Byla 2-277-330/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1617-538/2016 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nektonas“ direktoriaus A. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nektonas“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nektonas“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Inkomsta“,

Nustatė

2

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Nektonas“ (buvęs pavadinimas - UAB „Nektonas“ ir Ko) direktorius A. Č. kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovei UAB „Nektonas“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis sudėtinga, bendra įsiskolinimų suma 2016 m. birželio 30 d. sudarė 227 657,50 Eur. Tačiau pradelsti atsakovės finansiniai įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pareiškimo įteikimo teismui dieną atsakovės turto vertė sudarė 720 501 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 353 216 Eur, iš kurių pradelsti įsipareigojimai sudarė apie 209 451,07 Eur. Atsakovė per ketverių metų terminą įgyvendinusi restruktūrizavimo planą sugebės visa apimtimi atsiskaityti su kreditoriais, nes planuoja pagal 2016 m. gegužės 25 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį gauti 200 000 Eur pelno (neatskaičius mokesčių), gauti pajamų pardavus dažų pigmentų atsargas, tai pat pagal 2016 m. spalio 17 d. ir 2016 m. lapkričio 2 d. sudarytas sutartis. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas sudarytų prielaidas išsaugoti su laikinais finansiniais sunkumais susiduriantį, tačiau realiai savo veiklą vykdantį juridinį asmenį.
2. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą prašydamas iškelti UAB „Nektonas“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovui 2016 m. lapkričio 7 d. sudarė 22 744,16 Eur. Pagal 2015 m. balansą atsakovės turto vertė sudarė 389 747 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 381 507 Eur. Atsakovei buvo siunčiamas pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovė nevykdė ieškovo reikalavimo ir iki šiol nesumokėjo skolos, todėl ieškovas turi pagrindą teigti, kad atsakovė yra nemoki įmonė.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi iškėlė UAB „Nektonas“ restruktūrizavimo bylą, o pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo paliko nenagrinėtą.
4. Teismas nustatė, kad atsakovės pagrindinė veikla yra didmeninė ir mažmeninė prekyba, naftos riebalų atskirtuvų aptarnavimas ir priežiūra, vamzdžių klojimo, siurblinių, valymo įrenginių montavimo darbai, kitų įrenginių priežiūra ir aptarnavimas. Atsakovė nėra nutraukusi veiklos ir nors ją vykdo, tačiau turi finansinių sunkumų. Iš atsakovės pateikto balanso teismas nustatė, kad per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 351 445 Eur, o iš kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudaro 209 451,07 Eur. Atsakovės skola valstybinio socialinio fondo biudžetui – 22 744,16 Eur. Nors atsakovė nepripažino 23 096,47 Eur skolos trečiajam asmeniui UAB „Inkomsta“, tačiau ši skola priteista teismo sprendimu ir dėl jos išieškojimo išduotas vykdomasis raštas, todėl teismas sprendė, kad ir ši suma turi būti įtraukta į atsakovės pradelstų įsipareigojimų sąrašą. Nustatęs, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 244 447,80 Eur, o įmonės turto vertė – 720 501 Eur, teismas padarė išvadą, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl pripažino, kad atsakovė yra moki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
5. Teismas laikėsi nuostatos , kad atsakovės bankroto bylos iškėlimas nebūtų naudingas nei atsakovei, nei kreditoriams, todėl verta suteikti jai galimybę kartu su kreditoriais imtis priemonių veiklai stabilizuoti ir atkurti mokumą. Be to, teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įvertino ir tą aplinkybę, jog tik du atsakovės kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 45 840,63 Eur, prieštarauja restruktūrizavimo bylos iškėlimui, o kiti kreditoriai nepateikė prieštaravimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nustatęs, kad egzistuoja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nurodytos sąlygos restruktūrizavimo procesui taikyti, teismas nusprendė, kad atsakovei keltina restruktūrizavimo byla.

3. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6. Atskirajame skunde ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį ir iškelti atsakovei UAB „Nektonas“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Nektonas“ yra moki įmonė, detaliai neišanalizavo pateiktų finansinių dokumentų. Pagal 2015 m. balansą įmonės turto vertė sudarė 389 747 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 401 164 Eur (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 381 507 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 19 658 Eur). Tačiau pagal 2016 m. balansą įmonės turto vertė sudarė jau 720 501 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 353 216 Eur (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 351 445 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 771 Eur). Taigi, per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. fiksuotas įmonės turto pagal vertę padidėjimas beveik du kartus (330 754 Eur suma) ir šį turtą iš esmės (apie 94 procentus) sudaro trumpalaikis turtas – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (vertė per pusę metų išaugo net 21 kartą, t. y. 440 272 Eur suma). Be to, per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo 30 062 Eur, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sumažėjo 17 887 Eur suma.
2. UAB „Nektonas“ restruktūrizavimo plano metmenyse (toliau - plano metmenys) fiksuojamas darbuotojams nesumokėtas 4 254,54 Eur darbo užmokestis, o ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte imperatyviai nurodyta, jog bankroto byla iškeliama, jeigu įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Be to, UAB „Nektonas“ plano metmenyse į turto masę nepagrįstai įtrauktas automobilis VW Golf (likutinė vertė nurodoma 3 409,40 Eur). Nors plano metmenyse nurodoma, jog šis turtas įgytas finansinio lizingo sutarties pagrindu, kurios terminas iki 2016 m. rugsėjo 15 d., tačiau VĮ Regitra 2016 m. lapkričio 22 d. duomenimis, minėtas turtas nėra registruotas UAB „Nektonas“ vardu.
3. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties (civilinėje byloje Nr. B2-1444-524/2015), kuria UAB „Nektonas“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi konstatavo, jog įmonės vadovas ir akcininkas sudėtingu įmonei laikotarpiu – 2015 metų pradžioje iš įmonės grynaisiais pinigais paėmė didelę sumą (80 000 Eur), tačiau jos neskyrė įmonės finansiniams sunkumams spręsti bei nenurodė šios sumos restruktūrizavimo plano metmenyse. Įmonė neturi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą. Nurodytoje kitoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
4. UAB „Nektonas“ nepateikė objektyvių įrodymų, kad po minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo iš esmės pagerėjo įmonės finansinė padėtis. UAB „Nektonas“ restruktūrizavimo plano metmenys deklaratyvūs, nepagrįsti realiais įrodymais, o nurodytos priemonės negali atkurti bendrovės mokumo, normalios veiklos ir išsaugoti bendrovės konkurencingumo rinkoje. Įsiskolinimas socialinio draudimo fondo biudžetui toliau didėja; 2016 m. lapkričio 22 d. duomenimis UAB „Nektonas“ šiam biudžetui buvo skolinga 20 356,42 Eur (19 805,39 Eur įmokų, 551,03 Eur delspinigių). Be to, nepagrįstai kaip nepradelsta nurodoma 66 560,88 Eur skola UAB „Vandens siurbliai“. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-1437-513/2015) UAB „Vandens siurbliai“ priteisė 66 560,88 Eur skolą.
7. Atskirajame skunde trečiasis asmuo UAB „Inkomsta“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas pripažino faktą, kad atsakovė UAB „Nektonas“ yra UAB „Inkomsta“ skolininkė, tačiau neįvertino, kad UAB „Nektonas“ neinformavo kreditorės apie sprendimą pateikti teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Vadinasi, UAB „Nektonas“ nesilaikė imperatyvių įstatymo reikalavimų.
2. Susipažinus su atsakovės UAB „Nektonas“ 2016 m. birželio 30 d. balansu matyti, kad atsakovės turimo turto vertė yra 720 501 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos – 351 445 Eur. Teismas turėjo kritiškai vertinti atsakovės pateiktus duomenis apie 244 447,80 Eur sumos pradelstus įsipareigojimus, nes atsakovei visai neturint lėšų mokėjimams savo kreditoriams vykdyti ir byloje nesant duomenų apie iš veiklos gaunamas pajamas, visa balanse nurodyta 351 445 Eur suma turėtų būti laikoma atsakovės pradelstais įsipareigojimais. Restruktūrizavimo byla negali būti pradėta, nes įmonė yra nemoki, o teismui pateiktas debitorių sąrašas neatitinka tikrovės.
3. Teismas be pagrindo nesiėmė iniciatyvos surinkti sprendimui iškelti restruktūrizavimo bylą būtinus įrodymus. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1444-524/2015 jau atmetė UAB „Nektonas“ vadovo pareiškimą pradėti restruktūrizavimo bylą; ši nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo nutartį. Be to, po 2015 metų pareiškimo UAB „Nektonas“ finansinė padėtis tik pablogėjo. UAB „Nektonas“ veikla yra praktiškai sustojusi, įmonė negauna pajamų iš savo pagrindinės veiklos, veikia nuostolingai. Tikėtina, kad vykdant rangos sutartis Nr. 2015/09/10-1 ir 2015/09/15-1, pajamų taip pat nebuvo gauta.
4. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl UAB „Inkomsta“ iškelto klausimo apie akivaizdžiai nepakankamą UAB „Nektonas“ balanse nurodytą nuosavo kapitalo dydį. Kadangi bendrovės įstatinis kapitalas lygus 2 896,20 Eur sumai, bendrovės nuosavas kapitalas negali būti mažesnis už 1 448,10 Eur sumą. Byloje nėra akcininko sprendimo dėl bendrovės nuosavo kapitalo atkūrimo pagal ABĮ reikalavimus. ABĮ 59 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad akcininkams nepriėmus sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais, susirinkimas turi svarstyti klausimą dėl bendrovės pertvarkymo arba bendrovės likvidavimo.
8. Atsiliepimuose į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Nektonas“ ir jos direktorius A. Č. prašo atskiruosius skundu atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimai į atskiruosius skundus grindžiami šiais argumentais:
1. Rėmimasis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumą (nemokumą) paprastai yra pakankamas, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovės pateikti balanso duomenys yra nepatikimi, neišsamūs ir dviprasmiški. Teismui nesukėlė abejonių atsakovės pateikto balanso duomenų patikimumas, be to, šie duomenys pagrįsti ir kitais į bylą atsakovo pateiktais rašytiniais duomenimis. 2016 m. rugsėjo 20 d. perdavimo nuosavybėn aktas patvirtina, kad atsakovė pagrįstai plano metmenyse kaip įmonės ilgalaikį turtą įtraukė automobilį VW Golf.
2. Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atsisakė įmonei kelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu – dėl ĮRĮ 5 straipsnio nuostatų pažeidimo. Nagrinėjamu atveju teismas įmonės perspektyvą atkurti mokumą ir plėtoti ūkinę komercinę veiklą nustatė pagal atsakovės 2016 metais pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, taip pat pasikeitus aplinkybėms. Dėl šios priežasties ieškovo minima ankstesnė teismo nutartis neturi prejudicinės galios.
3. Įmonė turi potencialias galimybes didinti pajamas. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apie įmonės padėties pasikeitimą. Metmenyse nurodomos tik preliminarios priemonės, o konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiu yra nustatomos restruktūrizavimo plane. Įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, vienas iš didžiausių atsakovės kreditorių neprieštarauja atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimui.
4. Įmonės finansinių sunkumų ir negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais vertinimą reikia atlikti kiekvienos bylos atveju, čia yra svarbus konkrečios situacijos įvertinimas. Byloje pateiktos atsakovės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos parodo, kad atsakovės mokėtinos sumos ir pradelsti įsipareigojimai neviršija daugiau nei pusę į balansą įrašyto turto vertės. Atsakovė negali būti laikoma nemokia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme.
5. Aplinkybė, kad atsakovė turi pradelstų mokėjimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nereiškia, jog negali būti keliama atsakovės restruktūrizavimo byla. Be to, pradelstus mokėjimus atsakovė galės padengti restruktūrizavimo proceso metu. Nepaisant objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovė negalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, įmonė turi realias galimybes pasiekti restruktūrizavimo tikslus, t. y. atkurti mokumą bei toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą.

3Teismas

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iškelta įmonės restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. „savo iniciatyva“) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

4Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, byloje dalyvaujančių asmenų naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Byloje pateikti nauji įrodymai kartu su procesiniais dokumentais (su kuriais jie ir pateikti) buvo išsiųsti susipažinti byloje dalyvaujantiems asmenims, jokių prieštaravimų dėl jų priėmimo iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo pateikta.

5Dėl aplinkybių, užfiksuotų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose ir plano metmenyse

11. 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis visas atsakovės UAB „Nektonas“ turtas sudarė 389 747 Eur vertę, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 401 165 Eur, iš kurių 381 507 Eur suma mokėtina per vienerius metus. 2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonė patyrė nuostolius, kurių dydis 51 678 Eur. Balanso, sudaryto už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., duomenimis įmonės turtas sudarė jau 720 501 Eur vertę, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 353 216 Eur, iš kurių 351 445 Eur suma mokėtina per vienerius metus. To laikotarpio duomenimis įmonės nuostoliai siekė 128 874 Eur.
12. UAB „Nektonas“ restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad bendrovė, vykdydama 2016 m. gegužės 25 d. pasirašytą paslaugų teikimo sutartį (Nr. 2016-05-25) planuoja gauti 200 000 Eur pelno (neatskaičius mokesčių), kad bendrovė planuoja susigrąžinti 74,69 procentus debitorinių įsiskolinimų, kurių vertė sudaro 170 000 Eur. Taip pat bendrovė planuoja realizuoti turimas dažų pigmentų atsargas, už kurias ketina gauti 520 000 Eur. Taigi restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu iš viso planuojama gauti 890 000 Eur pajamų bei apie 240 000 Eur papildomų pajamų.
13. Pateikto UAB „Nektonas“ balanso, sudaryto už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d., duomenimis visas bendrovės turtas jau sudaro net 2 137 181 Eur vertę, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 380 700 Eur, iš kurių 366 248 Eur suma mokėtina per vienerius metus. Laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. duomenimis įmonės nuostoliai sudarė 161 674 Eur sumą.

6Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų

14. CPK 1 straipsnyje apibrėžta, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimas – visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis).
15. ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai.
16. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).
17. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaujantis minėta teisės norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.
18. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti.
19. Pirmosios instancijos teismas atsakovei UAB „Nektonas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą nustatęs, kad pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai nepatvirtina įmonės nemokumo, bei konstatavęs, kad egzistuoja būtinos restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, taip pat apeliaciniame procese atsakovės papildomai pateikti teismui duomenys neleidžia sutikti su tuo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės finansinius rodiklius, jos galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą, taip pat įmonės finansinius sunkumus sukėlusias priežastis (jų laikinumą), parengtus plano metmenis, realias galimybes restruktūrizuoti įmonę, sąžiningą įmonės faktinės situacijos atskleidimą teisme, todėl galėjo padaryti nepagrįstą išvadą dėl įmonės (ne)mokumo. Tokia apeliacinės instancijos teismo nuostata grindžiama toliau nurodomais motyvais.

7Dėl įmonės finansinės padėties ir (ne)mokumo vertinimo

20. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.
21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „Nektonas“ (ne)mokumo, vertino pateiktus bendrovės finansinės padėties dokumentus ir pagal 2016 m. birželio 30 d. sudarytą balansą nustatė, kad įmonės turtas sudarė 720 501 Eur balansinę vertę, taip pat nusprendė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai (tarp kurių yra ir 22 744,16 Eur įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei 23 096,47 Eur skola byloje dalyvaujančiam trečiajam asmeniui UAB „Inkomsta“) iš viso sudaro 244 447,80 Eur sumą, tuo pačiu padarydamas išvadą, jog UAB „Nektonas“ nėra nemoki įmonė (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis) ir ji gali būti restruktūrizuojama.
22. Pažymėtina, jog remiantis vien tik į bylą pateiktais 2016 m. birželio 30 d. balanso duomenimis bei įmonės kreditorių sąrašu, būtų galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės būsena neatitinka nemokumo kriterijų. Tačiau nagrinėjamu atveju būtina įvertinti įmonės turimo turto sudėtį (pobūdį) bei jo realią vertę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ginčo teisenos tvarka sprendžiant dėl įmonės nemokumo, teisinę reikšmę turi ne įmonės balanse nurodyta turto balansinė vertė, bet į įmonės balansą įrašyto turto reali vertė (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-401-117/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-100/2014 ir kt.). Į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, o kilus ginčui, ar balanse įrašyta įmonės turto vertė atitinka realią jo vertę, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą turi būti vertinama faktinė įmonės turto rinkos vertė.
23. Pirmiau nurodyti (nutarties 11, 13 punktai) pateiktuose 2016 m. balansuose atspindėti įmonės veiklos rezultatai leistų teigti, jog įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai neviršija jos balanse apskaityto turto vertės. Tačiau UAB „Nektonas“ 2013, 2014 ir 2015 m. balansuose fiksuoti neigiami finansinių rodiklių santykio pokyčiai: 2013 m. įmonė turėjo 526 405 Eur (1 817 572 Lt) vertės turto, įmonės įsipareigojimai sudarė 493 169 Eur (1 702 817 Lt), įmonė patyrė 20 501 Eur (70 787 Lt) nuostolių; 2014 m. įmonė turėjo 469 722 Eur (1 621 857 Lt) vertės turto, įmonės įsipareigojimai sudarė 424 617 Eur (1 466 119 Lt), įmonė patyrė 26 569 Eur (126 267 Lt) nuostolių; 2015 m. įmonė turėjo 389 747 Eur vertės turto, o įmonės įsipareigojimai sudarė 401 164 Eur, įmonė patyrė 51 678 Eur nuostolių (Juridinių asmenų registrų duomenų bazėje esanti informacija, CPK 179 straipsnio 3 dalis).
24. Pateiktame atsakovės 2016 m. birželio 30 d. balanse įrašyta įmonės trumpalaikio turto vertė, ją lyginant su 2015 m. balanso duomenimis, per pusmetį padidėjo nuo 339 919 Eur iki 674 986 Eur, o nežymiai sumažėjusi įmonės trumpalaikių įsipareigojimų apimtis – nuo 381 507 Eur iki 351 445 Eur – neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės. Dar ryškesnis įmonės trumpalaikio turto vertės teigiamas pokytis užfiksuotas apeliacinės instancijos teismui pateiktame 2016 m. lapkričio 8 d. sudarytame balanse, iš įrašų kuriame matyti, kad įmonės trumpalaikio turto balansinė vertė nuo praėjusių 2015 metų (per 2016 metų dešimt mėnesių) padidėjo nuo 339 919 Eur iki 2 094 518 Eur (t. y. įmonės turimų atsargų ir išankstinių apmokėjimų balansinė vertinė suma padidėjo nuo 21 765 Eur iki 467 466 Eur, o per vienerius metus gautinos sumos išaugo nuo 289 927 Eur iki 1 624 672 Eur). Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 8 d. balanso duomenų pokyčius nulėmė jos naujai įtraukti duomenys pagal sudarytas sutartis. Tačiau tokio didelio įmonės trumpalaikio turto vertės padidinimo vien tik pateiktos į bylą įmonės sudarytos sutartys savaime nesuponuoja, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl 2016 m. birželio 30 d. bei 2016 m. lapkričio 8 d. sudarytuose balansuose nurodyto materialaus trumpalaikio turto realios (tikros) vertės, o šio ginčo atveju įmonės mokumo būklės įvertinimas vien tik pagal balanse įrašytus skaitinius duomenis negali būti laikomas objektyviu, išsamiu ir neformaliu.
25. Esant prieš tai aptartiems neaiškumams dėl 2016 metais fiksuoto itin ryškaus įmonės trumpalaikio turto balansinės vertės padidėjimo, taip pat dėl šio turto realios vertės, bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėjo imtis įstatymo nustatytų priemonių tam, kad būtų išsiaiškinta tikroji turto vertė, pareikalauti, kad būtų pateikti papildomi įrodymai apie balanse nurodyto turto vertę ir jos pokyčius, o prireikus, spręsti dėl įmonės turto įvertinimo teisės aktų nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 1 ir 2 dalys, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas formaliai nustatęs atsakovės turto sudėtį, nesiaiškino dėl turto realumo ir tikrosios jo vertės, todėl nenustatė esminių aplinkybių teisingam bylos išsprendimui.
26. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas (kada prioritetas teikiamas reabilitaciniam tikslui), bet ir dviejų atsakovės kreditorių reikalavimas dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1217-381/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1124-381/2016 ir kt.).
27. Vadinasi, analizuojamu atveju itin svarbu nustatyti kuo tikslesnę atsakovės trumpalaikio turto, sudarančio esminę dalį jos turimo viso turto, vertę, nes konkreti realiai turimo trumpalaikio turto vertė iš esmės lemia atsakovės turto bei pradelstų įsipareigojimų santykį, pagal kurį sprendžiama apie įmonės (ne)mokumą, o kaip jau pažymėta, mokumo pagrindimo našta tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

8Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

28. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog atsakovės pateikti restruktūrizavimo plano metmenys atitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimus, tačiau atskiruosiuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai įvertino restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas priemones, prognozuojamas įmonės finansinio stabilumo atkūrimo aplinkybes.
29. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas apibrėžia, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti nurodytas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurios turi būti nurodytos restruktūrizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktūrizavimo plane. Taigi įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra tik deklaratyvaus pobūdžio dokumentas. Siekdamas restruktūrizavimo proceso, ieškovas turėtų pateikti restruktūrizavimo plano metmenis, kurių turinys atitiktų ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, o juose nurodytos priemonės būtų konkrečios, kurių realumą teismas galėtų įvertinti.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės turtinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytus įmonės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios įmonės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti jos mokumą, normalią veiklą ir, tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).
31. Nagrinėjamos bylos atveju sutiktina su atskirųjų skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų priemonių įmonės mokumui atkurti visapusiškai neįvertino. Pirmosios instancijos teismas neaptarė nei vienos iš plano metmenyse nurodytų mokumo atstatymo (atkūrimo) priemonių, jų neįvertino kitų sudėtinių plano metmenų dalių kontekste, neišanalizavo bendrovės veiklos prognozių 2016 - 2020 metams. Pripažintina, kad pirmosios teismas pažeidė pareigą tokio pobūdžio bylose būti aktyviu, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti visus reikšmingus bylai įrodymus ir jų pagrindu padaryti pagrįstas išvadas.
32. Iš esmės pagrindinė plano metmenyse nurodyta įmonės mokumo atkūrimo priemonė – 2016 m. gegužės 25 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties (Nr. 2016-05-25) vykdymas ir iš šios sutarties vykdymo planuojamas gauti 200 000 Eur pelnas (neatskaičius mokesčių). Nustatyta, kad 2016 m. gegužės 25 d. paslaugų teikimo sutarties, sudarytos su įmone UAB „Ūrus“ ir Ko, dalykas – pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo paslaugos (sutarties 1.1. punktas), šalys atskirais susitarimais nustatė paslaugų teikimo kainas bei nustatė perduodamų medžiagų kiekius (apimtis). Tačiau juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad įmonė UAB „Ūrus“ ir Ko yra bankrutuojantis juridinis asmuo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-2942-567/2017), kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-1229-330/2016), UAB „Ūrus“ ir Ko iškelta bankroto byla, paskirta bankroto administratorė (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Ūrus“ ir Ko jos bankroto proceso metu planuoja tęsti savo ūkinę komercinę veiklą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktas) ir bus ekonomiškai pajėgi atsiskaityti su paslaugų teikėja UAB „Nektonas“ (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
33. Bylos svarstymui yra pateiktos dar dvi atsakovės sudarytos paslaugų teikimo sutartys. Šios sutartys taip pat reikšmingos sprendžiant dėl įmonės ateities perspektyvų, todėl turi būti įvertintos, nustatant, kokios planuojamos šių sutarčių vykdymo išlaidos ir pajamos, kada ir kokio dydžio atsiskaitymus ketinama gauti, kaip tie atsiskaitymai bus panaudoti tenkinant kreditorių reikalavimus ir kt. 2016 m. spalio 17 d. pasirašyta sutartis atliekų tvarkymui – eksportui, sudaryta su įmone GSB Sonderabfall-Entsorgung, o 2016 m. lapkričio 2 d. sudaryta sutartis su AB „Latvijas Tilti“, pagal kurią UAB „Nektonas“ (vykdytojas) įsipareigojo teikti grunto atliekų – biraus grunto (4 330 tonų) surinkimo, išvežimo ir perdavimo atliekų bendrovei UAB „Asteka“ paslaugas (sutarties 1.1. punktas); šalys sutarė, kad paslaugų vertė yra 17 Eur už 1 toną (sutarties 3.1. punktas).
34. Tačiau atsakovė nedetalizavo ir pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovės pajėgumų ir galimybių, susijusių su tinkamu aptariamų sutarčių įgyvendinimu (įvykdymu). Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad šiuo metu įmonėje iš viso dirba 6 darbuotojai: direktorius, komercijos direktorius, vadybininkė, sandėlininkas, inžinerinių sistemų montuotojas ir vyr. finansininkė (2.3. metmenų punktas), taip pat atsakovė nurodė, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu struktūrinių pertvarkymų neplanuoja, tačiau atsiradus poreikiui, planuotų didinti bedrovės darbuotojų skaičių (6.9. metmenų punktas). Kita vertus, restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad atsakovės darbuotojams nesumokėto darbo užmokesčio suma sudaro 4 254,54 Eur (metmenų lentelė Nr. 5.2), o skola už darbuotojų socialinio draudimo įmokas sudaro 10 843,90 Eur. Tačiau atsakovės kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenimis, atsakovės skola tik didėja ir šio fondo biudžetui sudaro 20 356,42 Eur (19 805,39 Eur įmokų, 551,03 Eur delspinigių) sumą. Atsakovė nepateikė duomenų apie dalinį aptarto įsiskolinimo padengimą (sumažinimą), byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovė teisėtais būdais bando spręsti susidariusias įmonės finansines problemas, sąžiningai siekdama įmonės komercinės ūkinės veiklos tolesnio vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir atsakovės bendradarbiavimą su jos kreditoriais, įskaitytinai, ir jos veiksmus, sprendžiant susidariusią problemą su valstybinėmis mokesčius administruojančiomis institucijomis.
35. Kita restruktūrizavimo plano metmenyse numatyta priemonė bendrovės mokumui atkurti – tai debitorinių skolų susigrąžinimas. Atsakovė nurodė, kad turimi debitoriniai įsiskolinimai sudaro 227 642,40 Eur sumą, kad ji planuoja atgauti 74,69 procentus visų debitorinių įsiskolinimų, todėl prognozuojamos gauti lėšos sudaro 170 000 Eur sumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, ar tokia priemonė yra bent kiek reali. Kadangi įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl pasisakant dėl šios atsakovės mokumo atkūrimo priemonės, susijusios sus gautinomis sumomis, pažymėtina, kad įmonės debitorinės skolos turi būti įvertintos ne tik jų bendro dydžio (227 642,40 Eur), bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektu.
36. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių debitorinių skolų iš turimų 35 skolininkų (metmenų lentelė Nr. 4.3) atgavimo perspektyvas, juolab, kad Juridinių asmenų registrų duomenys leidžia nustatyti ir pasikeitusį atsakovės debitorių teisinį statusą, pavyzdžiui: 1) UAB „Adakris“ (skola 21 818,20 Eur), UAB „Ekoera“ (skola 7 665,47 Eur), UAB „Estera“ (skola 1 204,34 Eur), UAB „Stats kamps“ (skola 2 600,96 Eur) yra bankrutavusios; 2) UAB „Aganta“ (skola 61,71 Eur) ir UAB „Prekybos grupės“ (skola 3 858,57 Eur) šiuo metu turi bankrutuojančių įmonių statusą; 3) UAB „Eko žaliavos“ (skola 108,17 Eur), UAB „Rindė“ (skola 309,49 Eur), UAB „Vakarų gotika“ (skola 1 401,18 Eur) ir UAB „Viredas“ (skola 120,34 Eur) jau išregistruotos iš Juridinių asmenų registro įmonės (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
37. Prielaida dėl UAB „Nektonas“ realių galimybių sėkmingai atkurti mokumą ir vykdyti normalią ūkinę komercinę veiklą, grindžiama ir tuo, kad bendrovė planuoja parduoti gamybai nereikalingą 520 000 Eur vertės turtą (turimas dažų pigmentų atsargas). Manytina, kad tokia suma galėtų būti pakankama atnaujinti pagrindinę įmonės veiklą ir iš dalies padengti finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Kita vertus, būtina nustatyti realią tokio turto (atsargų) vertę ir jo paklausą (vertintina kaip specifinės vartojimo paskirties prekė). Nustatyti tikslią atsakovės planuojamo parduoti turto vertę nagrinėjamu atveju yra itin svarbu dėl to, jog būtent ši priemonė, lyginant su kitomis, nurodytomis restruktūrizavimo plano metmenyse, galėtų būti perspektyviausia (realiausia).
38. Remiantis išdėstytu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, iškeldamas atsakovei UAB „Nektonas“ restruktūrizavimo bylą, neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, todėl galėjo būti neteisingai išspręstas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama kaip nepagrįsta, o restruktūrizavimo arba bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą (pareiškimas paliktas nenagrinėtu), negali priimti nutarties ją iškelti (ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis), todėl nagrinėdamas iš naujo šį klausimą, pirmosios instancijos teismas turi išsiaiškinti realią atsakovės turimo turto vertę, visapusiškai išanalizuoti jos pradelstų įsipareigojimų kreditoriams ir turto santykį, aplinkybes dėl atsakovės finansinių sunkumų pobūdžio bei įvertinti, ar esama jos būklė sudaro sąlygas nepažeidžiant pačios įmonės ir jos kreditorių interesų leisti toliau jai funkcionuoti rinkoje, ar restruktūrizavimo plano metmenys leidžia spręsti, jog juose numatytos įmonės mokumo atkūrimo priemonės gali būti įgyvendintos, o restruktūrizavimo proceso taikymas yra tikslingas.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

10Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimus dėl restruktūrizavimo bylos arba dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nektonas“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.