Byla 2K-171-697/2019
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. D. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio.

3Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžiu K. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje. Iš nuteistojo K. D. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. L. priteista 450 Eur turtinei žalai atlyginti.

4Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, patenkinus Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jolitos Raudeliūnienės apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. D. paskirta galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant vieneriems metams ir skiriant įpareigojimus. K. D. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Bylos esmė

71.

8K. D. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. 18.01 val. Kaune, prie ( - ) daugiabučio namo esančioje automobilių aikštelėje, užlipo ant automobilio „BMW X5“ (valst. Nr. ( - ) priekinio variklio dangčio, įskėlė automobilio priekinį stiklą, po to užlipo ant automobilio stogo ir ant jo vaikščiojo, taip tyčia sugadino svetimą, nukentėjusiajam M. L. priklausantį turtą – automobilio „BMW X5“ (valst. Nr. ( - ) priekinio variklio dangtį, kurio dažymo darbų vertė ? 150 Eur, automobilio stogą, kurio dažymo darbų vertė ? 200 Eur, ir automobilio priekinį stiklą, kurio vertė – 100 Eur, taip padarė nukentėjusiajam 450 Eur turtinę žalą.

9II.

10Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

112.

12Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo K. D. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, dar kartą įvertinęs bausmei skirti ir individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nuosprendyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmių skyrimą reglamentuojančias normas, pažeidė teisingumo principą; šio teismo motyvai dėl bausmės nuteistajam individualizavimo yra itin lakoniški ir nepakankami parenkant tinkamą bausmę bei jos dydį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neigiamą nuteistojo K. D. charakteristiką (šis teistumas – aštuntas, nusikaltimai daromi sistemingai, jam jau buvo skirtos įvairios bausmių rūšys, keturis kartus taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, kartą probacijos tarnybos teikimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą buvo atmestas, tačiau teismo jam parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, nes ir toliau nusikalsdavo, darydavo administracinius nusižengimus, šis nusikaltimas taip pat padarytas bausmės vykdymo atidėjimo metu, savo priešingą teisei elgesį jis nusprendė koreguoti tik tuomet, kai suvokė, jog neišvengs baudžiamosios atsakomybės), padarė išvadą, kad nuteistajam skirti gerokai švelnesnę bausmę nei BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis nėra pagrindo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nuteistajam paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir, pritaikęs BK 641 straipsnio nuostatas, ją sumažino vienu trečdaliu. Šis teismas taip pat nurodė, kad nuteistojo veiksmai patvirtina, jog jis nesugeba ieškoti konstruktyvaus dialogo, kilusias problemas sprendžia jam vienam priimtinais būdais, jo elgesys yra pavojingas visuomenei, tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos jo polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nuteistasis privalo atlikti laisvės atėmimo bausmę izoliuotas nuo visuomenės ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas jam netaikytinas.

13III.

14Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

153.

16Kasaciniu skundu nuteistasis K. D. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

173.1.

18Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017, 2K-268-942/2017).

193.2.

20Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad po 2017 m. rugsėjo 2 d., kai buvo padaryta nusikalstama veika, jis padarė rimtas išvadas dėl savo elgesio ir pakeitė savo gyvenimo būdą. 2018 m. vasario 20 d. jis registravo individualią veiklą, dirba, gauna pajamas, išlaiko save, teikia išlaikymą savo nepilnametei dukrai.

213.3.

22Jo pagrindinė problema ? negebėjimas valdyti pykčio, dėl to jis lankė elgesio keitimo ir emocijų valdymo programos individualius užsiėmimus su psichologu, išklausė pozityvios tėvystės kursus. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, įvertino jo veiksmus, padarytus tik iki jo pasikeitimo, tačiau neįvertino minėtų jo pasikeitimų ir taip nepagrįstai jį apibūdino kaip pavojingą visuomenei asmenį.

233.4.

24Apeliacinės instancijos teismas neįvertino nusikalstamos veikos padarymo motyvų ir tikslų. Šią nusikalstamą veiką jis padarė dėl įtemptų santykių su savo nepilnametės dukters motina, kuri nepagrįstai nesudarė jam galimybės susitikti su dukra. Dėl to jį pagavo pyktis ir jis sugadino savo dukters motinos tuometinio sugyventinio automobilį. Tai padarė dar tada, kai nesuprato, kaip sprendžiami konfliktai, kai nebuvo išmokytas valdyti savo pykčio. Dabar jis elgiasi kitaip, jo požiūris, reakcijos į nepalankias aplinkybes yra pasikeitę, jis nebėra pavojingas asmuo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio nuostatas.

253.5.

26Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad skiriant bausmę yra itin reikšmingas teisingumo principo ir asmens resocializacijos siekio suderinamumas. Bet kokia valstybės intervencija gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką žmogaus elgesiui, pasiteisina adekvačios, o ne per griežtos priemonės, vėl skatinančios nusikaltimų recidyvą. Neįvertinęs jo asmeninio pasikeitimo, įvykusio 2018 m. pradžioje, teismas pažeidė teisingumo principą ir stabdo jo resocializaciją. Pirmosios instancijos teismas teisingai išsiaiškino susidariusią situaciją ir priėmė adekvatų, teisingą nuosprendį, pagrįstai jam taikė bausmės vykdymo atidėjimą.

273.6.

28Realus laisvės atėmimas yra kraštutinė priemonė, esant galimybei, būtina išnaudoti nuteistojo motyvaciją, norą ir pastangas siekti pokyčių savo gyvenime. Bausmės vykdymo atidėjimas leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Nagrinėjamu atveju, siekiant asmens resocializacijos kaip vieno pagrindinių bausmės tikslų, itin reikšminga ne asmens atskirtis nuo visuomenės, o bandymas jį integruoti į darbo rinką, suteikiant jam galimybę kurti konstruktyvų, produktyvų gyvenimą, taip prisidedant prie ekonominio šalies augimo ir bendrojo gėrio. Toks sprendimas turi būti siejamas ir suprantamas ne kaip bausmės išvengiamumo galimybė, o kaip sėkmingos integracijos į visuomenę prielaida. Reali laisvės atėmimo bausmė šį, jau prasidėjusį, procesą nutrauktų, tokia bausmė netikslinga, nes bausmės tikslai jau yra pasiekti ? pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, jis bet kuriuo atveju realios laisvės atėmimo bausmės neišvengtų ir turėtų ją atlikti.

293.7.

30BK 75 straipsnyje nenurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu. Taigi, baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017).

313.8.

32Taigi, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 41 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktų, 75 straipsnio nuostatas. Teismas taip pat nesivadovavo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-326-303/2018 suformuota praktika.

334.

34Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė V. Ramanauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo K. D. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

354.1.

36Apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas. Šis teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, nuosprendyje išdėstė motyvus, paaiškinančius ir pagrindžiančius teismo sprendimą tenkinti prokuroro apeliacinį skundą dėl paskirtos bausmės. Tai, kad kasatorius nesutinka su teismo sprendimu, negali būti vertinama kaip teismo padaryti pažeidimai.

374.2.

38Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė teismų praktika ir konkrečios bylos aplinkybėmis, pasisakė ir dėl nuteistojo nurodytų jo asmenybės pasikeitimų skirtinos bausmės kontekste. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai, nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016). Atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396-746/2016).

39IV.

40Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

415.

42Nuteistojo K. D. kasacinis skundas atmestinas.

43Dėl bausmės skyrimą ir jos vykdymo atidėjimą reglamentuojančių normų taikymo

446.

45Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to šiuo atveju kasacinio skundo argumentai dėl bausmės dydžio nagrinėjami, siekiant nustatyti, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.

467.

47Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bausmei skirti ir individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nuosprendyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė netinkamai, šio teismo motyvai dėl bausmės nuteistajam individualizavimo yra itin lakoniški.

488.

49Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (nes, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jis nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, todėl BK 56 straipsnio nuostatos jam netaikytinos), nuteistojo neigiamą asmenybę, taip pat tai, kad jis naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, savo priešingą teisei elgesį jis nusprendė koreguoti tik tuomet, kai suvokė, kad neišvengs baudžiamosios atsakomybės, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam paskyrė gerokai švelnesnę bausmę nei BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis; BK 187 straipsnio 1 dalis nustato teismui diskreciją parinkti kaltininkui laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sugriežtino nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų ir, pritaikiusi BK 641 straipsnio nuostatas, ją sumažino vienu trečdaliu – iki aštuonių mėnesių laisvės atėmimo.

509.

51Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

5210.

53Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. D., nepakankamai ir nevisapusiškai atsižvelgė į visas minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ir savo sprendimą nuteistajam K. D. sugriežtinti laisvės atėmimo bausmę motyvuotai pagrindė. Šis teismas vertino visas byloje nustatytas bausmei paskirti turinčias reikšmės aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo motyvais, nulėmusiais didesnės bausmės nuteistajam K. D. paskyrimą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo kasaciniame skunde išskirtinai bandoma sureikšminti tik tam tikras bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tačiau pagal kasacinę praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam buvo pritaikytos BK 641 straipsnio nuostatos ir apeliacinės instancijos teismo sugriežtinta – vienerių metų – laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki aštuonių mėnesių.

5411.

55Taigi, konstatuotina, kad, apeliacinės instancijos teismui nuteistajam K. D. paskyrus griežtesnę bausmę, nebuvo pažeistos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo pagrindus, jam paskirta bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatas.

5612.

57Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus jos atlikimo, t. y. K. D. taikant BK 75 straipsnio nuostatas, akcentavo, jog kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, dirba, rūpinasi mažamete dukra, apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada pagrįstai nesutiko.

5813.

59Šis teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nuteistojo K. D. charakteristika itin neigiama: 1) šis teistumas jau aštuntas, anksčiau jis ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (BK 140 straipsnio 1, 2 dalys), viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnio 1 dalis), pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 straipsnis), plėšimą (BK 180 straipsnio 1 dalis), vengimą atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 straipsnis), taigi, nuteistasis nusikaltimus daro sistemingai; 2) jam jau buvo taikytos įvairios bausmių rūšys (viešieji darbai, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas, jo vykdymą atidedant), BK 75 straipsnio nuostatos nuteistajam buvo pritaikytos net keturis kartus, tačiau jo įžūlus, priešingas teisei elgesys nėra pakankamai koreguojamas, teismo jam parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, nes ir toliau nusikalsdavo; 3) nusikaltimą, už kurio padarymą K. D. nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, t. y. tada, kai jis privalėjo elgtis itin atsakingai ir pavyzdingai, siekdamas įrodyti, jog yra vertas švelnesnių nei laisvės atėmimas apribojimų; 4) bausmės vykdymo atidėjimo metu jis dar ir ne kartą prasižengė administracine tvarka (pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 484 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį dėl to, kad, būdamas neblaivus, viešoje vietoje rėkavo, triukšmavo, nevykdė policijos pareigūno teisėtų reikalavimų, trukdė dirbti; pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį dėl to, kad savo bute garsiai klausė televizoriaus, taip trikdė viešąją rimtį), dėl to probacijos tarnyba kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo jam panaikinimo, teikimas buvo atmestas, tačiau toks humaniškumo parodymas teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė, priešingai, paskatino dar kartą nusikalsti; 5) nuteistasis nuo 2018 m. vasario 20 d. verčiasi individualia veikla, iki tol nė karto oficialiai nedirbo, darbo biržoje buvo registruotas nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d., todėl, priešingai nei teigė nuteistasis, nuolatinių darbo santykių bei stabilių pajamų neturi; 6) duomenų, kad jis reikšmingai prisidėtų prie mažametės dukros išlaikymo, byloje nėra, priešingai, nuteistasis baustas dėl to, kad, atvykęs aplankyti dukros, jos akivaizdoje sukėlė konfliktą, kurio metu garsiai rėkė ir plūdosi, taip pat yra baustas dėl tėvo valdžios naudojimo priešingai vaiko interesams, nuolat smurtaudavo prieš savo sugyventinę, net ir būdamas įpareigotas nesiartinti prie jos, šiuo metu K. D. pripažintas kaltu dėl buvusios sugyventinės gyvenimo draugo automobilio sugadinimo, t. y. pykčio protrūkis nuteistajam kilo po to, kai buvusi sugyventinė neįsileido jo į savo namus.

6014.

61Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistasis nesugeba ieškoti konstruktyvaus dialogo, kilusias problemas sprendžia nepriimtinais būdais, jo elgesys yra pavojingas visuomenei, todėl tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos nuteistojo K. D. polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus, ir panaikino jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

6215.

63Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste.

6416.

65Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką, teismas turi atkreipti dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko vaidmenį darant tyčinę nusikalstamą veiką ir kt. Visais atvejais būtina atsižvelgti į teigiamas ir neigiamas kaltininko savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikaltimo padarymo priežastis. Ne mažiau svarbu įvertinti kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo: ar jis kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo ir atlygina padarytą žalą, stengiasi sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes ir pan.

6617.

67Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam K. D. buvo taikytas BK 75 straipsnis, tai ir padarė. Iš šio teismo išvadų matyti, kad, priimant tokį sprendimą, buvo atsižvelgta tiek į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, tiek į nuteistojo K. D. asmenybę, jo socialinį pavojingumą, polinkį nusikalsti patvirtinančias aplinkybes ir konstatuota, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nuteistajam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę.

6818.

69Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir papildomai pažymi, jog kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Todėl, pavyzdžiui, tyčinių nusikaltimų padarymas bei aktyvi kaltininko elgsena nusikalstamo veiksmo metu paprastai rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Logiška to išvada, kad tokia asmenybė yra linkusi nusikalsti bei yra pavojingesnė visuomenei. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-115-648/2016).

7019.

71Minėta, kad nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Be to, atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje taip pat vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010).

7220.

73Kartu pažymėtina tai, kad sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016).

7421.

75Kasaciniame skunde akcentuojami nuteistojo K. D. asmenybę apibūdinantys teigiami bruožai, t. y. kad jis kreipėsi į Vyrų krizių centrą, lankė elgesio keitimo ir emocijų valdymo programą, taigi, padarė rimtas išvadas dėl savo elgesio ir pakeitė savo gyvenimo būdą, jis nebėra pavojingas asmuo, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos aplinkybės turi būti vertinamos kartu su nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu, jo padarymo aplinkybėmis, taip pat kaltininko elgesiu iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos padarymo. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, šis teismas nuteistojo kreipimąsi pagalbos dėl negebamo kontroliuoti elgesio, nevaldomų pykčio protrūkių įvertino teigiamai, tačiau pagrįstai visų kitų reikšmingų aplinkybių kontekste pažymėjo, jog dalyvavimas vienoje elgesio korekcijos programoje nenusveria jo daugiau nei penkerius metus daromų tyčinių nusikalstamų veikų. Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės buvo įvertintos visų kitų nustatytų bylos aplinkybių kontekste, padarant pagrįstą išvadą, kad jos nėra pakankamos išvadai, jog K. D. gali būti skiriama bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.

7622.

77Atsižvelgdama į tai, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam K. D. buvo taikytas BK 75 straipsnis, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus ir sąlygas, nepažeidė.

78Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

79Nuteistojo K. D. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžiu K. D. pripažintas... 4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Bylos esmė... 7. 1.... 8. K. D. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. 18.01 val. Kaune, prie ( - )... 9. II.... 10. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė... 11. 2.... 12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo K. D.... 13. III.... 14. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. 3.... 16. Kasaciniu skundu nuteistasis K. D. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 17. 3.1.... 18. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę,... 19. 3.2.... 20. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad po 2017 m. rugsėjo 2 d., kai... 21. 3.3.... 22. Jo pagrindinė problema ? negebėjimas valdyti pykčio, dėl to jis lankė... 23. 3.4.... 24. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino nusikalstamos veikos padarymo... 25. 3.5.... 26. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad skiriant bausmę... 27. 3.6.... 28. Realus laisvės atėmimas yra kraštutinė priemonė, esant galimybei, būtina... 29. 3.7.... 30. BK 75 straipsnyje nenurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą... 31. 3.8.... 32. Taigi, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 41 straipsnio 2... 33. 4.... 34. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 35. 4.1.... 36. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė BK bendrosios dalies... 37. 4.2.... 38. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė teismų praktika ir... 39. IV.... 40. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 41. 5.... 42. Nuteistojo K. D. kasacinis skundas atmestinas.... 43. Dėl bausmės skyrimą ir jos vykdymo atidėjimą reglamentuojančių normų... 44. 6.... 45. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių... 46. 7.... 47. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bausmei skirti ir... 48. 8.... 49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę... 50. 9.... 51. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu... 52. 10.... 53. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde,... 54. 11.... 55. Taigi, konstatuotina, kad, apeliacinės instancijos teismui nuteistajam K. D.... 56. 12.... 57. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, darydamas išvadą, kad... 58. 13.... 59. Šis teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nuteistojo K. D. charakteristika itin... 60. 14.... 61. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 62. 15.... 63. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis.... 64. 16.... 65. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės... 66. 17.... 67. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios... 68. 18.... 69. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo... 70. 19.... 71. Minėta, kad nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, BK 187 straipsnio 1... 72. 20.... 73. Kartu pažymėtina tai, kad sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo... 74. 21.... 75. Kasaciniame skunde akcentuojami nuteistojo K. D. asmenybę apibūdinantys... 76. 22.... 77. Atsižvelgdama į tai, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 78. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 79. Nuteistojo K. D. kasacinį skundą atmesti....