Byla e2A-1139-601/2017
Dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance, AB apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 144,81 Eur negrąžinto kredito, 13,59 Eur kredito mokesčio, 360,22 Eur palūkanų, 14,26 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamieji procesiniai dokumentai. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo R. K. ieškovei BnP Finance, AB 144,81 Eur negrąžinto kredito, 13,59 Eur kredito mokesčio, 180,11 Eur mokėjimo palūkanų, 14,26 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (352,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 90,03 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas sutarties nevykdė, įrodymų apie prievolių įvykdymą byloje nėra, todėl remiantis CK 6.873 str. 1 d. bei sutarties bendrųjų sąlygų 3.3.1. p. ir specialiosiomis sąlygomis, iš atsakovo priteisė 144,81 Eur skolą ir 13,59 Eur kredito mokesčio. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat paskaičiavo atsakovui 117,37 proc. pelno (mokėjimo) palūkanų nuo termino įvykdyti prievolę pabaigos (2014 m. spalio 3 d.) iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2016 m. lapkričio 23 d.), iš viso už 783 dienas, t. y. 360,22 Eur. Teismas pažymėjo, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti. Tačiau tai nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina. Teismas, atsižvelgdamas į paskolintos kredito sumos (144,81 Eur) ir prašomų priteisti mokėjimo palūkanų dydį (360,22 Eur), į tai, kad prašomos priteisti mokėjimo palūkanos sudaro 248,75 procentus atsakovui suteiktos paskolos, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgus į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas bei sudarydamas sutartį prisijungimo būdu buvo silpnesnioji sutarties pusė, sudarydamas sutartį nuotoliniu būdu negalėjo derėtis dėl sutarties sąlygų, įvertinti skolinimosi rizikos, teismas prašomų priteisti mokėjimo palūkanų dydį mažino – ieškovei iš atsakovo priteisiant 180,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d., o likusioje dalyje reikalavimą atmetė kaip prieštaraujantį teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

8Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9Ieškovė BnP Finance, AB apeliaciniu skundu prašo:

  • pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimą dalyje dėl mokėjimo palūkanų ir priteisti BnP Finance, AB iš atsakovo R. K., 360,22 Eur mokėjimo palūkanų;
  • pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimą dalyje dėl išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir priteisti BnP Finance, AB iš R. K. 136 Eur BnP Finance, AB, patirtas bylinėjimosi išlaidas;
  • kitą Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą;
  • priteisti BnP Finance, AB iš atsakovo R. K. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
Apeliacinio skundo argumentuose nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Apeliantas prašo priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurių paskirtis nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais. Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartimi šalių sulygtas ir įstatymo reikalavimus atitinkančias palūkanas. Teismas ignoravo faktą, kad atsakovas turėjo galimybę pasirinkti, kokiomis sąlygomis gauti vartojimo kreditą, galėjo rinktis kitą kredito davėją. Pasirinkdamas sudaryti sutartį būtent su apeliantu, atsakovas suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta palūkanų norma. Teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. nors ieškinys atsakovui ir buvo įteiktas, tačiau atsakovas pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį neįvykdė. Teismas, atsižvelgęs į teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, nepagrįstai sumažino apelianto prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas nuo 136 Eur iki 90,03 Eur. Atsakovas R. K. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ginčo esmė - ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino iš skolininko pagal vartojimo kredito sutartį priteistinas mokėjimo palūkanas.

    1. Paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1dalis). Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.
    2. Ieškinio pagrindu esančia 2014 m. rugsėjo 3 d. vartojimo kredito sutartimi atsakovui buvo suteiktas kreditas, atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei sumokėti kredito mokestį, palūkanas ir delspinigius. Sutarties šalys, įgyvendinusios sutarties laisvės principą, palūkanų dydį nustatė raštišku susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
    3. Pažymėtina, kad palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą.
    4. Kasacinio teismo praktikoje pelno (mokėjimo) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz.: Vartojimo kredito įstatyme).
    5. Iš UAB „Credit day“ (ieškovė yra jos teisių perėmėja) ir atsakovo sudarytos 2014 m. rugsėjo 3 d. vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) bendrųjų sąlygų matyti, kad jos susitarė būtent dėl mokėjimo (pelno) palūkanų: bendrosios dalies 1.1 punkte nurodyta, jog palūkanos mokamos sutartyje nustatyta tvarka už naudojimąsi kredito gavėjui suteiktomis kredito lėšomis.
    6. CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio.
    7. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, jog teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir kt v. Danske bank A/S, bylos Nr. 3K-3-482/2012; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji DNSB v. AB ,,Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008; kt.). Tokios nuostatos laikomasi vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas ir dėl palūkanų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis Nr. e3K-3-29-248/2016 civilinėje byloje pagal UAB „LSV Intergroup“ ieškinį atsakovui A.L. dėl skolos priteisimo).
    8. Vartojimo kredito įstatymo redakcijos, galiojusios ieškinio pagrindu esančios sutarties sudarymo metu, 1 dalyje nustatyti reikalavimai bendrai vartojimo kredito kainai: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros. Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Šio straipsnio 2 dalyje preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc.
    9. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „LSV Intergroup“ v. R. Ž., bylos Nr. 3K-3-485-916/2015).
    10. Ieškinio pagrindu esančios vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) specialiųjų sąlygų 1 punkte metinė fiksuotoji palūkanų norma nustatyta 114,37 proc., skaičiuojama nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos laikant, kad metuose yra 365 dienos, o mėnesyje – kalendorinių dienų skaičius. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo kredito davėjui. Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma 198,34 proc. Kredito davėja atsakovui suteikė 144,81 Eur (500 Lt) vartojimo kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti po 30 kalendorinių dienų nuo kredito išmokėjimo dienos ir kartu sumokėti 13,59 Eur (47 Lt) palūkanas bei mokėti 114,37 proc. fiksuotų metinių palūkanų normą nuo pirmos kredito suteikimo dienos iki viso kredito grąžinimo.
    11. Nors bendra vartojimo kredito kainos metinė norma (198,34 proc.), sutarties sudarymo metu, neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos normos (200 proc.), apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl palūkanų dydžio sumažinimo per pusę.
    12. Nagrinėjamos kategorijos bylose teismai laikosi pozicijos, kad tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas, veikdamas ex officio, siekia modifikuoti šalių sutartį, jis privalo analizuoti sutarties sąlygas, nustatyti reikšmingas aplinkybes sutarties keitimui ir šalių sutartį keisti tik grindžiant CK 6.223, 6.228 straipsnių nuostatomis (Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-413/2015; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1182-658/2015; 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-2444-527/2015; 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-138-324/2016, 2017 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1101-324/2017). Apeliacine tvarka vertinamoje byloje pirmosios instancijos teismas tokių veiksmų neatliko, tačiau yra teisinis ir faktinis pagrindas kredito sutartį modifikuoti apeliacinio proceso metu.
    13. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl palūkanų sumažinimo (išskyrus nurodomus teisinius pagrindus – CK 6.251 str., 6.261 str., kurie aktualūs sprendžiant dėl kompensuojamų palūkanų dydžio, o ne mokėjimo (pelno) palūkanų), pažymėdamas dar ir tai, kad šioje byloje iki 200 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinės normos trūksta tik 1,66 procento, kad kreditas buvo suteiktas labai trumpam laikotarpiui (tik 30 dienų).
    1. Taip pat tikslinga pažymėti, kad nuo 2016 m. vasario 1 d. galiojantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnis nustato prezumpciją, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų (būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros), jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; jeigu bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Įtvirtinta teismo teisė, įvertinus šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą.
    1. Taigi, atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus, į teismo pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, į pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines vartojimo kredito suteikimo aplinkybes ir palūkanų mažinimo motyvus, yra pagrindas spręsti, jog vartojimo kredito sutartyje nustatyta sąlyga dėl fiksuotų palūkanų dydžio (114,37 proc. metinių palūkanų) yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.2284 str. 2 d. 5 p.).
    1. Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas vartojimo sutarties 1 punkte įtvirtintas sąlygas dėl fiksuotų palūkanų dydžio ex officio pripažįsta nesąžiningomis, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai dėl mokėjimo palūkanų dydžio sumažinimo per pusę (CK 6.2284 straipsnio 8 d., 9 d., 1.5 straipsnio 2 dalis).
    1. Esant aukščiau nurodytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas palūkanų dydį sumažino pagrįstai, todėl sprendimas nekeistinas, papildant jį sutarties specialiosios dalies 1 punkto sąlygos, nustatančios fiksuotų palūkanų dydį, modifikavimu – sumažinant šias palūkanas per pusę, t. y. pakeičiant nustatytą palūkanų dydį iš 114,37 proc. į 57,185 proc. (CPK 326 straipsnio 1 dalies1 punktas).
    1. Apeliacinį skundą atmetus, nėra pagrindo keisti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

13Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Nutarė

14Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį tokiu sakiniu:

16„Pripažinti nesąžininga uždarosios akcinės bendrovės „Credit day“ ir atsakovo R. K. 2014 m. rugsėjo 3 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) specialiųjų sąlygų 1 punktą dėl fiksuotų palūkanų dydžio ir sumažinti šį palūkanų dydį iki 57,185 proc.“.

17Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai