Byla e2A-1655-803/2019
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui V. B. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 186,58 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

72.

8Paaiškino, kad ieškovas su R. D. sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis ( - ). Ieškovas draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 1 186,58 Eur žalą, kurią draudėja patyrė 2017 m. balandžio 2 d. dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių ( - ), dėl ko buvo aplietas draudėjos butas. Butas, kuriame gyvena atsakovas, yra virš draudėjos buto. Ieškovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens.

93.

10Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad butas, esantis ( - ), buvo draustas turto draudimo, kuriam taikomi ERGO Insurance SE Lietuvos filialo Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 056 (toliau – taisyklės). Šių taisyklių 2.6.2 punkte numatyta, kad atsitikus įvykiui draudėjas privalo pranešti apie įvykį atitinkamoms institucijoms: apie vandens ir gamtos jėgų patirtus nuostolius – avarinei tarnybai, daugiabučio namo administratoriui ar bendrijai. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad draudėja (R. D.) pranešė avarinei tarnybai apie buto užliejimą. Butas nebuvo apžiūrėtas avarinės tarnybos ar daugiabučio namo administratoriaus darbuotojais. Iš pateiktų į bylą dokumentų nėra aišku, per kur pateko vanduo – ar iš aukščiau esančių ar kaimyninių patalpų, ar iš kitur, todėl neaišku, kuo remiantis ieškovas padarė išvadą, jog būtent iš atsakovo buto vanduo pateko į R. D. gyvenamąsias patalpas. Nurodė, kad tinkamai nenustačius įvykio priežasties ir šaltinio negalima atmesti, jog vandens prasiskverbimo priežastis galėtų būti bendrųjų inžinierinių tinklų gedimas. Ieškovo į bylą pateiktuose dokumentuose konstatuojamos tik atsiradusios įvykio pasekmės, tačiau šie dokumentai niekaip neįrodo priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų. Atsakovas taip pat nurodė, jog nesutinka su ieškinio dydžiu. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas atlygino draudėjai ne realiai patirtas išlaidas už vandeniu aplietų patalpų remontą, o išlaidas už būsimą remontą. Lokalinėje sąmatoje remontuotinų lubų, sienų, grindų plotas neatitinka defektiniame akte vandeniu aplietų konstrukcijų ploto. Iš lokalinės sąmatos matyti, kad buvo skaičiuojamas buto Nr. 207 visų patalpų ir viso ploto lubų, grindų remontas, nors defektiniame akte apgadintų lubų, sienų, grindų plotas yra ženkliai mažesnis.

11II.

12Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

134.

14Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas 2016 m. spalio 10 d. draudimo sutarties Nr. 300-0219617 pagrindu atlygino draudėjai R. D. 1 186,58 Eur žalą, kurią pastaroji patyrė 2017 m. balandžio 2 d. dėl įvykusio vandens pratekėjimo į butą, esantį ( - ). Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas ( - ), esantis virš draudėjos buto.

155.

16Teismas nurodė, kad ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kur buvo tikslus užpylimo šaltinis, kokiu pagrindu ieškovas nustatė, kad dėl užpylimo kaltas atsakovas. Teismas sprendė, kad iš pateiktų į bylą dokumentų nėra aišku, per kur konkrečiai pateko vanduo į butą Nr. 207. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, fiksuojančių avarijos faktą, nepateikė jokių pažymų ar paaiškinimų iš galimai avariją likvidavusių tarnybų ar asmenų, kompetentingų nustatyti užpylimo židinį, todėl remdamasis CPK 12, 178 straipsniais, Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalimi bei kasacinio teismo praktika konstatavo, kad ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, taip pat priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei ieškinį atmetė nevertinęs nuostolių dydžio pagrįstumo.

17III.

18Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

196.

20Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir priteisti ieškovui iš atsakovo nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka 1 186,58 Eur, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius argumentus:

216.1.

22pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, priimdamas spendimą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos tokiose bylose. Ieškovas pateikė įrodymus, kad buvo užlietos draudėjo buto lubos, todėl šis faktas pagrindžia aplinkybę, kad vanduo tekėjo iš viršuje esančių ir atsakovui priklausančių patalpų. Ieškovas pateikė į bylą duomenis, pagrindžiančius, kad ieškovo atstovas nuvyko į įvykio vietą, apžiūrėjo užlietą butą ir nustatė, jog aplietos draudėjos buto lubos (šias aplinkybes pagrindžiantis dokumentas – defektinis aktas, pateiktas kartu su ieškiniu);

236.2.

24tokiose bylose atsakovo kaltė yra preziumuojama, todėl atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kurie paneigtų jo atsakomybę dėl netinkamo naudojimosi patalpomis. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų;

256.3.

26atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių, kad draudėjos buto lubos ir kitos buto dalys buvo aplietos ne iš jo buto, kadangi byloje nėra įrodymų, paneigiančių faktą, jog lubų apliejimas atsirado išsiliejus skysčiams jo bute, o ne kur nors kitus. Vien neigimas, kad jo bute nebuvo jokios avarijos nereiškia, kad neįvyko vandens pratekėjimas iš jo buto.

277.

28Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

297.1.

30ieškovas neįrodė, jog draudėjos buto užpylimo židinys buvo atsakovo butas, todėl teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė;

317.2.

32būtent ieškovas privalo įrodyti, jog vanduo tekėjo iš atsakovo buto. Tai, kad buvo užlietos draudėjos buto lubos savaime nepatvirtina aplinkybės, jog vanduo tekėjo iš atsakovui priklausančių patalpų. Vien tik ieškovo sudaryto defektinio akto nepakanka daryti išvadai, kad draudėjo buto užpylimo židinys yra atsakovo butas;

337.3.

34virš atsakovo buto yra dar keli butai, todėl neatmetama galimybė, jog vanduo galėjo pateikti į draudėjos butą iš kitų patalpų, kurie atsakovui nepriklauso.

35Teismas

konstatuoja:

36IV.

37Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

388.

39Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, draudimo sutarties sąlygų aiškinimo ir taikymo.

409.

41Nustatyta, kad ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas su draudėja R. D. sudarė draudimo sutartį Nr. 300-0219617, kuria buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis adresu: ( - ). Draudikas atlygino draudėjai 1.186,58 EUR žalą, kai jai priklausantis nuosavybės teise butas 2017 m. balandžio 2 d. buvo užlietas. Ieškovas, atlyginęs žalą, pareiškė ieškinį atsakovui subrogacijos pagrindu.

4210.

43CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.

4411.

45Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad draudikui, siekiančiam žalos atlyginimo subrogacijos teise, kyla pareiga rodyti, kur buvo tikslus užpylimo šaltinis, kokiu pagrindu ieškovas nustatė, kad dėl užpylimo kaltas atsakovas. Apeliantas remiasi argumentu, kad jis neturi įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas), t. y. atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

4612.

47Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad jis įrodinėja netinkamą aplinkybių vertinimą iš esmės nukrypdamas nuo pirmosios instancijos teismo išvados, t. y. teismas nenurodė, kad ieškovas turėjo pagrįsti, jog buvo netinkamai valdomas arba naudojamas daiktas.

4813.

49Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentus, kad atsakovas galėjo pateiktus įrodymus, nuneigiančius jo atsakomybę. Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ieškinys pagal CPK 49 straipsnį pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą ir pan.).Vadinasi, nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui kyla pareiga pagrįsti faktines aplinkybes dėl pareikšto reikalavimo atsakovui.

5014.

51Šioje byloje taikytinas CK 6.266 straipsnis, reglamentuojantis statinių savininko (valdytojo) atsakomybę. Pagal šio įstatymo nuostatas žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

5215.

53Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.266 straipsnio 1 dalies normą, ne kartą yra pažymėta, kad ši norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 24 punktą).

5416.

55Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).

5617.

57Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

5818.

59Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

6019.

61Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė jokio konkretaus įrodymo, patvirtinančio, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai, nepateikė įrodymų, fiksuojančių avarijos faktą, nepateikė jokių pažymų ar paaiškinimų iš galimai avariją likvidavusių tarnybų ar asmenų, kompetentingų nustatyti užpylimo židinį. Kaip jau nurodyta, ieškinį privalo įrodyti ieškovas, o ne atsakovas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ieškovas privalėjo įrodyti atsakovui priklausančio buto trūkumus.

6220.

63Pažymėtina, kad draudėjos butas, dėl kurio užliejimo ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, yra daugiabučiame name. Tuo atveju, kai žalą lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, o ne vieno iš bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, tai ją turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kad iš atsakovui asmenine nuosavybė priklausančio buto pradėjo lietis vanduo dėl jo trūkumų.

6421.

65Taigi apelianto argumentas, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, yra pripažintinas nepagrįstu. Apeliantas nenurodo konkrečių CPK 14 straipsnio 1 dalies, CPK 183 straipsnio 3 dalies ir 185 straipsnio nuostatų pažeidimo aplinkybių. Dėl bylos procesinės baigties

6622.

67Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog draudžiamasis įvykis įvyko dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančių įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų bei jog gadinantis turtą poveikis buvo iš atsakovo valdomo buto, o ne dėl kitam asmeniui ir / ar pastato įrenginio – bendrajai pastato inžinerinei sistemai priklausančio šalto vandens tiekimo vamzdžio (jo atšakos), kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, defekto, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

6823.

69Kiti apeliacinio skundo ir atsikirtimo argumentai išspręsto bylos teisinio rezultato nekeičia, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl atlikto faktinių aplinkybių vertinimo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Analogiškai teismų pareigą motyvuoti priimtą sprendimą nustatančias procesinės teisės normas savo praktikoje aiškina ir taiko Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-219/2009; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2009).

7024.

71Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas apeliacijos ribas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodymų vertinimo taisykles, žalos atlyginimą teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų

7225.

73CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

7426.

75Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

7627.

77Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

78Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

79apelianto ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą atmesti.

80Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

81Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,... 2. Teismas... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 186,58 Eur... 7. 2.... 8. Paaiškino, kad ieškovas su R. D. sudarė draudimo sutartį, kuria buvo... 9. 3.... 10. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad butas,... 11. II.... 12. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 4.... 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį... 15. 5.... 16. Teismas nurodė, kad ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kur buvo tikslus... 17. III.... 18. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 19. 6.... 20. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus... 21. 6.1.... 22. pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus,... 23. 6.2.... 24. tokiose bylose atsakovo kaltė yra preziumuojama, todėl atsakovas turėjo... 25. 6.3.... 26. atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių, kad draudėjos buto... 27. 7.... 28. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo ieškovo... 29. 7.1.... 30. ieškovas neįrodė, jog draudėjos buto užpylimo židinys buvo atsakovo... 31. 7.2.... 32. būtent ieškovas privalo įrodyti, jog vanduo tekėjo iš atsakovo buto. Tai,... 33. 7.3.... 34. virš atsakovo buto yra dar keli butai, todėl neatmetama galimybė, jog vanduo... 35. Teismas... 36. IV.... 37. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 38. 8.... 39. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo,... 40. 9.... 41. Nustatyta, kad ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas su draudėja R. D.... 42. 10.... 43. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į... 44. 11.... 45. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos išvada,... 46. 12.... 47. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad jis... 48. 13.... 49. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentus,... 50. 14.... 51. Šioje byloje taikytinas CK 6.266 straipsnis, reglamentuojantis statinių... 52. 15.... 53. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.266 straipsnio 1 dalies normą, ne... 54. 16.... 55. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą... 56. 17.... 57. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia... 58. 18.... 59. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami... 60. 19.... 61. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė jokio... 62. 20.... 63. Pažymėtina, kad draudėjos butas, dėl kurio užliejimo ieškovas išmokėjo... 64. 21.... 65. Taigi apelianto argumentas, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo... 66. 22.... 67. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 68. 23.... 69. Kiti apeliacinio skundo ir atsikirtimo argumentai išspręsto bylos teisinio... 70. 24.... 71. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą... 72. 25.... 73. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos... 74. 26.... 75. Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos... 76. 27.... 77. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 78. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 79. apelianto ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance... 80. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą palikti... 81. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....