Byla 2A-252/2013
Dėl sutartinių prievolių vykdymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5055-585/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl sutartinių prievolių vykdymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl netesybų dydžio.

5Ieškovas dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 153 330,40 Lt skolą, 5 213,23 Lt delspinigius, 8,05 procentų procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu sudarė patalpų, esančių Kuršių g. 1, Kaune, nuomos sutartį, kurios atsakovas tinkamai neįvykdė, nesumokėdavo viso nuomos mokesčio.

6Teismas 2011 m. kovo 30 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovo ieškovui 153 330,40 Lt skolos, 5 213,23 Lt delspinigių, 1 165,74 Lt palūkanų, 8,05 procentų procesines palūkanas, 1 685,92 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

7Atsakovas pateikė prieštaravimus. Nurodė, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą NTV Nr. 5086 200 Lt sumokėjo 2011 m. vasario 25 d., o likusią skolos dalį – 153 30,40 Lt sumokėjo 2011 m. kovo 23 d., todėl nėra jokio pagrindo priteisti iš atsakovo skolą, delspinigius ir palūkanas.

8Ieškovas pripažino, kad pagrindinė skola sumokėta, 2011 m. rugpjūčio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo dalies dėl delspinigių priteisimo už laikotarpį iki 2011 m. kovo 2 d. ir prašė priteisti 3 066,60 Lt delspinigių.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. galutiniu sprendimu 2011 m. kovo 30 d. preliminarų sprendimą pakeitė – ieškinį patenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo ieškovui 3 066,60 Lt delspinigių ir 8,5 procentų procesines palūkanas už priteistus 3 066,60 Lt nuo 2011 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; civilinę bylą dalyje dėl 2 146,63 Lt delspinigių priteisimo už laikotarpį iki 2011 m. kovo 2 d. nutraukė; grąžino ieškovui 2 040 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalį; priteisė iš atsakovo 40 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei. Atsakovo reikalavimo sumažinti sutartines netesybas netenkino. Nurodė, kad sutartyse numatyti 0,1 procento delspinigiai nėra aiškiai per dideli nei savaime (absoliučia išraiška), nei taikant nagrinėjamai sutarčiai. Šalys – du pelno siekiantys verslo subjektai, laisva valia sudarę sutartį, kuri šalims įgijo įstatymo galią (CK 6.189 str.1 d.), todėl iš sutarčių kylančios prievolės šalių turi būti vykdomos, teismui gerbiant ir saugant sutarčių laisvės principą (CK 6.200 str.1 d.).

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo pakeisti – ieškinio dalį dėl 2 454,08 Lt delspinigių atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Teismas nevertino fakto, kad delspinigiai prieštarauja formuojamai teismų praktikai; kad 153 330,40 Lt skola buvo sumokėta dar iki preliminaraus sprendimo priėmimo, t. y. 2011 m. kovo 23 d., todėl sutartinių delspinigių taikymas neatitinka bendrųjų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

142. Dalis PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos, t. y. 200 Lt, buvo sumokėti 2011 m. vasario 25 d. mokėjimo pavedimu Nr. DS0900021158. Likusi dalis - 153 130,40 Lt buvo sumokėti 2011 m. kovo mėn. 23 d. mokėjimo pavedimu Nr. DS0900021919. Tai reiškia, kad atsakovas pradelsė atsiskaityti 20 dienų.

153. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad netesybos yra orientuotos į minimalų kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnijimo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/20002; 2003 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005). Netesybomis siekiama tik kompensuoti nukentėjusios šalies nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005).

164. Priteisiant nukentėjusiajai šaliai netesybas, turi būti atsižvelgiama į netesybų paskirtį, sistemiškai taikomos teisės normas, reglamentuojančios prievolių termino praleidimo teisines pasekmes, ir vadovaujamasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, kurie reikalauja, kad netesybos turi būti protingos. Prašo teismo pagal susiformavusią teismų praktiką sumažinti delspinigius iki 0,02 procentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-394/2005, Nr. 3K-3-173/2006).

175. Sprendimo dėl delspinigių dydžio teismas nepagrindė teisiniais argumentais, pažeidė konstitucinį reikalavimą, jog kiekvienas teismo baigiamasis aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais).

18Ieškovas nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovas nepagrįstai prašo sumažinti delspinigius. Tai, kad jis skolą padengė iki preliminaraus sprendimo priėmimo, nepaneigia fakto, kad 2011 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą NTV 5085 jis apmokėjo pradelsęs 20 dienų. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už netinkamą sutartinės prievolės įvykdymą. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civilinė byla Nr. 3K-7-409/2010), jei šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas atmestinas.

21CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

22Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra dvejopa: tai yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.71, 6.258 str.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Sutartyje numatyti delspinigiai skatina skolininką tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę ir taip išvengti neigiamų turtinių padarinių. Skolininkas laiku ar tinkamai nevykdydamas savo prievolės žino, kokios neigiamos pasekmės jo laukia.

23Nagrinėjamoje byloje skolininkas 20 dienų praleido terminą sumokėti ieškovui 153 130,40 Lt už patalpų nuomą. Šalių sudarytos sutarties 12.1. punkte numatyta nuomininko pareiga mokėti nuomotojui 0,1 procento delspinigius nuo uždelstos sumos už kiekvieną uždelsta dieną, jeigu jis nesumoka mokesčio sutartyje nustatytu laiku. Taigi atsakovui buvo aiškios ir suprantamos prievolės laiku atsiskaityti neįvykdymo teisinės pasekmės. Ieškovas paskaičiavo, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 3 d. iki 2011 m. kovo 22 d. skolingas jam 3 066,60 Lt delspinigių. Apelianto manymu, toks delspinigių dydis yra neprotingai didelis, todėl turėtų būti mažinamas.

24CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta netesybų mažinimo galimybė, t. y. jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Apelianto manymu, netesybų mažinimui yra abi aukščiau nurodytoje normoje įtvirtintos sąlygos – atsakovas dalį prievolės įvykdė, o 0,1 procento sutartyje numatyti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir neprotingi.

25Teisėjų kolegija tokiems atsakovo argumentams nepritaria. Atsakovas pagal 2011 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą NTV Nr. 5086 turėjo sumokėti ieškovui 153 330,40 Lt iki 2011 m. kovo 2 d. (8, 17 b. l.). Atsakovo teigimu, dalį skolos – 200 Lt – jis sumokėjo 2011 m. vasario 25 d. (47 b. l.). Sumokėta skolos dalis lyginant su pagrindine skolos suma (153 330,40 Lt) yra itin maža (sudaro vos 0,09 procentus viso reikalavimo), todėl mažinti netesybas dėl to, kad dalis prievolės įvykdyta, šiuo atveju būtų neteisinga ir neatitiktų CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje reglamentuotų siekiamų tikslų. Netesybų mažinimas tokiomis aplinkybėmis leistų skolininkui piktnaudžiauti vykdant atsiskaitymus su kreditoriumi, kadangi sumokėjęs nedidelę dalį skolos lyginant ją su pagrindine skolos suma, įgytų teisę į netesybų mažinimą.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal formuojamą teismų praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

27Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad sutartyje nustatyti 0,1 procento delspinigiai nėra aiškiai per dideli nei absoliučia išraiška, nei ginčo atveju. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgė į tai, jog abi sutarties šalys – pelno siekiantys verslo subjektai laisva valia sudarę negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šalių sudarytos sutarties svarbą ir į tai, kad intervencija į šalių sudarytą sutartį gali būti leidžiama tik išimtiniu atveju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Vadinasi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan.

28Kadangi ginčo atveju šalių sutartyje nustatyto delspinigių dydžio negalima pripažinti neprotingu ar aiškiai per dideliu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nemažino. Aplinkybė, kad po ieškovo kreipimosi į teismą atsakovas sumokėjo visą skolą, neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis konstatuota atsakovo kaltė dėl sutarties pažeidimo ir pripažinta ieškovo teisė į minimalių nuostolių atlyginimą bei atsakovo pareiga mokėti šalių sutartas netesybas (CK 6.258 str. 1 d.). Atsakovui 20 dienų uždelsus sumokėti ieškovui nuomos mokestį, už šį laikotarpį paskaičiuoti delspinigiai sudaro 3 066,60 Lt. Toks delspinigių dydis, palyginti su nesumokėtu nuomos mokesčiu (153 130,40 Lt), nėra neprotingai didelis.

29Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad delspinigių dydis turi būti sumažintas iki 0,02 procentų, kadangi yra nusistovėjusi tokia delspinigių dydžio mažinimo praktika. Teismų praktikoje nėra vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Priešingai nei nurodo apeliantas, teismų praktikoje nėra nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007).

30Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas sutartinių netesybų dydis nagrinėjamu atveju nėra neprotingas ir mažinti jį iki apelianto nurodyto dydžio nėra pagrindo.

31Apelianto argumentai, kad teismo sprendimas teisiškai nemotyvuotas, yra nepagrįsti. Skundžiamame teismo sprendime glausta forma aiškiai nurodyta, kodėl, teismo nuomone, nėra pagrindo mažinti delspinigių dydžio ir kodėl sutartyje nustatytą netesybų dydį teismas laiko protingu. Konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 270 str.).

32Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino delspinigių mažinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuojamos teismų praktikos, nagrinėjamu atveju teisingai nustatė pagrindo mažinti delspinigių dydį nebuvimą, todėl, priteisdamas sutartimi sulygtas netesybas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentai nepaneigia (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Byloje kilo ginčas dėl netesybų dydžio.... 5. Ieškovas dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas... 6. Teismas 2011 m. kovo 30 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai... 7. Atsakovas pateikė prieštaravimus. Nurodė, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą... 8. Ieškovas pripažino, kad pagrindinė skola sumokėta, 2011 m. rugpjūčio 29... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. galutiniu sprendimu 2011 m.... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo... 13. 1. Teismas nevertino fakto, kad delspinigiai prieštarauja formuojamai teismų... 14. 2. Dalis PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos, t. y. 200 Lt, buvo... 15. 3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad netesybos yra... 16. 4. Priteisiant nukentėjusiajai šaliai netesybas, turi būti atsižvelgiama į... 17. 5. Sprendimo dėl delspinigių dydžio teismas nepagrindė teisiniais... 18. Ieškovas nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais,... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliacinis skundas atmestinas.... 21. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 22. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar... 23. Nagrinėjamoje byloje skolininkas 20 dienų praleido terminą sumokėti... 24. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta netesybų... 25. Teisėjų kolegija tokiems atsakovo argumentams nepritaria. Atsakovas pagal... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog įstatyme sąvokos... 27. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad sutartyje nustatyti 0,1... 28. Kadangi ginčo atveju šalių sutartyje nustatyto delspinigių dydžio negalima... 29. Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad delspinigių dydis turi būti... 30. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios... 31. Apelianto argumentai, kad teismo sprendimas teisiškai nemotyvuotas, yra... 32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. galutinį sprendimą palikti...