Byla e2-1042-287/2017
Dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant atsakovei J. V.,

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovei J. V. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „4finance“ pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. V. bendrą 1141,17 Eur skolą, kurią sudaro 579,24 negrąžinta paskolos suma, 36,74 Eur palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino ir 525,19 Eur palūkanų suma po kredito grąžinimo termino, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2013 m. kovo 26 d. tarp ieškovės UAB „4finance“ ir atsakovės J. V. nuotoliniu būdu per sistemą www.smscredit.lt buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. ( - ), kuria ieškovė paskolino atsakovei 289,62 Eur sumą 30 dienų terminui su 114,43 procentų dydžio metine palūkanų norma. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punktu, atsakovė 2013 m. kovo 29 d. pateikė prašymą papildomai 289,62 Eur kredito sumai, remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 punktu, atsakovė tęsė skolos grąžinimo terminą, todėl 2013 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė turėjo grąžinti 579,24 Eur skolos ir 36,74 Eur palūkanų, iš viso 615,98 Eur sumą. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė visiškai ir pervedė atsakovei 579,24 Eur, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė ir nustatytu terminu negrąžino skolos ir palūkanų. Todėl iš atsakovės priteistina 579,24 Eur paskolos suma, be to, remiantis CK 6.872 straipsnio 1 dalimi ir 6.870 straipsnio 1 dalimi, atsakovė turi sumokėti 36,74 Eur palūkanų sumą, kuri turėjo būti sumokėta šalių sutartu terminu – 2013 m. rugpjūčio 23 d. Kadangi CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, o šalys šias palūkanų skaičiavimo taisykles po termino praleidimo nustatė Vartojimo kredito sutarties 7.1 punkte, todėl ieškovė prašo nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 25 d. priteisti atsakovės privalomas sumokėti sutartyje nustatytą bendrą vartojimo kredito kainos metinę palūkanų normą (199,90 proc.), skaičiuotiną ne tik nuo negrąžintos paskolos sumos, bet ir nuo priskaičiuotų palūkanų, t.y. iš viso 525,19 Eur palūkanų sumą už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Ieškovė nurodė, kad šios palūkanos atitinka minimalius ieškovės nuostolius, patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovės negrąžinto kredito ir palūkanų sumos, jos laikytinos ir minimaliais ieškovės nuostoliais pagal CK 6.261 straipsnio nuostatas, kompensuojant tuos praradimus, kuriuos ieškovė patyrė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Atsakovė nėra informavusi apie jokias atsakomybę lengvinančias ar nuo jos atleidžiančias aplinkybes. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, taip pat iš atsakovės prašė priteisti 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovei, remtis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nurodė, jog ieškinį palaiko.

6Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su 579,24 Eur negrąžinta paskolos suma ir 36,74 Eur palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino, taip pat sutinka su bylinėjimosi išlaidomis, tačiau nesutinka su 525,19 Eur palūkanų suma po kredito grąžinimo termino. Nesutikimą su šia reikalavimų dalimi grindė tuo, kad nuo 2015 m. iki 2017 m. buvo darytos dalinės įmokos pagal atsakovės finansines galimybes, ji yra dirbanti ir iš jos gaunamo atlyginimo yra atskaičiuojami kitų kreditų mokėjimai, o likusi dalis skirta pragyvenimui, papildomų pajamų neturi. Šiuo metu finansinė padėtis yra sunki, turi 7 nepadengtus kreditus. Prašė teismo perskaičiuoti palūkanas po kredito grąžinimo termino arba jų nepriteisti, taip pat nepriteisti 5 proc. dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o priteistas sumas leisti mokėti dalimis.

7Atsakovė J. V. teismo posėdžio metu pateiktą teismui atsiliepimą palaikė ir nurodė sutinkanti su negrąžinta nesumokėta paskolos suma, sutinka su 36,74 palūkanų suma, tačiau prašė nepriteisti 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki sprendimo įvykdymo, prašė sumažinti (arba nepriteisti) 525,19 eurų palūkanų sumą po kredito grąžinimo termino, nes yra labai sunki finansinė padėtis. Kreditą po truputį mokėjo, tačiau vėliau nebegalėjo mokėti, nes turi daug kitų skolų, kurias atskaičiuoja iš atlyginimo. Ieškovui kredito yra sumokėjusi apie 100 eurų, kuris buvo mokamas iš mamos sąskaitos. Sutinka paskolą mokėti po 20 eurų kas mėnesį, didesnėmis sumomis neturi galimybių, prašo mokėjimą išdėstyti dalimis. Atlyginimą gauna tik minimalų, atskaičiuoja skolas, pragyvenimui lieka apie 160 eurų.

8Teismas

konstatuoja:

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: Vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ), sąskaitos išrašų, nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „4finance“ ir atsakovės J. V. 2013 m. kovo 26 d. buvo sudaryta terminuota – 30 dienų terminui Vartojimo kredito sutartis Nr. ( - ), kuria ieškovė suteikė atsakovei ir sutarties sudarymo dieną pervedė į atsakovės sąskaitą 289,62 Eur (1000 litų) sumos kreditą, mokant sutartyje nustatyto dydžio palūkanas, o atsakovė įsipareigojo grąžinti šį kreditą pagal šalių pasirašytos sutarties sąlygas ir tvarką. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punktu, atsakovės prašymu, ieškovė 2013 m. kovo 29 d. suteikė, pervesdama tą pačią dieną į atsakovės sąskaitą, papildomą 289,62 Eur (1000 litų) kredito sumą, mokant 114,43 procentų dydžio metinę palūkanų normą. Remiantis Vartojimo kredito sutarties 3.7 punktu, atsakovė tęsė skolos grąžinimo terminą ir bendrą suteiktų kreditų sumą su palūkanomis turėjo grąžinti 2013 m. rugpjūčio 23 d.

11Dėl negrąžintos paskolos ir mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo

12Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl sutartinių prievolių, kilusių iš Vartojimo kredito sutarties, vykdymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė J. V. suteiktos bendros kredito sumos – 579,24 Eur ir pagal sutartį mokėtinų palūkanų iki kredito grąžinimo termino, kurios sudaro 36,74 Eur sumą, nustatytu terminu nesumokėjo, o kadangi atsakovė pažeidė prievolę laiku grąžinti paskolą, ji privalo, remiantis CK 6.874 straipsnio 1 dalimi bei Vartojimo kredito sutarties 7.1 punkto nuostatomis, sumokėti ieškovei nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 25 d. privalomą sumokėti sutartyje nustatytą bendrą vartojimo kredito kainos metinę palūkanų normą (199,90 proc.), skaičiuotiną ne tik nuo negrąžintos paskolos sumos, bet ir nuo priskaičiuotų palūkanų, t.y. iš viso 525,19 Eur palūkanų sumą už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo.

13Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), o sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis) ir jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 3 dalis). Palūkanos, nustatytos CK 6.872 straipsnyje už naudojimąsi paskolos suma (mokestis už pinigų skolinimą) – tai mokėjimo palūkanos, kurios teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

14Atsakovė, kaip matyti iš teismui jos pateikto atsiliepimo bei argumentų teismo posėdžio metu, iš esmės sutinka su ieškovės reikalavimais dalyje dėl negrąžintos 579,24 Eur kredito sumos ir nesumokėtų 36,75 Eur palūkanų sumos iki kredito grąžinimo termino. Tačiau taip pat teismo posėdyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2017 m. iš jos mamos sąskaitos yra ieškovei mokėta apie 100 eurų kredito. Teismas atmeta pastaruosius atsakovės teiginius kaip neįrodytus (CPK 177-178 straipsniai), nes iš į bylą atsakovės pateikto sąskaitos išrašo nėra galimybių identifikuoti, kad būtent šiam kreditui - pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - )- padengti buvo mokamos įmokos, be to, kaip pati atsakovė patvirtino ir sąskaitos išrašai liudija, - pervedimai vykdyti ne kredito grąžinimo terminu (2013 m.), o praėjus net dvejiems metams po kredito grąžinimo termino pabaigos, t.y. laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2017 m. Todėl šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovė tinkamai ir laiku (iki 2013 m. rugpjūčio 23 d.) neįvykdė savo sutartinių prievolių pagal šalių sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), t.y. negrąžino ieškovės suteikto kredito ir nesumokėjo sutartyje numatytų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi paskolos suma iki visa paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnis). Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės J. V. 579,24 Eur negrąžintą kreditą ir 36,75 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys, 6.200 straipsnis, CK 6.205 straipsnis, CK 6.870 - 6.873 straipsniai, 6.886 straipsnio 1 dalis).

15Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

16Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 525,19 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, vadovaujantis CK 6.261 ir 6.874 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis sutarties pažeidimo padarinius, nurodydama, kad palūkanų skaičiavimo taisykles po paskolos termino praleidimo šalys nustatė Vartojimo kredito sutarties 7.1. punkte, todėl už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 25 d. atsakovė privalo sumokėti ir sutartyje nustatytą metinę palūkanų normą, kuri yra 199,90 procentų. Tuo tarpu atsakovė prašė šių palūkanų nepriteisti arba jas sumažinti.

17Pažymėtina, jog ieškovės reikalavimai kildinami iš Vartojimo kredito sutarties, taigi, atsakovė – vartotoja, kuriai taikytina silpnesniosios sutarties šalies teisių ir teisėtų interesų apsauga. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vartotojo teisių apsaugos garantijos ir šių teisių gynimo prioritetas įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Viena iš priemonių, skirtų silpnesniajai sutarties šaliai apginti, yra vartotojo teisių apsaugos institutas, kurio normos, nepaneigdamos sutarties laisvės principo, saugo silpnesniąją šalį ir įpareigoja verslininką (prekių pardavėją ar paslaugų teikėją) atsižvelgti į vartotojo interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2013). Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2016 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 ir kt.), o ši teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K -7-272/2011).

18Iš Vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) bendrųjų sąlygų 7.1 punkto matyti, kad jame nustatyta, jog kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje, LR Vartojimo kredito įstatyme bei šioje sutartyje nustatytas taisykles. Tuo tarpu iš šalių pasirašytos sutarties 4.1 punkto matyti, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad bendra kredito kainos metine norma – 199,90 procentų, o ieškovė būtent ir prašo priteisti iš atsakovės 525,19 Eur dydžio palūkanas, paskaičiuotas pagal šią bendrą kredito kainos metinę normą. Akivaizdu, jog šalių sudarytos sutarties 7.1 punkte numatytos palūkanos mokamos esant sutarties pažeidimui, šios ieškovės prašomos priteisti palūkanos, paskaičiuotos po sutarties įvykdymo termino praleidimo, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, kurios tikslas kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (CK 6.71, 6.193, 6.261 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Minėta, jog nagrinėjamu atveju šalių sudaryta sutartis – vartojimo kredito sutartis, atsakovė – vartotoja, todėl sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Pažymėtina, kad specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ir šiam įstatyme yra ribojama šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio – Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Pagal teismų praktiką netoleruojamos neprotingai didelės, lupikiškos netesybos, palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Tuo atveju, jeigu netesybos yra aiškiai per didelės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba neprotingai didelės (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), teismas gali netesybas mažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

19Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, o taip pat atsakovės nesutikimą su kompensuojamosiomis palūkanomis bei įvertinus sutarties, iš kurios kyla pareiga mokėti netesybas, pobūdį (vartojimo kredito sutartis), kas lemia, jog šalių sudarytos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), konstatuoja, jog ieškovės pagal sutarties 7.1 punktą prašomos priteisti palūkanos, kurių dydis yra 199,90 proc.,- nepagrįstai didelės, be to pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, taikomas mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovė privalėjo juos įrodyti. Šiuo atveju ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Todėl teismas šiuo atveju mažina ieškovės prašomas priteisti iš atsakovės sutartines palūkanas po kredito grąžinimo termino, taikydamas Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą - 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną normą (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) už 180 dienų (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Tokiu būdu ieškovės reikalavimas dėl 525,19 Eur palūkanų sumos po kredito grąžinimo termino priteisimo tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės J. V. priteistina 47,27 Eur (525,19 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) palūkanų suma, susidariusi po kredito gražinimo termino, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius. Likusioje dalyje reikalavimas dėl šių palūkanų priteisimo atmestina.

20Dėl procesinių palūkanų priteisimo

21Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė prašė šių palūkanų nepriteisti. Tačiau teismas pažymi, jog pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo; nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę; be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro pagrindinė skola kreditoriui, taip pat papildomi reikalavimai (pvz., palūkanos, delspinigiai). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012 ir jose nurodytos nutartys). Nagrinėjamu atveju, remiantis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad ieškovė turi teisinį pagrindą reikalauti priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37, 6.210 straipsniai), todėl šis reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovės J. V. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos 663,25 Eur (nuo 579,24 Eur negrąžintos paskolos sumos, 36,74 Eur palūkanų sumos iki kredito grąžinimo termino bei 47,27 Eur palūkanų sumos po kredito gražinimo termino) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

23Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

24Atsakovė J. V. prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą, kas mėnesį mokant po 20 eurų įmokas, grindė tuo, kad šiuo metu ji gauna tik minimalų atlyginimą, turi daug kitų skolų, kurias atskaičiuoja iš atlyginimo ir jai pragyvenimui lieka tik apie 160 eurų. Teismas pažymi, kad iš atsakovės pateiktos pažymos iš apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas bei antstolių patvarkymus dėl skolų išieškojimo iš tiesų matyti, jog ji gauna tik minimalų darbo užmokestį ir iš jos darbo užmokesčio yra išskaičiuojamos lėšos pagal antstolių patvarkymus dėl skolų išieškojimo, dėl ko jai išmokama darbo užmokesčio dalis per mėnesį labai nedidelė – vidutiniškai apie 200 eurų. Tačiau iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog Civilinio proceso kodekse sprendimo vykdymo išdėstymas reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teisę teismui kiekvienu atveju individualiai įvertinti jo išdėstymo būtinumą ir trukmę. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodyta galima mokėti suma – 20 eurų per mėnesį lemia, jog teismo sprendimo įvykdymo trukmė – beveik trys metai. Teismo vertinimu, toks terminas yra nesuderinamas su CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostata, ieškovės teisėtais lūkesčiais ir neatitinka abiejų šalių interesų pusiausvyros. Be to, kadangi pagal įstatymą išieškoma gali būti ne tik iš skolininkui priklausančių pajamų, bet ir iš kito turto, tačiau šiuo atveju atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo galimai turimą turtą (kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ir pan.), taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis ateityje pagerės, nes tokiu, kaip šiuo atveju, teismui turi būti pateikti duomenys apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, priešingu atveju būtų nepagrįstai pažeisti ieškovo interesai (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011). Vien tik atsakovės noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti jai prioritetą prieš patenkintą ieškovės turtinį interesą. Todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju tenkinti atsakovės J. V. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nėra pagrindo.

25Dėl bylinėjimosi išlaidų

26Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje ieškovės UAB “4finance” reikalavimai tenkinti iš dalies, kas sudaro 58,12 proc., todėl iš atsakovės J. V. priteistina ieškovei 15,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis, ieškovės sumokėtas paduodant teismui ieškinį.

27Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neviršija minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

29Ieškinį tenkinti iš dalies.

30Priteisti iš atsakovės J. V., a. k. ( - ) gyvenančios ( - ), 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 24 centus) negrąžintos paskolos, 36,74 Eur (trisdešimt šešis eurus ir 74 centus) palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 47,27 Eur (keturiasdešimt septynis eurus ir 27 centus) palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos (663,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,11 Eur (penkiolika eurų ir 11 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, buveinės adresas Kaunas, Jonavos g. 254A, atsiskaitomoji sąskaita Nr. ( - ) AB „Swedbank“.

31Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

32Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant... 2. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „4finance“ pateiktu... 5. Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta... 6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su... 7. Atsakovė J. V. teismo posėdžio metu pateiktą teismui atsiliepimą palaikė... 8. Teismas... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: Vartojimo kredito sutarties Nr. ( -... 11. Dėl negrąžintos paskolos ir mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo... 12. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl sutartinių prievolių, kilusių iš... 13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1... 14. Atsakovė, kaip matyti iš teismui jos pateikto atsiliepimo bei argumentų... 15. Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo ... 16. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 525,19 Eur palūkanų po... 17. Pažymėtina, jog ieškovės reikalavimai kildinami iš Vartojimo kredito... 18. Iš Vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) bendrųjų sąlygų 7.1 punkto... 19. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį... 20. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 21. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už... 22. Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo... 23. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje... 24. Atsakovė J. V. prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą, kas mėnesį mokant... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 26. Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos... 27. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142... 29. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 30. Priteisti iš atsakovės J. V., a. k. ( - ) gyvenančios ( - ), 579,24 Eur... 31. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...