Byla 1A-18-300-2012
Dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, sekretoriaujant Vilmai Armalytei, dalyvaujant prokurorei Sigutei Borščienei, ekspertui Algimantui Smalenskui, nukentėjusiajai N. Š., gynėjams advokatams Žilvinui Astrauskui, Algirdui Zakrasui, nuteistiesiems A. K., D. J.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir D. J. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo

3A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

4pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems);

5pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

7D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

8pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

9pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

10Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

11Priteista solidariai iš nuteistųjų A. K. ir D. J. 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos nukentėjusiojo G. Š. naudai.

12Priteista solidariai iš nuteistųjų A. K. ir D. J. 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti ir 7869,21 Lt (septyni tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt devyni litai dvidešimt vienas centas) turtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios N. Š. naudai.

13Teisėjų kolegija

Nustatė

14A. K. ir D. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai kartu, 2008 m. birželio 23 d. apie 01.00 val. ( - ) rajone, ( - ) miestelyje, ( - ) g., ties pastatu Nr. ( - ), asmeninio konflikto metu su G. Š., tyčia, bendrais veiksmais, sudavė nukentėjusiajam G. Š. ne mažiau 6 smūgių beisbolo ir golfo lazdomis galvos srityje, ne mažiau 4 smūgių beisbolo bei golfo lazdomis į įvairias kūno vietas, ne mažiau 2 smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam galvos sumušimą, dešinio žasto žaizdą, dėl kaukolės pamato lūžio bei įspaustinio viršugalvio kaulo lūžio nukentėjusiajam G. Š. padarydami sunkų sveikatos sutrikdymą.

15Be to, A. K. ir D. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai kartu, 2008 m. birželio 23 d. apie 01.00 val., tyčia, beisbolo ir golfo lazdomis išdaužė automobilio ( - ) valst. Nr. ( - ) priklausančio N. Š., stovėjusio ties pastatu Nr. ( - ), ( - ) g., ( - ) miestelyje, ( - ) rajone, priekinį stiklą, dešinės pusės priekinių ir galinių durelių stiklus, kairės pusės galinių durelių stiklus, dešinės pusės galinį žibintą, įlenkė variklio gaubtą, dešinės pusės priekines ir galines dureles, kairės pusės priekinių ir galinių durelių apdailą ties stiklu, taip tyčia sugadino svetimą, N. Š. priklausantį turtą, padarydami 5881,57 Lt turtinę žalą.

16Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, panaikinti, ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį jį išteisinti; Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, pakeisti; G. Š. civilinį ieškinį dėl 30 000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti; N. Š. civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos bei turtinės žalos (už vaistus ir maistą) atmesti.

17Skunde nurodo, kad nesutinka su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu. Dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad jis šios nusikalstamos veikos neįvykdė. Taip pat nurodo, kad tokio kiekio sužalojimų, kokius nustatė teismas, specialistas išvadoje nepatvirtina. Be to, nurodo, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-05-30 posėdžio metu specialistas A. S. paaiškino, kad visi sužalojimai yra nuo tos pačios priežasties, galimai nuo dviejų smūgių į galvą kietu buku daiktu bei, kad kaukolės pamato lūžis ir įspaustinis kaulo lūžis galėjo rastis nuo vieno smūgio, nes nuo įspaustinio lūžio buvo galima lūžiui pereiti į pamatą, sužalojimai galėjo būti padaryti beisbolo lazda. Teigia, kad teismas iš esmės netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį statymą. Nurodo, kad 2008-06-23 apie vidurnaktį, tarp jų (A. K., D. J. ir T. S.) ir vaikinų iš V. įvyko konfliktas, jų automobiliui buvo pradurtos padangos, vėliau bandant prisipusti automobiliui padangas jie, apelianto teigimu, buvo užpulti, todėl gynėsi. Tačiau, pasak nuteistojo, jis beisbolo lazdos neturėjo ir G. Š. nemušė nei beisbolo lazda, nei kaip kitaip. Gynimosi metu jam pačiam buvo padaryti sužalojimai, kuriuos nustatė teismo ekspertas. Nuteistasis nurodo, jog teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi teisme duotais liudytojų parodymais, iš kurių nė vienas neparodė, kad būtent jis būtų sudavęs G. Š. per galvą arba į kitas kūno vietas beisbolo lazda ar kitaip. Taip pat nurodo, kad teismas rėmėsi liudytojo D. B. parodymais, kurie buvo užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu 2008-06-23 ir 2009-02-20 ir teigia, kad šie parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jam buvo užfiksuotas 1,61 promilių girtumas, be to, praėjus 8 mėnesiams po įvykio, jis atsimena tokias įvykio aplinkybes, kurių nenurodė apklausos metu iškarto po įvykių, t. y. kad buvo jau ne du asmenys, o trys, be to, praėjus 8 mėnesiams po įvykių labai tiksliai atsimena kaip užpuolę asmenys buvo apsirengę, nors iškart po įvykių apklausoje šito nenurodė, parodė ir tai, kad vaikinai baltu megztiniu ir juoda maikute daužė automobilį, o paskui pradėjo mušti gulintį lazdomis, nors pirminiuose parodymuose neparodė, kad mušė gulintį lazdomis. Nuteistojo teigimu, teismas nevertino 2010-02-01 ikiteisminio tyrime metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausto liudytojo G. Š. parodymų, kuriuose jis nurodė, kad „pas Š. nemačiau jokių lazdų ir įrankių, o priešais save asmenį (A. K.) galėčiau apibūdinti, kaip pirmą kartą matomą žmogų“. Todėl, apelianto nuomone, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nuosprendžio dalis, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį, naikintina ir jis pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį išteisintinas. Nurodo, kad nukentėjusiojo G. Š. civilinis ieškinys dėl 30 000 Lt neturinės (moralinės) žalos priteisimo ir nukentėjusiosios N. Š. civilinis ieškinys dėl 10 000 Lt neturinės (moralinės) žalos ir dėl 657,87 Lt turtinės žalos (už vaistus, maistą) priteisimo turi būti atmestas, jeigu neįrodyta, kad jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

18Dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad teismas įrodymų tyrimą atliko neišsamiai, neištyrė visų bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų, todėl teismo prašo, kad atliktų įrodymų tyrimą (BPK 324 str. 6 d.). Be to, apelianto nuomone, nors pirmos instancijos teismas paskyrė jam bausmę, kuri atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ji yra aiškiai per griežta.

19Nurodo, kad V. nuleidus automobilio BMW padangas, bei po G. Š. smurto J. J. atžvilgiu, bei prasidėjusio konflikto tarp jų ir V., E. Č. iš R. B. namų apsigynimui atnešė 3 lazdas. D. J. padavė beisbolo lazdą po vieną golfo lazdą jam bei T. S.. Lazdos buvo paimtos apsigynimui. Kadangi buvo įsiutę dėl automobilio pradurtų padangų, todėl jis bėgo su golfo lazda prie mašinos „MAZDA“, kurioje sėdėjo vaikinas už vairo. Jam užsimojus su golfo lazda daužti per automobilio stiklą vairuotojas per priekines dešinės pusės dureles iš automobilio pabėgo. Tuo metu D. J. trenkė beisbolo lazda G. Š. per galvą. G. Š. nuo smūgio parkrito ant žemės, o beisbolo lazda perlūžo. Po to, D. J. kelis kartus sudavė su nulūžusio beisbolo galu G. Š. ir atbėgo prie automobilio, kurį jie kartu daužė. Po kurio laiko, jam einat nuo automobilio, jį užpuolė D. B., kuris jį pargriuvusį ant žemės mušė ir trenkė su pusplyte. D. J. pamatęs, kad jį muša D. B. puolė gelbėti ir trenkė D. B. kumščiu į nugarą. Apelianto teigimu, šį jo nuoširdų prisipažinimą patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu jo bei liudytojų parodymai: 1. 2008-06-23 A. K. parodymai, kurių metu jis parodė, kad „ ... norėdamas pabėgti aš traukdamasis atgal užkliuvęs už prie R. namo iš gatvės pusės esančios gyvatvorės, nugriuvau aukštielninkas ant žolyno, tada prie manęs pribėgęs šviesiais rūbais apsirengęs jaunuolis, kokiais tiksliai pasakyti negaliu, nes neįsidėmėjau, man pasakė, kad „dabar tau pyze“, rankoje turėta pusplyte ar kažkokiu panašiu daiktu, trenkė man smūgį į kairį žandą ir mane sužalojo. Gindamasis nuo smūgio aš jaunuoliui trenkiau kumščiu smūgį į šoną tada prišokęs D. jaunuolį nustūmęs šalin jam taip pat kumščiu trenkė į nugarą“; 2. 2008-06-23 D. J. parodymai „...aš kumščiu trenkiau vieną smūgį į veidą ir kelis smūgius į petį, dėl ko jis nugriuvęs ant žolyno susirietęs paliko gulėti“; 2009-12-15 D. J. parodymai, kad „...muštynių metu vienam iš mane puolusių jaunuolių, kurio apibūdinti negaliu, nes buvo tamsu, aš kumščiu trenkiau vieną smūgį į veidą ir kelis smūgius į petį dėl ko jis nugriuvęs ant žolyno susirietęs paliko gulėti. <...> bėgdamas A. užkliuvęs už prie gatvės buvusios gyvatvorės nugriuvo, todėl jaunuolis jį pasivijęs su pusplyte rankoje trenkė A. į veidą. Tada aš minėtą jaunuolį, trenkęs jam smūgį kumščiu į nugarą nustūmiau šalin, liepiau ramintis, ir ramiai pasikalbėti, nes jis buvo likęs vienas, bet jis tik keikdamasis nubėgo šalin“. 3. 2008-06-23 liudytojo Š. Š. parodymai, kad „tik pasižiūrėjęs pro langą pamačiau, kad link manęs atbėga kažkoks nepažįstamas vaikinas su mediniu pagaliu ir bandė man suduoti, todėl pro dešinės pusės šonines dureles išlipau iš automobilio ir pradėjau bėgti gatve. Kas vyko toliau nemačiau, tik girdėjau dūžtančių stiklų garsą“; 4. 2008-06-23 D. B. liudytojo parodymai, kad „iš krūmų iššoko du vaikinai, kurių vienas pripuolė prie automobilio ir su kažkuo trenkė į šoninį lango stiklą, stiklas nuo smūgių išdužo. Kitas vaikinas pripuolė prie kažkurio iš mano draugų, gali būti, kad prie G., ir pradėjo muštis, aš mačiau, kad kažką turėjo rankose, bet ką konkrečiai nesupratau, nes buvo tamsu“; 5. 2010-02-01 apklausus liudytoją G. Š. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisią G. Š. parodė, kad „mes kalbėjomės prie R. B. namo laiptinės, tai buvo apie 15 metrų nuo mūsų pastatyto automobilio, mes stovėjome ant šaligatvio. <...> taip pirma išgirdau stiklo dūžius ir aš ėjau link mašinos ir tada smūgis į kaklą ir nieko nebeatsimenu. <...> Tikrai žinau, kad tai buvo ne rankos ir ne kojos smūgis, o smūgis iš lazdos.“ Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu savo kaltės nepripažino, nes ikiteisminis tyrimas vyko šališkai, tendencingai bei labai ilgai. Taip pat nurodo, jog apeliacinės instancijos teismui savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje pripažįsta visiškai, dėl šio nusikaltimo labai gailisi, sutinka dėl padarytos 6764,33 Lt turtinės žalos dėl automobilio sugadinimo, transportavimo bei žalos įvertinimo, dalinai atlygino N. Š. padarytą turtinį nuostolį persiųsdamas 2000 Lt.

20Nuteistojo nuomone, sumažėjus kaltinimų apimčiai jam paskirta bausmė turi būti mažintina. Be to, teismo prašo pripažinti lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad po nusikaltimo nesislapstė, savo noru ir nieko neverčiamas grįžo į įvykio vietą ir policijos pareigūnams davė parodymus, kad išsiaiškinti visas esmines įvykio aplinkybes. Teigia, kad dėl šio įvykio buvo nukentėjęs pats. Be to, atsakomybę lengvinančią aplinkybe prašo pripažinti ir tai, kad atlygino nukentėjusiajai N. Š. dalį turtinės žalos (BK 54 str. 1 d. 7 p.). Taip pat prašo teismo vertinti jo asmenybės pavojingumą bei parenkant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas padarytas didžiai susijaudinus dėl neteisėtų nukentėjusiojo G. Š. bei jo draugų veiksmų. Šią aplinkybę taip pat prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia. Nurodo, kad neteisėti veiksmai laikomi bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir t. t., taip pat psichiniu poveikiu - grasinimu pavartoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidinėjimu ir pan. Didelio susijaudinimo būsena gali būti sukelta ir nevienkartinių priešingų teisei veiksmų, besitęsiančių iki nusikaltimo padarymo, jei nusikaltimas padarytas iš kart po paskutiniojo veiksmo. Nuteistasis mano, kad jopavojingumas nėra didelis, todėl jo nuomone, kad bausmė paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį - per griežta. Nuteistojo teigimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės, kadangi jis dirba, neteistas, o dirbdamas galėtų pilnai atlyginti N. Š. turtinį nuostolį.

21Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, kaip neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ir priimti išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu.

22Skunde nurodo, kad nesutinka su Mažeikių rajono apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu jo atžvilgiu, kadangi, apelianto teigimu, jis paremtas ne konkrečiais jo kaltės įrodymais, o bendra byloje surinktų įrodymų ir teisme surinktų įrodymų visuma ir vidiniu teisėjos įsitikinimu jo kalte.

23Dėl įrodymų ir jų vertinimo nurodo, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00354-08, kurioje įtarimas buvo pareikštas G. Š., dėl D. J., T. S. ir A. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Po pusės metų, 2009-01-20 ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas neįrodžius, kad G. Š. sužalojo aukščiau paminėtus asmenis. Motyvas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo jo, D. J. parodymai, kad „kai prasidėjo V. jaunimo puolimas, vienas vaikinas, dėl neaiškios priežasties nukrito ant žemės ir liko gulėti susirietęs“. Toliau nutarime nurodoma, kad G. Š. kaip tik po įvykusių muštynių buvo rastas gulintis ant žolyno, todėl jis, negalėjo dalyvauti konflikte, išskyrus konflikto pradžią. Nurodo, jog apie baudžiamosios bylos nutraukimą dėl jo sužalojimo, prokuratūra jo neinformavo, apie tai, kad baudžiamoji byla nutraukta jis sužinojo tiktai po metų, 2010-04-15, kada jam buvo pareikštas galutinis įtarimas, dėl G. Š. sužalojimo. Taip pat nurodo, kad tame pačiame nutarime nurodyta, kokius parodymus tuomet davė nukentėjusysis G. Š.. Pastarasis parodė, kad „visi sėdėjo automobilyje ir gėrė sidrą. Brolis Š. Š. išgirdo krūmuose kažkokį garsą ir paprašė, kad pažiūrėtų. Jis, D. B. ir P. L. išlipo iš automobilio, o Š. Š. liko automobilyje Jis su D. B. nuėjo į vieną pusę, P. L. į kitą pusę. Iš krūmų iššoko vyriškis, kuris rankose turėjo daiktą, panašų į lazdą. Minėtas vyriškis jam sudavė į kaklą ir pabėgo. Kaip tik tuo metu išgirdo, kad dūžta stiklai. Atsisukęs pamatė, kaip trys asmenys daužo jo tėvų automobilį. (t. l b.l. 89). Tačiau, apelianto teigimu, Š. Š. apklausos metu 2008-06-23 parodė, kad įvykio datą, jie atvyko prie ( - ) gatvės namo Nr. ( - ), iš namo išėjo R. B., K. B. ir dar viena jam nepažystama mergina. Su jomis pasikalbėti iš mašinos išlipo G. Š., P. L. ir D. B.. Vėliau pastebėjo, kaip link jo bėga nepažystamas vaikinas su pagaliu ir bandė jam suduoti. Jis išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti. Kas buvo toliau nematė, tik girdėjo dūžtančių stiklų garsą (t. l b.1.135-136). Liudytojas D. B., apklausos metu 2008-06-23 apie įvykį parodė, kad jam ir G. Š. bekalbant su G. Š. mergina, iš krūmų iššoko du vaikinai, iš kurių vienas pripuolė prie automobilio ir su kažkuom trenkė į šoninį automobilio stiklą ir stiklas nuo smūgio išdužo. Kitas vaikinas pripuolė prie kažkurio iš jo draugų, kažką turėjo rankose, tačiau ką nesuprato, nes buvo tamsu. Vėliau matė, kaip jaunuoliai muša G. Š.. Policijos pagalbą iškvietė Š. Š. (t. l b.l. 149). Vėlesnėje apklausoje, liudytojas D. B. apklausos metu 2009-02-20 parodė, kad jam ir G. Š. kalbant su R. B., iš krūmų iššoko trys vaikinai, kurie buvo ginkluoti golfo ir metalinėmis lazdomis. Matė, kaip vaikinas, vilkintis baltu megztiniu su lazda trenkė į vairuotojo automobilio stiklą. Vėliau tas pats vaikinas su kitu vaikinu daužė automobilį Mazda. Vėliau tie patys asmenys lazdomis mušė gulintį žmogų. Iš situacijos jis suprato, kad buvo mušamas G. Š. (t. l b.1.152). Liudytoja R. B., apklausos metu 2008-07-29 parodė, kad būnant namuose ji matė, kaip apie Š. automobilį vaikšto vaikinai iš V. miestelio. Vaikinams iš Š. nutarus važiuoti namo ir jiems išėjus į lauką, netrukus jie grįžo ir pasakė, kad iš jų automobilio padangų išleistas oras. Ji įdavė vaikinams pompą ir kartu išėjo į kiemą. Pastebėjusi, kad prie jų namo privažiavo Š. priklausantis automobilis „Mazda“, nuėjo prie minėto automobilio, tikslu užlaikyti atvykusius vaikinus, kad Š. spėtų išvažiuoti. Jai kalbantis su G. Š., ji pastebėjo kad jo draugai skirstosi į skirtingas puses ir artėja prie namo kiemo. Buvo atsisukusi į G. Š., kai išgirdo šauksmus ir suprato, kad mušasi. Girdėjo, jog Š. šaukia, kad kviestų policiją (t. l b.l. 169-170). Liudytojas V. P. apklausos metu 2009-11-30 parodė, kad jam dirbant sargu V. gimnazijoje, iš 2008-06-22 į 23 naktį girdėjo merginos klyksmą ir dūžtant automobilio stiklus. Tuomet prie jo suoliuko pribėgo 2 vaikinai. Vaikinų niekas nesivijo. Vaikinai paprašė ar jie negali prie jo pasislėpti. Vaikinai tupėjo, kol atvyko policija (t. l b. l. 161). Teisme, apklausos metu niekas neprisipažino, kad buvo nubėgę iki sargo ir prašė leisti pasislėpti. Tokiu būdu, apeliantui kyla klausimas, kiek asmenų dalyvavo muštynėse ir teigia, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, ši aplinkybė neišaiškinta. Be to, nuteistojo teigimu, G. Š. tą vakarą buvo nusiteikęs agresyviai, tai patvirtina liudytojai, kurie nurodo, kad tą vakarą jis sumušo savo draugę J. J.. Liudytoja K. B. 2008-07-22 apklausos metu parodė, kad tą vakarą G. Š. su draugais apie 23.00 – 00.00 val. buvo atvykęs tėvų automobiliu Mazda, buvo priėjęs prie R. B. buto durų ir norėjo patekti į vidų. J. J. išėjus į lauką, ji grįžo verkdama. Jos buvo kruvinos rankų alkūnės, o galvoje matėsi guzas (t. 1 b.l. 167). Liudytoja J. J., apklausos metu 2008-07-22 parodė, kad vaikinai iš Š. supratę, kad V. ieško konfliktų, išvažiuoti. Jai paskambino G. Š. ir prašė jos išeiti į lauką. Lauke G. Š. ją įžeidinėjo, po to sudavė kelis kart jai į veidą, jai nugriuvus ji susižalojo alkūnes ir galvą (t. l b.l. 164). Tai, apelianto nuomone, patvirtina ta aplinkybė, kad jų automobiliui buvo išleistas oras iš padangų. Nurodo, jog tas aplinkybes patvirtino ir kartu su jais buvusios merginos. Apklausos metu 2008-09-05, liudytoja E. Č. parodė, kad „ Š. iš buto išėjo, tačiau netrukus grįžo. Pasirodo buvo išleistas iš jų automobilio padangų oras. R. pasiėmė pompą ir kartu su vaikinais išėjo į lauk (t. b.l. 187). Šias aplinkybes patvirtino į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas M. Š., kuris davė parodymus apklausos metu 2010-02-25 (t. 2 b.1.196-197). Kad iš padangų buvo išleistas oras, teisme patvirtino ir G. Š., kuris prisipažino, kad jis asmeniškai išleido orą iš jų automobilio padangų. Tokiu būdu, pasak nuteistojo, neįrodyta, kad jie ieškojo būdų sumušti vietinius jaunuolius ir tai padarė. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu, buvo mėginama liudytojų parodymais, pagal aprangą nustatyti asmenis, kurie mušė G. Š., kadangi nukentėjusiojo draugas D. B. apklausos metu nurodė, kad vienas iš mušusių G. Š. ir daužusių automobilį, buvo apsirengęs „baltu megztiniu“. Liudytoja R. B., apklausos metu 2009-06-12 nurodė, kad A. K. vilkėjo vyriškus marškinėlius trumpomis rankovėmis ir šortus. Tiek šortai, tiek marškinėliai buvo chaki spalvos, maskuojantys, kaip būna kareiviška uniforma. D. J. vilkėjo tamsios spalvos vyriškus marškinėlius, krūtinės srityje buvo oranžinės spalvos elementas, taip pat vilkėjo tamsios spalvos šortais (t. 1. b. l.1171). Liudytoja K. B., apklausos metu 2009-06-12 parodė, kad A. K. vilkėjo vyriškus marškinėlius trumpomis rankovėmis, tamsiai rudos - žalios spalvos, D. J. šviesesnės spalvos vyriškais marškinėliais trumpomis rankovėmis (t. 1 b.l. 168). Analogiškus parodymus davė ir J. J., apklausos metu 2009-06-12 (t. l b. l. 166). Todėl apeliantas daro išvadą, kad nenustatyta, kas vilkėjo baltais rūbais ir mušė G. Š. ir daužė automobilį. Nurodo, kad jam ir T. S. bėgant iš V. miestelio, buvo užstatytas kelias kitu automobiliu, kad niekas negalėtų pravažiuoti, todėl jie buvo priversti iš miestelio bėgti laukais. Teigia, kad šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu niekas nesiaiškino. Be to, nurodo, jog pagal nukentėjusiojo ir jo draugų parodymus teisme, jie jų nemušo, tik bėgo nuo užpuolikų. Tuomet nuteistajam neaišku, kaip jie, ginkluoti pagaliais ir beisbolo lazdomis, netikėtai užpuolę G. Š. ir jo draugus, išskyrus G. Š. nieko nesužalojo, kai tuo tarpu, jis, D. J., T. S. ir A. K. buvo sužaloti ir jiems padaryti kūno sužalojimai sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat nurodo, kad tuoj po įvykio, jis ir kartu su jais buvę jo draugai buvo apklausti policijos pareigūnų, ir jie davė išsamius parodymus, apie 2008-06-23 įvykio aplinkybes, kad buvo užpulti jiems nepažystamų jaunuolių, kad jų užpuolimui buvo ruoštasi, patvirtino ta aplinkybė, kad namo, ( - ) g. ( - ) kieme stovinčiai jų mašinos padangose buvo išleistas oras, kad jie negalėtų išvykti. Dėl asmenis charakterizuojančių įrodymų nurodo, kad nuosprendyje paminėta tik jo ir A. K. charakterizuojanti medžiaga, tačiau nieko nepasakyta apie nukentėjusįjį G. Š.. Taigi teigia, kad pastarasis iki teismo posėdžio buvo nuteistas už turto prievartavimą ir negalėjo dalyvauti paskutiniuose teismo posėdžiuose, nes buvo pasiųstas atlikti bausmę į pataisos namus, todėl apeliantas mano, kad ši aplinkybė atspindi nukentėjusiojo savybę daryti nusikaltimus ir tai, kad užpulti buvo jie, o ne nukentėjusysis.

24Dėl civilinių ieškinių nurodo, jog nukentėjusioji N. Š. nepateikė įrodymų, apie būtinumą pirkti medikamentus, jo lankymą ir kelionės išlaidas. Be to, nuteistojo teigimu, Mažeikių raj. apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-12-05 nutarimu buvo leista remontuoti automobilį. Apklausos metu N. Š. negalėjo nurodyti, kiek ji mokėjo už savo automobilį ir kokia automobilio vertė buvo 2008-06-23, ji teismui pateikė pažymą, kiek gali kainuoti automobilio remontas, o šioje pažymoje nėra nurodyta, kokios detalės turi būti pakeistos kokios remontuojamos ir kokia detalių jų pakeitimo ir remonto kaina. Taigi nurodo, kad kiekvienas ieškinyje nurodytas litas turi būti pagrįstas dokumentais ir kitais įrodymais, todėl, pasak apelianto, pagal tokius reikalavimus ir tokias pažymas negali būti tenkinamas civilinis ieškinys, dėl žalos atlyginimo už sugadintą automobilį. Nuteistojo teigimu, kadangi neįrodyta, kad jis asmeniškai sužalojo G. Š., todėl nepagrįstai iš jo priteistas ir civilinis ieškinys G. Š.. Tokiu būdu, nuteistojo nuomone, Mažeikių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo, D. J. atžvilgiu, buvo šališkas.

25Apeliacinio proceso metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusioji ir prokurorė pašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

26Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl neteisingai paskirtos bausmės, dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas, 3 punktas, 4 punktas).

27Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu prašo jį dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo – išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, o nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo – išteisinti, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos187 straipsnio 1 dalyje, padarymo – sušvelninti jam skirtą bausmę.

28Tačiau kolegija nuteistųjų D. J. ir A. K. apeliacinių skundų reikalavimus, kurie susiję su jų deklaruojamu nekaltumu, nelaiko pagrįstais, kadangi jie prieštarauja byloje nustatytiems faktiniams duomenims ir išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą bei nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad byloje esančia medžiaga neabejotinai įrodyta, jog tiek nuteistasis D. J., tiek nuteistasis A. K. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

29Dėl A. K. ir D. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje padarymo ir kitų jų apeliacinių skundų argumentų

30Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

31Apylinkės teismo nustatytos D. J. ir A. K. padarytos veikos aplinkybės rodo faktą, kad nukentėjusiajam G. Š. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai konstatuota specialisto išvadoje, kurioje nustatyta, kad nukentėjusiajam G. Š. galvos sumušimas, dešinio smilkinkaulio lūžis, dešinio viršugalvio įspaustinis lūžis, galvos smegenų sumušimas, padaryti ne mažiau dviejų kontaktų su kietu buku daiktu metu, žasto žaizda padaryta vieno kontakto su kietu aštriu daiktu metu, kaukolės pamato lūžis ir įspaustinis viršugalvio kaulo lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 81 b. l.). Aptariamą specialisto išvadą patvirtino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu apklaustas specialistas A. S. ir parodė, kad nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau dviejų smūgių į galvą ir vienas į žastą, jog įspraustinis viršugalvio kaulo lūžis krentant neatsiranda, čia būtinas smūgiavimas kietu buku daiktu su ribotu paviršiumi, sužalojmai galėjo būti padaryti beisbolo lazda, nes ji turi kietą ribotą paviršių (3 t., 67-68 b. l.).

32Ir nors nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose neigia padarę nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y., nurodo nukentėjusiojo nemušę nei beisbolo lazda, nei kaip kiataip ir teigia patys buvę užpulti, tačiau bylos duomenys šią nuteistųjų versiją paneigia.

33Faktiniais bylos duomenimis – pačių nuteistųjų A. K., D. J., nukentėjusiojo G. Š., liudytojų T. S., Š. Š., P. L., D. B., J. J., K. B., R. B., E. Č. parodymais nustatyta, kad Š. (A. K., D. J. ir T. S.) svečiavosi pas R. B. su kuria kartu buvo K. B., J. J. ir E. Č., kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau, J. J. telefonu bendravo su buvusiu vaikinu – G. Š., o vienas iš Š. – T. S. perėmė telefonu ragelį ir pokalbio metu tyčiosjosi iš G. Š.. Po minėto pokalbio su J. J. pasikalbėti atvyko G. Š., pastarieji kalbėjosi lauke, susipyko, apsistumdė. Po šio incidento G. Š., kartu su Š. Š., D. B., P. L. nuvyko į degalinę, paskui grįžo ir G. Š. išleido Š. (A. K., D. J. ir T. S.) automobilio padangas ir vėl išvažiavo. Š. (A. K., D. J. ir T. S.) supratę bręstantį konfliktą ir raginami merginų

Nutarė

34vykti namo, tačiau išėję rado „tuščias“ automobilio padangas, kas sukėlė jų įniršį ir pyktį ir kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė liudytoja K. B., grįžę vaikinai pranešė, kad yra tuščios jų automobilio padangos, jie buvo susinervinę, pikti, jie pyko ant G. (Š.) ir jo draugų, negražiai apie juos kalbėjo, buvo akivaizdu, kad vaikinai ruošia V. kerštą (3 t., 77-79 b. l.). Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jau šioje vietoje susiformavo Š. (A. K., D. J. ir T. S.) pyktis (kerštas) G. Š. ir kartu su juo buvusių asmenų atžvilgiu, ir, kad priešingai nei nuteistieji teigia apeliaciniuose skunduose, ne jie buvo užpulti V. (G. Š., Š. Š., P. L. ir D. B.), o jie patys užpuolė V., ką patvirtina tolimesnė įvykių seka, o būtent – liudytojų K. B. (3 t., 77-79 b. l.), R. B. (3 t., 79-81 b. l.), E. Č. (3 t., 98-100 b. l.), P. L. (3 t., 100-101 b. l.), Š. Š. (3 t., 111-114, 223-224 b. l.), D. B. (3 t.,221-224) nukentėjusiojo G. Š. parodymai (3 t., 64-66 b. l., 220-221 b. l.), duoti teismo posėdžių metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti bei apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojos J. J. parodymai (1 t., 164 b. l.), iš kurių matyti, kad liudytoja R. B. Š. (A. K., D. J. ir T. S.) davė pompą, kad pastarieji prisipūstų savo automobilio padangas, jų mašina stovėjo vidiniame kieme, tuo metu iš kitos namo pusės atvažiavo V. (G. Š., Š. Š., P. L. ir D. B.) ir ji nuėjo prie jų, o Š. vieni pasiliko prie savo automobilio. Jai bekalbant su G. Š., P. L. ir D. B. buvo šalia, o jo brolis Š. Š. sėdėjo automobilyje ir pastebėjo, kad kažkas juda krūmuose, P. L. Š. Š. prašymu nuėjo pasižiūrėti, stovėti liko G. Š. ir D. B.. P. L. staiga praskleidė krūmą ir pamatė tupintį vaikiną su lazda rankose, staigiai sukosi bėgti, o vaikinas šoko jį vytis, bėgdamas griuvo ir lazda gavo per nugarą, bet greitai pakilo ir pabėgo. Nubėgo už mokyklos, kur sutiko Š. (Š.). Girdėjo, kaip buvo daužomas automobilis, dužo langai, aidėjo metalas, G. (Š.) niekur nesimatė. Kai viskas nurimo, kartu su Š. (Š.) grįžo ir rado kraujo klane gulintį G. (Š.), jis nejudėjo. Tai, kad A. K. ir D. J. užpuolė V. (G. Š., Š. Š., P. L. ir D. B.) ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. Š. sveikatą patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duoti liudytojo D. B. parodymai (3 t. 221-224 b. l.), kur jis parodė, kad G. Š. bekalbant su R. B. iš krūmų iššoko trys vaikinai, D. J. trenkė į automobilio langą, jie tarpusavyje pradėjo muštis, vėliau prišoko kitas vaikinas – A. K. ir trenkė jam iš pagalio, jis pabėgo link mokyklos, ir iš 15 metrų atstumo matė, kaip D. J. ir A. K. su pagaliais daužė G. Š..

35Ir nors apeliantai neigia ne tik mušę nukentėjusįjį bet ir teigia neturėję jokių lazdų, tačiau ir tai paneigia bylos duomenys – K. B. (3 t., 77-79 b. l.), R. B. (3 t., 79-81 b. l.), E. Č. (3 t.,. 77-79 b. l.), J. J. (1 t., 164 b. l.) parodymai, kur jos nuosekliai tvirtino, jog po to, kai Š. (A. K., D. J. ir T. S.) rado tuščias savo automobilio padangas, E. Č. su D. J. grįžo į butą ir padavė jam beisbolo lazdas, o jiems išėjus išgirdo labai stiprius smūgius, ką patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – specialistų išvados (2 t., 1-11, 13-14 b. l.), kuriose nurodyta, kad ant medinės lazdos dalies yra žmogaus kraujas, nustatytas G. Š. DNR profilis bei nedidelė D. J. priemaiša; ant golfo lazdos yra žmogaus kraujas, nustatytas dalinis D. J. DNR profilis; nuoplovoje nuo automobilio „( - ) yra D. J. kraujas; nuoplovoje nuo šaligatvio prie V. gimnazijos yra G. Š. kraujas.

36Be to, nuteistųjų skunduose nurodytą aplinkybę, kad jie buvo užpulti V. (G. Š., Š. Š., P. L. ir D. B.), be aukščiau išdėstytų ir išanalizuotų duomenų paneigia ir liudytojos R. B. apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur ji parodė, jog nei G. Š., nei D. B., nei P. L. nebuvo agresyviai nusiteikę ir iš automobilio išlipo tuščiomis rankomis (3 t., 79-81 b. l.), priešingai nei A. K. bei D. J., kurie radę tuščias automobilio padangas buvo įniršę ir turėjo E. Č. įduotas beisbolo ir golfo lazdas.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje sunkus kūno sužalojimas pripažįstamas padarytu bendrininkų grupės (BK 25 str. 2 d.), kai bent du asmenys yra šio nusikaltimo vykdytojai. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai, bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo procese visi jie yra šio nusikaltimo vykdytojai. Veikiant bendrininkų grupe nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Tai yra tais atvejais, kai nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą sukelia ne padarytų sužalojimų visuma, o vienas, ar keli sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią padaryti sunkų kūno sužalojimą, arba neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese (kasacinė nutartis Nr. 2K-558/2010).

38Nagrinėjamu atveju, kai G. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė ne padarytų sužalojimų visuma, o vienas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtą naudojo abu nuteistieji, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą, todėl teismo išvada, kad abu nuteistieji tiesiogiai dalyvavę nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese atsako pagal aptariamą straipsnį, yra teisinga. Taip pat nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina tai, kad nėra svarbu, kuris iš nuteistųjų pirmasis sudavė pirmą smūgį nukentėjusiajam. Liudytojas D. B. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad G. Š. mušė abu – tiek A. K., tiek D. J., o tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje nuteistųjų susitarimas veikti bendrai buvo iš anksto neapgalvotas, neplanuotas, kilo staiga, buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, tačiau nuteistieji suprato, kad smurtą prieš G. Š. naudoja bendrai, ir to norėjo, todėl jų veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnį pagrįstai.

39Taip pat, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, nuteistųjų skunduose keliama versija dėl jų gynimosi, nesant realaus, pavojingo ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis, atmestina. Pažymėtina, kad kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo jo intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, t. y. besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Nustatyta, kad patys nuteistieji buvo konflikto iniciatoriai, kad būtent jie turėjo puolimo įrankius – beisbolo ir golfo lazdas, o tai, kad jų automobiliui buvo išleistas oras iš padangų, nelaikytina būtinosios ginties situacija, kadangi jie turėjo daug alternatyvių pasirinkimų (kviesti policiją, pasikviesti draugus, kad pastarieji padėtų jiems), be to, nenustatyta nė kėsinimosi realumo, nė akivaizdumo, iš ko daroma išvada, kad kėsinimasis galėjo egzistuoti nebent nuteistųjų vaizduotėje, todėl nebuvo ir situacijos, kuriai esant nuteistieji gindamiesi galėtų pirmi pulti. Pastebėtina ir tai, kad nuteistiesiems nustatyti sužalojimai taipogi nepatvirtina tos aplinkybės, kad kėsinimasis buvo pavojingas, kadangi apeliantams padaryti sužalojimai laikytini jų pačių neteisėtų veiksmų išdava.

40Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad A. K. ir D. J. nuteisti už tai, kad asmeninio konflikto su G. Š. metu, tyčia, bendrais veiksmais, sudavė nukentėjusiajam G. Š. ne mažiau 6 smūgių beisbolo ir golfo lazdomis galvos srityje, ne mažiau 4 smūgių beisbolo bei golfo lazdomis į įvairias kūno vietas, ne mažiau 2 smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam galvos sumušimą, dešinio žasto žaizdą, dėl kaukolės pamato lūžio bei įspaustinio viršugalvio kaulo lūžio nukentėjusiajam G. Š. padarydami sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tarpu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu apklaustas specialistas A. S. parodė, kad nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau dviejų smūgių į galvą ir vienas į žastą (3 t., 67-68 b. l.), kitų objektyvių duomenų pagrindžiančių nukentėjusiajam G. Š. suduotų smūgių skaičių byloje nėra, todėl A. K. ir D. J. kaltinimas keistinas, tikslinant G. Š. suduotų smūgių skaičių, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.

41Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, teismas konstatuoja, kad A. K. ir D. J., veikdami bendrai kartu, 2008 m. birželio 23 d. apie 01.00 val. ( - ) rajone, ( - ) miestelyje, ( - ) g., ties pastatu Nr. ( - ), asmeninio konflikto metu su G. Š., tyčia, bendrais veiksmais, sudavė nukentėjusiajam G. Š. ne mažiau 2 smūgių beisbolo ir golfo lazdomis galvos srityje ir vieną smūgį į žastą, padarydami nukentėjusiajam galvos sumušimą, dešinio žasto žaizdą, dėl kaukolės pamato lūžio bei įspaustinio viršugalvio kaulo lūžio nukentėjusiajam G. Š. padarydami sunkų sveikatos sutrikdymą.

42Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu neigia kaltę ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymo. Tuo tarpu nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde pripažįsta įvykdęs aptariamą nusikalstamą veiką ir nurodo, kad E. Č. atnešė 3 lazdas, D. J. padavė beisbolo lazdą ir po vieną golfo lazdą jam bei T. S.. Pripažino, kad jis bėgo su golfo lazda prie mašinos „MAZDA“, kurioje sėdėjo vaikinas už vairo, jam užsimojus su golfo lazda daužti per automobilio stiklą vairuotojas per priekines dešinės pusės dureles iš automobilio pabėgo. Paskui prie automobilio atbėgo ir jį kartu daužė ir D. J.. Ir nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis A. K. parodė, kad skunde apkalbėjo save dėl automobilio daužymo ir draugus, kad turėjo lazdas, ir jau teigė, kad nei jis, nei D. J. nei automobilio, nei G. Š. „nedaužė“ ir kad jokių lazdų neturėjo, tačiau kolegija remiasi nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kadangi jos atitinka tiek liudytojo – Š. Š. parodymus, kur jis parodė, kad vienas iš krūmų iššokęs vaikinas pribėgo prie jo ir dideliu pagaliu trenkė į pradarą langą, tuomet jis iššoko pro dešinės pusės keleivio dureles ir bėgo (3 t., 111-114, 223-224 b. l.); tiek liudytojo D. B. parodymus, kur jis parodė, kad G. Š. bekalbant su R. B. iš krūmų iššoko trys vaikinai, D. J. trenkė į automobilio langą, jie tarpusavyje pradėjo muštis, vėliau prišoko kitas vaikinas – A. K. ir trenkė jam iš pagalio, jis pabėgo link mokyklos, ir iš 15 metrų atstumo matė, kaip D. J. ir A. K. su pagaliais „daužė“ G. Š. ir automobilį, (3 t. 221-224 b. l.), tiek rašytinę bylos medžiagą – specialistų išvadas (2 t., 1-11, 13-14 b. l.). Taigi, minėtos aplinkybės paneigia deklaratyvų nuteistųjų kaltės neigimą ir jų keliamas versijas, todėl kolegija, remdamasi išdėstytų duomenų visuma, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti ir anksčiau išdėstyti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo A. K. ir D. J. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje.

43Tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neteisėtais A. K. ir D. J. veiksmais nukentėjusiajai N. Š. padarytą tutinę žalą. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad A. K. ir D. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai kartu, tyčia, beisbolo ir golfo lazdomis išdaužė automobilio ( - ) valst. Nr. ( - ) priklausančio N. Š., stovėjusio ties pastatu Nr. ( - ), ( - ) g., ( - ) miestelyje, ( - ) rajone, priekinį stiklą, dešinės pusės priekinių ir galinių durelių stiklus, kairės pusės galinių durelių stiklus, dešinės pusės galinį žibintą, įlenkė variklio gaubtą, dešinės pusės priekines ir galines dureles, kairės pusės priekinių ir galinių durelių apdailą ties stiklu, taip tyčia sugadino svetimą, N. Š. priklausantį turtą, padarydami 5881,57 Lt turtinę žalą. Tuo tarpu, bylos duomenys tvirtina, kad dėl neteisėtais A. K. ir D. J. veiksmais padarytos žalos N. Š. prikausiančiam automobiliui byloje pateiktos dvi skirtingos automobiliui padarytos žalos nustatymo dydžio pažymos. Iš nukentėjusiosios N. Š. užsakytos privačios automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. ( - ) vertinimo ataskaitos matyti, kad N. Š. padaryta 5881,57 Lt žala (1 t., 66 b. l.). Tuo tarpu iš byloje esančios UAB ( - ) pažymos matyti, kad automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. ( - ), pagaminimo metai 1997, sugadintų detalių ir jų keitimo sąmata, kuri sudaryta 2008 m. galiojančiomis dėvėtų detalių rinkos kainomis – 1010 Lt (3 t., 116 b. l.), o N. Š. automobiliui padarytų apgadinimų, jų lyginimų ir dažymo sąmata – 1653,76 Lt (3 t., 117 b. l.). Remdamasis išdėstytu, bei atsižvelgdamas į įvykio metu buvusią automobilio Mazda 626“, valst. Nr. ( - ), pagaminimo metai 1997, rinkos vertę, automobiliui padarytų sugadinimų lygį, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad N. Š. automobiliui padaryta žala lygi UAB ( - ) ir automobiliui padarytų apgadinimų, jų lyginimų ir dažymo sąmatoje nurodytai sumai (3 t., 116, 117 b. l.), t. y. 2663,76 Lt. Todėl A. K. ir D. J. kaltinimas keistinas, tikslinant A. K. ir D. J. nusikalstamais veiksmas padarytą turtinę žalą N. Š., o pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.

44Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, teismas konstatuoja, kad A. K. ir D. J., veikdami bendrai kartu, tyčia, beisbolo ir golfo lazdomis išdaužė automobilio ( - ) valst. Nr. ( - ) priklausančio N. Š., stovėjusio ties pastatu Nr. ( - ), ( - ) g., ( - ) miestelyje, ( - ) rajone, priekinį stiklą, dešinės pusės priekinių ir galinių durelių stiklus, kairės pusės galinių durelių stiklus, dešinės pusės galinį žibintą, įlenkė variklio gaubtą, dešinės pusės priekines ir galines dureles, kairės pusės priekinių ir galinių durelių apdailą ties stiklu, taip tyčia sugadino svetimą, N. Š. priklausantį turtą, padarydami 2663,76 Lt turtinę žalą.

45O tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių BPK normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Kaip jau ne kartą buvo akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Todėl nuteistųjų skunde nurodyti teiginiai, kurie yra susiję su įrodymų vertinimu ir iš to kylančių apeliantų daromų išvadų, apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu, o tuo pačiu ir pačiu sprendimo pagrįstumu, atmestini. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2010, 2K-184/2009, 2K-11/2012), ko, šiuo nagrinėjamu atveju, nėra.

46Nuteistojo D. J. skunde nurodytas teiginys, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį buvo šališkas, ne tik kad nepagrįstas, tačiau ir deklaratyvus. Visų pirma, pastebėtina tai, kad kiekvienas apeliaciniame skunde nurodomas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas turi būti paremtas teisiniais argumentais, pagrindžiančiais nurodyto teiginio buvimą. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantas skunde ir nurodo baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą – teismo šališkumą, tačiau neatskleidžia šio pažeidimo esmės ir nenurodo jokių savo teiginį patvirtinančių aplinkybių. Antra, priešingai nei teigia nuteistasis, šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad bylą išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokoluose užfiksuota, kad nušalinimų teisėjai nėra. Apeliantas nenurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl kurios nors iš aplinkybių, numatytų BPK 58 straipsnyje. Šių aplinkybių visuma rodo, kad teismo šališkumą nuteistasis įžvelgia vien dėl to, kad jam nepriimtinos nuosprendyje padarytos išvados vertinant įrodymus. To akivaizdžiai nepakanka pripažinti, kad teismas bent vienu ar abiem – subjektyvaus ir objektyvaus – vertinimo aspektais buvo šališkas ar padarė kitus apelianto skunde nurodytus pažeidimus.

47Dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos

48Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dėl nukentėjusiajam G. Š. padarytos neturtinės žalos klausimą išsprendė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio reikalavimų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

49Vadovaujantis CK 6.250 straipsniu – neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

50Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis G. Š. dėl nuteistųjų A. K. ir D. J. neteisėtų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, tiek sukrėtimus ir nepatogumus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai. Nukentėjusiajam nuteistųjų A. K. ir D. J. neteisėtais veiksmais padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jam buvo sunkiai sužalota gyvybiškai svarbi kūno dalis – galva, nukentėjusysis skundžiasi pastoviu galvos skausmu, svaigimu ir kaip parodė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas specialistas A. S., galvos traumų pasekmės yra sunkiai nusakomos ir nuspėjamos, kai kurie reiškiniai gali atsirasti po kurio laiko, o visa tai neabejotinai nuolatos nukentėjusiajam sukelia ne tik fizines, bet ir sunkiai pakeliamas dvasines kančias.

51Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas (30000 Lt) nėra per didelis ir neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (pavyzdžiui, asmenims, patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista ir 114 000 Lt, ir 20 000 Lt, ir 30 000 Lt, ir 15 000 Lt, ir 10 000 Lt; kasacinės bylos Nr. 2K-492/2006, 2K-87/2007, 2K-108/2007, 2K-408/2008, 2K-341/2010, 2K-103/2011) ir atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo, tiek sąžiningumo kriterijus. Todėl kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įstatymų reikalavimų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose nepažeidė, todėl keisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam nustatyto atlygintino neturtinės žalos dydžio nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistieji būtų nedarbingi, iš ko seka, kad nuteistieji turi visas galimybes atlyginti priteistą neturtinę žalą.

52Tačiau, kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nukentėjusiąja pripažintai nukentėjusiojo G. Š. motinai – N. Š., be nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, priteista ir 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos, nagrinėjamu atveju tai – G. Š.. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Iš bylos duomenų matyti, kad neturtinę žalą nukentėjusioji N. Š. grindė patirtu šoku ir išgyvenimu dėl sūnaus – G. Š. sveikatos, t. y. ji tiesiogiai nenukentėjo nuo neteisėtos veikos, kuri buvo įvykdyta G. Š. atžvilgiu, todėl apylinkės teismas šioje dalyje nepagrįstai N. Š. priteisė 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

53Taip pat kolegija iš dalies sutinka su nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais reikalavimais, kurie susiję su nepagrįstu nukentėjusiosios N. Š. patirtos turtinės žalos atlyginimo dydžiu.

54Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

55Iš bylos medžiagos matyti, kad N. Š. 2008-06-23 nutarimu buvo pripažinta nukentėjusiąja (1 t., 53 b. l.), 2009-12-29 nutarimu – civiline ieškove (1 t., 59 b. l.), po to pareiškė civilinį ieškinį dėl 7422 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., 60-61 b. l.). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios N. Š. ieškinį laikė pagrįstu ir jį visiškai patenkino. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai N. Š. priteistas 7869, 21 Lt turtinės žalos atlyginimas už automobilį ir jos patirtas išlaidas sūnaus G. Š. gydymui, per didelis, neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių.

56Iš nukentėjusiosios N. Š. pateikto civilinio ieškinio ir prie jo pridėtų kvitų (1 t., 60-61, 65 b. l.), pagrindžiančių jos patirtas išlaidas sūnaus – G. Š. gydymui (vaistams, pagerintam maitinimui) bei sąskaitų faktūrų, pažymos (dėl automobilio transportavimo, laikymo, automobilio vertinimo ataskaitos užsakymo) (1 t., 62-64 b. l.) matyti, kad ji dėl neteisėtų A. K. ir D. J. veiksmų patyrė – 2646,2 Lt turtinės žalos.

57Dėl neteisėtais A. K. ir D. J. veiksmais padarytos žalos N. Š. priklausančiam automobiliui, byloje pateiktos dvi skirtingos automobiliui padarytos žalos nustatymo dydžio pažymos. Iš nukentėjusiosios N. Š. užsakytos privačios automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. ( - ) vertinimo ataskaitos matyti, kad N. Š. padaryta 5881,57 Lt žala (1 t., 66 b. l.). Tuo tarpu iš byloje esančios UAB ( - ) pažymos matyti, kad automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. ( - ), pagaminimo metai 1997, sugadintų detalių ir jų keitimo sąmata, kuri sudaryta 2008 m. galiojančiomis dėvėtų detalių rinkos kainomis – 1010 Lt (3 t., 116 b. l.), o N. Š. automobiliui padarytų apgadinimų, jų lyginimų ir dažymo sąmata – 1653,76 Lt (3 t., 117 b. l.). Remdamasis išdėstytu, bei atsižvelgdamas į įvykio metu buvusią automobilio Mazda 626“, valst. Nr. ( - ), pagaminimo metai 1997, rinkos vertę, automobiliui padarytų sugadinimų lygį, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad N. Š. automobiliui padaryta žala lygi UAB ( - ) ir automobiliui padarytų apgadinimų, jų lyginimų ir dažymo sąmatoje nurodytai sumai (3 t., 116, 117 b. l.), t. y. 2663,76 Lt.

58Remdamasi išdėstytu, kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajai N. Š. padaryta bendra 5309,96 Lt turtinė žala. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. K. nukentėjusiajai N. Š. už automobilį į banko sąskaitą pervedė 2000 Lt turtinės žalos atlyginimą, todėl N. Š. patirta 5309,96 Lt turtinė žala mažintina 2000 Lt suma. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir šioje dalyje dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, mažinant N. Š. priteistos turtinės žalos dydį.

59Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

60BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalis nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Skirdamas nuteistiesiems A. K. ir D. J. laisvės atėmimo bausmes, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 61 straipsnyje nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas atsižvelgė į nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertino nuteistųjų asmenybes, atsižvelgė į tai, kad nėra nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jų šeimyninę padėtį, asmenybes, į tai, kad nuteistieji yra jauno amžiaus, neteisti.

61Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, teismas A. K. ir D. J. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymą skyrė laisvės atėmimą 4 metams, o už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą skyrė laisvės atėmimą 1 metams.

62Tačiau kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, sutinka su apelianto A. K. skunde nurodytu prašymu – pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino nukentėjusiajai N. Š. dalį turtinės žalos. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės bylos Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009). Taigi šiuo atveju baudžiamasis įstatymas reikalauja atlyginti ar pašalinti visą žalą. Kita vertus, BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia teismui atsižvelgiant į bylos aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas (ar jo valia kiti asmenys) atlygina ar pašalina tik dalį padarytos žalos. Tuomet atlygintinos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. K. nukentėjusiajai N. Š. atlygino 2000 Lt turtinės žalos, kas laikytina pakankamai nemaža atlygintinos žalos dalimi, sudaranti pagrįstą prielaidą tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pripažįstant A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino dalį nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos.

63Be to, iš bylos aplinkybių bei teisme apklaustų asmenų parodymų matyti, kad konflikto eiga iš esmės pasikeitė po paties nukentėjusiojo G. Š. elgesio, t. y. kai jis iš automobilio, kuriuo buvo atvykę A. K., D. J. ir T. S., padangų išleido orą. Todėl kolegija sprendžia, kad šie nukentėjusiojo G. Š. veiksmai laikytini provokuojančiais. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai nustatoma, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K-446//2010, 2K-21/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytu konstatuoja, kad nukentėjusiojo G. Š. veiksmai – automobilio, kuriuo buvo atvykę A. K., D. J. ir T. S., padangų oro išleidimas, laikytini provokuojančiais tiek A. K., tiek D. J. atžvilgiu, todėl ši aplinkybė pripažįstama nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

64Skirdamas bausmes nuteistiesiems – A. K. ir D. J., visų pirma teismas atsižvelgia į jų padarytų nusikalstamų veikų ištakas, o būtent į tai, kad nuteistieji nusikalstamų veikų įrankius – golfo ir beisbolo lazdas pasiėmė ne patys, jas nuteistajam D. J., neteisingai įvertinusi situaciją, įdavė liudytoja E. Č., kuri tokiu savo elgesiu neabejotinai paskatino nuteistuosius nusikalsti, taip pat į pačios buvusios situacijos grėsmingumą, t. y. į tai, kad pats nukentėjusysis G. Š. savo netinkamu elgesiu – buvusios draugės J. J. skriaudimu, padidino įtampą tarp Š. (A. K., D. J., T. S.) ir V.. Taip pat teismas atsižvelgia į nuteistųjų padarytų nusikaltimų sunkumą, pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikaltimai yra baigti, tyčiniai, sukėlę sunkus padarinius – kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą.

65Atsižvelgiama ir į nuteistųjų asmenybes, nustatytas jų atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Šiuo požiūriu teismas mano, kad nuteistųjų asmenybių bruožuose, gyvenimo būde iki šių nusikaltimų padarymo ir po jų nebuvo susiformavusios akivaizdžios antivisuomeniškos apraiškos, nepagarba bendro gyvenimo taisyklėms, ar galiojančioms teisės ir moralės normoms, o jų pasirinktas elgesys, gyvenimo būdas, moralinės, intelektualinės ir socialinės nuostatos tiesiogiai nesąlygojo šių nusikaltimų padarymo, kas leidžia teigti, kad jų padaryti nusikaltimai nebuvo loginė jų gyvenimo būdo bei ankstesnio gyvenimo ar elgesio pasekmė, ką patvirtina ir ta aplinkybė, kad apeliantai anksčiau neteisti. Kolegijos nuomone, nuteistųjų padaryti nusikaltimai greičiau atsitiktiniai, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių jų atžvilgiu, sąlygoti jų jauno amžiaus ir gyvenimiškos patirties stoka. Todėl teismo pareiga paskirti teisingą bausmę, kuria būtų kuo mažesnėmis žmogiškosiomis sąnaudomis pasiekti jos tikslai, ir būtų realizuota valstybės baudžiamoji politika. Teismo nuomone, bausmės tikslai, ypač tuomet, kai nusikalstamas veikas pirmą kartą padaro jaunas žmogus dėl savo nepakankamos brandos ir nesugebėjimo įvertinti savo poelgio neigiamų padarinių ir teisės pažeidimo laipsnio, gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis keistinas, švelninant tiek A. K., tiek D. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtas bausmes.

66Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 332 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

67Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti:

68A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyti tai, kad jis savo noru iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

69A. K. ir D. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

70A. K., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį, skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

71A. K., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį, skirti laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

72Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. K. paskirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

73D. J., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį, skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

74D. J., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį, skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

75Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę D. J. paskirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

76Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį, pagal kurią iš nuteistųjų A. K. ir D. J. solidariai priteistas 10000 Lt (dešimties tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimas N. Š., panaikinti.

77Iš A. K. ir D. J. N. Š. naudai solidariai priteistą turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 3309,96 Lt (trijų tūkstančių trijų šimtų devynių litų 96 ct).

78Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 4. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4... 5. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu,... 7. D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 8. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4... 9. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1... 10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu,... 11. Priteista solidariai iš nuteistųjų A. K. ir D. J. 30000 Lt (trisdešimt... 12. Priteista solidariai iš nuteistųjų A. K. ir D. J. 10000 Lt (dešimt... 13. Teisėjų kolegija... 14. A. K. ir D. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai kartu, 2008 m. birželio... 15. Be to, A. K. ir D. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai kartu, 2008 m.... 16. Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo... 17. Skunde nurodo, kad nesutinka su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m.... 18. Dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje... 19. Nurodo, kad V. nuleidus automobilio BMW padangas, bei po G. Š. smurto J. J.... 20. Nuteistojo nuomone, sumažėjus kaltinimų apimčiai jam paskirta bausmė turi... 21. Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono... 22. Skunde nurodo, kad nesutinka su Mažeikių rajono apylinkės teismo... 23. Dėl įrodymų ir jų vertinimo nurodo, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas... 24. Dėl civilinių ieškinių nurodo, jog nukentėjusioji N. Š. nepateikė... 25. Apeliacinio proceso metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius... 26. Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Mažeikių rajono... 27. Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu prašo jį dėl nusikalstamų veikų,... 28. Tačiau kolegija nuteistųjų D. J. ir A. K. apeliacinių skundų reikalavimus,... 29. Dėl A. K. ir D. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos... 30. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal... 31. Apylinkės teismo nustatytos D. J. ir A. K. padarytos veikos aplinkybės rodo... 32. Ir nors nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose neigia padarę... 33. Faktiniais bylos duomenimis – pačių nuteistųjų A. K., D. J.,... 34. vykti namo, tačiau išėję rado „tuščias“ automobilio padangas, kas... 35. Ir nors apeliantai neigia ne tik mušę nukentėjusįjį bet ir teigia... 36. Be to, nuteistųjų skunduose nurodytą aplinkybę, kad jie buvo užpulti V.... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje sunkus kūno sužalojimas... 38. Nagrinėjamu atveju, kai G. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė ne... 39. Taip pat, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, nuteistųjų skunduose... 40. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad A. K. ir D. J.... 41. Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, teismas konstatuoja, kad A. K. ir D.... 42. Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu neigia kaltę ir dėl nusikalstamos... 43. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis... 44. Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, teismas konstatuoja, kad A. K. ir D.... 45. O tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė... 46. Nuteistojo D. J. skunde nurodytas teiginys, kad Mažeikių rajono apylinkės... 47. Dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos ... 48. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio... 49. Vadovaujantis CK 6.250 straipsniu – neturtinė žala yra asmens fizinis... 50. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis G. Š. dėl nuteistųjų A. K. ir D. J.... 51. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad priteistas... 52. Tačiau, kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi,... 53. Taip pat kolegija iš dalies sutinka su nuteistųjų apeliaciniuose skunduose... 54. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės... 55. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. Š. 2008-06-23 nutarimu buvo pripažinta... 56. Iš nukentėjusiosios N. Š. pateikto civilinio ieškinio ir prie jo pridėtų... 57. Dėl neteisėtais A. K. ir D. J. veiksmais padarytos žalos N. Š.... 58. Remdamasi išdėstytu, kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajai N. Š.... 59. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių... 60. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio... 61. Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, teismas A. K. ir D. J. už... 62. Tačiau kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, sutinka su... 63. Be to, iš bylos aplinkybių bei teisme apklaustų asmenų parodymų matyti,... 64. Skirdamas bausmes nuteistiesiems – A. K. ir D. J., visų pirma teismas... 65. Atsižvelgiama ir į nuteistųjų asmenybes, nustatytas jų atsakomybę... 66. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3... 67. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendį... 68. A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyti tai, kad jis savo noru iš... 69. A. K. ir D. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti tai, kad... 70. A. K., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 135... 71. A. K., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 187... 72. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2... 73. D. J., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 135... 74. D. J., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 187... 75. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2... 76. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendžio... 77. Iš A. K. ir D. J. N. Š. naudai solidariai priteistą turtinės žalos... 78. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....