Byla e2A-159-241/2018
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. B., A. Ž. ir Ž. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-725-661/2017 pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos ieškinį atsakovams A. B., A. Ž., Ž. P. ir S. M. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija Nacionalinė kredito unija (toliau – ir kredito unija arba KB Nacionalinė kredito unija) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. B., A. Ž., Ž. P. ir S. M. 1 688 999,75 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinyje nurodoma, kad 2012 m. balandžio 25 d. UAB „TFC Solution“, atstovaujama direktoriaus E. S., pateikė prašymą ieškovei dėl įstojimo į kredito uniją, įnešė 3 500 000 Lt dydžio pajų grynaisiais, o 2012 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą išduoti 3 398 000 Lt (984 128,82 Eur) paskolą. 2012 m. gegužės 3 d. vykusiame kredito unijos paskolų komiteto susirinkime, kuriame dalyvavo komiteto pirmininkė A. B., taip pat komiteto narės S. A. ir N. G., buvo svarstomas klausimas dėl paskolos išdavimo UAB „TFC Solution“. Paskolų komitetas, išnagrinėjęs UAB „TFC Solution“ prašymą dėl tikslinės paskolos apyvartinėms lėšoms išdavimo, įvertinęs pateiktus dokumentus, nusprendė, kad UAB „TFC Solution“ būklė yra patenkinama, todėl priėmė sprendimą siūlyti kredito unijos valdybai išmokėti paskolą tiesiogiai paskolos gavėjai. Už tokį sprendimą balsavo dvi paskolų komiteto narės A. B. ir N. G., o komiteto narė S. A. balsavo prieš tokį sprendimą. 2015 m. gegužės 3 d. vykusiame kredito unijos valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo valdybos pirmininkas A. Ž. ir valdybos narys Ž. P., buvo svarstoma UAB „TFC Solution“ paraiška gauti paskolą; valdybos narys S. M. posėdyje nedalyvavo. Valdyba svarstė UAB „TFC Solution“ paraišką suteikti paskolą, atsižvelgė į paskolos grąžinimo šaltinius, paskolos grąžinimo užtikrinimo priemones, įvertinusi tai, jog paskolų komitetas pritarė paskolos suteikimui, nusprendė patenkinti UAB „TFC Solution“ prašymą ir išduoti paskolą, išmokant ją grynaisiais. Už tokį sprendimą balsavo posėdyje dalyvavę valdybos nariai A. Ž. ir Ž. P.. Nors valdybos narys S. M. posėdyje nedalyvavo, tačiau protesto dėl priimto sprendimo nepateikė. Paskolos grąžinimas nebuvo užtikrintas jokiomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, nes išduodamos paskolos suma su palūkanomis neviršijo UAB „TFC Solution“ turimo pajaus dydžio. 2012 m. gegužės 4 d. ieškovė ir UAB „TFC Solution“ pasirašė paskolos sutartį Nr. 70328, kuria UAB „TFC Solution“ buvo suteikta 3 398 000 Lt dydžio paskola su 6 proc. metinėmis palūkanomis. Šia sutartimi šalys sulygo, kad paskola suteikiama apyvartinėms lėšoms, visą paskolos sumą grąžinant 2012 m. lapkričio 4 d. Tačiau UAB „TFC Solution“ nevykdė paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, negrąžino paskolos, nemokėjo palūkanų ir priskaičiuotų delspinigių, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „TFC Solution“. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3936-392/2013 priteisė ieškovei iš UAB „TFC Solution“ 3 398 000 Lt skolos, 94 537,60 Lt palūkanų, 2 339 240,75 Lt delspinigių ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2013 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus apygardos teismas išdavė ieškovei vykdomąjį raštą, kurį ieškovė pateikė vykdyti antstoliui. Antstolis, nustatęs, kad skolininkė UAB „TFC Solution“ nevykdo veiklos, neturi nekilojamojo turto, transporto priemonių, įmonėje dirba vienas darbuotojas, ji neturi lėšų bankų sąskaitose, jos atžvilgiu vykdoma dar viena vykdomoji byla dėl 43 170 Lt išieškojimo, 2014 m. balandžio 29 d. priėmė išieškojimo negalimumo aktą, o 2014 m. gegužės 7 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ieškovei.
  3. Pagal įstatymą kredito unijos vadovai yra unijos valdybos nariai ir paskolų komiteto pirmininkas. Todėl civilinė atsakomybė dėl ieškovės nuostolių kyla kredito unijos valdybos nariams A. Ž., Ž. P., S. M. ir paskolų komiteto pirmininkei A. B.. Šie atsakovai visapusiškai neįvertino UAB „TFC Solution“ mokumo, pajamų, turto ir kitų paskolos grąžinimą lemiančių veiksnių. Kredito unijos atsakingi asmenys netyrė, nevertino ir neanalizavo UAB „TFC Solution“ finansinės būklės. Nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 20 d. UAB „TFC Solution“ neturėjo jokio ilgalaikio turto. Paskola buvo suteikta įmonei, turinčiai tik vieną darbuotoją, įmonės vadovu asmuo buvo tik kelis mėnesius. Paskolos išdavimas nebuvo užtikrintas jokiomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Atsakovai nevertino UAB „TFC Solution“ verslo plano ekonominio pagrįstumo, jo įgyvendinimo galimybių, nenumatė galimų paskolos grąžinimo būdų, jeigu verslo planas nebūtų įgyvendintas. Atsakovai ignoravo aplinkybę, kad verslo planas yra akivaizdžiai nepagrįstas, jame pateikta klaidinga informacija. UAB „TFC Solution“ 2011-2012 metais neturėjo 3 500 000 Lt vertės nuosavo turto, o finansinės atskaitomybės dokumentuose nėra duomenų apie įmonei suteiktą 3 500 000 Lt dydžio paskolą. Todėl UAB „TFC Solution“ įneštas pajus iš tikrųjų buvo fiktyvus pajus. Atsakovai nevertino ir nenustatė, kur bus naudojamos UAB „TFC Solution“ skolinamos lėšos, taip pat nevertino paskolos grąžinimo šaltinių pagrįstumo. Atsakovai veikė nelojaliai, priešingai kredito unijos interesams, viršijo protingos ūkinės-komercinės rizikos ribas. Kredito unijos valdyba priėmė neteisėtą sprendimą tenkinti UAB „TFC Solution“ prašymą išduoti paskolą, o paskolų komiteto pirmininkė neteisėtai nebalsavo prieš sprendimą siūlyti valdybai tenkinti UAB „TFC Solution“ prašymą išduoti paskolą, nepateikė protesto dėl priimto sprendimo. Ieškovės patirtais nuostoliais laikytina Vilniaus apygardos teismo sprendimu už akių ieškovei iš UAB „TFC Solution“ priteista 5 831 778,35 Lt (1 688 999,75 Eur) suma (negrąžinta paskola, palūkanos ir delspinigiai). Jeigu atsakovai nebūtų atlikę nurodytų neteisėtų veiksmų, ieškovei nebūtų kilę neigiamų padarinių, todėl tarp atsakovų veiksmų ir neigiamų padarinių egzistuoja tiesioginis faktinis ir teisinis priežastinis ryšys. Atsakovų kaltė atlikus neteisėtus veiksmus yra preziumuojama. Kredito unijos valdybą ir paskolų komiteto pirmininkę sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu, todėl atsakovai ieškovės nuostolius privalo atlyginti solidariai.
  4. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartimi civilinė byla atsakovo S. M. atžvilgiu nutraukta, ieškovei ir atsakovui S. M. sudarius taikos sutartį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai:
    1. priteisė ieškovei iš atsakovų A. B., A. Ž. ir Ž. P. solidariai 1 688 999,75 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
    2. priteisė ieškovei iš atsakovų A. B., A. Ž. ir Ž. P. po 726,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas, įvertinęs bylai aktualių teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad sprendimus dėl paskolų išdavimo kredito unijoje turėjo bendrai priimti paskolų komitetas ir valdyba, tik įvertinę skolininko patikimumą, jo finansines galimybes pačiam grąžinti paskolą, skolininko pajamų šaltinius ir paskolų grąžinimo būdus, skolininko turimą turtą, finansinę būklę, mokumą, pajamas ir kitą reikšmingą informaciją, išsamius duomenis apie kontroliuojančius akcininkus ir vadovą; jeigu kildavo abejonių dėl skolininko patikimumo, paskola neturėdavo būti suteikiama. Teismas nurodė, kad atsakovai buvo kredito unijos valdymo organo nariai ir jų atžvilgiu taikytinos CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos.
  3. Teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, pažymėjo, kad atidus ir rūpestingas valdymo organo narys tokiomis aplinkybėmis nebūtų pritaręs 2012 m. gegužės 4 d. paskolos UAB „TFC Solution“ suteikimui. Teismo vertinimu, skolininkės UAB „TFC Solution“ pateiktas verslo planas paskolai gauti ir šios įmonės galimybės grąžinti paskolą buvo labai abejotini. Be to, skolininkės verslo planas buvo įvertintas skubotai ir formaliai. UAB „TFC Solution“ paraiška paskolai gauti, finansinės būklės vertinimo ataskaita, paskolų komiteto posėdis, kuriame nuspręsta siūlyti suteikti paskolą, valdybos posėdis, kuriame priimtas galutinis sprendimas suteikti paskolą, paskolos sutartis įvyko ir buvo sudaryti tą pačią dieną (2012 m. gegužės 3 d.). Akivaizdų skubotumą ir nepagrįstumą, teismo nuomone, atskleidžia ir tai, kad duomenis iš UAB „Creditinfo Lietuva“ atsakovai užsakė tik po paskolos suteikimo.
  4. Teismas konstatavo, kad atsakovai nesigilino į realias UAB „TFC Solution“ finansines galimybes grąžinti paskolą, o sprendimus dėl paskolos išdavimo priėmė remdamiesi tuo, kad suteikiama paskola neviršijo kredito unijos nario turimo pajaus. Teismas pažymėjo, kad Kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) 47 straipsnio 3 dalies nuostatos neatleidžia valdymo organo narių nuo pareigos rūpestingai elgtis su juridinio asmens turtu. Teismas nurodė, kad atsakovų pozicija remiasi nepagrįsta prielaida, jog suteikiant verslo paskolą pagal KUĮ 47 straipsnio 3 dalį nebūtina vertinti paskolos gavėjo patikimumo, nebūtina domėtis, ar skolininkas galės grąžinti paskolą. Teismo nuomone, nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad tokiu atveju yra skolinamos ne kredito unijos, o paties pajininko lėšos. Teismo vertinimu, KUĮ 47 straipsnio 3 dalis skolos gavėją atleidžia tik nuo pareigos užtikrinti paskolą, bet neatleidžia jo nuo pareigos pagrįsti ir įrodyti skolos grąžinimo šaltinius. Aiškinant priešingai, reikėtų konstatuoti, kad paskolų komiteto ir valdybos sprendimai tokiais atvejais iš viso nereikalingi. Tačiau pagal įstatymą ir kredito unijos vidaus dokumentus tokių valdymo organų sprendimai turėjo būti priimti lygiai taip pat, kaip ir kitais paskolų suteikimo atvejais, t. y. teigiamas valdybos ir paskolų komiteto sprendimas galėjo būti priimtas tik įvertinus skolininko finansinę būklę ir jo galimybes grąžinti paskolą.
  5. Teismas, įvertinęs UAB „TFC Solution“ paskolos byloje esančius įrodymus, viešųjų registrų duomenis, kuriuos turėjo patikrinti ir atsakovai, pažymėjo, kad nei UAB „TFC Solution“, nei jos vienintelis akcininkas E. S. negalėjo turėti 3 500 000 Lt sumos pajaus kredito unijoje formavimui. Teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės buvo žinomos arba turėjo būti žinomos atsakovams, turėjusiems pareigą išsamiai patikrinti paskolos paraišką. Teismo nuomone, atlikus pirminį dokumentų vertinimą atsakovams turėjo iškilti pagrįstų abejonių dėl paskolos UAB „TFC Solution“ išdavimo, jie privalėjo įpareigoti atitinkamus darbuotojus surinkti ir pateikti papildomus dokumentus, o šių nepateikus – neišduoti paskolos. Teismas konstatavo, kad atsakovai tik formaliai vertino (jei apskritai vertino) pateiktus dokumentus, neteisėtai išdavė paskolą ir tokiu būdu sukėlė itin didelę žalą ieškovei ir jos kreditoriams. Šios aplinkybės, teismo įsitikinimu, įrodo juridinio asmens valdymo organo narių aiškų aplaidumą ir akivaizdų protingos ūkinės-komercinės rizikos ribų viršijimą. Atsakovai pažeidė bendras valdymo organo narių pareigas atidžiai ir rūpestingai spręsti juridinio asmens reikalus, taip pat pažeidė imperatyvą, įtvirtintą KUĮ 48 straipsnyje.
  6. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai kaltės prezumpcijos nepaneigė. Teismas nurodė, kad atsakovai turėjo galimybę nustatyti, jog paskolos UAB „TFC Solution“ suteikimas viršija įprastą ūkinę riziką ir pažeidžia įstatymo imperatyvus, tam nereikėjo atlikti jokio specialaus papildomo tyrimo, taip pat jie neturėjo turėti specialaus ekonominio valdymo organo narių išsilavinimo. Atsakovų elgesys svarstant paskolos suteikimo klausimą, teismo manymu, rodo jų didelį nerūpestingumą, kuris civilinės atsakomybės prasme prilyginamas skolininko tyčiai. Atsakovai turėjo suprasti perdėtą riziką skolinant lėšas pajui įsigyti. Pagrindo atleisti atsakovus nuo atsakomybės nėra, nes jie veikė viršydami normalią ūkinę riziką.
  7. Teismas akcentavo, kad nėra pagrindų UAB „TFC Solution“ pajaus ir negrąžintos paskolos įskaitymui, nes tariamai suformuotas pajus yra ieškovės nuosavybė ir nėra paskolos užtikrinimo priemonė. Teismas pažymėjo, kad KUĮ 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis skolinti nereikalaujant CK nustatytų užtikrinimo priemonių nereiškia, jog unijos nario suformuotas pajus yra suteiktos paskolos užtikrinimo priemonė. Nustatyta išlyga yra siejama su unijos kapitalo pakankamumo rodiklių išlaikymu, bet ne su paskolos užtikrinimu. Nėra jokio įstatyminio pagrindo šiuos du finansinius produktus (kredito unijos nariui suteiktą paskolą ir šio nario investiciją į pajų) vertinti kaip vieną arba juos laikyti priešpriešiniais. Atsakovai yra atsakingi už neteisėtą ir nepagrįstą skolininkės UAB „TFC Solution“ investicinio projekto finansavimą, o skolininkei UAB „TFC Solution“ tenka nepasiteisinusio investavimo į pajų rizika. Nauda pagal šiuos sandorius turėjo atsirasti skirtingiems subjektams, skirtingu laiku ir ji nebuvo niekaip įskaityta. Šiuo metu ieškovės bankroto procese skolininkės UAB „TFC Solution“ turimas kredito unijos pajus ne tik kad negali būti įskaitomas į suteiktą paskolą, bet ir apskritai neturi ekonominės vertės. Todėl dėl neteisėto juridinio asmens valdymo organų sprendimo atsiradusi žala turi būti nustatoma pagal nepagrįstai ir neteisėtiems tikslams suteiktos paskolos vertę. Konstatavus, kad paskola skolininkei UAB „TFC Solution“ buvo suteikta pajui įsigyti, tenka konstatuoti ir tai, kad ši įmonė paskolos negrąžino dėl perdėtai rizikingos paskolos paėmimo, o sąlygas paimti tokią paskolą sudarė atsakovai. Negrąžinta paskola yra atsakovų veiklos (sprendimo suteikti paskolą) rezultatas.
  8. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu už akių patvirtinta, jog UAB „TFC Solution“ skola pagal 2012 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį sudaro 3 398 000 Lt negrąžintos paskolos, 94 537,60 Lt nesumokėtų palūkanų ir 2 339 240,75 Lt nesumokėtų delspinigių; viso – 5 831 778,35 Lt. Šias išlaidas dėl suteiktos paskolos (paskolos dydžio) ir neuždirbtas pajamas (delspinigius ir palūkanas) teismas pripažino nuostoliais, patirtais dėl atsakovų priimto nepagrįsto sprendimo suteikti paskolą. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo peržiūrėti nuostolių dydžio. Teismo vertinimu, sutartinė delspinigių norma (0,5 proc.), atsižvelgiant į tai, kad jais buvo siekiama skatinti investicinio verslo sandorio, neužtikrinto jokiomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, vykdymą, nėra aiškiai per didelė.
  9. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  10. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai žalą padarė bendrais veiksmais, kurie buvo ne atsitiktiniai, o būtini žalai atsirasti (abiejų organų teigiamas sprendimas yra būtina sąlyga verslo paskolos suteikimui). Remdamasis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, teismas atsakovų prievolę pripažino solidaria.
  11. Teismas ieškovės prašomas priteisti 2 178,57 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą byloje laikė pagrįstomis, atitinkančiomis bylos sudėtingumą (trukmę, apimtį, keliamų teisinių klausimų pobūdį ir sudėtingumą), pažymėjo, kad jas patvirtina pateikti dokumentai. Todėl teismas sprendė, kad šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 726,19 Eur iš kiekvieno atsakovo.
  12. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi pritaikytas ir 2016 m. sausio 8 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones teismas paliko galioti iki sprendimo įvykdymo.

8III. Apeliacinio skundo argumentai

9

  1. Atsakovai A. B., A. Ž. ir Ž. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai nustatė neteisėtus atsakovų veiksmus, nes paskolos gavėja atitiko visus reikalavimus paskolai gauti, ji pateikė visus paskolai gauti reikalingus dokumentus, sutiko įsigyti ir įsigijo 3 500 000 Lt dydžio kredito unijos pajų, o tai rodė pakankamas paskolos gavėjos finansines galimybes. Be to, paskolos gavėjos įsigytas pajus buvo didesnis nei prašoma suteikti paskolos suma, todėl tai turėjo užtikrinti paskolos gavėjos prievolių įvykdymą. Suteikiant paskolos gavėjai paskolą buvo remiamasi KUĮ 47 straipsnio 3 dalies norma, kuriai analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ieškovės įstatuose bei paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklėse. Atsakovai, turėdami duomenis, kad paskolą siekiantis gauti asmuo atitinka visus keliamus reikalavimus, yra pateikęs visus reikalingus dokumentus bei įsigijęs 3 500 000 Lt dydžio pajų, neturėjo pagrindo atsisakyti suteikti prašomo dydžio paskolą UAB „TFC Solution“.
    2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad paskolos gavėjos pateiktas verslo planas paskolai gauti buvo abejotinas. Teismas nenurodė konkrečių faktų, lemiančių tokį šio verslo plano vertinimą. Teismas rėmėsi neegzistuojančia atsakovų pozicija, kad verslo planas buvo įvertintas skubotai ir formaliai. Išvada dėl paskolos išdavimo skubotumo yra nepagrįsta, nes paskolos išdavimo procesas truko devynias dienas. Be to, faktas, kad sprendimai dėl paskolos UAB „TFC Solution“ išdavimo buvo priimti operatyviai, nepatvirtina neteisėtų atsakovų veiksmų.
    3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai nesidomėjo paskolos gavėjos patikimumu, galimybėmis grąžinti paskolą. Paskolos gavėjos finansinė būklė prieš suteikiant jai paskolą buvo vertinama ir ji buvo įvertinta kaip patenkinama. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paskolos gavėja įsigijo 3 500 000 Lt dydžio kredito unijos pajų, todėl priešingos teismo išvados laikytinos nepagrįstomis.
    4. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovų kaltę, nes žala ieškovei atsirado dėl nuo atsakovų valios nepriklausančių priežasčių – paskolos gavėjos nesąžiningumo vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus bei ieškovės vėlavimo nutraukti sutartinius santykius. Atsakovų sąžiningumas byloje nebuvo paneigtas.
    5. Teismas, spręsdamas dėl ieškovei padaryto žalos dydžio, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad paskolos gavėja įsigijo 3 500 000 Lt dydžio kredito unijos pajų ir ši pinigų suma yra likusi pas ieškovę, kuri jos paskolos gavėjai niekuomet negrąžins. Todėl realūs ieškovės nuostoliai yra bent 3 500 000 Lt mažesni.
    6. Teismas nepagrįstai atsakovų veiksmais padarytą žalą sutapatino su paskolos gavėjos skola ieškovei, kuri buvo priteista Vilniaus apygardos teismo sprendimu už akių. Teismas privalėjo peržiūrėti ieškovės prašomos žalos dydį, taip pat delspinigių dalį.
    7. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jeigu paskolos gavėja būtų tinkamai vykdžiusi prisiimtus įsipareigojimus, žala ieškovei nebūtų kilusi, o tai paneigia priežastinio ryšio egzistavimą.
    8. Teismo išvados dėl atsakovams taikytinos atsakomybės pobūdžio taip pat nelaikytinos pagrįstomis. Teismas, spręsdamas dėl solidarios atsakovų atsakomybės taikymo, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad atsakovai buvo skirtingų kredito unijos organų nariai, vykdę skirtingas funkcijas, todėl jų veiksmai negali būti vertinami vienodai. Paskolų komiteto sprendimai buvo tik patariamojo pobūdžio ir kredito unijos valdybos neįpareigodavo, todėl atsakovė A. B. (paskolų komiteto pirmininkė) nepagrįstai pripažinta solidariai atsakinga su kitais atsakovais (kredito unijos valdybos nariais).
  2. Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė Nacionalinė kredito unija atsiliepimo į atsakovų A. B., A. Ž. ir Ž. P. apeliacinį skundą nepateikė.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

12Dėl bylos faktinių aplinkybių

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad kooperatinės bendrovės (toliau – ir KB) Nacionalinės kredito unijos paskolų komitetas 2012 m. gegužės 3 d. protokoliniu sprendimu, kurį pasirašė komiteto pirmininkė A. B., pritarė UAB „TFC Solution“ 2012 m. gegužės 3 d. prašymui suteikti tikslinę paskolą apyvartinėms lėšoms šiomis sąlygomis: paskolos suma – 3 398 000 Lt, paskolos terminas – 6 mėn., metinės palūkanos – 6 proc., palūkanos mokamos kas mėnesį pagal nustatytą grafiką paskolos dalies mokėjimo termino pabaigoje (1 t., b. l. 60). KB Nacionalinės kredito unijos valdyba 2012 m. gegužės 3 d. protokoliniu sprendimu nutarė patenkinti UAB „TFC Solution“ 2012 m. gegužės 3 d. prašymą dėl tikslinės paskolos suteikimo apyvartinėms lėšoms bei išduoti 3 398 000 Lt paskolą, remdamasi KUĮ 47 straipsnio 3 dalimi, laikotarpiui nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki 2012 m. lapkričio 4 d. su 6 procentų dydžio metinėmis palūkanomis, palūkanas mokant kas mėnesį, paskolos grąžinimas termino pabaigoje (1 t., b. l. 123). Valdybos posėdyje dalyvavę du nariai A. Ž. (pirmininkas) ir Ž. P. balsavo „už“. KB Nacionalinė kredito unija su UAB „TFC Solution“ 2012 m. gegužės 4 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 70328, suteikdama 3 398 000 Lt paskolą įmonės apyvartinėms lėšoms už 6 procentų dydžio metines palūkanas ir 0,5 procento dydžio delspinigius, nustatant, kad palūkanos mokamos kas mėnesį, o paskola grąžinama suėjus paskolos terminui – 2012 m. lapkričio 4 d. (1 t., b. l. 16-19). Paskolos UAB „TFC Solution“ negrąžino. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu už akių priteisė KB Nacionalinei kredito unijai iš UAB „TFC Solution“ 3 398 000 Lt negrąžintos paskolos, 94 537,60 Lt nesumokėtų palūkanų, 2 339 240,75 Lt nesumokėtų delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, viso – 5 831 778,35 Lt (1 t., b. l. 20-21). Teismo sprendime už akių nurodyta, kad šiuo sprendimu minėtos sumos priteisiamos pagal 2012 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį su atsakove UAB „TFC Solution“. Antstolis D. K. 2014 m. gegužės 7 d. patvarkymu grąžino išieškotojai bankrutavusiai kooperatinei bendrovei Nacionalinei kredito unijai Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. vykdomąjį raštą, išduotą minėto teismo sprendimo už akių pagrindu, su žyma apie neišieškotus 5 831 778,35 Lt ir 6 procentų dydžio metines palūkanas bei 2014 m. balandžio 29 d. išieškojimo negalimumo aktą, jame nurodydamas, kad skolininkė UAB „TFC Solution“ veiklos nevykdo, registruojamo turto neturi, darbuotojų skaičius įmonėje – 1, lėšų areštuotose banko sąskaitose neturi, skolininkės atžvilgiu vykdoma dar viena vykdomoji byla dėl 43 170 Lt skolos išieškojimo (1 t., b. l. 22-25).

13Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

  1. Byloje kilo ginčas dėl kredito unijos, kaip juridinio asmens, valdymo organo valdybos nariams ir paskolų komiteto pirmininkei, prilyginamai kredito unijos vadovams, civilinės atsakomybės taikymo.
  2. Kredito unijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d.) (toliau – KUĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad kredito unijos, kaip juridinio asmens, teisinė forma gali būti tik kooperatinė bendrovė. Pagal KUĮ 21 straipsnį kredito unijoje turi būti suformuoti šie organai: kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas (1 dalis); kredito unijos organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato kredito unijos įstatai, Civilinis kodeksas, KUĮ, taip pat Finansų įstaigų įstatymas ir Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, jeigu KUĮ nenustato ko kita (3 dalis). Paskolų komitetas kredito unijoje yra privalomas (KUĮ 32 straipsnio 3 dalis).
  3. KUĮ 30 straipsnyje išvardyti kredito unijos vadovai, kuriems, be kita ko, priskirti ir valdybos nariai bei paskolų komiteto pirmininkas. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad toks paskolų komiteto pirmininko statusas reiškia, jog jis priskirtinas priežiūros funkcijas vykdančių valdymo organų nariams, todėl paskolų komiteto pirmininkui turėtų būti taikomos CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės pareigos (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017).
  4. Valdybos, kaip kredito unijos valdymo organo, nariai turi laikytis CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintų fiduciarinių pareigų: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ir kt.
  5. KUĮ 28 straipsnio 5 dalis nustato, kad kiekvienas kredito unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas. Kredito unijos valdybos narys, nevykdantis šios pareigos ar kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ar jas vykdantis netinkamai, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.
  6. KUĮ 33 straipsnio 2 dalis reglamentuoja paskolų komiteto veiksmus – jis nagrinėja kredito unijos narių prašymus dėl paskolų, nustato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai ar administracijos vadovui. Paskolų komitetas taip pat svarsto laiku negrąžinamas paskolas bei teikia pasiūlymus valdybai ir (ar) administracijos vadovui. Negalima sudaryti paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei pagal kredito unijos nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto sutikimas ir paskolos suteikimui nepritarė paskolų komitetas. Valdybos funkcijos nustatytos KUĮ 28 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, apima jos sprendimų priėmimą dėl neviršijančių 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo paskolų suteikimo.
  7. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis fiduciarines ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.
  8. Kasacinio teismo išaiškinta, kad juridinio asmens valdymo organų narių pareiga veikti sąžiningai ir protingai reiškia pareigą veikti išimtinai vadovaujamos bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Pažeisdamas juridinio asmens interesą jo valdymo organo narys pažeidžia bendrą visų juridinio asmens (kredito unijos) narių interesą, kuriam atstovauja juridinis asmuo (kredito unija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2018). Lojalumo pareiga reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).
  9. Kredito unija – kredito įstaiga, kuri tenkina savo narių ūkinius ir socialinius poreikius (KUĮ 2 straipsnio 4 dalis). Taigi kredito unijos paskirtis – tenkinti visų unijos narių poreikius. Dėl to veikdami ir priimdami sprendimus kredito unijos valdymo organų nariai turi vengti savo asmeninių interesų prieštaravimo bendriems unijos narių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2018).
  10. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tam, kad būtų galima taikyti kredito unijos, kaip juridinio asmens, valdymo organo valdybos nariams ir paskolų komiteto pirmininkui, prilyginamam kredito unijos vadovams, civilinę atsakomybę, būtina nustatyti, ar jų veiksmai atitiko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai).
  11. Kredito unijos valdyba ir paskolų komitetas pagal KUĮ (21, 28 straipsniai, 32 straipsnio 3 dalis, 33 straipsnis) ir ieškovės vidaus tvarką nustatančius teisės aktus (kredito unijos įstatų 5.1, 5.4, 5.45, 5.66 punktai) yra privalomi kredito unijos organai, priimantys sprendimus dėl paskolų suteikimo.
  12. Pagal KUĮ 2 straipsnio 4 dalį ir Finansų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį kredito unija yra kredito įstaiga, taigi finansų įstaiga. Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad: 1) įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; 3) klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms.
  13. Apeliantai teigia, kad paskolos gavėjos įsigytas 3 500 000 Lt dydžio kredito unijos pajus buvo didesnis nei prašoma suteikti paskolos suma, neviršijo šios sumos su palūkanomis, kas, apeliantų įsitikinimu, savaime turėjo užtikrinti paskolos gavėjos prievolių įvykdymą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad nei KUĮ, nei Finansų įstaigų įstatymas nenustato Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies išimčių taikymo KUĮ 47 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, t. y. kai kredito unija skolina pinigus savo nariui be jų grąžinimo užtikrinimo, kai skolintų pinigų ir palūkanų suma neviršija nario pajinio įnašo kredito unijoje dydžio. Kredito unija, teikdama paskolą savo nariui KUĮ 47 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, privalo vertinti tokį narį pagal Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018 ir kt.).
  14. KB Nacionalinės kredito unijos Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) III skyriaus („Paskolų teikimo ir grąžinimo sąlygos“) 1.2 punkte nurodyta, kad sprendimus suteikti paskolą priima kredito unijos valdyba, esant paskolų komiteto pritarimui. Taisyklių IV skyriaus („Paskolos išdavimo procedūra“) 2.2 punkte nurodyta, kad paraiška gauti paskolą perduodama paskolų komitetui, šis, be kita ko, įvertina skolininko turtinę padėtį ir atlieka finansinį vertinimą pagal unijos patvirtintą Skolininko būklės vertinimo tvarką; pagal 2.3 punktą paskolų komitetas, atlikęs paskolos paraiškos nagrinėjimą, siūlo valdybai arba patenkinti prašymą suteikti paskolą, arba atidėti prašymo nagrinėjimą, arba nepatenkinti prašymo. Taisyklių 2.5 punktas nustato, kad sprendimus dėl verslo paskolų gali priimti tik unijos valdyba, esant paskolų komiteto pritarimui; teikiant verslo paskolas valdyba ir paskolų komitetas taip pat privalo įvertinti verslo plano ekonominį pagrįstumą ir jo įgyvendinimo galimybes bei numatyti galimus paskolos grąžinimo būdus, jei verslo planas būtų neįgyvendintas arba įgyvendintas nevisiškai. Taisyklių 3.1 punkte („Paskolos svarstymas ir sprendimo priėmimas“) nustatyta, kad sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, pajamos, turtas bei kiti galintys nulemti paskolos grąžinimą veiksniai.
  15. Bylos duomenimis nustatyta, kad paraiškos paskolai gauti pateikimo metu (2012 m. balandžio-gegužės mėn.) paskolos gavėja UAB „TFC Solution“ neturėjo iš esmės jokio turto, įmonėje dirbo vienas darbuotojas (vadovas, kuris buvo ir įmonės akcininkas, taip pat neturintis jokio turto), įmonė įregistruota 2011 m. sausio 31 d., įmonės vadovas ir akcininkas pasikeitė 2012 m. vasario mėn. Skolininkės verslo plano esmė buvo investicija į tos pačios kredito unijos – KB Nacionalinės kredito unijos – pajų, paskolos grąžinimą numatant dengti iš dividendų, gautų už pajų, taip pat akcininko įneštomis lėšomis arba pardavus įmonės turtą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad KB Nacionalinė kredito unija iki tol būtų mokėjusi dividendus savo pajininkams. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog paskolų komitetas ir valdyba skolininkės UAB „TFC Solution“ galimybes grąžinti paskolą turėjo vertinti kaip ekonomiškai nepagrįstas, rizikingas, nesant aiškių paskolos grąžinimo šaltinių. To nepaisydami ir priimdami sprendimą suteikti paskolą, valdyba ir paskolų komitetas pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas, Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje ir kredito unijos Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklėse nustatytas pareigas prieš priimant sprendimą suteikti paskolą įvertinti skolininko mokumą, verslo plano ekonominį pagrįstumą, paskolos grąžinimo galimybes.
  16. Nors paskolų komiteto siūlymas išduoti paskolą nėra privalomas valdybai, kuri gali priimti kitokį sprendimą, negu siūlo paskolų komitetas, tačiau pagal KUĮ 33 straipsnio 2 dalį kredito unijos patvirtintas Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisykles paskolų komiteto dalyvavimas nagrinėjant paskolos paraišką ir siūlymo dėl paskolos suteikimo pateikimas valdybai buvo būtinas paskolos suteikimo procedūrinis veiksmas, už kurį atsakomybė tenka paskolų komiteto pirmininkei, kaip vienai iš kredito unijos vadovių. Paskolų komiteto pritarimas buvo būtinas pagal ieškovės vidaus aktus, o valdyba rėmėsi paskolų komiteto išvada siūlyti suteikti paskolą. Šių motyvų pagrindu atmestini apeliantų argumentai, kad atsakovė A. B., kaip paskolų komiteto pirmininkė, nežinojo, koks sprendimas dėl paskolos išdavimo bus priimtas kredito unijos valdyboje, šiam sprendimui nedarė jokios įtakos, nes paskolų komiteto sprendimai buvo tik rekomendacinio pobūdžio.
  17. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimą atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013). Asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2018).
  18. Teisėjų kolegijos vertinimu, priimdami sprendimą išduoti paskolą kredito unijos valdyba ir paskolų komitetas akivaizdžiai nesilaikė nurodytų fiduciarinių pareigų: neveikė sąžiningai ir protingai, nebuvo rūpestingi, kad apsaugotų kredito unijos interesus. Nerūpestingai atliekamos pareigos priimant sprendimą suteikti paskolą patvirtina valdybos ir paskolų komiteto narių didelį neatsargumą, pernelyg didelę riziką, kad suteikta paskola nebus grąžinta kredito unijai ir taip ši patirs žalą. Kadangi UAB „TFC Solution“ išduotos paskolos kredito unija susigrąžinti neturi galimybės (byloje nėra ginčo, kad UAB „TFC Solution“ neturi galimybės grąžinti paskolos), todėl neteisėtas sprendimo išduoti paskolą priėmimas lėmė atsiradusią žalą kredito unijai, taip pasireiškė valdybos ir paskolų komiteto narių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

14Dėl atlygintinos žalos dydžio

  1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė žalos dydį, nes UAB „TFC Solution“ įmoka už pajų nebuvo įskaityta į žalos dydį. Apeliantai teigia, kad iš jų ieškovei solidariai priteisus UAB „TFC Solution“ suteiktą ir negrąžintą 3 398 000 Lt paskolą, 94 537,60 Lt palūkanas ir 2 339 240,75 Lt delspinigius, buvo neįvertinta aplinkybė, jog ieškovei liko UAB „TFC Solutions“ sumokėta 3 500 000 Lt suma už pajų. Be to, apeliantų įsitikinimu, į žalos dydį nepagrįstai buvo įtrauktos skolininkei UAB „TFC Solution“ priskaičiuotos netesybos.
  2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skolininkės UAB „TFC Solution“ ir jos akcininko E. S. turtinę padėtį, veiklą, duomenis iš viešų registrų, pasisakydamas dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, padarė išvadą, kad nei skolininkė UAB „TFC Solution“, nei jos akcininkas E. S. negalėjo turėti 3 500 000 Lt sumos pajaus kredito unijoje formavimui. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio teigiama, kad UAB „TFC Solution“ pajus buvo suformuotas tariamai. Apeliantai pažymi, kad byloje pakanka duomenų, jog paskolos gavėja UAB „TFC Solution“ įsigijo 3 500 000 Lt dydžio kredito unijos pajų, todėl priešingos teismo išvados, jų manymu, laikytinos nepagrįstomis. Šiuo aspektu teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su apeliantų pozicija, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokių aplinkybių, jas pagrindžiančių įrodymų, kad UAB „TFC Solution“ pajus buvo suformuotas tik tariamai. Byloje esantys 3 500 000 Lt sumos grynųjų pinigų įmokėjimo dokumentai (2012 m. balandžio 30 d. Nr. G07593 ir 2012 m. gegužės 2 d. Nr. G07622), kredito unijos 2013 m. kovo 21 d. pažyma apie paskolos būklę, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2016 m. gruodžio 2 d. raštas Nr. 25/5-3-24-20263 „Dėl informacijos pateikimo“ (5 t., b. l. 47-48, 190-191; 6 t., b. l. 17-18), taip pat kiti bylos duomenys patvirtina, kad skolininkė UAB „TFC Solution“ vis dėlto sumokėjo 3 500 000 Lt dydžio kredito unijos pajų. Vien tai, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina skolininkės UAB „TFC Solution“ ir jos akcininko E. S. realios galimybės disponuoti 3 500 000 Lt dydžio pinigų suma, teisėjų kolegijos nuomone, nereiškia, jog tokia pinigų suma faktiškai nebuvo įmokėta kaip kredito unijos pajus, byloje esant nurodytiems ir nepaneigtiems įrodymams apie faktinį pajaus įmokėjimą.
  3. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).
  4. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).
  5. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Taigi, sutartyje nustatyti delspinigiai yra iš anksto šalių susitarimu nustatyta sankcija už netinkamą sutartimi prisiimtų prievolių vykdymą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo netesybas (delspinigius) vertinti kaip iš anksto sutarties šalies numatytas gauti pajamas, kadangi tinkamo prievolių įvykdymo atveju, ko paprastai ir tikisi sutartį sudarančios šalys, netesybos nebūtų skaičiuojamos. Analogiškos pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-687/2018; kt.).
  6. Pagal kasacinio teismo praktiką, tarp žalą padariusio asmens veiksmų ir žalos turi būti nustatytas teisinis priežastinis ryšys, kurio nustatymas susideda iš dviejų stadijų – pirma nustatomas faktinis priežastinis ryšys, t. y. aplinkybė, kad be atsakovo veiksmo žala nebūtų atsiradusi, antrojoje stadijoje nustatoma, ar faktinė žala nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo veiksmų. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus, ar žalos padarymo metu atsakovas galėjo ir turėjo numatyti tokios žalos atsiradimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015; kt.).
  7. Nagrinėjamoje byloje netesybos neatitinka aptartų negautų pajamų kriterijų deliktinės atsakomybės aspektu, nes ieškovė negalėjo numatyti gauti netesybas iš anksto ir negalėjo pagrįstai tikėtis jų gauti esant normaliai ieškovės veiklai, todėl negalėjo teigti, kad šių pajamų negauta tik dėl atsakovų veiksmų. Be to, netesybos, kaip sutartiniai nuostoliai, yra per daug nutolusios nuo žalingų atsakovų veiksmų, todėl teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo konstatuoti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-687/2018; kt.). Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netesybas nepagrįstai įskaitė į atlygintinos žalos dydį.
  8. Pagal teisingo žalos atlyginimo principą nukentėjusysis turi teisę tik į tokį žalos atlyginimą, kuris grąžintų jį į padėtį, kurioje jis būtų, jeigu nebūtų neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Nagrinėjamoje byloje, jeigu nebūtų buvę atsakovų žalingų veiksmų, bankrutavusi kooperatinė bendrovė Nacionalinė kredito unija, tikėtina, būtų atgavusi suteiktos paskolos sumą bei palūkanas, tačiau būtų praradusi įmoką už pajų, kurį turėtų teisę susigrąžinti paskolos gavėja UAB „TFC Solution“. Byloje nėra ginčo, kad UAB „TFC Solution“ neturi galimybės grąžinti paskolos, taigi neturi teisės ir į sumokėto pajaus lėšų grąžinimą. Pažymėtina, kad KUĮ 47 straipsnio 3 dalis nustato, kad kredito unijos nariui apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis. Todėl, nesugrąžinus paskolos ir palūkanų, kredito unijos patirta žala (turtiniai praradimai) dėl suteiktos, bet negrąžintos paskolos, kartu su palūkanomis, turėtų būti sumažinama pajaus suma (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-687/2018; kt.).
  9. CK 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala (negrąžinta paskola kartu su palūkanomis), ir nauda (pajaus suma) nukentėjusiam asmeniui (kredito unijai), tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Taisyklę, kad visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimas suponuoja teismo pareigą nustatant žalos atlyginimo dydį įskaityti ieškovo gautą naudą į nuostolius nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, įtvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). Kadangi iš atsakovų sprendimų kilo ir nauda, ir žala ieškovei, todėl, vertinant atsakovų padarytos žalos dydį, už pajų gauta suma turi būti įskaityta kaip ieškovės gauta nauda.
  10. Teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijai, paminėti CK 6.249 straipsnio 6 dalyje, nustatančioje nukentėjusiam asmeniui naudos įskaitymą į jo patirtą žalą (nuostolius, kaip piniginę žalos išraišką), pagrindžia būtinybę įskaityti gautą kredito unijos naudą būtent šioje byloje, nes priešingu atveju, netaikant kredito unijos gautos naudos įskaitymo į patirtą žalą, kredito unija nepagrįstai praturtėtų. Kredito unija pagrįstai reikalauja atlyginti patirtą žalą negrąžintos paskolos kartu su palūkanomis forma, bet į atlygintiną žalą teismo turi būti įskaitoma kredito unijos gauta nauda, t. y. UAB „TFC Solution“ sumokėtas kredito unijai pajinis įnašas.
  11. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.249 straipsnio 6 dalies nuostatas ir įskaičiuoti bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos gautą naudą į patirtą žalą (negrąžintą paskolą kartu su numatytomis pagal paskolos sutartį gauti palūkanomis; palūkanos, apskaičiuotos už laikotarpį po sutarties termino pabaigos, neįtrauktinos į dėl atsakovų veiksmų patirtą ieškovės žalą, nes šios palūkanos nėra iš anksto ieškovės numatytos gauti pajamos).
  12. Paskolos gavėja UAB „TFC Solution“ įnešė į kredito uniją 3 500 000 Lt (1 013 670,06 Eur) pajinį įnašą, o kredito unija suteikė paskolos gavėjai UAB „TFC Solution“ 3 398 000 Lt (984 128,82 Eur) paskolą, paskolos grąžinimo grafike įrašytos iš anksto apskaičiuotos palūkanos – 101 940 Lt (29 523,86 Eur) (1 t., b. l. 19). Iš bylos duomenų matyti, kad dalis UAB „TFC Solution“ turimo kredito unijos pajaus – 68 000 Lt (19 694,16 Eur), 2012 m. liepos-spalio mėn. (t. y. sutarties galiojimo laikotarpiu, kurios terminas baigėsi 2012 m. lapkričio mėn.) finansinėmis operacijomis buvo panaudota palūkanų pagal paskolos sutartį dengimui (5 t., b. l. 69-72; 6 t., b. l. 17-18). Tokiu būdu pajinio įnašo dydis laikytinas 3 432 000 Lt (993 975,90 Eur) suma (3 500 000 Lt - 68 000 Lt), negrąžintos, pagal paskolos sutartį numatytos gauti palūkanos – 33 940 Lt (9 829,70 Eur) (101 940 Lt - 68 000 Lt). Teisėjų kolegija nepasisako dėl tokio palūkanų pagal paskolos sutartį mokėjimo būdo teisėtumo, nes šis klausimas nepatenka į šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas, be to, jis neturi įtakos priimamam procesiniam sprendimui. Įskaičius UAB „TFC Solution“ turimą kredito unijos pajų – 3 432 000 Lt (993 975,90 Eur) (3 500 000 Lt - 68 000 Lt), kaip unijos naudą, į negrąžintą paskolą kartu su negrąžintomis, pagal paskolos sutartį numatytomis gauti palūkanomis – 3 431 940 Lt (993 958,53 Eur) (3 398 000 Lt + 33 940 Lt), kaip unijos nuostolius, matyti, kad ieškovės Nacionalinės kredito unijos nuostoliai neviršijo gautos naudos (3 432 000 Lt (993 975,90 Eur) > 3 431 940 Lt (993 958,53 Eur)), todėl ieškovė nepatyrė atlygintinos žalos.
  13. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
  14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad egzistuoja teisinis pagrindas dėl netinkamo žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų taikymo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį, kuriuo ji prašė teismo priteisti žalos atlyginimą, atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas bei priimamas naujas sprendimas, egzistuoja pagrindas pakeisti šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymą. Ieškovės ieškinį atmetus, pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų ieškovei nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai konkrečių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, priteisimo nesuformulavo, šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai