Byla e2-1802-713/2019
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ieškovės pusėje – tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Kauno 4-ojo notarų biuro notarė J. V., I. G

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Simonai Manstvilaitei, dalyvaujant ieškovei A. G.-S. ir jos atstovei advokato padėjėjai Lidžitai Kolosauskaitei, atsakovei I. G. ir jos atstovei advokatei Audronei Žemeckei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų I. G., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Kauno 4-ojo notarų biuro notarės J. V. atstovei advokatei Alvai Puniškienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. – S. ieškinį atsakovei I. G., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ieškovės pusėje – tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Kauno 4-ojo notarų biuro notarė J. V., I. G..

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ieškovės reikalavimai, argumentai

61.

7Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti negaliojančia 2013-05-08 dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 2049); 2) panaikinti 2013-05-08 dovanojimo sutarties pagrindu atsakovei I. G., išduotą paveldėjimo teisės liudijimą; 3) pripažinti ieškovės A. G. – S., nuosavybės teisę į 2013-05-08 Dovanojimo sutartimi perleistą paveldėjimo teisę (1 t., b. l. 1 – 12).

8Nurodė, kad atsakovė I. G. yra ieškovės motina. Ieškovė visą gyvenimą gyveno kartu su tėvais ir palaikė su jais itin artimą emocinį ryšį, visiškai jais pasitikėjo. Nuo 1995 m. kartu su broliu ir tėvais gyvena Kauno r., ( - ) , kur ir deklaruota jos gyvenamoji vieta. 2005-08-25 sudarė santuoką su G. A. ir ketino pirktis šeimai atskirą būstą, bet motina I. G. patarė įsikurti kieme esančiame nebaigtame statyti trijų aukštų pastate; ieškovė su savo tuometiniu sutuoktiniu 2007 m. pasiėmė iš viso 41 500,00 Lt (12 019,23 Eur) paskolas nebaigto statyti namo pirmajam aukštui įrengti, vėliau ėmė kitas tikslines paskolas. Iš viso nuo 2007 m. iki 2018 m. investavo 30 000,00 Eur. 2009-10-09 ieškovės santuoka nutrūko. Laikotarpiu nuo 2012-06-08 iki 2013-06-30 ieškovė neturėjo darbo santykių, viena augino mažametę dukterį, faktiškai gyveno tik iš abiejų tėvų paramos. 2013-01-07 netikėtai žuvus tėvui, ieškovė patyrė itin stiprų sukrėtimą ir kurį laiką negalėjo objektyviai vertinti situacijos. Atsakovė ieškovei pasiūlė atsisakyti palikimo, nes esą bus lengviau paveldėti, ieškovė vis tiek liks ten pat gyventi, o visą turtą paveldės po motinos mirties. Ieškovė su atsakove nuvyko į notarinę kontorą, nesigilindama pasirašė dokumentus. 2013-05-08 Dovanojimo sutartimi visas turėtas paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jos tėvo A. G. mirties, perleido (padovanojo) motinai I. G.. Ieškovė su notare nebendravo. Santykiai su atsakove buvo geri iki pat 2014-12-27 kai sudarė naują santuoką su G. S. ()1 t., b. l. 90). Atsakovė neigiamai vertina sutuoktinį, dėl to prasidėjo nesutarimai, atsakovė liepė ieškovei išsikraustyti, atsiuntė įspėjimą dėl išsikeldinimo. Reikalavimas dovanotojui išsikeldinti griežtai smerktinas geros moralės požiūriu (CK 6.472 str. 1 d.). Atsakovė nesirūpina ieškovės, savo anūkų interesais, negerbia mirusio sutuoktinio valios ir klasta įgijusi paveldėjimo teisę siekia išmesti tikrą dukrą į gatvę, kas aiškiai prieštarauja gerai moralei, viešajai tvarkai, visuomenėje nusistovėjusioms normoms bei tėvų pareigai būti lojaliems savo vaikams ir elgtis su jais sąžiningai. Atsakovė apgavo ieškovę, todėl dovanojimo sutartį prašo panaikinti ir CK 1.91 str. 1 d. pagrindu, kaip sandorį sudarytą apgaulės būdu. Atsakovė tyčia suklaidino ieškovę, kad bus lengviau paveldėti, o dovanojimas tik padidino sąnaudas – užmokestį notarui. Sprendimą dovanoti paveldėjimo teisę lėmė ne laisva valia, o motinos apgaulė, psichologinė bei finansinė priklausomybė nuo tėvų, ieškovės itin didelis nuolankumas ir pasikliovimas motinos valia. Atsakovė suklydo, sudarydama sandorį, atsisakydama didelės vertės 30 000,00 Eur nuosavų lėšų, kurias investavo į turtą nuo 2008 m. iki 2018 m. Ieškovė pasitikėjo motina, nenumatė, kad po 5 metų jai bus liepta išsikelti, jeigu būtų tai numačiusi, tai nebūtų sudariusi dovanojimo sutarties. Ieškovė klaidingai vertino sandorį kaip „formalų“, sandoris neatitinka tikrosios šalių valios, buvo sudarytas tam, kad būtų paprasčiau sutvarkyti formalumus.

9II. Atsiliepimo, nesutikimo su ieškiniu argumentai

102.

11Atsakovė I. G. procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti (1 t., b. l. 157 – 164).

12Ginčo šalys - ieškovė A. G. – S. ir atsakovė I. G. yra dukra ir motina.

13Ieškovė šiuo metu su šeima gyvena atsakovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu Kauno r., ( - ) pirmajame aukšte. 2005 metų sausio mėnesį, ieškovė nieko nesakiusi paliko namus bei sudarė santuoką su G. A. ir keletą metų su atsakove visiškai nebendravo. Ieškovė 2007 metų pavasarį pati paprašė leisti grįžti ir įsikurti name, o atsakovė, būdama rūpestinga motina tam neprieštaravo ir visais įmanomais būdais padėjo savo dukrai ir jos šeimai. Ieškovė nuo 2007 m. iki 2015 m. vasaros neprisidėjo prie jokių komunalinių išlaidų, o nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. buvo pilnai išlaikoma atsakovės; ieškovė gaunamus pinigus už vaiko priežiūros atostogas naudojo banko paskolų dengimui, kai dukrai suėjo dveji metai, ieškovė grįžo į darbą ir iš gaunamų pajamų toliau dengė paskolas. Visas kitas ieškovės pragyvenimo išlaidas, tame tarpe išlaidas maistui, higienos reikmenims, apmokėjo atsakovė su vyru A. G..

142013-01-07 žuvo sutuoktinis (ieškovės tėvas) A. G.. Ieškovės brolis I. G. savo palikimo dalį perleido atsakovei – nuo palikimo atsisakė, o ieškovė ir atsakovė 2013-05-08 Kauno raj. 4-ajame notaro biure sudarė dovanojimo sutartį. Ieškovė sutartį sudarė savo noru, neverčiama, aiškiai suprasdama savo veiksmus bei jų pasekmes. Pastaruoju laiku ieškovės ir atsakovės santykiai yra ypatingai konfliktiški, šalys nesutaria dėl nekilnojamojo turto, jo naudojimo, priežiūros klausimų; ieškovės sutuoktinis G. S. nuolatos kelia konfliktines situacijas - įvairiai žemina ir įžeidinėja atsakovę, demonstruoja neapykantą ir nepagarbą. Atsakovė mėgino susidariusią situaciją išspręsti taikiai, tačiau ieškovė nuolat ignoravo bet kokias atsakovės pastangas susitarti taikiai, draudžia vaikams bendrauti su atsakove. Buvo susitarta pasidalinti rūsyje esančias patalpas ir I. G. 2017 m. rudenį sumūrijo sieną, atskyrė dalį patalpų. Ieškovė pradėjo kelti konfliktus ir 2018-07-19 pateikė atsakovei prašymą padovanoti ieškovei patalpas, kuriose ji gyvena su šeima, atsakovė pateikė atsakymą ieškovei - dėl išsikeldinimo ir namo pardavimo. Pranešimu norėjo atkreipti ieškovės dėmesį ir išspręsti konfliktą taikiai, sutaikyti sūnų ir dukrą. Atsakovė negrasino ieškovei ir jos šeimai, neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip griežtai smerktini geros moralės požiūriu, todėl dovanojimo sandoris negali būti panaikintas CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu, o ieškinys turėtų būti atmestas.

15Ieškovė sutartį sudarė savo laisva valia, jos niekas nevertė sutartį pasirašyti. Ieškovė sutartyje nurodė, kad atsisako paveldimo turto dalies; visos teisinės pasekmės dėl dovanojimo sutarties sudarymo ieškovei buvo išaiškintos notarų biure, parašu patvirtino, kad sutarties sudarymo prasmė ir pasekmės notaro išaiškintos ir šalims suprantamos. Atsakovė neatliko jokių tyčinių veiksmų, kurie galėjo turėti lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti, ar būtų atlikusi tyčinius, nesąžiningus veiksmus, todėl nėra jokio pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

16Ieškovė yra išsilavinusi, jauna, sudarydama sutartį apsvarstė ir suprato tokių savo veiksmų padarinius ir jų norėjo, duomenų, kad ieškovė nesuprato savo veiksmų ar jų pasekmių, jog iš tiesų suklydo sudarydama sutartį, byloje nepateikta. Atsakovės nuomone, nėra pagrindo taikyti CK 1.90 straipsnį ir sutartį pripažinti negaliojančia.

17Teismo posėdžio metu nurodė, jog iš esmės tarp šalių kilusio ginčo pagrindas yra negalėjimas gyventi kartu, o ne turtas. Atsakovė siūlė ieškovei keletą variantų ginčui spręsti: išsipirkti turtą, kartu parduoti turtą, siūlė dalyvauti pardavimo procese, tačiau nė vienas ginčo sprendimo būdas ieškovei netiko.

183.

19Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų I. G., atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2013-01-07 žuvus tėvui A. G., tėvo palikimą sudarė ½ dalis namų valdos, esančios Kauno r., ( - ) . Trečiasis asmuo ir atsakovė gyvena viename iš ūkio pastatų, o ieškovė – namo pirmame aukšte. Šeimoje, visų narių bendru sutarimu nusprendė, jog tėvo palikimą turėtų priimti tik motina I. G.. Siekdami įgyvendinti šią valią patogiausiu ir finansine prasme pigiausiu būdu buvo nuspręsta, kad I. G. palikimo atsisakys, o ieškovė palikimą priims ir padovanos paveldėjimo teises motinai, t. y. atsakovei. Kauno rajono 4-ojo notaro biuro notarei J. V. 2013-01-23 pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė palikimo; tą pačią dieną notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo pateikė ir ieškovė. Praėjus įstatymų nustatytam laiko tarpui ieškovė 2013-05-08 dovanojimo sutartimi atsakovei padovanojo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po A. G. mirties. Tokiu būdu buvo pilnai įvykdytas abiejų vaikų bendras susitarimas ir visą palikimą priėmė motina I. G.. Motina I. G. visuomet veikė išskirtinai savo vaikų interesais ir mėgino sutaikyti bei išspręsti konfliktą taikiai. Ieškovė priimdama palikimą ir sudarydama sandorį suprato savo veiksmus ir jų pasekmes bei jų norėjo. Sudarydama dovanojimo sutartį buvo visiškai veiksni, sveika ir jauno amžiaus. Be to, ieškovė turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir yra dirbusi aukštos kvalifikacijos darbą. Ieškinio reikalavimas panaikinti dovanojimo sutartį yra visiškai nepagrįstas ir neteisėta (2 t., b. l. 109 – 111).

204.

21Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarė J. V. atsiliepime į ieškinį pasisakė tik dėl tų argumentų/teisinių pagrindų, kuriuos notarė gali įvertinti (2 t., b. l. 58 – 63). Argumentus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį palaikė trečiojo asmens atstovė.

22Notaras veikia valstybės vardu ir vadovaudamasis įstatymais, jis privalo užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio pagrindu). Notarui taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti (Notariato įstatymo 30 str.). Trečiasis asmuo sandorio tvirtinimo atveju šalims visuomet, be jokių išimčių, nuosekliai ir išsamiai paaiškina sandorio sudarymo pasekmes ir įsitikina, jog sandorio šalių valia yra būtent tokia, kokia atspindima jų sudaromame sandoryje, o kilus bent menkiausioms abejonėms dėl sandorį siekiančių sudaryti asmenų valios ir/ar gebėjimo suvokti savo veiksmus bei jų padarinius, notarė atsisako sandorį tvirtinti. Ginčo sandorio sudarymo atveju notarė, kaip visuomet, elgėsi atidžiai ir rūpestingai - šalims išaiškino sudaromos sutarties esmę, prasmę bei jos sudarymo pasekmes, išsiaiškino ieškovės valią dėl sutarties sudarymo. Ieškovė dovanojimo sutarties 7 punkte, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino parašu, garantuodama, kad sutarties sudarymo prasmę ir pasekmes notarė išaiškino. Ieškovė, nei atsakovė jokių pastabų dėl sandorio turinio neturėjo, jokių pageidavimų įtraukti kokias nors papildomas sąlygas/išlygas nereiškė. Nei ieškovės amžius, nei jos būklė dovanojimo sutarties sudarymo metu notarei nekėlė jokių abejonių dėl ieškovės valios ir nesudarė jokių prielaidų manyti, jog ieškovė galimai nesuvokia sandorio esmės ir/ar turi kitokių lūkesčių nei tie padariniai, kuriuos sukelia dovanojimo sutarties sudarymas. Dovanojimo sutarties tvirtinimo metu ieškovė ir atsakovė nekonfliktavo, tarp jų notarės akivaizdoje nekilo jokių diskusijų ir/ar derybų dėl Dovanojimo sutarties sąlygų ar šalių santykių po sutarties sudarymo, jokio skubotumo dovanojimo sutarties sudarymo metu nebuvo. Pirmiausia ieškovei ir atsakovei išaiškino sandorio sudarymo pasekmės, išsiaiškino šalių valią, tuomet atspausdino reikiamą sutarties egzempliorių kiekį pasirašymui, šalys pasirašė sutartį, palaukė, kol notarinis veiksmas bus įregistruotas notarinių veiksmų registre/žurnale, ir tik tuomet išvyko. Ieškovė ir jos brolis labai aiškiai išreiškė valią, kad po jų tėvo mirties likusį palikimą turėtų paveldėti/gauti atsakovė, jų mama I. G.. Tuo atveju, jei ieškovė taipogi būtų atsisakiusi palikimo, pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 dalį ir CK 5.13 straipsnį A. G. palikimą atsakovė būtų paveldėjusi kartu su savo vaikaičiais. Ieškovė pareiškimą dėl palikimo priėmimo parašė su vieninteliu tikslu - kad visas savo paveldėjimo teises vėliau galėtų padovanoti mamai. I. G. ir ieškovė veikė sutartinai, t. y. I. G. atsisakė palikimo, o ieškovė jį priėmė tik tam, kad įgyvendintų minėtąjį tikslą - jie nusprendė, kad būtent tokia veiksmų seka pigiausia finansine prasme ir patogiausia. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo, pasibaigus terminui, 2013-05-08 ieškovė ir atsakovė sudarė ginčijamą dovanojimo sutartį, o 2013-05-30 I. G. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo buvo patvirtinta, kad atsakovė paveldi A. G. turtą. Notarė nepažįsta asmeniškai nei ieškovės, nei atsakovės, notarė sudarydama sutartį buvo nešališka. Ieškovės teiginiai apie nebendradarbiavimą yra klaidinantys, kadangi ieškovės atstovės advokato padėjėjos Lidžitos Kolosauskaitės prašymu operatyviai pateikė atstovei informaciją/dokumentaciją.

23Ieškinys netenkinamas.

24III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

255.

26Ieškovės A. G. –S., trečiojo asmens I. G. tėvas ir atsakovės I. G. sutuoktinis A. G. mirė 2013-01-07. Po jo mirties Kauno rajono 4-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 15/2013.

276.

282013-01-23 Kauno m. 4-ajame notarų biure pirmos eilės įpėdinė ieškovė A. G. – S. 2013-01-23 pareiškimu priėmė palikimą pagal įstatymą, o ieškovės brolis pirmos eilės įpėdinis I. G. pareiškimu atsisakė visos jam priklausančios palikimo dalies, atsiradusios 2013-01-07 po tėvo A. G. mirties (1 t., b. l. 13; 2 t., b. l. 62). Pareiškime nurodė, jog atsisako priimti palikimą pagal apyrašą, parašu patvirtino, kad žinomos CK 5.52 straipsnio 1 dalies nuostatos ir išaiškintas CK 5.11 straipsnio, 5.13 straipsnio, 5.14 straipsnio turinys. Tą pačią dieną trečiasis asmuo I. G. (2 t., b. l. 62) pareiškimu atsisakė visos jam priklausančios palikimo dalies, atsiradusios 2013-01-07 po tėvo mirties (notarinio registro Nr. 358).

297.

30Po A. G. mirties Kauno r. sav., ( - ) , liko šis nekilnojamas turtas: 1) 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) ; 2) 1/2 dalis pastato - gyvenamo namo, unikalus Nr. ( - ) ; 3) 1/2 dalis pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ) ; 4) 1/2 pastato - šiltnamio, unikalus Nr. ( - ) ; 5) 1/2 dalis pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ). Taip pat liko: 1/2 dalis piniginių lėšų sąskaitoje Nr. ( - ); 1/2 dalis automobilių OPEL SENATOR, v. n. ( - ) VIN kodas: ( - ) ir FORD SIERRA, v. n. ( - ) VIN kodas: ( - ) .

318.

322013-05-08 tame pačiame notarų biure ieškovė (1 t., b. l. 14 – 15) dovanojimo sutartimi savo motinai I. G. padovanojo visas turimas paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jos tėvo A. G., mirties 2013-01-07, o I. G. priėmė turtą asmeninės nuosavybės teise (1 p., 5 p.). Šalių susitarimu turtas įvertintas 70 000,00 litų (3 p.). Šalys garantavo, kad sutarties sudarymo prasmė ir pasekmės notaro išaiškintos ir šalims suprantamos. Šalys taip pat atsakingai patvirtino, kad jos ėmėsi visų reikiamų priemonių šios sutarties esmei bei iš jos atsirandančioms teisėms ir pareigoms suprasti, kad nėra jokių aplinkybių (šalies neapdairumo, neinformuotumo, nepatyrimo ir kt., įskaitant nurodytąsias CK 6.228 str.), dėl kurių galėtų atsirasti esminė šalių nelygybė, kad kiekviena šalis galėjo daryti įtaką, nustatant šios sutarties sąlygas, kurios yra aiškiai išreikštos, abipusiai suprantamos ir priimtinos (sutarties 7 p.).

339.

342013-05-30 Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarė J. V. išdavė I. G. (2 t., b. l. 70 – 77) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. JV-2377). Liudijimo pagrindu paveldėtas nekilnojamas turtas 2013-09-05 įregistruotas VĮ „Registrų centras“ (2 t., b. l. 78 – 81, 82 – 85).

3510.

362018-07-19 ieškovė per savo atstovę kreipėsi į atsakovę prašymu padovanoti jai patalpas, kuriose gyvena jos šeima (1 t., b. l. 92 – 95). Prašyme nurodė, kad nuo 2007 m. į būstą investavo apie 100 000,00 litų (128 962,00 Eur), 2017 m. liepos mėn. sulaukusi raginimo išsikelti, suprato buvusi apgauta, žinodama, kad bus apgauta, nebūtų atsisakiusi palikimo. Atsakovė 2018-08-03 atsakyme ieškovei nurodė, jog atsisako vykdyti ieškovės reikalavimą ir įspėjo, kad nutraukia žodinę panaudos sutartį nuo 2018-11-05 ir prašo su šeima ir daiktais per 3 mėn. išsikelti iš atsakovei priklausančio turto, priešingu atveju kreipsis į teismą dėl iškeldinimo (1 t., b . l. 96 – 98).

3711.

38Dėl palikimo dalies.

39Ieškovės manymu, ji turi teisę į 3/8 dalis viso mirusio tėvo turto. Turtas, dėl kurio byloje vyksta ginčas, yra bendroji jungtinė ieškovės tėvų nuosavybė, bylos duomenimis kitoks santuokinio turto režimas nebuvo nustatytas. Palikimą sudaro ½ dalis A. G. santuokoje įgyto turto. Paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniais yra palikėjo vaikai ir paveldi lygiomis dalimis (CK 5.11 str.). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi su pirmos eilės įpėdiniais vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio (CK 5.13 str.). Antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 str. 2 d.). Tuo atveju, jei ieškovė taipogi būtų atsisakiusi palikimo, A. G. palikimą atsakovė būtų paveldėjusi kartu su savo vaikaičiais (CK 5.11 str. 1 d. 2 p., 2 d., CK 5.13 str.).

4012.

41Dėl palikimo priėmimo

42Kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises ir rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-251/2012). Ginčo dėl to, kad ieškovė bei I. G. priėmė palikimą po A. G. mirties, trečiasis asmuo I. G. atsisakė savo palikimo dalies nėra. Ginčo taip pat nėra dėl to, kad ieškovė priėmusi palikimą, o pasibaigus įstatymo nustatytam 3 mėnesių palikimo priėmimo terminui – 2013-05-08 padovanojo savo turimas paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises motinai I. G..

4313.

44Dovanojimo sandorį ieškovė ginčija trimis pagrindais: 1) CK 6.472 straipsnio 1 dalimi – kai apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra smerktini geros moralės požiūriu; 2) CK 1.91 straipsnio 1 dalimi – dėl sutarties sudarymo apgaulės būdu; 3) CK 1.90 straipsnio 1 dalimi – dėl suklydimo sudarant sutartį, o panaikinus dovanojimo sutartį, panaikinti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ir pripažinti ieškovės teisę į dovanojimo sutartimi perleistą paveldėjimo teisę.

4514.

46Dėl dovanojimo sutarties panaikinimo

47CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kad būtų panaikintas dovanojimas, remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Įstatyme, taip pat ir CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kurie apdovanotojo veiksmai apdovanotojo laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010).

48Ieškovės nurodomos aplinkybės apie tai, kad atsakovė pagal ieškovės rašytinį prašymą nepadovanojo jai paveldėto turto dalies, kad atsakovė nesirūpina ieškovės ir anūkų interesais, negerbia mirusio sutuoktinio valios ir siekia iškeldinti tikrą dukrą iš namo, negali būti pripažintos aplinkybėmis, kurių pagrindu dovanojimo sutartis turi būti panaikinta CK 6.472 straipsnio pagrindu, nes tokie ieškovės nurodomi atsakovės veiksmai jokiu būdu geros moralės požiūriu negali būti prilyginami ir smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Pažymėtina, kad minėti ieškovės teiginiai yra grindžiami tik jos pačios paaiškinimais, kai tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai ir kitų asmenų paaiškinimai byloja priešingai - atsakovė rūpinasi savo vaikais (ieškove ir trečiuoju asmeniu), vykdo visų trijų susitarimą, kad vaikai gyvens paveldėtame turte iki atsakovės mirties, o paskui turtą paveldės, nuo 2007 m. iki 2015 m. vasaros ieškovė neprisidėjo prie jokių komunalinių išlaidų, o nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. buvo pilnai išlaikoma atsakovės, rėmė pinigais, kadangi ieškovė mokėjo paskolas; nutraukusi santuoką ieškovė buvo vaiko auginimo atostogose, o atsakovė padėjo auginti vaikus, šiuo metu atsakovei su jais neleidžiama bendrauti. Iki dovanojimo sutarties sudarymo ir po jos santykiai buvo šilti, bendravo gražiai. Šalys pripažino, kad santykiai tapo konfliktiški, kai I. G. pradėjo savo lėšomis remontuoti namo antrą ir trečią aukštus, atsikrausčius gyventi ieškovės sutuoktiniui G. S.. Atsakovė siūlė ieškovei keletą variantų ginčui spręsti: išsipirkti turtą, kartu parduoti turtą, siūlė dalyvauti pardavimo procese, tačiau nė vienas ginčo sprendimo būdas ieškovei netiko. Sprendžiant dėl 2018-08-03 atsakovės atsakymo į ieškovės prašymą padovanoti ieškovei gyvenamąsias patalpas yra ne kas kita kaip tik atsakymas į prašymą, siūlymas spręsti iškilusius nesutarimus, o ne atsakovės grasinimas, kad ieškovė bus iškeldinta iš gyvenamųjų patalpų. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bylos dėl ieškovės iškeldinimo nebuvo ir nėra iškelta, vadinasi atsakovė nesiėmė jokių realių veiksmų dėl ieškovės ir jos šeimos iškeldinimo, ieškovė iki šiol gyvena Kauno r., ( - ). Taigi, apibendrinus galima spręsti, kad byloje nenustatyti jokie atsakovės griežtai smerktini veiksmai, jų atlikimo aplinkybės ir priežastis, o šalių santykių pablogėjimas, atsiradęs po dovanojimo sutarties sudarymo, negali būti pagrindas panaikinti šią sutartį.

4915.

50Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu

51CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, o 2 dalyje – kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad tam, jog teismas sandorį pripažintų negaliojančiu dėl suklydimo, būtina konstatuoti tiek suklydimo faktą, tiek tai, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys). Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų, kuriuos nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas jis sandorio nebūtų sudaręs. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014, 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014, 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014).

52Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje pažymi, jog pagal CK 1.90 straipsnį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo sandorio sudarymo metu. Teismui vertinant, ar konkrečiu atveju buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgtina į šio asmens asmenines savybes. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai atspindi tikrąją šalies valią, interesams. Nagrinėjamu atveju, ieškovės asmeninės savybės (sutarties sudarymo metu turima patirtis, amžius – 29 m., išsilavinimas: aukštasis universitetinis ekonominis išsilavinimas, atliko aukštos kvalifikacijos darbą banke) ginčijamo sandorio sudarymo metu, teismo vertinimu, buvo pakankamos suprasti, kad turtinių teisių dovanojimo sandoriu turtas ar turtinės teisės prarandamos, kad šis sandoris yra neatlygintinis. Bylos medžiaga, šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė vykdama pas notarę, žinojo kokia bus sudaroma sutartis, apsvarstė galimus tokio veiksmo teisnius padarinius, vyko ne viena, kartu su atsakove, kaip, kokiu būdu priimti palikimą po tėvo mirties, šeimoje buvo apsispręsta iš anksto, ir šią aplinkybę patvirtina trečiojo asmens atsisakymas paveldėti, o ieškovės – sutikimas priimti palikimą, o vėliau jį padovanoti motinai, tam, kad būtų išvengta papildomų išlaidų, antros eilės įpėdinių (vaikaičių) paveldėjimo (CK 5.11 str. 2 d.). Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta notaro pareiga išaiškinti asmeniui jo atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius reiškia įpareigojimą ne informuoti, bet būtent išaiškinti sandorį sudarančiam asmeniui, kokius konkrečius teisinius padarinius sukelia ar gali sukelti jo atliekamas veiksmas, t. y. notaras turi įsitikinti, jog asmuo iš tiesų suprato savo atliekamų veiksmų prasmę ir priėmė valingą sprendimą juos atlikti

53Notarė ieškovei išaiškino ir detalizavo dovanojimo sutarties pasekmes, kad pasirašiusi sutartį ieškovė nieko nepaveldės ir negalės apsigalvoti; ieškovė, pasirašydama sutartį 7-ame punkte patvirtino, kad sutarties turinį suprato, o sutartis, kaip atitinkanti šalių valią, jų priimama ir pasirašoma (1 t., b. l. 14 – 15), notarė, įsitikinusi, kad šalims sandorio pasekmės suprantamos, patvirtino dovanojimo sutartį.

54Iš trečiojo asmens I. G. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad namuose šeima kalbėjo apie teisių perleidimą motinai, ieškovė suprato atsisakymo nuo palikimo pasekmes. Iki santuokos ieškovė prisidėjo prie namo tvarkymo, o po santuokos prasidėjo nesutarimai. Liudytoja R. M. parodė, kad šeimoje buvo labai artimi santykiai, gražiai bendravo, laukė grįžtančio I. G., nes ruošėsi visi eiti pas notarą. Liudytoja niekada neabejojo, kad viskas vyko laisva valia; kad palikimas atiteko motinai buvo natūralus ir suprantamas, o kad suklydo – ieškovė niekada neminėjo.

55Ieškovės valia perleisti visas turimas paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises atsakovei būtent dovanojimo sutartimi, neprieštarauja bylos medžiagai. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų atlikusi apgaulingus veiksmus, kurie būtų turėję lemiamos įtakos ieškovės valios susiformavimui ar būtų bandžiusi paveikti ar įtakoti ieškovės sprendimus, kaip ir nėra įrodomąją galią turinčių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė, sudarydama sutartį, nesuprato savo veiksmų ar jų pasekmių. Sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Ieškovės įsivaizdavimas, jog po savo tėvo mirties atsisako likusio palikimo nėra pagrindas naikinti sutartį. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo, dėl ko nėra pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia dėl ieškovės suklydimo.

5616.

57Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu

58Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; kt.).

59Ieškovė teigia, jog sutartį sudarė dėl to, jog atsakovė ją apgavo, sprendimą dovanoti paveldėjimo teisę lėmė ne laisva ieškovės valia, o motinos apgaulė, psichologinė bei finansinė priklausomybė nuo tėvų, itin didelis nuolankumas ir pasikliovimas motinos valia bei gerais norais.

60Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė sutartį sudarė savo laisva valia, niekas sudaryti sutarties nevertė, pati sutartyje nurodė, kad atsisako paveldimo turto dalies. Minėta, kad ieškovė turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dirbo banke, todėl ji suprato (privalėjo suprasti) savo veiksmus ir jų teisines pasekmes.

61Ieškovė neįrodė, kad atsakovė atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, kurie turėjo lemiamos įtakos sutarties sudarymui. Byloje nustatyta, kad abiejų atsakovės vaikų valia buvo nuosekliai įgyvendinama nuo A. G. mirties 2013-01-07 iki 2013-05-08 dovanojimo sutarties sudarymo vienu tikslu, – kad visas savo paveldėjimo teises vėliau galėtų padovanoti mamai I. G.: 2013-01-23 ieškovė atvyko į notarės biurą ir pateikė pareiškimą dėl palikimo, likusio po tėvo mirties, priėmimo; tą pačią dieną, tuo pačiu metu notarės biure kartu su ieškove buvo brolis I. G., kuris pateikė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Ieškovė savo teises ir turtą padovanojo praėjus daugiau nei trims mėnesiams po tėvo mirties, taigi ieškovė turėjo pakankamai laiko apsispręsti sudaryti dovanojimo sutartį ar ne. I. G. gyveno užsienyje, sutvarkyti dokumentus buvo pavesta ieškovei, kuri savo laisva valia perleido atsakovei paveldėjimo teises. Atsakovė jokių veiksmų, kurie būtų galėję paveikti ieškovės valią dėl sandorio sudarymo neatliko. Ieškovės reikalavimas pripažinti sutartį negaliojančia CK 1.91. straipsnio pagrindu yra nepagristas, todėl atmetamas.

62Teismui netenkinus pagrindinio ieškovės reikalavimo dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, kiti reikalavimai yra atmetami, kadangi yra išvestiniai iš dovanojimo sutarties.

63Ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

64Teismas nepasisako dėl šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apie ieškovės investicijas į gyvenamojo namo pagerinimus, šeimos deklaruotą gyvenamąją vietą, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam šios bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui nagrinėjamoje byloje.

65Dėl bylinėjimosi išlaidų

66Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 st. 1 d.).

67Atsakovė I. G. turėjo 1 611,00 Eur advokatės atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 135 – 139), o trečiasis asmuo atsakovės pusėje notarė J. V. turėjo 871,20 Eur (2 t., 63 – 64) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės ir trečiojo asmens išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatas (CPK 93 str., 98 str.), todėl iš ieškovės priteistinos.

68Valstybei iš ieškovės priteistina 7,15 Eur pašto išlaidų (CPK 96 str. 2 d.).

69Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 270, 307 straipsniais,

Nutarė

70ieškinį atmesti.

71Priteisti atsakovei I. G., a. k. ( - ) iš ieškovės A. G. – S., a. k. ( - ) 1 611, 00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

72Priteisti trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje notarei J. V., a. k. ( - ) iš ieškovės A. G. – S., a. k. ( - ) 871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

73Priteisti valstybei iš ieškovės A. G. – S., a. k. ( - ) 7,15 Eur (septynis eurus ir 15 ct) pašto išlaidų (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

74Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vidutė... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G.... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ieškovės reikalavimai, argumentai... 6. 1.... 7. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti... 8. Nurodė, kad atsakovė I. G. yra ieškovės motina. Ieškovė visą gyvenimą... 9. II. Atsiliepimo, nesutikimo su ieškiniu argumentai... 10. 2.... 11. Atsakovė I. G. procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė,... 12. Ginčo šalys - ieškovė A. G. – S. ir atsakovė I. G. yra dukra ir motina.... 13. Ieškovė šiuo metu su šeima gyvena atsakovei nuosavybės teise... 14. 2013-01-07 žuvo sutuoktinis (ieškovės tėvas) A. G.. Ieškovės brolis I. G.... 15. Ieškovė sutartį sudarė savo laisva valia, jos niekas nevertė sutartį... 16. Ieškovė yra išsilavinusi, jauna, sudarydama sutartį apsvarstė ir suprato... 17. Teismo posėdžio metu nurodė, jog iš esmės tarp šalių kilusio ginčo... 18. 3.... 19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų I. G.,... 20. 4.... 21. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Kauno rajono... 22. Notaras veikia valstybės vardu ir vadovaudamasis įstatymais, jis privalo... 23. Ieškinys netenkinamas.... 24. III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 25. 5.... 26. Ieškovės A. G. –S., trečiojo asmens I. G. tėvas ir atsakovės I. G.... 27. 6.... 28. 2013-01-23 Kauno m. 4-ajame notarų biure pirmos eilės įpėdinė ieškovė A.... 29. 7.... 30. Po A. G. mirties Kauno r. sav., ( - ) , liko šis nekilnojamas turtas: 1) 1/2... 31. 8.... 32. 2013-05-08 tame pačiame notarų biure ieškovė (1 t., b. l. 14 – 15)... 33. 9.... 34. 2013-05-30 Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarė J. V. išdavė I. G. (2 t.,... 35. 10.... 36. 2018-07-19 ieškovė per savo atstovę kreipėsi į atsakovę prašymu... 37. 11.... 38. Dėl palikimo dalies.... 39. Ieškovės manymu, ji turi teisę į 3/8 dalis viso mirusio tėvo turto.... 40. 12.... 41. Dėl palikimo priėmimo... 42. Kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip... 43. 13.... 44. Dovanojimo sandorį ieškovė ginčija trimis pagrindais: 1) CK 6.472... 45. 14.... 46. Dėl dovanojimo sutarties panaikinimo... 47. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į... 48. Ieškovės nurodomos aplinkybės apie tai, kad atsakovė pagal ieškovės... 49. 15.... 50. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio... 51. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas... 52. Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje pažymi, jog pagal CK 1.90 straipsnį... 53. Notarė ieškovei išaiškino ir detalizavo dovanojimo sutarties pasekmes, kad... 54. Iš trečiojo asmens I. G. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad... 55. Ieškovės valia perleisti visas turimas paveldėjimo teises į turtą ir... 56. 16.... 57. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu... 58. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis... 59. Ieškovė teigia, jog sutartį sudarė dėl to, jog atsakovė ją apgavo,... 60. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė sutartį sudarė savo laisva valia,... 61. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus,... 62. Teismui netenkinus pagrindinio ieškovės reikalavimo dėl dovanojimo sutarties... 63. Ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).... 64. Teismas nepasisako dėl šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 66. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi... 67. Atsakovė I. G. turėjo 1 611,00 Eur advokatės atstovavimo išlaidų (2 t., b.... 68. Valstybei iš ieškovės priteistina 7,15 Eur pašto išlaidų (CPK 96 str. 2... 69. Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 270, 307... 70. ieškinį atmesti.... 71. Priteisti atsakovei I. G., a. k. ( - ) iš ieškovės A. G. – S., a. k. ( - )... 72. Priteisti trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje... 73. Priteisti valstybei iš ieškovės A. G. – S., a. k. ( - ) 7,15 Eur (septynis... 74. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...