Byla e2-1145-494/2018
Dėl žalos (nuostolių) atlyginimo

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Argusos prekyba“ atstovui bankroto administratoriaus Viešosios įstaigos Nacionalinis teisės centras įgaliotam asmeniui Žydrūnui Anilioniui, atsakovui G. R., jo atstovams advokatui Ramūnui Mikulskui ir advokato padėjėjai Justinai Antanaitei, atsakovei I. P., jos atstovui advokatui Vytautui Klimavičiui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo „Argusos prekyba“ ieškinį atsakovams G. R. ir I. P. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo,

Nustatė

3ieškovas BUAB „Argusos prekyba“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo solidariai priteisti iš atsakovų G. R. ir I. P. 35230,00 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas ieškovui BUAB „Argusos prekyba“.

4Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3456-864/2017, iškėlė bankroto bylą įmonei UAB "ARGUSOS PREKYBA", įmonės administratoriumi paskyrė Viešąją įstaigą Nacionalinis teisės centras. Teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei įsiteisėjo 2017 m. kovo 21 d. Pagal 2017 m. kovo 21 d. balansą įmonė turi turto 35 230,00 eurų sumai, kurį sudaro pinigai, tačiau šis įmonės turtas bankroto administratoriui nėra perduotas iki šiol. 2017 m. gegužės 18 d. raštu G. R. paaiškino, kad 2017 m. balandžio 21 d. bankrutuojančios UAB „ARGUSOS PREKYBA“ balanse nurodyta, kad įmonė turi grynųjų pinigų - 35230 eurų, tačiau tie pinigai liko pas buvusią vadovę I. P., ir jam jie nebuvo perduoti, kuomet buvo paskirtas įmonės direktoriumi. Jis kreipėsi 2015 m. lapkričio 17 d. raštu į I. P., su prašymu perduoti nurodytus pinigus, tačiau pinigai neperduoti iki šiol. 2017 m. birželio 28 d. raštu I. P. paaiškino, kad naujos įmonės (t.y., UAB „ARGUSOS PREKYBA“) steigimo iniciatorius buvo G. R.. Tuo metu vyko UAB „GINRUTAS LT“ bankroto bylos nagrinėjimas, kurios vadovas buvo G. R., todėl įsteigti įmonę paprašė jos. Visus reikiamus dokumentus parengė G. R., įstatinį kapitalą suformavo G. R. ir davė pinigus, kurie buvo įnešti į įmonės sąskaitą. Ji buvo pardavėja – kasininkė, užsakinėdavo ir priimdavo prekes, aptarnavo klientus, buvo atsakinga už tvarką parduotuvėje. Prekių tiekimą ir pardavimą kontroliavo pats G. R., jis bendravo su įmonių vadybininkais ir buhalteriais dėl sąskaitų apmokėjimo ir prekių tiekimo. Buhalterinę apskaitą vedė G. R., jis pateikdavo visus dokumentus įmonės buhalteriams. 2015 m. kovo mėn. ji paprašė atleisti ją iš darbo - įmonės vadovės pareigų, G. R. parengė visus reikiamus dokumentus susijusius su jos atleidimu. Apie įmonės finansinę veiklą ji nieko nežinojo, o pasirašant atleidimo ir perdavimo dokumentus apie jokias finansines lėšas ar kitą įmonės turtą G. R. nekalbėjo, jokių pinigų iš jos nereikalavo. Tuo pačiu metu jie pasirašė ir kitą sutartį, kuria 2015 m. gruodžio 31 d. G. R. atitenka ir įmonė. Jai išvykus G. R. toliau vykdė veiklą, priėmė naujus darbuotojus ir dirbo įmonėje.

5Ieškovas pažymėjo, jog iš surinktų duomenų nėra galimybės atsakomybę išskirti į atskiras dalis, ir (arba) priskirti vienam iš vadovų, todėl prašoma priteisti žalą iš atsakovų solidariai.

6Atsakovas G. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį jo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš BUAB „Argusos prekyba“. Nurodė, kad jis UAB „ARGUSOS PREKYBA“ vadovo pareigas ėjau nuo 2015-03-02 iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau iki tol bendrovės vadove buvo I. P. (nuo 2012-10-08 iki 2015-03-02). Pažymėjo, jog minėtų lėšų trūkumas egzistavo dar iki jam tampant įmonės akcininku ir direktoriumi. Dar 2015-11-17 su pretenzija kreipėsi į buvusią įmonės direktorę ir akcininkę I. P. dėl piniginių lėšų, kurių trūko įmonės kasoje, grąžinimo, tačiau pinigai įmonei negrąžinti iki šiol. Atsakovė prieš palikdama įmonės veiklą, neteisėtai išsigrynino įmonės kasoje buvusius pinigus ir išvažiavo gyventi į kitą miestą. Atsakovė nesąžiningai nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog nedalyvavo įmonės veikloje ir apie lėšų trūkumą įmonėje nieko nežinanti. Atsakovės verslas buvo smulkus, parduotuvė nedidelė (kaimo vietovėje, kurioje daugiausiai įsikūrusios sodininkų bendrijos), pardavimų apyvarta buvo nedidelė, atsižvelgiant į tai, kad su atsakove tuo metu kartu gyveno, todėl padėdavo atsakovei tvarkytis parduotuvėje. Jis dirbo kaip pagalbinis darbuotojas: padėdavo atvežti tam tikras prekes, jas sukrauti, susitikti su tiekėjais ir kt., tačiau jokių finansinių klausimų nederindavo, įmonės piniginių lėšų netvarkė. Už visus šiuos klausimus (įskaitant ir įmonės kasą) buvo atsakinga tuometinė bendrovės direktorė I. P.. Nutrūkus jo ir atsakovės asmeniniams santykiams, atsakovė nutarė išvažiuoti ir pasiūlė jam įsigyti UAB „ARGUSOS PREKYBĄ“. Įsigijus šią bendrovę paaiškėjo, kad atsakovė paprasčiausiai siekė jį apgauti, kadangi įmonės kasoje trūko nemenkos pinigų sumos, kurią, kaip vėliau paaiškėjo, atsakovė išsigrynino iš įmonės kasos, todėl už atsiradusį piniginių lėšų trūkumą yra atsakinga atsakovė I. P., kadangi jos vadovavimo įmonei laikotarpiu šių lėšų trūkumas ir atsirado. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, neįrodė, kad minėtas turtas, o būtent 35230 Eur bankroto bylos iškėlimo, ar jo vadovavimo įmonei metu (2015-03-02 iki bankroto bylos iškėlimo) egzistavo.

7Atsakovė I. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį jos atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš BUAB „Argusos prekyba“. Nurodė, kad naujos įmonės (t.y., UAB „ARGUSOS PREKYBA“) steigimo iniciatorius buvo G. R.. Tuo metu vyko UAB „GINRUTAS LT“ bankroto bylos nagrinėjimas, kurios vadovas buvo G. R., todėl įsteigti įmonę paprašė jos. Ji nenorėjo sutikti, bet jis pažadėjo pasibaigus UAB „GINRUTAS LT“ bankroto bylai įmonę persirašyti savo vardu, nes žinojo, jog ji apie įmonės valdymą neišmano, nėra dirbusi šioje srityje. Kadangi tuo metu gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį, ji su tokia sąlyga sutiko. Visus reikiamus dokumentus parengė G. R., ji savo asmeninių lėšų neturėjo, įstatinį kapitalą suformavo G. R. ir davė pinigus, kurie buvo įnešti į įmonės sąskaitą. I. P. dirbo maisto prekių parduotuvėje Rastinėnų kaime, Vilniaus rajone, buvo pardavėja - kasininkė. Ji užsakinėdavo ir priimdavo prekes, aptarnavo klientus, buvo atsakinga už tvarką parduotuvėje. Prekių tiekimą ir pardavimą kontroliavo pats G. R., jis bendravo su įmonių vadybininkais, ir buhalteriais dėl sąskaitų apmokėjimo ir prekių tiekimo. Nurodydavo, kokią sumą ir kam reikia sumokėti bei už kokią sumą galima užsakyti prekių. Jei jo nebūdavo darbe, be jo žinios negalėjo nei ji (I. P.) nei kita parduotuvėje dirbanti pardavėja mokėti vadybininkams pinigų, vadybininkai skambindavo pačiam G. R.. Buhalterinę apskaitą vedė G. R., jis pateikdavo visus dokumentus įmonės buhalteriams. G. R. veždavo pinigus į banką ir įnešdavo į įmonės sąskaitą, grįžęs apmokėdavo sąskaitas, nes jis kontroliavo visą įmonės finansinę veiklą, jis turėjo visus prisijungimo kodus prie įmonės sąskaitos. G. R. dirbo įmonėje, tikslių jo pareigų I. P. negali įvardinti. Jis priimdavo sprendimus dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo, parengdavo jų dokumentus. 2015 m. kovo mėn. I. P. paprašė atleisti ją iš darbo - įmonės vadovės pareigų, G. R. parengė visus reikiamus dokumentus susijusius su jos atleidimu. Jos atleidimo dieną G. R. buvo paskirtas direktoriumi ir pasirašyti du egzemplioriai Priėmimo- perdavimo-akto, kurių vienas liko pas jį, kitą gavo ji. Apie įmonės finansinę veiklą ji nieko nežinojo, o pasirašant atleidimo ir perdavimo dokumentus apie jokias finansines lėšas ar kitą įmonės turtą G. R. nekalbėjo, jokių pinigų išjos nereikalavo. Jei būtų žinojusi, jog yra įmonės turtas, ir jis turi būti įrašytas į Priėmimo - perdavimo aktą tikrai būtų to pareikalavus. Tikėjosi, kad G. R. viską daro sąžiningai jos atžvilgiu. Tuo pačiu metu jie pasirašė ir kitą sutartį, kuria 2015 m. gruodžio 31 d. G. R. atitenka ir įmonė. Jai išvykus G. R. toliau vykdė veiklą, priėmė naujus darbuotojus ir dirbo įmonėje. Jos nuomone būtų neteisinga reikalauti išjos sugrąžinti įmonei 35230 eurų lėšas, apie kurias ji nieko nežinojo ir negalėjo pasisavinti.

8Pažymėjo, kad jeigu buhalterinės apskaitos dokumentai ieškovui (bankroto administratoriui) buvo perduoti, tai ieškovas turi visas galimybes atriboti atsakingą už žalą asmenį, pateikdamas konkrečius buhalterinius dokumentus, iš kurių matytųsi atsakingas asmuo, kuris yra paėmęs ieškovo nurodomas pinigines lėšas (pvz. kasos išlaidų orderiai), ar nustatyti konkretų laikotarpį, kada konkrečiai piniginės lėšos buvo paimtos, nes kaip minėta, buvę vadovai atsako tuo atveju, jeigu nebuvo teikta finansinė atskaitomybė ir dėl to negalima nustatyti kaltųjų asmenų ir (arba), kai turtas buvo neperduotas ne dėl įmonės kaltės. Šiuo atveju, kai iš pačio ieškovo pateikto išrašo iš juridinių asmenų registro matyti, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2012 m., 2013 m., 2014 metus buvo pateikti, kalbėti apie ne paskutinio vadovo atsakomybę negalima. Be to, pareiga saugoti dokumentus priklauso įmonei, o ne fiziniam asmeniui, todėl tik paskutinis vadovas turėjo išsaugoti visus finansinius dokumentus ir juos pateikti administratoriui. Nesant konkrečių jos atsakomybę pagrindžiančių dokumentų, kyla tik paskutiniojo vadovo atsakomybė, nes šalių paaiškinimai yra vienas iš bylos įrodymų (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Remiantis contra spoliatorem prezumpcija šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs.

9Teismo posėdžio metu ieškovo BUAB „Argusos prekyba“ atstovas bankroto administratoriaus Viešosios įstaigos Nacionalinis teisės centras įgaliotas asmuo Ž.Anilionis palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad 2017-03-09 UAB „Argusos prekyba“ buvo iškelta bankroto byla. Ieškovas kreipėsi į buvusį vadovą G. R. dėl dokumentų perdavimo, dokumentus jis pateikė. Pateikė ir įmonės balansą 2017-03-20, kuriame nurodyta, kad įmonė turi turto – 35230 Eur sumai piniginių lėšų. Dėl jų perdavimo G.R. nurodė, kad minėtos lėšos yra pas I. P.. Dėl solidarios atsakomybės nėra galimybės nustatyti kurio atsakovo žinioje yra tas turtas, todėl ir reikalauja solidariai iš abiejų. Paskutinis atsakovas G. R. turi pareigą, bet jis nurodė I. P.. I. P. pateikti įrodymai nieko papildomai neįrodo. I. P. ir G. R. neteisėti veiksmai yra turto neperdavimas, neišsaugojimas. Žala atsirado pagal 2017-03-21 balansą. Bankroto administratoriui buvo pateikti 2014-2015 m. balansai. 2017-03-20 balansą pateikė G. R., kuriame nurodytos pinigų lėšos. 2015-11-30 pagal TFS pažymą nurodytas likutis. 2015-03-02 yra kasos likutis – 35143,34 Eur, kai I. P. perleidžia G. R., o šiai dienai, kai yra įsiteisėjusi nutartis, G. R. 2017-03-21 pateikė balansą, kurioje suma likučio praktiškai analogiška. 2014-12-31 kasos likutis įmonės buvo 121001,49 = 35044 Eur. Kad įmonėje buvo vykdoma buhalterinė apskaita aplaidžiai patvirtina kasos išlaidų orderiai, nes jie pasirašyti tik pinigų gavėjų, bet ne vadovo. Atsakovo G. R. neteisėti veiksmai - neišsaugojo turto, neperdavė turto administratoriui pagal 2017-03-09 Vilniaus apygardos nutartį. Tai pagrindžia 2017-03-21 balansas ir 2015-11-30 TFS pažyma apie likutį, kad tai piniginės sumos. Atsakovas pasirašė 2014 m. balansą, kur ta pati suma. Reiškia atsakovas patvirtina, kad ta pinigų suma buvo, bet jis jų neturi, nes jie yra pas I. P.. Nebuvo tiriama įmonės veikla 2014-2015 m. 2015-03-02 pagal perdavimo aktą G. R. nebuvo perduota kasa, kaip nurodyta šiame akte. Dėl to kad nėra galimybės atriboti, kuris padarė neteisėtus veiksmus – pinigų trūkumą, nes nei vienas iš atsakovų nepripažįsta, kad pasisavino lėšas. 2015-03-02 perdavimo aktas apie perdavimą G. R., o G. R. pretenzija I. P. 2015-11-17, t.y. tik po pusės metų. Nebuvo atlikta jokio audito dėl faktinio pinigų trūkumo. 2015-11-30 TFS pažyma atsakovui, o atsakovo pretenzija P. 2015-11-17 datos, t.y. anksčiau. Paaiškėjo žalos padarymo faktas, kai G. R. pateikė 2017-05-18 savo paaiškinimą, kad įmonė turi pajamų, bet tie pinigai pas atsakovę I. P.. Tikėtina, kad G. R. disponavo įmonės pinigais, nes iki 2015-03-22 G. R. pasirašinėjo pinigų priėmimo kvitus. Žala atsirado įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonės bankroto bylą 2017-03-21, nuo tada atsirado pareiga perduoti įmonės turtą. Vilniaus apygardos teismas 2017-03-09 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Argusos prekyba“. Ši nutartis įsiteisėjo 2017-03-21. Paskutinis įmonės vadovas G. R. pateikė 2017-03-01 balansą, kad įmonė turi 35230 Eur piniginių lėšų, bet atsakovai nepateikė ieškovui šių lėšų. Atsakovai yra solidariai atsakingi už balanse nurodytą turtą. Dar 2018-04-04 ieškovas kreipėsi į abu atsakovus dėl to turto vertės atitikimo balanse, tačiau atsakovai neatsiliepė. Paneigti savo kaltės buvimą turi atsakovai. Buhalterinės įmonės atsakyme irgi nurodyta, kad neįmanoma atskirti, kas pasisavino, todėl prašoma solidariai. G. R. labiau yra atsakingas. Jis yra vadovas nuo 2015 m. kovo mėn., bet pasirašė balansus, kad yra tokios lėšos. G. R. įmonės vardu atliko mokėjimus, ką patvirtina kasos operacijų žurnalas, kasos pajamų kvitai. Atsakovas posėdyje patvirtino, kad disponavo įmonės pinigais, juos veždavo į banką. Atsakovo G. R. atstovai pripažįsta, kad balanse nurodyta piniginių lėšų suma yra tokia. Dėl to, kad nėra galimybės nustatyti, kada buvo perduotos piniginės lėšos Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1785-864/2018 pasisakė. Apeliacinis teismas irgi pasakė, kad ieškovas gali kreiptis dėl žalos atlyginimo.

10Atsakovas G. R. palaikė atsiliepimą ir papildomai parodė, kad jis įmonės vadovu dirbo nuo 2015-03-02 iki bankroto bylos iškėlimo. Prieš tai įmonės vadovu buvo atsakovė I. P.. Jam kaip vadovui I. P. perdavė įmonės pirkimo sąskaitas faktūras ir kaip nurodyta 2015-03-02 perdavimo priėmimo akte. Iš pateiktų faktūrų jis nežinojo pilnai įmonės finansinės padėties ir kreipėsi į UAB „Teisės ir finansų sprendimai“, jie pateikė 2015-11-30 raštą. Pinigų jam niekas neperdavė. Jis 2015-04-30 aiškinamajame rašte pasirašė, nes jam pateikė pasirašyti buhalterio įmonės paruoštus dokumentus ir 2014-12-31 balansą. 2017-03-21 balansą irgi jis pasirašė, kad yra sumos, bet tai nereiškia, kad tie pinigai yra. Įrodymai, kad atsakovė jam neperdavė, patvirtina jo pretenzija atsakovei. Į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl neperduotų pinigų jis nesikreipė, nes neturėjo tam lėšų, nes įmonė nevykdė veiklos. Dėl bankroto bylos iškėlimo jis nesikreipė, nes tikėjosi atgaivinti įmonę, bet trūko lėšų įmonėje. Jis galėjo ir nepasirašyti tų balansų. Paslaugų sutartį su buhalterinės apskaitos įmone sudarė I. P.. Apie kasą, likutį minėta įmonė jam pateikė atsakymą pagal apskaitos dokumentus. Jis pasirašė 2017 m. balansą suvokdamas, kad trūksta pinigų tik gavęs 2015 m. balansą. UAB „Argusos prekyba“ nėra jo pirmoji įmonė, jis buvo UAB Ginrutas.Lt vadovas nuo 2009-2010 m. UAB Ginrutas.Lt šiai dienai yra bankrutavusi, iš jo buvo priteista žala įmonei, kurios dydžio jis nepamena. 2015-03-02 perdavimo aktas buvo pasirašytas parduotuvės patalpose. Atsakovė jam perdavė visus dokumentus. Iki tol kaip vadybininkas jis kartais atsiskaitinėjo už prekes, išvažiuodavo pirkti prekių, jas atveždavo. 2015-04-30 pasirašydamas aiškinamąjį raštą, jį pasirašė, bet ten nurodytų pinigų 121739,00 Lt nebuvo. P. į jo pretenziją neatsakė, ji jam žodžiu atsakė, bet nepamena, ką ji jam atsakė. 2014 m. balanse nurodytas ilgalaikis turtas galėjo būti parduotuvės įranga, o 2017 m. balanse ilgalaikio turto nėra. 2015-01-02 P. sirgo. Su kasos operacijomis jis neužsiiminėjo, bet jis neneigia, kad 2015-01-07 pinigų priėmimo kvite jis pasirašė. I. P. jam buvo išdavusi įgaliojimą, kad jis gali įnešti į įmonės kasą pinigus. 2017 m. balansą jis tik pasirašė, nes jis buvo parengtas pagal buhalterinius dokumentus. Už 2015 ir 2016 m. balansai nebuvo sudaryti. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis parengė jis kartu su atsakove. Buvo parengtos dvi pirkimo – pardavimo sutartys, nes atsakovė ketino išvažiuoti, todėl, kad jos nereikėtų ieškoti, buvo du variantai pirkimo – pardavimo sutarties. Prekių likutį parduotuvėje jam P. perdavė, bet pinigų neperdavė. Parduotuvė veikė iki 2015 m. gruodžio mėn. 2015-03-02 jis gavo prisijungimus prie banko. Nežino, kokia suma buvo banke. Jis nežinojo, kiek parduotuvėje buvo pinigų. Jam tapus direktoriumi, vidutiniškai per metus galėjo būti kasoje 500 Eur. Su tiekėjais atsiskaitydavo iš apyvartinių lėšų. Jo vadovavimo metu darbo dienos pabaigoje iš kasos pinigai buvo paimami ir padedami į tam tikrą vietą – nedidelį seifą.

11Atsakovo G. R. atstovė advokato padėjėja J.Antanaitė prašo atmesti ieškinį. Ieškovas žalą prašo priteisti už neperduotą turtą. Prašo priteisti solidariai, bet šiuo atveju neaišku, kokiu laikotarpiu žala atsirado. Bankroto bylos iškėlimo dienai balanse nurodyta 35230,00 Eur. Iš 2014 m. balanso matyti, kad ta pinigų suma nurodyta. Ta pati suma nurodyta ir 2015 m. balandžio mėn. buhalterinės apskaitos įmonės pažymoje. Turto perdavimo akte nenurodyta, kad perduodamas ir koks perduodamas turtas. Pati I. P. parodė, kad fiziškai jokių pinigų G. R. neperdavė. Tai akivaizdu, kad tie pinigai buvo I. P. žinioje, todėl ji ir turėtų atsakyti. Tai, kad G. R. pasirašė 2015, 2017 m. balansus nereiškia, kad toks turtas realiai buvo. Ginčo nėra, kad įmonėje G. R. dirbo vadybininku ir disponavo piniginėmis lėšomis. Todėl žalą turi atlyginti I. P.. G. R. parodė, kad, I. P. išėjus iš darbo, buvo likusios tik prekės, kurias pardavus buvo atsiskaitoma su darbuotojais. Įmonės balansas sudaromas apskaitos dokumentų pagrindu, tuo tarpu I. P. parodė, kad pinigų G. R. neperdavė. I. P. ilgiau vadovavo įmonei.

12Atsakovo G. R. atstovas advokatas R.Mikulskas parodė, jog I. P. patvirtino, kad tų pinigų nematė ir jų G. R. neperdavė. Tai nurodyta Vilniaus apygardos teismo eB2-1785-864/2018 13 p. bei Apeliacinio teismo e2-1406-798/2018 nutartis 9.2 p.

13Atsakovė I. P. palaikė atsiliepimą ir parodė, kad 2015-03-02 aktą paruošė atsakovas ir sutartis. Akto perdavimo dienai jis nežinojo, ar buvo pinigų, nes ji buvo tik formali direktorė. Viską tvarkė atsakovas. Ji pasitikėjo atsakovu, nes atsakovo įmonė tuo metu bankrutavo, o jie gyveno kartu, todėl buvo pasitikėjimas tarp jų. Jai nebuvo žinoma įmonės finansinė padėtis. Nepamena, kad būtų gavusi iš atsakovo raštišką pretenziją dėl pinigų grąžinimo. Atsakovas dėl pinigų grąžinimo į ją nesikreipė. Ką atsakovas davė jai pasirašyti, tą ji pasirašė. Pasirašydavo prie parduotuvės esančiame kambariuke. Dvi akcijų pirkimo sutartys buvo pasirašytos tą pačią 2015-03-02 akto pasirašymo dieną atsakovo iniciatyva, nes atsakovas sakė, kad tai jo įmonė. Jokių pinigų pagal šias sutartis iš jo ji negavo. Ji jokių mokėjimų grynaisiais pinigais nedarydavo. Kiekvienos dienos pabaigoje atsakovas pasiimdavo iš parduotuvės pinigus ir juos įnešdavo į banką kitą dieną, o vėliau darydavo pavedimus tiekėjams. 2015-03-02 akto surašymo metu nebuvo daroma jokių dokumentų apyrašų, grynųjų pinigų ji nėra mačiusi. Atsakovas teigia, kad ji pasisavino pinigus, nes buvo atsakovui pradėtas ikiteisminis tyrimas, t.y. tyrimas dėl smurto jos atžvilgiu. Įmonės valdyme ji nieko nesuprato. UAB „Argusos prekyba“ ji dirbo kasininke, aptarnavo klientus, dirbo su kasa. Kasos operacijų žurnalas buvo pildomas. Ji negali pasakyti, kokia buvo apyvarta per dieną. Ji daugiau buvo atsakinga už prekių užsakymus. Negali pasakyti, ar galėjo būti parduotuvės apyvarta 35000,00 Eur. Prekių likutį – inventorizacija buvo vykdoma 1 kartą per mėnesį. Dėl mokėjimų ir atsiskaitymų atsakovas bendravo su tiekėjais ir su jais atsiskaitydavo. 2015-03-02 akte nurodyta apie generatorių, banko kortelę bei jų perdavimą, bet jų ji niekad neturėjo, juos turėjo atsakovas ir jais naudojosi. Į Alytų ji išvyko gyventi 2015 m. kovo mėn. ir nuo tada jokių santykių nepalaikė su atsakovu. Fiziškai jokių pinigų ji atsakovui neperdavė, nei generatoriaus neperdavė.

14Atsakovės I. P. atstovas advokatas V.Klimavičius prašo atmesti ieškinį I. P. atžvilgiu. Atsakovas pripažino, kad tvarkė įmonės lėšas – tai patvirtina kasos aparato žurnalas, kasos pajamų orderiai. Atsakovas dar anksčiau irgi turėjo įmonę, kuri bankrutavo. 2014 m. balansą atsakovas pats pasirašė, po to dar pasirašė balansą ir tai patvirtino. Balansas yra buhalterinės apskaitos dokumentas, jis nenuginčytas. 2014 m. buvo nurodytos piniginės lėšos. Eilutėje A nurodyta, kad yra turto, o 2017 m. balanse turtas jau nenurodytas, bet piniginės lėšos. G. R. pats patvirtino, kad įmonės turtą pardavė. Įmonė po 2014-2015 m. balanso dar veikė. I. P. jau nebuvo vadovė. Atsakovė I. P. jokių pinigų neturėjo. Kasos žurnalas patvirtina G. R. disponavimą pinigais. Pats G. R. pripažino, kad 2015-11-30 buhalterinės apskaitos pažyma parengta pagal dokumentus. Kasos operacijos žurnale 23, 24 eilutės „pinigus priėmiau, paėmiau“ – G. R. imdavo pinigus pagal kasos išlaidų kvitus. Visus balansus G. R. pasirašė. Sprendimais dėl baudos skyrimo, dėl tyčinio bankroto nereikia vadovautis, nes ten buvo nagrinėjami kiti klausimai.

15Ieškinys tenkintinas visiškai.

16Iš bylos medžiagos, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3456-864/2017, iškėlė bankroto bylą įmonei UAB "ARGUSOS PREKYBA", įmonės administratoriumi paskyrė Viešąją įstaigą Nacionalinis teisės centras. Teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei įsiteisėjo 2017 m. kovo 21 d. Pagal 2017 m. kovo 21 d. balansą įmonė turi turto 35 230,00 eurų sumai, kurį sudaro pinigai, tačiau šis įmonės turtas bankroto administratoriui nėra perduotas iki šiol. 2017-08-24 VĮ Registrų centro LR Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, jog UAB "ARGUSOS PREKYBA" I. P. registruota direktore nuo 2012-10-15 iki 2015-03-31, o G. R. – nuo 2015-03-31 iki 2017-04-07. 2015-11-30 UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ (toliau - TFS) pažymoje „Dėl UAB „Argusos prekyba“ kasos likučio 2015-03-02 d.“, nurodyta, kad TFS tvarko įmonės UAB „Argusos prekyba“ apskaitą pradedant nuo 2014-01-01 d.; remiantis iš ankstesnės buhalterijos gautais likučiais, įvertinę UAB „Argusos prekyba“ papildomą kasos aparato operacijų žurnalą, kuriame pateikiama informacija yra apie įmonės gaunamas lėšas iš prekybos parduotuvėje, atsižvelgiant į UAB „Argusos prekyba“ grynaisiais pinigais patiriamas išlaidas atsiskaitant su įmonės tiekėjais bei atsiskaitymą su darbuotojais jiems išmokant darbo užmokestį, iš apskaitos duomenų matoma, kad UAB „Argusos prekyba“ grynųjų pinigų likutis 2015-03-02 yra 35 143,34 Eur; remiantis analogiškomis prielaidomis, kaip išvardinta aukščiau, apskaitos duomenimis UAB „Argusos prekyba“ kasos likutis 2014-12-31 yra lygus 121 001,49 Lt.

17Kasacinio teismo nutartyse ne sykį pasisakyta, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006); kad bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį. Kitu atveju laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (CPK 5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Šių teisminės praktikos taisyklių kontekste teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad ir nagrinėjamu atveju apelianto pareiga yra įrodyti ne tik atsakovų neteisėtus veiksmus, bet ir žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Tos pareigos neeliminuoja ir aplinkybė, kad ieškinį reiškia bankrutuojančios įmonės administratorius, nes, nepaisant viešojo intereso šios kategorijos bylose faktoriaus, privilegijų administratoriui dėl žemesnio įrodinėjimo standarto taikymo iš esmės įstatymai nenumato, kaip ir teismui nenumato iš esmės kitokių nei bendrosios įrodymų vertinimo taisyklių.

18Žala nėra preziumuojama (CK 6.249 str.), todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.) ir jeigu byloje sprendžiama dėl vadovo įmonei padarytos žalos, atsiradusios jam netinkamai tvarkant įmonės turtą, pirmiausia turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Ieškovas žalos faktą ir dydį įrodinėja pateikto bendrovės balanso duomenimis. Kaip minėta, ieškinys yra pareikštas remiantis įmonės balanso už 2017 m. kovo 21 d. duomenimis. Iš jo matyti, kad įmonė turi turto 35 230,00 eurų sumai, kurį sudaro pinigai.

19Įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 3, 5 dalys). Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specifiniai reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą bei teisingumą.

20Kaip minėta, ieškinys yra pareikštas remiantis įmonės balanso už 2017 m. kovo 21 d. duomenimis. Iš jo matyti, kad įmonė turi turto 35 230,00 eurų sumai, kurį sudaro pinigai, ir jis patirtintas direktoriaus G. R. parašu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog įmonė turėjo 35 230,00 eurų pinigų, todėl ieškovui padaryta tokio dydžio žala.

21Pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Tačiau įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės bendrovei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės. Skirtingais laikotarpiais vadovavusiems bendrovės vadovams gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais, ne tik pagal minėtas ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 2 punkto nuostatas. Ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

22Atsakovas G. R., atsikirsdamas į pareikštą ieškinį, nurodė, kad ginčo turto jam neperdavė ankstesnė įmonės vadovė I. P..

23Bylos nagrinėjimo metu atsakovė I. P. teigė, jog 2015-03-02 akto surašymo metu nebuvo daroma jokių dokumentų apyrašų, o minėtame akte nurodyta apie generatorių banko kortelę bei jų perdavimą, bet jų ji niekad neturėjo ir grynųjų pinigų ji nėra mačiusi. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, jog I. P. perdavė G. R. įmonės antspaudą, banko korteles, prisijungimo duomenis ir generatorių bei visus buhalterinės apskaitos dokumentus. Atsakovas G. R. nurodė, kad pinigai liko pas buvusią vadovę I. P. ir jam jie nebuvo perduoti, kuomet buvo paskirtas įmonės direktoriumi.

24Teisės aktai nereglamentuoja, kokia tvarka ir forma įmonės turtas perduodamas keičiantis vadovams, ne tik pasitraukiantis iš pareigų vadovas turi pasirūpinti, kad jo vadovavimo metu įmonėje buvęs turtas būtų išsaugotas iki jo perdavimo naujam vadovui, bet ir naujai pradėjęs eiti pareigas vadovas (juo labiau, tapęs ir vieninteliu akcininku) turėtų aiškintis, kokį turtą įmonė turėjo, jį perimti, o paaiškėjus, kad turto, kuris įmonėje turėjo būti, nėra, aiškintis turto buvimo vietą ir neperdavimo priežastis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-943-178/2015).

25Atsakovas G. R. teigia, jog 2015-11-17 raštu kreipėsi su pretenzija į I. P. dėl pinigų perdavimo, tačiau į bylą nepateikta jokių išsiuntimą / įteikimą patvirtinančių įrodymų. Todėl minėtas atsakovo G. R. argumentas kelia abejonių, nes atsakovė I. P. teigia, jog negavo jokios pretenzijos. Atsižvelgiant į atsakovo G. R. veiksmus, t.y. pretenzijos siuntimas praėjus daugiau kaip pusmečiui, jei iš vis tokia pretenzija buvo išsiųsta, nesikreipimas į ikiteisminio tyrimo institucijas, nebuvo atlikta jokio audito dėl faktinio pinigų trūkumo, juo labiau, atsakovui turint duomenis, nurodytus 2015-11-30 UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ (toliau - TFS) pažymoje „Dėl UAB „Argusos prekyba“ kasos likučio 2015-03-02 d.“, darytina išvada, jog atsakovas G. R. nesielgė rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, t.y. vos tik pradėjęs eiti direktoriaus pareigas ir negavęs iš buvusio vadovo turto (pinigų), nesiėmė priemonių išsiaiškinti apie tokio turto buvimą ar nebuvimą.

26Be to, atsakovas G. R. teismo posėdžio metu patvirtino, jog už 2015 ir 2016 m. balansai nebuvo sudaryti, kas patvirtina, jog atsakovas kaip įmonės vadovas (nuo 2015-03-31), nevykdė pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui. Atsakovas G. R. 2017 m. spalio 17 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad „<…> jokių finansinių klausimų nederindavau, įmonės piniginių lėšų netvarkiau. <…>”, tačiau kaip matyti iš pateiktų į bylą įrodymų – kasos aparato kasos operacijų žurnalo ištraukos 2015-01-03 – 2015-01-31 laikotarpyje, pinigų priėmimo kvitų (2015 m. sausio mėn.), būtent atsakovas G. R. įmonės vardu atliko mokėjimus grynaisiais pinigais, nors tuo metu įmonės vadovės pareigas dar ėjo atsakovė I. P..

27Į bylą pateikti 2015-03-03, 2015-03-20, 2015-04-13, 2017-01-25 kasos išlaidų orderiai patvirtina, jog iš karto po 2015 m. kovo 2 d. dokumentų (turto) perėmimo buvo vykdomi mokėjimai iš įmonės kasos, kas paneigia atsakovo G. R. teiginius, jog įmonės kasoje buvusios lėšos visiškai nebuvo perduotos, o iš paskutinių kasos išlaidų orderių matyti, kad būtent atsakovas G. R. aplaidžiai organizavo buhalterinę apskaitą, nes tokiu pačiu būdu išsimokėdavo lėšas sau, t.y., pasirašydamas tik už gavėją, be to šios lėšos išsimokėtos įmonei esant nemokiai. Minėti atsakovo veiksmai patvirtina imperatyvių įstatymų nuostatų, reglamentuojančių įmonės apskaitos organizavimą, pažeidimą.

28Atsakovo G. R. atstovas advokatas R.Mikulskas teismo posėdžio metu prašė teismo vadovautis Vilniaus apygardos teismo eB2-1785-864/2018 nutartyje konstatuotu faktu, kad I. P. neperdavė piniginių lėšų naujajam vadovui G. R.. Vadovaujantis CPK nuostatomis nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 2 p.). Pažymėtina, jog vadovaujantis nurodyto įstatymo nuostatomis, prejudiciniai faktai yra nustatytos aplinkybės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t.y. kai teismas išnagrinėja bylą iš esmės (CPK 259 str. 1 d.). Atsakovo atstovo nurodytoje nutartyje buvo nagrinėjamas klausimas tik dėl baudos skyrimo, todėl minėtas faktas nelaikytinas prejudiciniu, atsižvelgiant į šios nagrinėjamos civilinės bylos pagrindą ir dalyką. Kaip jau pasisakyta aukščiau, tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

29Atsakovė I. P. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ji buvo tik formali direktorė, o viską tvarkė atsakovas. Apie įmonės finansinę veiklą ji nieko nežinojo.

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra ne kartą pabrėžęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Kaip minėta, vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

31Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė I. P. imonės vadove buvo apie 2,5 m., gyveno kartu su atsakovu G. R., pateikti kasos išlaidų orderiai patvirtina, jog įmonės buhalterinė apskaita jos vadovavimo įmonei laikotarpiu buvo tvarkoma aplaidžiai (kasos išlaidų orderiai nenumeruoti, juose nėra pasirašęs įmonės vadovas, kasininkas, o pasirašyta tik pinigus gavusio asmens), jos vadovavimo įmonei laikotarpiu, t.y. 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, jog UAB „Argusos prekyba“ turi pinigų – 121739 Lt (35258,05 Eur), 2015-11-30 UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ (toliau - TFS) pažymoje „Dėl UAB „Argusos prekyba“ kasos likučio 2015-03-02 d.“ nurodyta, kad kasos likutis 2014-12-31 yra lygus 121 001,49 Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės teiginį, kad jai nekyla civilinė atsakomybė, nes ji buvo tik formali įmonės vadovė, ir darytina išvada, jog atsakovė I. P. buvus vadove pakankamai ilgą laiką turėjo būti žinoma įmonės finansinė padėtis, ir ji kaip vadovė turėjo dirbti rūpestingai, jog jos vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

32CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014). Žala šiame kontekste aiškintina kaip materialaus ar nematerialaus pobūdžio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima išskirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tą patį interesą negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

33Nagrinėjamoje byloje dėl atsakovų netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iš jų, t.y. nėra galimybės nustatyti kurio atsakovo žinioje yra tas turtas (35230,00 Eur), todėl žalą turi atlyginti abu atsakovai solidariai.

34Teismui konstatavus neteisėtus atsakovų veiksmus, kurių kiekvienas galėjo būti savarankiška žalos atsiradimo priežastis, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas, o atsakovams tenka įrodinėjimo pareiga paneigti šią prezumpciją. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio prezumpcija galioja tik alternatyvių priežasčių atveju, t. y. tik tuo atveju, jei negalima nustatyti, kurio iš atsakovų veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Kad įsigaliotų priežastinio ryšio prezumpcija alternatyviųjų priežasčių atveju, turi būti nustatytos šios aplinkybės: 1) du ar daugiau asmenų savo neteisėtais veiksmais sukėlė riziką, kuri teisiškai gali būti priskirta jiems, ir ji, tikėtina, lėmė žalos atsiradimą; 2) žala galėjo atsirasti dėl kiekvieno iš jų veiksmų; 3) dėl kurio konkrečiai veiksmų žala atsirado, negalima nustatyti. Kiekvienas patencialiai žalą padariusių asmenų gali išvengti atsakomybės, įrodydamas, kad žala atsirado dėl kito asmens veiksmų (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-429-313/2015).

35Nagrinėjamu atveju, atsakovams elgiantis neprotingai ir neatidžiai ir neišsaugojus bei neperdavus bendrovės turto, bendrovei buvo padaryta 35230,00 Eur žala, todėl yra pagrindas konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir bendrovei atsiradusios žalos.

36Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti, t. y. atsakovai nebūdami tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, ir neperduodami bankroto administratoriui bendrovės turto, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir padarė ieškovei žalos už 35230,00 Eur. Įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti nurodytą žalos dydį, arba atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės, nėra, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas ir solidariai iš atsakovų ieškovui priteistina 35230,00 Eur žalos atlyginimo.

37Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.). Ieškinys teisme priimtas 2017 m. rugpjūčio 28 d., todėl nuo šios dienos iš atsakovų ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 35230,00 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

38Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 753,00 Eur žyminis mokestis išieškomas iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno po 376,50 Eur.

39Ieškovas ieškinyje taip pat prašo priteisti jo patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad šio klausimo išsprendimas yra sąlygotas būtinumu šaliai, kuri pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti teismui prašymą dėl jų priteisimo bei turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovas kitų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. iki 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo priėmimo, nepateikė, todėl ieškovui kitos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

40Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 8,20 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis (t.y. iš kiekvieno atsakovo po 4,10 Eur) valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

41Šioje byloje 2018-07-16 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

42Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

Nutarė

43ieškinį tenkinti visiškai.

44Priteisti iš solidariai iš atsakovų G. R., asmens kodas ( - ) ir I. P., asmens kodas ( - ) ieškovui BUAB „ARGUSOS PREKYBA“, juridinio asmens kodas 302890500, 35230,00 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius du šimtus trisdešimt eurų 00 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 35230,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

45Priteisti iš atsakovų G. R., asmens kodas ( - ) ir I. P., asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą iš kiekvieno po 380,60 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų šešiasdešimt ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

46Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-07-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

47Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo... 3. ieškovas BUAB „Argusos prekyba“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo... 4. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi,... 5. Ieškovas pažymėjo, jog iš surinktų duomenų nėra galimybės atsakomybę... 6. Atsakovas G. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo... 7. Atsakovė I. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo... 8. Pažymėjo, kad jeigu buhalterinės apskaitos dokumentai ieškovui (bankroto... 9. Teismo posėdžio metu ieškovo BUAB „Argusos prekyba“ atstovas bankroto... 10. Atsakovas G. R. palaikė atsiliepimą ir papildomai parodė, kad jis įmonės... 11. Atsakovo G. R. atstovė advokato padėjėja J.Antanaitė prašo atmesti... 12. Atsakovo G. R. atstovas advokatas R.Mikulskas parodė, jog I. P. patvirtino,... 13. Atsakovė I. P. palaikė atsiliepimą ir parodė, kad 2015-03-02 aktą... 14. Atsakovės I. P. atstovas advokatas V.Klimavičius prašo atmesti ieškinį I.... 15. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 16. Iš bylos medžiagos, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad... 17. Kasacinio teismo nutartyse ne sykį pasisakyta, kad bendrovės vadovo civilinei... 18. Žala nėra preziumuojama (CK 6.249 str.), todėl jos dydį privalo įrodyti... 19. Įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal... 20. Kaip minėta, ieškinys yra pareikštas remiantis įmonės balanso už 2017 m.... 21. Pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi... 22. Atsakovas G. R., atsikirsdamas į pareikštą ieškinį, nurodė, kad ginčo... 23. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė I. P. teigė, jog 2015-03-02 akto surašymo... 24. Teisės aktai nereglamentuoja, kokia tvarka ir forma įmonės turtas... 25. Atsakovas G. R. teigia, jog 2015-11-17 raštu kreipėsi su pretenzija į I. P.... 26. Be to, atsakovas G. R. teismo posėdžio metu patvirtino, jog už 2015 ir 2016... 27. Į bylą pateikti 2015-03-03, 2015-03-20, 2015-04-13, 2017-01-25 kasos... 28. Atsakovo G. R. atstovas advokatas R.Mikulskas teismo posėdžio metu prašė... 29. Atsakovė I. P. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ji buvo tik formali... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų... 31. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė I. P. imonės vadove buvo apie... 32. CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos... 33. Nagrinėjamoje byloje dėl atsakovų netinkamo buhalterinės apskaitos... 34. Teismui konstatavus neteisėtus atsakovų veiksmus, kurių kiekvienas galėjo... 35. Nagrinėjamu atveju, atsakovams elgiantis neprotingai ir neatidžiai ir... 36. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovo... 37. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5... 38. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1... 39. Ieškovas ieškinyje taip pat prašo priteisti jo patirtas kitas bylinėjimosi... 40. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 8,20 Eur ir yra... 41. Šioje byloje 2018-07-16 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės... 42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260,... 43. ieškinį tenkinti visiškai.... 44. Priteisti iš solidariai iš atsakovų G. R., asmens kodas ( - ) ir I. P.,... 45. Priteisti iš atsakovų G. R., asmens kodas ( - ) ir I. P., asmens kodas ( - )... 46. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-07-16 nutartimi... 47. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...