Byla 3K-3-124/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininko), Birutės Janavičiūtės ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir T. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir T. B. ieškinį atsakovams V. S., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims sodininkų bendrijai „Smiltelė“, notarei Genei Pietarienei, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, dėl nuosavybės teisių gynimo ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai yra žemės sklypo Nr. 37, esančio sodininkų bendrijoje, įsigyto 2001 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, savininkai, ieškovas - sodininkų bendrijos narys. Šiame žemės sklype esantis ieškovų namas yra su rūsiu, todėl buvo įrengta lietaus ir gruntinio vandens nuleidimo kanalizacija/drenažas, kad nebūtų užlietas namo rūsys. Lietaus kanalizacija yra pajungta į bendro naudojimo nusausinimo kanalą, todėl ieškovams turi būti sudarytos sąlygos eksploatuoti šį bendrojo naudojimo objektą. Atsakovas V. S. yra sklypo Nr. 44 savininkas, kuris, neturėdamas projektinės ir kitos statybinės dokumentacijos, 2004 metų vasarą uždengė bendrojo naudojimo inžinerinį statinį - kanalą betono plokštėmis ir jas užvertė žemėmis, taip pat šią teritoriją užtvėrė tvora. Dėl šių atsakovo veiksmų ieškovai nebegali patekti prie bendrojo naudojimo nusausinimo kanalo, prie jiems nuosavybės teise priklausančios lietaus kanalizacijos įvadų ir juos prižiūrėti, dėl ko gali būti apsemtas jų rūsys. Kadangi kanalas buvo uždengtas be jokios projektinės ir kitos statybinės dokumentacijos, tai yra grėsmė, kad šis statinys gali įgriūti ir padaryti žalos. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. S. nupirko iš valstybės žemės sklypo dalį, dėl kurios vyksta ginčas ir kurioje yra ieškovams nuosavybės teise priklausančių komunikacijų įvadai ir du vaismedžiai, bendrojo naudojimo melioracijos griovys.

5Ieškovai prašė teismo pripažinti negaliojančia 2007 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl 167/775 dalies žemės sklypo pardavimo, panaikinti sandorio teisinę registraciją, įpareigoti atsakovą V. S. nukelti tvorą į savo žemės sklypą ir atidengti su jo sklypu besiribojančio bendrojo naudojimo nusausinimo kanalo dalį per visą žemės sklypo Nr. 44 plotį.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovams pagal 2001 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RK-16301 priklauso žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijoje, ir šiame sklype esantys pastatai – sodo namelis, ūkinis pastatas, šiltnamis ir kiemo statiniai, kurie įregistruoti 2001 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. RK-16301 ir 2002 m. rugsėjo 3 d. statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. 288 pagrindu. Atsakovui V. S. nuosavybės teise pagal 1999 m. lapkričio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1ES-632 ir 2007 m. vasario 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. NGP-779 priklauso 0,0775 ha žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijoje. 2005 m. spalio 8 d. sodininkų bendrijos pakartotiniame narių susirinkime nutarta leista privatizuoti melioracijos griovių papildomus valstybinės žemės plotus prie sklypų pagal pateiktus interesantų sąrašus. 2005 m. spalio 25 d. sodininkų bendrijos narių susirinkimo protokole Nr. 2 nurodyta, kad buvo priimtas sprendimas leisti atsakovui privatizuoti melioracijos griovio valstybinę 0,0101 ha žemės plotą kaip papildomą prie sklypo Nr. 44 pagal nustatytas valdybos posėdžio sąlygas. 2006 m. vasario 6 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsakovui išdavė leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. R2-49, kuriame nurodyta, kad žemės sklypai turi būti formuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos tvarkos. 2006 m. kovo 6 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius atsakovui išdavė planavimo sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui parengti. 2007 m. vasario 8 d. Klaipėdos apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 4-763-(1.3), kuriuo įpareigojo Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyriuje įregistruoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vardu žemės sklypo 167/775 dalį (tai sudaro 0,0167 ha iš bendro 0,0775 ha ploto žemės sklypo), atsakovo vardu žemės sklypo dalį – 608/775 (tai sudaro 0,0608 ha iš bendro 0,0775 ha ploto žemės sklypo), sodininkų bendrijos sklypas Nr. 44. Šio įsakymo antru punktu nutarta parduoti 167/775 dalis (tai sudaro 0,0167 ha iš bendro 0,0775 ha ploto) žemės sklypo Nr. 44. Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog sodininkų bendrijos teritorijoje daugiau kaip prieš dvidešimt metų iškastas ir įrengtas kanalas yra inžinerinis statinys (Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 punktas), kurio statybai, rekonstrukcijai ar remontui būtų reikalingas išankstinis leidimas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, STR1.07.01:2002). Teismui nebuvo pateikti kanalų įrengimo dokumentai (projektai), registravimo viešame registre dokumentai. Liudytojas R. Ž. patvirtino, kad sodininkų bendrijos teritorijoje niekada nebuvo ir nėra melioracijai priklausančių įrenginių, susijusių su bendra melioracijos sistema (Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 4, 5 dalys), paaiškino, kad sodininkų bendrijų teritorijoje tvarkomasi pačių sodininkų nuožiūra. Teismas nustatė, kad ginčo gatvėje uždengtas beveik visas kanalas ir nepateikta atsakingų valstybės institucijų sprendimų, kad kanalai uždengti neteisėtai. Teismas nurodė, kad nepateikta įrodymų, jog kanalas yra įtrauktas į sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų sąrašą (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Papildomų žemės sklypų pardavimo klausimai buvo sprendžiami sodininkų bendrijos valdymo organų, nutarimui privatizuoti žemės sklypus prieštaravo keli bendrijos nariai, tarp jų ir ieškovas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad sodininkų bendrijos valdymo organų nutarimai būtų apskųsti nustatyta tvarka. Kanalai tvarkomi bendrijos nuožiūra taip, kaip ir nustatyta Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte. Atsakovui priklausančiam žemės sklypui taikomos vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos specialiosios sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 ir 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr.1640. Leidimą rengti projektą išdavė Klaipėdos apskrities viršininko administracija, planavimo sąlygos suderintos Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriuje. Atsakovas yra įvykdęs savo įsipareigojimus sodininkų bendrijai pagal 2006 m. rugsėjo 29 d. pažymą. Nė vienas iš sodininkų bendrijos ar valdžios institucijų dokumentų nebuvo ginčijamas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir nesant įrodymų, kad uždengus kanalą buvo kaip nors pažeistos ieškovų teisės, kad ieškovams kaip nors yra trukdoma pasinaudoti po žeme esančiu kanalizuotu grioviu, reikalavimas atidengti kanalą netenkintinas. Ieškovai nėra kaimyninio sklypo savininkai, byloje neįrodyta, kad kanalas yra statinys, kad jo uždengimas gali sukelti kokių nors neigiamų pasekmių ieškovų žemės sklypui ir jame esantiems pastatams. Priešingai, iš pačių ieškovų pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kurį surašė antstolis, matyti, kad ieškovams priklausančio pastato rūsys yra sausas, o į pietvakarius nuo jų sklypo kitoje kelio pusėje yra standartinis kanalizacijos šulinio dangtis. Teismas, atmesdamas ieškovų argumentus, kad kartu su žemės sklypu atsakovui buvo parduotas ir jame esantis kanalas, nurodė, kad atsakovui buvo parduotas tik žemės sklypas. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta remiantis sodininkų bendrijos valdymo organų nutarimais, apskrities viršininko administracijos išduotu leidimu, sprendimais, kurie nenuginčyti. Sandorio sudarymo metu nebuvo iš ieškovų paimta jokia nuosavybė, jokio ginčo dėl parduodamo žemės sklypo ir daiktinių teisių į tą sklypą teisme nebuvo. Pradiniu ieškiniu ieškovai tik prašė įpareigoti atsakovą nukelti tvorą į savo žemės sklypą ir atidengti kanalą. Sutarties sudarymo momentu parduodamame žemės sklype jokių statinių nebuvo registruota. Atsakovas įsipareigojo laikytis visų sklypui taikomų specialiųjų naudojimo sąlygų: kelių apsaugos, elektros linijų apsaugos, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų apsaugos zonų reikalavimų. Prieš parduodant žemės sklypą, jo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo suderintas su kaimynystėje esančių žemės sklypų savininkais, kurie nereiškia atsakovui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims jokių pretenzijų. Sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimo naudoti parduodamą žemę sodų rekreacijai ar kitoms reikmėms, kaip nustatyta Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, 2 punkte, teismui nebuvo pateikta. Priešingai, bendrijos susirinkimas dar 2005 metais buvo nusprendęs tą žemę leisti pirkti. Atsakovui buvo parduota 0,0167 ha plotas, įsiterpęs tarp jo žemės sklypo ir kelio, t. y. neviršijantis 0,04 ha ribos sklypas, kurio neįmanoma suformuoti kaip atskiro daikto. Pirmumo teisė pirkti tokį žemės sklypą priklauso besiribojančių žemės sklypų savininkams. Tokiais atvejais projektai rengiami supaprastinta tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos apsaugos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 43 punktu. Teismas konstatavo, kad, atmetus reikalavimus dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, kanalo atidengimo, atmestini ir kiti ieškovų reikalavimai dėl sutarties registracijos panaikinimo bei tvoros nukėlimo. Ieškovai kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, nurodydami, kad ginčo teritorijoje yra uždengti ir užversti žemėmis iš jiems priklausančio namo išeinantys įvadai, tačiau nepateikė neginčytinų įrodymų, kad tokie įvadai yra, ar, kad ieškovai tai padarė suderinę su sodininkų bendrija. Patys ieškovai pripažįsta, kad kanalas, kurį prašoma atidengti, priklauso sodininkų bendrijai, tačiau, įtraukus sodininkų bendriją dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, bendrijos atstovė nurodė, kad jie nepalaiko ieškinio reikalavimų ir įstojo į bylą atsakovų pusėje. Byloje yra duomenų, kad gretimų atsakovo sklypų savininkai yra taip pat uždengę griovius ir įsigiję žemės sklypus nuosavybės teise, tačiau bendrija jiems taip pat neturi pretenzijų.

8Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 24 d. nutartimi ieškovų apeliacinį skundą atmetė, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nutartį ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

111. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 320 straipsnio 1 dalį, 331 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 4 dalį, neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus.

122. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami tik tuo atveju, jei tų sklypų nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams. Teismai nustatė, kad melioracijos griovys naudojamas bendrijos narių poreikiams, todėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja CK 1.80 straipsniui.

13Teismai netinkamai taikė žemės ūkio ministro ir aplinkos apsaugos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 43 punktą. Ginčo žemės sklypo projektas negalėjo būti rengiamas supaprastinta tvarka, nes jame yra melioracijos griovys, kuriuo naudojasi visi bendrijos nariai. Projektas turėjo būti svarstomas viešai. Šis pažeidimas yra pagrindas pripažinti ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia.

143. Atsakovo teiginiai apie tinkamą melioracijos griovio kanalizavimą nepagrįsti. Melioracijos griovio kanalizavimas atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka, pagal išduotą projektinę dokumentaciją, kurios atsakovas neturi (Melioracijos įstatymo 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 patvirtintas Melioracijos techninis reglamentas MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3D-35 patvirtintas Melioracijos techninis reglamentas MTR 1.11.01:2006 „Melioracijos statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“). Atsakovas pats negalėjo atlikti tokių darbų.

15Melioracijos griovio uždengimas nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos pažeidžia ieškovų ir visų sodo bendrijos narių teises, kelia pavojų žmonių gyvybei. Byloje nustatyta, kad savavališkai uždengtas melioracijos griovys buvo įgriuvęs ir galėjo žūti kuris nors bendrijos narys, valantis melioracijos griovį. Ta aplinkybė, kad kiti bendrijos bariai uždengė atskiras melioracijos griovio dalis, nepatvirtina atsakovo veiksmų teisėtumo.

164. Atsakovas ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teisę ne tik į žemės sklypą, bet ir į nusausinimo griovį, sodinius, kurie yra visų bendrijos narių nuosavybė. Teismai, pripažindami, kad atsakovui parduotas tik žemės sklypas, o ne melioracijos griovys, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Melioracijos griovys yra žemės sklypo priklausinys ir jį ištinka pagrindinio daikto likimas (Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 patvirtintas Melioracijos techninis reglamentas MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“, CK 4.13 straipsnis, 4.14 straipsnio 1 dalis, 4.19 straipsnio 1 dalis, CK 6.395 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ginčo žemės sklypo plane nepažymėtas melioracijos griovys, nenustatytas servitutas.

175. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovas gali patekti į melioracijos kanalą per šulinio dangtį, esantį kito bendrijos nario žemės sklype, sprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas V. S. prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

191. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus. Didžioji dalis apeliaciniame skunde nurodytų teisės normų nesusijusios su bylos aplinkybėmis. Apeliaciniame skunde tik išvardytos teisės normos, tačiau ieškovai nenurodė jų sąsajos su bylos aplinkybėmis, nenurodė kaip pirmosios instancijos teismas jas netinkamai taikė.

202. Parduodamo žemės sklypo projektą pagal žemės ūkio ministro ir aplinkos apsaugos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 43 punktą reikėjo suderinti tik su besiribojančių žemės sklypų savininkais.

213. Melioracijos griovys uždengtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Šis melioracijos griovys nepriklauso valstybei, neįtrauktas į apskaitą. Kasatoriaus nurodyti teisės aktai, priimti jau po griovio uždengimo, šiuo atveju netaikytini. Argumentai, susiję su kanalo saugumu, yra fakto klausimai. Kasatoriai nepateikė įrodymų, patvirtinančių kanalo nesaugumą. Byloje yra įrodymų, kad uždengtas griovys tapo saugesnis nei atviras.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl valstybinės žemės sklypo, esančio mėgėjiško sodo teritorijoje, kuriame yra uždengtas kanalas (griovys), surenkantis lietaus vandenis, pardavimo atsakovui V. S., kurio žemės sklypas tiesiogiai ribojasi su ginčo sklypu.

25Dėl CPK 320 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 4 dalies taikymo

26Kasatoriai nurodo, kad nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalį, 331 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 4 dalį, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. CPK 320 straipsnyje reglamentuojamos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek fakto, tiek teisės klausimus.

27Sprendžiant klausimą, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CPK 320 straipsnio 1 dalį, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad CPK 302 straipsnyje nustatyta, jog apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje - bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Teismui nustatyta pareiga priimti nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taigi teismas turi nustatinėti ne bet kokias, o tik turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kuriomis yra atskleidžiama bylos esmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas.

28Apeliacinės instancijos teismo nutartyje glausta forma išdėstyti apeliacinio skundo pagrindai, nurodyti atsakovo ir trečiojo asmens pateikti atsiliepimai į apeliacinį skundą (CPK 331 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Motyvuojamojoje nutarties dalyje konstatuotos faktinės aplinkybės ir nurodytos taikytos teisės normos (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorių nurodytos CPK normos iš esmės nebuvo pažeistos.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik toks procesinės teisės normų pažeidimas, kuris, be kita ko, galėjo turėti įtakos neteisėtam sprendimui priimti. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolio Andriaus Bespalovo prašymą, bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. notarė D. Marcinkevičienė, bylos Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006).

30Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, and p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Nepaisant to, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

31Dėl Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių 4 punkto taikymo

32Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nurodytus teisės aktus, todėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojanti. Su šiuo kasacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas privatizavo tarp jo sklypo ir bendrojo naudojimo vidinio kelio (gatvės) esantį 1,6 aro žemės sklypą, kurį sudaro uždengto bendrojo naudojimo kanalo ir abipus jo esančios laisvos žemės sklypeliai. Iš bylos medžiagos matyti, kad analogišku būdu kanalą uždengė ir žemės sklypus privatizavo dauguma bendrijos narių. Tai buvo atliekama esant visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimui. Toks visuotinis bendrijos narių susirinkimas įvyko 2005 m. spalio 8 d., o 2005 m. spalio 25 d. sodininkų bendrijos valdyba atsakovui V. S. leido privatizuoti konkretų žemės plotą, dėl kurio kilo ginčas nagrinėjamoje byloje. Taigi akivaizdu, kad nurodytas žemė sklypas buvo privatizuotas gavus visuotinio sodininkų bendrijos narių susirinkimo pritarimą (leidimą). Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad fiziniams asmenims mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant ar papildant mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių 4 punkte nustatyta, kad ne aukciono būdu taip pat parduodami valstybinės žemės sklypai, kurių pagal žemėtvarkos projektą ar detalųjį planą neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, - sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams. Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.

33Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokiam ginčijamų klausimų teisiniam reglamentavimui, taip pat visuotiniam sodininkų bendrijos narių susirinkimo nutarimui leisti atsakovui išsipirkti ginčo žemę, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos nurodytos teisės normos, kaip ir teigti, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja CK 1.80 straipsniui.

34Dėl teisės normų, reglamentuojančių melioracijos įrenginių eksploatavimą, taikymo

35CPK 353 straipsnyje nustatytos bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribos. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši nuostata reiškia, kad kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja faktinių bylos aplinkybių, o vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų jau nustatytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė faktinę bylos aplinkybę, kad sodininkų bendrijoje daugiau kaip prieš dvidešimt metų iškastas ir įrengtas kanalas nepriklauso ir niekada nepriklausė melioracijos sistemai. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstas kasatorių reikalavimas sodininkų bendrijoje įrengto kanalo eksploatavimui taikyti kasatorių nurodytas melioracijos įrenginių eksploatavimą reglamentuojančias teisės normas.

36Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

37Kasacinio skundo argumentas, kad atsakovas ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teisę ir į nusausinimo griovį (esantį privatizuotame žemės sklype) ir tai sukels neigiamų pasekmių sodininkų bendrijos nariams, yra nepagrįstas. CK 6.189 straipsnyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Ginčijamos sutarties 5 punkte nustatyta, kad pirkėjas įsipareigoja perimti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir ūkinės veiklos apribojimus bei kitus įsipareigojimus, jei jie yra nustatyti: nepažeisti požeminių tinklų, vandentiekio, lietaus ir fekalijų kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonų. Taigi ginčo sutartimi atsakovas įpareigotas užtikrinti minėto kanalo normalų funkcionavimą, esant pažeidimams, kilusiems dėl atsakovo kaltės, – atsakyti įstatymo nustatyta tvarka.

38Pažymėtina ir tai, kad sodininkų bendrija yra priėmusi ir patvirtinusi kanalų ir žaliųjų juostų laisvos valstybinės žemės prijungimo prie individualių bendrijos narių sklypų tvarką ir sąlygas, numatant, kad kanalo teritorijoje kas 50-70 metrų turi būti įrengti šuliniai kanalo priežiūrai užtikrinti. Su šia tvarka ir sąlygomis atsakovas V. S., kaip ir kiti bendrijos nariai, privatizuojantys papildomus žemės sklypus, supažindintas ir įsipareigojo jų laikytis. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad į bylą turėjo būti įtraukti ir kitų sklypų savininkai, kurių teritorijoje yra patekimo į uždengtą kanalą šuliniai.

39Dėl išdėstytų argumentų naikinti priimtus teismų sprendimus nėra pagrindo.

40Atmetus kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme: atsakovui iš ieškovų priteistina 500 Lt išlaidų advokato pagalbai atsiliepimui į kasacinį skundą surašyti apmokėti (T. 3, b. l. 27).

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

42Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

43Priteisti iš ieškovų A. B. ( - ) ir T. B. ( - ) atsakovui V. S. ( - ) 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai yra žemės sklypo Nr. 37, esančio sodininkų bendrijoje, įsigyto... 5. Ieškovai prašė teismo pripažinti negaliojančia 2007 m. vasario 26 d.... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu... 8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 11. 1. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 320 straipsnio 1 dalį,... 12. 2. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, Lietuvos Respublikos... 13. Teismai netinkamai taikė žemės ūkio ministro ir aplinkos apsaugos ministro... 14. 3. Atsakovo teiginiai apie tinkamą melioracijos griovio kanalizavimą... 15. Melioracijos griovio uždengimas nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos... 16. 4. Atsakovas ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo... 17. 5. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovas gali patekti į... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas V. S. prašo kasacinį skundą... 19. 1. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės atsakė į visus esminius... 20. 2. Parduodamo žemės sklypo projektą pagal žemės ūkio ministro ir aplinkos... 21. 3. Melioracijos griovys uždengtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl valstybinės žemės sklypo, esančio... 25. Dėl CPK 320 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 4 dalies... 26. Kasatoriai nurodo, kad nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas... 27. Sprendžiant klausimą, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CPK... 28. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje glausta forma išdėstyti apeliacinio... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą... 30. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją pareigos nurodyti... 31. Dėl Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos... 32. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir... 33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokiam ginčijamų klausimų... 34. Dėl teisės normų, reglamentuojančių melioracijos įrenginių... 35. CPK 353 straipsnyje nustatytos bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribos.... 36. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 37. Kasacinio skundo argumentas, kad atsakovas ginčo žemės sklypo... 38. Pažymėtina ir tai, kad sodininkų bendrija yra priėmusi ir patvirtinusi... 39. Dėl išdėstytų argumentų naikinti priimtus teismų sprendimus nėra... 40. Atmetus kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 43. Priteisti iš ieškovų A. B. ( - ) ir T. B. ( - ) atsakovui V. S. ( - ) 500 Lt... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...