Byla 1-2499-873/2014

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, sekretoriaujant Joanai Krivaitei, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, kaltinamojo gynėjui ir civilinės atsakovės atstovui advokatui Aidui Mažeikai, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovams advokatams I. B., V. K., S. L., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. K., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. M., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. K., civilinei atsakovei V. B., kaltinamajam S. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

2S. B., asmens kodas ( - ) gim. ( - ) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „( - )“ montuotoju, gyv. ( - ), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK) 281 str. 5 d., 144 str., padarymu,

Nustatė

3S. B., 2014 m. sausio 24 d., apie 12.00 val., mūrinių garažų teritorijoje, esančioje Vilniuje, ( - ), neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės ( 2011 m. liepos 5 d. S. B. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 mėn., pasibaigus atėmimo terminui, jis nesilaikė Lietuvos Respublikos ATPK 330 str. nurodytų vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygų ir neatgavo vairuotojo pažymėjimo), vairuodamas V. B. priklausantį automobilį „BMW 318“, valst. Nr. ( - ) buvo neatsargus ir neatidus, važiuodamas pasirinktu greičiu neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, kelio ypatumus (lauke buvo minusinė temperatūra (apie -12 °C) kelio danga buvo slidi, padengta suspaustu sniegu ir ledu), iškilus eismo saugumo grėsmei ir atsiradus kliūčiai (pro garažų teritoriją einančiam pėsčiajam), laiku nesugebėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ir partrenkė pėsčiąjį M. M., kuris nuo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė. Tokiais veiksmais S. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768, 14 punkto, numatančio, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenimis, neturintiems šios teisės, ir 133 punkto, numatančio, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, reikalavimus. Po ko jis, sukėlęs eismo įvykį, kurio metu partrenkė ir sunkiai sužalojo pėsčiąjį M. M., turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu, jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nepranešė apie įvykį policijai, nesuteikė būtinos medicininės pagalbos nukentėjusiajam, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, o tyčia patraukė nukentėjusįjį iš įvykio vietos į garažą, esantį Vilniuje, ( - ), kur jį užrakino ir paliko numirti, o pats iš įvykio vietos pasišalino ir pasislėpė. Tuo būdu, jis pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, sukėlęs pavojų ir turėdamas pareigą nukentėjusiu asmeniu, jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą.

4Kaltinamasis kaltu prisipažino pilnai. Nurodė, kad pasinaudos teise parodymų neduoti, prašė remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Įtariamojo apklausos 2014 m. liepos 7 d. protokolo duomenimis, S. B. parodė, kad 2014-01-24, apie 12 val., vairavo savo motinai priklausantį automobilį „BMW 318“, valst. Nr. ( - ) Važiavo nuo mamos darbo, iš Kęstučio g., į garažą Birutės g., priklausantį tėvui A. B., kur ketino paremontuoti automobilį. Važiuodamas link posūkio į dešinę, link garažų, ties ( - ) pastatu, jis užtraukė rankinį automobilio stabdį, norėdamas įslysti į posūkį „ralio stiliumi“. Automobiliui slystant šonu, S. B. išgirdo ir pajuto smūgį, kilstelėjo automobilio galinį ratą. Sustojęs ir išlipęs iš automobilio, ties automobilio galu, ties kairės pusės įvažiavimo bordiūru, pamatė gulinį kaimyną M. M.. Priėjęs prie jo, patikrino pulsą ant rankos ir kaklo. Pulso nebuvo, jis nekvėpavo, iš burnos nėjo garai. Iš karto po to S. B. įkėlė M. M. į automobilio bagažinę, pasiėmė nuo važiuojamosios kelio dangos iškritusius M. M. buto raktus, įsidėjo juos į kišenę. Iki partrenkimo S. B. M. M. nematė. Kuria automobilio dalimi partrenkė pėsčiąjį, tiksliai nurodyti negali, mano, kad automobilio kaire puse. Ar pervažiavo automobilio ratu, taip pat pasakyti negali, automobilis po smūgio krustelėjo, šoktelėjo. Įkėlęs į automobilį „BMW“, valst. Nr. ( - ) M. M. kūną, nuvežė į netoliese esantį tėvo garažą. Privažiavo prie garažo automobilio galu. Iškėlęs iš automobilio M. M. kūną, jį padėjo ant garažo grindų. Dar kartą patikrino, ar jis nekvėpuoja, užrakino garažo duris spyna iš išorės ir nuėjo link M. M. buto. Galvodamas, kaip nuslėpti nusikaltimą, sugalvojo M. M. kūną pernešti į jo butą. S. B. paskambino į buto duris, niekas neatidarė. S. B. rastais raktais atidarė duris, užėjo į butą. Užėjęs sutiko M. M. sūnų Silvestrą, Jam pasakė, kad rado buto raktus, juos atidavė, nieko nepasakęs išėjo. Grįžęs į savo butą, buvo ten apie 10 min., mąstė, ką daryti toliau. Nusprendęs pasakyti, kas įvyko, nuėjo į M. M. butą pasikvietė Silvestrą pasišnekėti. Kartu su juo nuėjo į S. B. butą, jam pasakė, kad partrenkė M. M., jis negrįš. S. M. šaukdamas išbėgo, S. B. jį vijosi, tačiau jis toliau bėgo. Tuo pačiu automobiliu „BMW“ S. B. nuvažiavo iki mamos darbo Kęstučio g. ten sulaukė tėvo su motina, kurie važiavo su automobiliu „Renault Laguna“. S. B. pastatė automobilį „BMW“ į aikštelę ir pasiėmė „Renault Laguna“. Nuvežęs tėvą darbą, išvažiavo iš miesto į Panevėžį. Buvo pasimetęs, buvo kilusi mintis nusižudyti. Iš Panevėžio važiavo į sodybą Anykščių rajone. Vėliau jį sulaikė policija. Iki eismo įvykio jis buvo blaivus, alkoholį vartojo atvažiavęs į Panevėžį. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, su šeima bendromis pastangomis iš dalies atlygino padarytą žalą – laidotuvių išlaidas. Partrenkimas įvyko automobiliui slystant šonu. Nuo to momento, kai pamatė ir apžiūrėjo gulintį M. M., buvo įsitikinęs, kad jis miręs. Būtent dėl to jo sūnui ir pasakė, kad jo tėvas nebegrįš. Po pokalbio su Silvestru į garažą daugiau grįžęs nebuvo. Jei būtų žinojęs, kad galima išgelbėti jo gyvybę, neabejotinai būtų iškvietęs medikus ( t. 3, b. l. 87-92).

5Nukentėjusysis S. M. paaiškino, kad kaltinamasis yra jų kaimynas. Sausio 24 d. S. M. tėvas apie 11.40 val. išėjo pasivaikščioti. Apie 12 val. S. M. buvo namuose vienas. Netikėtai koridoriaus gale pamatė namuose S. B. su tėvo raktais. S. M. paklausė, ką jis veikia, S. B. atsakė, kad tėvas paliko raktus duryse. S. M. paėmė raktus, išėjo į lauką, galvojo, kad pamatys tėvą. Su S. B. iš pradžių rūkė, kalbėjosi apie variklius, jis atrodė ramus, kaip visada, S. M. nieko neįtarė. S. M. grįžo į namus, po 15-20 min. atėjo S. B.. Jis pasakė ateiti, yra „dielas“. S. M. nuėjo į S. B. butą. S. B. pasakė, kad jam galas, S. M. tėvas nebegrįš. S. M. išsigando, išbėgo. Jis bėgo laiptine, skambino 112, S. B. vijosi, sakė ateiti, pasikalbėti. S. B. vijosi iki garažų, ten sustojo, S. M. nubėgo. Pareigūnų laukė apie 20 min., S. B. jau nebuvo. S. M. pareigūnams viską paaiškino, buvo sunku, nes jis nežinojo, kaip viskas įvyko. Galvojo, gal tėvas ligoninėje, nepagalvojo, kad jis miręs. Bute S. B. pasakė, kad „paišė“ posūkį, galu užkliudė tėvą. Paskui S. M. važinėjo su pareigūnais. Pareigūnai surado bazėje S. B. telefoną, jam paskambino. Sakė, kad skambina dėl eismo įvykio, S. B. pasakė, kad žino, apie ką kalba, tuoj grįš namo. Po to jo telefonas buvo išjungtas. Pareigūnai susisiekė su S. B. tėvu. Paskui grįžo S. B. mama, tėvas, sakė, kad sūnus vežė jį į darbą, taip negalėjo būti. Pareigūnai pažiūrėjo per garažo plyšelį, bet nieko nepamatė. Pareigūnai pasakė kreiptis į komisariatą dėl dingusio žmogaus. Jie važiavo į komisariatą, prie Žaliojo tilto policininkai staigiai apsisuko, pasakė, kad tėvas atsirado. Prie garažo pamatė GMP automobilį. S. M. išlipo iš automobilio, S. B. tėvas pasakė: „užjaučiu“. S. M. matė, kaip S. B. naudojosi „Renault Laguna“ ir „BMW“. Po įvykio teko bendrauti su S. B. artimaisiais, jis pasakė, kad S. B. dingo, nori nusižudyti. Paskui pasakė, kad jį sugavo.

6Nukentėjusioji R. K. paaiškino, kad įvykio dieną ji buvo nuėjusi į baseiną, atėjo administratorė, pasakė, kad jai labai daug skambučių. Paskambino S. M., suprato, kad jis labai susijaudinęs, pasakė, kad nusiramintų, atvažiavo namo. Kieme buvo policijos automobilis. Iš pradžių R. K. netikėjo, kad tokia nelaimė, buvo tikra, kad S. B. juo pasirūpino. Policininkai pasakė paimti nuotrauką, važiuoti rašyti pareiškimo. Važiavo iš paskos policijai, jie staiga apsisuko. Policininkai pasakė, kad rado M. M.. Tada grįžo į kiemą, ten stovėjo greitoji. S. M. pirmas iššoko iš automobilio, ji pastatė automobilį, tada atėjo S. M., pasakė, kad tėvo nebėra. M. M. gulėjo garaže. Kai jie atvažiavo, garažas jau buvo atidarytas. R. K. tikėjo pasakojimu, kad S. B. jį partrenkė. Kiek ji žiūrėjo, S. B. automobilių ten nebuvo.

7Nukentėjusioji N. K. paaiškino, kad apie įvykį ji sužinojo šeštadienį ryte, jai paskambino R. K., pasakė, kad nebėra tėvo.

8Liudytojas G. B., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Kriminalinės policijos skyriaus 1 poskyrio tyrėjas, operatyvinis darbuotojas, paaiškino, kad sausio 24 d., apie 17 val., gavo nurodymą iš VPK, kad Birutės g. esančiame garaže yra miręs žmogus. Nuvykus į Birutės g., ten buvo Kelių policijos ekipažas, kitų žmonių. Garažas buvo atrakintas. Garaže buvo senyvo amžiaus miręs žmogus, jis buvo užklotas užklotu. Atvyko teismo medicinos ekspertas, apžiūrėjo žmogaus lavoną, kuriam iš galvos bėgo kraujas. Ekspertas pasakė, kad pagal pirminį apžiūrėjimą įmanoma, jog žmogų partrenkė automobilis, gali stipriai krisdamas žmogus gauti tokį sužalojimą. Kaulų lūžių neapčiuopė. Mirusiojo sūnus papasakojo, kad į butą atėjo kaimynas, pasakė, jog važinėjo, „driftino“ su automobiliu, patrenkė jo tėvą, jis negyvas, po to pabėgo. Kelių policija jau dirbo pagal tą įvykį, buvo atvykęs Smurtinių nusikaltimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas B. Blank. Buvo sprendžiama, kaip pradėti tyrimą, nuspręsta, kad panašu į eismo įvykį. Atvyko du tyrėjai, G. B. grįžo į komisariatą. Įvykio vietoje G. B. bendravo su kaltinamojo tėvu, žmogus buvo sutrikęs, sakė, kad sūnus jį vežė, apie 12.30 val. jie išsiskyrė, su sūnumi susisiekti nepavyksta, telefonas išjungtas. Kaltinamojo mama atėjo išsigandusi, klausė, kas atsitiko. Garažas buvo atrakintas, kur buvo raktai, G. B. neatsimena. Buvo vienintelė akivaizdi žaizda viršugalvyje, kraujavo. Smurto požymių daugiau nesimatė. Žmogus gulėjo per vidurį garažo, ant betoninių grindų tempimo žymių nebuvo. Buvo kalba lyg apie „BMW“ automobilį. Kaltinamojo tėvas sakė, kad sūnus jį vežė kitu automobiliu. Nebuvo automobilio stabdymo, „driftinimo“ žymių, „saulių“. Prie garažo aiškių pėdsakų ar kažko reikšmingo nebuvo. G. B. jokių dokumentų nepildė, jis perdavė Kelių policijos pareigūnams, kad apžiūrėjo lavoną, kokia buvo surinkta informacija.

9Liudytojas Pavel Šilobrit, Kelių policijos pareigūnas, parodė, kad buvo gautas iškvietimas iš VPK, jog pas pilietį atėjo namo kaimynas, pasakė, kad kažką blogo padarė. Atvykus, į juos kreipėsi S. M., jis paaiškino, kad pas jį į namus atėjo kaimynas, pasakė, kad kažką blogo padarė jo tėvui, jam „šakės“ ir pabėgo. Paskui išsiaiškino, kad viskas vyko su automobiliu. Paklausė, ar yra kur nors garažas, vietą S. M. nurodė. Garažas buvo užrakintas, žiūrėjo pro plyšius, nieko nesimatė. Pradėjo skambinti mobiliuoju telefonu, atsiliepė tas žmogus, kuris partrenkė. Jis pasakė, kad tuoj ateis, jo laukė pusvalandį, nesulaukė, tada pranešė VPK. Pradėjo skambinti artimiesiems, ieškojo automobilio, nieko nerado. Paaiškino S. M., kad važiuotų į komisariatą, parašytų pareiškimą, kad žmogus dingo be žinios. Jie važiavo į komisariatą, S. M. važiavo paskui. Tuo metu paskambino partrenkusio žmogaus tėvas, pranešė, kad atidarė garažą, garaže rado gulintį žmogų. Atvykę, rado negyvą žmogų, iškvietė tarnybas. Kur automobilis partrenkė žmogų, P. Šilobrit nežino, S. M. irgi nežinojo. Įtarimai buvo, kad gal toje vietoje, kur suko iš posūkio, bet nebuvo jokių žymių. Garaže gulėjo vyriškis su uždengtu veidu, jis gulėjo ant grindų, vilkimo, tempimo žymių P. Šilobrit nematė. Po to atvyko tyrėjas, medicinos ekspertas, pareigūnai iš Smurtinių nusikaltimų skyriaus.

10Liudytojas E. L., Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulis, paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas, jog pranešėjas įtaria, kad jo tėvą partrenkė automobilis, dingo ir tėvas, ir vairuotojas. Atvykus, pasitiko pranešėjas, paaiškino, kad į jį kreipėsi kaimynas, pasakė, kad partrenkė jo tėvą, dabar jam blogai baigsis, paskui pabėgo. Sužinojo to kaimyno duomenis, nuėjo į butą, tačiau durų niekas neatidarė. Duomenų bazėje rado jo telefono numerį, paskambinęs paklausė, ar tai tas žmogus, ar gali prieiti prie namo. Jis atsakė, kad bus už kelių minučių, bet neatėjo, paskambinus po kelių minučių, telefonas jau buvo išjungtas. Apvažiavo apylinkes, pagal požymius ieškojo automobilio. Pradėjo skambinti įtariamojo tėvams, žmonai, bandė jį kažkaip surasti, bet niekas nežinojo, kur jis buvo dingęs. Pranešėjas nurodė garažą, kuriame laiko automobilį, bet ten buvo užrakinta, nieko nesimatė. Neatsirado nei tas, kuris buvo partrenktas, nei tas, kuris partrenkė. Bevažiuojant į komisariatą, iš paskos važiavo pranešėjas su motina, paskambino įtariamojo tėvas, pasakė, kad garaže rado kūną. Buvo iškviesta greitoji, atvažiavusi, konstatavo mirtį. Per budėtojus iškvietė atsakingus pareigūnus. Tėvas, kuris atidarė garažą, nurodė, kad jo sūnus gali būti sodyboje Anykščių rajone. Jie buvo priėję prie garažo, kai dar ieškojo, nieko nerado, bandė pažiūrėti pro plyšius, nieko nebuvo. Ten visur išvaikščiota, išvažinėta, nieko įtartino nepastebėjo. Kai antrą kartą atvažiavo, garažas buvo praviras, viduje gulėjo žmogus. E. L. nematė, kas atrakino, bet kažkas sakė, kad atrakino įtariamojo tėvas.

11Liudytojas R. K. paaiškino, kad jis yra S. B. bendradarbis. Po pietų jam paskambino S. B. žmona, pasakė, kad jis padarė eismo įvykį, paklausė, ar jo nematė, ar jis nebuvo darbe. Paskambinusi D. B. pasakė, kad S. B. padarė baisų įvykį, jo neranda. kai S. B. slapstėsi, R. K. bendravo su D. B., norėjo padėti, kaip draugas, kolega. R. K. važiavo su S. B. žmona ir draugais jo ieškoti. S. B. naudojosi „Renault Laguna“, „BMW“, kad neturi teisių, nesakė. Garažą R. K. yra matęs, tada S. B. jį atrakino.

12Liudytoja D. B. paaiškino, kad įvykio dieną ji išėjo į darbą apie 6.45 val. ryte, S. B. buvo namuose. Apie 10 val. jis jai skambino. Po pietų D. B. paskambino iš policijos, pasakė, kad S. B. padarė eismo įvykį, paklausė, ar žino, kur jis yra. D. B. pasakė, kad pabandys jam paskambinti, bet jo telefonas buvo išjungtas. Paskambinusi patruliui ji pasakė, kad nepavyksta susisiekti, jis pasakė, kad bandys patys. Kai grįžo, susitiko su A. B., bandė išsiaiškinti, kas atsitiko. Namuose ji nieko įtartino nepastebėjo. Jie skambino S. B., jo bendradarbiams, klausinėjo, bet jokių rezultatų nebuvo. Vyro tėvas rado garaže partrenktą žmogų, tai buvo gal valanda po to, kai grįžo namo. Vyro tėvas nuėjo į garažą, atrakino, rado lavoną. Namo D. B. grįžo troleibusu. Vyro tėvai turėjo „BMW“, jos vyras – „Renault Laguna“, automobiliais keisdavosi. Automobiliai buvo laikomi aikštelėje prie namų. Garažas yra vyro tėvo nuosavybė, S. B. gal ten laikė snieglentę, jokių kitų daiktų nebuvo. Kad vyras neturi teisės vairuoti, ji nežinojo. Nežino, iš kur tas užtiesalas, kuriuo buvo uždengtas žmogus.

13Liudytojas A. B. paaiškino, kad jam paskambino policija, kai jis buvo darbe. Iš pradžių nepatikėjo, tada davė jam pakabėti su S. M., jis viską papasakojo. A. B. paskambino dukrai, ji atvažiavo, nuvažiavo namo. Apžiūrėjo namus. Dukra pagalvojo, gal automobilis stovi garaže, gal reikėtų nueiti, pažiūrėti. Atidaręs garažą, A. B. rado lavoną. Policininkai buvo išvažiavę, vežė nukentėjusius rašyti pareiškimo dėl dingimo. A. B. policijai paskambino, suvažiavo visos tarnybos. Garažas yra rakinamas, raktus turi A. B., sūnus, taip pat dukters draugas. To užtiesalo, kuriuo buvo uždengtas lavonas, neatsimena, garaže jų daug. Sūnaus automobilis buvo „Renault Laguna“, žmonos – „BMW“, dukters – „Saab“. Dukra saugodavo savo automobilį, kitais naudojosi visi. Su „Renault Laguna“ jis su žmona važiavo į seminarą, įsipylę degalų, buvo Architektų sąjungoje. A. B. rado sūnaus praleistą skambutį, paskambino, susitarė susitikti prie žmonos darbo. A. B. sūnus nuvežė į darbą, paskui jo nematė. Sūnus prašė automobilio, kas nutiko, nesakė. Iki įvykio „BMW“ buvo sugedęs šildymas, tą dieną buvo mintis, kad Saulius neina į darbą, galėtų sutaisyti, nes kartais pūsdavo ant langų, kartais ne. „BMW“ automobilį jie atsivežė, atrodo, nuo darbo. Rakteliai vieni būdavo pas sūnų, kiti - pas juos. Policija „BMW“ pasiėmė tik pirmadienį, jis stovėjo kieme. Išoriškai automobilis buvo tiesiog purvinas, nes buvo žiema, druskos. „Renault Laguna“ automobilis buvo tvarkingas, jį A. B. paliko prie Centrinės universalinės parduotuvės, bamperis nebuvo sulaužytas.

14Liudytoja V. B. paaiškino, kad įvykio dieną ji buvo darbe. Apie 08.30 val. išėjo, po to su vyru važiavo į seminarą Architektų sąjungoje. Seminaras vyko nuo 10.00 val. iki 13.00-13.30 val. Paskui vyras nuvežė į darbą, tada V. B. matė sūnų, jie abu nuvažiavo. V. B. baigė darbą 17.00 val., 18.00 val. grįžo namo. Įėjus į kiemą pamatė prie įvažiavimo į kiemą policijos automobilį, vėliau pamatė atidarytą garažą. Vyras priėjo verkdamas, pasakė, kad nutiko didelė nelaimė, garaže negyvas žmogus. Į seminarą važiavo „Renault Laguna“, tai sūnaus automobilis. Juo važiavo, nes V. B. automobilyje buvo sugedusi elektronika, kartais šildydavo, kartais – ne, negalėjo net iki darbo nuvažiuoti. V. B. pasakė sūnui sutvarkyti, nes labai šalo langai. Vyras ją vežė į darbą. Vyras pasakė, kad S. B. jį nuveš į darbą. Kai atvažiavo, sūnus laukė jų prie pastato, kur dirba V. B., Kęstučio g. 58. Automobilis yra V. B., bet sūnus galėjo jį imti nesiklausęs. Raktų komplektai buvo du, vieną turėdavo ji, kitas būdavo pas sūnų. Automobilio dokumentai buvo pas V. B., kai žinodavo, kad važiuos kitas, palikdavo sutartoje vietoje. Sūnus prižiūrėdavo visą laiką automobilį, V. B. jį tiesiog palikdavo sugedusį, pasakydavo sūnui sutvarkyti. Automobilį „BMW“ V. B. buvo palikusi prie darbo, neįmanoma buvo važiuoti dėl šildymo sistemos sutrikimų, labai šalo langai. Sūnus turėjo nueiti, pažiūrėti, tada nuspręsti, ar vežti į taisyklą, ar taisyti pačiam. Kai V. B. išėjo iš darbo, nematė to automobilio. Žino, kad šis automobilis buvo perduotas policijai apžiūrai. Kad sūnus neturi vairuotojo pažymėjimo, ji nežinojo. V. B. pervedė laidotuvėms 5000 Lt. Automobilis įvykio metu buvo registruotas jos vardu, ji nežinojo, kas atsitiko. Sūnus turėjo teisę naudotis automobiliu.

15Liudytojas G. J. parodė, kad S. B. yra jo merginos brolis. G. J. važiuojant į Alytų paskambino G. B., pasakė, kad jos brolis padarė avariją. Jis važiavo aplankyti tėvų, senelių, buvo iš anksto susitaręs darbe, kad išvyksta po pusės dienos. G. J., nuvažiavęs į Alytų, grįžo į Vilnių. Jo tėvas pavežė iki pusiaukelės, iki autostrados, jo kolega pavežė iki Vilniaus. Grįžo gal po 19 val., jau buvo tamsu. Pamatė kieme policijos automobilį. Namie niekas nieko nežinojo, tik tiek, kad dingęs S. B.. Sužinojo, kad garaže rado lavoną. S. B. naudojosi „Renault“ automobiliu, kartais pasinaudodavo ir tėvų „BMW“. Automobiliai buvo laikomi prie namų. Raktus nuo garažo turėjo G. J., G. B. tėvas, S. B..

16Liudytojas O. G. paaiškino, kad jis yra S. B. bendradarbis. Buvo darbo diena, S. B. nebuvo darbe, su juo tarėsi, kad, jei reikės, jis atvažiuos. S. B. paskambino, paklausė, ar reikės jo pagalbos, jam atsakė, kad gal reikės, kai grįš į Vilnių. Popiet sužinojo, kas atsitiko. Į darbą S. B. atvažiuodavo „BMW“ arba „Renault Laguna“, kad jis neturėjo teisių, O. G. nežinojo.

17Liudytojas E. G., paaiškino, kad įvykio dieną jis su sūnumi važiavo į Kauną, S. B. skambino, klausė, ar nereikia pagalbos. Paskui paskambino R. K., pasakė, kad S. B. kažką „prisidirbo“. E. G. matė S. B. vairuojant „BMW“ ir „Renault Laguna“.

18Liudytojas Boris Blank, dirbantis Vilniaus apskrities VPK Smurtinių nusikaltimų skyriuje vyriausiuoju tyrėju, paaiškino, kad iš budėtojo sužinojo apie neeilinį įvykį, važiuodamas namo, ten nuvažiavo. Jei būtų nustatęs, kad tai smurtinė mirtis, būtų pranešęs vadovybei arba įvykį formina komisariatas. Buvo laukta, kol atvažiuos Kelių policijos tyrėjai, jie įformino įvykį.

19Liudytojas T. B., dirbantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vedėju, parodė, kad įvykio dieną jis budėjo, budi savanoriškai, paskambino VPK budėtojas, paaiškino, kad Birutės g. 40 yra vyriškio lavonas. Pasiaiškinus aplinkybes sužinojo, kad asmuo galbūt buvo partrenktas automobilio. Apžiūrėjo lavoną, kuris ant nugaros gulėjo garaže. Garaže buvo 8 laipsniai šalčio, lauke 13 laipsnių šalčio. Apžiūrėjęs nustatė, kad padaryti nubrozdinimai, pakaušio srityje kraujuojanti žaizda. Buvo įtarimas, kad tai galvos smegenų trauma. Po apžiūros konkrečių duomenų, kad tai eismo įvykis, nebuvo. Kojose nebuvo sužalojimų. Pakaušio žaizda galėjo būti padaryta dėl griuvimo, pakaušio atsitrenkimo, tai irgi gali būti eismo įvykis. Įvykio vietoje T. B. nieko nepasirašė. Paskui ekspertei jis viską užrašė ant užduoties. Sužalojimas skruoste buvo, jį T. B. įvardino kaip nubrozdinimą.

20Specialistas S. L., Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos gydytojas ekspertas, paaiškino, kad mirties priežastis buvo galvos sumušimas, pasireiškęs nubrozdinimais ir kraujosruvomis veide, muštine žaizda pakaušyje, pakauškaulio linijiniu lūžiu, galvos smegenų sumušimo židiniais abipus kaktinių skilčių poliuose, kraujo patekėjimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kaktinių skilčių sferiniuose paviršiuose, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, smegenų koma, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Atvėsimas turėjo svarbų vaidmenį vystantis mirčiai, nes žema temperatūra neigiamai paveikė kūną. Bendras glikogeno kiekio sumažėjimas rodo, kad kūnas sureagavo į žemą temperatūrą. Po tokios traumos žmogus būna komoje. Žmogus yra nesąmoningas, bet širdies veikla ir kvėpavimo veikla dar yra. Koks yra kvėpavimas komoje, priklauso nuo galvos traumos ir komos, jei yra masyvūs sužalojimai, kvėpavimas bus patologinis, nereguliarus. Literatūroje nėra duomenų, per kiek žmogus miršta, tai gali trukti nuo kelių iki keliasdešimt minučių. Kraujas gali sunktis dar nemažai laiko po mirties. Pats sužalojimas, esant pliusinei temperatūrai, gali baigtis visaip, būna, kad žmonės išgyvena, būna, miršta. Komoje, agonijos metu būna patologiniai kvėpavimai, kurie gali pasireikšti gargaliavimu, knarkimu. Vairuotojai teoriškai, pagal gautą pirmosios pagalbos teikimo programą, turi galėti nustatyti, ar žmogus kvėpuoja. Nuo mirties iki eksperto lavono apžiūros įvykio vietoje galėjo praeiti 2-6 valandos. Kelios – keliasdešimt minučių – kiek laiko žmogus būna gyvas po įvykio. Nurodomos 2-6 valandos nuo mirties pagal lavoninius reiškinius. Trauma būdinga griuvimui. Klasikiniam partrenkimui nustatyti ekspertas pažiūrėjo į kojas, tai buvo netipinis įvykis, gali būti, kad žmogus buvo kliudytas automobilio, nugriuvo ant pakaušio. Ten galėjo būti keli trauminiai epizodai, vienu galima padaryti galvos smegenų sužalojimą, kitu ar kitais trauminiais poveikiais buvo nubrozdintas veidas. Slystančiu automobiliu kliudant pėsčiąjį pirminis sužalojimas galėjo būti šonkaulio lūžiai, paskui žmogus galėjo griūti.

21Specialistas V. L., eismo įvykių tyrimų vyriausiasis ekspertas, paaiškino, kad išvadoje yra atsakyta, kodėl negalima vienareikšmiai atsakyti, kad tai buvo eismo įvykis. Buvo tiriami trys automobiliai, nei vienas iš jų nebuvo vienareikšmiai kvalifikuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Ekspertai laikė, kad tai buvo eismo įvykis, pateikė kelis variantus, kokie galėjo būti poveikiai. Išvados yra tikėtinos, nes nėra identifikuotas automobilis. Tai nėra tipinis partrenkimas, kuomet trauma būna padaroma bamperiu, tiek ant kūno, tiek ant automobilio lieka ryškūs pėdsakai.

22Informacijos bendrajame pagalbos centre duomenimis, 2014 m. sausio 24 d., 13.00 val., registruotas pranešimas apie tai, jog kaimynas pasakė pranešėjui, kad partrenkė jo tėvą, šiuo metu eina iš paskos. Vieta – ( - ). Papildoma informacija apie patikrinimą – įtariamasis S. B. įvykio vietoje nebuvo. Telefonas išjungtas. Galimai pasišalino su automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. ( - ) ( t.1, b. l. 9).

23Pranešimo bendrajame pagalbos centre duomenimis, 2014 m. sausio 24 d., 16.05 val., registruotas pranešimas apie tai, kad garaže rastas negyvas vyras, vieta ( - ) ( t.1, b. l. 11).

24Vietos apžiūros 2014 m. sausio 24 d. protokolo duomenimis, ( - ), esančiame garaže ant grindų, galva nukreiptas į išvažiavimo vartus, guli vyriškos lyties lavonas, ties galva guli užtiesalas, striukės kišenėje – 10 Lt kupiūra ( t.1, b. l. 13-21).

25Papildomos įvykio vietos apžiūros 2014 m. sausio 27 d. protokolo duomenimis, garaže, esančiame ( - ), ant grindų kraujo žymių, vilkimo pėdsakų nėra. Fotonuotraukose prie protokolo užfiksuotos ant šaligatvio bortų rastos trys raudonos spalvos dėmės ( t.1, b. l. 22-58).

26Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2014-02-03 pažymos duomenimis, 2014 m. sausio 24 d. oro temperatūra 11 val. buvo minus 15,6, 14 val. – minus 12,6, 17 val. – minus 12,9 ( t.1 , b. l. 61).

27Daiktų, dokumentų pateikimo 2014 m. sausio 30 d. protokolo duomenimis, G. B. pateikė automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. ( - ) ( t. 1, b. l. 62). Automobilio apžiūros 2014 m. sausio 30 d. protokolo duomenimis, automobilio priekinis bamperis yra apibrozdintas šviesiais dažais kairėje pusėje, yra sugadintas galinis bamperis per vidurį apačioje, iš automobilio „Saab 9-3“, valst. Nr. ( - ), paimta sėdynių audinių pavyzdžių mikroobjektai, automobilio dažų pavyzdys ( t. 1, b. l. 63-74).

28Transporto priemonės priverstinio nuvežimo 2014 m. sausio 25 akto duomenimis, priverstinai nuvežta transporto priemonė „Renault Laguna“, valst. Nr. ( - ) Automobilio priekinė bamperio apdaila aplaužyta, įbrėžimai ant dešinės pusės durelių, nežymūs įbrėžimai ant priekinio dešinės pusės sparno ( t.1, b. l. 80).

29Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2014 m. sausio 26 d. protokolo duomenimis, automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. ( - ) apžiūros metu nustatyta: apibraižytas variklio dangtis, priekinis bamperis, priekinis ir galinis kairės ir dešinės pusės sparnai, priekinės ir galinės, kairės ir dešinės pusės durys, galinis bamperis, sulaužytas priekinis bamperis, įlenktas priekinio dešinės pusės sparno kampas prie žibinto, nubrozdintas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Tarp kitų daiktų rasta: ant priekinės sėdynės - stiklinis butelis su užrašu „Moskovskaja“, trys plastikiniai buteliai, ant dešinės pusės priekinio kilimėlio – rudos spalvos languotas audinys, ant galinės sėdynės kairėje pusėje - baltai raudonos pirštinės, ant dešinės pusės galinio kilimėlio - trys buteliai alaus „Carlsberg“ ( t.1, b. l. 82-83).

30Automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. ( - ) apžiūros 2014 m. sausio 27 d. protokolo duomenimis, automobilio priekinio bamperio apatinė dalis (dugnas) per visą ilgį apgadintas, įskilęs priekinis bamperis ties valstybinio numerio ženklu iš kairės (vairuotojo) pusės, įbrėžtas priekinis bamperis virš valstybinio numerio ženklo, įbrėžimas ant priekinio variklio dangčio, priekinėje dalyje. Ant kairės pusės galinių durų, ties vairuotojo durų rankena matomos dvi raudonos spalvos linijos, panašios į kraują. Ant dešinės pusės galinio sparno virš galinio dešiniojo rato, tieks bamperiu matoma raudonos spalvos linija, panaši į kraują. Ant priekinės keleivio sėdynės matomi gulintys tušti „Fanta“, „Coca cola“, „Neptūnas“ buteliukai, degtinės „Moskovskaj“ nepilnas butelis. Prie vairuotojo sėdynės baltos spalvos kumštinės pirštinės. Už priekinės keleivio sėdynės, ant automobilio grindų, trys alaus „Carlsberg“ buteliai, maisto likučiai. Priekinės keleivio sėdynės kišenėje – centai ir tuščias „Coca cola“ butelis. Ant galinės sėdynės už vairuotojo sėdynės guli pirštuotos (darbinės) baltos – raudonos spalvų pirštinės. Automobilio bagažinėje rastas bamperis, kuris skilęs per pusę (t. 1, b. l. 89-145).

31Daiktų, dokumentų pateikimo 2014 m. sausio 27 d. protokolo duomenimis, A. B. pateikė automobilį „BMW 318“, valst. Nr. ( - ) raktelius nuo šio automobilio ( t.1 , b. l. 146).

32Apžiūros 2014 m. sausio 27 d. protokolo duomenimis, automobilio „BMW 318“, valst. Nr. ( - ) dešinėje pusėje priekinio bamperio kampas apibrozdintas, galinio bamperio abu kampai atšokę, galinio bamperio dešinys kampas apibrozdintas, galinis kairys sparnas ir galinės kairės pusės durelės įlenktos ir ant jų yra slydimo žymės. Kairėje priekinio bamperio pusėje yra atsilupę dažai. Salone, ant galinės sėdynės, dryžuota antklodė. Bagažinėje, tarp kitų daiktų, juodos spalvos pirštuotos pirštinės ( t. 1, b. l. 147-167).

33Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2014 m. vasario 6 d. rašto duomenimis, 2014 m. sausio 24 d. Centro informacinėje sistemoje užregistruoti 5 skambučiai dėl eismo įvykio Vilniuje, ( - ). Iš telefono Nr. ( - ): 12.54.13, 13.09.00, 13.11.11, 13.13.57, iš telefono Nr. ( - ): 15.56.56 ( t.1 , b. l. 180).

34Apžiūros 2014 m. vasario 21 d. protokolo duomenimis, užfiksuota garso įrašų, gautų iš Bendrojo pagalbos centro, apžiūra, turinio fiksavimas. Protokolo duomenimis, 2014-01-24, 12.54.13 val., skambučio metu pranešėjas nurodo: „Man kaimynas ką tik pasakė, kad, žodžiu, mano tėvas senas negrįžo namo ir kaimynas pakvietė mane namo, sako, tavo tėvas nebegrįš, tipo, nes aš, tipo, paišiausi su mašina ir, tipo, jis ėjo pro šalį“, „10 butas, dabar mane vejasi, greičiau, labai prašau“, „vejasi, nes jis mano tėvą suvažinėjo (keiksmažodis)“, sujungus su policija: „Alio, laba diena, mano kaimynas mane pasikvietė namo, sako tavo tėvas nebegrįš, nes aš, kaip supratau, jis jį suvažinėjo. Jisai prieš tai užėjo raktą...užėjo į mano namus, sako, kad tėvas pamiršo raktą, tipo, spynoj, bet mano tėvas retai pamiršta, nors jis ir senas, sako, tipo, viskas, aš paišiausi su mašina ant slidaus kelio, tėvas mano senas, tipo, ėjo iš galo ar kažkas panašaus“, „( - ), bet aš tėvo tai jau nebematau...sako tavo tėvas nebegrįš ir tiesiog. S. B. pavardė, S. B., įsiminkit šitą, ir dabar jis mane pasikvietė namo, man šitą pasakė, aš (keiksmažodis) į kojas, dėjau iš namų, dabar plikas stoviu prie Birutės, atsiųskite policiją kuo greičiau čia“, „Jisai sakė, kad tavo tėvas nebegrįš, aš jį suvažinėjau netyčia, aš taip supratau, jis man taip sakė, jūs galite policiją atsiųsti“. 2014-01-24, 15.56.56 val., skambučio metu pranešėjas nurodo: „ Dėl dingusio asmens kur pranešimas, kur partrenkė S. B., registruota, paskelbta jo paieška M.“, „Jis negyvas garaže guli. Kas nutiko“, „O S. B. dingęs“, „Niekas, mano brolis partrenkė jį kieme ir pabėgo, ir policija ieško jo ir brolio. Mes nuėjome patikrinti garažą ir radome kaimyną, gulintį garaže“ ( t.1, b. l. 182-186).

35Vaizdo įrašo apžiūros 2014 m. vasario 3 d. protokolo duomenimis, peržiūrėtas vaizdo įrašas, paimtas iš degalinės „Lukoil“, Saltoniškių g. 12, Vilniuje. 2014-01-24, 09.45.01 val., matyti, kaip į degalinę atvažiuoja automobilis „Renault“, valst. Nr. ( - ) iš kurio išlipa A. B., jis įsipila kuro, nueina į degalinės parduotuvę. 09.48.13 val. A. B. grįžta prie automobilio, įsėda prie vairo ir išvažiuoja. Keleivio vietoje sėdi moteris, ji iš automobilio išlipusi nebuvo ( t. 2, b. l. 18-20).

36UAB „Lukoil Baltija“ 2014-01-24, 09.46.34, kvito Nr. 765279/114 duomenimis, UAB „Naujoji architektūra ir grafika“ parduota benzino 49,14 Lt sumai ( t.2, b. l. 88).

37Vaizdo įrašo 2014 m. vasario 10 d. protokolo duomenimis, vaizdo įraše matyti A. S. g. 5 pastato kiemas ir įėjimas į pastatą. Laikas neatitinka realaus, yra 35 minutėmis vėlesnis už realų laiką. 2014 m. sausio 24 d. įraše matyti, kaip 09.44.12 pro įvažiavimą į teritoriją įvažiuoja automobilis „Saab“. Po to matyti, kaip per aikštelę link Smetonos g. 5 pastato eina G. B.. Vaizdo įraše užfiksuota G. B., einanti prie tos vietos, kur buvo palikusi automobilį, automobilis „Saab“, 15.00.08 išvažiuojanti iš teritorijos ( t. 2, b. l. 22-26).

38Vaizdo įrašo apžiūros 2014 m. kovo 6 d. protokolo duomenimis, vaizdo įraše matyti pastato, esančio Kęstučio g. 59, Vilniuje, įėjimas ir pareigos prie įėjimo. 2014 m. sausio 24 d., 13.08.52, ties įėjimu į pastatą matosi S. B., greitu tempu kertantis Kęstučio g. važiuojamąją dalį ties įėjimu į pastatą. 13.08.59 - 13.09.00 val. S. B. įeina į pastatą. 13.12.11. S. B. išeina iš pastato, pradeda rūkyti, 13.14.41. S. B. grįžta į pastatą. 13.26.44 iš pastato išeina S. B., nulipa laiptais, nueina iki šaligatvio, apsisuka ir eina atgal link pastato, 13.29.59 S. B. įeina atgal į pastatą.13.32.02 iš pastato išeina S. B.. 13.32.06 S. B. sustoja prie įėjimo, nuo ausies patraukia mobiliojo ryšio telefoną, įdeda į kišenę. S. B. stovi prie įėjimo, paeina į šalis, link važiuojamosios dalies, atgal link pastato. 13.36.46 prie šaligatvio privažiuoja automobilis „Renault Laguna“. 13.36.49 automobilis sustoja prie S. B., atsidaro priekinės keleivio durelės, išlipa moteris. 13.37.01 iš automobilio išlipa vairuotojas. 13.37.04 automobilį vairavęs vyras apeina automobilį, moteris eina link pastato įėjimo, S. B. atsisėda į vairuotojo vietą. 13.37.08 automobilį prieš tai vairavęs vyras atsisėda į priekinę keleivio vietą. 13.37.18 automobilis pradeda judėti link Sėlių g. 13.37.19 keleivė įeina į pastatą. 13.37.20 automobilis dingsta iš vaizdo kamerų filmavimo lauko ( t. 2, b. l. 29-30).

39Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 31/14(01) duomenimis, nuoplovoje nuo automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. ( - ) kairės pusės galinių durelių rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo asmens identifikavimui, negauta. Trijose nuoplovose nuo grindinio, nuoplovoje nuo automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. ( - ) dešinės pusės galinio sparno žmogaus kraujo nerasta ( t. 2, b. l. 35-36).

40Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2014 m. kovo 17 d. išvados Nr. 11-677(14) duomenimis, ant tirti pateikto užtiesalo, paimto iš įvykio vietos, vilkimo, tempimo pėdsakų nėra ( t. 2 , b. l. 45-46).

41Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2014 m. kovo 13 d. išvados Nr. 11-359(14) duomenimis, ant tirti pateiktų M. M. striukės ir kelnių nėra dažų dangos, lako, plastiko pėdsakų ir dalelių, būdingų transporto priemonei ( t.2 , b. l. 49-50).

42Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2014 m. birželio 3 d. išvados Nr. 11-814 (14) duomenimis, pirma, ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, paimtomis nuo automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. ( - ) galinės sėdynės, ir ant lipnių juostų su mikrodalelėmis, paimtomis nuo automobilio „BMW 318“, valst. Nr. ( - ) galinės sėdynės, rasta mėlyno atspalvio žalios spalvos medvilnės pluoštų. Šie pluoštai ir tirti pateikto užtiesalo, paimto iš įvykio vietos, audeklo dominuojantys pluoštai yra vienodi. Yra tikimybė, kad rasti pluoštai yra iš tirti pateikto užtiesalo audeklo. Ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, paimtomis nuo automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. ( - ) priekinių sėdynių atlošų ir galinės sėdynės, ir ant lipnių juostų su mikrodalelėmis, paimtomis nuo automobilio „BMW 318“, valst. Nr. ( - ) galinės sėdynės nėra pluoštų iš M. M. kelnių ir striukės. Ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, paimtomis nuo automobilio „Saab 9-3“, valst. Nr. ( - ), priekinės keleivio sėdynės ir bagažinės, nėra pluoštų iš M. M. kelnių, striukės ir užtiesalo. Antra, ant tirti pateikto užtiesalo, paimto iš įvykio vietos, rasta violetinio atspalvio pilkos spalvos poliesterinių pluoštų. Šie pluoštai ir tirti pateikto automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. ( - ) sėdynės užvalkalo audeklo, kurio pavyzdys pateiktas tirti, dominuojantys pluoštai yra vienodi. Tikėtina, kad rasti pluoštai yra iš automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. ( - ) sėdynės užvalkalo audeklo. Ant tirti pateikto užtiesalo, paimto iš įvykio vietos, taip pat rasta pilkos spalvos poliamidinių pluoštų. Šie pluoštai ir tirti pateikto automobilio „BMW 318“, valst. Nr. ( - ) sėdynės užvalkalo audeklo, kurio pavyzdys pateiktas tirti, dominuojantys pluoštai yra vienodi. Tikėtina, kad rasti pluoštai yra iš automobilio BMW 318, valst. Nr. ( - ) sėdynės užvalkalo audeklo. Ant tirti pateikto užtiesalo, paimto iš įvykio vietos, nėra pluoštų iš automobilio „Saab 9-3“, valst. Nr. ( - ), sėdynės užvalkalo trikotažo, kurio pavyzdys pateiktas tirti. Ant tirti pateiktų M. M. drabužių (striukės ir kelnių) nėra pluoštų iš automobilių „BMW 318“, valst. Nr. ( - ) „Renault Laguna“, valst. Nr. ( - ) ir „Saab 9-3“, valst. Nr. ( - ), sėdynių užvalkalų, kurių pavyzdžiai pateikti tirti. Trečia, ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis, paimtomis nuo automobilių „Renault Laguna“, valst. Nr. ( - ) „BMW 318“, valst. Nr. ( - ) sėdynių ir automobilio „Saab 9-3“, valst. Nr. ( - ), sėdynės, bagažinės, ir ant M. M. drabužių ir užtiesalo nėra vienodų pašalinių (nepriklausančių tirti pateiktų objektų pluoštinei sudėčiai) pluoštų. Ketvirta, ant tirti pateiktų dviejų porų pirštinių (kumštinių ir pirštuotų), paimtų iš automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. ( - ) salono, nėra pluoštų iš M. M. drabužių ir užtiesalo. Penkta, ant tirti pateikto užtiesalo rasta vilnos (5 tipų), acetatinių (2 tipų) ir poliesterinių (1 tipas) pluoštų. Ant M. M. kelnių, striukės rasta vilnos (5 tipų), acetatinių (2 tipų) pluoštų. Šie pluoštai ir tirti pateiktų kumštinių pirštinių, paimtų iš automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. ( - ) salono, atitinkami pluoštai yra vienodi. Ant tirti pateikto užtiesalo ir M. M. kelnių, striukės rasti pluoštai yra iš tirti pateiktų kumštinių pirštinių. Ant pateiktų M. M. kelnių, striukės ir užtiesalo nėra mikrodalelių (pluoštų, dirbtinės odos) iš tirti pateiktų pirštuotų pirštinių, paimtų iš automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. ( - ) salono. Šešta, ant M. M. drabužių, užtiesalo, paimtų iš įvykio vietos, ir ant tirti pateiktų dviejų porų pirštinių, paimtų iš automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. ( - ) salono, nėra vienodų pašalinių pluoštų ( t. 2, b. l. 52-64).

43Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2014 m. birželio 5 d. išvados Nr. 11-1224 (14) duomenimis, atsižvelgiant į anatominius veido paviršiaus ypatumus ir nustatytų sužalojimų M. M. veidinėje dalyje išsidėstymą, jų pobūdį, morfologiją ir kitas jų charakteristikas, mažai tikėtina, kad nustatyti veido sužalojimai galėjo susidaryti vieno trauminio poveikio metu. Sužalojimai veide padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais, kai buvo traumuojama kaktos kairė pusė, nosies nugarėlės dešinė, dešinys skruostas ir smakro dešinė. Apie trauminio poveikio kryptį pasisakyti negalima, nes sužalojimuose nėra užsifiksavusių makromorfologinių požymių, nurodančių trauminės jėgos kryptį. Pagal veidinės dalies sužalojimų makro-ir mikroskopinį vaizdą minėti sužalojimai padaryti netrukus vienas po kito, dėl to išskirti jų padarymo seką nėra galimybės. Muštinė žaizda pakaušyje, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sumušimo židiniai abipus kaktinėse skilčių poliuose, kraujo patekėjimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kaktinių skilčių sferiniuose paviršiuose, pagal jų lokalizaciją, būdingi griuvimui, kai pakaušiu atsitrenkiama į kietą buką daiktą, galimai turintį briauną, ar plokštumą. Tačiau negalima atmesti ir sužalojimo padarymo smūgiuojant judančio automobilio paviršiumi ( tikėtina, šoniniu) į veidą, po ko nukentėjusysis griuvo su pagreičiu atsitrenkdamas pakaušiu į plokštumą ar kietą buką daiktą. Kraujosruva nukentėjusiojo kairės mentės projekcijoje padaryta kietu buku daiktu ar plokštuma. Ši kraujosruva nukentėjusiojo kairės mentės projekcijoje galėjo būti padaryta tiek jam nugriuvus aukštielninkam, tiek suduodant smūgį judančiu automobiliu. Įvertinus šonkaulių lūžių makromorfologinius požymius, netiesioginiai šonkaulių lūžiai padaryti veikiant trauminiam poveikiui ar poveikiams atokiau nuo minėtų šonkaulių lūžių vietų. Tikėtina, kad šonkaulių lūžiai padaryti kietu buku daiktu ar plokštuma paveikus nukentėjusiojo nugaros kairę pusė mentės projekcijoje. Tikėtina, kad netiesioginiai šonkaulių lūžiai padaryti kietu buku daiktu ar plokštuma paveikus nukentėjusiojo nugaros kairę pusę mentės projekcijoje, galimai nukentėjusiajam nugriuvus aukštielninkam ir kontaktuojant krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus kaire puse ir pakaušiu su plokštuma. Tačiau neatmetama galimybė, kad nugaros sumušimas, pasireiškęs kraujosruva kairės mentės projekcijoje ir netiesioginiais šonkaulių lūžiais kairėje, galėjo būti padaryti ir nukentėjusįjį į kairę nugaros pusę partrenkus automobiliui. Tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas judančiu lengvuoju automobiliu ir tiesioginio kontakto su automobilio paviršiais metu ir buvo padaryta dalis M. M. kūno sužalojimų. Kadangi sužalojimuose užsifiksavę plačios priklausomybės traumavusių daiktų ar įrankių požymiai, todėl išskirti, kokiu žalojančio paviršiaus savybių turėjo smūgiavęs daiktas ar daiktai ir vienareikšmiai pasisakyti, ar sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, delnu, kietu buku daiktu, spardant, negalima. Įvertinus galvos sužalojimų visumą, tikėtina, kad sužalojimai veide buvo padaryti kartotinai traumuojant nukentėjusiojo veidą, kai po vieno iš keturių trauminių poveikių į veidą, nukentėjusysis su pagreičiu griuvo pakaušiu ir kontaktavo su kietu buku daiktu ar plokštuma. Kadangi galvos sužalojimuose užsifiksavę plačios priklausomybės traumavusių daiktų ar įrankių požymiai, todėl išskirti, kokių žalojančio paviršiaus savybių turėjo daiktas ar daiktai, negalima. Apie trauminio poveikio kryptį pasisakyti negalima, nes galvos sužalojimuose nėra užsifiksavusių makromorfologinių požymių, nurodančių trauminės jėgos kryptį. Pagal galvoje nustatytų sužalojimų makro- ir mikroskopinį vaizdą, minėti sužalojimai padaryti netrukus vienas po kito, dėl to konkrečiai išskirti jų padarymo sekos negalima. Tikėtinos eismo įvykio vietos apžiūros metu, automobilių apžiūros metu, kitų įvykio tyrimo veiksmų metu neužfiksuota faktinių duomenų, leidžiančių vienareikšmiai nustatyti buvus eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta bent dalis M. M. kūno sužalojimų, todėl spręsti, kokioje padėtyje automobilio atžvilgiu buvo, kuria kryptimi judėjo pėsčiasis, koks kūno sužalojimų padarymo mechanizmas eismo įvykio metu, negalima ( t. 2, b. l. 71-77).

44Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados NR. M 144/14(01) duomenimis, M. M., gim. 1928-12-03, lavono kūne nustatyti nubrozdinimai ir kraujosruvos veide, muštinė žaizda pakaušyje, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sumušimo židiniai abipus kaktinių skilčių poliuose, kraujo patekėjimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kaktinių skilčių sferiniuose paviršiuose, krūtinės ląstos kairės pusės VII-IX-o šonkaulių lūžiai, minkštųjų audinių kraujosruva kairės mentės projekcijoje. M. M. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio nubrozdinimais ir kraujosruvomis veide, muštine žaizda pakaušyje, pakauškaulio linijiniu lūžiu, galvos smegenų sumušimo židiniais abipus kaktinių skilčių poliuose, kraujo patekėjimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kaktinių skilčių sferiniuose paviršiuose, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, smegenų koma, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. M. M. lavono kūne nustatyta: nubrozdinimai ir kraujosruvos veide, muštinė žaizda pakaušyje, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sumušimo židiniai abipus kaktinių skilčių poliuose, kraujo patekėjimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kaktinių skilčių sferiniuose paviršiuose, pagal makroskopinį ir mikroskopinį vaizdą padaryti kietu buku daiktu (daiktais) kelių - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.1. punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kairės krūtinės ląstos VII-IX-o šonkaulių lūžiai, minkštųjų audinių kraujosruva kairės mentės projekcijoje, pagal makroskopinį ir mikroskopinį vaizdą, padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Kraujosruva kairės mentės projekcijoje padaryta dėl tiesioginio trauminio poveikio į šią vietą, o šonkaulių lūžiai padaryti veikiant trauminiam poveikiui ar poveikiams atokiau nuo minėtų šonkaulių lūžių vietų. Šie sužalojimai padaryti kelių - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai dėl šonkaulių lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pergamentinė dėmė kaklo kairėje, pagal makroskopinį vaizdą, susiformavo kontaktuojant minėtai kūno vietai su kietu buku, ribotą paviršiaus plotą turinčiu daiktu po mirties. Pergamentinė dėmė kaip sužalojimas nekvalifikuojamas. Daugybiniai randai kūne, pagal makroskopinį vaizdą, susiformavo sugijus žaizdoms, padarytoms daugiau kaip 6 mėnesių laikotarpyje iki mirties. Randai kaip sužalojimai nekvalifikuojami. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros įvykio vietoje metu 2014-01-24, 17.20 val., (teismo medicinos ekspertas T. B.) rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo M. M. lavone praėjo 2-6 val. laiko. M. M. mirė nuo galvos sumušimo. Nukentėjusysis po sužalojimų, aprašytų specialisto išvados 3.1. punkte (kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrikdymu), padarymo galėjo gyventi kelias - keliasdešimt minučių. Pasisakyti, kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu, pagal sužalojimų lokalizaciją ir makromorfologinį vaizdą, nėra galimybės. Sužalojimai galvoje padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais, kitur kūne – mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti netrukus vienas po kito. M. M. lavone nėra nustatyta durtinių, pjautinių, durtinių-pjautinių ar šautinių sužalojimų. Sužalojimai padaryti netrukus vienas po kito. Objektyvių požymių apie lavono pozos keitimą po mirties nėra. M. M. kūne nustatytas bendro glikogeno kiekio sumažėjimas vidaus organuose rodo priešmirtinį bendrą kūno vėsimą esant žemai aplinkos temperatūrai, sąlygotą galvos sumušimo komplikacijų – smegenų pabrinkimo, smegenų komos, kurie buvo tiesiogine mirties priežastimi. Todėl bendro glikogeno kiekio sumažėjimas organizme šiuo atveju nurodo į kūno vėsimą ir galėtų būti vertinamas kaip foninė būklė, pagreitinusi nukentėjusiojo mirtį nuo galvos sumušimo. M. M. buvo atlikta kirmėlinės ataugos pašalinimo operacija, pagal makroskopinį rando vaizdą, operacija atlikta daugiau kaip 6 mėnesių laikotarpyje iki mirties. Nustatyti daugybiniai randai kūne, pagal makroskopinį vaizdą, susiformavo sugijus žaizdoms, padarytoms daugiau kaip 6 mėnesių laikotarpyje iki mirties. M. M. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Remiantis nustatytų sužalojimų morfologiniu vaizdu ir jų lokalizacija, patvirtinti ar paneigti, kad sužalojimai padaryti eismo įvykio metu, negalima (t. 2 , b. l. 127-138 ).

45Specialistės I. B. 2014 m. balandžio 24 d. paaiškinimo duomenimis, tyrimo metu nustatytas bendro glikogeno kiekio vidaus organuose sumažėjimas nurodo organizmo reakciją į žemą aplinkos temperatūrą nukentėjusiajam esant gyvam, kai tuo tarpu palaikų laikymas žemoje temperatūroje bendro glikogeno kiekio mažėjimui vidaus organuose įtakos neturi. Iš to seka, kad po patirtų galvos sužalojimų ir besivystančių komplikacijų nukentėjusysis buvo veikiamas žemos aplinkos temperatūros. Tyrimo metu nustačius tik bendro glikogeno kiekio sumažėjimą vidaus organuose ir nesant kitų bendro kūno atvėsimo išraiškų (pvz., šviesiai rausvos lavondėmės ir t. t.), žemos temperatūros poveikis nukentėjusiajam vertinamas kaip foninė būklė, pagreitinusi nukentėjusiojo mirtį nuo patirtų galvos sužalojimų sukeltų komplikacijų. Bendro glikogeno kiekio sumažėjimas organizme nurodo, kad mažėjo nukentėjusiojo kūno temperatūra dėl žemos aplinkos temperatūros, o krentant kūno temperatūrai sutrinka smegenų kraujo apytaka, kas ženkliai pagreitina minėtų komplikacijų dėl galvos sumušimo vystymąsi. Literatūros duomenų apie tai, kiek santykinai kartų, kitų matų vienetų (mg) veikiant šalčiui ir kokioms sąlygoms esant per keletą-keliasdešimt minučių gali sumažėti glikogeno kiekis žmogaus organizme, nežinoma. Konkrečiai pasisakyti, ar po patirtų sužalojimų nukentėjusiojo M. M. gyvybė būtų išgelbėta suteikus medicininę pagalbą, nėra galimybės, nes įtakos mirčiai turėjo aplinkybių visuma ir nukentėjusiojo individualios organizmo savybės. Pasitaiko atvejų, kai ir suteikus visą įmanomą medicininę pagalbą po panašių galvos sužalojimų mirties išvengti nepavyksta. Nubrozdinimai ir kraujosruvos veide, pagal jų makroskopinį ir mikroskopinį vaizdą bei lokalizaciją, padaryti kietais bukais daiktais, netrukus vienas po kito, kelių- keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Įvertinus galvos sužalojimus visumoje, tikėtina, kad po sužalojimų veide padarymo nukentėjusysis galėjo griūti ir atsitrenkti pakaušiu į kietą buką daiktą ar plokštumą, dėl ko buvo padaryta muštinė žaizda pakaušyje, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sumušimo židiniai abipus kaktinių skilčių poliuose, kraujo patekėjimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kaktinių skilčių sferiniuose paviršiuose. Todėl vertinant galvos sužalojimus visumoje jie kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Jei vertinti veido srities sužalojimus atskirai, jie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į anatominius veido paviršiaus ypatumus ir nustatytų sužalojimų M. M. veidinėje dalyje išsidėstymą, jų pobūdį, morfologiją ir kitas jų charakteristikas, mažai tikėtina, kad nustatyti veido sužalojimai galėjo susidaryti vieno trauminio poveikio metu. Sužalojimai veide padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais, kai buvo traumuojama kaktos kairė pusė, nosies nugarėlės dešinė, dešinys skruostas ir smakro dešinė. Apie trauminio poveikio kryptį pasisakyti negalima, nes sužalojimuose nėra užsifiksavusių makromorfologinių požymių, nurodančių trauminės jėgos kryptį. Pagal veidinės dalies sužalojimų makro- ir mikroskopinį vaizdą, minėti sužalojimai padaryti netrukus vienas po kito, dėl to išskirti jų padarymo seką nėra galimybės. Nustatyti sužalojimai veide padaryti kietais bukais daiktais. Kadangi veidinės dalies sužalojimuose užsifiksavę plačios priklausomybės traumavusių daiktų ar įrankių požymiai ir nėra užsifiksavusių individualių žalojančio daikto(-ų)/įrankio(-ių) savybių, todėl pasisakyti apie konkretų žalojantį daiktą (-us) ar įrankį (-ius) pasisakyti negalima. Muštinė žaizda pakaušyje, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sumušimo židiniai abipus kaktinėse skilčių poliuose, kraujo patekėjimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kaktinių skilčių sferiniuose paviršiuose, pagal jų lokalizaciją, būdingi griuvimui, kai pakaušiu atsitrenkiama į kietą buką daiktą ar plokštumą. Tačiau įvertinus galvos sužalojimus visumoje, neatmetama galimybė, kad galvos sužalojimai galėjo būti padaryti kartotinai traumuojant nukentėjusiojo veidą, kai po vieno iš keturių trauminių poveikių į veidą, nukentėjusysis su pagreičiu griuvo pakaušiu kontaktuodamas su kietu buku daiktu ar plokštuma. Kadangi galvos sužalojimuose užsifiksavę plačios priklausomybės traumavusių daiktų ar įrankių požymiai, todėl išskirti, kokių žalojančio paviršiaus savybių turėjo daiktas ar daiktai, nėra galimybės. Kraujosruva nukentėjusiojo kairės mentės projekcijoje padaryta kietu buku daiktu ar plokštuma. Tikėtina, kad kraujosruva nukentėjusiojo kairės mentės projekcijoje buvo padaryta jam nugriuvus aukštielninkam. Įvertinus šonkaulių lūžių makromorfologinius požymius, netiesioginiai šonkaulių lūžiai padaryti veikiant trauminiam poveikiui ar poveikiams atokiau nuo minėtų šonkaulių lūžių vietų. Todėl neatmetama galimybė, kad šonkaulių lūžiai padaryti kietu buku daiktu ar plokštuma paveikus nukentėjusiojo nugaros kairę pusę mentės projekcijoje. Neatmetama galimybė, kad netiesioginiai šonkaulių lūžiai padaryti kietu buku daiktu ar plokštuma paveikus nukentėjusiojo nugaros kairę pusę mentės projekcijoje, galimai, nukentėjusiam nugriuvus aukštielninkam ir kontaktuojant krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus kaire puse su plokštuma. Patvirtinti ar paneigti, kad nustatyti netiesioginiai šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti apglėbus ir suspaudus nukentėjusiojo krūtinės ląstą, negalima, kadangi nėra objektyvių medicininių duomenų, nurodančių apie tokių šonkaulių lūžių susidarymo mechanizmą. Tyrimo metu nukentėjusiajam nustatytos somatinės būklės/ligos: širdies vainikinių arterijų aterosklerozės II stadija, stenozė dešinėje iki 25 %, kairėje iki 50 %, širdies raumens smulkiažidininė fibrozė, širdies ir stambiųjų kraujagyslių vožtuvų kalcinozė, aortos aterosklerozės IV stadija, 5 laipsnis, bendrinių miego arterijų aterosklerozės II stadija, stenozė iki 25 %, galvos smegenų pagrindo arterijų aterosklerozės II stadija, stenozė iki 25 %. Mažai tikėtina, kad nukentėjusiajam nustatytos somatinės ligos turėjo įtakos jo koordinacijai, pusiausvyrai, nes net ir esant labiau išreikštoms minėtoms somatinėms ligoms, retai atsiranda minėti sutrikimai. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas važiuojančio lengvojo automobilio, jam kontaktuojant su automobiliu kūno priekiu – taip padarant sužalojimus nukentėjusiojo veide, po ko nukentėjusysis buvo parblokštas – griuvo aukštielninkas nugariniais paviršiais ir kontaktavo su kietu buku daiktu ar plokštuma, dėl to padarant muštinę žaizdą pakaušyje, pakauškaulio linijinį lūžį, galvos smegenų sumušimo židinius abipus kaktinėse skilčių poliuose, kraujo patekėjimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kaktinių skilčių sferiniuose paviršiuose ir kraujosruvą kairės mentės projekcijoje su netiesioginiais kairės pusės šonkaulių lūžiais ( t. 2, b. l. 139-143).

46„Autobusubilietai.lt“ e-parduotuvės pranešimo duomenimis, G. J. užsisakė bilietą iš Vilniaus į Alytų, išvykimas 2014-01-24, 14.55, atvykimas 16.35. ( t.2, b.l. 104-105).

47Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo N. U. tarnybinio 2014 m. sausio 25 d. pranešimo duomenimis, 2014 m. sausio 25 d., apie 17.30 val., buvo gautas pranešimas apie tai, kad Anykščių raj., Viešintų sen., Viešintėlių kaime, rastas automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. ( - ) kurio vairuotojas S. B. pabėgo į mišką; atvykus į vietą buvo panaudotas tarnybinis šuo, kuris nuo automobilio, aptikęs pėdsakus, vedė jais į šalia esančius krūmus; sekant pėdsakais buvo prieitas medinis, apgriuvęs pastatas, jo palėpėje rastas pasislėpęs S. B. ( t. 3, b. l. 61).

48Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 210/14 duomenimis, S. B. kraujyje rasta 0,16 promilės etilo alkoholio (t.3, b. l.69).

49Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarties duomenimis, leista nuo 2014-02-04 iki 2014-03-04 taikyti S. B. slaptą sekimą ( t.3, b. l. 176-177).

50Techninių priemonių panaudojimo 2014-02-13 protokolo duomenimis, užfiksuotas pokalbis tarp S. B. ir nežinomo asmens. S. B. frazės: “ Nes irgi kalbėjom, nu (keiksmažodis) tikra nesąmonė žinai, aš ta prasme jo tikrai vis tiek nužudžiau žmogų, užmušiau, žinai, taip nusikaltimas ir aš to neneigiu, ta prasme sunkus ir (keiksmažodis) gausiu mažiau turbūt nei ji (keiksmažodis) tas už 15 dėžių žmogus“, „Man ten iki 8 metų, ten pretenzijų nėra iš tų žmonių, žinai, jokių, kaimynų. Tai dabar tyrimas vyko, kad gali jisai nuo širdies smūgio mirė, žinai, ten jis į asfaltą su galva, bet gali, kad nuo širdies, žinai, va čia dabar ir mėto, tiria, žinai, tas vyksta tyrimas (keiksmažodis) kaip bus“, „A (keiksmažodis). Ant mano nėra jokių žymių mašinos, nu o kas ten turi būti? Sakau jūs galit man papasakoti? Na o kas tenai, žinai, ( keiksmažodis) ką jie ten suka, kameras žiūri visokias, nu, matosi kameroj, davai aš važiuosiu savo mašinoj, žinai“, „Ne, ten... suka, ten, pavyzdžiui, Žvėryne tokiam, namukai, žinai, gi į kiemą ten va mašinom prasilenkti tiesiog, tiesioji, posūkis, tiesioji, ten jau garažai...ten va mašinos, kad tilptų, ir aš ten atvarau link garažų, važiuoju 30-40, žinai, ten mano garažo vartai, taip va siena čia, atvažiuoju, jis man iš čia šoko, žinai, ir aš palei pat taip ir variau be stabdžių, tai aš jį su buferiu ir užkabinau“, „Nu aš ką, aš sakau, paėmiau jį iš karto, atsirakinau garažą, padėjau jį į garažą, žinai, iš karto nuo mano garažo pas jo sūnų nubėgau, pasikviečiau tą sūnų, sakau nutrenkiau, žinai, ne ten ne sūnus, ten, žinai, šeima tokia irgi, tam sūnui 22, jam 86, jo motinai 40, nu jis juos priglaudė kažkaip gyventi, jam pasakiau, jis išbėgo mentus iš karto kviesti, aš tada į mašiną ir..“, „nu jis prie pat iš karto garažo, žinai, kad jis ten ant žemės te negulėtų, kažkaip, žinai, man...(juokiasi) reikėjo kviest greitąją, mentus“, į klausimą – „Iš karto mirė ar ligoninėj?“ – „Nežinau, nežinau, žinai, ten jau...į mašiną, telefonai išjungti... į Panevėžį (juokiasi) iš Panevėžio į Anykščius. Anykščiuose sodyba su namu, ten jau saviškiai užgaudė..., o po to jau mentai“ ( t.3, b. l. 180-181).

51Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014 m. liepos 9 d. nutarimo duomenimis, ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nužudymo siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą ( BK 129 str. 2 d. 11 p.) nutrauktas. Nutarimo duomenimis, M. M. mirė būtent nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, o ne nuo S. B. tyčinių veiksmų, sekusių po eismo įvykio (tokias aplinkybes patvirtina byloje esančios specialistų išvados, liudytojų, įtariamojo apklausos ir kita bylos medžiaga), galima teigti, kad S. B. veiksmuose nėra BK 129 str. 2 d. 11 p. numatyto nusikaltimo požymių, todėl ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nužudymo siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą ( BK 129 str. 2 d. 11 p.), nutrauktinas, S. B. veiksmai po įvykio sukėlimo, kurio metu žuvo žmogus, vertintini kaip BK 144 str. numatyto nusikaltimo padarymas, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ikiteisminis tyrimas byloje tęstinas pagal BK 281 str. 5 d., 144 str. ( t .4 , b. l. 101-111).

52Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo LT/ACA 6478614 duomenimis, automobilis „BMW 318“, valst. Nr. ( - ) nuo 2014-01-07 iki 2015-01-06 draustas ERGO Insurance SE, draudėjas V. B..

53Kaltinamasis S. B. kaltę pripažino.

54Nukentėjusiojo S. M. parodymais, jo tėvas, M. M., 2014 m. sausio 24 d., apie 11.40 val., išėjo pasivaikščioti. Bendrojo pagalbos centro duomenimis, 2014-01-24, 12.54.13 val., skambučio metu pranešėjas S. M. nurodė, kad jam kaimynas ką tik pasakė, kad jo tėvas nebegrįš, nes jis „paišėsi“ su mašina, tėvas ėjo pro šalį. Minėtas pokalbis, nukentėjusiojo S. M. parodymais, vyko kai kaltinamasis S. B. antrą kartą atėjo pas S. M.. Sutampančiais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, M. M. kūnas rastas S. B. tėvo garaže, apie tai, kad rastas miręs žmogus, Bendrojo pagalbos centro duomenimis, 2014-01-24, 15.56.56 val., pranešė S. B. sesuo, kuri nurodė, jog nuėję patikrinti garažą rado jame gulintį kaimyną. Teismas, vertindamas šiuos tarpusavyje sutampančius duomenis, daro išvadą, kad jų visuma patvirtina kaltinime nurodytą įvyko laiką ir vietą - 2014-01-24, apie 12.00 val., mūrinių garažų teritorijoje, esančioje Vilniuje, Birutės g. 40A.

55Teismas vertina, kad nėra pagrindo netikėti specialistų išvadomis, jog M. M. mirties priežastis – galvos sumušimas. Sutampančiais bylos duomenimis – kaltinamojo, nukentėjusiojo S. M. parodymais, techninių priemonių panaudojimo 2014-02-13 protokolo duomenimis, specialistų išvadomis atlikus M. M. kūno tyrimą, kompleksinį teismo medicinos – eismo įvykio tyrimą, nustatyta, jog šis sužalojimas buvo padarytas mirusįjį smūgiuojant judančio automobilio paviršiumi (tikėtina, šoniniu) į veidą, po ko nukentėjusysis griuvo su pagreičiu atsitrenkdamas pakaušiu į plokštumą ar kietą buką daiktą. Iš specialistų išvadų, paaiškinimų, žema aplinkos temperatūra buvo tik foninė būklė, pagreitinusi nukentėjusiojo mirtį, bet ne mirties priežastis.

56Kompleksinio teismo medicinos – eismo įvykio tyrimo, M. M. kūno tyrimo išvadų, specialistų paaiškinimų duomenimis, neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas važiuojančio lengvojo automobilio, jam kontaktuojant su automobiliu kūno priekiu – taip padarant sužalojimus nukentėjusiojo veide, po ko nukentėjusysis buvo parblokštas – griuvo aukštielninkas nugariniais paviršiais ir kontaktavo su kietu buku daiktu ar plokštuma, dėl to padarant muštinę žaizdą pakaušyje, pakauškaulio linijinį lūžį, galvos smegenų sumušimo židinius abipus kaktinėse skilčių poliuose, kraujo patekėjimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kaktinių skilčių sferiniuose paviršiuose ir kraujosruvą kairės mentės projekcijoje su netiesioginiais kairės pusės šonkaulių lūžiais.

57Teismas vertina, kad, nors ant įvykyje dalyvavusio automobilio, nukentėjusiojo kūno neliko pėdsakų, leidžiančių kategoriškai identifikuoti sužalojimo aplinkybes - užsifiksavę plačios priklausomybės traumavusių daiktų ar įrankių požymiai ir nėra užsifiksavusių individualių žalojančio daikto(-ų)/įrankio(-ių) savybių, visa bylos duomenų visuma vis dėlto patvirtina nukentėjusįjį patyrus jo mirtį sukėlusį sužalojimą būtent eismo įvykio metu, o ne kitomis aplinkybėmis. Automobilis, kurį vairuojant buvo sukeltas eismo įvykis nustatytas duomenimis, kurių teisingumu teismas neturi pagrindo abejoti – vaizdo įrašų duomenimis automobiliai „Saab“ ir „Renault Laguna“ įvykio vietoje nebuvo, specialisto išvados duomenimis, ant tirti pateikto užtiesalo, paimto iš įvykio vietos, rasta violetinio atspalvio pilkos spalvos poliesterinių pluoštų, kurie ir tirti pateikto automobilio „BMW 318“, valst. Nr. ( - ) sėdynės užvalkalo audeklo dominuojantys pluoštai yra vienodi. Automobilyje „Renault Laguna“, kuriuo, sukėlęs įvykį, po jo, pabėgo S. B., rastos kumštinės pirštinės, specialisto išvados duomenimis, ant tirti pateikto užtiesalo ir M. M. kelnių, striukės rasti pluoštai yra iš tirti pateiktų kumštinių pirštinių.

58Kaltinamasis S. B. atsisakė duoti parodymus. S. B. parodymuose ikiteisminio tyrimo metu, kurių teisingumą jis patvirtino bylos nagrinėjimo teisme metu, užfiksuota, kad iki partrenkimo jis M. M. nematė, kuria automobilio dalimi partrenkė pėsčiąjį, tiksliai nurodyti negali, mano, kad automobilio kaire puse, ar pervažiavo automobilio ratu, taip pat pasakyti negali, automobilis po smūgio krustelėjo, šoktelėjo. Važiuodamas link posūkio į dešinę, link garažų, ties Birutės g. 38 A pastatu, jis užtraukė rankinį automobilio stabdį, norėdamas įslysti į posūkį „ralio stiliumi“. Automobiliui slystant šonu, S. B. išgirdo ir pajuto smūgį, kilstelėjo automobilio galinį ratą.

59Bylos nagrinėjimo metu surinktais įrodymais nustatyta, jog S. B., vairuodamas transporto priemonę esant minusinei aplinkos temperatūrai, slidžiai kelio dangai, veikė nusikalstamai nerūpestingai - nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, t. y. į kelio būklę, meteorologines sąlygas, iškilus eismo saugumo grėsmei ir atsiradus kliūčiai (pro garažų teritoriją einančiam pėsčiajam), laiku nesugebėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ir partrenkė pėsčiąjį M. M., t. y. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

60S. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768, 133 p. reikalavimą vairuotojui važiuoti neviršijant leistino greičio, pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, dėl kaltinamojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

61Taip pat S. B. kaltinamas palikimu be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei.

62Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2009 pasisakyta, kad BK 144 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Kadangi ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu (pavojingų padarinių įrodinėjimo ir jų nustatymo nereikalaujama), t. y. kai asmuo, turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju arba kuris pats sukėlė tą pavojų nukentėjusiajam, nepagelbėjo jam, nors turėjo tokią galimybę. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo. Minėtoje nutartyje pabrėžta, jog kasaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad nukentėjusiesiems buvo padaryti sunkūs kūno sužalojimai, jų mirties laikas skaičiuojamas minutėmis, todėl jiems nebuvo galima padėti, baudžiamosios atsakomybės nepašalina, nes veika pagal BK 144 straipsnį kvalifikuojama nepriklausomai nuo to, ar asmeniui suteikiama pagalba sukelia kokių nors teigiamų padarinių, ar ne. Net ir tuo atveju, kai nukentėjusiajam padaromas sunkus kūno sužalojimas ir jo mirties laikas skaičiuojamas minutėmis, toks žmogus taip pat atitinka nukentėjusiojo, kuriam gresia pavojus gyvybei, požymį. Kaip teigiama nutartyje, tokių aplinkybių, kad nukentėjusiesiems padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai ir jų mirties laikas skaičiuojamas minutėmis, S. P. įvykio metu nežinojo. Skundo motyvas, kad liudytojo V. J. parodymais, jog nukentėjusieji yra mirę, nebuvo jokio pagrindo netikėti, taip pat nekeičia veikos kvalifikavimo, nes kasatorius pats neįsitikino, ar liudytojas bandė suteikti pagalbą nukentėjusiesiems, ar tinkamai juos apžiūrėjo ar kitais būdais stengėsi jais pasirūpinti. Pažymėtina, kad vėliau liudytojams pasakodamas įvykio aplinkybes, S. P. negalėjo visiškai tiksliai nurodyti, ar vaikai žuvo, ar jie tik buvo sužaloti.

63Teismas vertina, kad šios bylos aplinkybės yra analogiškos, nurodytoms minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje.

64S. B., kaip matyti iš techninių priemonių panaudojimo 2014-02-13 protokolo atlikus slaptą S. B. sekimą, nurodė: „nu jis prie pat iš karto garažo, žinai, kad jis ten ant žemės te negulėtų, kažkaip, žinai, man...(juokiasi) reikėjo kviest greitąją, mentus“, į klausimą –„Iš karto mirė ar ligoninėj?“ – „Nežinau, nežinau...“ Teismas remiasi specialistų išvadomis, specialisto paaiškinimu, kad po sužalojimo M. M. dar buvo gyvas: bendro glikogeno kiekio vidaus organuose sumažėjimas nurodo organizmo reakciją į žemą aplinkos temperatūrą nukentėjusiajam esant gyvam, kai tuo tarpu palaikų laikymas žemoje temperatūroje bendro glikogeno kiekio mažėjimui vidaus organuose įtakos neturi, iš to seka, kad po patirtų galvos sužalojimų ir besivystančių komplikacijų nukentėjusysis buvo veikiamas žemos aplinkos temperatūros; tyrimo metu nustačius tik bendro glikogeno kiekio sumažėjimą vidaus organuose ir nesant kitų bendro kūno atvėsimo išraiškų (pvz., šviesiai rausvos lavondėmės ir t. t.), žemos temperatūros poveikis nukentėjusiajam vertinamas kaip foninė būklė, pagreitinusi nukentėjusiojo mirtį. Teismas daro išvadą, kad aplinkybė, ar po patirto sužalojimo M. M. buvo gyvas kelias ar keliasdešimt minučių, įtakos veikos kvalifikavimui neturi, nes, kaip pasisakyta aukščiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, net ir tuo atveju, kai nukentėjusiajam padaromas sunkus kūno sužalojimas ir jo mirties laikas skaičiuojamas minutėmis, toks žmogus taip pat atitinka nukentėjusiojo, kuriam gresia pavojus gyvybei, požymį.

65Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad, sukėlęs pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir turėdamas pareigą jam padėti, S. B. šios pareigos sąmoningai nevykdė, suvokdamas, kad gresia pavojus M. M. gyvybei, bei turėdamas galimybę jam padėti (būdamas netoli namų, turėdamas telefoną), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 144 straipsnį.

66Nukentėjusioji R. K. byloje pareiškė ieškinį turtinei 13507,00 Lt ir neturtinei 250 000 žalai atlyginti ( t.5, b. l. 58-63).

67Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos R. K. nurodė, kad M. M. buvo pašarvotas laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“, sumokėta už paslaugas 4737,00 Lt, už šarvojimo salės papuošimą sumokėta 390 Lt, už paslaugą mirusiajam – 400 Lt, už kapavietės sutvarkymą sumokėta 1730 Lt, už gedulingus pietus - 750 Lt. Yra užsakytas antkapis, už kurį reikės sumokėti 10500 Lt, yra sumokėtas 1000 Lt avansas. S. B. artimieji pervedė 5000 Lt, todėl turtinės žalos dydis mažintinas iki 13507 Lt.

68ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo 2014-1015 pranešimo duomenimis, R. K., atskaičius savivaldybės mokamą 1040 Lt laidojimo pašalpą, yra atlygintos visos su žuvusiojo M. M. laidojimu susijusios nukentėjusios patirtos laidojimo išlaidos, kurių suma 7417 Lt. Dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų pozicija atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012 išaiškinimą, jog deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau turėjęs atitinkamų išlaidų, taip įgyvendinant deliktinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Taip pat informuoja, kad į realiai kapavietės sutvarkymo išlaidas bus įskaityta kaltinamojo nukentėjusiems asmenims sumokėta 5000 Lt dalinė šių nuostolių kompensacija (t. 6, b. l. 60).

69Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas advokatas V. K. teisimajame posėdyje 2014 m. spalio 31 d., dalyvaujant nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. K., nurodė ( t. 6, b. l. 97), kad nukentėjusioji atsiima ieškinį dėl turtinės žalos iš ERGO, dėl likusios žalos bus sprendžiama, kai bus pateikti įrodymai, pasilieka teisę su šiuo atsakovu išsiaiškinti civiline tvarka

70Nukentėjusiajai draudimo bendrovė atlygino visas su žuvusiojo M. M. laidojimu susijusias nukentėjusios patirtas laidojimo išlaidas, jai yra išmokėta savivaldybės mokama 1040 Lt laidojimo pašalpa, nukentėjusiajai kaltinamojo artimųjų yra pervesta 5000 Lt laidotuvių išlaidoms atlyginti, draudimo bendrovė sutinka atlyginti kapavietės sutvarkymo išlaidas, kai jos bus realiai patirtos, nukentėjusiosios atstovas teisiamajame posėdyje atsisakė nuo reikalavimų draudimo bendrovei, nurodydamas, kad dėl likusios žalos atlyginimo bus sprendžiama, kai bus pateikti įrodymai. Teismas daro išvadą, kad realiai patirta turtinė žala yra atlyginta, civilinei ieškovei pervesta didesnė suma, nei dokumentais pagrįsta patirta turtinė žala, nuo reikalavimo į būsimos žalos atlyginimą šioje byloje yra atsisakyta pasiliekant teisę reikšti reikalavimus civilinio proceso tvarka, draudimo bendrovės pranešimu, sutinkama atlyginti turtinę žalą, kai ji realiai bus patirta, ieškinys dalyje dėl turtinės žalos netenkintinas.

71Nukentėjusioji R. K. civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodė, kad kaltinamasis nepaisė teisės normų – Kelių eismo saugumo taisyklių, sukėlęs pavojų, nepagelbėjo nukentėjusiajam, kai grėsė pavojus gyvybei. R. K. dėl netikėtos ir tragiškos sutuoktinio mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, daug skausmo, pablogėjo jos sveikata. M. M. buvo dalis jos gyvenimo, kurios nebeliko, ši padėtis niekada nepasikeis. Šalia M. M. R. K. jautėsi saugi ir mylima, tačiau dėl kaltų S. B. veiksmų ji jaučia tik nervinę įtampą ir tuštumą, vienatvę, ilgisi praeities. Ji nuolat prisimena baisią tragediją ir negali suprasti, dėl kokių priežasčių S. B. pasielgė taip žiauriai, pažeisdamas žmogiškumą ir visas moralės normas. Ji išgyvena dėl sūnaus, nes kasdien mato jo kančias. R. K. negali ramiai miegoti, sutriko apetitas, vis dažniau jaučia artėjančią depresiją. Sutriko dėmesingumas, darbe ji nebegali susikaupti, pastoviai turi tramdyti savo negatyvias emocijas, norą verkti. R. K. prarado džiaugsmo jausmą, nuolat patiria stresą, bijo dėl savo ir sūnaus ateities. R. K. įprastas gyvenimas, pasitikėjimas žmonėmis yra sugriautas, Jau dabar ji jaučia bendrą organizmo išsekimą, pastovų nuovargį, jos nervų sistema pakrikusi. Dėl neteisėtų S. B. veiksmų R. K. patyrė neturtinę žalą, kurią bendrai vertina 250000 Lt ( t. 5, b. l. 58-63, 137-142).

72Nukentėjusioji R. K. teismo posėdyje nurodė, kad ji nežino, kaip įkainoti žmogaus gyvybę, atimtą orumą. Santuokoje gyveno labai ilgai, 32 metus. M. M. buvo jiems labai brangus, jis labai jais rūpinosi, mokėdavo už butą, nupirkdavo būtiniausius produktus, darydavo valgyti. M. M. labai rūpinosi sūnumi. Jis buvo labai geras, sau nieko nereikalaudamas. Jis visą save atiduodavo, buvo sūnui geras pavyzdys. Po įvykio R. K. prapuolė balsas, ji negali giedoti salėje, parodyti choristams, kaip dainuoti. R. K. darbas susijęs su įkvėpimu, jai reikia įkvėpti, uždegti žmones, dabar tai padaryti sunku. Ji blogai miega, visada jaučiasi pavargusi.

73Nukentėjusysis S. M. civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodė, kad S. B. padaryti nusikaltimai turėjo neigiamų pasekmių. S. B. neteisėtais veiksmais buvo pažeista ne tik M. M. teisė į gyvybę, bet ir S. M. teisė į šeimą. S. M., nors ir yra sulaukęs pilnametystės, gyveno bute kartu su tėvu. Nuo pat mažens S. M. jautė tėvo meilę, jo paramą, artimai bendravo su M. M.. Tėvas dažnai gamindavo S. M. maistą, kai motina būdavo koncertinėse išvykose, rūpinosi sūnumi, atstodamas jam tėvą ir motiną. Dabar S. M. visa tai prarado. Kasdienybe tapo amžina nervinė įtampa, bemiegės naktys, neigiamos emocijos ir mintys. S. M. neįsivaizduoja, kaip jam reikės toliau gyventi. Jam tapo sunku susikaupti, tęsti mokslus, siekti užsibrėžto tikslo. Tai, kas anksčiau jam buvo lengva ir teikė džiaugsmą, dabar reikalauja didelių pastangų ir nebedžiugina. S. M. jaučia viduje atsiradusią tuštumą, kurios niekas negali užpildyti, jo nuotaikos nenustoja svyruoti, jis dažnai būna liūdnas ir su niekuo nenori bendrauti. Dėl S. B. veiksmų S. M. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 250000 Lt ( t.5, b. l. 94-99, 143-148).

74Nukentėjusysis S. M. teismo posėdyje nurodė, kad reiškia 250000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl to, jog S. B. atėmė iš jo tėvą, S. M. gyvenimas pasikeitė. Tėvas užaugino S. M., mama yra menininkė, daug važinėdavo, eidavo į darbą. Tėvas buvo vyresnio amžiaus, būdavo su S. M., jis nėjo į darželį. Tėvas buvo S. M. gyvenimo ramstis, būdavo gera grįžti į namus, kur laukdavo tėvas. Tėvas buvo jam daugiau nei draugas. Tėvas maitindavo S. M., pirkdavo jam rūbų, rūpinosi namų ūkiu.

75Nukentėjusioji N. K. civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodė, kad ji dėl netikėtos ir tragiškos mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, daug skausmo, pablogėjo jos sveikata. N. K. gyveno atskirai nuo tėvo, tačiau palaikė su juo glaudžius ryšius, nuolat skambindavo, atvažiuodavo su šeima į svečius. Tėvas buvo geriausias N. K. draugas, be to, geras, rūpestingas senelis. M. M. meilė suteikdavo N. K. jėgų, padėdavo sunkiausiais gyvenimo periodais nesusirgti depresija, nepasiduoti neigiamoms emocijoms. N. K. negali pamiršti šios baisios tragedijos, nuolat apie ją galvoja, taip pat galvoja apie tai, kad S. B. galėjo pasielgti kitaip – iškviesti medikus, tėvas būtų gyvas. N. K. sutriko miegas, ji nebegali ramiai užmigti, dažnai pabunda, vartoja raminamus vaistus. Paūmėjo liga – astmos priepuoliai. N. K. kreipėsi į VšĮ „Moters sveikatos centras“, jai buvo diagnozuotas nerimo sutrikimas, nemiga, smegenų arterijos kamieno sindromas, išrašyti vaistai. Ji nebegali susikaupti darbe, pablogėjo atmintis, dėl nervinio streso negali tinkamai atlikti savo darbinių pareigų, gauna pastabų už netinkamai atliekamą darbą. N. K. tapo sunku bendrauti su aplinkiniais, bet koks artimųjų palaikymas sukelia neigiamus prisiminimus apie netektį, dėl šių priežasčių N. K. yra nuolat įsitempusi, bijo, kad neištvers, jos sukaupta nervinė įtampa išsilies šeimoje. Ji buvo privesta išeiti iš darbo, šiuo metu gydosi VšĮ Kaišaidorių psichikos sveikatos centre. Dėl neteisėtų S. B. veiksmų N. K. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 100000 Lt ( t. 5, b. l. 81-85, 131-136).

76Medicinos dokumentų 2014-07-25 išrašo duomenimis, N. K. kreipėsi į VšĮ „Moters sveikatos centras“ dėl pablogėjusios sveikatos, skundėsi galvos skausmu, nerimu, blogu miegu, dažnu širdies plakimu ir skausmu, galvos svaigimu, mėtė į šonus, sunkiai vaikščiojo. Diagnozuota nerimo sutrikimas, nemiga, smegenų arterijos kamieno sindromas. Gydyta su pertraukomis, būklė patenkinama, tačiau išlieka galvos skausmas ir svaigimas ( t. 5, b. l. 91).

77Nukentėjusioji N. K. paaiškino, kad prieš 7 metus labai dažnai matydavosi su tėvu, mama gyveno netoliese, jis dažnai su S. M. ateidavo, vos ne kas savaitę. Kai mirė mama, nebuvo vietos, kur ir dėl ko susitikti, tačiau pastoviai bendravo telefonu. N. K. 57 metai, nuo 1981 m. ji gyvena Kaišiadoryse, ten apsigyveno prieš tėvui sudarant santuoką. Gruodžio 3 d. tėvui suėjo 85 metai, buvo džiugu, kad jis sveikas, niekuo nesiskundžia. Į Kaišiadoris jis anksčiau labai dažnai atvažiuodavo, padėdavo statyti namelį, po to ryšiai sumažėjo, nes buvo garbaus amžiaus, bijodavo važiuoti automobiliu. N. K. sveikata labai sutriko, ji išėjo iš darbo, nes negalėjo eiti savo pareigų. Ji serga bronchine astma, paūmėjo priepuoliai. Ji kreipėsi į psichologą, N. K. pasiūlė kitą darbą, kitas pareigas, mažiau apmokamas, bet jų nenorėjo, pasiėmė 4 mėn. išmoką ir išėjo.

78ERGO Insurance SE 2014-10-15 pranešimo duomenimis, išmokėta visa Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. numatyta 5000 Eur neturtinės žalos draudimo išmokos suma, kuri civiliniams ieškovams N. K., R. K. ir S. M. padalinta lygiomis dalimis – po 5754,66 Lt ( t. 6, b. l. 60).

79Ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkintini iš dalies.

80Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

81Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

82Teismas vertina, kad nukentėjusiųjų paaiškinimais yra įrodyta, kad dėl M. M. mirties nukentėjusiems – jo sutuoktinei R. K., sūnui S. M., dukrai N. K. padaryta neturtinė žala, pasireiškusi dvasiniais išgyvenimais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija. Nukentėjusieji patyrė didelius ir ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, nukentėjusieji R. K. ir S. M. - neturtinio pobūdžio jų gyvenimo kokybės įvairiose srityse pasikeitimus.

83Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Šios bylos duomenimis – nusikalstama veika sukeltos nepataisomos pasekmės – žmogaus mirtis. Artimieji patyrė papildomų dvasinių išgyvenimų dėl, jų supratimu, nežmoniško elgesio su nukentėjusiuoju, ne tik pačiam nesuteikiant jam pagalbos, bet ir paliekant uždarytą garaže.

84Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Neturtinė žala šioje byloje padaryta kaltinamojo S. B. neatsargiais ir tyčiniais veiksmais, kaltinamasis eismo įvykį sukėlė dėl šiurkštaus neatsargumo, padarydamas antrą, tyčinę, nusikalstamą veiką, sukėlė nukentėjusiems papildomų dvasinių išgyvenimų. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį - dirbantis, į nukentėjusiųjų ryšių su mirusiuoju pobūdį. Teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad nukentėjusysis S. M., nors gyveno kartu su tėvu, yra pasiekęs pilnametystę, žuvusiajam įvykio metu buvo 85 metai. Žuvusiojo dukra N. K. nuo 1981 m. su tėvu negyvena, gyvena kitame mieste, ryšius, kaip nurodo pati, paskutiniu metu palaikė daugiausia telefonu.

85Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika analogiškose bylose. Kaip pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4/2011, neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 str. 5 d., nukentėjusiesiems buvo priteista ir 150000 Lt, ir 120000 Lt, ir 50000 Lt, ir 40000 Lt, ir 25000 Lt, ir 20000 Lt ( kasacinės bylos Nr. 2K-196/2009, 2K-322/2009, 2K-353/2009, 2K-399/2009).

86Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai R. K. atlygintina 50000 Lt neturtinė žala, nukentėjusiajam S. M. atlygintina 45000 Lt neturtinė žala, nukentėjusiajai N. K. – 25000 Lt turtinė žala. Bylos duomenimis, ERGO Insurance SE atlygino nukentėjusiems po 5754,66 Lt, ši suma įskaitytina į atlygintinos neturtinės žalos dydį.

87Ieškinys byloje pareikštas trims atsakovams : ERGO Insurance SE, kaltinamajam, V. B..

88CK 6.254 straipsnio 1 d. numatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Šio str. 2 d. numatyta, kad, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

89Šioje byloje ERGO Insurance SE pareigos atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą pagrindas yra sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis taip pat Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPDĮ) 2001 m. birželio 14 d. Nr. IX-378 įstatymas (2007-05-17 įstatymo Nr. X-1137 red.). Pagal TPVCAPDĮ 11 str. ( aktuali red.) draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą neturinę žalą ribojama 5000 eurų suma. ERGO Insurance SE sumokėjo nukentėjusiems maksimalaus dydžio, numatyto TPVCAPDĮ 11 str., sumą neturtinei žalai atlyginti, 5000 Eur, po 5754,66 Lt, todėl savo pareigą įvykdė pilnai.

90Ieškinys pareikštas solidariai automobilio savininkei V. B. ir kaltinamajam S. B..

91Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2001 pasisakyta, kad įstatymas neduoda didesnio pavojaus šaltinio valdytojo apibrėžimo, bet nurodo tam tikrus asmenis, kurie gali būti atsakingi už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Tarp jų yra automobilių valdytojai. Tuo pasakyta, kad automobilis gali būti didesnio pavojaus šaltiniu, o už jo, kaip didesnio pavojaus šaltinio, padarytą žalą turi atsakyti valdytojas. Teismų praktika apibrėžė, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra organizacija ar fizinis asmuo, valdantis didesnio pavojaus šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 28 4 punktas). Valdytojas Civilinio kodekso 493 straipsnio prasme nereiškia asmens, įgyvendinančio valdymą kaip daiktinę teisę, o reiškia asmenį, vykdantį veiklą, susijusią su didesnio pavojaus šaltiniu. Šios veiklos vykdymas reiškia rizikos už galimą žalą prisiėmimą ir tai sudaro pagrindą asmeniui atsakyti už žalą, padarytą to objekto. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veikla, susijusi su didesnio pavojaus šaltiniu, gali pasibaigti dėl daiktinės teisės į objektą pasibaigimo (nuosavybės ir kitų daiktinių teisių pabaigos ar perleidimo kitiems asmenims), dėl prievolinių teisinių santykių, kurie buvo pagrindas valdyti objektą, pasibaigimo (vienašalio sandorio atšaukimo, sutarties pasibaigimo arba nutraukimo ir pan.), dėl teisėtų kitų asmenų veiksmų ar aktų, kurie nutraukia asmens veiklą, susijusią su didesnio pavojaus šaltinio valdymu (transporto priemonės paėmimas laikinai pasinaudoti pareigūno paliepimu, administraciniu aktu ir pan.). Taip pat pripažįstamas didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklos, susijusios su didesnio pavojaus šaltiniu, nutraukimas dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų (vagystės, panaudojimo be valdytojo valios ir kt.). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokioms sąlygoms esant gali pasibaigti asmens veikla, susijusi su didesnio pavojaus šaltinio valdymu, dėl neteisėto transporto priemonės užvaldymo, padaryto trečiojo asmens. Neteisėto užvaldymo atveju esminę reikšmę turi valdytojo valia ir trečiojo asmens veikimo pobūdis bei aplinkybės. Teismų praktika pripažino, kad neteisėtu užvaldymu laikomas didesnio pavojaus šaltinio valdymas be valdytojo sutikimo, leidimo, ar žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 28 6 punktas). Neteisėto transporto priemonės užvaldymo atveju turi būti nustatyta, jog automobilio valdytojas neperdavė transporto priemonės naudotis kitam asmeniui, neleido ja naudotis, taip pat jokiu kitu būdu neišreiškė pritarimo, kad transporto priemone naudosis kitas asmuo. Trečiojo asmens veiksmai pasinaudojant kito asmens transporto priemone turi būti priešingi teisei ir valdytojo valiai, kuri aiškiai išreiškia jo nenorą perduoti automobilį naudotis kitam asmeniui. Šias aplinkybes turi įrodyti didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, nurodantis neteisėtą automobilio užvaldymą kaip atsikirtimų pagrindą. Šioje nutartyje nurodyta, kad po eismo įvykio atsakovas V. V. nepareiškė jokių pretenzijų dėl automobilio naudojimo, priešingai, baudžiamosios bylos tyrimo metu abu šie atsakovai nurodė automobilį naudojus su valdytojo sutikimu. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo teismų praktikos suformuluota nuostata, kad trečiojo asmens pasinaudojimas automobiliu turi būti aiškiai prieš valdytojo valią, kuris ne tik neturi perduoti kitam asmeniui valdymo, bet ir jokiu būdu nerodyti pritarimo dėl jo naudojimo. Atsakovas V. V., sudarydamas sąlygas atsakovui D. D. pasinaudoti transporto priemone, aiškiai neišreiškė savo valios, kad D. D. mašinos negali imti ir ja važiuoti, todėl pripažinti transporto priemonės užvaldymo neteisėtu nebuvo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė šį didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės pasibaigimo pagrindą. Pasinaudojimas automobiliu šiuo atveju vertintinas buvęs su valdytojo leidimu, tik pažeidžiant teisės aktų nustatytą transporto priemonių perdavimo naudotis tvarką, todėl valdytojas ir asmuo, pasinaudojęs transporto priemone, turi atsakyti solidariai.

92Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-846-186/2008 pasisakyta, kad įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad nėra nustatyta aplinkybių, rodančių, jog automobilį „BMW“, T. M. paėmė prieš savininko valią, juo disponavo neteisėtai, todėl negalima daryti išvados, kad V. U. šiuo atveju neatsakingas už savo nuosavybės panaudojimą. Pagal formuojamą teismų praktiką už daikto panaudojimą visuomet atsako jo savininkas, todėl perduodamas savo turtą valdyti ir naudoti kitiems asmenims, savininkas prisiima ir su tuo susijusią riziką, todėl turi imtis priemonių apsaugoti savo turtą nuo praradimo, sugadinimo ar neteisėto jo panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-30-2013).

93Valdytojas, kuris leido naudotis didesnio pavojaus šaltiniu kitam asmeniui, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką (neįforminęs dokumentų, pasibaigus jų galiojimo laikui ir pan.) ir asmuo, naudojęs transporto priemonę su valdytojo sutikimu, tačiau pažeisdamas teisės aktų nustatytą jų perdavimo tvarką ( be dokumentų įforminimo, pasibaigus dokumentų galiojimo laikui ir pan.) atsako už padarytą žalą solidariai.

94Šios bylos duomenimis, V. B., nors pati eismo įvykyje nedalyvavo, perdavė automobilį vairuoti šios teisės neturinčiam asmeniui, S. B.. Perdavimas vairuoti suprantamas kaip laikino naudojimosi turtu sutartis. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 57 p. (red. galiojusi iki 2014 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad tokiu atveju privalomas transporto priemonės įregistravimo reikalavimas netaikomas, taip pat nėra nustatyta kokia nors privaloma tokios sutarties forma ar perdavimo įforminimas kitokiais dokumentais (įgaliojimu ar kt.). Tačiau būtina atsižvelgti, kad kalbama apie didesnio pavojaus šaltinio perleidimą ar perdavimą naudotis. Tokios priemonės savininkas privalo pasirūpinti, kad ji nekeltų pavojaus aplinkiniams. Tokią pareigą jis turi naudodamasis jam priklausančia transporto priemone. Ši pareiga savininkui išlieka ir tuomet, kai jis didesnio pavojaus šaltinį perleidžia ar perduoda naudotis kitiems asmenims. Tokiu atveju savininkas privalo įsitikinti, kad didesnio pavojaus šaltinis yra tvarkingas ir saugus, atitinka jam keliamus reikalavimus, o asmuo, kuriam priemonė perduodama, turi teisę ir galimybę perduodamą priemonę naudoti teisėtai ir saugiai.

95Šios bylos duomenimis, automobilis perduotas neturinčiam teisės jo vairuoti asmeniui. Tik teisėtai perleidęs transporto priemonę kitam asmeniui naudotis įstatymų nustatyta tvarka, automobilio savininkas nustoja būti didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir perkelia atsakomybę kitam teisėtam valdytojui. O kuomet netinkamas didesnio pavojaus šaltinis perduodamas naudotis asmeniui, neturinčiam tokios teisės, perdavimas pripažįstamas neteisėtu ir kaltu veiksmu, sudariusiu sąlygas (esančiu priežastimi) žalai atsirasti. Tokios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti visas deliktinės atsakomybės sąlygas (CK 6.263).

96Remiantis aukščiau išdėstytu, už neturtinę žalą nukentėjusiems atsako solidariai V. B. ir S. B..

97Sąskaitos išrašo duomenimis, R. K. sumokėjo 600 Lt už advokato paslaugas pagal sąskaitą faktūrą IB14-19 ir sąskaitą faktūrą IB14-20 ( t.5, b. l. 80), sumokėjo 3000 Lt už advokato paslaugas.

98Sąskaitos išrašo duomenimis, N. K. sumokėjo 500 Lt už advokato paslaugas pagal sąskaitą faktūrą IB14- 18 ( t.5, b. l. 93).

99Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, dokumentais pagrįstų išlaidų dydį, daro išvadą, kad išlaidų advokato darbui apmokėti dydis neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, priteistinas iš kaltinamojo.

100Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas vertina, kad vien formalus kaltės pripažinimas aktyviai neprisidedant prie veikos aplinkybių nustatymo, ignoruojant nukentėjusiųjų prašymus pašalinti jų abejones dėl įvykio, neatspindi nuoširdaus gailėjimosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

101Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

102Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie neatsargių nusikaltimų ir nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis neteistas (t. 3, b. l. 94-96), administracine tvarka baustas ( t. 3, b. l. 97-99), dirba, charakterizuojamas teigiamai (t. 5, b. l. 159-161), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas ( t. 3, b. l. 101),VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre įskaitą negydytas ( t. 3, b. l. 100, 102). 2011 m. liepos 5 d. nutarimu pagal ATPK 124 str. 6 d. 124 1 str. 7 d. S. B. buvo skirta 1250 Lt bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 2 mėnesiams ( t. 3, b. l. 99).

103Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybės pavojingumą: 10 kartų baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų 4 kartus - dėl nustatyto greičio viršijimo, nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, kaip nurodė pats, tyčia sudarydamas pavojingą situaciją, vietoje, kur gali vaikščioti žmonės, slysdamas „ralio stiliumi“. Teismas vertina, kad kaltinamajam buvo akivaizdus padaryto sužalojimo sunkumas, jis, būdamas šalia gyvenamosios vietos, turėdamas mobilų telefoną, ne tik nedelsdamas nekvietė pagalbos, bet ėmėsi veiksmų siekdamas išvengti atsakomybės, pats pasislėpė, vartojo alkoholį. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pasižymėjo ypatingu cinizmu. Bausmės tikslai, nors jis nusikalto pirmą kartą, gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas, nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgia į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jauną kaltinamojo amžių, siekdamas išsaugoti teigiamus socialinius ryšius – turi žmoną, tėvus, seserį, daro išvadą, kad bausmės dydis nustatytinas artimas BK 281 str. 5 d., 144 str. sankcijose numatytam vidurkiui.

104Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2009 pasisakyta, jog kasaciniame skunde teigiama, kad teismas nuteistajam pagal BK 144 straipsnį ir BK 281 straipsnio 5 dalį paskirtas bausmes turėjo bendrinti apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms BK 11 straipsnio prasme. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., apysunkis ir nesunkus nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu. BK 10 straipsnis nustato dvejas nusikalstamų veikų rūšis: nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. A. P. padaryta BK 144 straipsnyje numatyta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalį yra nesunkus nusikaltimas, o BK 281 straipsnio 5 dalyje – neatsargus nusikaltimas, taigi abi veikos yra priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai – nusikaltimams. Pagal BK 11 straipsnio 2 dalį nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius (BK 11 straipsnio 3-6 dalys). Tuo tarpu neatsargūs nusikaltimai į kategorijas neskirstomi. Tačiau jie taip pat skiriasi savo pavojingumu, kurį parodo laisvės atėmimo bausmės dydis, numatytas atitinkamo BK specialios dalies straipsnio sankcijoje ir pagal tai juos galima palyginti su tyčiniais nusikaltimais. BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija nustato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Taigi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytas neatsargus nusikaltimas pagal sankcijos dydį prilygsta tyčiniam sunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 5 dalis). Tačiau kadangi BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra neatsargus, jis negali būti sunkiu nusikaltimu, kadangi sunkiu nusikaltimu gali būti tik tyčinis nusikaltimas. Taigi savo pavojingumu neatsargus nusikaltimas gali būti prilyginamas nesunkiam ar apysunkiam nusikaltimui. Kolegija laiko, kad teismai tinkamai bendrino bausmes sudėjimo būdu.

105Teismas vertina, kad S. B. padarytos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą, padarytos realiąja sutaptimi, bausmės bendrintinos, taikant dalinį sudėjimą.

1062014 m. sausio 24 d. nutarimo duomenimis, buvo paskelbta S. B. paieška ( t. 3, b. l. 34). S. B. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. numatyta tvarka 2014 m. sausio 25 d., 18.45 val. (t. 3, b. l. 64), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartimi S. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui nuo 2014 m. sausio 25 d. (t. 3, b. l. 113-115). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartimi kardomosios priemonės-suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui nuo 2014 m. vasario 25 d. (t. 3, b. l. 125-127). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartimi kardomosios priemonės-suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams nuo 2014 m. kovo 25 d. (t. 3, b. l. 148-150). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi kardomosios priemonės-suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams nuo 2014 m. gegužės 25 d. (t. 3, b. l. 169-171). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams nuo 2014 m. liepos 25 d. (t. 5, b. l. 25-27). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. (t. 6, b. l. 226-28 ). Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., kardomajame kalinime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę. Kardomoji priemonė – suėmimas paliktina nepakeista.

107Prie bylos esantys vokai su vaizdo ir garso įrašais ir DNR tyrimu saugotini su byla.

10810 Lt ir čekis, rasti pas M. M., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini R. K..

109Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

Nutarė

110S. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., skirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

111S. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 144 str., skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

112Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti taikant dalinį sudėjimą, skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

113Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

114Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. lapkričio 24 d.

115Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2014 m. sausio 25 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d.

116Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

117R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš V. B. ir S. B. solidariai 44245,34 Lt R. K. neturtinei žalai atlyginti

118S. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš V. B. ir S. B. solidariai 39245,34 Lt S. M. neturtinei žalai atlyginti.

119N. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš V. B. ir S. B. solidariai 19245,34 Lt N. K. neturtinei žalai atlyginti

120Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., išieškoti iš S. B. 3600 Lt nukentėjusiosios R. K. išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti, 500 Lt nukentėjusios N. K. išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

121Vokus su vaizdo ir garso įrašais ir DNR tyrimu saugoti su byla.

12210 Lt ir čekį nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. K..

123Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, sekretoriaujant... 2. S. B., asmens kodas ( - ) gim. ( - ) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis,... 3. S. B., 2014 m. sausio 24 d., apie 12.00 val., mūrinių garažų teritorijoje,... 4. Kaltinamasis kaltu prisipažino pilnai. Nurodė, kad pasinaudos teise parodymų... 5. Nukentėjusysis S. M. paaiškino, kad kaltinamasis yra jų kaimynas. Sausio 24... 6. Nukentėjusioji R. K. paaiškino, kad įvykio dieną ji buvo nuėjusi į... 7. Nukentėjusioji N. K. paaiškino, kad apie įvykį ji sužinojo šeštadienį... 8. Liudytojas G. B., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Kriminalinės... 9. Liudytojas Pavel Šilobrit, Kelių policijos pareigūnas, parodė, kad buvo... 10. Liudytojas E. L., Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės 1... 11. Liudytojas R. K. paaiškino, kad jis yra S. B. bendradarbis. Po pietų jam... 12. Liudytoja D. B. paaiškino, kad įvykio dieną ji išėjo į darbą apie 6.45... 13. Liudytojas A. B. paaiškino, kad jam paskambino policija, kai jis buvo darbe.... 14. Liudytoja V. B. paaiškino, kad įvykio dieną ji buvo darbe. Apie 08.30 val.... 15. Liudytojas G. J. parodė, kad S. B. yra jo merginos brolis. G. J. važiuojant... 16. Liudytojas O. G. paaiškino, kad jis yra S. B. bendradarbis. Buvo darbo diena,... 17. Liudytojas E. G., paaiškino, kad įvykio dieną jis su sūnumi važiavo į... 18. Liudytojas Boris Blank, dirbantis Vilniaus apskrities VPK Smurtinių... 19. Liudytojas T. B., dirbantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus... 20. Specialistas S. L., Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos... 21. Specialistas V. L., eismo įvykių tyrimų vyriausiasis ekspertas, paaiškino,... 22. Informacijos bendrajame pagalbos centre duomenimis, 2014 m. sausio 24 d., 13.00... 23. Pranešimo bendrajame pagalbos centre duomenimis, 2014 m. sausio 24 d., 16.05... 24. Vietos apžiūros 2014 m. sausio 24 d. protokolo duomenimis, ( - ), esančiame... 25. Papildomos įvykio vietos apžiūros 2014 m. sausio 27 d. protokolo duomenimis,... 26. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2014-02-03... 27. Daiktų, dokumentų pateikimo 2014 m. sausio 30 d. protokolo duomenimis, G. B.... 28. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo 2014 m. sausio 25 akto duomenimis,... 29. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2014 m.... 30. Automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. ( - ) apžiūros 2014 m. sausio 27... 31. Daiktų, dokumentų pateikimo 2014 m. sausio 27 d. protokolo duomenimis, A. B.... 32. Apžiūros 2014 m. sausio 27 d. protokolo duomenimis, automobilio „BMW... 33. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2014 m. vasario 6 d. rašto... 34. Apžiūros 2014 m. vasario 21 d. protokolo duomenimis, užfiksuota garso... 35. Vaizdo įrašo apžiūros 2014 m. vasario 3 d. protokolo duomenimis,... 36. UAB „Lukoil Baltija“ 2014-01-24, 09.46.34, kvito Nr. 765279/114 duomenimis,... 37. Vaizdo įrašo 2014 m. vasario 10 d. protokolo duomenimis, vaizdo įraše... 38. Vaizdo įrašo apžiūros 2014 m. kovo 6 d. protokolo duomenimis, vaizdo... 39. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 40. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2014 m. kovo 17 d. išvados Nr.... 41. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2014 m. kovo 13 d. išvados Nr.... 42. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2014 m. birželio 3 d. išvados... 43. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2014 m. birželio 5 d. išvados... 44. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 45. Specialistės I. B. 2014 m. balandžio 24 d. paaiškinimo duomenimis, tyrimo... 46. „Autobusubilietai.lt“ e-parduotuvės pranešimo duomenimis, G. J.... 47. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Prevencijos poskyrio vyresniojo... 48. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 49. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarties duomenimis,... 50. Techninių priemonių panaudojimo 2014-02-13 protokolo duomenimis, užfiksuotas... 51. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014 m.... 52. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 53. Kaltinamasis S. B. kaltę pripažino.... 54. Nukentėjusiojo S. M. parodymais, jo tėvas, M. M., 2014 m. sausio 24 d., apie... 55. Teismas vertina, kad nėra pagrindo netikėti specialistų išvadomis, jog M.... 56. Kompleksinio teismo medicinos – eismo įvykio tyrimo, M. M. kūno tyrimo... 57. Teismas vertina, kad, nors ant įvykyje dalyvavusio automobilio,... 58. Kaltinamasis S. B. atsisakė duoti parodymus. S. B. parodymuose ikiteisminio... 59. Bylos nagrinėjimo metu surinktais įrodymais nustatyta, jog S. B., vairuodamas... 60. S. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos... 61. Taip pat S. B. kaltinamas palikimu be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus... 62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutartyje baudžiamojoje... 63. Teismas vertina, kad šios bylos aplinkybės yra analogiškos, nurodytoms... 64. S. B., kaip matyti iš techninių priemonių panaudojimo 2014-02-13 protokolo... 65. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja,... 66. Nukentėjusioji R. K. byloje pareiškė ieškinį turtinei 13507,00 Lt ir... 67. Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos R. K. nurodė, kad M. M. buvo... 68. ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo 2014-1015 pranešimo duomenimis, R. K.,... 69. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas advokatas V. K. teisimajame... 70. Nukentėjusiajai draudimo bendrovė atlygino visas su žuvusiojo M. M.... 71. Nukentėjusioji R. K. civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodė,... 72. Nukentėjusioji R. K. teismo posėdyje nurodė, kad ji nežino, kaip įkainoti... 73. Nukentėjusysis S. M. civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodė,... 74. Nukentėjusysis S. M. teismo posėdyje nurodė, kad reiškia 250000 Lt dydžio... 75. Nukentėjusioji N. K. civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodė,... 76. Medicinos dokumentų 2014-07-25 išrašo duomenimis, N. K. kreipėsi į VšĮ... 77. Nukentėjusioji N. K. paaiškino, kad prieš 7 metus labai dažnai matydavosi... 78. ERGO Insurance SE 2014-10-15 pranešimo duomenimis, išmokėta visa Lietuvos... 79. Ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkintini iš dalies.... 80. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas... 81. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad... 82. Teismas vertina, kad nukentėjusiųjų paaiškinimais yra įrodyta, kad dėl M.... 83. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra... 84. Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą... 85. Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, remiasi ir... 86. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir... 87. Ieškinys byloje pareikštas trims atsakovams : ERGO Insurance SE,... 88. CK 6.254 straipsnio 1 d. numatyta, kad įstatymų ar... 89. Šioje byloje ERGO Insurance SE pareigos atlyginti nukentėjusiems padarytą... 90. Ieškinys pareikštas solidariai automobilio savininkei V. B. ir kaltinamajam... 91. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje... 92. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje 93. Valdytojas, kuris leido naudotis didesnio pavojaus šaltiniu kitam asmeniui,... 94. Šios bylos duomenimis, V. B., nors pati eismo įvykyje nedalyvavo, perdavė... 95. Šios bylos duomenimis, automobilis perduotas neturinčiam teisės jo vairuoti... 96. Remiantis aukščiau išdėstytu, už neturtinę žalą nukentėjusiems atsako... 97. Sąskaitos išrašo duomenimis, R. K. sumokėjo 600 Lt už advokato paslaugas... 98. Sąskaitos išrašo duomenimis, N. K. sumokėjo 500 Lt už advokato paslaugas... 99. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad... 100. Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas... 101. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos 102. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia atsakomybę... 103. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybės pavojingumą:... 104. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartyje baudžiamojoje... 105. Teismas vertina, kad S. B. padarytos veikos labai nesiskiria pagal... 106. 2014 m. sausio 24 d. nutarimo duomenimis, buvo paskelbta S. B. paieška ( t. 3,... 107. Prie bylos esantys vokai su vaizdo ir garso įrašais ir DNR tyrimu saugotini... 108. 10 Lt ir čekis, rasti pas M. M., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini R.... 109. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 110. S. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 111. S. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 112. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti... 113. Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.... 114. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. lapkričio 24 d.... 115. Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę... 116. Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.... 117. R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš V. B. ir S. B.... 118. S. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš V. B. ir S. B.... 119. N. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš V. B. ir S. B.... 120. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., išieškoti iš S. B. 3600... 121. Vokus su vaizdo ir garso įrašais ir DNR tyrimu saugoti su byla.... 122. 10 Lt ir čekį nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. K..... 123. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo...