Byla 2-1184/2014
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Sortima“, tretieji asmenys AB „Šiaulių bankas“, Ž. K. ir UAB „Keltena“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Imada“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sortima“ iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-458-212/2014 pagal ieškovų UAB „Imada“ ir UAB „Arkus“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Sortima“, tretieji asmenys AB „Šiaulių bankas“, Ž. K. ir UAB „Keltena“.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo.

5Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Sortima“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo klausimas.

6Ieškovas UAB „Imada“ kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovui UAB „Sortima“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankrotas LT“. Nurodė, kad yra visos sąlygos bankroto bylai iškelti. Teigė, kad nors atsakovas ir nepasirašė 2013 m. spalio 10 d. Sutarties Nr. 10/14, tačiau šalys sutarė žodžiu, jog ieškovas atliks granulių gamybos technologinės linijos paleidimo ir gamybos darbus. Ieškovas savo įsipareigojimus vykdė, tačiau atsakovas iki šiol nesumoka 22 627 Lt skolos pagal minėtą Sutartį. Mano, kad atsakovas yra nemokus.

7Ieškovas UAB „Arkus“ taip pat prašė kelti bankroto bylą atsakovui, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto lyderiai“. Nurodė, kad atsakovo skola atsirado laiku neapmokėjus sąskaitų-faktūrų. 2014 m. sausio 17 d. atsakovas apie 7 142,05 Lt skolą buvo įspėtas raštu, tačiau skolą padengė tik iš dalies ir iki šiol yra skolingas 3 428,05 Lt. Mano, kad atsakovas yra nemokus ir nebegali atsiskaityti su kreditoriais.

8Tretieji asmenys Ž. K., AB „Keltena“ ir jų atstovai 2014 m. balandžio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu parodė, kad nors atsakovo situacija yra sunki, bet atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vykdo veiklą, kad AB „Šiaulių bankas“ suteikė atsakovui kreditą ir pasitiki atsakovu, o ieškovas iš esmės nėra atsakovo kreditoriumi, prašo nekelti atsakovui bankroto bylos.

9Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ nurodė, kad atsisako pateikto pareiškimo kelti atsakovui bankroto bylą. Mano, kad bankroto bylos iškėlimas yra pirmalaikis, nes atsakovas pasiryžęs tęsti ir plėtoti savo verslą, sumokėjo bankui palūkanas ir delspinigius.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Panevėžio apygardos teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Sortima“ bankroto bylą.

12Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ 9 str. 7 d. reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Ieškovas UAB „Imada“ įrodymų, patvirtinančių, kad šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, kad atsakovas skolą ieškovui pripažino, nepateikė. Todėl nesant pagrįstų duomenų apie ieškovo teisėtas pretenzijas atsakovui, įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas yra atsakovo kreditorius, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės prašyti iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 3 str.).

13Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad iš atsakovo pateikto balanso ir kitų dokumentų matyti, kad atsakovo turimas turtas 2013-12-31 sudaro 1 471 011 Lt, mokėtinos sumos per vienerius metus – 342 408 Lt, o po vienerių metų – 527 908 Lt. Įmonė 2013 metais uždirbo 36 329 Lt pelno. Atsakovas padengė nesumokėtas palūkanas ir delspinigius AB „Šiaulių bankas“, geranoriškai bendradarbiauja bei stengiasi mažinti įsipareigojimus kitiems kreditoriams, todėl nėra pagrindo kelti bankroto bylą dėl atsakovo nemokumo (ĮBĮ 9 str. 7 d.).

14III. Atskirojo skundo argumentai

15Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Imada“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. 2013 m. spalio 10 d. Sutarties Nr. 10/14, tačiau šalys sutarė žodžiu, jog ieškovas atliks granulių gamybos technologinės linijos paleidimo ir gamybos darbus.
  2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas. Nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluotos taisyklės, kad tik tas kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui. Teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei bankroto bylą.
  3. Atsakovas, teikdamas finansines atskaitas, į jas įrašė galimai neteisingus duomenis, taip siekdamas suklaidinti teismą vertinant įmonės nemokumą. Atsakovas nepagrįstai į per vienerius metus mokėtiną sumą neįtraukė įsiskolinimo kreditoriui Ž. K., kas patvirtina jog balanse įrašyta per vienerius metus mokėtina suma neatitinka tikrovės.

16Atsiliepimu atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės prašyti iškelti bankroto bylą. Į bylą pateiktos 2013 m. spalio 10 d. Sutarties Nr. 10/14 atsakovas nepasirašė, nes atsakovui netiko pareiškėjo siūlomos sutarties sąlygos. Vien siūlomos sutarties (ofertos) gavimas neįrodo, kad sutartis buvo sudaryta (akceptuota).
  2. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad Panevėžio miesto VPK nutarimu buvo nustatyta, jog ginčo šalis sieja civiliniai teisinai santykiai. Policijos nutarimu konstatuojami ginčo šalių civiliniai teisiniai santykiai neįrodo, kad tie santykiai yra sutartiniai.
  1. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad į atsakovo per vienerius metus mokėtiną sumą turi būti įtraukta visa 110 000 Lt skola Ž. K.. Pažymėtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp kreditoriaus Ž. K. ir atsakovo, kuria buvo sutarta, kad atsakovas 125 000 skolą išmokės dalimis. Bankroto bylos nagrinėjimo dieną atsakovo bendra skola Ž. K. siekė 110 000 Lt, o einamoji 6000 Lt, todėl nėra pagrindo į atsakovo atskaitomybę įtraukti visos bendros skolos Ž. K..

17Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo Ž. K. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės prašyti iškelti bankroto bylą.
  2. Apelianto teiginiai dėl atsakovo nemokumo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais tinkamais ir leistinais įrodymais.

18Atsiliepimu atskirąjį skundą tretysis asmuo AB „Šiaulių bankas“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės prašyti iškelti bankroto bylą. Ieškovas pirmiausiai turėtų įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą ir prisiteisti skolą teismine tvarka, o ne prašyti iškelti atsakovui bankroto bylą.
  2. Iš atsakovo pateiktų finansinių dokumentų nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „Sortima“ yra nemoki.
  3. Bankroto bylos iškėlimas nebūtų naudingas nei pačiai įmonei, nei įmonės kreditoriams, juo labiau kad atsakovas elgiasi sąžiningai, bendradarbiauja su kreditoriais, pagal galimybes dengia pradelstas skolas, vykdo einamuosius mokestinius įsipareigojimus.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

21Atskirasis skundas netenkintinas

22Dėl ieškovo teisės pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo

23Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1031/2008; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2103/2013).

24Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis yra atsakovo kreditorius. Apeliantas, nesutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, skunde teigia, kad nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluotos taisyklės, kad tik tas kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui. Teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei bankroto bylą. Be to, tApeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais sutinka tik iš dalies.

25ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas. ĮBĮ nėra reglamentuota, kokiu būdu nustatoma, ar asmuo turi teisę kaip kreditorius inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę.

26Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–154/2008 ). Visgi, nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluotos taisyklės, kad tik tas kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-719/2007). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009). Teismas sprendžia, kad kai kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, ir skolininkas šį reikalavimą ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Tuo tarpu aplinkybė, jog teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Analogiškai aplinkybė, jog teismas pateiktų duomenų nelaiko pakankamais tam, kad patvirtintų reikalavimo teisę į skolininką ir asmens galimybę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, neužkerta kelio potencialiam kreditoriui įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą individualiame civiliniame procese, o tai vėliau sudarys sąlygas inicijuoti bankroto bylos iškėlimą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-832/2012).

27Vertinant nagrinėjamos bylos medžiagą bei dokumentus, kurie pagrindžia apelianto reikalavimo teisę į atsakovą, matyti, jog ieškovo pateikta 2013 m. spalio 10 d. Sutartis Nr. 10/14 nėra pasirašyta atsakovo, kuris tvirtina, jog nepasirašė minėtos sutarties, nes jam netiko siūlomos sutarties sąlygos. Be to, minėtoje sutartyje numatyta, kad ieškovas įsipareigoja, pagal užsakovo pateiktą užsakymą, suderintais terminais ir apimtimi, jį įvykdyti ( b.l. 63, t. 1). Pažymėtina, kad byloje duomenų, įrodymų, jog atsakovas būtų pateikęs užsakymą ieškovui ar kitaip išreiškęs valią, sutikimą dėl 2013 m. spalio 10 d. Sutarties vykdymo, nėra. Ieškovo pateikta PVM sąskaita – faktūra (b.l. 6, t. 1), darbo sutartis (b.l. 69-70, t. 1), ieškovo darbuotojų sąrašas (b.l. 71, t. 71), 2013 m. gruodžio 11 d. Paslaugų teikimo sutartis (b.l. 72-73, t. 1), elektrinio krautuvo Hyster E1.50XM nuomos sutartis Nr. 04/147 (b.l. 74-75, t. 1), negalėtų būti vertinami kaip pakankami, preliminariai pagrindžiantys įsiskolinimo buvimą. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog ieškovas UAB „Imada“ pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismui ieškinį dėl skolos priteisimo.

28Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad

29Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas tikėtinai nepagrindė reikalavimo teisės atsakovui turėjimo, todėl ieškovas nagrinėjamu atveju neturi subjektinės teisės inicijuoti bankroto bylos atsakovui iškėlimą (ĮBĮ 5 str.1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip šalis siejusių (galėjusių sieti) teisinių santykių ir kilusių tarpusavio ginčų teisinio įvertinimo būdas, kadangi bankroto bylos iškėlimas neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl bankroto bylos inicijavimas taikytinas kaip kraštutinė priemonė įmonėms, akivaizdžiai negalinčioms vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne kaip šalių tarpusavio ginčų sprendimo būdas.

30Dėl atsakovo nemokumo

31Pažymėtina, jog bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d.). Įmonių bankroto įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

32Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, nusprendęs, kad atsakovas yra mokus, t. y. jo finansinė padėtis neatitinka ĮBĮ 2 str. 8 d. nurodytos nemokumo būsenos. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir įrodinėja aplinkybę, jog tsakovas, teikdamas finansines atskaitas, į jas įrašė galimai neteisingus duomenis, taip siekdamas suklaidinti teismą. Atsakovas nepagrįstai į per vienerius metus mokėtiną sumą neįtraukė įsiskolinimo kreditoriui Ž. K., kas patvirtina, jog balanse įrašyta per vienerius metus mokėtina suma neatitinka tikrovės.

33Kaip minėta, įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės pradelstus įsipareigojimus ir jų santykį su įmonės turto verte. Pažymėtina, kad, svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai ištirti, ar įmonė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti ją išsaugant rinkos dalyviu. Tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, galima daryti išvadas apie įmonės mokumą ar nemokumą.

34Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir spręsdamas dėl atsakovo mokumo, rėmėsi atsakovo pateiktu balansu už 2013 metų laikotarpį (b.l. 34, t. 1) bei kitais finansiniais dokumentais. Kaip matyti iš atsakovo pateikto balanso, atsakovo turimas turtas sudaro 1 471 011 Lt, mokėtinos sumos per vienerius metus – 342 408 Lt, o po vienerių metų – 527 908 Lt. Įmonė 2013 metais uždirbo 36 329 Lt pelno (b.l. 35, t. 1). Atsakovo skola 2013-03-24 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo 1373,82 Lt (b.l. 29, t.1), šiuo metu - 2532,53 Lt (b.l. 94 t. 2). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos duomenimis 2014-03-25 atsakovas valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams įsiskolinimų neturėjo (b.l. 30, t. 1). Atsakovas padengė nesumokėtas palūkanas ir delspinigius AB „Šiaulių bankas“, geranoriškai bendradarbiauja bei stengiasi mažinti įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto teiginiai dėl atsakovo nemokumo yra grindžiami tik prielaidomis, bet ne leistinais įrodymais (CPK 178 str.). Taip pat nepagrįstas ieškovo argumentas, jog atsakovo balanse už 2013 metus, t.y. skiltyje per vienerius metus mokėtinos sumos, turėtų būti įrašyta ir visa likusi skola kreditoriui Ž. K., t.y. 110 000 Lt. Pažymėtina, jog teismui yra pateiktas balansas už 2013 metus, o atsakovas ir Ž. K. taikos sutartimi, kuri buvo patvirtinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 gruodžio 6 d. nutartimi (b.l. 156-158, t. 1), sutarė, kad atsakovas skolą Ž. K. sumokės iki 2014 m. gruodžio 31 d., t.y. šis atsakovo įsipareigojimų įvykdymo terminas nėra suėjęs, todėl nėra pagrindo šio skolinio įsipareigojimo įtraukti į atsakovo per vienerius metus mokėtinas sumas. Tą patvirtina ir tretysis asmuo Ž. K. atsiliepime į atskirąjį skundą.

35Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė atsakovo finansinius duomenis apie mokumą ir pagrįstai konstatavo atsakovą esančiu mokiu. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas – pelningai veikianti įmonė, todėl bankroto bylos iškėlimas atsakovui prieštarautų bankroto instituto tikslui – iš rinkos šalinti tik akivaizdžiai nemokius subjektus.

36Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo.... 5. Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Sortima“... 6. Ieškovas UAB „Imada“ kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovui UAB... 7. Ieškovas UAB „Arkus“ taip pat prašė kelti bankroto bylą atsakovui,... 8. Tretieji asmenys Ž. K., AB „Keltena“ ir jų atstovai 2014 m. balandžio 14... 9. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ nurodė, kad atsisako pateikto... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė... 12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ 9 str. 7 d. reikalavimus... 13. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad iš atsakovo pateikto... 14. III. Atskirojo skundo argumentai... 15. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Imada“ prašo panaikinti Panevėžio... 16. Atsiliepimu atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas... 17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo Ž. K. prašo atskirąjį... 18. Atsiliepimu atskirąjį skundą tretysis asmuo AB „Šiaulių bankas“ prašo... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 21. Atskirasis skundas netenkintinas... 22. Dėl ieškovo teisės pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo... 23. Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių... 24. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas... 25. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos... 26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui... 27. Vertinant nagrinėjamos bylos medžiagą bei dokumentus, kurie pagrindžia... 28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą,... 29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas tikėtinai... 30. Dėl atsakovo nemokumo... 31. Pažymėtina, jog bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių... 32. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti... 33. Kaip minėta, įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės pradelstus... 34. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą... 35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes,... 36. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 37. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį palikti...