Byla 2-1359/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2385-601/2010 pagal ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Kapitalo draudimo brokeris“ ieškinį atsakovui G. T. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovas LUADBB „Kapitalo draudimo brokeris“ 2010 m. gegužės 13 d. Kauno apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė priteisti jo naudai iš atsakovo G. T. , buvusio UADBB „Kapitalo draudimo brokeris“ akcininko ir direktoriaus, 66 000 Lt žalą ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 4-9). Taip pat prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovo pinigines lėšas. Nurodė, kad atsakovo nekilnojamasis turtas yra įkeistas, todėl išieškoti iš jo be įkaito davėjo rašytinio sutikimo negalima.

4Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi (b. l. 10-11) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą teismas motyvavo tuo, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio, atsakovas – fizinis asmuo, todėl pareikšto reikalavimo suma laikytina didele. Didelė ieškinio suma padidina sprendimo neįvykdymo grėsmę, nes sužinojęs apie ieškinį atsakovas gali bandyti parduoti, įkeisti, paslėpti, kitaip realizuoti (apsunkinti) turtą, apsunkindamas sprendimo vykdymą ir jo vykdymą padarydamas neįmanomą. Kadangi atsakovo nekilnojamasis turtas įkeistas, areštuotinos atsakovo piniginės lėšos.

5Atsakovas G. T. atskiruoju skundu (b. l. 14-16) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad:

61. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien didelė reikalavimo suma pati savaime nereiškia, jog visais atvejais kyla sprendimo neįvykdymo rizika. Net ir esant didelei reikalavimo sumai, teismas turi komplektiškai vertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų įvertinti atsakovo finansinius pajėgumus įvykdyti teismo sprendimą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie didelę ieškinio sumą atsakovui yra nepagrįsta.

72. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-949/2008 AB „fly-LAL-Lithuanian Airlines“ v. Latvijos įmonė „Air Baltic Corporation“ pripažino, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi įvertinti ieškinyje nurodytus teisinius ir faktinius motyvus, kurie prima facie patvirtintų ir būtų pakankami manyti, jog ieškinys preliminariai yra tenkintinas. Atsakovo deliktinę atsakomybę ieškovas kildina iš atsakovo UADBB „Kapitalo draudimo brokeris“ vardu 2007 m. sausio 4 d. (18 000 Lt) ir 2008 m. lapkričio 19 d. (48 000 Lt) sudarytų sandorių, kurie esą juridiniam asmeniui yra ekonomiškai nenaudingi, neprotingi, neteisingi, nesąžiningi (CK 1.5 str.). Kadangi ieškovas pačių sandorių neginčija, a priori aišku, kad ieškinys nepagrįstas, todėl nėra reikalo, užtikrinant ieškovo turtinius interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

83. Į areštuotą sąskaitą darbdavys perveda atsakovui atlyginimą, kurį šis naudoja savo ir savo šeimos būtiniems poreikiams tenkinti, mokėti mokesčius.

94. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalį, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išnagrinėjo nepranešęs atsakovui, nesant atitinkamo ieškovo prašymo ir pagrindo nepranešti atsakovui.

10Ieškovas LUADBB „Kapitalo draudimo brokeris“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 19-20) skundą laiko nepagrįstu ir prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, jog visas atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas, o išieškoti iš įkeisto turto galima tik turint įkaito davėjo sutikimą. Ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių atsakovo galimybėmis įvykdyti sprendimą, jei jis bus palankus ieškovui. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė įvykdyti sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c. b. Nr. 2-568/2005).

11Ieškovas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ieškinio pagrįstumas nesvarstomas. Ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c. b. Nr. 2-579/2005).

12Atskirasis skundas atmestinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde, jei priimtas, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

14Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

15Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl šiuo aspektu priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

16Atskiruoju skundu apeliantas ginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, kurio buvimo nepatvirtina ieškovo pateikti įrodymai; ieškinio pagrįstumą kaip aplinkybę, kuri yra svarbi svarstant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą nepranešus atsakovui.

17CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, įvykdymą. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada būna nukreiptas į ateitį, užtenka nustatyti, kad sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, o ne kad sprendimo vykdymas neabejotinai pasunkės ar taps neįmanomas. Teismui sprendžiant, ar būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirminėje civilinio proceso stadijoje (vos iškėlus bylą) ir iš šiandieninių pozicijų žvelgiant į ateitį, išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo gali būti faktinė (pvz., skolininkas sudarė preliminarią sutartį, įdėjo skelbimą dėl turto perleidimo, nuosavybės teise valdomas turtas lygus arba nežymiai viršija skolas tretiesiems asmenims) ar tik hipotetinė (teoriškai įmanoma). Taigi juridinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretūs faktiniai duomenys arba aplinkybės (modeliuojama situacija), leidžiantys pagrįstai manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos neigiamos pasekmės. Konkretūs faktiniai duomenys nustatomi atsižvelgiant į prievolės dydį, rūšį (sutartinė/deliktinė, solidari/subsidiari/dalinė, pirminė/regresinė, pagrindinė/papildoma, (ne)tiesioginė civilinė atsakomybė); į atsakovo statusą (fizinis/juridinis asmuo), jo turtinę padėtį, ūkinę-komercinę veiklą ir pan. Aplinkybės (modeliuojama situacija) siejamos su atsakovo elgesiu, kuris tiesiogiai gali ir nepažeisti teisės aktų reikalavimų, bet ieškovui gali būti nenaudingas. Pvz., atsakovas nuosavybės teise turimu turtu (lėšomis) užtikrina savo ir/ar trečiųjų asmenų prievolių tinkamą įvykdymą. Tad jei kyla realus pavojus, kad ieškovo teisės, priverstinai vykdant sprendimą, gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama išlaikyti atsakovo turtinę padėtį status quo. Tai leistų tikėtis ieškovui, jog jei ieškinys bus patenkintas, jo naudai priimtas teismo sprendimas bus įvykdytas.

18Teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.) pripažįstama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas tada, kai vyksta turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė ieškinio suma objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškinio suma yra ne vienintelė, bet viena iš pagrindinių aplinkybių, kuri gali patvirtinti ar paneigti grėsmę, kad teismo sprendimas, jei jis bus palankus ieškovui, gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas gali pasunkėti. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvu, kad ieškinio dydis turi būti vertinamas ne absoliučiu skaičiumi, bet subjektyviai, t. y. ar konkrečiam subjektui ieškinio suma yra didelė. Nors pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę kiekviena iš jųs turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.), bet paskirstydamas įrodinėjimo naštą teismas taip pat atsižvelgia į tai, kuriai šaliai paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje nr. 2-1422/2009). Geriausiai savo turtinę padėtį žino, taigi ir gali įrodyti atsakovas. Tačiau skųsdamas žemesnės instancijos teismo nutartį apeliantas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, pvz., apie nuosavybės teise priklausantį turtą, jo vertę, prievolių įvykdymo užtikrinimą, išrašų iš banko sąskaitų, kad būtų galima nustatyti, ar jo finansinė padėtis stabili ir gera, o pareikšto ieškinio suma (66 000 Lt) jam nėra didelė (pirmas skundo argumentas).

19Kaip minėta, ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui, buvusiam juridinio asmens dalyviui ir vadovui, dėl nuostolių atlyginimo. Nuostolių atsiradimą ieškovas sieja su tuo, jog atsakovas, veikdamas ieškovo vardu, 2007 m. sausio 4 d. ir 2008 m. lapkričio 19 d. užsakė rangos darbus UADBB „Kapitalo draudimo brokeris“ lizinguojamame objekte (bute, esančiame duomenys neskelbtini). Už rangos darbus iš viso sumokėta 66 000 Lt (18 000 Lt + 48 000 Lt). Pasak ieškovo, atlikti rangos darbai buvo pertekliniai, nes 2000 m. butas buvo rekonstruotas. Be to, 2008 m. atliktų rangos darbų rezultatu ieškovas negalėjo pasinaudoti, nes atsakovas 2008 m. gruodžio 15 d. inicijavo ieškovui bankroto bylą ir dabar pastarasis yra likviduojamas dėl bankroto. Preliminariai įvertinus ieškinyje nurodytas faktines nuostolių padarymo aplinkybes ir su tuo susijusius teisinius argumentus, darytina išvada, jog ieškinys teoriškai tenkintinas su sąlyga, kad šios faktinės aplinkybės bylos nagrinėjimo metu pasitvirtins, o atsakovas nenurodys kitų esminių bylos aplinkybių ar nepateiks svarių teisinių kontrargumentų. (antras skundo argumentas).

20Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad kiekvienam žmogui objektyviai būtina turėti lėšų patenkinti neatidėliotinus poreikius. Teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-988/2009) orientuojama į tai, kad atsakovui (-ams), kurio (-ių) lėšos areštuotos, leidžiama disponuoti 700 – 1 000 Lt/mėn. suma. Atsakovas nepateikė įrodymų apie savo šeiminę padėtį, apie tai, kad į jam priklausančią areštuotą sąskaitą darbdavys perveda darbo užmokestį (CPK 178 str.). Todėl atsakovas turi teisę bet kuriuo proceso metu su motyvuotu ir įrodymais pagrįstu prašymu kreiptis į pirmosios instancijos teismą, prašydamas leisti pasinaudoti atitinkama pinigų suma pragyvenimui (trečias skundo argumentas).

21Kadangi apeliantas neginčija pritaikytos laikinųjų apsaugos priemonių rūšies (CPK 145 str. 1 d. 3 p.), teisėjų kolegija tik atkreipia dėmesį, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones teisinės reikšmės neturi tai, kad atsakovo nekilnojamas turtas yra apsunkintas hipoteka. Hipoteka - skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas (CK 4.170 str. 1 d.). Nors hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius (CK 4.192 str. 1 d.), tai nereiškia, kad išieškojimui iš hipoteka užtikrinto turto įvykdyti reikės viso hipoteka užtikrinto turto. Vadinasi, hipoteka apsunkinto (ne)kilnojamojo turto areštas yra galimas ieškinio užtikrinimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580/2006). Norint areštuoti įkeistą turtą, nereikia įkaito turėtojo sutikimo, nes CPK normos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, yra imperatyvios. Todėl apeliantas gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą, prašydamas pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį.

22Apelianto argumentas, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas be pateisinamų priežasčių jo apie tai neinformavus, teisingas, bet šis formalus pagrindas nesudaro pagrindo naikinti nutartį (CPK 328 str). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi pranešti apie tai priešingai šaliai, išskyrus atvejus, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar jų taikymą padarys neįgyvendinamą (CPK 148 str. 1 d.). Teismas kiekvieną kartą turi pagrįsti išvadą, kodėl, jo manymu, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia spręsti nepranešus atsakovui. Pažymėtina, kad teismas areštuoja turtą teisiškai, antstolis – faktiškai (CPK 675 str. 3 d.). Per laiko tarpą nuo pranešimo apie posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki posėdžio atsakovas gali imtis veiksmų, kurie apsunkintų nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įgyvendinimą ar taikymą padarytų neįgyvendinamą. Svarstant klausimą, ar privalu informuoti atsakovą apie posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reikia įvertinti, iš kokių santykių kilo teisminis ginčas, koks yra ginčo objektas (savo savybėmis unikalus, apibrėžtas rūšiniais požymiais), kiek laiko praėjo nuo tariamo ieškovo teisių pažeidimo iki bylos iškėlimo. Jokių teismo argumentų, kodėl klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręstas nepranešus atsakovui, skundžiamoje nutartyje nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė formalų procesinį pažeidimą, tačiau jis niekaip neįtakojo atsakovo teisių, nes apeliacinės instancijos teisme jam buvo sudarytos visos sąlygos būti išklausytam (lot. audiatur et altera pars) ir teikti naujus įrodymus (CPK 314 str.) (ketvirtas skundo argumentas).

23Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas adekvačiai įvertino galinčias kilti pasekmes, teisingai nustatė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, todėl nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

25Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. ieškovas LUADBB „Kapitalo draudimo brokeris“ 2010 m. gegužės 13 d. Kauno... 4. Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi (b. l. 10-11)... 5. Atsakovas G. T. atskiruoju skundu (b. l. 14-16) prašo panaikinti Kauno... 6. 1. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien didelė reikalavimo suma... 7. 2. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-949/2008 AB... 8. 3. Į areštuotą sąskaitą darbdavys perveda atsakovui atlyginimą, kurį... 9. 4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalį, nes... 10. Ieškovas LUADBB „Kapitalo draudimo brokeris“ atsiliepimu į atskirąjį... 11. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių... 12. Atskirasis skundas atmestinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 14. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi... 16. Atskiruoju skundu apeliantas ginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 17. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 18. Teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d.... 19. Kaip minėta, ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui, buvusiam juridinio... 20. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad kiekvienam žmogui... 21. Kadangi apeliantas neginčija pritaikytos laikinųjų apsaugos priemonių... 22. Apelianto argumentas, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 23. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 25. Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą....