Byla e2-499-730/2016
Dėl sutarties nutraukimo, nuostolių atlyginimo, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir atsakovės UAB „Optimus CRM“ priešieškinį ieškovei UAB „Naujas veidas“ dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, dalyvaujant ieškovės atstovams A. S., advokatui Karoliui Gerbauskui, atsakovės atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Naujas veidas“ ieškinį atsakovei UAB „Optimus CRM“ dėl sutarties nutraukimo, nuostolių atlyginimo, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir atsakovės UAB „Optimus CRM“ priešieškinį ieškovei UAB „Naujas veidas“ dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

2byloje ieškovė pareiškė reikalavimus nutraukti 2014-03-05 paslaugų teikimo sutartį Nr. 2014-03-05/1, pasirašytą tarp ieškovės ir atsakovės, priteisti iš atsakovės ieškovei pagal Sutartį sumokėtą 11603,63 EUR sumą, patirtus nuostolius - 53216,02 EUR sumą, bylinėjimosi išlaidas, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė, jog 2014-03-05 tarp ieškovės ir atsakovės, buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 2014-03- 05/1 (toliau - Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo sukurti Optimus CRM CRM sistemą (programą) per 5 etapus, nurodytus Sutarties 1 priede, o ieškovė įsipareigojo apmokėti už tinkamai sukurtą sistemą (programą). Tai yra - per 5 etapus sukuriama programa - Optimus CRM CRM sistema. Sutarties 3.5. punkte sutarta, kad įgyvendinus visus projekto etapus, sukurtai sistemai suteikiama 1 metų garantija. Preziumuojama, kad visi 5 etapai turi veikti kaip vieninga sistema. Ieškovė atskirus etapus priėmė priėmimo-perdavimo aktais. Iš ieškovės ir atsakovės susirašinėjimų matosi, kad prieš pasirašant priėmimo - perdavimo aktus, buvo atliekamos korekcijos (klaidų taisymai), pastebėjimai, trūkumų šalinimai. Pašalinus vienus trūkumus - atsirado kiti, kurių prieš pasirašant priėmimo - perdavimo aktus - nebūdavo. Ieškovė ne kartą prašė, reikalavo atsakovės ištaisyti klaidas sistemoje (programoje), tačiau atsakovė pradėjo piktnaudžiauti teiginiais, kad ieškovė etapus priėmė pagal priėmimo - perdavimo aktus, vadinasi atsakovė nebeturi jokių įsipareigojimų dėl tinkamo sutarties vykdymo. Raginimai atsakovei dėl klaidų ištaisymo buvo siunčiami ir perduodami įvairiais būdais nuo 2014 m. liepos mėnesio. Paskutinis raginimas buvo išsiųstas paštu 2014-12-23, kuriuo buvo suteiktas papildomas terminas klaidų ištaisymui ir sistemos perdavimui, tačiau atsakovė net nesiteikė susisiekti su ieškove dėl tinkamo Sutarties įvykdymo. Darbų pabaiga pagal Sutartį buvo numatyta - 2014-07-15. Ieškovė yra įsitikinusi, kad prievolės neįvykdymas duoda pagrindą ieškovui, tai yra, nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, taip pat nukentėjusi šalis (Ieškovė) iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš Sutarties. Ieškovė yra praradusi pasitikėjimą atsakove. Tai lėmė atsakovės neatsakingas požiūris į prievolės tinkamą vykdymą. Didelis kiekis klaidų programoje kelia abejonių atsakovės galimybe apskritai teikti tokias paslaugas. Programa, kuri klaidingai skaičiuoja, ieškovei, vykdančiai pirkimus, gali pridaryti didžiulius nuostolius. Atsakovė elgiasi labai nesąžiningai. Gavusi beveik visą apmokėjimą (pagal Sutartį) - pradėjo slapstytis nuo prievolės įvykdymo. Pagal esamą situaciją, manoma, kad neįmanoma klaidų apskritai ištaisyti ir įvykdyti prievolės tinkamai. Atsakovė apskritai pradėjo vengti bendradarbiavimo ir klaidų taisymo, todėl manoma, kad atsakovė prievolės nevykdo tyčia. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad yra sąlygos, parodančios, kad aukščiau paminėtas Sutarties pažeidimas yra esminis, todėl ieškovė gali nutraukti sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2014-03-05 paslaugų teikimo sutartį Nr. 2014-03-05/1, ieškovė atsakovei sumokėjo dalį sumos, t.y. 40065.00 Lt, kas sudaro 11603,63 EUR. Ieškovė dėl to, kad atsakovė Sutarties neįvykdė, patyrė šiuos nuostolius: darbuotojo darbo užmokestis: atsakingas darbuotojas savo darbo laiko sąskaita analizavo šios programos kiekvieną etapą, peržiūrinėjo kaip programa veikia, darė pastebėjimus, darė programos aprašo gidą. Programos pradžia 2014-03-05 d. iki 2014-11-05 d. t.y. truko 8 mėn. Sudėjus valandų skaičių per mėnesį, gaunasi, kad 1 savaitė buvo skirta šios programos įgyvendinimo analizei, tai yra, 1 mėn. - 5 d. d. Tada 8 mėn. * 5 d. d. = 40 d. . Atsakingo žmogaus už šį projektą - R. V. darbo užmokestis po mokesčių sudarė 2006,51 Lt. arba 581,12 EUR. Šią sumą daliname iš 20 d. d. per mėnesį, vadinasi darbuotojos 1 d. darbo užmokestis sudarė 29,05 EUR. Šią sumą dauginame iš 40 d. d. = 1162 EUR. Komandiruotės į Kauną: komandiruotė Kaune vyko 6 kartus. Du vadybininkai atvyko iš Vilniaus, Ieškovė - iš Klaipėdos. 1 litro kuro kainos vidurkis praėjusių metų to laikmečio - 4,50 Lt. arba 1,3 EUR. Bendras atstumas kilometrais 2800 km pirmyn atgal iš Klaipėdos į Kauną ir iš Vilniaus i Kauną bei atgal per šešis kartus, kuro sunaudojimo vidurkis l00km/l0Ltr, vadinasi buvo sunaudota 280 Ltr. * 4,50 Lt=1260LT arba 365 EUR. Serverio nuoma: kuriamos programos talpinimui ieškovė sumokėjo už serverio nuomą. Ieškovė sumokėjo už 3 mėnesių nuomą - 326,70 Lt. arba 94,61 EUR. Patirtas nuostolis - 94.61 EUR. Būsimos programos CRM modulio aprašymas: 2014 m. sausio mėnesį ieškovė su Atsakove sudarė Sutartį dėl būsimos programos CRM modelio aprašymo analizės pagal ieškovės pateiktus poreikius (tai programos turinys, sukonkretinimas kas toje programoje atsispindės kad nubrėžti tikslias būsimos programos gaires). Pagal sutartį sumokėta 2420 Lt arba 700.88 EUR. Negautos pajamos: vadybininkai, vykdami į komandiruotes (dėl programos tikrinimo ir derinimo) dėl laiko stokos negalėjo įgyvendinti užsakymų. Ieškovė išvedė vidurkį t.y. metines pajamas padalino iš vadybininkų darbo valandų (gausis vidutinis vadybos uždirbamos pajamos į valandą) ir gautą sumą padaugino iš tiek dienų kiek buvo skirta programos analizavimui. Buhalterija paskaičiavo, kad vadyba per 1 darbo dieną uždirbo: 4393,13 Lt pajamų, t.y. šią sumą padauginame iš 40 d.d.=175725,20 Lt arba 50893,53 EUR.

3Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinio nepripažįsta. Nesutikimo su ieškiniu motyvų esmė, jog ieškovė yra verslininkė, kuriai daugybinėje vieningoje teismų praktikoje keliami padidinti atidumo, rūpestingumo ir protingumo kriterijai. Tiek prieš pasirašydama CRM sutartį, tiek ir jos vykdymo eigoje ieškovė niekada nereiškė atsakovei jokių pastabų ar reikalavimų dėl jokių sutarties nuostatų, nesiderėjo su atsakove dėl jų keitimo, tikslinimo ar papildymo jokiu būdu ir jokia apimtimi. Ieškovė šią sutartį su atsakove sudarė visiškai laisva valia, privalėjusi prieš tai pasidomėti bendra tokių paslaugų rinkos situacija, palyginti skirtingų paslaugų teikėjų pasiūlymus, kadangi, pagal kitą, ankstesnę sutartį atsakovei atlikus ieškovės poreikių CRM programinei sistemai analizę (specifikaciją), ieškovė CRM sutartį galėjo sudaryti ne su atsakove, o su bet kokiu kitu analogiška veikla užsiimančiu asmeniu arba net nesudaryti apskritai. Todėl ieškinyje išreikštas ieškovės pasipiktinimas tariamai per trumpu CRM sutartyje numatytu programos etapų testavimo (išbandymo) terminu (nepaisant to, jog pati sutartis numatė aiškią galimybę jį pratęsti), nusiskundimas tariamai blogai veikiančia programa, „užmirštant" apie susitartą papildomų darbų užsakymo bei atsiskaitymo už juos tvarką, paprasčiausiai byloja apie akivaizdų ieškovės siekį gudrumu papildomai neteisėtai pasipelnyti atsakovės sąskaita, tiek ieškiniu, tiek ir iki jo pateikimo teismui. Įstatymas (CPK 178 str.) būtent teigiančiam, o ne neigiančiam asmeniui numato įrodinėjimo pareigą. Šiuo atveju toks asmuo yra ieškovė, privalanti pagrįsti savo ieškinį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau su ieškiniu teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kurie nors kokia apimtimi patvirtintų ieškovės reikalavimus. Priešingai, šiuo atveju kaip tik atsakovė pateikė teismui neginčijamus rašytinius įrodymus, pačios ieškovės, kuri, kaip verslininkė, savo veikloje privalo būti ypatingai atsargi, atidi ir rūpestinga, patvirtinimus apie tinkamą atsakovės sutartinių prievolių įvykdymą. Atsakovei pabaigus kiekvieną sutartinių darbų atlikimo etapą, kaip numatyta sutartyje, peržiūrėjusi jų rezultatą, ieškovė priimdavo ir apmokėdavo (nors kai kuriais atvejais tik dalimis bei vėluodama) kiekvieną už kitą etapą pateikiamą išankstinę sąskaitą ir be jokių išlygų pasirašydavo atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą (tokių aktų įstatyminė reikšmė, atsispindinti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) formuojamame vieningame teisės taikyme bei aiškinime. Akivaizdu, jog tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo nutraukti CRM sutartį teismui nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Nesant pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą nutraukti sutartį, neįmanoma patenkinti ir išvestinio - nutraukus sutartį taikyti restituciją. Atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovės prašomus nuostolius, kadangi atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu. Neegzistuoja jokių atsakovės kaltės įrodymų, ieškovė nėra patyrusi jokių nuostolių, nes juos patvirtinančių kokių nors objektyvių įrodymų byloje irgi nėra. Galiausiai, ir jokio priežastinio ryšio tarp kažkokių atsakovės veiksmų ir įsivaizduojamų ieškovės nuostolių nėra taip pat. Todėl atsakovė jokiu būdu nėra ir negali būti pripažinta atsakinga ieškovei, kol nenustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Reikalavimą priteisti iš atsakovės kaip nuostolius patirtas kuro išlaidas šešioms darbuotojų kelionėms iš Klaipėdos bei Vilniaus į Kauną ir atgal ieškovė grindžia tik savo teiginiais ir teismui pateiktais kelionės lapais, iš kurių matyti iš esmės tik tiek, kad nuo 2014 m. pradžios ieškovės automobiliais galimai buvo vykstama šiomis kryptimis ir kad tam buvo naudojamas tam tikras skirtingų rūšių kuro kiekis. Tuo tarpu atsakovė paaiškina, jog keturi iš realių penkių ieškovės darbuotojų atvažiavimų į atsakovės biurą Kaune buvo šalims vykdant ne CRM sutartį, bet kitą, ankstesnę sutartį dėl poreikių CRM sistemai analizės atlikimo. CRM sutarties vykdymo metu ieškovės darbuotojai pas atsakovę buvo atvykę apskritai vienintelį kartą - net pačioje sutartyje nurodyta, kad visas darbų derinimas vyksta nuotoliniu būdu. Ieškovė savo ruožtu, eilinį kartą neįvykdydama teigiančiam asmeniui nustatytos įstatyminės įrodinėjimo pareigos, nepateikė jokių kitų įrodymų, jog jos darbuotojai iš Klaipėdos ir Vilniaus į Kauną vykdavo būtent pas atsakovę, o ne, pavyzdžiui, pas klientus, verslo partnerius ar bet kokiais kitokiais tikslais. Pirmieji trys iš ieškovės pateiktų aštuonių kelionės lapų surašyti už tuos mėnesius, kuomet CRM sutartis dar net apskritai nebuvo sudaryta, o ieškovės nurodytos automobilių kuro (kuris atskirais atvejais yra ir benzinas, ir dyzelinas) sąnaudos greitkelyje (užmiestyje) kaip 10 I / 100 km tikrai nepanašios į realias. Reikalaudama atlyginti savo darbuotojai sumokėtą darbo užmokestį už galimai panaudotą darbo laiką (nors neaišku nei kokiu būdu, nei apskritai kur užfiksuotą) programos peržiūrai ir bandymui, atsakovė eilinį kartą „užmiršta", kad šalims vykdant tiek šią (CRM), tiek ir bet kurią kitą sutartį, įstatymas numato pareigą bendradarbiauti. Tokias sąnaudas, o ypač darbuotojų darbo užmokestį, kurį darbuotojas gauna pagal atskirą su darbdaviu sudarytą darbo sutartį ir su kuria jokie tretieji asmenys, įskaitant ir ieškovę, neturi nieko bendro, versti „nuostoliais" ir reikalauti jų atlyginimo iš atsakovės yra na kas kita, o tik pakankamai drąsi ir įžūli ieškovės sugalvota „puolimo" strategija, nepaisant to, pagrįstas toks „puolimas" ar ne, galimai rizikuojant bei tikintis atsakovės pasyvumo procese ir to pasėkoje lengvos pergalės. Didžiausią menamų ieškovės netiesioginių nuostolių, kurių atlyginimo pastaroji reikalauja iš atsakovės, dalį sudaro tariamai negautos ieškovės pajamos, kurias ji įrodinėja teismui pateikta UAB „Viskontas" pažyma. Šie nuostoliai ieškovės nei yra realiai patirti, nei kaip nors objektyviai pagrįsti, nei, atitinkamai, teisėtai reikalaujami atlyginti. Visiškai neaišku, kas tokia yra UAB „Viskontas", kokie santykiai ją sieja su ieškove ir ar apskritai ši įmonė turi teisę atlikti pažymoje nurodytus skaičiavimus. Pastebėtina jau tai, jog, atlikdama skaičiavimus, UAB „Viskontas" visas ieškovės galimai gautas metines pajamas dalino iš viso vadybininkų darbo laiko, įskaitant ir tą, kuris, ieškovės ir UAB „Viskontas" teigimu, buvo panaudotas komandiruotėms į Kauną tariamai dėl programos tikrinimo ir derinimo (nors tuo metu vadybininkai, net jei iš tiesų būtų vykę pas atsakovę dėl programos derinimo reikalų, pajamų ieškovei juk ir nebūtų uždirbę). Taigi vien aritmetiniu požiūriu šie skaičiavimai yra klaidingi. Be to, pažymoje netgi nenurodyta, kokiais konkrečiais ir iš kur gautais duomenimis remdamasi UAB „Viskontas" skaičiavimus atliko. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės tariamai negautas savo pajamas, neatsižvelgdama į tai, kad šioms pajamoms uždirbi ji būtų patyrusi ir veiklos sąnaudų (išlaidų), kurios kai kuriais atvejais gali būti artimos ar lygios pačioms pajamoms ar netgi jas viršyti. Jei ieškovės veikla yra pelninga, ir išlaidos neviršija pajamų, nuo gauto skirtumo (pelno) ieškovė, kaip ir visi kiti ūkine - komercine veikla užsiimantys asmenys, dar turi pareigą mokėti mokesčius valstybei, ir tik galutinis viso to likutis galėtų būti laikomas grynąja nauda. Nėra jokių duomenų apie tai, kad visas veiklos pajamas ieškovei uždirba tik vadybininkai. Be to, net jei UAB „Viskontas" skaičiavimai ir būtų aritmetiškai teisingi bei tinkamai pagristi, taip pat nėra jokių duomenų, kad tą vienintelę dieną, kai ieškovės darbuotojai iš tiesų CRM sutarties vykdymo metu atvyko pas atsakovę, buvo prarastas koks nors ypatingai svarbus, nors ir neaišku kokios vertės, užsakymas, o ieškovė neturėjo galimybės jo įvykdyti vėliau, pavyzdžiui, kitą dieną. Akivaizdu, jog dar CRM sutarties sudarymo metu ieškovė puikiai žinojo, kad dalyvauti sistemos kūrime, peržiūrinėti atliktus darbus, išbandyti programą yra jos sutartinė pareiga, taigi aiškiai suprato, jog ieškovės vadybininkai ar kiti darbuotojai neišvengiamai privalės dalį savo darbo laiko skirti būtent šiems veiksmams ir tuo metu negalės dirbti kito darbo. Galiausiai, atsakovės vadovas ne kartą ieškovės vadovo buvo prašęs, kad tiek CRM poreikių analizės atlikimas, tiek ir vėlesnis pačios CRM sistemos kūrimas būtų derinamas su kokiu nors vienu konkrečiu ieškovės darbuotoju, kadangi bendrauti su didesniu jų skaičiumi yra ir neracionalu, ir žymiai sudėtingiau žinių perteikimo prasme - būtent dėl šios priežasties CRM sutartyje po programos baigimo ir buvo numatytas visų ieškovės darbuotojų mokymas. Sutarties šalių interesų pusiausvyra turi būti užtikrinta, jų abiejų atžvilgiu taikant neleistinumo piktnaudžiauti teise principą, įtvirtintą CK 1.137 str. 3 d. Be to, CK 6.200 str. išvardinti sutarties vykdymo principai įpareigoja sutarties šalis sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, vykdant sutartį, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Atsakovė mano, kad ieškovė visus šiuos sutarties vykdymo principus grubiai pažeidė, įstatyminę pareigą bendradarbiauti užmiršdama ar tiesiog ignoruodama ir to pasėkoje bet kokias savo veiklos išlaidas, menamas negautas pajamas ir dar nežinia ką bandydama priskirti prie nuostolių, kuriuos tariamai patyrė dėl neva netinkamo atsakovės sutarties vykdymo (nors nei šios aplinkybės, nei pačių nuostolių egzistavimo bei priežastinio ryšio tarp jų atsiradimo ir kokių nors atsakovės veiksmų neįrodė niekaip). Maža to, CK 6.200 str. 4 d. nurodyta, kad jeigu pagal sutarti ar jos prigimti šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Ieškovės elgesys, ypač pasireiškęs nepagrįstų, absurdiškų reikalavimų pateikimu teismui, užuot sutartį tinkamai įvykdžius, akivaizdžiai prieštarauja ir šiam principui. Lyginant ieškovės elgesį su protingo ir rūpestingo sutarties kontrahento ar apskritai sąžiningo asmens elgesio standartu, darytina išvada, jog ieškovė, piktnaudžiaudama įstatymo jai suteiktomis teisėmis, paprasčiausiai siekia bet kokiais būdais neteisėtai pasipelnyti iš su atsakove sudarytos sutarties, kurią pati yra iš esmės pažeidusi. Pagal niekaip neįrodytą ieškovės reikalavimą taikyti atsakovei civilinę atsakomybę nėra jokio pagrindo, o šis ieškinio reikalavimas, kaip ir visi kiti, turi būti atmestas visiškai.

4Atsakovė priešieškiniu, kurį 2016-01-27 patikslino, reiškė reikalavimus priteisti atsakovei iš ieškovės 2264,52 skolos, kurią sudaro 1713, 10 EUR ieškovės skola už kompiuterinės programos sukūrimą ir įgyvendinimą, 472, 65 EUR ir 78,77 EUR už serverio nuomą, 0,02 proc. dydžio dieninių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos 1 713,10 EUR skolos sumos ir 8,05 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos 472,65 EUR skolos sumos nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos ir 8,05 proc. metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos 78,77 EUR skolos sumos nuo priešieškinio reikalavimo patikslinimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė, kad ieškovė nėra įvykdžiusi iš 2014-03-05 sutarties kylančios sutartinės prievolės sumokėti atsakovei 13 915 Lt sumą, po to, kai 2014-08-08 atsakovė ieškovei pateikė penktąją išankstinę sąskaitą apmokėjimui. Ieškovė su atsakove iki šiol yra atsiskaičiusi tik iš dalies 8 000 Lt suma ir vis dar likusi skolinga 5 915 Lt (1 713,10 EUR). 2014-04-18 pasirašė dar vieną sutartį dėl CRM sistemos (programos) talpinimo atsakovės serveryje, t. y. dėl serverio nuomos, pavadintą interneto svetainių talpinimo sutartimi Nr. 2014-04-18/1. Šios sutarties sudarymą, vėlgi, patvirtina ir pati ieškovė savo ieškinyje. Pagal šią sutartį ieškovė yra apmokėjusi tik pirmąją atsakovės pateiktą sąskaitą faktūrą už programos talpinimo serveryje paslaugas pirmuoju trijų mėn. laikotarpiu 326,70 Lt sumai, tačiau už likusį serverio nuomos laikotarpį už tolesnius penkiolika mėn. pagal 2015-10-16 pateiktą PVM sąskaitą faktūrą serija CR Nr. 00467 472,65 EUR sumai nėra atsiskaičiusi iki šiol, taip pat ieškovė nėra sumokėjusi už serverio nuomą pagal sąskaitą-faktūrą serija CR Nr. 00468 78, 77 EUR. Nagrinėjamu atveju CRM sutartyje šalys buvo susitarusios dėl konkretaus palūkanų dydžio - 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, todėl būtent tokio dydžio palūkanų atsakovė turi teisę reikalauti iš ieškovės už iš šios sutarties vėluojantį 1 713,10 EUR atsiskaitymą. Sutartyje dėl serverio nuomos šalys nebuvo sutarusios dėl konkretaus palūkanų už pradelstą mokėjimą dydžio, todėl už pagal šią sutartį susidariusią 472,65 EUR dydžio ir 78,77 EUR dydžio skolą atsakovė reikalauja iš ieškovės minėtame specialiame įstatyme nustatyto dydžio palūkanų, o būtent - 8,05 proc. Kiekvienu iš šių atvejų atsakovė iš ieškovės savo gera valia reikalauja palūkanų tik nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos.

5Ieškovė pateikė atsiliepimus į atsakovės priešieškinį, patikslintą priešieškinį. Nesutikimo motyvų esmė, jog ieškovė neturėjo visiškai jokio poreikio atlikti vien tik savo poreikių sistemai analizės, ar vien tik išsinuomoti serverį, jeigu visi šie veiksmai nebūtų būtini galutinio rezultato – OptimusCRM CRM sistemos sukūrimui ir funkcionavimui - pasiekti. Todėl visos trys tarp šalių sudarytos sutartys turi būti vertinamos kaip visuma, o tarp šalių susiklostę santykiai - kaip vieno ir to paties susitarimo dėl OptimusCRM CRM sistemos sukūrimo ir funkcionavimo atskiri žingsniai. Dėl teisės sulaikyti priešpriešinių prievolių vykdymą ieškovė atsiliepime į priešieškinį, nurodė, kad ieškovė pagal sutartį pirmoji pasinaudojo priešpriešinės prievolės vykdymo sustabdymu dėl atsakovės netinkamų įsipareigojimų vykdymo ir apie tai atsakovė buvo informuota, apie tai jai buvo žinoma ir suprantama, o prieštaravimų iš atsakovės pusės nebuvimas akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė su tokiu mokėjimų sulaikymu sutikimo ir dėl to jokių pretenzijų ieškovei nereiškė. Priešingu atveju nesuprantama, kodėl atsakovės vadovas, atsakydamas į minėtą pranešimą apie mokėjimo sulaikymą neprieštaravo, nesiteiravo papildomos informacijos, kodėl sulaikomas mokėjimas ir kt. Netgi priešingai - tolesniuose laiškuose vadovai susitarė dėl mokymų atlikimo datos ir sąlygų. Esant tokiai situacijai, kai ieškovė pirma pasinaudojo prievolės sulaikymo teise, atsakovė neturi teisės sulaikyti savo priešpriešinių prievolių dėl to, kad ieškovė nevykdo savo įsipareigojimų, nes ieškovės įsipareigojimų nevykdymas yra būtent prievolės sulaikymo padarinys, kuris pagal minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką negali būti teisėta priežastimi pateisinti šalies, kuri pirmoji pažeidė sutartį, priešpriešinių įsipareigojimų nevykdymą. Šalys rašytinėmis pretenzijomis dėl programos trūkumų pradėjo susirašinėti nuo 2014-09-16, kurie buvo taisomi, koreguojami, visa tai patvirtina, kad atsakovės kurta sistema neveikė tinkamai kaip visuma ir buvo ne viena klaida, kuri buvo šalinama pačios atsakovės. Akivaizdu, kad atsakovės sistema yra su trūkumais, parengta netinkamai, vis išaiškėja skaičiavimo klaidos, kurios, kaip teigė atsakovės vadovas, yra natūralus dalykas, tačiau sistema turi veikti tinkamai ir stabiliai, būti tinkama naudoti pagal tą paskirtį, kuriai ji buvo kurta ir siekiama įsigyti. Atsakovė priešieškiniu reikalauja priteisti jai 2.185,75 Eur, kurių ieškovė nesumokėjo pagal 2014 03 05 bei 2014 04 18 sutartis, tačiau dėl minėtų sistemos trūkumų ir mokymų neatlikimo, ieškovė neturi galimybės naudotis sistema, todėl prašo nutraukti sutartį ir nepageidauja atsakovės kurtos, tačiau nefunkcionuojančios, sistemos, todėl nėra jokio pagrindo atsakovei reikalauti sumokėti pagal šią sutartį likusią neapmokėtą sumą, kuri, pažymėtina, lyginant su visa sutarties kaina, yra nedidelė ir jos nesumokėjimas neturėjo visiškai jokios įtakos atsakovės įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymui ir kokybei. Atitinkamai ieškovė neturi pareigos mokėti ir pagal 2014 04 18 sutartį, kuri, kaip minėta, yra sudėtinė ir neatsiejama teisinių santykių tarp šalių dalis. Atsakovei netinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal 2014-03-05 sutartį, ieškovei aktualumo neteko ir 2014-04-18 sutartis, kuri iš esmės buvo sudaryta vien tik tam, kad atsakovė galėtų tinkamai įgyvendinti 2014-03-05 sutartį ir sistema būtų realiai funkcionuojanti.

6Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė, priešieškinį prašė atmesti. Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, priešieškinį palaikė.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas

8Teismas įvertinęs ieškovės ieškinio ir atsakovės priešieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, šalių nurodytus nesutikimo argumentus, remdamasis sekančiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovės priešieškinis atmestinas.

9Byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl 2014-03-05 sutartyje Nr. 2014-03-05/1 numatytų atsakovės sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo. Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, yra reikalinga kvalifikuoti tarp šalių sudarytos Sutarties pagrindu atsiradusius materialinius teisinius santykius.

10Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės, dėl kurių tarp šalių ginčo nėra. 2014-01-23 tarp šalių sudaryta sutartis, pagal, kurią atsakovė įsipareigojo, remiantis pateiktų pirminiu poreikių sąrašu, Excel failais ir susitikimo metu aptartais punktais, aprašyti CRM sistemos veikimą ir jos modulius specialiai pritaikytą kliento veiklai. 2014-03-05 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 2014-03-05/1 (toliau – ginčo Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo sukurti Optimus CRM sistemą (programą) per 5 etapus, nurodytus Sutarties 1 priede, o ieškovė įsipareigojo apmokėti už tinkamai sukurtą sistemą (programą). 2014-04-18 tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl interneto svetainių talpinimo, kuria šalys susitarė dėl virtualaus serverio paslaugų teikimo.

11Dėl šalių materialinių teisinių santykių kvalifikavimo

12Kaip matyti iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, šalys jų sudarytą ginčo Sutartį, dėl kurios tinkamo vykdymo iškilo ginčas, pavadino paslaugų teikimo sutartimi, o atsakovas pavadintas paslaugų teikėju.

13Sutartinių teisinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose. Remiantis jomis, sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tikrąją jų valią, o ne tik į rašytinės sutarties gramatinį tekstą, taigi teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartoti terminai, o tų santykių turinys. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2006).

14Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.156 straipsnyje nustatyta šalių teisė nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, kitas sąlygas, sudaryti Civiliniame kodekse nenurodytas sutartis, taip pat sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, t. y. mišrias sutartis. Kitose šio straipsnio normose išdėstytos nuostatos, reglamentuojančios tokias šalių sudarytas sutartis. Mišriai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis), t. y. šalys gali nurodyti, kokios normos bus taikomos jų sudarytai sutarčiai. Jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas, remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija (CK 6.156 straipsnio 6 dalis). Įstatymo analogijos atveju teismas civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taiko panašius santykius reglamentuojančius civilinius įstatymus. Tokių įstatymų nesant, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija) (CK 1.8 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012).

15Teismo nuomone, vertinant šalių sudarytos ginčo Sutarties sąlygas, tikrieji šalių ketinimai, tikroji šalių valia dėl šalių siekiamų sukurti tarpusavio santykių yra atskleista tiek ginčo Sutarties sąlygose, tiek ginčo Sutarties Priede Nr. 1. Ginčo Sutarties 1.1. punktu šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja teikti ieškovei ginčo Sutarties 1 priede „Paslaugų įgyvendinimo įkainiai“ išvardintas paslaugas už 1 priede numatytą kainą, o ieškovas įsipareigoja naudoti teikiamas paslaugas ginčo Sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis bei už jas apmokėti sutartą kainą, numatytą ginčo Sutarties 1 priede. Ginčo Sutartimi jos Priede Nr. 1 šalys susitarė, kad atsakovė sukurs Optimus CRM CRM programą pagal ieškovės poreikius, kurioje bus 32 funkcijos (Kliento paklausimai, Pradiniame lange kliento paklausimai, Klientui abstraktus pasiūlymo dokumentas lietuvių ir anglų kalba ir kt.). Be to, šalys susitarė, kad atsakovė suteiks neribotą licencijų skaičių, sistemos įdiegimą į ieškovės serverį, pašto dėžučių sukonfigūravimą, darbuotojų apmokymą dirbti kompiuterine programa, vienų metų sistemos palaikymą. Kaip matyti, sutartimi atsakovė įsipareigojo sukurti kompiuterio programą, suteikti licencijas naudoti programą, dalyvauti ją įdiegiant, aptarnauti programą tam tikrą laikotarpį, apmokyti ieškovės darbuotojus dirbti su atsakovės sukurta kompiuterine programa.

16Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 39 straipsnio 1 dalis).

17ATGTĮ 2 straipsnio 18 dalis kompiuterių programą apibrėžia kaip žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios sudaro galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, visuma, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą, jeigu pagal ją galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą. Kaip matyti iš ATGTĮ reglamentuotos kompiuterinės programos sąvokos, kad vienas iš šalių sutarties objektų buvo tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Šalių sudaryta sutartimi atsakovė įsipareigojo sukurti sutartyje nurodytą kūrinį – kompiuterinę programą ir suteikti autorių turtines teises į šią programą.

18Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti, ta yra, rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

19Šalių sudaryta ginčo Sutartimi atsakovė įsipareigojo sukurti konkretų kūrinį – kompiuterinę programą, atitinkančią ieškovės poreikius, tai yra, šalių sudarytos ginčo Sutarties dalykas taip pat yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Iš šalių sudarytos sutarties turinio matyti, kad šalys aptarė ir sutarties vykdymą, numatė, kad darbai bus perduodami etapais, numatytas garantinis terminas, kas taip pat reglamentuojama bendrosiomis rangos teisės normomis.

20Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, numatant galimybę susitarti ir dėl tam tikro rezultato pagal CK 6.718 straipsnio 5 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Pažymėtina, kad šalių santykiams, kylantiems iš paslaugų teikimo, vadovaujantis CK 6.724 straipsniu, mutatis mutandis taip pat taikytinos bendrosios rangos sutarčių nuostatos.

21Kaip matyti iš ginčo Sutarties Priedo Nr. 1, šalys susitarė, kad atsakovė dalyvaus įdiegiant kompiuterinę programą, aptarnaus programą tam tikrą laikotarpį, apmokys ieškovės darbuotojus dirbti su atsakovės sukurta kompiuterine programa, tai yra, susitarė dėl nematerialus pobūdžio paslaugų suteikimo.

22Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės, teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog tarp šalių buvo sudaryta mišri sutartis, turinti rangos sutarties, atlygintinų paslaugų sutarties ir autorinės sutarties požymių. Todėl, sprendžiant šalių ginčą dėl sutarties vykdymo, taikytinos CK atlygintinių paslaugų teikimą, rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos bei bendrosios sutartims taikytinos teisės normos, taip pat ATGTĮ normos.

23Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad kai tarp tų pačių šalių, tuo pat metu sudaromi keli sandoriai, susiję šalių nustatytomis teisėmis ir pareigomis, bendru sutarties dalyku, tai nustatant tikruosius šalių ketinimus, tuos sandorius būtina aiškinti ir vertinti ne izoliuotai, o kaip vieningą šalių valią, kurią išreiškia keli susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1167/2003, 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2010). Esant šiai formuojamai teismų praktikai, anksčiau nurodytos šalių sudarytos sutartys 2014-01-23 dėl CRM sistemos analizės ir aprašymo bei 2014-04-18 dėl virtualaus serverio paslaugų teikimo vertinamos kaip betarpiškai susijusios su ginčo Sutarties vykdymu.

24Dėl ginčo Sutarties vykdymo

25Ieškovė, spręsdama ginčą su atsakove dėl sutarties vykdymo, pasirinko kelis savo teisių gynimo būdus, tai yra, teisę atsisakyti apmokėti likusią dalį už netinkamos kokybės darbus, teisę nutraukti sutartį ir taikyti restituciją, teisę į nuostolių atlyginimą, netesybas.

26Dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.222, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015, 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015; kt.).

27Ieškovė reikalavimą nutraukti sutartį pareiškė, vadovaudamasi CK 6.665 straipsnio 3 dalimi. Kadangi, teismo nuomone, šalių sudaryta Sutartis turi ir atlygintinų paslaugų teikimo sutarties požymių, o atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančios teisės normos nenumato atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimo pagrindų dėl nekokybiškai suteiktų paslaugų, todėl teismas vadovaujasi tik CK 6.665 straipsnio 3 dalimi, kadangi neprieštarauja šioms normoms ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams (CK 6.724 straipsnis).

28Rangovas atsako už netinkamos kokybės, pavėluotai atliktus (per nustatytą terminą neatliktus) arba neatliktus darbus, netinkamos kokybės medžiagas, viršytą darbų sąmatą. Rangovo atsakomybės dydis priklauso nuo sutarties pažeidimo sunkumo ir suteikia teisę užsakovui reikalauti išieškoti nuostolius, netesybas, pašalinti trūkumus arba įpareigoti rangovą pagaminti kitą daiktą, teisę pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita, taip pat teisę atsisakyti priimti darbus ir teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Rangovo atsakomybę reglamentuoja CK 6.647, 6.648, 6.652, 6.658, 6.662, 6.665, 6.670, 6.671 straipsniai.

29Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį esant neesminiams darbo trūkumams dėl netinkamos kokybės darbo užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Jei nurodytų veiksmų rangovas neatlieka arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Šiuo pagrindu užsakovui nutraukus vienašališkai sutartį rangovas privalo grąžinti užsakovui jo perduotas medžiagas ir kitokį turtą, jei to padaryti neįmanoma - atlyginti jų vertę pinigais (vienašalė restitucija). Atsakomybė dėl netinkamos kokybės darbą rangovui kyla, kai gautas darbo rezultatas savo savybėmis neatitinka sutartyje sulygto darbo rezultato arba atliktas darbas turi tokių trūkumų, kurie kliudo panaudoti tą darbo rezultatą tai paskirčiai, kuri numatyta sutartyje, arba įprastinei paskirčiai. Remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalies nuostatomis, asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą delspinigius). Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis).

30Ieškovė įrodinėjo aplinkybes, jog atsakovės sukurta kompiuterinė programa turi trūkumų, tai yra, ji neveikia, kaip kompleksiškai funkcionuojanti programa nuo 1 iki 5 etapo, nes 4 etape neteisingai skaičiuoja prekių savikainą, sandėlio pelningumą, be to, nesusikuria užduotys, neišrašomos sąskaitos, ir atsakovė ieškovės nustatytu terminu šių kompiuterinės programos kokybės trūkumų nepašalino, ir šie trūkumai yra esminiai, nes dėl šių trūkumų ieškovė negali sukurtos kompiuterinės programos naudoti pagal paskirtį. Dėl šios priežasties ieškovė negavo tai, ko tikėjosi gauti pagal sutartį – tinkamai visuose etapuose kompleksiškai funkcionuojančios kompiuterinės programos. Be to, atsakovė netinkamai atliko šalių Sutartimi numatytus mokymus dirbti kompiuterine programa. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė neatliko visų sutartimi prisiimtų darbų.

31Atsakovė įrodinėjo aplinkybes, jog ieškovės nurodomi trūkumai, nėra trūkumai, tai yra ieškovės prašomi atlikti papildomi darbai, už kuriuos ieškovė turėjo sumokėti papildomai, kad jie būtų atlikti. Atsakovė savo atsikirtimus šioje byloje iš esmės grindė ta aplinkybe, kad ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes tai yra, viso darbo rezultato perdavimo faktą bei sutarties pažeidimo faktą, tai yra, nekokybiškai atliktų darbų ir paslaugų faktą, turi įrodyti ieškovė, tai yra kaip šias aplinkybes teigiantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas tokius atsakovės argumentus atmeta. Tiek pagal sudarytos sutarties esmę, tiek ir pagal atlygintinų paslaugų ar rangos sutarčiai taikytinas teisės normas (CK 6.722 straipsnis, CK 6.668 straipsnis), laikytina, kad darbų atitikties Sutarties reikalavimams įrodinėjimo pareiga tenka ne ieškovei, bet atsakovei, o ieškovei tenka procesinė pareiga įrodyti darbų trūkumus. Taip formuojama ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004, 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2005).

32Teismo nuomone, byloje yra pagrindas, išvadai padaryti, jog ieškovė, turėdama procesinę pareigą įrodyti, įrodė jos įrodinėjamas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, esančias pagrindu taikyti jos pasirinktus teisių gynimo būdus (teisę atsisakyti apmokėti likusią dalį už netinkamos kokybės darbus, teisę nutraukti sutartį ir taikyti restituciją, teisę į nuostolių atlyginimą, netesybas), tai yra, jog kompiuterinė programa turi trūkumų, atsakovė ieškovės nustatytu terminu kompiuterinės programos trūkumų nepašalino, ir šie trūkumai yra esminiai, todėl ieškovė negali šios kompiuterinės programos naudoti pagal paskirtį. Taip pat ieškovė įrodė, kad atsakovė netinkamai atliko šalių Sutartimi numatytus mokymus dirbti kompiuterine programa. Tuo tarpu atsakovė neįrodė, kad ieškovės nurodyti trūkumai yra ne kompiuterinės programos trūkumai, o ieškovės prašomi atlikti papildomi darbai, ir atsakovės atlikti darbai atitinka Sutarties reikalavimus. Šią išvadą teismas daro, remdamasis sekančiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias pripažįsta nustatytomis vadovaujantis civiliniame procese galiojančiomis įrodinėjimo taisyklėmis, ir sekančiais argumentais.

33Teismas atmeta atsakovės argumentus kaip nepagrįstus, jog ieškovė, priimdama darbus pagal pasirašytus darbų atlikimo aktus, jokių pretenzijų atsakovei dėl darbų trūkumų nepareiškė, dėl to negali dabar remtis netinkama atliktų darbų kokybe, ir pripažįsta, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostatų, kadangi trūkumai nebuvo akivaizdūs ir paaiškėjo garantinio termino metu.

34Pagal bendrąją taisyklę darbų kokybė nustatoma darbų priėmimo metu ir užfiksuojama darbų priėmimo–perdavimo akte (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnis), o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Rangos sutartimi sutartų darbų, tai yra, darbų rezultato, kokybės samprata apibrėžta CK 6.663 straipsnyje ir siejama ne su darbų rezultato – pagaminto daikto sėkmingu funkcionavimu, gedimų nebuvimu, bet su sutarties sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui.

35Byloje nustatytos aplinkybės, kad pagal ginčo Sutarties nuostatas kompiuterinės programos kūrimo darbai buvo atliekami ir įgyvendinami etapais, iš viso numatyti penki etapai. Pagal Sutarties 3.5. punktą, įgyvendinus 1 projekto etapą, atsakovė apie tai praneša ieškovei el. paštu. Toliau atsakovė nuotoliniu būdu pristato ieškovei 1 etapo įgyvendintą funkcionalumą. Ieškovė per 2-3 dienas savarankiškai peržiūri visą įgyvendintą funkcionalumą ir pateikia atsakovei pastabas el. paštu dėl netikslumų, jeigu tokių yra. Atsakovė gavusi iš ieškovės netikslumų sąrašą, per 2-3 dienas ištaiso netikslumus ir praneša ieškovei el. paštu. Ieškovė patvirtina 1 etapo užbaigimą. Patvirtinus projekto etapą, traktuojama, kad sutartyje numatytas funkcionalumas yra įgyvendintas. Toliau kitų projekto etapų įgyvendinimas vyksta lygiai tokia pat tvarka kaip 1 projekto etapas.

36Byloje tarp šalių nekilo ginčo, jog tokiu būdu tarp šalių vyko atliktų darbų priėmimas-perdavimas ir, jog ieškovė visus penkis atsakovės atliktų darbų etapus priėmė, darbų priėmimo metu nenurodydama atliktų darbų trūkumų. Šias aplinkybes, pagrindžia ir byloje esantys ieškovės direktoriaus pasirašyti 1-4 etapo atliktų darbų aktai: I etapo Nr. 2014-04-28, II etapo Nr. 2014-05-27, III etapo Nr. 2014-07-04, IV etapo Nr. 2014-08-08. Iš atsakovės ir ieškovės vadovų susirašinėjimo matyti, kad ieškovė 2015-08-29 priėmė ir pasirašė ir V etapo darbų priėmimo-perdavimo aktą. Šią aplinkybę patvirtina ir 2014-09-19 ieškovės pretenzija atsakovei, kurioje nurodyta, kad ieškovė pasirašė visus atsakovės priėmimo-perdavimo aktus.

37Kaip matyti iš šalių elektroninio susirašinėjimo (2014-11-03, 2014-11-04, 2014-11-05 ieškovės elektroniniai laiškai, 2014-11-03, 2014-11-04 atsakovės elektroniniai laiškai), ieškovės pretenzijų atsakovei (2014-09-16 pretenzija, 2014-09-30 pretenzija, 2014-12-23 pranešimas), atsakovės atsakymo į pretenziją (2014-09-29 atsakymas į 2014-09-16 ieškovės pretenziją), ieškovės nurodomi kompiuterinės programos kaip vieningos sistemos veikimo trūkumai buvo pastebėti, atsakovei perdavus visus kompiuterinės programos etapus, 2014-09-03, atliekant ieškovės darbuotojų mokymus, ir po to tarp šalių vyko susirašinėjimas.

38Tačiau formuojama teismų praktika, kad net ir tinkamo darbų priėmimo-perdavimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs; tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2008).

39Remiantis anksčiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, matyti, kad kompiuterinė programa buvo kuriama ir priimama etapais. Vertinant pagal šalių sudarytos ginčo Sutarties esmę, atsakovės sukurta kompiuterinė programa yra kompleksinė programa ir kiekvieno etapo veikimas tarpusavyje yra susijęs su kito etapo veikimu. Tai pripažino ir pati atsakovė savo elektroniniame susirašinėjime su ieškove (2014-09-16 elektroninis laiškas), nurodydama, jog sistema yra sudėtinga, kompleksinė ir natūralu, kad atsiranda klaidelių. Be to, atsakovės sukurta kompiuterinė verslo valdymo programa yra itin specifinis objektas, reikalaujantis specialių žinių, kurių akivaizdu, kad ieškovės darbuotojai neturi, todėl ir buvo sudaryta sutartis su atsakove tokiems darbams atlikti. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė ginčo Sutarties sąlygą – peržiūrėti, testuoti kompiuterinę programą (Sutarties 3.5 punktas) įvykdė. Esant tokioms aplinkybėms, jog kompiuterinė programa yra kompleksinė programa ir kiekvieno etapo veikimas tarpusavyje yra susijęs su kito etapo veikimu, kompiuterinė programa yra itin specifinis objektas, reikalaujantis specialių žinių, priimant kompiuterinę programą etapais, ieškovė kompiuterinės programos trūkumų nustatyti negalėjo, nes jie nebuvo akivaizdūs. Ieškovė pastebėjusi kompiuterinės programos trūkumus 2014-09-03 per protingą terminą, tai yra, 2014-09-16 (ieškovės 2014-09-16 pretenzija) pranešė atsakovei.

40Be to, darbo trūkumai gali būti nustatyti ir per garantinį terminą, o jeigu jis nenustatytas - per protingą terminą, ne ilgesnį kaip dveji metai nuo rezultato perdavimo (CK 6.666 straipsnis).

41Ginčo Sutarties 3.6. punktu numatyta, kad įgyvendinus viso projekto etapus, sukurtai sistemai suteikiama 1 metų garantija – sistema turi veikti taip kaip numatyta sutartyje vienų metų bėgyje, sistemos funkcionalumo nesklandumai šalinami nemokamai, ieškovei tereikia pranešti el. paštu apie nesklandumą. Esant tokioms Sutarties sąlygoms, jog įgyvendinus viso projekto etapus, suteikiama garantija, kuri numatyta 1 metai, darytina išvada, jog atsakovės sukurtai kompiuterinei programai, garantinis terminas prasidėjo 2014-08-30, tai yra, ieškovei pasirašius V etapo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovė kompiuterinės programos trūkumus, jog ji neveikia, kaip kompleksiškai funkcionuojanti programa nuo 1 iki 5 etapo, nes 4 etape neteisingai skaičiuoja prekių savikainą, sandėlio pelningumą, be to, nesusikuria užduotys, neišrašomos sąskaitos, pastebėjo garantinio termino metu.

42Aplinkybes, kad atsakovės sukurta kompiuterinė programa turi ieškovės nurodomų trūkumų ir atsakovė šių trūkumų nustatytu protingu terminu nepašalino, pagrindžia šalių elektroninis susirašinėjimas (2014-11-03, 2014-11-04, 2014-11-05 ieškovės elektroniniai laiškai, 2014-11-03, 2014-11-04 atsakovės elektroniniai laiškai), ieškovės pretenzijos atsakovei (2014-09-16 pretenzija, 2014-09-30 pretenzija, 2014-12-23 pranešimas), atsakovės atsakymas į pretenziją (2014-09-29 atsakymas į 2014-09-16 ieškovės pretenziją). Ieškovė 2014-09-16 pretenzijoje nurodo dėl kokio konkretaus trūkumo, tai yra, kad neveikia, kaip pilnai funkcionuojančios programos nuo 1 iki 5 etapo, 4 etapo dalies-sandėlio pelningumas funkcionuojantys veiksmai (keičiantis galutinei prekės kainai automatiškai persiskaičiuoja galutinė marža procentais bei galutinis pelningumas), ieškovė negali naudotis pagal paskirtį atsakovės sukurta kompiuterine programa. Nors atsakovė savo 2014-09-29 atsakyme į ieškovės 2014-09-16 pretenziją nepripažino ieškovės pretenzijos, iš esmės motyvuodama tuo, jog visi kompiuterinės programos etapai yra priimti, ieškovė priimant darbus, trūkumų nenurodė, todėl dabar ieškovė neturi pagrindo remtis trūkumų faktu ir ieškovės nurodomų trūkumų nėra, tačiau iš tolimesnio šalių elektroninio susirašinėjimo (2014-11-03, 2014-11-04, 2014-11-05 ieškovės elektroniniai laiškai, 2014-11-03, 2014-11-04 atsakovės elektroniniai laiškai), matyti, kad atsakovė kompiuterinės programos trūkumus, susijusius su skaičiavimais šalino, kas rodo, kad faktiškai ieškovės nurodomi trūkumai (neteisingas savikainos, pelningumo skaičiavimas, dėl kurių programa neveikė kaip visuma) buvo. Tiek 2014-09-30 pretenzijoje, tiek 2014-12-23 pretenzijoje ieškovė iš esmės nurodė tuos pačius trūkumus. Byloje nėra įrodymų, kad po 2014-12-23 ieškovės pretenzijos atsakovė būtų šalinusi ieškovės nurodytus ar bet kokius kitus trūkumus, atsiliepusi į ieškovės pretenziją. Aplinkybę, kad atsakovės kompiuterinė programa turėjo ieškovės įrodinėjamų trūkumų, pagrindžia liudytojų R. V., T. Č., V. R. parodymai. Kad atsakovės parengta kompiuterinė programa turėjo trūkumų patvirtino ir buvęs atsakovės darbuotojas, liudytojas A. V., kuris kūrė ginčo kompiuterinę programą, 2016-03-09 teismo posėdyje.

43Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė šiuos ieškovės įrodinėjamus kompiuterinės programos trūkumus būtų nurodžiusi kaip ieškovės prašomus papildomus darbus, apie tai pranešusi ieškovei. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta rangovo pareiga, jei būtina atlikti papildomus darbus, apie tai laiku informuoti užsakovą. Priešingai, teismo nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog atsakovė pripažino, jog ieškovės jai nurodyti kompiuterinės programos trūkumai tai garantinio termino metu ieškovės nustatyti trūkumai, nes atsakovė savo paskutiniame elektroniniame laiške 2014-11-05 nurodė, jog ieškovė apmokėtų likusią programos skolą, tada bus suteiktas garantinis aptarnavimas, kas rodo, jog atsakovė šių ieškovės nurodytų trūkumų nepripažino papildomais darbais. Be to, šis rašytinis įrodymas ir aplinkybės, jog atsakovė neatsakė į ieškovės atsakovei parašytus 2014-11-05 elektroninį laišką, 2014-12-23 pranešimą įrodo, jog atsakovė atsisakė ištaisyti ieškovės nurodytus kompiuterinės programos trūkumus.

44Atsakovė byloje turėdama procesinę pareigą įrodyti, kad sukurta kompiuterinė programa atitinka šalių Sudarytos sutarties reikalavimams, įrodymų, sudarančių pripažinti šią aplinkybę įrodyta, nepateikė. Teismo nuomone, tik atsakovės atstovo paaiškinimai objektyvumo prasme nėra pakankami pripažinti šią aplinkybę įrodyta, kitų šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. CK 6.662 straipsnio 5 dalis nustato, kad jei tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę, ekspertizės išlaidos tenka rangovui. Ieškovė 2016-03-09 teismo posėdyje, teismui pasiūlius, teikė prašymą atlikti byloje informacinių technologijų ekspertizę, tačiau atsakovė nesutiko sumokėti už ekspertizės atlikimą, todėl ekspertizė nebuvo atliekama. Teismo nuomone, aplinkybės, jog atsakovės sukurta kompiuterinė programa atitinka ginčo Sutarties sąlygas ir yra tinkama naudoti pagal ginčo Sutartyje numatytą paskirtį, būtų įrodytos informacinių technologijų ekspertizės išvadomis. Ieškovės byloje pateikti įrodymai, jog tam tikros institucijos neturėjo galimybės atlikti tokio pobūdžio ekspertizės (kai atsakovė nesutiko apmokėti už ekspertizę), nesudaro pagrindo pripažinti, jog tokios ekspertizės nebuvo galimybės atlikti visiškai, teismų praktikoje informacinių technologijų ekspertizės yra atliekamos.

45Kadangi teismas pripažįsta, jog ieškovė įrodė, kad atsakovės sukurta kompiuterinė programa turi trūkumų, šie trūkumai yra esminiai, dėl šių trūkumų ieškovė negali sukurtos kompiuterinės programos naudoti pagal paskirtį, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad, naudojant kompiuterinę programą, esant esminiams jos trūkumams, buvo galimybė 2014-09-03 atlikti mokymus su šia programa, tokiu būdu įvykdant Sutarties sąlygą dėl atsakovės trijų valandų darbuotojų mokymų.

46Esant tokioms aplinkybėms pripažįstama, jog ieškovė turi teisę atsisakyti apmokėti likusią dalį už netinkamos kokybės darbus, teisę nutraukti sutartį, taikant restituciją, teisę į nuostolių atlyginimą, netesybas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 6.221 straipsnio 2 dalis, 6.222 straipsnis, 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.665 straipsnio 3 dalis). Aiškinant ginčo Sutarties sąlygas, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog faktiškai šalys susitarė, kad sutartis pasibaigė 2015-03-05 (Sutarties 5.3 punktas), kadangi pagal ginčo Sutarties sąlygas šalių sutartiniai įsipareigojimai buvo numatyti ir metus laiko po programos įgyvendinimo pas ieškovę (Sutarties 3.7 punktas), programos įgyvendinimo data Sutartyje buvo numatyta 2014-07-15. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstami pagrįstais ieškovės reikalavimai nutraukti sutartį, taikant restituciją, priteisti nuostolius ir netesybas. Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė už atsakovės kompiuterinės programos sukūrimą ir įgyvendinimą atsakovei yra sumokėjusi 11 603,63 EUR, todėl ši suma taikant restituciją yra priteistina iš atsakovės ieškovei. Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovei nutraukus 2014-04-18 interneto svetainių talpinimo sutartį nuo 2016-01-15, ieškovė negali naudotis atsakovės sukurta programa, todėl nėra pagrindo, taikant restituciją, įpareigoti ieškovę atsakovei grąžinti kompiuterinę programą.

47Dėl atsakovės priešieškinio

48Atsakovė priešieškiniu reiškė reikalavimus priteisti atsakovei iš ieškovės 2264,52 skolos, kurią sudaro 1713, 10 EUR ieškovės skola už kompiuterinės programos sukūrimą ir įgyvendinimą, 472, 65 EUR ir 78,77 EUR už serverio nuomą, 0,02 proc. dydžio dieninių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos 1 713,10 EUR skolos sumos ir 8,05 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos 472,65 EUR skolos sumos nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos ir 8,05 proc. metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos 78,77 EUR skolos sumos nuo priešieškinio reikalavimo patikslinimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

49Kadangi teismas pripažįsta, jog ieškovė turi teisę atsisakyti apmokėti likusią dalį už netinkamos kokybės darbus, todėl darytina išvada, kad nepagrįstas atsakovės reikalavimas priteisti 1713,10 EUR likusį ieškovės įsiskolinimą atsakovei už kompiuterinės programos sukūrimą ir įgyvendinimą (CK 6.665 straipsnio 1 dalis).

502014-04-18 serverio nuomos sutartis Nr. 2014-04-18/1 buvo sudaryta, kad ieškovei būtų galimybė patalpinti ir naudoti atsakovės sukurtą ir įgyvendintą pagal ieškovės poreikius kompiuterinę programą. Kaip nurodyta, teismo nuomone, ši sutartis vertintina kaip betarpiškai susijusi su ginčo Sutarties vykdymu. Kadangi atsakovė ginčo Sutarties neįvykdė, todėl darytina išvada, kad nepagrįstas atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 472,65 EUR ir 78,77 EUR už serverio nuomą, kadangi tokiu būdu ieškovė, esant jos pripažintai teisei į nuostolių atlyginimą dėl ginčo Sutarties nevykdymo, priešingai patirtų nuostolių (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

51Teismui pripažinus, jog nepagrįsti atsakovės reikalavimai dėl ieškovės netinkamo sutartinių prievolių vykdymo, laikytini nepagrįstais atsakovės reikalavimai dėl 0,02 palūkanų ir 8,05 palūkanų priteisimo (2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, CK 6.37 straipsnio 1 dalis, ginčo Sutarties 2.2. punktas).

52Dėl ieškovės nuostolių ir netesybų

53Ieškovė savo reikalavimą dėl nuostolių grindė, nurodydama aplinkybes, jog dėl atsakovės netinkamo sutarties vykdymo ir nutraukimo negavo pajamų ir patyrė tiesioginių nuostolių. Ieškovė nuostoliais nurodė, darbo užmokestį 1162 EUR, kurį sumokėjo savo darbuotojai R. V. kuri analizavo programos kiekvieną etapą, peržiūrėjo kaip veikia programa, darė pastebėjimus, darė programos aprašo gidą, komandiruočių išlaidas 365 ieškovės darbuotojams vykstant pas atsakovę į Kauną, serverio nuomos mokestį 94,61 EUR, būsimos programos CRM modulio aprašymo išlaidas 700,88 EUR, negautas pajamas 50 893,20 EUR, kadangi vadybininkai, vykdami į komandiruotes dėl laiko stokos negalėjo įgyvendinti užsakymų.

54Įstatyme nustatyta, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukta dėl vienos iš šalių kaltės – sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, reiškiančio esminį sutarties pažeidimą (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, bei neteisėtus veiksmus (neveikimą) atlikusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.221 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

55Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), kaip sutartinės atsakomybės taikymo viena iš priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai patirti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; kt.).

56Kadangi, teismas pripažino, jog atsakovės veiksmai, vykdant sutartį buvo neteisėti, todėl yra atsakovės kaltė dėl nuostolių atsiradimo, tai teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo praktika, pasisako dėl nuostolių dydžio ir priežastinio ryšio tarp atsakovės nustatytų neteisėtų veiksmų ir ieškovės prašomų priteisti nuostolių. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama iš atsakovės priteisti jos patirtus nuostolius, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turi įrodyti nuostolių faktą bei dydį (CPK 178 straipsnis).

57Pripažįstama, jog ieškovės prašomus priteisti nuostolius, tai yra, darbo užmokestį, kurį sumokėjo savo darbuotojai R. V., atsakingai už atsakovės kuriamos programos įgyvendinimą, ieškovė patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Vertinant sutarties sąlygas, jog kompiuterinė programa buvo įgyvendinama etapais, ieškovei sutartyje buvo numatyta pareiga peržiūrėti kiekvieno etapo funkcionalumą, nurodyti kiekvieno etapo netikslumus ieškovei, patvirtinti kiekvieno etapo funkcionalumą, ieškovei buvo būtinumas pavesti tam tikram savo darbuotojui atlikti šį darbą, už tai mokant darbo užmokestį, tuo metu darbuotoja negalėjo atlikti kitų savo pareigų. Civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, tai yra, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007). Teismo nuomone, šie ieškovės nuostoliai yra pakankamai susiję su byloje nustatytais atsakovės neteisėtais veiksmais. Ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius šių nuostolių dydį (ieškovės darbuotojos R. V. asmens kortelė), atsakovė neginčijo atsakovės ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl nuostolių susidarymo dydžio. Tačiau teismas laiko, jog ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydžio suma mažintina, kadangi teismo nuomone, ieškovei nebuvo būtinumo rengti programos aprašo gido, kadangi šis gidas buvo parengtas atsakovės, įrodymų, jog šiuo gidu nebuvo galimybės naudotis byloje nėra. Liudytoja R. V. parodė, jog gidą rengė savo iniciatyva, jam skyrė daug laiko, gidui parengti paskyrė apie keturis mėnesius (2016-03-07 teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovė ieškinyje nurodė, jog per aštuonis programos įgyvendinimo mėnesius viena savaitė per mėnesį ieškovės darbuotojos R. V. darbo laiko buvo skiriama programos įgyvendinimui, liudytoja R. V. parodė, jog keturis mėnesius rengė programos gidą. Vertinant šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismo nuomone, pakankama suma šiuo atveju nuostoliams atlyginti sudarytų darbo užmokesčio suma už pusę ieškovės darbuotojos R. V. darbo laiko skirto programos įgyvendinimui, todėl teismas nustato, jog šiuo atveju priteistina ieškovės nuostolių suma sudaro 581 EUR.

58Pripažįstama, kad nėra pagrindo išvadai padaryti, jog ieškovės prašomi priteisti nuostoliai 365 EUR dėl komandiruočių yra priežastiniame ryšyje su atsakovės neteisėtais veiksmais, kadangi ginčo Sutartyje nebuvo numatyta ieškovės darbuotojų pareiga atvykti pas atsakovę, siekiant įgyvendinti atsakovės sukurtą kompiuterinę programą ar ją pristatyti. Ginčo sutarties 3.5. punktu šalys buvo susitarusios, jog kiekvieno etapo pristatymas ieškovei vyksta nuotoliniu būdu, o užbaigus darbus numatytas ieškovės darbuotojų apmokymas pas ieškovę.

59Pripažįstama, jog ieškovės prašomi priteisti nuostoliai 94,61 EUR už serverio nuomą ir 700, 88 EUR už būsimos programos CRM modulio aprašymą yra patirti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Kaip nurodyta, tiek 2014-04-18 serverio nuomos sutartis, tiek 2014-01-23 sutartis dėl CRM sistemos analizės ir aprašymo, teismo nuomone, vertintinos kaip betarpiškai susijusios sutartys su tinkamu ginčo Sutarties vykdymu, teismui pripažinus, jog atsakovė ginčo Sutartį tinkamai neįvykdė, yra pagrindas ieškovės sumokėtą sumą už serverio nuomą ir sumą už būsimos programos CRM modulio aprašymą pripažinti ieškovės tiesioginiais nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

60Pripažįstama, kad vertinant ieškovės pateiktus įrodymus (2015-03-03 UAB „Viskontas“ pažyma dėl ieškovės neuždirbtų pajamų paskaičiavimo) apie jos 50893,53 EUR negautas pajamas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog ieškovė įrodė, kad šie nuostoliai buvo realiai patirti. Negautų pajamų realumas grindžiamas tik apytiksliais skaičiavimais, nepateikti šiuos skaičiavimus pagrindžiantys įrodymai, įrodymai, todėl ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos vertinamos kaip hipotetinės, todėl nepriteistinos.

61Iš viso ieškovei priteistina nuostolių suma sudaro 1376,49 EUR (CK 6.221 straipsnio 2 dalis, 6.665 straipsnio 3 dalis).

62Ieškovei yra pagrindas nuo bylos iškėlimo teisme dienos priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, kadangi atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

63Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

64CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

65Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

66Vertinant šalims suteiktų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 ir 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.

67Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1189,00 EUR žyminis mokestis, 1159,42 EUR už teisines paslaugas (advokato padėjėjas M. K.). Advokato padėjėjo M. K. suteiktų teisinių paslaugų išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose (2004 m. redakcija) nustatytų advokato padėjėjo atlyginimo maksimalių dydžių, kadangi vien už ieškinio parengimą, maksimalią sumą sudaro 720,00 EUR (2004 m. Rekomendacijų 5., 7., 8.2. punktai), atskirojo skundo parengimo maksimalią sumą sudaro 223,00 EUR (2015 m. Rekomendacijų 5., 7., 8.15. punktai). Be šių paslaugų ieškovės atstovas papildomai atliko dokumentų vertinimo, analizės, rašto dėl sutarties vykdymo parengimo paslaugas.

68Ieškovės atstovai advokatai Henrikas Mackevičius ir Karolis Gerbauskas pateikė pažymą apie ieškovei suteiktas paslaugas, kurių detalizacijoje numatyta, kad paslaugų suteikta už 2582,10 EUR, tačiau į bylą pateikta tik viena sąskaita – faktūra, pagrindžianti, jog ieškovė apmokėjo už suteiktas teisines paslaugas tik 1452,00 EUR, todėl laikytina, kad ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos sudaro 1452,00 EUR. Šios išlaidos neviršija 2004 m. Rekomendacijose numatytų maksimalių advokatų atlyginimo dydžių, kadangi vien tik už atsiliepimo į priešieškinį parengimą maksimalią sumą sudarytų – 975,00 EUR (2004 m. Rekomendacijų 7., 8.2. punktai). Ieškovė buvo atstovaujama 2016-01-19, 2016-02-08, 2016-03-01, 2016-03-07, 2016-03-09, 2016-04-08, 2016-04-11, 2016-04-13, 2016-05-03, 2016-05-31 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 10 valandų, todėl maksimalią advokato atlyginimo sumą sudarytų 735,10Eur (2015 m. Rekomendacijų 7. 8.19. punktai).

69Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinti du reikalavimai pilnai, trečio reikalavimo tik 3 procentai), iš atsakovės ieškovei priteistina 1775,77 EUR teisinės pagalbos išlaidų ir 808,52 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

70Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 3200,00 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi atsakovės priešieškinis atmestas, žyminis mokestis už priešieškinį nepriteistinas iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 68 procentais, bei į tai, kad atsakovės priešieškinis atmestas visiškai, iš ieškovės atsakovei priteistina 512,00 EUR atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

71Atlikus įskaitymą, iš atsakovės priteistina 2072,29 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

72Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284 straipsniais, teismas

Nutarė

73tenkinti ieškovės UAB „Naujas veidas“ ieškinį iš dalies.

74Nutraukti tarp ieškovės UAB „Naujas veidas“ ir atsakovės UAB „Optimus CRM“ 2014-03-05 sudarytą sutartį 2014-03-05/1, taikant restituciją priteisti iš atsakovės UAB „Optimus CRM“ ieškovei UAB „Naujas veidas“ 11603, 63 EUR.

75Priteisti iš atsakovės UAB „Optimus CRM“ ieškovei UAB „Naujas veidas“ 1376,49 EUR nuostolių atlyginimui.

76Priteisti iš atsakovės UAB „Optimus CRM“ ieškovei UAB „Naujas veidas“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 12983, 12 EUR (11603, 63 EUR + 1379, 49 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra, 2015-08-07 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

77Kitoje dalyje ieškovės UAB „Naujas veidas“ ieškinį atmesti.

78Atsakovės UAB „Optimus CRM“ priešieškinį atmesti.

79Priteisti iš atsakovės UAB „Optimus CRM“ 2072,29 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Naujas veidas“.

80Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija... 2. byloje ieškovė pareiškė reikalavimus nutraukti 2014-03-05 paslaugų teikimo... 3. Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame... 4. Atsakovė priešieškiniu, kurį 2016-01-27 patikslino, reiškė reikalavimus... 5. Ieškovė pateikė atsiliepimus į atsakovės priešieškinį, patikslintą... 6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė, priešieškinį... 7. Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas... 8. Teismas įvertinęs ieškovės ieškinio ir atsakovės priešieškinio pagrindu... 9. Byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl 2014-03-05 sutartyje Nr. 2014-03-05/1... 10. Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės, dėl kurių tarp šalių... 11. Dėl šalių materialinių teisinių santykių kvalifikavimo... 12. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, šalys jų... 13. Sutartinių teisinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.156 straipsnyje nustatyta šalių... 15. Teismo nuomone, vertinant šalių sudarytos ginčo Sutarties sąlygas, tikrieji... 16. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau... 17. ATGTĮ 2 straipsnio 18 dalis kompiuterių programą apibrėžia kaip... 18. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas)... 19. Šalių sudaryta ginčo Sutartimi atsakovė įsipareigojo sukurti konkretų... 20. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus... 21. Kaip matyti iš ginčo Sutarties Priedo Nr. 1, šalys susitarė, kad atsakovė... 22. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės, teisinis reglamentavimas sudaro... 23. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad kai tarp tų pačių šalių, tuo... 24. Dėl ginčo Sutarties vykdymo... 25. Ieškovė, spręsdama ginčą su atsakove dėl sutarties vykdymo, pasirinko... 26. Dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai... 27. Ieškovė reikalavimą nutraukti sutartį pareiškė, vadovaudamasi CK 6.665... 28. Rangovas atsako už netinkamos kokybės, pavėluotai atliktus (per nustatytą... 29. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį esant neesminiams darbo trūkumams dėl... 30. Ieškovė įrodinėjo aplinkybes, jog atsakovės sukurta kompiuterinė programa... 31. Atsakovė įrodinėjo aplinkybes, jog ieškovės nurodomi trūkumai, nėra... 32. Teismo nuomone, byloje yra pagrindas, išvadai padaryti, jog ieškovė,... 33. Teismas atmeta atsakovės argumentus kaip nepagrįstus, jog ieškovė,... 34. Pagal bendrąją taisyklę darbų kokybė nustatoma darbų priėmimo metu ir... 35. Byloje nustatytos aplinkybės, kad pagal ginčo Sutarties nuostatas... 36. Byloje tarp šalių nekilo ginčo, jog tokiu būdu tarp šalių vyko atliktų... 37. Kaip matyti iš šalių elektroninio susirašinėjimo (2014-11-03, 2014-11-04,... 38. Tačiau formuojama teismų praktika, kad net ir tinkamo darbų... 39. Remiantis anksčiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, matyti, kad... 40. Be to, darbo trūkumai gali būti nustatyti ir per garantinį terminą, o jeigu... 41. Ginčo Sutarties 3.6. punktu numatyta, kad įgyvendinus viso projekto etapus,... 42. Aplinkybes, kad atsakovės sukurta kompiuterinė programa turi ieškovės... 43. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė šiuos ieškovės... 44. Atsakovė byloje turėdama procesinę pareigą įrodyti, kad sukurta... 45. Kadangi teismas pripažįsta, jog ieškovė įrodė, kad atsakovės sukurta... 46. Esant tokioms aplinkybėms pripažįstama, jog ieškovė turi teisę atsisakyti... 47. Dėl atsakovės priešieškinio ... 48. Atsakovė priešieškiniu reiškė reikalavimus priteisti atsakovei iš... 49. Kadangi teismas pripažįsta, jog ieškovė turi teisę atsisakyti apmokėti... 50. 2014-04-18 serverio nuomos sutartis Nr. 2014-04-18/1 buvo sudaryta, kad... 51. Teismui pripažinus, jog nepagrįsti atsakovės reikalavimai dėl ieškovės... 52. Dėl ieškovės nuostolių ir netesybų ... 53. Ieškovė savo reikalavimą dėl nuostolių grindė, nurodydama aplinkybes, jog... 54. Įstatyme nustatyta, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukta dėl vienos iš... 55. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti... 56. Kadangi, teismas pripažino, jog atsakovės veiksmai, vykdant sutartį buvo... 57. Pripažįstama, jog ieškovės prašomus priteisti nuostolius, tai yra, darbo... 58. Pripažįstama, kad nėra pagrindo išvadai padaryti, jog ieškovės prašomi... 59. Pripažįstama, jog ieškovės prašomi priteisti nuostoliai 94,61 EUR už... 60. Pripažįstama, kad vertinant ieškovės pateiktus įrodymus (2015-03-03 UAB... 61. Iš viso ieškovei priteistina nuostolių suma sudaro 1376,49 EUR (CK 6.221... 62. Ieškovei yra pagrindas nuo bylos iškėlimo teisme dienos priteisti 6... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 64. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 65. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su... 66. Vertinant šalims suteiktų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal... 67. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias... 68. Ieškovės atstovai advokatai Henrikas Mackevičius ir Karolis Gerbauskas... 69. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinti du reikalavimai... 70. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 3200,00 EUR teisinės pagalbos... 71. Atlikus įskaitymą, iš atsakovės priteistina 2072,29 EUR bylinėjimosi... 72. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK... 73. tenkinti ieškovės UAB „Naujas veidas“ ieškinį iš dalies.... 74. Nutraukti tarp ieškovės UAB „Naujas veidas“ ir atsakovės UAB „Optimus... 75. Priteisti iš atsakovės UAB „Optimus CRM“ ieškovei UAB „Naujas... 76. Priteisti iš atsakovės UAB „Optimus CRM“ ieškovei UAB „Naujas... 77. Kitoje dalyje ieškovės UAB „Naujas veidas“ ieškinį atmesti.... 78. Atsakovės UAB „Optimus CRM“ priešieškinį atmesti.... 79. Priteisti iš atsakovės UAB „Optimus CRM“ 2072,29 EUR bylinėjimosi... 80. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos...