Byla e2A-1101-324/2017
Dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance, akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1076-429/2017 pagal ieškovės BnP Finance, akcinės bendrovės ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3Ginčo esmė

4Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 86,70 Eur negrąžintos kredito dalies, 12,55 Eur kredito mokesčio, 161,17 Eur palūkanų, 8,93 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų. Nurodė, kad UAB „Credit day“ ir atsakovas 2015 m. kovo 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią UAB „Credit day“ atsakovui suteikė 86,70 Eur vartojimo kreditą 45 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 12,55 Eur kredito mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. 2016 m. lapkričio 23 d. UAB „Credit day“ ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis. Ieškovė tinkamai perėmė pradinės kreditorės teisę reikalauti atsakovo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas iki šios dienos sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė. Atsakovas turi mokėti sutartyje numatytas palūkanas, kurios pagal sutartį sudaro 117,41 proc. Nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo dienos (2015 m. balandžio 5 d.) iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2016 m. lapkričio 23 d.) atsakovas vėluoja atsiskaityti 570 dieną. Atsakovui taikomos 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos dydžio netesybos (delspinigiai) už kiekvieną pradelstą dieną, kurios skaičiuojamos 180 dienų. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 86,70 Eur negrąžinto kredito, 12,55 Eur kredito mokesčio, 80,59 Eur mokėjimo palūkanų, 8,93 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (188,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 95,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad atsakovas sutarties nevykdė, įrodymų apie prievolių įvykdymą nebuvo, todėl priteisė prašomo dydžio skolą, kredito mokestį, delspinigius. Prašomų priteisti mokėjimo palūkanų dydį sumažino kaip prieštaraujantį Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintiems kriterijams. Atsižvelgė į paskolintos sumos ir prašomų priteisti mokėjimo palūkanų dydį, į tai, kad jos sudaro 185,89 procentus atsakovui suteiktos paskolos, vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas, sudarydamas sutartį prisijungimo būdu buvo silpnesnioji sutarties pusė, taip pat kad sudarydamas sutartį nuotoliniu būdu negalėjo derėtis dėl sutarties sąlygų, įvertinti skolinimosi rizikos.

7Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti sprendimo dalį dėl mokėjimų palūkanų ir priteisti iš atsakovo 161,17 Eur mokėjimo palūkanų, pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo 136 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas formaliai vertino ir netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias palūkanų priteisimą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Ieškovė prašė priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais. Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas yra silpnesnioji sandorio šalis, tai nėra pagrindas mažinti sutartimi šalių sulygtas ir įstatymo reikalavimus atitinkančias (Vartojimo kredito įstatymo 21 str.) palūkanas. Kasacinis teismas išaiškino, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda, todėl vartotojai negali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Kitoks aiškinimas pateisintų atsakovo, kuris daugiau nei ketverius metus vengia įvykdyti prievolę ieškovei, sąmoningą sutarties pažeidimą, piktnaudžiavimą ir vengimą atsiskaityti. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sutartyje nustatytas palūkanų dydis neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus. Šalių susitarimu nustatytas palūkanų dydis neviršija maksimalios įstatyme nustatytos ribos. Teismas ignoravo faktą, kad atsakovas turėjo galimybę pasirinkti, kokiomis sąlygomis gauti vartojimo kreditą, galėjo rinktis kitą kredito davėją. Pasirinkdamas sudaryti sutartį, atsakovas sutiko su sutarties sąlygomis. Teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo. Tai rodo, kad atsakovas sutiko su sutarties sąlygomis, kaip jo valią atitinkančiomis. Nustačius, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visiškai, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, priteisiant visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

9Teismas

konstatuoja:

10Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino iš skolininko pagal vartojimo kredito sutartį priteistinas mokėjimo palūkanas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12Dėl palūkanų

    1. Paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1dalis). Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.
    2. Ieškinio pagrindu esančia kredito sutartimi ieškovė atsakovei suteikė kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei sumokėti kredito mokestį, palūkanas ir delspinigius ieškovės naudai. Sutarties šalys, įgyvendinusios sutarties laisvės principą, palūkanų dydį nustatė raštišku susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
    3. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą.
    4. Kasacinio teismo praktikoje pelno (mokėjimo) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).
    5. Iš UAB „Credit day“ (ieškovė yra jos teisių perėmėja) ir atsakovo sudarytos 2015 m. kovo 20 d. vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų Nr. 32690 matyti, kad jos susitarė būtent dėl mokėjimo (pelno) palūkanų: bendrosios dalies 1.1 punkte nurodyta, jog palūkanos mokamos sutartyje nustatyta tvarka už naudojimąsi kredito gavėjui suteiktomis kredito lėšomis.
    6. Kadangi vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir kt v. Danske bank A/S, bylos Nr. 3K-3-482/2012; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji DNSB v. AB ,,Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008; kt.). Tokios nuostatos laikomasi vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas ir dėl palūkanų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis Nr. e3K-3-29-248/2016 civilinėje byloje pagal UAB „LSV Intergroup“ ieškinį atsakovui A.L. dėl skolos priteisimo).
    7. Vartojimo kredito įstatymo redakcijos, galiojusios ieškinio pagrindu esančios sutarties sudarymo metu, 1 dalyje nustatyti reikalavimai bendrai vartojimo kredito kainai: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros. Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Šio straipsnio 2 dalyje preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc.
    8. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „LSV Intergroup“ v. R. Ž., bylos Nr. 3K-3-485-916/2015).
    9. Ieškinio pagrindu esančios vartojimo sutarties specialiosios dalies Nr. 35034 1 punkte metinė fiksuotoji palūkanų norma nustatyta 117,41 proc., skaičiuojama nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos laikant, kad metuose yra 365 dienos, o mėnesyje – kalendorinių dienų skaičius. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo kredito davėjui. Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma 199,37 proc. Kredito davėja atsakovui suteikė 86,70 Eur vartojimo kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti po 45 kalendorinių dienų nuo kredito išmokėjimo dienos ir kartu sumokėti 99,25 Eur palūkanas. Nustatytas 12,55 Eur kredito mokestis, į kurį įeina visi mokesčiai ir išlaidos, susiję su sutartimi, išskyrus palūkanas ir registracijos mokestį.
    10. Nors bendra vartojimo kredito kainos metinė norma neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos normos, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl palūkanų dydžio sumažinimo per pusę.
    11. Nagrinėjamos kategorijos bylose teismai laikosi pozicijos, kad tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas, veikdamas ex officio, siekia modifikuoti šalių sutartį, jis privalo analizuoti sutarties sąlygas, nustatyti reikšmingas aplinkybes sutarties keitimui ir šalių sutartį keisti tik grindžiant CK 6.223, 6.228 straipsnių nuostatomis (Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-413/2015; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1182-658/2015; 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-2444-527/2015; 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-138-324/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-905-265/2015, kt.). Apeliacine tvarka vertinamoje byloje pirmosios instancijos teismas tokių veiksmų neatliko, tačiau yra teisinis ir faktinis pagrindas kredito sutartį modifikuoti apeliacinio proceso metu.
    12. Išvadą dėl palūkanų dydžio sumažinimo pirmosios instancijos teismas neteisingai grindė CK 6.251, 6.261 straipsnių nuostatomis, aktualioms sprendžiant dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio (dėl jų ieškinys nepareikštas), mokėjimo palūkanų mažinimą neteisingai susiejo su kalendoriniu laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d., tačiau apeliacine tvarka vertinamu atveju šios klaidos sprendimo esmės nekeičia. Nekartodamas pirmosios instancijos teismo faktinių argumentų dėl palūkanų sumažinimo, apeliacinės instancijos teismas su tomis išvadomis sutinka atsižvelgdamas dar ir į tai, kad šioje byloje tikrinamu atveju iki 200 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinės normos trūksta tik 0, 63 procento, kad kreditas buvo suteiktas trumpam laikotarpiui, jo suma labai nedidelė, o palūkanos kreditą viršija.
    1. Tais pačiais metais, kai buvo sudaryta ieškinio pagrindu esanti vartojimo sutartis, Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnis buvo pakeistas nustatant prezumpciją, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų (būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros), jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; jeigu bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Įtvirtinta teismo teisė, įvertinus šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą (21 straipsnio 2, 3 dalys) (2015 11 05 įstatymas Nr. XII-1989 (nuo 2016 02 01)).
    1. Įstatymų leidėjo valia teismui suteikta teisė sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą, taip pat faktas, jog ieškinio pagrindu esančia kredito sutartimi nustatytos palūkanos pusantro karto viršija minimu įstatymo pakeitimu įtvirtintą 75 procentų vartojimo kredito palūkanų normą, visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas (12,55 Eur kredito mokestis), tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra 0,278 Eur (12,55/45), 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos yra 0,079 Eur (198,50x0,04/100), leidžia daryti išvadą, kad, nors atsakovas ir sutiko su sutarties sąlygomis, neilgai trukus iki įstatymo pakeitimo tokia sutartimi nustatyta beveik 200 proc. bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, pusantro karto didesnė metinė palūkanų norma ir didesnis nei 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos kredito mokestis, esant itin mažai suteikto kredito sumai, šiuo atveju neatitinka protingumo reikalavimų dėl esminės šalių nelygybės.
    1. Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas vartojimo sutarties 1 punkte įtvirtintas sąlygas dėl fiksuotų palūkanų dydžio ef officio pripažįsta nesąžiningomis, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai dėl mokėjimo palūkanų dydžio sumažinimo per pusę (CK 6.228 straipsnio 2 dalis, 1.5 straipsnio 2 dalis).

13Apeliacinės instancijos teismo išvados

    1. Vadovaujantis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas palūkanų dydį sumažino pagrįstai, todėl sprendimas nekeistinas, papildant jį sutarties specialiosios dalies 1 punkto sąlygos, nustatančios fiksuotų palūkanų dydį, modifikavimu į sąlygą dėl pusės šių palūkanų (CPK 326 straipsnio 1 dalies1 punktas).

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Nutarė

15Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį tokiu sakiniu:

17„Pripažinti nesąžininga uždarosios akcinės bendrovės „Credit day“ ir atsakovo A. V. 2015 m. kovo 20 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 32690 specialiųjų sąlygų Nr. 35034 1 punktą dėl fiksuotų palūkanų dydžio, sumažinant šį dydį per pusę“.

18Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai