Byla 1A-667-843/2019
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos,

2sekretoriaujant Loretai Davenienei,

3dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,

4nuteistojo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas:

6- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

7- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. B. paskirta subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

9Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. priskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

10Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir A. B. paskirta galutinė subendrinta dešimties mėnesių dvidešimt keturių dienų laisvės atėmimo bausmė.

11Į galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. sausio 7 d. (dvi paros).

12Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

13Teisėjų kolegija

Nustatė

14I.

15Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

161.

17Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. B. nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 6 d., apie 23.00 val., ( - ), žodinės neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutarties pagrindu iš V. J. paėmė V. J. priklausantį 1850 eurų vertės automobilį ( - ) neturėdamas teisės juo disponuoti, t. y. perleisti tretiesiems asmenims, 2018 m. gruodžio 7 d., ne vėliau kaip iki 12.00 val., turėdamas tikslą parduoti minėtą automobilį, ( - ) Vilniuje, esančioje bibliotekoje ranka užpildė Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, joje įrašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo 2018 m. gruodžio 7 d., apie 12.00 val., ( - ), pardavimo metu pateikdamas V. M., kuriam pardavė minėtą automobilį, taip neteisėtai pasisavino jam patikėtą svetimą, V. J. priklausantį 1850 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

18II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

192.

20Skunde A. B. teigia, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir jos subendrinimu. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nuo 2019 m. gegužės 25 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir nors nuosprendžiu subendrino bausmę, tačiau bausmę paskyrė skaičiuoti ne nuo 2019 m. gegužės 25 d., o nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra nuteistas už nesunkių nusikaltimų padarymą, be to, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, jų nekeitė ir savo kaltę pripažino visiškai. Anot apelianto, visą tai sudaro pagrindą paskirtos bausmės švelninimui arba pakeitimui.

213.

22Atsiliepimų į skundą negauta.

234.

24Teismo posėdžio metu apelianto gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

25III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

265.

27Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

286.

29Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3, 4 dalių nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų bei atsižvelgęs į tai, kad nustatytos veikos teisinės kvalifikacijos klausimas byloje nėra keliamas, patikrino nuosprendį laikydamasis apeliaciniame skunde apibrėžtų nagrinėjimo ribų bei nepablogindamas nuteistojo padėties.

307.

31Nuteistasis A. B. kelia skirtos bausmės tinkamumo klausimą. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

328.

33A. B. skirtinos bausmės individualizavimui yra reikšmingos šios aplinkybės. Jis tiesiogine tyčia padarė du nesunkius baigtus nusikaltimus, jo pasisavinto automobilio vertė – 1850 Eur, tačiau jis yra grąžintas teisėtam savininkui, veika padaryta 310 Eur dydžio žala. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmos instancijos teismas nekonstatavo, nors A. B. nustatytus nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. A. B. šioje byloje nustatytus tyčinius nusikaltimus padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už iki tol padarytus tyčinius nusikaltimus, tad ši aplinkybė turėjo būti vertinama kaip jo atsakomybę sunkinanti (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas nuteistojo padėtis gali būti pabloginta tik tuo atveju ir tik tiek, jei/kiek to prašoma apeliaciniame skunde, apygardos teismas šios sunkinančios aplinkybės nagrinėjamu atveju nepripažįsta. A. B. asmenybę charakterizuoja tai, kad jis nusikalto būdamas 4 kartus teistas, daugumoje atvejų už turtinius nusikaltimus. Jam buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, kuris nepasiteisino, nes vėliau buvo naikinamas ir asmuo pasiunčiamas atlikti skirtą laisvės atėmimo bausmę. Byloje nustatytus nusikaltimus A. B. įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Jis taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios, skirtų baudų nemoka. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad A. B. skirtos bausmės ir nuobaudos savo prevencinės paskirties neatliko. Nuteistasis iki sulaikymo niekur nedirbo, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Apibendrindamas šiuos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos tinkamai, pirmosios instancijos teismas už atskiras nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmių rūšį ir trukmę, kuri yra ženkliai mažesnė už sankcijos vidurkį, tad jas vertinti kaip aiškiai per griežtas nėra pagrindo.

349.

35Apeliantas kelia ir skirtų bausmių subendrinimo klausimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytą situaciją, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pritaikė netinkamą skirtų bausmių subendrinimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 4 dalyje, tai yra dalinį bausmių sudėjimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijamu nuosprendžiu A. B. pripažino kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, kurios pagal nustatytas faktines aplinkybes buvo padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu tokiu atveju bausmės bendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

3610.

37Pagal esamą teismų praktiką veikų idealioji sutaptis konstatuotina tuomet, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Įvertinus nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus spręstina, kad abi ginčijamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas A. B. įvykdė iš karto, viena po kitos, jas abi jungė vieningas jo nusikalstamas sumanymas, nes jis netikrą dokumentą pagamino ir panaudojo būtent tam, kad pasisavinti svetimą V. J. priklausantį automobilį. Tuo remiantis konstatuotina, kad veikos padarytos esant idealiai jų sutapčiai.

3811.

39Teismui netinkamai parinkus skirtų bausmių subendrinimo būdą, buvo paskirta netinkama galutinė bausmė, kas taisytina keičiant nuosprendį.

4012.

41Vertinant apelianto argumentus, kad ginčijamu nuosprendžiu nustačius bausmę skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis laisvės atėmimo bausmę pagal 2018 m. liepos 27 d. nuosprendį atlieka nuo 2019 m. gegužės 25 d., pažymėtina, kad ginčijamu nuosprendžiu ir apelianto įvardytu 2018 m. liepos 27 d. nuosprendžiu skirtos bausmės buvo subendrintos taikant BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis. Šiuo pagrindu bausmės bendrinamos tuomet, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Tuomet prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Taigi, A. B. jo teigimu nuo 2019 m. gegužės 25 d. atliekama bausmė buvo įskaičiuota nustatant neatliktos bausmės dalį, kuri paskaičiuota 2019 m. rugsėjo 4 d., tai yra ginčijamo nuosprendžio paskelbimo dienai. Todėl procesinis sprendimas bausmės laiką skaičiuoti būtent nuo šios dienos yra pagrįstas. Kartu pažymėtina, kad apylinkės teismas prie ginčijamu nuosprendžiu skirtos bausmės pridėjo tik nedidelę dalį likusios neatliktos bausmės, o būtent vos 24 dienas.

4213.

43Remdamasi tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija iš dalies tenkina apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį keičia dėl neteisingai paskirtos bausmės.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

45nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

46Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio dalį dėl A. B. paskirtos subendrintos ir galutinės bausmės pakeisti.

47Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punktu A. B. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti subendrintą bausmę – vienerius metus laisvės atėmimo.

48Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. priskirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

49Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su neatliktos bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 27 d. nuosprendžiu, dalimi jas iš dalies sudedant ir A. B. paskirti galutinę aštuonių mėnesių ir dvidešimt keturių dienų laisvės atėmimo bausmę.

50Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Loretai Davenienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,... 4. nuteistojo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 6. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183... 7. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme.... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos... 9. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B.... 10. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis nuosprendžiu paskirtos bausmės... 11. Į galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinajame... 12. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo... 13. Teisėjų kolegija... 14. I.... 15. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 16. 1.... 17. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. B. nuteistas už tai, kad 2018 m.... 18. II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai... 19. 2.... 20. Skunde A. B. teigia, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos... 21. 3.... 22. Atsiliepimų į skundą negauta.... 23. 4.... 24. Teismo posėdžio metu apelianto gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti,... 25. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 26. 5.... 27. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 28. 6.... 29. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio... 30. 7.... 31. Nuteistasis A. B. kelia skirtos bausmės tinkamumo klausimą. Parinkdamas... 32. 8.... 33. A. B. skirtinos bausmės individualizavimui yra reikšmingos šios aplinkybės.... 34. 9.... 35. Apeliantas kelia ir skirtų bausmių subendrinimo klausimą. Teisėjų... 36. 10.... 37. Pagal esamą teismų praktiką veikų idealioji sutaptis konstatuotina tuomet,... 38. 11.... 39. Teismui netinkamai parinkus skirtų bausmių subendrinimo būdą, buvo paskirta... 40. 12.... 41. Vertinant apelianto argumentus, kad ginčijamu nuosprendžiu nustačius bausmę... 42. 13.... 43. Remdamasi tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija iš dalies tenkina apeliacinį... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 45. nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 46. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio dalį... 47. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punktu A. B. pagal BK... 48. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B.... 49. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą... 50. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....