

183.

19Apeliaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę. Pažymi prisipažinęs dėl padarytų nusikalstamų veikų, atlyginęs dalį žalos, jau yra atlikęs dalį bausmės. Nurodo tikėjęsis, kad pagal BK 75 straipsnį bausmės vykdymas bus atidėtas bent 1 metams. Pabrėžia, kad nori laisvėje dirbti, pakeisti savo gyvenimą, mokėti mokesčius, atlyginti likusią žalą.

204.

21Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti.

22III.

23Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas

245.

25Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neginčija faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, kvalifikavimo bei kaltės, tad teisėjų kolegija šių klausimų plačiau neanalizuoja, tik pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nusikaltimų faktines aplinkybes bei teisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas. Apeliaciniu skundu nuteistasis ginčija jam paskirtos bausmės dydį, taip pat siekia, kad būtų pritaikytos BK

2675 straipsnio nuostatos ir jam paskirtos bausmės vykdymas būtų atidėtas bent 1 (vieneriems) metams. Taigi būtent šie nurodyti klausimai ir apibrėžia apeliacinio skundo ribas.

276.

28Nuteistojo prašymas sušvelninti paskirtą bausmę nėra detalizuotas, t. y. argumentai dėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių neišsakomi, o prašoma bendrai švelninti bausmę, tokį švelninimą, kaip galima suprasti, labiausiai siejant su bausmės vykdymo atidėjimu. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. S. buvo paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir po vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę pagal BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, taip pat aiškiai išdėstė aplinkybes, į kurias atsižvelgė skirdamas bausmę. Aukštesnės instancijos teismas šių aplinkybių iš naujo nekartoja ir pasisako dėl to, kas liko neaptarta, tuo pačiu sprendžiant, ar toks nevertinimas turėjo reikšmės skiriant bausmę.

297.

30Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad dėl abiejų nusikalstamų veikų yra po vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – G. S. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliaciniu skundu nuteistasis, prašydamas švelnesnės bausmės, akcentuoja atlyginęs nukentėjusiajam dalį žalos. Tokia aplinkybė yra išties teisinga ir ji, kaip matyti, pirmosios instancijos teismo liko neaptarta. Teismas nesvarstė, ar dalinis žalos atlyginimas gali būti pagrindas BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti. Dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymo teismų praktikoje yra pažymima, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019).

318.

32Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis M. R. civiliniu ieškiniu prašė atlyginti 300 Eur turtinę ir 300 Eur neturtinę žalą, pastarąją vėliau sumažino iki 200 Eur sumos (1 t., b. l. 29, 32, 71). Nuteistasis savo ruožtu nukentėjusiajam dar ikiteisminio tyrimo metu sumokėjo 150 Eur. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ši aplinkybė buvo nurodyta, tačiau ji aptarta, sprendžiant tik civilinio ieškinio klausimą ir neanalizuota bausmės skyrimo dalyje. Matyti, kad teismas konstatavo, jog 150 Eur buvo sumokėta nukentėjusiojo turtinei žalai atlyginti, dėl ko M. R. civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies, priteisiant iš G. S. nukentėjusiajam likusią dalį, t. y. 150 Eur, turtinei žalai atlyginti bei 300 Eur neturtinei žalai kompensuoti. Sprendžiant, ar nuteistojo veiksmai atlyginant nukentėjusiajam dalį žalos yra pakankamas pagrindas BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti, būtina vertinti, ar toks kaltininko elgesys parodo, kad jis supranta savo veiksmų neteisėtumą, apgailestauja dėl jų ir stengiasi išpirkti savo kaltę, kas būtų pakankamas pagrindas švelninti šio asmens baudžiamąją atsakomybę. Visgi tam, kad padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą teismas pripažintų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, yra keliami tam tikri reikalavimai. Visų pirma, nukentėjusiajam padaryta žala turi būti atlyginta ar pašalinta iki priimant teismo nuosprendį o, jei nuosprendis yra apskundžiamas, – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Žalos atlyginimo būdai gali būti labai įvairūs (pagrobto turto grąžinimas ar jo vertės atlyginimas pinigais, sugadinto daikto sutaisymas ir pan.), žalos atlyginimo motyvai taip pat gali būti įvairūs. Svarbiausia, kad kaltininkas šiuos veiksmus atliktų savo noru. Pažymėtina ir tai, jog kuo anksčiau kaltininkas atlygina ar veiksmais pašalina nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą žalą, tuo didesnę reikšmę tai turi skiriant jam bausmę. Tokių nuostatų laikomasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014 ir kt.).

339.

34Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistojo G. S. veiksmai, kuriais pastarasis atlygino nukentėjusiajam M. R. pusę turtinės žalos, nėra pagrindas analizuojamai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti, kas atitinkamai turėtų reikšmės, vertinant pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, taip pat nustatant galutinį subendrintos bausmės dydį. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis G. S. ir nukentėjusysis M. R. dar 2018 m. gegužės 3 d. sudarė rašytinį įsipareigojimą, kuriuo G. S. įsipareigojo iki 2018 m. gegužės 31 d. atlyginti nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą (likusią turtinę žalą, kurią sudaro 150 Eur, ir 200 Eur neturtinę žalą) (1 t., b. l. 71). Kaip matyti, nuteistasis tokio savo įsipareigojimo iki nustatytos datos neįvykdė ir, kas ypač svarbu, per daugiau nei pusantrų metų neatliko daugiau nė vieno mokėjimo žalai padengti. Atsižvelgiant į žalos dydį ir laiko tarpą nuo įsipareigojimo sudarymo iki nuosprendžio priėmimo, sunku patikėti, kad nuteistasis būtų dėjęs nuoširdžias pastangas, nukreiptas atlyginti likusią žalą. Pastarasis, būdamas jaunas ir darbingo amžiaus, ne tik daugiau nesumokėjo nė vieno euro, maža to, pasislėpė nuo tyrimo (objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad, pažeidęs paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, sąlygas išvyko į užsienį), dėl ko teismui nebuvo galimybės nagrinėti baudžiamąją bylą, teko skelbti G. S. paiešką, buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Tokie nuteistojo veiksmai niekaip nėra suderinami su nuoširdžiu atgailavimu ir noru atpirkti savo kaltę, atlyginant nuo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam padarytą žalą, dalinis jos atlyginimas laikytinas daugiau formaliu ir nėra pakankamas BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti.

3510.

36Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis nors ir buvo parinkta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis, tačiau jos dydis abiem atvejais nustatytas labiau artimas laisvės atėmimo bausmės minimumui. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis buvo teisiamas jau ne pirmą kartą, anksčiau jam jau buvo skirtos švelnesnės bausmės, be to, esant nustatyta po vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, laikytina, kad tiek parinkta bausmės rūšis, tiek jos dydžiai už BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas nėra per dideli. Bendrindamas paskirtas bausmes, teismas taikė apeliantui palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pridėdamas dalį (3 mėnesius) bausmės, skirtos už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad bendrindamas bausmes teismas iš esmės net ir neturėjo galimybės pridėti mažesnį bausmės dydį, kadangi BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (kaip išimtis numatyti atvejai, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, kas nagrinėjamu atveju nėra aktualu). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, ne per griežta, pilnai atitinkanti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, todėl ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

3711.

38Klausimas dėl galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymą, kas yra esminis apeliacinio skundo reikalavimas, pirmosios instancijos teisme nebuvo svarstomas (beje, to nė vienas iš proceso dalyvių ir neprašė). Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus reglamentuoja BK 75 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

3912.

40Galima sutikti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja formalieji kriterijai, leidžiantys svarstyti

41G. S. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. G. S. yra nuteistas padaręs du tyčinius (nesunkų ir apysunkį) nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse, jam paskirtos subendrintos bausmės dydis yra ženkliai mažesnis nei BK 75 straipsnio 1 dalyje už nurodyto pavojingumo nusikaltimus numatyta maksimali laisvės atėmimo trukmė. Visgi teisėjų kolegija pažymi, kad šių formalių kriterijų egzistavimas dar nėra pakankamas pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

4213.

43Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019 pažymėta, kad teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką, teismas turi atkreipti dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko vaidmenį darant tyčinę nusikalstamą veiką ir kt. Visais atvejais būtina atsižvelgti į teigiamas ir neigiamas kaltininko savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikaltimo padarymo priežastis. Ne mažiau svarbu įvertinti kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo: ar jis kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo ir atlygina padarytą žalą, stengiasi sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes ir pan.

4414.

45Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, svarstydama galimybę taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą, ypatingai atkreipia dėmesį į tai, kad G. S. praeityje jau du kartus buvo taikytas minimas institutas. Pirmąjį kartą galimybė atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą buvo suteikta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, kuriuo už BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį ir 132 straipsnio 1 dalį paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant įpareigojimus (1 t., b. l. 165-185). Antrąjį kartą BK 75 straipsnio nuostatas pritaikė Švenčionių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 11 d. nuosprendžiu, kuriuo paskyręs bausmę už BK 178 straipsnio 2 dalį bei subendrinęs ją su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir skyręs galutinę 2 (dvejų) metų 2 mėnesių laisvės atėmimą, jos vykdymą atidėjo maksimaliam 3 (trejų) metų terminui. Taigi nuteistajam jau du kartus buvo parodytas teismų pasitikėjimas, vadinasi, pastarasis turėjo, juo labiau, atsakingai įvertinti, kad padarius naujas nusikalstamas veikas ir, esant pagrindui skirti laisvės atėmimo bausmę, galimybė atidėti jos vykdymą gali būti ženkliai sumažėjusi arba išvis atmestina. Šioje vietoje tikslinga pažymėti, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos leidžia daryti išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas daugiau išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-457-677/2015).

4615.

47Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas jokių išskirtinių aplinkybių nenustatė. Kaip minėta, G. S. praeityje teistas ne kartą, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikaltimus nuosavybei, abi nusikalstamos veikos padarytos esant neišnykusiam (nepanaikintam) teistumui už ankstesnius tyčinius nusikaltimus. Beje, tokios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nepripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte; atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą pateikė nuteistasis, tokia aplinkybė nekonstatuotina ir šioje nutartyje, nusikaltimų padarymas esant neišnykusiam teistumui vertintinas bendrai tarp kitų aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant bausmės bei pakartotinio bausmės vykdymo atidėjimo klausimus. Be abejonės, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad G. S. jau kelis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nuteistajam didesnio poveikio nepadarė ir, kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO patalpintų procesinių dokumentų, pastarajam nesilaikant probacijos sąlygų, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Atlikus 1/3 bausmės, G. S. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi buvo taikytas lygtinis iš paleidimas iš pataisos įstaigos, nustatant nutartyje nurodytus įpareigojimus. Vis dėlto net ir atlikęs dalį laisvės atėmimo bausmės realiai bei būdamas paleistas į laisvę lygtinai, nuteistasis tinkamų išvadų nepadarė ir šioje byloje kaip įrodytą konstatuotą vagystę iš nukentėjusiojo M. R. buto įvykdė būtent lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, be to, pažeidęs lygtinio paleidimo metu nustatytą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vertinant nuteistojo elgesį, negalima neatsižvelgti į tai, kad, kaip minėta anksčiau, šioje byloje pastarasis nesilaikė jam skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, dėl ko teko paskirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, skelbti G. S. paiešką.

4816.

49Šių anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma, taip pat skundžiamu nuosprendžiu konstatuotos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teisėjų kolegijos ankstesnėje nutarties dalyje aptartas apelianto elgesys, iš kurio negalima spręsti, kad pastarasis dėjo nuoširdžias pastangas atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, neleidžia daryti išvados, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atidėti nuteistajam G. S. paskirtos bausmės vykdymą.

5017.

51Tuo pačiu pastebėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pilnai tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir priteisė 150 Eur turtinei bei 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuo BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nukentėjęs M. R. 2018 m. balandžio 26 d. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo be turtinės žalos prašė atlyginti jam padarytą ir 300 eurų neturtinę žalą (1 t., b. l. 32). Vėliau nukentėjusiojo pozicija dėl neturtinės žalos dydžio kiek pakito ir pastarasis neturtinę žalą sumažino iki 200 Eur, kas užfiksuota 2018 m. gegužės 3 d. tarp nukentėjusiojo M. R. ir nuteistojo G. S. pasirašytame įsipareigojime (1 t., b. l. 71) ir tą pačią dieną duotuose M. R. parodymuose, kuriuose šis nurodė „aš sumažinu moralinę žalą 100 eurų“ (1 t., b. l. 29). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos dydžio, priteistiną sumą neturtinei žalai atlyginti per klaidą vietoje 200 Eur nurodė 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio tikslintinas, nurodant, kad iš nuteistojo G. S. nukentėjusiajam M. R. priteistinos neturtinės žalos dydis yra 200 Eur.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso

53326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

54nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

55Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą dėl neturtinės žalos dydžio, nurodant, kad iš G. S. nukentėjusiajam M. R. (M. R.) priteistos neturtinės žalos dydis yra 200 (du šimtai) eurų.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Skundžiamu nuosprendžiu G. S. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 178... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos ir G. S.... 5. Į bausmės laiką įskaitytas G. S. suėmimo laikotarpis nuo 2019 m. spalio 11... 6. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista, jos terminas... 7. Nukentėjusiojo M. R. (M. R.) civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš... 8. Teisėjų kolegija... 9. I.... 10. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 11. 1.... 12. G. S. buvo pripažintas kaltu dėl to, jog pagrobė svetimą turtą, o būtent:... 13. 2.... 14. G. S. taip pat pripažintas kaltu dėl to, jog pagrobė svetimą turtą,... 15. A. Z., A. Z. perlipus per statybvietę, esančią ( - ), aptvertą tvorą, ir... 16. II.... 17. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai... 18. 3.... 19. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo pakeisti Vilniaus regiono... 20. 4.... 21. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo... 22. III.... 23. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistojo apeliacinis... 24. 5.... 25. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neginčija faktinių... 26. 75 straipsnio nuostatos ir jam paskirtos bausmės vykdymas būtų atidėtas... 27. 6.... 28. Nuteistojo prašymas sušvelninti paskirtą bausmę nėra detalizuotas, t. y.... 29. 7.... 30. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad dėl abiejų... 31. 8.... 32. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis M. R. civiliniu ieškiniu... 33. 9.... 34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistojo G. S. veiksmai,... 35. 10.... 36. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis nors... 37. 11.... 38. Klausimas dėl galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymą, kas yra esminis... 39. 12.... 40. Galima sutikti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja formalieji kriterijai,... 41. G. S. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. G. S. yra nuteistas... 42. 13.... 43. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra... 44. 14.... 45. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, svarstydama galimybę taikyti... 46. 15.... 47. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas jokių išskirtinių... 48. 16.... 49. Šių anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma, taip pat skundžiamu... 50. 17.... 51. Tuo pačiu pastebėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 53. 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 54. nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.... 55. Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m....