Byla 2A-127-241/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KONSOLĖ“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-673-479/2017 pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KONSOLĖ“ dėl delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Šiltas namas“, uždaroji akcinė bendrovė „Altimetrija“, uždaroji akcinė bendrovė „Projektų rengimo centras“, bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KONSOLĖ“ priešieškinį ieškovei savivaldybės įmonei „Telšių butų ūkis“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė SĮ „Telšių butų ūkis“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „KONSOLĖ“ 170 473,14 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2014 m. balandžio 30 d. sudarė sutartis dėl daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo darbų Nr. CPO35086 ir Nr. CPO35565. 2015 m. balandžio 30 d. buvo sudaryti susitarimai dėl šių sutarčių vykdymo termino pratęsimo iki 2015 m. spalio 30 d. Atsakovė neįvykdė įsipareigojimų pagal šias sutartis. Taip pat atsakovė nepateikė ieškovei sutarčių įvykdymo užtikrinimo dokumento, dėl ko ieškovė negali pasinaudoti sutarčių įvykdymo užtikrinimu. Sutarčių 10.4 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sutartyse nurodytos sutarčių objektų kainos. Atsakovė sutartinius įsipareigojimus vėluoja vykdyti nuo 2015 m. spalio 30 d., todėl delspinigiai sudaro 170 473,14 Eur sumą. Taip pat atsakovė privalo mokėti ieškovei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  3. Atsakovė prašė atmesti ieškinį. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji faktiškai atliko didesnius darbų kiekius, nei nupirko ieškovė, todėl pateikė ieškovei reikalavimą sumokėti 199 382,61 Eur už atliktus papildomus darbus. Pažymėjo, kad ieškovei buvo pateikti visi būtini dokumentai, tačiau ji atsisako sumokėti už faktiškai atliktus papildomus darbus. Taip pat teigė, kad ieškovė savo veiksmais atėmė iš atsakovės galimybę įvykdyti sutarčių reikalavimus dėl sutarčių įvykdymo užtikrinimo, nes ieškovė nesutiko pratęsti darbų terminų. Nesant rašytinio susitarimo dėl darbų termino pratęsimo tarp ieškovės ir atsakovės, draudimo bendrovė atsisakė išduoti laidavimo bei civilinės atsakomybės draudimo dokumentus.
  4. Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovės argumentai nėra teisiškai reikšmingi, jie nepaneigia atsakovės atsakomybės dėl neatliktų sutartinių įsipareigojimų nustatytais terminais. Pažymėjo, kad ginčo sutartys – viešojo pirkimo sutartys, kurių ieškovė neturi teisės keisti savo nuožiūra. Paminėjo, kad sutarčių vykdymas atsakovei vieną kartą jau buvo pratęstas, o atsakovė nenurodė, kodėl ji darbų negalėjo atlikti per pradinį ir pratęstą darbų atlikimo terminą. Teigė, kad sutartys buvo fiksuotos kainos, pagal kurias atsakovė už nurodytą kainą privalo atlikti visus, net ir didesnius, nurodytų darbų kiekius, kurie nelaikomi papildomais/naujai paaiškėjusiais darbais.
  5. Atsakovė triplike nurodė analogiškus argumentus, kurie išdėstyti jos atsiliepime į ieškinį.
  6. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį prašydama priteisti iš ieškovės 199 382,62 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  7. Atsakovė nurodė, kad 2014 m. balandžio 30 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė pagrindines sutartis Nr. CPO35086 ir Nr. CPO35565 dėl pastatų, esančių ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), modernizavimo. Atsakovė 2014 m. liepos 22 d. raštu Nr. 01-378 dėl pagrindinės sutarties Nr. CPO35086 objektų ( - ), ( - ), ( - ), papildomų darbų informavo ieškovę, kad projekto rengėja UAB „Plėtros partneriai“ atrado darbų kiekių, nurodytų investiciniame plane ir pirkimo specifikacijose, neatitikimų. Atsakovė 2014 m. liepos 29 d. raštu Nr. 01-387 dėl pagrindinės sutarties Nr. CPO35565 objektų ( - ), ( - ), papildomų darbų informavo ieškovę, kad projekto rengėja UAB „PRC“ atrado darbų kiekių, nurodytų investiciniame plane ir pirkimo specifikacijose, neatitikimų. Atsakovė 2014 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 01-397 dėl pagrindinės sutarties Nr. CPO35086 objektų ( - ), ( - ), ( - ), papildomų darbų dar kartą pateikė ieškovei projekto rengimo metu patikslintus trūkstamų darbų kiekius. 2016 m. sausio 17 d. atsakovė pasirašė statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 2 ir Nr. 12 dėl objekto, esančio ( - ); Nr. 3 ir Nr. 13 – dėl objekto, esančio ( - ); Nr. 7 ir Nr. 10 – dėl objekto, esančio ( - ); Nr. 9 – dėl objekto, esančio ( - ); Nr. 11 – dėl objekto, esančio ( - ). Atsakovė atliko techninėse specifikacijose nurodytus darbų kiekius, kai kurių darbų kiekiai ieškovės nurodymu buvo atlikti didesni, tiksliai pagal parengtą techninį projektą. Šie darbai buvo būtini atlikti siekiant technologiškai užbaigti darbų procesą. Atsakovė atliko darbų 199 382,62 Eur daugiau nei nupirko ieškovė.
  8. Taip pat atsakovė nurodė, kad ji, sudarydama preliminariąsias ir pagrindines sutartis, pateikė pasiūlymą tik dėl tų darbų kiekių, kurie buvo nurodyti ieškovės konkursui pateiktoje techninėje specifikacijoje ir daugiabučių gyvenamųjų namų investiciniuose planuose, kuriuose turėjo būti detaliai fiksuoti visi reikalingi pastatų modernizavimo darbų kiekiai. Investiciniai planai turėjo būti parengti įvertinus visus būtinus atlikti darbų kiekius. Ieškovė užsakė investicinius planus, apmokėjo už jų parengimą ir pateikė kaip teisingus konkurso metu tiekėjams, todėl ieškovė yra atsakinga už investicinių planų teisingumą ir jų atitikimą faktiškai atliktiems darbų kiekiams. Darbų kiekis pagrindinės sutarties pasirašymo metu negalėjo būti nustatytas, nes atsakovė techninio darbo projekto parengimo darbus atliko vėliau, kuomet ir buvo nustatyti tikrieji darbų kiekiai. Konkursinį pasiūlymą atsakovė pateikė pagal ieškovės konkurso dokumentuose nurodytus darbų kiekius. Atsakovė, turėdama ieškovės sutikimą, atliko papildomus darbus, kurių ieškovė nebuvo nupirkusi. Šie darbai atlikti tam, kad būtų galima renovuotus daugiabučius namus priduoti valstybinei komisijai, taip pat kad būtų pasiektas ieškovės iniciatyva parengtuose investiciniuose planuose reikalaujamas energijos taupymo efektyvumas. Techninį darbo projektą patvirtino ieškovė, t. y. ji pritarė rodikliams ir darbų atlikimo sprendiniams, nurodytiems projekte. Pagal patvirtintą projektą yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Techniniame darbo projekte yra techninės priežiūros vadovo, atstovaujančio ieškovei, žymos „pritariu statyti“, „taip, pastatyta“. Vadinasi atlikti darbai atitinka projektinius sprendinius, todėl ieškovei kyla piniginė prievolė atsakovei dėl papildomų darbų atlikimo.
  9. Ieškovė prašė atsakovės priešieškinį atmesti. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad sutartyse yra nustatyta fiksuota kaina ir nurodyta, jog atsakovė neturi teisės ieškovės reikalauti jokių išlaidų, viršijančių sutartyse nurodytą kainą. Atsakovė, žinodama, kad ieškovė nesutinka su jos pozicija dėl papildomų darbų, toliau vykdydama darbus prisiėmė riziką už didesnius darbų kiekius, kuri atsakovei yra priskirta pagal sutartis. Atsakovė, sudarydama statybos rangos sutartis, galėjo numatyti statybos konkurse pasiūlyto pastatyti objekto kainą. Papildomų darbų priėmimo–perdavimo aktai nebuvo teikiami ieškovei, jie nėra jos pasirašyti, juose nėra žymos, kad ieškovė atsisakė juos pasirašyti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu:
    1. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 56 824 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė;
    2. priešieškinį atmetė;
    3. priteisė ieškovei iš atsakovės 2 994 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė delspinigius atsakovei apskaičiavo už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė statybos darbus pagal ginčo sutartis turėjo atlikti iki 2015 m. lapkričio 1 d., tačiau darbai buvo baigti laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn., padarė išvadą, jog ieškovė įgijo teisę į netesybų priteisimą iš atsakovės. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčijo delspinigių apskaičiavimo tvarkos, jų dydžio. Be to, teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė pažeidė sutarčių įvykdymo terminus.
  3. Teismas, įvertinęs ginčo statybos darbų sutarčių 3.4, 3.5.1 punktų nuostatas, konstatavo, kad šiose sutartyse buvo nustatyta fiksuota kaina. Teismas nustatė, kad sutartyse įtvirtinta, jog, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, galima atsisakyti atskirų darbų, mažinamos darbų apimtys, gali būti atliekami kiti statybos darbai, būtini sutartyse numatytiems tikslams pasiekti, taip pat jose nurodyta, kad darbų atsisakymas ar darbų apimčių sumažinimas galimas užsakovo sutikimu ir suderinus atliktų darbų kainas.
  4. Teismas vertino, kad ieškovė neprieštaravo papildomai apmokėti už darbus, kurių atlikimas nebuvo numatytas pirkimo dokumentuose. Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė ieškovei dokumentų, kurie buvo reikalingi sutarčiai pakeisti dėl paaiškėjusių papildomų darbų, jų pakeitimo. Teismas konstatavo, kad atsakovė statybos darbų vykdymo metu pripažino, jog nėra pagrindo pakeisti sutartyse numatytą statybos darbų kainą ir atsakovė įvykdys įsipareigojimus sutartyse numatyta tvarka.
  5. Teismas, įvertinęs papildomų darbų priėmimo–perdavimo aktų duomenis, konstatavo, kad vykdant statybos darbų sutartis kai kurių darbų kiekiai padidėjo, o kai kurių – sumažėjo. Teismo vertinimu, atsakovė, prašydama sumokėti už padidėjusius darbų kiekius, pripažino, jog ji papildomų darbų neatliko, ji atliko tik kai kurių darbų didesnes apimtis. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neišreiškė valios pakeisti sutartyje nustatytą statybos darbų kainą sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė statybos darbų atlikimo metu nereikalavo perskaičiuoti sutarties kainos.
  6. Teismas nurodė, kad atsakovės reikalavimai yra grindžiami padidėjusiais darbų kiekiais, kurie jai paaiškėjo statybos darbų vykdymo metu. Teismo vertinimu, atsakovė galėjo pasitikslinti statybos darbų (pastatų šiltinimo, vamzdynų) kiekius prieš pasirašydama statybos darbų sutartį. Teismas konstatavo, kad šalių sudarytos sutartys numatė galimybę atsisakyti kai kurių statybos darbų, keisti darbų rūšis, norint pasiekti sutartyse numatytą rezultatą, nedidinant sutartyse nurodytos kainos. Pastaroji aplinkybė, teismo nuomone, yra svarbi, nes buvo modernizuojami gyvenamieji namai, gyventojams buvo pranešta apie jų galimas išlaidas statybos darbams apmokėti ir šių išlaidų padidinimas būtų sudėtingas procesas.
  7. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės priešieškinis yra neįrodytas. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ji atliko papildomus statybos darbus, o darbų apimčių pasikeitimai, teismo įsitikinimu, buvo galimi pagal statybos darbų sutartis ir ieškovei nekyla pareiga už šiuos darbus sumokėti.
  8. Teismas konstatavo, kad atsakovė be svarbios priežasties praleido sutarčių įvykdymo terminus, todėl ieškovė įgijo teisę į delspinigių priteisimą pagal sudarytas statybos darbų sutartis. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra įvykdžiusi statybos darbų sutartis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė realių nuostolių nėra patyrusi, nors dėl sutarčių įvykdymo terminų pažeidimo nukentėjo modernizuojamų namų gyventojai, buvo pažeista gyventojų kreditavimo tvarka, taip pat įvertinęs tai, kad delspinigių suma yra didelė, jos sumokėjimas gali neigiamai paveikti atsakovės veiklą, sprendė, jog tikslinga ieškiniu reikalaujamą priteisti delspinigių sumą sumažinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1/3 dalį prašomų delspinigių, t. y. 56 824 Eur.
  9. Teismas sprendė, kad patenkinus ieškinį iš dalies, o priešieškinį atmetus, ieškovei iš atsakovės priteistina 1/3 dalis žyminio mokesčio – 954 Eur, bei 2/3 dalys atstovavimo išlaidų – 2 040 Eur.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Atsakovė UAB „KONSOLĖ“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai neatliko preliminarių sutarčių nuostatų analizės, neatsižvelgė į tai, kad statybos rangos darbai buvo užsakyti per CPO LT elektroninį katalogą. Ieškovė, siekdama įsigyti pastatų modernizavimo darbus, užpildė CPO LT elektroninį katalogą, nurodydama atliktinus statybos rangos darbų kiekius ir jų mato vienetus. Atsakovė, gavusi informaciją apie kataloge paskelbtą viešąjį pirkimą, pateikė kiekvieno darbo vieneto atlikimo įkainį. Tiekėjas, nurodydamas kainą, turi galimybę pateikti tik atliktinos veiklos mato vieneto įkainį, tačiau jis neturi galimybės pateikti bendrą arba fiksuotą kainą už tam tikrą nurodytą veiklą. Taip pat tiekėjas neturi galimybės modifikuoti jokių kitų techninės specifikacijos laukelių.
    2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad statybos darbų sutartyse buvo nustatyta fiksuota kaina. Kadangi sutartyse numatyta užsakovo teisė keisti sutarties kainą, priklausomai nuo pagal sutartyse atliktinių darbų apimties pasikeitimo, darytina išvada, kad šalys susitarė ne dėl fiksuotos kainos. Sutartyse nustatyta kaina yra fiksuoto įkainio kaina su viršutine riba.
    3. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo ieškovės ir atsakovės, kaip pastatų modernizavimo proceso dalyvių, teisių, pareigų ir atsakomybės bei jų atribojimo statybos procese. Svarbu atriboti projektuotojo ir rangovo atsakomybę statybos procese, kai projektą rengia ir darbus atlieka tas pats asmuo. Ieškovė kaip užsakovė patvirtino projektą, t. y. sutiko su projekto sprendiniais, o atsakovė kaip rangovė, atlikdama rangos darbus, vadovavosi ieškovės pateiktu projektu. Už investicijų plano kokybę atsako investicijų plano rengėjas, o projekto rengėjas bei statybos rangovas neprivalo tikrinti investicijų plano duomenų teisingumo. Teismas nepasisakė dėl ieškovės atsakomybės pateikiant klaidingą techninę specifikaciją, neanalizavo pateiktos klaidingos techninės specifikacijos įtakos statybos rangos darbų atlikimui, statybos rangos darbų atlikimo terminui, tinkamam sutartinių įsipareigojimų vykdymui.
    4. Atsakovei parengus techninį projektą paaiškėjo, kad ieškovės pateiktoje techninėje specifikacijoje numatyti atliktinų veiklų kiekiai neatitinka tikrovės, t. y. buvo numatyti per maži veiklų kiekiai. Apie šiuos neatitikimus ieškovė buvo informuota, todėl būtent jai tenka atsakomybė už klaidingų pirkimo dokumentų pateikimą. Atsakovė nereagavo į ieškovės prašymus priimti atliktus darbus, tinkamai vykdyti sutarčių nuostatas, todėl atsakovė 2016 m. balandžio 26 d. pateikė vienašalius perdavimo aktus. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nebuvo atlikti papildomi darbai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė, prašydama sumokėti už padidėjusius darbų kiekius, pripažino, jog papildomų darbų neatliko, o atliko tik kai kurių darbų didesnes apimtis.
    5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė galėjo pasitikslinti darbų kiekius prieš pasirašydama statybos darbų sutartį. Darbų kiekis pagrindinės sutarties pasirašymo metu negalėjo būti nustatytas, nes atsakovė techninio darbo projekto parengimo darbus atliko vėliau, kuomet ir buvo nustatyti tikrieji darbų kiekiai. Konkursinį pasiūlymą atsakovė pateikė pagal ieškovės konkurso dokumentuose nurodytus darbų kiekius. Techninį darbo projektą patvirtino ieškovė, t. y. ji pritarė rodikliams ir darbų atlikimo sprendiniams, nurodytiems projekte.
    6. Atsakovė, turėdama ieškovės sutikimą, atliko papildomus darbus, kurių ieškovė nebuvo nupirkusi. Šie darbai atlikti tam, kad būtų galima renovuotus daugiabučius namus priduoti valstybinei komisijai, taip pat kad būtų pasiektas ieškovės iniciatyva parengtuose investiciniuose planuose reikalaujamas energijos taupymo efektyvumas.
    7. Ieškovei buvo pateikti visi būtini dokumentai (kiekvieno objekto darbų kiekių ir kainos detalizacijos, kuriose nurodytas investicinio plano biudžeto kainos išskaidymas, projektinių-faktinių darbų kiekių kainos, skirtumas tarp investicinio plano biudžeto ir projektinių-faktinių kiekių ir jų kainų skirtumas ir kt.). Todėl ieškovė privalo sumokėti atsakovei 199 382,62 Eur už faktiškai atliktus papildomus statybos darbus.
    8. Teismas nepagrįstai nevertino, ar sutartys buvo vykdomos tinkamai, ar buvo praleistas sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas, kokios priežastys lėmė termino praleidimą, kokie kilo padariniai. Teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovei taikytinų netesybų dydžio, kuris nepagrįstas jokiais skaičiavimais, realiai patirtais nuostoliais. Atsakovė yra sąžininga ir rūpestinga sutarčių šalis, tinkamai ir laiku vykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, todėl reikalavimas priteisti netesybas yra neteisėtas.
    9. Atsakovė atliko techninėse specifikacijose nurodytus darbų kiekius pagal parengtą techninį projektą, be to, buvo atliekami papildomi darbai. Ieškovė, nesutikdama pratęsti darbų terminų, atėmė iš atsakovės galimybę įvykdyti sutarčių reikalavimus dėl sutarčių įvykdymo užtikrinimo, nes draudimo bendrovė atsisakė išduoti laidavimo bei civilinės atsakomybės draudimo dokumentus.
    10. Ieškovė, kaip techninės specifikacijos rengėja, yra atsakinga už padarinius, atsiradusius dėl jos kaltės specifikacijos rengimo proceso ir procedūrų metu. Darbai sutartyse nustatytais terminais nebuvo užbaigti dėl ieškovės kaltės. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su ieškovės veiksmų teisėtumu sutarčių vykdymo metu, statybos užbaigimo aktų pasirašymu.
    11. Teismas nenurodė, kodėl ieškovei buvo priteista 1/3 dalis delspinigių. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai apie tariamą gyventojams padarytą žalą, pažeistą gyventojų kreditavimo tvarką, teismas šių aplinkybių neanalizavo teismo posėdžio metu, jos nebuvo nurodytos ir procesiniuose dokumentuose. Situacija, kai atsakovei nesumokama už atliktus papildomus darbus ir iš jos priteisiami dideli delspinigiai, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti.
    12. Teismas neatskleidė bylos esmės, nenagrinėjo ginčo išsprendimui svarbių aplinkybių, susijusių su darbų įsigijimu per CPO LT elektroninį katalogą, statybos dalyvių teisėmis ir pareigomis, sutarčių vykdymu, sutarčių nuostatomis dėl netesybų, neanalizavo rangos teisinių santykių dalyvių ginčų dėl atliktų/neatliktų darbų kiekių bei kokybės, statybos darbų užbaigimo, jų priėmimo akto pagrįstumo, teisėtumo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, dalyvaudama konkurse, galėjo pagrįstai tikėtis, jog ieškovė ketina įsigyti dalį rangos darbų, todėl ir buvo pateiktas konkretus pasiūlymas dėl ieškovės nurodytų konkrečių pageidaujamų atlikti darbų ir jų kiekių.
    13. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Teismo posėdžio metu teisėjas klausė šalių nuomonės dėl ekspertizės skyrimo, siūlė šalims pasinaudoti tokia įrodinėjimo priemone. Atsakovei sutikus su tokiu siūlymu ir nurodžius, kad reikalingas neilgas laiko tarpas prašymui dėl ekspertizės pateikti, teismas netikėtai pakeitė savo nuomonę ir nemotyvuotai atmetė prašymą dėl ekspertizės. Tinkamam ginčo išsprendimui reikalingos specialios žinios, susijusios su rangos darbų užsakymu per CPO LT elektroninį katalogą, papildomų darbų atlikimu, atliktų darbų kiekiu, jų atitikimu ieškovės pateiktai techninei specifikacijai.
  2. Ieškovė SĮ „Telšių butų ūkis“ prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Atsakovė nurodo neteisingas aplinkybes dėl rangos darbų užsakymo per CPO LT elektroninį katalogą, preliminarių ir pagrindinių sutarčių sąlygų, klaidingai vertina su sutarčių sudarymu susijusią situaciją.
    2. Atsakovė neteisingai vertina sudarytų sutarčių kainodarą, nepagrįstai teigia, kad sutartys buvo sudarytos pagal fiksuoto įkainio kainodarą, į bylą teikiami papildomi įrodymai, kaip specialistų išvados, yra nepagrįsti, nemotyvuoti ir neturintys teisinio pagrindo.
    3. Ieškovė, nebūdama statybos darbų specialistė, galėjo rinktis, kiek nori ir sugeba įsitraukti į techninių projektų rengimą, jų laikymosi užtikrinimą. Šios ieškovės teisės neperduoda jai rizikos už tinkamo techninio projekto atlikimą. Atsakovė už techninio projekto parengimą gavo atlygį, techninių projektų atlikimas buvo įtrauktas į sutartyse nurodytų darbų sąrašą.
    4. Sutartys buvo fiksuotos kainos, pagal kurias atsakovė už nurodytą kainą privalo atlikti visus, net ir didesnius, nurodytų darbų kiekius, kurie nelaikomi papildomais/naujai paaiškėjusiais darbais.
    5. Ieškovė 2014 m. lapkričio mėn. vykusio pasitarimo Aplinkos ministerijoje metu nurodė atsakovei, kad net ir faktiškai paaiškėję didesni darbų kiekiai privalo būti įvykdyti už bendrą sutarties kainą. Papildomais darbais gali būti laikomi tik nenumatyto pobūdžio/rūšies darbai, kurie neįtraukti į sutartis. Atsakovė toliau vykdė darbus, taip prisiimdama riziką dėl padidėjusių darbų kiekių.
    6. Atsakovė ir ieškovė nesudarė sutarties pakeitimo, kuris buvo būtinas keisti sutarties kainai. Jeigu atsakovė būtų maniusi, kad vykdant sutartis atsirado poreikis papildomiems darbams atlikti, ji nebūtų vykdžiusi papildomų darbų, kol nebūtų sudaryti sutarčių pakeitimai.
    7. Sutarties vykdymo metu neegzistavo nenumatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių atsakovė negalėjo vykdyti sutartyje atliekamų darbų ir kurios būtų vertinamos kaip nepriskirtinos atsakovės kaip tiekėjos rizikai. Ieškovė neturėjo pagrindo pratęsti sutarčių vykdymo terminų.
    8. Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl tinkamų darbų įvykdymo neturi teisinės reikšmės, nes statybos užbaigimo aktas nebuvo pasirašytas visų komisijos narių. Statybos užbaigimo aktas laikomas pasirašytu, jei iki komisijos darbo pabaigos dienos jį pasirašė bent vienas kiekvieno subjekto paskirtas atstovas (komisijos narys).
    9. Atsakovė byloje neginčijo delspinigių apskaičiavimo tvarkos, jų dydžio. Atsakovė nereiškė reikalavimo mažinti netesybas, todėl ieškovė neprivalėjo pagrįsti tikėtinų nuostolių, o teismas neprivalėjo tokių įrodymų tirti. Mažinant netesybų dydį, būtina laikytis proporcingumo kriterijaus reikalavimų, pagal kurį nėra pateisinamas labai didelis netesybų dydžio mažinimas. Atsakovė buvo susipažinusi su sutarčių nuostatomis dėl netesybų, todėl netesybų apskaičiavimas atitinka šalių susitarimą. Sutartyje įtvirtintas netesybų dydis atitinka įstatymuose įtvirtintus reikalavimus.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

12Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) įtvirtintus apeliaciniam skundui keliamus turinio reikalavimus, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi). Tokios pačios nuostatos yra įtvirtintos nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančioje šio straipsnio 4 dalyje. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliantas, su apeliaciniu skundu pateikdamas naujus įrodymus, turi išdėstyti argumentus, sudarančius naujų įrodymų pateikimo pagrindą.
  2. Nagrinėjamoje byloje kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė naujus rašytinius įrodymus: Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus viešųjų pirkimų vertinimo išvadą (be datos, registracijos numerio, nepasirašytą); ieškovės 2016 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. R-80 „Dėl projektavimo užduoties“; Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2016 m. balandžio 20 d. posėdžio protokolą Nr. 107-P-10; statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktus (be datos); VšĮ „CPO LT“ 2014 m. spalio 8 d. raštą Nr. 1S-455 „Dėl pagrindinės sutarties Nr. CPO35086 apimties; Lietuvos statybininkų asociacijos 2017 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 12-LSA-068 „Dėl CPO pagrindinių sutarčių“; VšĮ „CPO LT“ konsultaciją/paaiškinimus CPO LT elektroninio katalogo naudotojams; atliktų darbų detalizacijas.
  3. Atsakovė nenurodė šių naujų įrodymų teikimo pagrindo, nenurodė, kokias konkrečias bylai reikšmingas aplinkybes šie įrodymai gali pagrįsti, neprašė šių įrodymų priimti, apeliacinės instancijos teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą pašalinti nurodytus trūkumus. Atsakovė, šalindama šiuos trūkumus, teismui pateikė prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo ir prašė juos priimti. Prašyme atsakovė tik apibendrintai nurodė, kad nauji įrodymai reikalingi ginčo preliminarių sutarčių nuostatų, rangos darbų užsakymo per CPO LT elektroninį katalogą tvarkos analizei, taip pat pacitavo kai kurių rašytinių dokumentų (Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus viešųjų pirkimų vertinimo išvados, VšĮ „CPO LT“ konsultacijos/paaiškinimų, Lietuvos statybininkų asociacijos rašto) ištraukas. Tačiau atsakovė teismui taip ir nenurodė naujų įrodymų teikimo tik apeliaciniame procese pagrindo, nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes gali pagrįsti ieškovės 2016 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr. R-80 „Dėl projektavimo užduoties“, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2016 m. balandžio 20 d. posėdžio protokolas Nr. 107-P-10; statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktai, VšĮ „CPO LT“ 2014 m. spalio 8 d. raštas Nr. 1S-455 „Dėl pagrindinės sutarties Nr. CPO35086 apimties, atliktų darbų detalizacijos. Atsakovė teismui nepaaiškino, kodėl jos pateikti nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nepateikė duomenų, kad pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti.
  4. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, taip pat įvertinusi tai, kad dauguma atsakovės pateiktų įrodymų yra susiję su byloje nedalyvaujančių tam tikrų institucijų, įstaigų ir organizacijų (Viešųjų pirkimų tarnybos, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, VšĮ „CPO LT“, Lietuvos statybininkų asociacijos) teikiamu teisės aktų, viešųjų pirkimų procedūrų, ginčo sutarčių aiškinimu, kuris teismui nėra privalomas, be to, kai kurie įrodymai turi formos trūkumų (yra be datos, registracijos numerio, nepasirašyti), sprendžia, kad nėra pagrindo priimti atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus.

13Dėl skolos už statybos darbus priteisimo

  1. Ginčas byloje kilo dėl atsiskaitymo už papildomus statybos rangos darbus ir dėl sutartinių delspinigių priteisimo.
  2. Atsakovės priešieškinis dėl skolos už atliktus darbus priteisimo buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė investiciniame plane ir techninėse specifikacijose nurodė netikslius atliktinų darbų kiekius; techninėje specifikacijoje ir investiciniuose planuose turėjo būti detaliai fiksuoti visi reikalingi darbų kiekiai; realaus darbų kiekio atsakovė negalėjo numatyti pagrindinių sutarčių pasirašymo metu, nes techninio darbo projektas buvo parengtas vėliau, tuomet ir buvo nustatyti tikrieji darbų kiekiai; papildomi darbai atlikti ieškovei sutinkant.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys, vadovaudamosi 2013 m. rugsėjo 30 d. preliminariosios sutarties dėl pastatų modernizavimo darbų su projektavimu užsakymų per centrinę perkančiąją organizaciją nuostatomis, 2014 m. balandžio 30 d. sudarė rangos sutartis (pagrindines) dėl daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo statybos rangos darbų su projektavimu Nr. CPO035086 ir Nr. CPO35565. Šių sutarčių 2.1 punktu atsakovė įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį ir darbo projektus, vykdyti projekto autorinę priežiūrą, savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal užsakymo metu ieškovės pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), modernizavimo statybos rangos darbus su projektavimu. Ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei už darbus nustatytą kainą.
  4. Atsakovė teigia, kad ieškovė investiciniame plane ir techninėse specifikacijose nurodė netikslius atliktinų darbų kiekius, todėl atsakovė, siekdama technologiškai užbaigti darbų procesą, privalėjo atlikti papildomus statybos rangos darbus, už kuriuos ieškovė neatsiskaito su atsakove. Esminis klausimas, kuris turi būti atsakytas sprendžiant dėl atsakovės priešieškinio pagrįstumo, ar darbai, už kurių atlikimą atsakovė prašo priteisti iš ieškovės skolą, laikytini papildomais darbais, nenumatytais ginčo sutartyse. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė neįrodė atlikusi papildomus statybos darbus, o darbų apimčių pasikeitimai buvo galimi pagal sudarytas statybos darbų sutartis, todėl ieškovei nekyla pareiga už šiuos darbus sumokėti.
  5. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad statybos darbų sutartyse buvo nustatyta fiksuota kaina. Apeliantės nuomone, sutartyse buvo nustatyta fiksuoto įkainio kainodara. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
  6. Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 (toliau – Metodika)(redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.), 9 punkte nurodyta, kad fiksuota kaina nustatoma, kai iš anksto (iki pirkimo pradžios) perkančioji organizacija gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų ar darbų kiekį, ir pateikdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio. Sutartyje nustačius fiksuotą kainą, perkančioji organizacija įsipareigoja šią kainą sumokėti tiekėjui už visas pagal sutartį patiektas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus (Metodikos 8 punktas).
  7. Šalių sudarytose rangos sutartyse bendra sutarčių įvykdymo kaina už ieškovės atliktus visus darbus yra nurodyta: pagal sutartį Nr. CPO035086 – 2 937 499,58 Lt su PVM, pagal sutartį Nr. CPO35565 – 2 167 674,16 Lt su PVM (sutarčių 3.1 punktas). Sutarčių 3.3 punkte įtvirtinta, kad jeigu siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartis, reikia atlikti darbus, kurių atsakovė nenumatė sudarydama sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti pagal techninę specifikaciją ir kitus pirkimo dokumentus, ir jie yra būtini sutartims tinkamai įvykdyti, juos atsakovė atlieka savo sąskaita. Be to, sutarčių 3.6 punkte nurodoma ir tai, kad į sutarčių kainą įtrauktas visas už darbus numatytas užmokestis, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio šalių susitarimo sutartyse nustatyta tvarka. Sutarčių 3.14 punkte taip pat numatyta, kad darbai, kurie nėra sutarčių dalykas, yra atskiro viešojo pirkimo objektas; už sutartyse nenurodytus, tačiau atsakovės dėl kokių nors priežasčių atliktus, darbus (jeigu taip įvyktų) ieškovė nemoka.
  8. Šių sutartinių nuostatų analizė, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui suteikė pakankamą pagrindą išvadai, kad ginčo sutartyse buvo nustatyta fiksuota kaina. Pagal Metodikos 24 punktą, sutartyje nustačius fiksuotą kainą, perkančioji organizacija šią kainą sumoka tiekėjui už visus sutartyje numatytus darbus. Jei rangovas įvykdo darbų, nurodytų sutartyje, daugiau nei buvo numatyta, laikoma, kad tie darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą, t. y. nepriklausomai nuo atliktų darbų apimties, sutarties kaina negali būti keičiama. Taikant šį metodą, didesni atliktų darbų pagal sutartį kiekiai (apimtys) nelaikomi papildomais darbais. Perkančioji organizacija turi suteikti rangovui galimybę apžiūrėti objektą (jei toks yra), kuriame bus atliekami sutartyje numatyti darbai, kad tiekėjas galėtų įvertinti išlaidas ir pateikti fiksuotos kainos pasiūlymą.
  9. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir nustačius, jog renovuojamų daugiabučių namų plotai ir darbų kiekiai yra didesni, nei numatyta investiciniame plane, tokia situacija nesuteikia pagrindo konstatuoti nenumatytų, papildomų darbų egzistavimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovė, prieš pateikdama pasiūlymą viešojo pirkimo konkurse, galėjo susipažinti su statybos rangos darbų vykdymo vieta, modernizuojamais objektais ir visa aktualia informacija, kurios gali prireikti apskaičiuojant pasiūlymo kainą ir sudarant rangos darbų vykdymo sutartis.
  10. CK 6.653 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant. Kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012). Atsakovei statybos verslas – profesinė veikla, todėl jos profesinės veiklos žinios ir gebėjimai suponuoja išvadą, kad, sudarydama statybos rangos sutartis, ji galėjo numatyti viešojo pirkimo konkurse pasiūlytų modernizuoti objektų kainą, jos padidėjimo pasekmes, prisiimtų prievolių vykdymo sutartyse sulygtomis sąlygomis riziką.
  11. Investicijų planas yra daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) pagrindimo dokumentas, kuriame pagal namo energinio naudingumo sertifikato ir namo fizinės būklės tyrimo ir vertinimo duomenis pagrindžiamos namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės, nustatant jų energinį ir ekonominį efektyvumą, investicijų dydį ir jų paskirstymą butų ir kitų patalpų savininkams, nustatomos pagrindinės techninės užduoties sąlygos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) techniniam darbo projektui parengti (Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677 (įsakymo 2011 m. lapkričio 11 d. redakcija), 15 punktas).
  12. Sutarčių 1.1.3 punkte nurodyta, kad darbai – atsakovės pagal sutartis teikiamos projektavimo paslaugos ir atliekami statybos rangos darbai. Sutarčių 3.2 punkte numatyta, kad už sutarčių kainą atsakovė įsipareigoja atlikti techninio ir darbo projekto parengimo paslaugas ir darbus, numatytus sutartyse. Taigi atsakovė įsipareigojo, be kita ko, atlikti ir projektavimo darbus. Todėl darytina išvada, kad patvirtintame investicijų plane, taip pat techninėje specifikacijoje numatyti darbų kiekiai yra preliminarūs, tikslinami projektavimo metu, kuomet apskaičiuojami tikslūs statybos darbų kiekiai.
  13. Taigi esminę reikšmę turinti aplinkybė nagrinėjamu atveju yra ta, kad viešasis konkursas skelbtas ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo darbams, bet ir projektavimo paslaugoms pirkti. CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Projektavimo paslaugų pobūdis lemia tai, kad jas perkantis užsakovas negali nurodyti tikslių projektuojamų darbų apimčių, plotų ir pan., nes tai paaiškėja atlikus projektavimo darbus, t. y. jau vykdant tokio pobūdžio rangos sutartį ir suteikiant užsakovui paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012). Taigi aplinkybė, kad ieškovė užsakė ir projektavimo paslaugas, rodo, jog investiciniame plane ir techninėse specifikacijose buvo nurodyti preliminarūs atliktinų darbų kiekiai.
  14. Sutarčių 3.4 punkte nurodyta, kad atliekant sutartyse nurodytus darbus, atsiradus nenumatytoms, nuo šalių nepriklausančioms aplinkybėms, gali būti atsisakoma atskirų darbų (jų dalies) ar mažinama darbų apimtis arba numatytus atskirus darbus (jų dalį) galima keisti kitais darbais, reikalingais įkainotų veiklų sąraše nurodytoms veikloms tinkamai užtikrinti. Šie keitimai laikytini numatytais sutartyse ir vykdomi atsižvelgiant į poreikį užtikrinti darbų objekto funkcinę paskirtį (sutarčių 3.5 punktas). Atskirų darbų (jų dalies) atsisakymas ar darbų apimties mažinimas galimas atsakovės pateiktą nevykdytinų darbų lokalinę sąmatą įforminant dvišaliu ieškovės ir atsakovės susitarimu. Atskirų darbų (jų dalies) atsisakymo ar darbų apimties mažinimo atveju sutarčių kaina bus perskaičiuojama (mažinama) pagal atsakovės pateiktą nevykdytinų darbų lokalinę sąmatą (sutarčių 3.5.1 punktas). Atskirų darbų (jų dalies) pakeitimas kitais darbais atsakovei pateikus nevykdytinų darbų lokalinę sąmatą bei siūlymą dėl keistinų darbų ir ieškovei suderinus atsakovės siūlymo atitikimą rinkos kainoms bei įvykdžius derybas (jei reikalinga), įforminamas dvišaliu ieškovės ir atsakovės aktu. Atskirų darbų (jų dalies) pakeitimo kitais darbais atveju sutarčių kaina bus perskaičiuojama pagal atsakovės pateiktą nevykdytinų darbų lokalinę sąmatą bei įvykdytų derybų (jei jos vykdomos) rezultatus. Esant tokiam kainų perskaičiavimo atvejui, sutarčių kaina negali būti didinama (sutarčių 3.5.2 punktas).
  15. Pagal sutarčių nuostatas didesnę darbų kainą, neskelbiant naujo pirkimo papildomiems darbams, galėjo lemti sutarčių vykdymo metu pasikeitę pridėtinės vertės mokesčio tarifai, statybos sąnaudų kainų indeksavimas, ir tai tik tuomet, jeigu atsakovė laikėsi darbų vykdymo grafike nustatytų darbų atlikimo terminų (sutarčių 3.8–3.12.7 punktai). Pagal sutarčių 11.6 punktą šalys sulygo, kad ieškovė galės pirkti papildomus darbus Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, jei dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėtų, kad reikia papildomų darbų, neįrašytų į pagrindinę, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarčių vykdymo.
  16. Atsakovė, dalyvaudama viešame konkurse ir jį laimėjusi, įsipareigojusi savo pačios sąskaita atlikti darbus, kurių ji nenumatė teikdama pasiūlymą pirkimui ir rengdama projektinę dokumentaciją, vėliau negali iš ieškovės reikalauti sutartyse numatytos kainos didinimo, nes tai iškreiptų jos dalyvavimo viešajame pirkime sąlygas, lyginant su kitų asmenų pasiūlymais.
  17. Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. spalio 26 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d.) 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, sudarant viešo pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Be to, VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje taip pat įtvirtintas ir bendrasis draudimas keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas jos galiojimo metu.
  18. Viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties sąlygos negali būti keičiamos visą tokios sutarties galiojimo laikotarpį, išskyrus neesmines pirkimo sutarties sąlygas, kurias (gavus tam Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą) pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai ir/ar pirkimų tikslai – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Taigi laimėjusio pasiūlymo kaina yra viena iš svarbiausių sutarties sąlygų, kurios keitimas yra ribojamas specialiu teisiniu reglamentavimu.
  19. Priklausomai nuo viešojo pirkimo pobūdžio, jeigu to nedraudžia VPĮ, viešojo pirkimo sutartyje galima įtvirtinti ne tik fiksuotą kainą, bet ir kainodaros taisykles, kurių pagrindu, atsižvelgiant į tam tikrus objektyvius kriterijus, būtų galima sėkmingai vykdyti viešojo pirkimo sutartį pasikeitusiomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju šis išaiškinimas taikytinas sutartyse numatytai pridėtinės vertės mokesčio tarifų korekcijai, taip pat statybos sąnaudų kainų indeksavimui – tokiems iš anksto numatytiems įvykiams neįvykus, sutarčių kaina nekinta, o jiems įvykus – sutarčių kaina perskaičiuojama.
  20. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant, ar konkretus viešojo pirkimo sutarties sąlygų pakeitimas laikytinas draudžiamu sutarties pakeitimu VPĮ prasme, visų pirma vertintinos sutarties nuostatos. Tais atvejais, jeigu sutartyje detaliai aptarta, kaip bus keičiamos sutarties sąlygos įvykus tam tikrai šalių nurodytai aplinkybei, tai toks sąlygų pakeitimas nelaikytinas sutarties pakeitimu VPĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013). Pagal nagrinėjamoje byloje analizuojamų rangos sutarčių nuostatas vykdymo kaina buvo galutinė (fiksuota). Kartu, kaip išimtinė, buvo aptarta ir jos korekcijos galimybė, o pagrindas kainai koreguoti – ją mažinant, bet ne didinant – galėjo atsirasti tik iš nutarties 39 ir 40 punktuose aptartų konkrečių sutarčių nuostatų (vieni darbai pakeičiami kitais, tam tikri darbai neatliekami ir pan.). Toks sutartyse nenumatytas jų sąlygų keitimas, kurio siekia atsakovė (sutarčių vykdymo kainos didinimas), patenka į VPĮ 18 straipsnio 8 dalies taikymo sritį.
  21. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, be to, rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis); konkliudentiniais veiksmais negali būti pakeista sutartis, kurios pakeitimo sąlygos ir pagrindai imperatyviai reglamentuoti įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013). Pagal viešojo pirkimo sutarčių keitimo imperatyviąją tvarką sutarties šalims būtinas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas pakeisti sudaryto sandorio nuostatas. Jeigu nustatoma, jog viešojo pirkimo sutarčių keitimai neatitinka VPĮ 18 straipsnio 8 dalies reikalavimų, t. y. atliktas draudžiamas sutarties sąlygų esminis keitimas ar sutartis pakeista be Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimo, tai tokie keitimai (sandoriai) yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012). Byloje nėra duomenų, kad siekiant pakeisti sutarčių sąlygas, būtų gautas Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimas.
  22. Sutartyse nustatyta rangos darbų atlikimo kaina buvo šalių sulygta atliekant viešuosius pirkimus, todėl ji negali būti didinama. Atsakovės pasiūlyta kaina buvo kriterijus, pagal kurį ji laimėjo viešųjų pirkimų konkursą. Atsakovė, dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose, privalėjo įvertinti riziką ir savo galimybes atlikti rangos darbus už siūlomą kainą jau teikdama pasiūlymą pirkimui bei sudarydama rangos sutartis.
  23. Pažymėtina ir tai, kad sutarčių vykdymo metu ieškovė laikėsi vienareikšmiškos ir nuoseklios pozicijos, jog atsakovės nurodyti ir įvardinti kaip papildomi darbai turi būti atlikti neviršijant ginčo sutartyse nustatytos kainos. Atsakovė, žinodama tokią ieškovės poziciją, savo iniciatyva ėmėsi atlikti nurodytus darbus, taigi veikė savo rizika, kad ieškovė už šiuos darbus nemokės daugiau, nei numatyta sutarčių kaina.
  24. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo skirti ekspertizę. Atsakovės nuomone, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su papildomų darbų atlikimu, atliktų darbų kiekiu, jų atitikimu ieškovės pateiktai užduočiai (techninei specifikacijai), rangos darbų užsakymu per CPO LT elektroninį katalogą, buvo būtinos specialios žinios. Atsakovė pažymi, kad teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus laiko nepagrįstais. 2017 m. kovo 27 d. teismo posėdžio metu atsakovė nesuformulavo jokio konkretaus prašymo dėl ekspertizės skyrimo, nenurodė jokių klausimų, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Bylos apeliaciniame procese atsakovė taip pat neprašo skirti ekspertizę, nenurodo, kokie konkretūs klausimai reikalauja specialių žinių. Eksperto išvada yra viena iš bylai reikšmingų faktinių duomenų (įrodymų) nustatymo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pareiga teikti įrodymus, siekiant pagrįsti byloje priešieškiniu pareikštą reikalavimą dėl skolos už statybos darbų atlikimą priteisimo, tenka atsakovei (CPK 12, 178 straipsniai).

14Dėl delspinigių priteisimo

  1. Ieškovės ieškinys dėl delspinigių priteisimo buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė nustatytu laiku neįvykdė sutartinių įsipareigojimų pagal sutartis dėl daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo darbų, taip pat tuo, kad atsakovė pažeidė sutartinę pareigą pateikti ir prireikus pratęsti sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Ieškovė, remdamasi sutarčių 10.4 punktu, reikalavo taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę netesybų (delspinigių) forma.
  2. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, atsiliepime į ieškinį ir triplike nenurodė jokių konkrečių argumentų dėl šio reikalavimo nepagrįstumo, tik abstrakčiai pažymėjo, kad ji yra sąžininga ir rūpestinga sutarčių šalis, kuri tinkamai ir laiku vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovės reikalavimas yra neteisėtas. Tokį vienintelį argumentą dėl delspinigių nepagrįstumo pakartojo atsakovės įgaliotas atstovas 2017 m. kovo 27 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.
  3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ginčo sutartyse buvo numatyta atsakovės atsakomybė už terminų atlikti statybos darbus pažeidimą sutartinių delspinigių forma. Teismas konstatavo, kad atsakovė neginčijo delspinigių apskaičiavimo tvarkos ir jų dydžio. Be to, teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovė pažeidė sutarčių įvykdymo terminus, todėl, teismo vertinimu, ieškovė įgijo teisę į netesybų priteisimą iš atsakovės.
  4. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovei taikytinų netesybų dydžio, kuris nepagrįstas jokiais konkrečiais skaičiavimais, realiai patirtais nuostoliais. Su šiuo atsakovės argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
  5. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
  6. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.).
  7. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
  8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo ieškovei priteisti delspinigiai nelaikytini neprotingais ar akivaizdžiai per dideliais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies, t. y. prašytų priteisti delspinigių dydį sumažino 2/3 dalimis ir priteisė ieškovei 1/3 dalį delspinigių. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė, nors ir praleidusi sutarčių įvykdymo terminus, tačiau įvykdė statybos darbų sutartis, o ieškovė realių nuostolių nepatyrė. Be to, teismas vertino, kad didelės delspinigių sumos sumokėjimas gali itin neigiamai paveikti atsakovės veiklą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo visiškai atmesti ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.
  9. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti.
  10. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl delspinigių, dėsto argumentus, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismo metu pateiktuose atsiliepime į ieškinį ir triplike, jais atsakovė nesirėmė kaip savo atsikirtimų į ieškinį pagrindu, jų pirmosios instancijos teismas netyrė, nevertino ir dėl jų nepasisakė. Kadangi apeliacinis procesas nėra laikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teismo. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo analizuoti apeliaciniame skunde nurodytų visiškai naujų argumentų (dėl patikslintų techninio darbo projekto sprendinių „B“ laidos, dėl statybos užbaigimo aktų pasirašymo ir kt.), kurie nebuvo išdėstyti pirmosios instancijos teisme, ir dėl jų nepasisako.

15Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

  1. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

16Dėl bylos procesinės baigties

  1. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį iš dalies o priešieškinį atmesdamas, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl atsakovės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
  2. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 1 863,40 Eur išlaidas, patirtas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prie prašymo pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ši bylinėjimosi išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija) 8.16 punkte nustatytą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydį – 1 069,64 Eur (822,80 Eur x 1,3). Įvertinus šią aplinkybę, taip pat teiktų teisinių paslaugų pobūdį, darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, spręstina, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas išlaidų už teisines paslaugas dydis mažintinas iki nurodytos maksimalaus dydžio sumos (CPK 98 straipsnis).
  3. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 4,29 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės, nes bylos išnagrinėjimo rezultatas jos atžvilgiu yra nepalankus (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KONSOLĖ“, juridinio asmens kodas 140582050, ieškovei savivaldybės įmonei „Telšių butų ūkis“, juridinio asmens kodas 180102018, 1 069,64 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt devynis Eur 64 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

21Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KONSOLĖ“, juridinio asmens kodas 140582050, 4,29 Eur (keturis Eur 29 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei

Proceso dalyviai
Ryšiai