Byla 1-74-1058/2020

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, sekretoriaujant Renatai Vanagienei, Valentinai Solovejienei, Aleksandrai Assadilovai, dalyvaujant prokurorams Oksanai Leontjevai, Linui Gružui, kaltinamajam M. B., jo gynėjui advokato padėjėjui Vladimirui Kononovui, nukentėjusiajam D. J., jo atstovei advokatei Eglei Mockienei, nukentėjusiajam V. T.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, ( - ), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu ( - ), aukštojo ( - ) išsilavinimo, dirbantis ( - ), vedęs, turintis du mažamečius vaikus, teistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį – 126 MGL dydžio bauda. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžiu iš dalies panaikinus 2013 m. vasario 26 d. nuosprendį, išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 130 MGL dydžio bauda (bauda sumokėta 2013 m. rugsėjo 23 d.),

3kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje,

Nustatė

4M. B. 2017 m. lapkričio 24 d., apie 18.20 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Audi Q7“, valstybinis Nr. ( - ), (transporto priemonė registruota ( - )), važiuodamas Šaltkalvių gatve sankryžos su Dariaus ir Girėno gatve kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimą, numatantį, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, ir KET 124 punkto reikalavimą, numatantį draudimą motorinių transporto priemonių vairuotojams užvažiuoti ant šaligatvio, tai yra, pasirinkdamas saugų važiavimo greitį jis buvo neatsargus ir neatsižvelgė į tai, kad sutemus yra ribota galimybė savalaikiai pastebėti ties kelio važiuojamąja dalimi įrengtų transporto priemonių stovėjimui skirtų vietų ribas, dėl ko prieš sankryžą su Dariaus ir Girėno gatve iš Šaltkalvių gatvės pasukęs į dešinę ir įvažiavęs į vieną iš ties dešiniuoju važiuojamosios dalies kraštu prie Šaltkalvių gatvės pastato Nr. 2 (parduotuvė „Maxima“) įrengtų transporto priemonių stovėjimui skirtų vietų, jis laiku nesustabdė vairuojamo automobilio, kuris užvažiavęs ant šaligatvio priekine dalimi partrenkė šaligatviu ėjusį pėsčiąjį D. J., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

5Be to, M. B. 2017 m. lapkričio 24 d., apie 18.20 val., viešoje vietoje, Vilniuje, ties Šaltkalvių gatvės pastatu Nr. 2 (parduotuvė „Maxima“), iškart po to, kai eismo įvykio metu vairuojamu automobiliu „Audi Q7“, valstybinis Nr. ( - ), (transporto priemonė registruota ( - )), užvažiavęs ant šaligatvio automobilio priekine dalimi partrenkė šaligatviu ėjusį pėsčiąjį D. J., jis, kitų ties eismo įvykio vieta buvusių žmonių akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sudavė kumščiu vieną smūgį ant jo vairuoto automobilio variklio dangčio užvirtusiam D. J. į galvos sritį, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkantį sužalojimą (muštinę žaizdą viršugalvio srityje), o taip pat sudavė kumščiu vieną smūgį prie D. J. buvusiam V. T. į veido sritį, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkantį sužalojimą (V. T. padaryta muštinė žaizda dešinio antakio srityje, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke su kraujosruva akies obuolio junginėje), ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

6Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad apie šį įvykį sužinojo tik 2018 m. sausio 8 d., kai su juo susisiekė tyrėja. Tyrėja pasakė, kad įvykio vietoje matė jo mašiną. Jam niekas nieko nerodė, tik tyrėja aiškino, kad ten buvo jis (M. B.). Jo mašina nuomota, su ( - ) numeriais. Tai buvo išskirtinės ( - ) spalvos automobilis, naujas, iki 12 mėn., priekyje šoniniai langai tamsinti, todėl nesimato, kas sėdi viduje. Mašina buvo ypatinga, ją mato ir pastebi visur, o ( - ) jis (M. B.) gyvena. Jei visus metus ten važinėji, tai žmonės jau pažįsta. Įvykio dieną (2017 m. lapkričio 24 d.) ruošėsi draugo gimtadienio vakarui, su draugu važinėjo ir apsipirkinėjo. Tą vakarą kartu su D. M. buvo toje degalinėje, nes turi savo įmonės kortelę ir tik ten pilasi degalus. Atvažiavo iš „Nordikos“ per apačią į tiltą. Niekada nevažiuoja į ( - ) „Maxima“. Į tą aikštelę penktadienį neįvažiuosi, ten daug žmonių, daug kamerų, nesupranta, kodėl nepaimti vaizdo įrašai. Apklausos eigoje patikslino, kad tą vakarą iš pradžių buvo „Nordikoje“, o po to važiavo į degalinę. Po to, dar kažkur važiavo pirkti alkoholio, galbūt į Jasinskio g. 16. Ką toliau veikė tą vakarą neprisimena. Žmona sakė, kad namo grįžo apie 21 val. Iki įvykio nukentėjusiųjų niekada nematė, policijoje pamatė juos pirmą kartą. Pirmą kartą akistatos metu jį parodė vienam nukentėjusiajam, kuris jį atpažino. Po savaitės jį jau parodė kitam, kodėl akistata su abiem nukentėjusiaisiais vyko ne tą pačią dieną, nežino. Nukentėjusieji turėjo savaitę pasikalbėti ir jį (M. B.) aptarti. Suprato, kad nukentėjusysis jį atpažino iškart kai tik pamatė. Nukentėjusieji iš pradžių sakė, kad iš karto jį įsidėmėjo, po to sakė, kad neįsidėmėjo. Šis žmogus pasakė, kad matė jį po pusės metų. Jei vienas jį (M. B.) matė, tai ir kitam galėjo parodyti. Akistatos metu buvo rodomas vaizdo įrašas iš degalinės, kur jis (M. B.) vaikščiojo visiškai ramus. Nelogiška, kad žmogus, kuris padaro įvykį, važiuoja į šalia esančią degalinę ir ten ramiai vaikšto. Po akistatos pasakė, kad tai ne jis (M. B.) padarė įvykį. Tada nukentėjusysis pasakė, kad galbūt ir ne jis. Po savaitės tyrėja vėl padarė akistatą ir tada nukentėjusysis jį atpažino. Tai buvo neįmanoma, nes prieš metus svėrė 124 kg, o dabar 90 kg, ir tada visiškai kitaip atrodė. Gal tas eismo įvykis ir įvyko, bet jis (M. B.) jame tikrai nedalyvavo. Tyrėja jam parodė vaizdo įrašą tik paskutinę dieną, todėl tik tada pranešė apie liudytoją. Mano, kad nukentėjusieji kažką padarė baro „Limonas“ barmenei, ir jos vyras jiems atkeršijo. Kodėl nukentėjusieji būtent jį pasirinko kaip auką, nežino. Nukentėjusieji žino, kur jis (M. B.) gyvena, gal jį pamatė ir nori paimti pinigų iš jo, nes pamatė, kad jo mašina ir namas yra prabangūs. Patvirtino, kad V. T. matė akistatos metu. Apsikeitė su juo telefono numeriais, nes jam (M. B.) buvo šokas. Mano, kad su bet kuo gali apsikeisti telefono numeriais. Taip pat pažymėjo, kad jo mašina niekada nebuvo perdažyta, gali tai įrodyti. Kalbėjo su „Audi“ atstovybės direktoriumi, jei kažką atsuki automobilyje, tai iškart matosi. Automobilis draustas, jeigu būtų kaltas, neturėtų finansinių problemų susitaikyti. Šiuo atveju nemato pagrindo mokėti nukentėjusiesiems. Prašo jį išteisinti ir bylą jo atžvilgių nutraukti.

7Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. B. davė iš esmės analogiškus parodymus ir neigė dalyvavęs eismo įvykyje bei partrenkęs pėsčiąjį, taip pat neigė mušęs kokį nors asmenį. Niekuomet viešoje vietoje nėra nieko mušęs. Neprisimena, ką tiksliai veikė 2017 m. lapkričio 24 d., tačiau jau daug metų nėra turėjęs jokių konfliktų ir jokiam asmeniui smūgio į veidą nesudavinėjo. 2017 m. lapkričio 24 d. galėjo važiuoti ( - ) automobiliu „Audi Q7“, valstybinis Nr. ( - ), nes visą gyvenimą gyvena šiame mikrorajone, ( - ) gatvėje, tačiau parduotuvėje „Maxima“ Šaltkalvių g. nesilankė. Pranešime apie įtarimą nurodytų nukentėjusiųjų D. J. ir V. T. veiksmus vertina, kaip dviejų iš anksto susitarusių asmenų sukčiavimą, tikslu išgauti iš jo pinigų ir gauti finansinės naudos. Papildomai buvo nurodęs, kad automobilis „Audi Q7“, valstybinis Nr. ( - ), kuris yra rudos spalvos (pieniško šokolado), pagal neatlygintiną nuomos sutartį jo vadovaujamos įmonės – UAB „A“ buvo nuomojamas iš ( - ) įmonės. Šiuo automobiliu važinėjo jis arba iš ( - ) atvykę jo partneriai (t. 1, b. l. 129, 131).

8Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. T. parodė, kad su draugu D. J. išėjo iš prekybos centro „Maxima“ ir ėjo Šaltkalvių g. prie bankomato. Ėjo vienas šalia kito, D. J. buvo iš dešinės, o jis (V. T.) arčiau parduotuvės sienos. Eidami su D. J. bendravo, galbūt dėl to D. J. nepastebėjo automobilio. Pats pamatė, kaip į parkavimo vietą išsukinėja automobilis ir greitai artėja. Nespėjo sureaguoti ir automobilis partrenkė jo draugą D. J.. Buvo staigus užvažiavimas, parkavimuisi greitis buvo per didelis. Toje vietoje yra labai nežymus pakilimas tarp šaligatvio ir važiuojamosios dalies. Automobilis ratais užvažiavo ant to šaligatvio, ant pėsčiųjų zonos, prieš įvykį stabdymo nebuvo. Atstumas buvo nedidelis, gal pusė metro, ten ir šaligatvis nedidelis. Jo draugas D. J. tikrai tuo metu ėjo pėsčiųjų zonoje. Užvažiavimo metu transporto priemonės atžvilgiu, buvo pasisukęs į D. J. veidu, automobilis atvažiavo jiems iš dešinio šono. D. J. buvo partrenktas priekine automobilio dalimi, smūgis buvo į kojos apačią, D. J. užlaužė koją, koja bamperiu buvo prispausta tarp bamperio ir šaligatvio. Nežino, ar pats vairuotojas eismo įvykio metu suprato, kad partrenkė žmogų, tačiau buvo duslus susidūrimo garsas. Draugas krisdamas rankomis atsirėmė į automobilio kapotą, nes jam sulinko koja. Atrodo D. J. labiau krito kairiu šonu. D. J. buvo užkritęs ant kapoto ir rankas laikė ant kapoto. Automobiliui jokių įbrėžimų padaryta nebuvo. Vairuotojas išlipęs iš automobilio iš karto pripuolė prie D. J.. Matė, kaip vairuotojas prisilietė prie draugo, rankas laikė jam ties galva, ant pečių ir tada D. J. nuvirto ant žemės. Iš pradžių jam pasirodė, kad vairuotojas tiesiog pagriebė D. J. ir numetė nuo kapoto. Tada padarė žingsnį link vairuotojo, kad pakeltų D. J. ir pasakė vairuotojui „ką darai?, partrenkei žmogų“. Vairuotojas atsisuko į jo pusę, tada pamatė jo veidą ir įsidėmėjo. Vairuotojas pakėlė kumštį ir trenkė jam (V. T.) į antakį, antakis buvo praskeltas. Neatkreipė dėmesio, ar D. J. ką nors tuo metu sakė. Ar įvykio metu kaltinamasis kažką sakė, taip pat negali pasakyti, kažko aiškaus negirdėjo. D. J. buvo sąmoningas, nebuvo pastebėjęs, kad jis būtų praradęs sąmonę. Paskui vairuotojas sėdo į automobilį ir išvažiavo. Matė, kad automobilyje sėdėjo dar vienas žmogus, moteris šviesiais plaukais. Keleivį pamatė, nes draugui nukritus nuo automobilio kapoto, buvo pasilenkęs jį pakelti. Vairuotojas išvažiavo iš aikštelės, pasuko į dešinę pusę ir nuvažiavo link Dariaus ir Girėno gatvės, link aplinkkelio. Įvykio metu buvo tamsu, šlapia aplinkui, tačiau yra įsitikinęs, kad kaltinamasis ir buvo tas vairuotojas, anksčiau su juo nebuvo pažįstami, pirmą kartą jį matė įvykio metu. Kai vairuotojas išvažiavo D. J. paprašė padėti jam atsikelti. Jam nepavyko atsikelti, tada pamatė, kad jo pėda užlinkusi ir iškvietė Greitąją pagalbą. D. J. partrenkęs automobilis buvo tamsios spalvos, buvo tamsu, todėl tikslios spalvos pasakyti negali, automobilis buvo ( - ) numeriais. Automobilis jam pasirodė ne pats naujausiais, tačiau gamybos metų nepasakys. Dirba servise, todėl pagal formas atskiria, koks tai automobilis. Nukentėjusysis D. J. būtent iš jo sužinojo konkretų automobilio modelį. Pažymėjo, kad vairuotoją galėjo atpažinti iš karto, dėl jo abejonių nekilo. Įvykio metu aplinkui buvo žmonių, jie pasižiūrėjo, kas vyksta, tačiau kai policijos pareigūnai prašė pasakyti kas ką matė, tai jau niekas nieko nematė. Matė kelis žmones, kurie stovėjo šone ir matė, kad jie po įvykio patys kviečia Greitąją. Tą patį vakarą ligoninėje D. J. minėjo, kad po įvykio pas jį (D. J.) buvo sudužęs telefonas ir suplėšyta striukė. Telefonas galėjo būti galinėje kišenėje. Modelio nepasakys, galbūt „Samsung“. Kaltinamasis po įvykio su juo susitikti nebandė, jis buvo priėjęs po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tada po pokalbio su tyrėja kaltinamasis pasiūlė susitaikyti. Atsakė, kad turi taikytis su jo draugu (D. J.), nes jis labiau nukentėjo. Tada kaltinamasis jam užrašė savo telefono numerį ir jo numerį užsirašė. Prašė jo civilinį ieškinį tenkinti. Papildomai apklaustas V. T. parodė, kad netiesa, jog jam per langus matosi kaltinamojo kiemas. Patikslino, kad telefono numeriais su kaltinamuoju apsikeitė būtent policijos komisariate po akistatos. Kaltinamasis siūlė susitarti, kad byla nebūtų perduota nagrinėti teisme, todėl ir apsikeitė telefono numeriais.

9Ikiteisminio tyrimo 2017 m. lapkričio 28 d. apklausos metu nukentėjusysis V. T. buvo nurodęs, kad su draugu D. J. reguliuojamoje Dariaus ir Girėno - Šaltkalvių gatvių sankryžoje perėjo į kitą Šaltkalvių gatvės pusę, link parduotuvės „Maxima“. Po to, nuo sankryžos pusės jie kairiuoju Šaltkalvių gatvės šaligatviu ėjo pro parduotuvę „Maxima“. Jiems iš dešinės pusės buvo automobilių parkavimo vietos. D. J. ėjo jam iš dešinės pusės, arčiau parkavimo vietų. Eidami jie tarpusavyje kalbėjosi, į parkavimo vietas nežiūrėjo. Vienu metu, praeidinėjant pro parduotuvės „Maxima“ pastato sienoje įrengtus bankomatus, jis, kalbėdamas su D. J., buvo pasukęs galvą į dešinę pusę, link parkavimo vietų. Matė, kaip Šaltkalvių gatve link sankryžos su Dariaus ir Girėno gatve važiavęs „džipo“ tipo automobilis staigiai pasuko į dešinę, į parkavimo vietą. Įvažiavęs į parkavimo vietą automobilis nebuvo laiku sustabdytas ir priekine dalimi užvažiavęs ant šaligatvio partrenkė šaligatviu ėjusį D. J.. D. J. buvo kliudytas automobilio priekine dalimi, tarpe tarp jos vidurio ir priekinio kairiojo kampo. Smūgis D. J. buvo į dešinę koją. Po partrenkimo D. J. užvirto ant jį partrenkusio automobilio variklio dangčio. Staiga iš automobilio išlipo vairuotojas, kuris priėjo prie automobilio priekinės dalies. Tuo pat metu D. J. nukrito ant žemės. Jis vairuotojui pasakė: „ką tu darai, tu gi žmogų partrenkei“. Tai sakydamas jis lenkėsi link nukritusio D. J., nes norėjo pastarajam padėti atsikelti nuo žemės. Automobilio vairuotojas jam kažką pasakė. Tada jis, lenkdamasis žemyn link D. J., pakėlė galvą norėdamas pasitikslinti, ką vairuotojas sako. Tuo metu vairuotojas kumščiu trenkė jam į dešinę akį. Nuo smūgio jis taip pat nukrito ant žemės. Tuo tarpu automobilio vairuotojas staigiai grįžo į automobilį. Vairuojamu automobiliu pavažiavęs iš parkavimo vietos atbuline eiga, po to jis Šaltkalvių gatve nuvažiavo iki sankryžos su Dariaus ir Girėno gatve, kurioje pasukęs į dešinę nuvažiavo Dariaus ir Girėno gatve oro uosto kryptimi. Kur automobilis nuvažiavo toliau nebematė. D. J. dėl dešinės kojos skausmų negalėjo atsistoti ir liepė kviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Tada jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie partrenktą žmogų, iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Atvykusiems policijos pareigūnams jis nurodė eismo įvykio aplinkybes. Atvykę medikai sužalotą D. J. ir jį, dėl prakirsto antakio, išvežė į ligoninę. D. J. partrenkė „Audi“ markės automobilis, „Q5“ arba „Q7“ modelio. Automobilis buvo tamsios spalvos, tačiau tiksliai spalvos įvardinti negali, nes įvykio metu jau buvo tamsus paros metas. Kadangi viskas įvyko staiga, jis nespėjo pastebėti automobilio valstybinių registracijos numerių. Automobilio vairuotojas, tai apie ( - ) metų amžiaus vyriškis, apie ( - ) cm ūgio, sportiško stambaus kūno sudėjimo. Vyras buvo apvalaus veido, be ūsų ar barzdos, trumpai kirptų pilkų plaukų. Kaip vairuotojas buvo apsirengęs, tiksliai nurodyti negali. Tik pamena, kad jis vilkėjo tamsios spalvos džemperį ar megztinį. Pamatęs automobilio vairuotoją, jis jį galbūt galėtų atpažinti. Taip pat pamena, kad įvykio metu D. J. partrenkusio automobilio priekinėje keleivio vietoje kažkas sėdėjo. Keleivio veido nematė. Gali tik pasakyti, kad šis asmuo turėjo trumpus šviesius plaukus arba ant galvos buvo užsidėjęs baltos spalvos kepurę. Dėl įvykio metu jam suduoto smūgio jis buvo sužalotas. Dėl šių veiksmų su pareiškimu kreipsis į policijos komisariatą (t. 1, b. l. 73, 79). Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. lapkričio 30 d. papildomai apklaustas V. T. davė iš esmės analogiškus parodymus, patikslindamas kai kurias įvykio aplinkybes. Patikslino, kad buvo išėję iš parduotuvės „Maxima“, esančios Šaltkalvių g. 2. Taip pat patikslino, kad jo draugą D. J. partrenkė būtent automobilis „Audi Q7“. Automobiliui sustojus D. J. liko stovėti atsirėmęs ant automobilio. Automobilio vairuotojas pripuolė prie D. J., pamatė, kaip D. J. nugriuvo. Dėl ko D. J. nugriuvo, nematė. Buvo pasilenkęs pakelti D. J., o kai pakėlė galvą automobilio vairuotojas smogė jam vieną kartą kairės rankos kumščiu į veidą, padarydamas 3 cm ilgio antakio srities žaizdą bei sukeldamas fizinį skausmą. Ligoninėje jam buvo susiūta antakio žaizda, D. J., kiek žino dėl įvykio lūžo kojos čiurna ir nutraukti kojos raiščiai. Taip pat nurodė, kad kiek pamena, automobilio „Audi Q7“ priekinėje keleivio vietoje sėdėjo moteris su šviesiais plaukais, šonuose iki smakro, tačiau jos, skirtingai nei jį sužalojusio automobilio vairuotojo, neatpažintų (t. 1, b. l. 75). Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gruodžio 13 d. papildomai apklaustas V. T. parodė, kad peržiūrėjęs jam pateiktą vaizdo įrašą (kuriame užfiksuota, kaip 2017 m. lapkričio 24 d. degalinės „Circle K oro uostas“ patalpose, esančiose adresu Eišiškių pl. 11, Vilnius, be kitų asmenų už įsipiltus degalus atsiskaito ir „Audi Q7“, valstybinis Nr. ( - ), vairuotojas), jis atpažįsta antrą nuo degalinės kasos stovintį vyriškį, vilkintį šviesios spalvos sportinius rūbus su tamsios spalvos liemene, kaip labai panašų į vyrą, kuris 2017 m. lapkričio 24 d., apie 18.20 val., Vilniuje, Šaltkalvių gatvėje, ties parduotuve „Maxima“ tamsios spalvos automobiliu „Audi Q5“ ar „Audi Q7“ partrenkė D. J. ir sumušė jį. Šis vaizdo įraše užfiksuotas vyriškis savo kūno kompleksija labai panašus į jo parodymuose minimą vyriškį. Kadangi įvykio metu buvo tamsus paros metas, nuo parduotuvės pastato sklindančios šviesos „metė“ šešėlius, todėl vairuotojo veido ryškiai nepastebėjo. Tačiau vaizdo įraše užfiksuoto vyro mimikos, veido išraiška, ypač vieta aplink lūpas yra labai panaši į juos su D. J. sužalojusio vyro. Jei vaizdo įraše užfiksuotą vyrą pamatytų „gyvai“, jis galėtų jo kūno kompleksiją sulyginti su savo, be to, gyvai geriau apžiūrėtų veidą. Mano, kad tuomet tiksliai galėtų pasakyti, ar vaizdo įraše užfiksuotas vyras yra tas pats jo parodymuose minimas automobilio vairuotojas. Dabar tik gali teigti, kad vaizdo įraše matomas antras nuo kasos stovintis vyriškis savo kūno kompleksija ir net veido bruožais yra labai panašus į vyriškį, kuris partrenkė D. J. ir sumušė jį. Pagal įrašą sunku spręsti apie jame užfiksuoto vyro ūgį. Pamatęs vyriškį „gyvai“, jis šiuo klausimu galėtų pasisakyti užtikrinčiau (t. 1, b. l. 81). Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 10 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis V. T. parodė, kad 2017 m. lapkričio 24 d., apie 15 val. jis su D. J. buvo nuėję į lošimo automatų saloną „Limonas“, esantį Vilniuje, ties Brolių - Dariaus ir Girėno gatvių sankryža. Jis salone žaidė, o D. J., kiek matė, gėrė kavą. Nematė, ar D. J. gėrė alkoholį, to tiksliai nurodyti negali. Iš salono išėjo iki įvykio likus maždaug 15 minučių. Galėjo būti apie 18 val. Išėję iš salono, jis su D. J. normaliu tempu nuėjo iki Dariaus ir Girėno - Šaltkalvių gatvių sankryžos, joje perėjo į kitą Šaltkalvių gatvės pusę ir užėjo į parduotuvę „Maxima“. Parduotuvėje neužtruko, nes pastebėjo, kad neturi grynųjų pinigų. Dėl minėtos priežasties su D. J. išėjo iš parduotuvės ir už parduotuvės kampo pasukę į kairę ėjo šaligatviu palei parduotuvės „Maxima“ pastato sieną link bankomato. Apie tai, kokiomis aplinkybėmis kilo eismo įvykis, o taip pat kaip buvo sužalotas jis su D. J., jis nurodė ankstesnėse apklausose. Papildomai gali nurodyti, kad jis nematė, ar iš automobilio „Audi Q7“ išlipęs vairuotojas sudavė smūgį D. J. į galvą. Dėl šios aplinkybės nieko tiksliau nurodyti negali. Po smūgio į dešinę koją D. J. savo korpuso viršutine dalimi užvirto ant jį partrenkusio automobilio variklio dangčio ir į šį dangtį įsirėmė rankomis. Iškart po to iš automobilio išlipęs vairuotojas, mosuodamas rankomis, priėjo prie D. J.. Nepastebėjo, ar po to vairuotojas stūmė D. J., ar sudavė pastarajam smūgį. Gali tik pasakyti, kad vairuotojui priėjus prie D. J., pastarasis iškart nukrito ant šaligatvio. D. J. nukrito ant žemės kairiuoju pečiu ir galvos į šaligatvį tikrai nesusitrenkė. D. J. vilkėjo storą žieminę striukę su gobtuvu, dėl ko ties kaklu iš nugaros jam nukritus jis negalėjo galva atsitrenkti į šaligatvį. Matė, kad automobilio „Audi Q7“ priekinėje keleivio vietoje kažkas sėdėjo. Negali pasakyti, ar tai galėjo būti moteris su šviesiais trumpais plaukais, ar kažkas su balta kepure. Tuo pačiu negali tvirtinti, kad automobilio priekinėje keleivio vietoje galėjo sėdėti lošimo automatų salono „Limonas“ barmenė. Be to, kadangi salonas dirba visą parą, o darbuotojos (barmenės) keičiasi 20 val., jis nemano, kad barmenė įvykio metu būtų galėjusi išeiti iš darbo vietos, kurioje dirbo viena. Negirdėjo, ką D. J. salone kalbėjo su barmene. D. J. tik buvo minėjęs, kad jis nufotografavo barmenę, o ši dėl to ant jo supyko. Nemano, kad barmenė dėl konflikto su D. J. būtų uždariusi prižiūrimą saloną ir su kažkuo išvažiavusi ieškoti D. J.. Tuo metu salone be jų buvo ir daugiau klientų. Be to, dėl konflikto ji galėjo iškviesti apsaugos darbuotojus. Kadangi nemano, kad salono barmenė kaip nors susijusi su tiriamu įvykiu, jis ankstesnėse savo apklausose apie ją bei jo su D. J. apsilankymą lošimo automatų salone nieko neminėjo (t. 1, b. l. 92-94).

10Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. J. parodė, kad viskas vyko lapkričio 24 d., tai buvo penktadienio vakaras, buvo tamsu, išėjo iš parduotuvės „Maxima“, ėjo šaligatviu, buvo arčiau aikštelės, tuo metu važiavo automobilis ir į jį (D. J.) atsitrenkė. Susidūrimo garso negirdėjo, jam (D. J.) tiesiog buvo šokas. Atsirėmė į automobilio kapotą, nes jam trenkė į kojos apačią, pagal fizikos dėsnį griuvo į priekį. Automobiliui jokių įbrėžimų padaryta nebuvo, tik atsirėmė rankomis į automobilį, kad nulaikytų pusiausvyrą. Iš automobilio išėjo vairuotojas, sakydamas „ko čia griuvinėji ant mano kapoto“ ir kairės rankos kumščiu sudavė jam (D. J.) smūgį į galvą, lenkėsi ir smūgis praėjo per galvos viršų, kaltinamasis nustūmė jį (D. J.) nuo mašinos, jis nugriuvo. Jo (D. J.) koja buvo užstrigusi ir jis negalėjo išsilaisvinti. V. T. bandė jį (D. J.) kelti, bet negalėjo atsistoti, nes pėda buvo išvirtusi, todėl pasakė kviesti Greitąją. Kai vairuotojas smūgiavo V. T. jau gulėjo ant žemės ir V. T. bandė jam (D. J.) padėti atsikelti. Negali pasakyti, ar vairuotojas jam (V. T.) kažką sakė, tik pamena, kad V. T. vairuotojui tikrai kažką sakė. Kaip vairuotojas smūgiavo V. T., nematė, nes griuvo ant šono ir galbūt tuo metu žiūrėjo į savo koją. Kodėl vairuotojas smūgiavo, nežino. Įsidėmėjo vairuotoją, per akistatą jam abejonių nekilo, kad kaltinamasis yra tas pats asmuo, kuris buvo įvykio metu. Po smūgio sudavimo, galbūt jam (D. J.) ir buvo sąmonės užtemimas nuo skausmo, galbūt buvo šokas. Vėliau nukentėjusysis patikslino, kad kadangi jo koja buvo išversta į kitą pusę, bandė atstatyti kaulą ir galbūt tada nuo skausmo prarado sąmonę. Paskui atvažiavo greitoji, kai priėjo medikai, tada jau suprato, kas vyksta, kai medikai į įtvarą įdėjo koją ir ant neštuvų nunešė jį į Greitosios automobilį. Ligoninėje jam nedėjo jokių prietaisų, pats pirkosi įtvarą ir nešiojo. Įtvarą nešiojo dar 3 mėnesius. Po gipso nuėmimo jam reikėjo iš naujo mokytis vaikščioti, koją reikėjo nuolat judinti, mankštinti. Koja po traumos ir dabar labai patinusi. Venos iššokusios ant čiurnos, jos iššoko, nes koja buvo sutrenkta. Ir po pusmečio fotografavo koją, matosi patinimas. Kai fiziškai padirba, iškart tinsta koja. Nuskausminamuosius ir šiuo metu vartoja. Kaip kaltinamasis išvažiavo iš įvykio vietos nematė, buvo atsisukęs į kitą pusę, tačiau tikrai žino, kad iš įvykio vietos jis išvažiavo, neliko stovėti. Ten yra šviesoforas su rodykle, galima sukti į dešinę ir per raudoną. Ar tuo metu, kai kaltinamasis išvažiavo buvo kamštis nežiūrėjo, jam rūpėjo sužeista čiurna. Posėdžio metu parodžius jam byloje esančias įvykio vietos nuotraukas nurodė, kur įvyko eismo įvykis ir paaiškino, kad kaip jam atrodo įvykis įvyko kažkur priekyje, galbūt trečioje eilėje žiūrint nuo šviesoforo. Tuo metu su V. T. ėjo ir kalbėjosi, todėl įvykio vietos metrų tikslumu nurodyti negali. Jam parodžius byloje esančią nuotrauką (t. 1, b. l. 27) paaiškino, kad ėjo ten, kur ėjo nuotraukoje pavaizduota moteris. Žiūrėdamas į nuotrauką nurodė, kad, atrodo, įvykis buvo trečioje vietoje, dvi vietos, atrodo, buvo laisvos. Kai atvažiavo Greitosios automobilis jis atsistojo į neįgaliesiems skirtą vietą. Įvykio metu kaltinamojo automobilyje sėdėjo panelė kare šukuosena, šviesiais plaukais. Ji iš automobilio išlipusi nebuvo. Į aplinkui buvusius žmones neatkreipė dėmesio. Buvo daug žmonių, buvo penktadienis, apie 18 val., prie „Maximos“ tokiu metu būna daug žmonių. Nukentėjusysis taip pat patikslino, kad prieš įvykį automobilis stovėjo kamštyje prie šviesoforo, aikštelėje kaip tik buvo laisvas įvažiavimas. Automobilis padidino greitį, kai suko į įvažiavimą į stovėjimo aikštelę, nes ten stovėjo daug automobilių ir atsilaisvino vieta. Tuo metu aikštelėje galimai buvo laisvos tik dvi vietos. Ikiteisminio tyrimo pirmosios apklausos metu sakė, kad nematė, kaip atrodė vairuotojas, nes jį iškvietė pas tyrėją su daugybinėmis traumomis, buvo trys lūžiai ir didžiausias membranos trūkimas. Pirmą kartą, kai davė parodymus, gėrė stiprius nuskausminamuosius ir kai pirmą kartą dalyvavo tokioje apklausoje, nemokėjo duoti parodymų, gal tyrėja jo (D. J.) nesuprato. Kai jam rodė vaizdo įrašą darytą kolonėlėje, sakė, kad įvykio metu vairavo šitas žmogus (kaltinamasis), bet negali šimtą procentų nurodyti, o tyrėja parašė, kad jo neatpažįsta. Kaltinamąjį pirmą kartą pamatė įvykio metu. Įsidėmėjo jį tuomet, kai jis priėjo ir jam (D. J.) smūgiavo, tuo metu kaltinamojo veidas iškart užsifiksavo. Žiūrėjo tiesiai jam į veidą. Kaltinamasis vairavo automobilį „Audi Q7“, tamsios spalvos, pats matė, kad automobilis buvo būtent „Audi“, tai pamatė dar kaltinamajam įvažiuojant į aikštelę, prieš tai, kai buvo partrenktas, atsisuko pamatė jį, bet nespėjo pasitraukti, automobilis važiavo padidinęs greitį. Civilinį ieškinį prašė tenkinti.

11Ikiteisminio tyrimo 2017 m. lapkričio 28 d. apklausos metu nukentėjusysis D. J. parodė, kad 2017 m. lapkričio 24 d., apie 18.15 val. Vilniuje, kartu su draugu V. T. reguliuojamoje Dariaus ir Girėno – Šaltkalvių gatvių sankryžoje perėjo Šaltkalvių gatvės važiuojamą dalį, link parduotuvės „Maxima“. Po to, nuo sankryžos pusės ėjo Šaltkalvių gatvės kairiuoju šaligatviu. Eidami kalbėjosi. Eidami šaligatviu ėjo pro parduotuvės „Maxima“ pastato sieną, kurioje įrengti bankomatai. Tuo pačiu praeidinėjo pro ties Šaltkalvių gatvės važiuojamąja dalimi įrengtas automobilių parkavimui skirtas vietas, kurios jam buvo iš dešinės pusės. Jis ėjo arčiau automobilių parkavimo vietų, o V. T. jam iš kairės pusės. Ėjo šaligatviu, į parkavimo vietų ribas įžengęs nebuvo. Praeidinėjant pro parkavimo vietų pradžią, jis staiga pajuto smūgį į dešinę koją. Atsimena, kad jį priekine dalimi partrenkė tamsios spalvos „džipo“ tipo automobilis, kuris įvažinėjo į stovėjimo vietą. Negali nurodyti šio automobilio markės ir modelio, nepastebėjo. Taip pat nepastebėjo ir jį partrenkusio automobilio valstybinio registracijos numerio. Vėliau kartu su juo buvęs draugas V. T. sakė, kad tai buvo automobilis „Audi Q7“. Nuo smūgio jis nukrito ir prarado sąmonę. Todėl, kas vyko po to, tiksliai neprisimena. Jis tik pamena, kad atgavus sąmonę, jis pamatė, jog prie jo stovi pasilenkęs V. T.. Pastarasis bandė pakelti jį nuo žemės. Negalėjo atsistoti, nes jam labai skaudėjo koją. Rankomis suėmęs patraukė koją ir suprato, kad koja lūžusi. Matė, kad koja per čiurną persisukusi į kitą pusę. Rankomis atstatė koją į vietą ir tuomet iš skausmo vėl prarado sąmonę. Po to, lyg per miglą, jis atsimena, kad buvo atvykę policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Pamena, kad jam leido vaistus. Sąmonę jis atgavo jau vežamas greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Nematė, kaip atrodė automobilį vairavęs asmuo, nes po smūgio prarado sąmonę ir vėliau tik lyg per miglą atsimena tam tikrus momentus. Kaip atrodė vairuotojas nežino, jokių vairuotojo požymių nurodyti negali. Vairuotoją matė visą laiką kartu su juo buvęs draugas V. T., be to, jis pats nuo vairuotojo gavo smūgį. Nematė, kaip V. T. buvo suduotas smūgis. Daugiau įvykio aplinkybių galėtų nurodyti kartu su juo buvęs V. T., kuris dėl gauto smūgio į veidą taip pat buvo išvežtas į ligoninę. Kadangi jam eismo įvykio metu buvo padaryta fizinė, moralinė ir turtinė žala, prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 38, 39).

12Ikiteisminio tyrimo 2017 m. gruodžio 13 d. apklausos metu nukentėjusysis D. J. parodė, kad peržiūrėjęs jam pateiktą vaizdo įrašą (kuriame užfiksuota, kaip 201 m. lapkričio 24 d. degalinės „Circle K oro uostas“ patalpose, esančiose adresu Eišiškių pl. 11, Vilnius, be kitų asmenų už įsipiltus degalus atsiskaito ir „Audi Q7“, valstybinis Nr. ( - ), vairuotojas), jis iš įraše užfiksuotų vyriškių, kurie stovi prie degalinės kasos, neatpažįsta asmens, kuris 2017 m. lapkričio 24 d. vairavo jį partrenkusį automobilį. Neįsidėmėjo jį partrenkusio vairuotojo veido. Manė, kad peržiūrėjęs vaizdo įrašą prisimins, kaip atrodė vairuotojas, tačiau tarp įraše užfiksuotų vyrų jo neatpažįsta (t. 1, b. l. 44).

13Ikiteisminio tyrimo 2018 m. sausio 15 d. apklausos metu nukentėjusysis D. J. parodė, kad 2017 m. lapkričio 24 d., apie 16 val. Vilniuje, jis kartu su draugu V. T. nuėjo į ties Brolių – Dariaus ir Girėno gatvių sankryža esantį lošimo automatų saloną „Limonas“. Salone buvo apie porą valandų. Kartu su V. T. žaidė lošimo automatais. Taip pat jis kurį laiką sėdėjo prie baro ir kalbino salono administratorę – barmenę, apie ( - ) metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, šviesių plaukų moterį. Kažkuriuo momentu jis ją nufotografavo. Apie 18 val. jis su V. T. iš salono išėjo ir nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią Šaltkalvių gatvės pastate Nr. 2. Išėję iš parduotuvės jie ėjo link iš Šaltkalvių gatvės pusės parduotuvės sienoje įrengtų bankomatų. Einant ties parduotuve esančiu šaligatviu V. T. ėjo arčiau parduotuvės sienos, o jis – arčiau gatvės. Bendraujant su V. T. staiga pamatė, kaip į stovėjimo vietą dideliu greičiu įvažiavo juodos spalvos automobilis - „džipas“ „Audi Q7“. Šis automobilis jį partrenkė. Po partrenkimo jis atsirėmė į automobilio variklio dangtį. Tuo metu jis pamatė jį partrenkusio automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdinčią moterį, tą pačią salono „Limonas“ administratorę – barmenę. Tuo metu automobilį vairavusį vyrą jis matė tik „periferiniu matymu“. Po to iš automobilio išlipo vairuotojas, apie ( - ) m. ūgio, vidutinio – sportiško kūno sudėjimo vyras. Šiuo metu negali nurodyti išskirtinių šio vyro požymių, tačiau jį atpažinti galėtų. Vairuotojas, lietuviškai pasakęs: „ką čia griuvinėji ant mano kapoto“, prie jo priėjo ir nustūmė nuo automobilio. Pastumtas jis nugriuvo ant šaligatvio, ant kairiojo peties. Tuo metu galimai prarado sąmonę. Iš toliau sekusių įvykių atsimena tik tai, kad jis su V. T. pagalba negalėjo atsistoti, nes buvo išnirusi jo pėda. Tuo metu, kai V. T. kelis kartus bandė jį pakelti, jį partrenkęs automobilis jau buvo išvažiavęs. V. T. iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikai juos nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur jiems buvo suteikta pagalba. V. T. pasakojo, kad tuo metu, kai jis bandė jį pakelti, automobilio „Audi Q7“ vairuotojas jam sudavė smūgį į veidą (t. 1, b. l. 46, 47).

14Ikiteisminio tyrimo 2018 m. gruodžio 4 d. apklausos metu nukentėjusysis D. J. patikslino, kad 2017 m. lapkričio 24 d., su V. T. į lošimo automatų saloną „Limonas“ buvo nuėję iki 15.20 val. Jie buvo blaivūs. Skirtingai nei V. T., jis lošimo automatų salone nelošė. Jis prie baro gėrė kavą. Taip pat išgėrė vieną ar dvi taures brendžio po 40 gramų. Sėdėdamas prie baro kalbino barmenę. Kadangi barmenė su juo kalbėjo piktu tonu, jis ją nufotografavo savo mobiliojo ryšio telefonu. Dėl šių jo veiksmų barmenė dar labiau supyko, liepė nuotraukas ištrinti. Jis jai pažadėjo nuotraukas ištrinti. Pagal mobiliajame telefone likusios fotonuotraukos informaciją, t. y. laiką, gali pasakyti, kad barmenę nufotografavo 2017 m. lapkričio 24 d., 15.22 val. Šią nuotrauką jis pateikė kaip priedą prie savo 2018 m. sausio 5 d. liudytojo apklausos protokolo. Prie šios apklausos pateikia savo mobiliojo ryšio telefone „Samsung“ buvusią informaciją, kada barmenė buvo nufotografuota ir prašo prijungti šiuos duomenis prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Salone su V. T. buvo maždaug iki 18 val. Po to, kaip jau minėjo, jie nuėjo į Šaltkalvių gatvėje esančią parduotuvę „Maxima“. Tik užėjus į parduotuvę, pastebėjo, kad neturi grynųjų pinigų, todėl išėję iš parduotuvės jie pasuko į kairę, už kampo, ir Šaltkalvių gatvės šaligatviu ėjo prie parduotuvės „Maxima“ pastato sienoje įrengtų bankomatų. Prie bankomatų stovėjo daug žmonių, todėl jie ėjo lėtai, kalbėdamiesi. Nors į dešinę pusę nežiūrėjo, jis „periferiniu matymu“ matė Šaltkalvių gatvės važiuojamoje dalyje prieš sankryžą su Dariaus ir Girėno gatve stovintį automobilį. Jokių šio automobilio duomenų nurodyti negali. Už šio automobilio stovėjo kitas automobilis. Kai jis praeidinėjo pro šį, kiek matė, stovėjusį automobilį, staiga minėtas automobilis pasuko į dešinę ir pradėjo važiuoti link jo. Toje vietoje kaip tik buvo laisva automobilio stovėjimui skirta vieta. Kadangi buvo tamsus paros metas, jį apakino link jo važiavusio automobilio žibintų šviesos. Po to pajuto stiprų smūgį į dešinę koją, po kurio jis abejomis rankomis atsirėmė į jį partrenkusio automobilio variklio dangtį. Buvo kūnu pasviręs virš automobilio variklio dangčio, iškart nenugriuvo. Norėjo atsitraukti nuo automobilio, tačiau neįstengė to padaryti, nes negalėjo pajudinti kojos, tuo pačiu pajudėti iš vietos. Sąmonės praradęs nebuvo. Tuo metu pamatė jį partrenkusio automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdint tą pačią lošimo automatų salono „Limonas“ barmenę. Pastaroji rankose laikė į jį nukreiptą telefoną. Iškart iš automobilio iššoko vairuotojas, kuris agresyviu tonu pasakė: „ko čia griuvinėji ant kapoto“. Tuo pat metu vairuotojas kairės rankos kumščiu jam smūgiavo į galvą. Norėdamas išvengti smūgio, jis dar pasilenkė žemyn link variklio dangčio, į kurį tebebuvo atsirėmęs rankomis, todėl vyriškis kumščiu jam trenkė į viršugalvį. Po suduoto smūgio vairuotojas abejomis rankomis nustūmė jį nuo automobilio. Dar bandė išlaikyti pusiausvyrą ir rėmėsi ant skaudančios dešinės kojos, tačiau pamatęs, kad koja persisukusi per čiurną, jis krito ant šaligatvio. Nugriuvo ant kairiojo peties ir prarado sąmonę. Kada ir kaip buvo suduotas smūgis V. T. jis jau nematė. Mano, kad tuo metu jau buvo praradęs sąmonę. Kai atgavo sąmonę, pamatė prie jo pasilenkusį V. T.. Kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, jam į vietą atstačius per čiurną į kitą pusę persisukusią koją, jis iš skausmo vėl prarado sąmonę. Po to, lyg per miglą, atsimena atvykusius greitosios medicinos pagalbos darbuotojus ir policijos pareigūnus. Jį partrenkusio automobilio duomenų nurodyti negali. Gali tik pasakyti, kad tai buvo tamsios spalvos (konkrečiai spalvos nurodyti negali) „džipo“ tipo automobilis. Tik vėliau iš V. T. sužinojo, kad tai automobilis „Audi Q7“. 2017 m. lapkričio 28 d. apklausos metu nurodė, kad neprisimena vairuotojo ir jo neatpažintų, nes tuo metu jam taip atrodė. Tuo metu dar buvo pasimetęs, nesenai išleistas iš ligoninės. Tačiau 2018 m. sausio 5 d. savo apklausoje jis jau nurodė jį partrenkusio automobilio vairuotojo išorės požymius, o taip pat buvo įsitikinęs, kad galėtų jį atpažinti. Buvo nurodęs, kad vairuotojo ūgis buvo apie ( - ) cm., nes jam pasirodė, kad jis buvo maždaug jo ūgio (jo ūgis ( - ) cm) ar keliais centimetrais aukštesnis. Be to, jam įsiminė, kad vairuotojas buvo sportiško kūno sudėjimo, matėsi kad, tai sportuojantis asmuo. Net jo eisena buvo sportiška, kaip kontaktiniu (kovos) sportu užsiiminėjančio asmens. Jo plaukai šonuose buvo trumpai nukirpti, galima sakyti nuskusti, o viršugalvyje – šiek tiek ilgesni, sušukuoti į kažkurį šoną. Jo plaukai buvo šviesesni, gal pražilę. Kiek pamena, jam pasirodė, kad vairuotojo nosis buvo deformuota, lyg buvusi sulaužyta, kaip boksininko. Daugiau išskirtinių vairuotojo bruožų neprisimena. Mano, kad pamatęs šį vyriškį, jis galėtų jį atpažinti. Prašo tikėti šios apklausos metu duodamais parodymais. Prie apklausos protokolo prideda įvykio metu jam pakaušio srityje padaryto sužalojimo nuotrauką (t. 1, b. l. 52, 53, 54, 55-57).

15Teisiamajame posėdyje liudytojas D. M. parodė, kad apie įvykį pirmą kartą išgirdo, kai jie su M. B. atostogavo Egipte. M. B. paskambino tyrėja ir pasakė, kad jis (M. B.) padarė avariją. Pats tai girdėjo. Žiūrint į M. B. iš šono, jis buvo ramus, pasakė, kad čia kažkokia nesąmonė ir paprašė paskambinti jam kitą savaitę, kai jis grįš iš kelionės. Klausė M. B., kas įvyko. Po to jam niekas ilgai neskambino. Po kažkurio laiko vėl pradėjo kalbėti apie įvykį, kai M. B. pasakė, kad jį pripažino kaltinamuoju ir kelia bylą. Pasakė, kad tai nesąmonė, taip negali būti. Tikrai žino, kad M. B. to nedarė. Kai pradėjo kalbėti kada tas įvykis buvo, prisiminė, kad ( - ) buvo jo (D. M.) gimtadienis, prieš tai, t y. ( - ) jie su M. B. visur važinėjo kartu. Lapkričio 24 d. po darbo, vakare, apie 16-18 val., kelintą tiksliai valandą negali pasakyti, jau buvo tamsu, M. B. atvažiavo pas jį namo, į ( - ). Visą tą vakarą su juo kartu važinėjo, važiavo apsipirkti jo (D. M.) gimtadieniui. Buvo „Rimi“, „Nordikoje“, Žirnių g., galbūt tą vakarą taip pat važiavo prie parduotuvės „Maxima“, galbūt buvo ir degalinėje, kur dar buvo tą dieną, neužfiksavo. Nuo ( - ) atvažiavo į „Nordiką“, kur dabar stato didelę sankryžą. Dirba savo įmonėje, todėl namo po darbo grįžta kada nori. Kokiu laiku tą dieną išėjo iš darbo, tikslios valandos dabar negali pasakyti. Lapkričio 24 d. su M. B. nuolat buvo kartu, kelintą valandą išsiskyrė, tiksliai pasakyti negali, bet tuo metu kamščių jau buvo mažiau. Kartu buvo iki trijų valandų, nežiūrėjo tada į laikrodį, nes nemanė, kad tai bus svarbus dalykas. Nežino, kur M. B. buvo iki to laiko, kol pas jį (D. M.) atvažiavo. Su M. B. jie pažįstami nuo pirmos klasės. Po to jis išvyko į kitą mokyklą, buvo nutraukę bendravimą ir maždaug prieš 4 metus vėl pradėjo bendrauti. Papildomai nurodė, kad M. B. savo mašiną plauna po kelis kartus per dieną.

16Akistatos su įtariamuoju M. B. metu nukentėjusysis V. T. patvirtino savo parodymus ir paaiškino, kad prieš jį sėdintis asmuo (M. B.) 2017 m. lapkričio 24 d., Vilniuje, Šaltkalvių gatvėje, prie parduotuvės „Maxima“, vairuodamas automobilį partrenkė šaligatviu ėjusį jo draugą D. J., bei išlipęs iš automobilio sudavė jam (V. T.) smūgį į veidą. V. T. taip pat nurodė, jog pats šio įvykio metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, o ar buvo apsvaigęs jo draugas D. J. nežino, bet mano, jog jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kadangi po įvykio D. J. negalėjo atsistoti nuo žemės, todėl į įvykio vietą buvo iškviesti greitosios pagalbos darbuotojai, kurie jį (V. T.) ir D. J. iš įvykio vietos išgabeno į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jiems girtumo niekas netikrino, suteikė pirmą medicininę pagalbą ir išleido. Visas konfliktas įvyko greitai, mano, jog netrūko nei minutės laiko. Mano, kad įvažiuojant į parkavimo vietą M. B. netyčia automobilio bamperiu kliudė dešinę D. J. koją, po ko D. J. užkrito ant automobilio variklio dangčio. Mano, kad būtent dėl to, jog D. J. užkrito ant automobilio variklio dangčio ir galėjo apgadinti automobilį, M. B. išlipo iš automobilio. Kodėl M. B. sudavė jam (V. T.) smūgį nežino, galbūt dėl to, kad pasakė jam „ką darote? partrenkėte žmogų“. M. B. akistatos metu su nukentėjusiojo parodymais nesutiko ir nurodė, kad vairuojamu automobiliu nieko nepartrenkė ir niekam smūgio į veidą nesudavė (t. 1, b. l. 89).

17Akistatos su įtariamuoju M. B. metu nukentėjusysis D. J. patvirtino savo parodymus. Akistatos metu nukentėjusysis D. J. nurodė, kad prieš jį sėdintis M. B. 2017 m. lapkričio 24 d., Vilniuje, Šaltkalvių g., prie parduotuvės „Maxima“, vairuodamas automobilį partrenkė jį ėjusį šaligatviu, bei kai jis (D. J.) po partrenkimo užkrito korpusu ir rankomis atsirėmė į automobilio variklio dangtį, iš automobilio išlipęs M. B. dar sudavė kairiu kumščiu jam (D. J.) smūgį į galvą, bei nustūmė jį nuo automobilio ant žemės. Nežino, kodėl M. B. taip pasielgė, kodėl elgėsi taip agresyviai. Šių nukentėjusiojo parodymu akistatos metu M. B. nepatvirtino ir nurodė, kad nieko vairuojamu automobiliu nepartrenkė ir niekam smūgių nesudavė. M. B. nurodė neprisimenantis, iš kur važiavo 2017 m. lapkričio 24 d., apie 18.30 val., Šaltkalvių g., taip pat nurodė, kad neprisimena, ar jam 2017 m. lapkričio 24 d., apie 18.40 val. atvažiavus į Eišiškių plente esančią degalinę „Circle K“ iš automobilio buvo išlipusi keleivė. Akistatos metu nukentėjusysis D. J. paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 24 d. įvykio metu dėl M. B. veiksmų buvo apgadintas jo mobilaus ryšio telefonas „Samsung S7 Edge“. Įvykio metu telefoną buvo įsidėjęs į kažkurią iš užpakalinių kelnių kišenių (kurią tiksliai nepamena), dėl ko griūnant skilo telefono ekranas. Apgadintu telefonu iki šiol naudojasi. Šį telefoną buvo pirkęs maždaug prieš kelis mėnesius iki įvykio. Atsakydamas į M. B. klausimą nurodė, kad po įvykio jo (D. J.) blaivumas tikrintas nebuvo. Atsakydamas į gynėjo advokato padėjėjo Vladimiro Kononovo klausimus nukentėjusysis nurodė, kad po partrenkimo (smūgis jam buvo į dešinę koją) korpusu krito ant jį partrenkusio automobilio variklio dangčio ir abejomis rankomis įsirėmė į variklio dangtį. Tuomet iš automobilio išlipo vairuotojas, pasakė frazę „ko čia griuvinėji ant kapoto“, smūgiavo į galvą, jis (D. J.) pasilenkė ir slystančiu smūgiu buvo praskeltas viršugalvis, po to, vairuotojas nustūmė jį (D. J.) nuo automobilio ir jis nukrito ant žemės. Ant žemės krito kairiuoju petimi. Jam buvo sulaužyta dešinė koja. Akistatos metu įtariamasis M. B. nurodė, kad nors jam yra žinomas netoli jo namų ( - ) gatvėje esantis lošimo automatų salonas „Limonas“, jis šiame salone niekada nėra buvęs. Taip pat nurodė, kad jokių duomenų apie tai, kad 2017 m. lapkričio 24 d. nukentėjusysis D. J. būtų vartojęs alkoholį neturi, nes asmenį mato pirmą kartą (t. 1, b. l. 66-68).

18Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad Bendrajame pagalbos centre 2017 m. lapkričio 24 d., 18.24 val. buvo gautas pranešimas apie 2017 m. lapkričio 24 d. įvykį, kurio metu buvo sumušti du asmenys. Pranešėjas, t. y. nukentėjusysis V. T., prašydamas atsiųsti greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, nurodė, kad prieš 5 minutes Vilniuje, ties Šaltkalvių gatvės pastatu Nr. 2, jį ir jo draugą sumušė nepažįstamas vyras, kuris po to automobiliu „Audi Q7“ pasišalino aplinkkelio kryptimi (t. 1, b. l. 16).

19Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. lapkričio 25 d., 00.20 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas su aukščiau nurodytu pranešimu susijęs (iš dalies pirmąjį pranešimą papildantis) pranešimas. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės priėmimo skyriaus slaugytoja J. pranešė, kad į ligoninę greitosios medicinos pagalbos brigados 0893 pristatytas sužalotas D. J., kuris paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 24 d., apie 18.30 val., prie parduotuvės „Maxima“ (Šaltkalvių g. 2, Vilnius), ties bankomatu, jį einantį šaligatviu partrenkė besiparkuojantis tamsios spalvos automobilis „Audi Q7“, valstybiniai numeriai nežinomi, kurio vairuotojas D. J. ir kitą pėsčiąjį sumušė, o po to iš įvykio vietos pasišalino. D. J. nustačius pakaušio nubrozdinimą ir abiejų kulkšnų lūžius, išleistas ambulatoriniam gydymui (t. 1, b. l. 12).

20Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės I. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 24 d., apie 18.20 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Šaltkalvių g. 2 pranešėją ir jo draugą prieš 5 min. sumušė nepažįstamas asmuo ir pasišalino automobiliu „Audi Q7“. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėjas V. T. ir jo draugas D. J., kurie paaiškino, kad Šaltkalvių g. 2 tarp jų ir nepažįstamo asmens įvyko konfliktas, kurio metu nepažįstamas asmuo sumušė D. J. ir V. T., ir pasišalino pilkos spalvos automobiliu „Audi Q7“, valstybinio numerio nematė. Pareigūnams atvykus D. J. skundėsi kojos skausmu, kitam asmeniui kraujavo antakis, abu jie buvo išvežti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (t. 1, b. l. 19).

212017 m. lapkričio 30 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 24 d., apie 18.20 val., Vilniuje, prie Šaltkalvių g. 2 esančios parduotuvės „Maxima“ nepažįstamas automobilio „Audi Q7“ vairuotojas, išlipęs iš automobilio smogė pareiškėjui V. T. vieną kartą kairės rankos kumščiu į veidą, padarydamas apie 3 cm ilgio antakio srities žaizdą bei sukeldamas fizinį skausmą (t. 1, b. l. 4).

22Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis V. T. atpažino įtariamąjį M. B., kaip jo parodymuose minimą asmenį, kuris 2017 m. lapkričio 24 d., apie 18.30 val., Vilniuje, Šaltkalvių g. prie parduotuvės „Maxima“, vairuojamu automobiliu „Audi Q7“ partrenkė jo draugą D. J., o po to, išlipęs iš automobilio, dar jam pačiam sudavė smūgį į veidą. Šį asmenį atpažino iš bendrų veido bruožų bei apatinės veido dalies, nuleistų lupų kampučių (t. 1, b. l. 83-87).

23Nukentėjusiojo D. J. 2018 m. gruodžio 4 d. pareiškime nurodyta, kad nukentėjusysis prašo patraukti baudžiamojo atsakomybėn M. B. dėl jo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių tuo, kad jis 2017 m. lapkričio 24 d., Vilniuje, Šaltkalvių g. 2, vairuojamu automobiliu „Audi Q7“, partrenkęs jį ant šaligatvio, po eismo įvykio sudavė jam kairės rankos kumščiu smūgį į viršugalvį, dėl ko jis buvo sužalotas ir patyrė skausmą (t. 1, b. l. 58).

24Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis D. J. atpažino įtariamąjį M. B., kaip jo parodymuose minimą asmenį, kuris 2017 m. lapkričio 24 d., apie 18.30 val., Vilniuje, Šaltkalvių g. prie parduotuvės „Maxima“ vairuojamu automobiliu „Audi Q7“, jį partrenkė, o po to dar sudavė jam smūgį kumščiu į galvą. Šį asmenį atpažino iš bendrų veido bruožų, iš nosies, iš plaukų spalvos bei pagal ūgį (t. 1, b. l. 60-63).

25Apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Vilniuje, Šaltkalvių g. 2. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 24 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, prie ties Šaltkalvių-Dariaus ir Girėno gatvių sankryža esančios parduotuvės „Maxima“ pastato (Šaltkalvių g. 2). Įvykis kilo ant kairiojo Šaltkalvių gatvės 2,7 m pločio šaligatvio (žiūrint nuo sankryžos pusės), kuris iš kairės pusės (žiūrint nuo sankryžos pusės) ribojamas parduotuvės „Maxima“ pastato sienos, o iš dešinės pusės ties Šaltkalvių gatvės kelio važiuojamosios dalies kraštu įrengtomis automobilių pastatymui prie parduotuvės skirtomis 5,7 m ilgio vietomis (skirtomis automobilius statyti skersai gatvės kelio ašinės linijos atžvilgiu). Šaligatvio kraštas („bortelis“) ties sandūra su automobilių stovėjimui skirtomis vietomis žemas ir nuožulnus (aukščiausioje vietoje jo aukštis 0,5 cm). Įvykis kilo ant šaligatvio, ties parduotuvės „Maxima“ pastato sienos vieta, kurioje įrengti bankomatai. Skaičiuojant nuo sankryžos pusės, ties šia šaligatvio vieta yra įrengtos 2-a ir 3-ia automobilių stovėjimui skirtos vietos (1-a, skirta vairuotojams, turintiems fizinę negalią). Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nebuvo rasta

26(t. 1, b. l. 24-28).

27Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus į įvykio vietą Vilniuje, Šaltkalvių g. 2, kurioje kilo eismo įvykis, nustatyta, kad toje pusėje, kur įvyko pėsčiojo partrenkimas kamerų nėra. Pasiteiravus, ar filmuojamas prie parduotuvės Šaltkalvių g. esantis šaligatvis ir automobilių stovėjimo vietos prie jo, apsaugos darbuotojas nurodė, kad yra filmuojama tik ties įėjimu į parduotuvę „Maxima“, todėl eismo įvykis „Maxima“ kameromis neužfiksuotas (t. 1, b. l. 100). Taip pat nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos ir ties eismo įvykio vieta esančiuose bankomatuose ar prie jų (t. 1, b. l. 101-103).

28Ikiteisminio tyrimo metu tikrinant nukentėjusiojo V. T. suteiktus duomenis (kad po sukelto eismo įvykio ir jo atžvilgiu panaudoto smurto neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo vairuojamu automobiliu iš Šaltkalvių gatvės įvažiavo į sankryžą su Dariaus ir Girėno gatve ir pasukęs į dešinę Dariaus ir Girėno gatve nuvažiavo Vilniaus oro uosto kryptimi) iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento buvo išreikalauti ties įvykio vieta esančioje Šaltkalvių – Dariaus ir Girėno – Kapsų gatvių sankryžoje ir ties Dariaus ir Girėno g. - Eišiškių pl. sankryža įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis tyrimui aktualiu laikotarpiu nufilmuotų vaizdų įrašai (t. 1, b. l. 104, 105).

29Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti VšĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateikti vaizdo įrašai. Apžiūros metu peržiūrėjus ties Dariaus ir Girėno g. - Eišiškių pl. sankryža įrengta vaizdo stebėjimo kamera nufilmuotų vaizdų (2017 m. lapkričio 24 d., 18.24-18.25 val. laikotarpio) įrašą, nustatyta, kad 18.24 val., sankryžoje, iš Dariaus ir Girėno gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Šaltkalvių gatvės, sukdamas į dešinę, į Eišiškių plentą įvažiavo tamsios spalvos automobilis „Audi Q7“, kurio registracijos numeris išduotas ( - ) (įžiūrimas numerio fragmentas - „( - )“). Automobilis nuo sankryžos pravažiuoja Eišiškių plento pirma eismo juosta iki pirmo įvažiavimo į dešinę ir, rodydamas dešinio posūkio signalą, įsuka į dešinę į minėtą įvažiavimą ir juo nuvažiuoja. Įvažiavimas skirtas važiuoti degalinės „Circle K oro uostas“ link (t. 1, b. l. 106-107).

30Ikiteisminio tyrimo metu buvo išreikalauti degalinės „Circle K oro uostas“ (Eišiškių pl. 11, Vilnius) vaizdo stebėjimo kamerų, fiksuojančių degalinės patalpų vidų ir jų prieigas lauke, nufilmuotų vaizdų įrašai (t. 1, b. l. 109). Apžiūros metu peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameros, fiksuojančios degalinės patalpų prieigose esančią teritoriją su kolonėlėmis, nufilmuotų vaizdų įrašą, nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 24 d., 18.24 val. prie degalinės kolonėlių Nr. 3 ir 4 privažiavo ir sustojo tamsios spalvos automobilis „Audi Q7“, valstybinis Nr. ( - ) (( - ) išduotas registracijos numeris). Automobiliui sustojus prie kolonėlės jis stovi galine dalimi į vaizdo kamerą, todėl kas sėdi automobilio „Audi Q7“ viduje priekinėje keleivio vietoje ir už automobilio vairo, nesimato. Iš automobilio išlipęs vairuotojas (t. y. kresno kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų vyras, mūvintis šviesios spalvos sportinėmis kelnėmis ir vilkintis šviesios spalvos džemperį bei žalsvos spalvos užtrauktuku užsegamą liemenę) pro galinę automobilio dalį nueina prie dešiniojo automobilio šono, paėmęs užsideda pirštines ir po to įdeda kuro pylimo žarna į automobilio kuro baką. Vairuotojas stovėdamas prie automobilio dešiniojo šono galinės dalies ties kuro baku dairosi į šalis ir laukia kada užsipildys kuro bakas. Po to vairuotojas nueina kelis žingsnius tolyn nuo automobilio, vaikštinėja pirmyn-atgal, kol užsipildys kuro bakas. Po to vairuotojas vėl prieina prie automobilio „Audi Q7“ dešinio šono galinės dalies ir ties kuro baku sustoja, dairosi į šalis, laukdamas kada užsipildys bakas. Įsipylęs degalų 18.29 val. vairuotojas nuėjo į degalines patalpas. 18.32 val. vairuotojas grįžo ir vairuojamu automobiliu „Audi Q7“ iš degalinės teritorijos išvažiavo. Įrašo peržiūros metu nebuvo galimybės nustatyti, ar automobilyje „Audi Q7“ buvo kitų asmenų. Apžiūros metu peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameros, fiksuojančios degalinės patalpų vidų, nufilmuotų vaizdų įrašą, nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 24 d., 18.30 val. (vaizdo įrašo pradžia) degalinės patalpoje, prie kasos, stovėjo du klientai – vyrai. Automobilio „Audi Q7“ vairuotojas stovėjo antras nuo kasos, kažką kalbėjo su pirmuoju prie kasos stovinčiu vyriškiu, dairėsi į šalis laukdamas eilės prieiti prie kasos. 18.31 val. pirmajam klientui išėjus, automobilio „Audi Q7“ vairuotojas kasoje atsiskaitė kortele ir taip pat išėjo. Po to, 18.32 val., kasoje grynais pinigais atsiskaitė pieš tai už automobilio „Audi Q7“ vairuotojo stovėjęs vyras (t. 1, b. l. 110).

31Ikiteisminio tyrimo metu prie bylos medžiagos buvo prijungta išreikalauta degalinės „Circle K oro uostas“ (Eišiškių pl. 11, Vilnius) kasos kvito Nr. ( - ), išduoto 2017 m. lapkričio 24 d. automobilio „Audi Q7“, valstybinis Nr. ( - ), vairuotojui atsiskaičius už degalus, kopija. Minėtoje degalinėje suteiktais duomenimis, už degalus buvo atsiskaityta kortele, išduota UAB „A“, t. y. bendrovei, su kuria, kaip nustatyta patikrinus šio juridinio asmens duomenis, susijęs M. B. (t. 1, b. l. 109, 111, 112-113, 114).

32Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos tarnybos organizavimo poskyrio specialisto V. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 25 d., apie 00.20 val., Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės priėmimo skyriaus slaugytoja J. telefonu pranešė, jog 2017 m. lapkričio 24 d., apie 19.40 val., į juos kreipėsi Greitosios medicinos pagalbos brigados 0893 pristatytas sužalotasis D. J., kuris paaiškino, jog 2017 m. lapkričio 24 d., apie 18.30 val., prie parduotuvės „Maxima“, ties bankomatu, adresu Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, jį einantį šaligatviu partrenkė besiparkuojantis automobilis „Audi Q7“, tamsios spalvos, valstybiniai numeriai nežinomi, kurio vairuotojas, dar sumušęs jį ir kitą pėsčiąjį, iš įvykio vietos pasišalino. D. J., nustačius pakaušio nubrozdinimą ir abiejų kulkšnių lūžius, išleistas ambulatoriniam gydymui (t. 1, b. l. 3).

33Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad nukentėjusiajam V. T. 2017 m. lapkričio 24 d. nustatyta diagnozė: akies voko ir periokulinės srities žaizda. Asmeniui nustatyta antakio srities žaizda apie 3 cm ilgio, kuri buvo susiūta. Viršutinis vokas buvo pabrinkęs (t. 1, b. l. 77-78).

34Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada, nustatyta, jog D. J. įvykio metu patyrė muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje (ties viršugalviu), minkštųjų audinių patinimą dešinėje čiurnoje su vidinės kulkšnies ir šeivikaulio apatinio trečdalio lūžiais, šokikaulio panirimu ir tarpkaulinės membranos plyšimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad pirminis smūgis D. J. buvo į dešinės blauzdos sritį (t. 1, b. l. 32).

35Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje, pateiktoje įvertinus nukentėjusiojo D. J. papildomai duotus parodymus (kad nustatytas sužalojimas jo galvos plaukuotoje dalyje, ties viršugalviu, atsirado ne jam po partrenkimo griūnant, o prieš tai suduodant jam į šią galvos sritį smūgį kumščiu), nustatyta, kad ankstesnio tyrimo metu nustatyta muštinė žaizda viršugalvio srityje padaryta kietu buku daiktu, kuriuo galėjo būti ir kumštis. Dėl minėtos priežasties neatmetama galimybė, kad aptariamas sužalojimas galėjo būti padarytas ir suduodant kumščiu. Pagal medicinos dokumentuose nurodomą sužalojimo lokalizaciją (viršugalvis), labiau tikėtinas sudavimo kietu buku daiktu, neatmetama kumščiu, mechanizmas. Sužalojimas, vertinant jį atskirai nuo kitų, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 35).

36Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3962/2017(01) konstatuota, kad V. T. kietu buku daiktu (daiktais) padaryta muštinė žaizda dešinio antakio srityje, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke su kraujosruva akies obuolio junginėje, galimai užduotyje nurodytu laiku (2017 m. lapkričio 24 d.). Sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. V. T. rankose sužalojimo žymių, būdingų kovai ar savigynai, nėra. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, bendro darbingumo netekimas nustatomas, kai yra pilnai baigtas gydymas. Tačiau tikėtina, kad šiuo atveju galimas pastovus darbingumo sumažėjimas bus nedidelis ir neturės įtakos sveikatos sutrikdymo mastui (t. 1, b. l. 70-71).

37Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašte nurodyta, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-61525-17 draudimo bendrovei išsiuntė pretenziją dėl 334,45 EUR turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiųjų D. J. ir V. T. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose po 2017 m. lapkričio 24 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (t. 1, b. l. 121).

38Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis D. J. ir V. T. eismo ir smurtinio įvykio metu patirtų traumų ligos išmokos nebuvo mokamos, nes jie nebuvo draudžiami ligos socialiniu draudimu (t. 1, b. l. 120).

39Ikiteisminio tyrimo metu, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro suteiktais duomenimis, nustatyta, kad eismo įvykio dieną (2017 m. lapkričio 24 d.) transporto priemonės – automobilio „Audi Q7“, valstybinis Nr. ( - ), valdytojų civilinė atsakomybė buvo drausta ( - ) draudimo bendrovėje „Insurance Company Reso – Garantia“ (žalioji kortelė ( - )), kurios atstovu (korespondentu) Lietuvoje laikoma draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas“ (t. 1, b. l. 117). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro rašte nurodyta, kad nuo 2018 m. gruodžio 13 d. draudimo bendrovės „Insurance Company Reso – Garantia“ korespondentu žaloms administruoti Lietuvoje paskirta UADBB „Mai Baltics“ (t. 2, b. l. 21).

40Dėl veikų kvalifikavimo.

41Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 284 straipsnyje atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318/2012,

422K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015).

43Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog įvykio vieta nėra stebima vaizdo kameromis, todėl byloje nėra vaizdo įrašo, kuriuo būtų tiesiogiai užfiksuotas sužalojimų nukentėjusiesiems padarymo momentas. Nežiūrint į tai, nukentėjusiųjų sužalojimo faktą bei sužalojimus padariusio asmens tapatybę patvirtina kitokie byloje surinkti įrodymai.

44D. J. ir kartu su juo šaligatviu ėjęs V. T., t. y. abu nukentėjusieji parodė, kad 2017 m. lapkričio 24 d. apie 18.30 val. prie Šaltkalvių g. 2, Vilniuje „Maxima“ parduotuvės D. J. partrenkė besiparkuojantis automobilis dėl ko pastarajam lūžo koja. Šie nukentėjusiųjų parodymai sutampa tarpusavyje ir atitinka kitus įrodymus – iš karto po įvykio surašytuose 2017 m. lapkričio 24 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad V. T. apžiūros metu teigė buvęs sumuštas nepažįstamo „Audi“ vairuotojo, automobiliu kliudžiusio jo draugą; Bendrajame pagalbos centre 2017 m. lapkričio 25 d. 0.25 val. užregistruotame slaugytojos J. pranešime nurodyta, jog, D. J. teigimu, 2017 m. lapkričio 24 d. apie 18.30 val. jį einantį šaligatviu partrenkė besiparkuojantis automobilis. Tiek D. J., tiek V. T. teisme taip pat parodė, kad 2017 m. lapkričio 24 d. D. J. partrenkęs vairuotojas jiems abiems sudavė ir po smūgį, nors nei vienas iš jų nematė, kaip smūgiai suduoti kiekvienam atskirai. V. T. parodė, kad vairuotojas jam sudavė kumščiu į dešinę akį po to, kai jis paklausė vairuotojo „ką darai?“. Tokius parodymus V. T. davė nuosekliai nuo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu iki apklausos teismo posėdyje. Šiuos nukentėjusiojo parodymus atitinka 2017 m. lapkričio 24 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame apžiūrėjus V. T. užfiksuota dešinio antakio srities žaizda, apie 3 cm ilgio. 2017 m. gruodžio 4 d. specialisto išvadoje užfiksuota, jog V. T. apžiūros metu papildomai paaiškino, kad nepažįstamas asmuo jam vieną kartą kumščiu sudavė į dešinę veido pusę. Išvadoje nustatyta, kad žaizda muštinė, dešinio antakio srityje, padaryta kietu, buku daiktu, galimai 2017 m. lapkričio 24 d., mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes dėl jų sumušimo bei įvykių laiką patvirtina ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys – 2017 m. lapkričio 24 d. 18.24 val. užfiksuotas V. T. pranešimas apie tai, kad prieš 5 min. jį ir jo draugą sumušė nepažįstamas vyras su automobiliu „Audi Q7“. Vyriausiosios patrulės I. L. 2017 m. lapkričio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 24 d., apie 18.24 val., įvykio vietoje (Šaltkalvių g. 2) ją pasitikę nukentėjusieji nurodė, kad „Audi Q7“ vairuotojas sumušė juos abu.

45D. J. teisme parodė, kad mašinos vairuotojas jį nustūmė nuo automobilio, bei tuo pačiu metu sudavė smūgį į galvą, tačiau šie nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs. Apie jį partrenkusio automobilio vairuotojo smūgio į pakaušį sudavimą D. J. parodė tik 2018 m. gruodžio 4 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tuo tarpu per pirmąją apklausą – 2017 m. lapkričio 28 d., parodė, kad po automobilio smūgio jis nukrito ir prarado sąmonę, 2018 m. sausio 5 d. apklausiamas teigė, kad po automobilio smūgio vairuotojas jį nuo kapoto nustūmė, sąmonę prarado jau nukritęs, t. y. šių apklausų metu apie vairuotojo smūgį į pakaušį neužsiminė. Kita vertus, nukentėjusiojo prisiminimų, o tuo pačiu ir parodymų netikslumą galėjo įtakoti įvykio metu neabejotinai patirtas šokas, sąmonės praradimas, apklausos metu vartoti nuskausminamieji. Kaip minėta, V. T. nematė D. J. smūgio į pakaušį sudavimo, tačiau patvirtino, kad iš mašinos išlipęs automobilio vairuotojas mojavo rankomis, buvo prisilietęs prie D. J. (ties galva) ir netrukus D. J. nukrito ant žemės. D. J. parodė, kad iš karto po kontakto su automobiliu jis užgriuvo ant kapoto ir negalėjo pajudėti dėl prispaustos kojos, todėl visiškai logiška, kad nuo mašinos nukrito jos vairuotojo papildomų veiksmų, o ne savarankiškai. Ikiteisminio tyrimo metu D. J. parodė, kad siekdamas išvengti smūgio, tačiau negalėdamas pajudėti palenkė galvą link kapoto, todėl smūgis praslydo pakaušiu. Šiuos nukentėjusiojo parodymus atitinka jam nustatytų sužalojimų lokacija. Ekspertė J. Majauskaitė-Čobot apžiūrėjusi D. J. medicininius dokumentus pateikė išvadą, kad jam buvo padaryta muštinė žaizda viršugalvio srityje, kietu buku daiktu, galimai kumščiu, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus (t. 1, b. l. 32, 35). D. J. ir M. T. parodė, kad krisdamas nuo automobilio D. J. galvos nesusimušė. Aplinkybė, jog sumušimas

46D. J. nustatytas galvos plaukuotoje dalyje ties viršugalviu, eliminuoja susižeidimo krentant galimybę, nes tokiu atveju D. J. būtų turėjęs kristi žemyn galva. Esamoje situacijoje tai būtų neįmanoma, nes nukentėjusiajam mašina buvo prispaudusi koją. Iš fotonuotraukos (t. 1, b. l. 57) matyti, kad sumušimas yra viršugalvyje, labiau dešinėje galvos pusėje, t. y. priešais automobilį ant kapoto gulinčio D. J. atžvilgiu vairuotojo pusėje. Tai vėl gi atitinka nukentėjusiojo parodymus, kad būtent vairuotojas išlipęs iš karto sudavė jam smūgį.

47Apibendrinant tai, kas išdėstyta, laikytina nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 24 d. apie 18.20 val. (nuo pranešimo Bendrajam pagalbos centrui laiko 18.24 val. atėmus laiką, objektyviai reikalingą sureaguoti ir pranešti) prie Šaltkalvių g. 2, Vilniuje esančios „Maxima“ parduotuvės šaligatviu einantis D. J. buvo partrenktas ir sužalotas besiparkuojančio automobilio, kurio vairuotojas po susidūrimo išlipęs iš mašinos kumščiu sudavė po smūgį D. J. ir V. T..

48V. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pakankamai nuosekliai prisiminė visas įvykio aplinkybes bei davė išsamius parodymus, apibūdindamas D. J. partrenkusį automobilį. V. T. jau pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tai buvo „Audi Q5“ arba Q7 automobilis, tamsios spalvos. Teisme nukentėjusysis patvirtino, kad tai buvo „Audi Q7“. Automobilio markę ir modelį galėjo lengvai nustatyti, nes pats dirba automobilių servise. Pranešdamas apie įvykį bendrajam pagalbos centrui V. T. nurodė, kad jį sumušė nepažįstamas vyras, atvažiavęs su automobiliu „Audi Q7“. Analogiška aplinkybė užfiksuota ir į įvykio vietą atvykusios bei netrukus po to su nukentėjusiaisiais bendravusios vyriausiosios patrulės I. L. 2017 m. lapkričio 24 d. tarnybiniame pranešime. Nukentėjusysis D. J. parodė, kad neįsidėmėjo jį partrenkusio automobilio markės, tačiau tai buvo džipo tipo (kas atitiktų „Audi Q7“ apibūdinimą), tamsios spalvos automobilis. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina nustatyta, kad D. J. partrenkęs automobilis buvo „Audi“ Q 7.

49Teisme apklausti nukentėjusieji D. J. ir V. T. parodė, kad D. J. partrenkęs ir juos sumušęs asmuo yra M. B.. D. J. parodė, kad M. B. veidą įsidėmėjo prieš šiam suduodant smūgį, po to, kai buvo partrenktas jo automobilio, tačiau šia nukentėjusiojo parodymų dalimi teismas linkęs abejoti, kadangi jie nebuvo nuoseklūs. Pirmosios apklausos metu (2017 m. lapkričio 28 d.) D. J. parodė, kad nematė, kaip atrodė automobilį vairavęs asmuo, 2017 m. gruodžio 13 d. peržiūrėjęs „Statoil“ kolonėlės vaizdo įrašą, D. J. M. B. neatpažino ir dar kartą patvirtino, kad neįsidėmėjo vairuotojo veido. 2018 m. sausio 5 d. apklausos metu išskirtinių požymių vėl gi negalėjo įvardinti, nurodė, kad tai buvo apie ( - ) ūgio, vidutinio-sportiško sudėjimo vyras, kalbėjo lietuviškai. Nežiūrint į tai, D. J. atpažino M. B. 2018 m. gruodžio 18 d. atpažinimo metu bei teisme. Toks nukentėjusiojo nenuoseklumas gali būti paaiškinamas įvykio metu patirto šoko bei skausmo ir to, kad įvykis buvo tamsiu paros metu. Įvykių seka rodo, jog D. J. neturėjo pakankamai laiko įsidėmėti vairuotojo – iš esmės tik pastarojo išlipimo momentu, nes vėliau jis griuvo ant žemės, žiūrėjo į koją, buvo praradęs sąmonę ir, kaip parodė ikiteisminio tyrimo metu, įvykį prisiminė kaip per miglą. D. J. „Statoil“ kolonėlės vaizdo įraše kaltinamojo taip pat neatpažino, tačiau bet kuriuo atveju matė, todėl ši aplinkybė galėjo įtakoti vėlesnį (2018 m. gruodžio 18 d.) M. B. atpažinimą asmens parodymo atpažinti metu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nesivadovauja D. J. parodymų dalimi, kuria jis atpažino M. B. kaip jį partrenkusio ir sužalojusio automobilio vairuotoją, kaip nepatikima. Kita vertus, priešingai nei D. J., V. T. buvo pakankamai nuoseklus apibūdindamas automobilio vairuotoją. Pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2017 m. lapkričio 28 d.) jis nurodė, kad tai buvo apie ( - ) amžiaus, apie 180 cm ūgio, sportiško stambaus kūno sudėjimo, apvalaus veido, be ūsų ir barzdos, trumpai kirptų pilkų plaukų vyras. Anksčiau jo nepažinojo. 2017 m. gruodžio

5013 d. apklausos metu V. T. buvo parodytas vaizdo įrašas iš „Statoil“ degalinės, kur prie kasos matyti stovintys du vyrai, vienas jų – kaltinamasis M. B.. Būtent M. B. V. T. įvardijo kaip asmenį, panašų į tą, kuris partrenkė D. J.. Atpažino iš veido išraiškos, vietos aplink lūpas, kūno kompleksijos. 2018 m. lapkričio 21 d. asmens parodymo atpažinti metu V. T. pakartotinai išskyrė M. B., kaip panašų į D. J. partrenkusį asmenį. Atpažino iš bendrų veido bruožų bei apatinės veido dalies, nuleistų lūpų kampučių. Teisme V. T. kategoriškai tvirtino, jog M. B. yra tas pats „Audi“ Q7 vairuotojas, 2017 m. lapkričio 24 d. partrenkęs D. J. ir juos sumušęs. Taigi, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme šioje dalyje V. T. buvo nuoseklus. Kaip minėta, pirmą kartą V. T. M. B. buvo parodytas „Statoil“ kolonėlės vaizdo įraše, kur jis kaltinamąjį atpažino iš dviejų asmenų. Toks asmens atpažinimas ne visiškai atitiko BPK 192 straipsnyje numatytą atpažinimo tvarką, kita vertus, nukentėjusysis jau buvo apibūdinęs kaltinamojo išvaizdą pirmosios apklausos metu. Jis nuo automobilio nenukentėjo ir ilgą laiką buvo tik įvykių stebėtojas, atitinkamai turėjo galimybę gerai įsidėmėti vairuotoją ir vėliau objektyviai jį atpažinti.

51M. B. buvo identifikuotas atlikus Dariaus ir Girėno g. vaizdo kameromis užfiksuotų įrašų tyrimą. V. T. 2017 m. lapkričio 28 d. parodė, kad iš įvykio vietos automobilis „Audi Q7“ nuvažiavo Dariaus ir Girėno gatve Oro uosto link. Artimiausia šia linkme gatvių stebėjimo kamera yra įrengta Dariaus ir Girėno g. – Eišiškių pl. sankryžoje (https://www.sviesoforai.lt/kameros/). Būtent šia kamera buvo užfiksuotas M. B. vairuojamas automobilis „Audi“ Q7, kuris 18.24 val. įsuko į Eišiškių pl., o vėliau ir į „Statoil“ degalinę, kur buvo užfiksuotas degalinės kamerų. Atstumas nuo įvykio vietos – Šaltkalvių g. 2, Vilniuje iki įsukimo iš Dariaus ir Girėno g. į Eišiškių pl. yra pakankamai neilgas, todėl objektyviai galėjo būti įveiktas per laiką nuo pasišalinimo iš įvykio vietos iki V. T. skambučio Bendrajam pagalbos centrui 18.24 val. „Audi Q7“ yra pakankamai retas automobilis, ką nurodė ir pats kaltinamasis, be to, jis užfiksuotas važiuojantis ta pačia kryptimi, kuria nurodė V. T., tuo pačiu laiku. Taigi, M. B. atpažinimas iš „Statoil“ vaizdo įrašo nėra vienintelis įrodymas, patvirtinantis M. B. sąsają su 2017 m. lapkričio 24 d. įvykiu Šaltkalvių g. 2 ir jo identifikavimą. Kaltinamojo automobilis ir jo vaizdo kameromis užfiksuota buvimo vieta atitinka V. T. parodymus.

52Nors M. B. tvirtino, kad nukentėjusieji jį apkalba, nes gyvendamas netoliese V. T. galėjo matyti jo prabangų gyvenimą ir sugalvoti pasipelnyti. Tačiau tokia kaltinamojo versija laikytina jo gynybine pozicija. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo išvadai, jog V. T. turi pagrindą apkalbėti M. B.. Nukentėjusysis, priešingai, nei kaltinamasis, parodymus davė įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs, sutapo esminėmis aplinkybėmis, bei atitiko kitus byloje esančius įrodymus, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Nukentėjusysis V. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino anksčiau M. B. nepažinojęs, įvykio metu matė jį pirmą kartą. Tai, kad D. J. partrenkęs asmuo nei vienam iš nukentėjusiųjų buvo nepažįstamas, užfiksuota ir V. T. pranešime bendrajam pagalbos centrui ir patrulės I. L. 2017 m. lapkričio 24 d. tarnybiniame pranešime, taip pat 2017 m. lapkričio 24 d. medicinos dokumentų išraše ir 2017 m. gruodžio 4 d. specialisto išvadoje. Taigi, jei V. T. M. B. būtų pažinojęs, būtų galėjęs iš karto jį atpažinti ir įvardinti tiek bendrajam pagalbos centrui, tiek į įvykio vietą atvykusiems patruliams, išvengiant bereikalingo laiko gaišimo kaltininko paieškoms.

53Taigi, vertinant anksčiau nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog 2017 m. lapkričio 24 d., apie 18.24 val., Šaltkalvių g. 2, Vilniuje D. J. einantį šaligatviu partrenkė M. B. vairuojamas „Audi“ Q7 automobilis, po ko kaltinamasi išlipęs iš mašinos sudavė po smūgį nukentėjusiesiems ir iš įvykio vietos pasišalino. Šį teismo įsitikinimą sustiprina ir nukentėjusiojo V. T. teisme duoti parodymai, kad ikiteisminio tyrimo metu M. B. siūlė susitaikyti, jog byla nebūtų perduota teismui. Tuo tikslu jie apsikeitė telefono numeriais. M. B. teisme nepaneigė, kad apsikeitė telefono numeriais su V. T., kas vėl gi patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir kaltinamojo siekį išvengti atsakomybės.

54Kaltinamojo atsakomybės nešalina automobilio remonto sąskaita, kurioje nėra kėbulo, apdailos dalių pažeidimų šalinimo darbų, ar liudytojo D. M. parodymai, jog 2017 m. lapkričio 24 d. buvo susitikęs su M. B. ir kartu važinėjo jo automobiliu. Šiuo atveju, nustačius, kad įvykis Šaltkalvių g. įvyko apie 18.20 val., laiko tikslumas yra labai svarbi aplinkybė. Tuo tarpu D. M. konkretaus susitikimo su kaltinamuoju laiko įvardinti negalėjo, neprisiminė, kada tą dieną grįžo iš darbo, teigė, kad buvo tamsu, sumažėję „kamščių“, apie 16-18 val. Atitinkamai, M. B. nusikalstamas veikas galėjo padaryti dar iki susitikimo su juo. Liudytojo tikėjimas kaltinamojo nekaltumu pastarojo atsakomybės niekaip neįtakoja, kadangi apie savo veiksmus M. B. galėjo tiesiog nutylėti ar meluoti. Pastabėtina ir tai, kad apie D. M., kaip asmenį, galintį patvirtinti M. B. nekaltumą, pastarasis nei 2018 m. liepos 25 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei 2018 m. gruodžio 18 d. akistatoje su D. J. neužsiminė, priešingai kaltinamasis negalėjo įvardinti, ką veikė 2017 m. lapkričio 24 d., nes praėjo daug laiko. Apie D. M. užsiminė tik paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, kas vėl gi sudaro pagrindą abejoti M. B. nuoširdumu. 2017 m. gruodžio 4 d. „Moler auto Keturi žiedai“ sąskaitoje faktūroje automobilio kėbulo dalių ar apdailos pažeidimai, galėję kilti autoįvykio metu, nefiksuoti, tačiau įvertinus eismo įvykio aplinkybes, jokių pažeidimų galėjo ir nebūti, kadangi smūgis į D. J. nebuvo stiprus.

55KET 124 punkte nustatyta, kad motorinių transporto priemonių vairuotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. Be to, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 127 punktas). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog ties Šaltkalvių g. 2, Vilniuje esančia parduotuve „Maxima“ automobiliai parkuojami priekiu, palei pastato sieną einantį šaligatvį. Šaligatvio aukštis aukščiausioje vietoje tesiekia 0,5 cm., kraštas nuožulnus, pereinantis į automobilių stovėjimo vietas, taigi M. B., parkuodamas automobilį objektyviai galėjo nepajusti šaligatvio pradžios ir ant jo užvažiuoti. Kita vertus, transporto priemonių vairuotojams, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojams, yra nustatyti didesni rūpestingumo, atsargumo ir dėmesingumo standartai, todėl kaltinamasis, įvertinęs tai, jog buvo tamsus paros metas, kad parkavimosi vieta ribojasi su šaligatviu, esančiu ties parduotuve, kur visuomet būna daug žmonių, turėjo ir galėjo pasirinkti saugų greitį, kad pastebėti netoliese esančius pėsčiuosius bei išvengti susidūrimo su šaligatviu ėjusiu D. J.. Nežiūrint į tai, M. B., ignoruodamas KET 124 ir 127 punktų reikalavimus, nebuvo pakankamai rūpestingas ir dėmesingas bei išvažiavęs iš parkavimo vietos ribų nesugebėjo sustabdyti automobilio priešais atsiradusią kliūtį (pėsčiąjį) bei partrenkė šaligatviu ėjusį D. J.. Byloje nustatyta, kad dėl automobilio padarytų sužalojimų D. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl nurodyti kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir yra kvalifikuoti teisingai.

56Nustatyta, kad eismo įvykis įvyko lauke, ties „Maxima“ parduotuve, t. y. viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje (šią aplinkybę nurodė abu nukentėjusieji), nors ir tamsiu, tačiau ne vėlyvu, paros laiku. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad M. B. iš karto po eismo įvykio kumščiu sudavė ant mašinos kapoto tebegulėjusiam D. J. į galvos sritį, bei V. T. į veido sritį. Pagal ekspertų išvadas, abiem asmenims buvo padarytas nežymūs sveikatos sutrikdymai. Nukentėjusieji negalėjo paaiškinti kaltinamojo smurtavimo priežasties ir nesuprato jo veiksmų. M. B. ir nukentėjusieji patvirtino, kad iki tol nebuvo pažįstami, vadinasi nurodytas kaltinamojo elgesys nebuvo sąlygotas ankstesnių konfliktinių ar kitokių tarpusavio santykių. Iš kaltinamojo parodymų teisme akivaizdu, kad jis labai brangina savo automobilį, tai matyti ir iš liudytojo D. M. parodymų, todėl logiška, kad eismo įvykio sąlygotas nukentėjusiojo D. J. užvirtimas ant transporto priemonės galėjo išprovokuoti kaltinamojo pyktį ir neteisėtus veiksmus. Tiek V. T., tiek ir D. J. parodė, kad buvo šokiruoti kaltinamojo elgesio dėl jo patyrė eilę ilgalaikių neigiamų išgyvenimų, kuriuos įvertino pinigine išraiška, prašydami priteisti neturtinę žalą, dėl kaltinamojo veiksmų vėliau buvo kviečiama policija, Greitoji medicinos pagalba. Šios aplinkybės patvirtina, jog visuomenės rimtis ir tvarka kaltinamojo smurtiniais veiksmais, kurie priskirtini prie įžūlaus elgesio, buvo sutrikdyta, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai. Išdėstyti kaltinamojo veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl kvalifikuoti teisingai.

57Dėl skirtinos bausmės.

58Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du nusikaltimai, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos yra baigtos. Kaltinamojo veiksmais sveikata sutrikdyta dviems asmenims. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma, tuo tarpu viešoji rimtis ir tvarka sutrikdyta veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui pagal ankstesnį nuosprendį, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pagal BK 27 straipsnį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Dalis nusikalstamų veikų, už kurias M. B. buvo nuteistas 2013 m. vasario 26 d. nuosprendžiu (BK 199 straipsnio 1 dalis, 1992 straipsnio 1 dalis), yra priskirtinos sunkiems nusikaltimams, už kuriuos teistumas skaičiuojamas penkerius metus. Nors apie minėtos sunkinančios aplinkybės buvimą M. B. bylos nagrinėjimo metu nebuvo pranešta, tačiau kaltinamojo ankstesnis teistumas buvo įvardintas kaltinamajame akte, taigi jam žinomas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis 2K-304-648/2019). Iš kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis anksčiau vieną kartą teistas (2013 m. vasario 26 d. už nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai bei valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, skirta bauda sumokėta) (t. 1, b. l. 132-139), 7 kartus baustas administracine tvarka, skirtos baudos sumokėtos, tačiau visi nusižengimai susiję su KET pažeidimais (t. 1, b. l. 140-141, 170-172). Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, nukentėjusiųjų neatsiprašė, kas neigiamai jį charakterizuoja. M. B. padaryti nusikaltimai sekė vienas po kito, yra priskirti skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, kaip ir ankstesnis teistumas, todėl nelaikytini būdingu kaltinamojo elgesiu. Kaltinamasis dirba, augina du mažamečius vaikus, yra jauno amžiaus. Įvertinus kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, kaltės formas, jo asmenybę darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti M. B. paskyrus švelniausias sankcijose numatytas bausmes – baudas, jų dydį parenkant artimą šios bausmės minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą), diferencijuojant pagal tyčios formą bei sunkinančių atsakomybę aplinkybių buvimą. Apskaičiuojant baudos dydį vadovautinasi veikų padarymo metu galiojusiu MGL dydžiu – 37,66 EUR (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis M. B. paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

59Atsižvelgiant į tai, kad M. B. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tai yra sukėlė eismo įvykį, dėl kurio nesunkiai buvo sutrikdyta D. J. sveikata, iki šio nusikaltimo jis buvo keturis kartus baustas už KET reikalavimų pažeidimus – trys iš jų už greičio viršijimą. Pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu M. B. buvo apklaustas ir įtarimas dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo jam įteiktas 2018 m. liepos 25 d., nežiūrint į tai 2018 m. spalio 26 d., 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. vasario 28 d. kaltinamasis pakartotinai padarė ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, daugiau nei 20 km/val. viršydamas leistiną greitį (t. 1, b. l. 170-172). Pagal teismų praktiką, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas asmeniui vairuoti transporto priemones, skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo M. B. neatsakingumą bei sistemingą KET pažeidinėjimą, atitinkamai ir abejingą santykį su padaryta nusikalstama veika. Pastebėtina, kad visi M. B. administraciniai nusižengimai susiję su greičio viršijimu, o šiuo atveju BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą taip pat įtakojo netinkamas automobilio greitis parkuojantis, dėl to teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju M. B. yra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – minimaliam laikotarpiui uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnis).

60Dėl civilinių ieškinių.

61Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnio

621 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą kitam asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

63Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji D. J. ir V. T. pareiškė civilinius ieškinius. D. J. prašo priteisti iš kaltinamojo 14 009,96 EUR turtinę žalą bei 13 000 EUR neturtinę žalą.

64Pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį, CK 6.254 straipsnį, 6.263 straipsnio 3 dalį, ir 6.987 straipsnį, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, dėl eismo įvykio su kaltuoju asmeniu už padarytą žalą atsako draudimo bendrovė. Tik tuo atveju, jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (Pagal

65CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu įtraukta M. B. valdytos transporto priemonės „Audi Q7“, valstybinis Nr. ( - ), draudimo bendrovė „RESO-GARANTIJA“.

66D. J. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sugadintas jo daiktas – sudaužytas mobiliojo ryšio telefono Samsung S7 edge, buvusio kelnių galinėje kišenėje, ekranas, jam taip pat buvo nesunkiai ir nežymiai sužalota sveikata dėl ko jis tapo laikinai nedarbingas, neteko darbinių pajamų, patyrė didelį emocinį sukrėtimą, fizinį skausmą bei kitus nuostolius, t. y. padaryta žala. Iki tol jis buvo sveikas ir darbingas, tačiau po partrenkimo kaltinamojo vairuotu automobiliu jam konstatuotas dešinės kojos minkštųjų audinių patinimas, dešinės čiurnos abiejų kulkšnių lūžimai, tarpkaulinės membranos plyšimas ir šokikaulio panirimas, dėl ko išsivystė trišakio nervo uždegimas, vėliau – dešinio medialinio kulkšnelio potrauminė deformacija ir potrauminė artrozė, ilgą laiką kamavo dešinės čiurnos skausmai. Šiai dienai sveikatos būklė vis dar nėra visiškai atsistačiusi į prieštrauminę – rytais atsikėlus skauda dešinę čiurną, ją kasryt tenka pramankštinti, o dienos bėgyje dešinei kojai gavus didesnį krūvį, ją skauda ir ji tinsta, be to, dar išliko išryškėjusios dešinės čiurnos kraujagyslės. Po sunkesnio fizinio darbo dėl stipraus dešinės čiurnos skausmo pradeda šlubuoti, dažnai tenka vartoti nuskausminamuosius vaistus. Turtinę žalą sudaro 13 723,2 EUR negautos pajamos (skaičiuojant aštuonių mėnesių laikotarpiui po traumos) iš darbinės veiklos (8 x 1 715,4) (per 2017 m. 11 mėnesių darbo su individualios veiklos pažyma uždirbo 2 129,40 EUR, o su verslo liudijimu – 16 740 EUR, t. y. (2 129,4+1 6740):11 = 1 715,4 EUR/1 mėn.; 280 EUR sudaužytas mobiliojo ryšio telefono Samsung ekranas; 6,76 EUR už medicinos dokumentų išrašo/siuntimo išdavimą. Neturtinę žalą sudaro: verslo kontaktų praradimas; nepasirašytas didelės vertės darbinės veiklos kontraktas; neįvykusi iš anksto suplanuota poilsinė kelionė su šeimos nariais į Egiptą; patirti nepatogumai dėl būtinybės nešioti įtvarą; poreikis daugybę kartų lankytis medicininėse gydymo bei reabilitacijos įstaigose; privalomas lankymasis teisėsaugos institucijose; fizinis skausmas; atimta galimybė savarankiškai savimi pasirūpinti ir apsitarnauti buityje; nemiga; stresas, psichologinė įtampa, nerimas, neviltis, emocinis sukrėtimas; bendravimo galimybių sumažėjimas; fizinio judėjimo sutrikdymas ir sunkumai (neįgalumo jausmas, bejėgiškumo būsena, priklausomybė nuo kitų asmenų pagalbos). Be to, po eismo įvykio M. B. dar smurtavo, papildomai, sukėlė fizinį skausmą. Kadangi dirba su ( - ) susijusį fizinį darbą, jo fizinės sveikatos būklė yra itin aktuali, dėl įvykdytų nusikaltimų jautė kasdieninį skausmą dėl žymiai pablogėjusios savo fizinės sveikatos ir, tuo pačiu, psichologinį diskomfortą, nerimą bei neviltį. Dėl to žymiai nukentėjo jo darbo produktyvumas, griuvo planai, neteko užsakymų. Kaltinamojo neteisėtos veikos sukėlė psichologinę įtampą, pervargimą, nemigą ir kitokius aukščiau jau aptartus negatyvius išgyvenimus bei jausmus. Teismo posėdyje D. J. civilinį ieškinį palaikė visa apimtimi, nurodė, kad turtinę žalą patvirtina jo pateiktos deklaracijos. Dirba su verslo liudijimais, negauna jokių išmokų iš valstybės. Jo darbas fizinis, ( - ), todėl kojos yra svarbiausias dalykas. Po įvykio 8 mėnesius negalėjo dirbti, turėjo pirkti vaistus. Po traumos praėjus 5 mėnesiams bandė paimti verslo liudijimą, bet negalėjo dirbti. Turėjo užsiregistruoti darbo biržoje, kad nepriskaičiuotų privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Paaiškino, kad negautas pajamas už laikotarpį skaičiavo pagal metinę deklaraciją, pagal vidurkį, negautas pajamas skaičiavo už 8 mėnesius. Dirba su užsakovais, renka žmones, brigadas, su jais dirba. Kadangi 8 mėnesius negalėjo dirbti, tie žmonės pradėjo dirbti su kitais užsakovais, todėl turėjo ieškotis kitų darbuotojų. Dėl šio įvykio prarado didelį sandorį, nes pirmadienį turėjo pasirašyti sutartį, o penktadienį įvyko įvykis ir negalėjo jos pasirašyti. Po įvykio jau du metus tie žmonės jam jokių darbų nesiūlo, nors prieš tai su jais turėdavo 1-2 projektus per metus. Per tuos 8 mėnesius nieko neuždirbo ir negalėjo susimokėti mokesčių. Su juo nemažai žmonių dirba, tie žmonės irgi tuo metu prarado darbą, nes negalėjo jo jiems pasiūlyti, nes jam nedavė objekto. Jeigu užsakovas juo pasitiki jis bendrauja išimtinai su juo, ir jeigu jis (D. J.) iškrenta iš darbo, jo žmonėms jie neduodavo objekto. Taip pat planavo atidaryti bendrovę, tačiau šie planai nusikėlė neapibrėžtam laikui, kadangi šiuo metu vyksta ir teismo procesai, todėl ir fiziškai negali to padaryti, todėl kol kas dirba pagal individualios veiklos pažymą. Taip pat dėl įvykio anuliavo suplanuotą kelionę, kur turėjo važiuoti su žmona švęsti ( - ). Kiek tiksliai kartų dėl šio įvykio teko lankytis gydymosi įstaigose įvardinti negali. Maždaug 16 kartų lankėsi procedūrose poliklinikoje, valstybė kompensavo 8 kartus, kitus apmokėjo pats, už savo pinigus važiavo į Druskininkus, Birštoną. Taip pat turėjo išlaidų ikiteisminio tyrimo metu nuvykti į apklausą. Dar dabar jaučia čiurnos skausmą. Lūžiai sugijo, tačiau problema yra raiščiai ir membrana, yra problemų su membranos gijimu. Traumatologas pasakė, kad dar skaudės mažiausiai metus. Dėl jam padarytų sužalojimų patyrė nepatogumus. Patyrė 3 lūžius, lūžo dvi kulkšnys ir šeivikaulis prie kelio. Jį du kartus švietė rentgenu, po to dar kartą, kai praėjo patinimas, poliklinikoje. Gipsas jam buvo uždėtas apie 1,5 mėn. Su gipsu vaikščioti buvo sudėtinga, negalėjo vienas nusiprausti. Po šio įvykio prasidėjo nemiga, anksčiau nemigos neturėjo. Nerimavo dėl traumos, pergyveno dėl ateities, neaišku buvo, ar galės vaikščioti. Jam (D. J.) yra nustatytas nedarbingumo laipsnis. Jokių išmokų negauna, nes dirba su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma, Sodra nemoka nedarbingumo atveju. Naudoti įtvarą jam rekomendavo gydytojas, ir pats matė, kad reikia, nes su juo lengviau vaikščioti. Taip pat šio įvykio metu buvo sugadintas jam (D. J.) priklausantis telefonas, jis buvo galinėje kišenėje, kai nugriuvo sėdėjo ant jo. Iš pradžių dar galėjo juo naudotis, bet paskui jau nebeveikė ekrano funkcijos, todėl nusipirko naują.

67Atsiliepimu į civilinį ieškinį draudimo bendrovė „RESO-GARANTIJA“ su ieškiniu sutiko iš dalies – dėl 6,76 EUR turtinės žalos ir 800 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Dėl neįvykusios suplanuotos kelionės į Egiptą nurodė, kad nėra duomenų, jog kelionės sutartis būtų apmokėta iki eismo įvykio kilimo, o duomenų apie šias aplinkybes nėra. Civilinis ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, jog dėl sužalojimo neteko verslo kontaktų, nepasirašė su užsakovu sutarties, todėl negavo pajamų. Iš nukentėjusiojo pridėto, nepasirašyto sutarties projekto niekaip negalima prieiti išvados, kad ši sutartis neįvyko dėl kilusio eismo įvykio.

68Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas.

69Iš D. J. pateiktų verslo liudijimų ir Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos (t. 2, b. l. 90-95) matyti, kad nukentėjusiojo darbinė veikla yra susijusi su ( - ) paslaugų teikimu, kur fizinė sveikata, ypač kojų, yra itin svarbi. Natūralu, kad esant kojos lūžiui visą gijimo laiką nukentėjusysis negalėjo dirbti ir gauti pajamas, todėl šiuo laikotarpiu darbinės veiklos pajamų praradimas laikytinas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais bei kaip D. J. turtinis nuostolis privalo būti kompensuotas. Nukentėjusysis prašo priteisti negautas pajamas už 8 mėnesius, vadinasi už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. liepos mėn. Įvertinęs D. J. pateiktus medicinos dokumentų išrašus teismas laiko, kad toks prašymas yra pagrįstas. Pagal VšĮ Centro poliklinikos 2018 m. gruodžio 6 d. medicinos dokumentų išrašą D. J. traumos gydymas buvo ilgalaikis – 2017 m. lapkričio 24 d. diagnozuotas dešinės čiurnos C3 tipo kulkšnių lūžis, tarpkaulinės membranos plyšimas ir šokikaulio panirimas, uždėtas įtvaras; 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2017 m. gruodžio 21 d. traumatologo skirtas fizioterapinis gydymas; 2017 m. gruodžio 21 d. taikyta imobilizacija; 2018 m. sausio 11 d. išvada – dešinės kojos vidinio ir užpakalinio kulkšnių gyjantis lūžimas; 2018 m. rugpjūčio 8 d. – 2018 m. rugsėjo 12 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas į Darbo biržą dėl skausmų dešinėje čiurnoje, dariniai po dešinės blauzdos kulkšnies lūžimo; 2018 m. rugpjūčio 23 d. išvada – dešinio medialinio kulkšnelio sena potrauminė deformacija ir potrauminė artrozė (t. 1, b. l. 193). D. J. kojos lūžio rentgeno nuotraukos ir minėti medicinos dokumentai taip pat laikomi kompaktiniuose diskuose prie 2 tomo viršelio. Iš VšĮ Centro poliklinikos 2019 m. gegužės 22 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad D. J. gydymo metu buvo dėtas gipsas, apžiūros metu čiurna vis dar patinusi, skausminga, diagnozuotas potrauminis sąnario sustingimas, be kita ko, rekomenduota vaikštant taikyti elastinį bintavimą ar įtvarą (t. 2, b. l. 67). Taigi, nurodyti medicinos dokumentai rodo, kad D. J. ne tik 8 mėn. po traumos, bet ir daug ilgiau jautė kojos skausmą, koja buvo ir sugipsuota ir laikoma įtvare. VšĮ Centro poliklinikos Kineziterapijos kabinete besigydančio paciento procedūrų lape pažymėta, kad D. J. iki 2018 m. vasario 8 d. buvo numatyti procedūriniai užsiėmimai po traumų ir ortopedinių susirgimų (t. 1, b. l. 194-195), taigi, logiška, kad asmuo dirbti vis dar negalėjo. VšĮ Centro poliklinikos 2018 m. rugpjūčio 6 d. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijoje nurodyta, kad D. J. vis dar skundėsi, jog pavaikščiojus tinsta dešinė koja čiurnos srityje, jam skirtas gydymas (t. 1, b. l. 196). Nurodyta aplinkybė, o ir tai, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. – 2018 m. rugsėjo 12 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas į Darbo biržą patvirtina, jog D. J. nei ( - ) darbų, nei kokių kitų darbų šiuo laikotarpiu nedirbo, kadangi registravosi Darbo biržoje. Akivaizdu, kad dėl kojos skausmų negalėjo dirbti ir siūlomų darbų, taigi – pajamų negavo. Tai, kad iki M. B. nusikalstamų veiksmų D. J. gavo realias pajamas iš ( - ) veiklos patvirtina tiek jo pateikti verslo liudijimai, tiek Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma, tiek 2017 m. lapkričio 15 d. rangos sutartis Nr. ( - ), 2016 m. spalio 18 d. rangos sutartis Nr. ( - ) su priedais (t. 1, b. l. 197-212), tiek 2017 m. metinė pajamų deklaracija, kurioje pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimus sudaro 16 740 EUR, o pajamos iš individualios veiklos, išskyrus vykdytą pagal verslo liudijimus – 2 129,40 EUR. Verslo liudijimai patvirtina, kad individualios veiklos pajamos nėra vienkartinio pobūdžio, kadangi D. J. juose nurodyti veiklos vykdymo laikotarpiai kiekvieną mėnesį po 5-10 dienų, taigi, iš individualios veiklos pajamas nukentėjusysis gaudavo reguliariai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laiko pagrįstu D. J. reikalavimą priteisti už aštuonis mėnesius negautas pajamas – 13 723,20 EUR, laikant, jog vieno mėnesio darbo užmokestis atitinka 1 715,40 EUR. Ši suma apskaičiuota bendrą 2017 m. metinėje pajamų deklaracijoje nurodytą už 11 mėn. gautą individualios veiklos pajamų sumą – 18 859,40 EUR (16 740 + 2 129,40=18 859,40) dalinant iš 11 mėn. (akivaizdu, jog 2017 m. gruodžio mėn. D. J. tokių pajamų negavo), o gautą sumą padauginus iš 8 mėn. nedarbo (1 715,40 x 8=3 723,20).

70D. J. taip pat patyrė 2018 m. gruodžio 13 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo gavimo išlaidas – 6,76 EUR. Šios išlaidos pripažintinos su eismo įvykiu susijusiais nuostoliais ir laikytinos D. J. patirta turtine žala.

71Viso nustatyta, kad D. J. dėl eismo įvykio patyrė 13 729,96 EUR (13 723,20 +6,76=13 729,96) turtinę žalą, todėl ji nukentėjusiajam priteistina iš atsakingo asmens – draudimo bendrovės „RESO-GARANTIJA“.

72Ieškinyje taip pat nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 24 d. dėl M. B. veiksmų buvo sudaužytas D. J. telefono ekranas dėl ko nukentėjusysis patyrė 280 EUR turtinę žalą. Teismo posėdyje D. J. ir V. T. parodė, kad po to, kai D. J. nukrito ant žemės, buvo apgadintas jo užpakalinėje kelnių kišenėje buvęs telefonas. Tai, kad D. J. patyrė turtinę žalą užfiksuota ir jo pirminėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. lapkričio 28 d., akistatos protokole (t. 1, b. l. 66-67), kur konkrečiai įvardinta, kad buvo apgadintas telefonas. Iš UAB „Leonas ir ko“ 2018 m. rugpjūčio 8 d. pirminės patikros akto matyti, kad taisymui buvo priimtas mobilaus ryšio telefonas Samsung S7 Edge, IMEI: ( - ). Sensorinio stikliuko ir ekrano komplekto remonto kaina – 280 EUR (t. 1, b. l. 186). D. J. parodė, kad ant žemės nukrito po to, kai M. B. sudavė smūgį į pakaušį, atitinkamai nukentėjusiojo mobiliojo telefono „Samsung S7 edge“ apgadinimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu sietinas su kaltinamojo M. B. nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 284 straipsnyje, todėl telefono remonto išlaidos nukentėjusiajam priteisintos iš kaltinamojo.

73CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita), kurie yra vertinamieji, ir juos įvertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

74D. J. kaltinamasis sužalojimus padarė viešoje vietoje, netikėtai, todėl tokie veiksmai galėjo suketi nukentėjusiajam ne tik neabejotiną skausmą, bet ir kitus neigiamus išgyvenimus, tokius kaip emocinį sukrėtimą ir stresą. Iš byloje esančio 2018 m. gruodžio 6 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (t. 1, b. l. 193) matyti, kad mažiausiai 10 kartų D. J. kreipėsi į medikus dėl patirtos kojos traumos gydymo. Asmeniui buvo uždėtas įtvaras po įvykio bei imobilizacija 2017 m. gruodžio 21 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d. jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas į darbo biržą dėl skausmų dešinėje čiurnoje (padariniai po dešinės blauzdos kulkšnies lūžio). VšĮ Centro poliklinikos 2018 m. rugpjūčio 6 d. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija vėl gi patvirtina, kad D. J. kreipėsi dėl sąnario, čiurnos, pėdos skausmų, jam skirta kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija (t. 1, b. l. 196). Iš VšĮ Centro poliklinika 2019 m. gegužės 22 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad D. J. čiurna vis dar yra patinusi, skausminga, yra potrauminis sustingimas, po dešinės čiurnos abiejų kulkšnių bei proksimalinio galo lūžio patenkinama, diagnozuotas sąnario sustingimas, rekomenduota didinti fizines apkrovas, judesių mankšta, raumenų stiprinimo pratimai (analgetikai esant reikalui), vaikštant elastinis bintavimas ar įtvaras (t. 2, b. l. 67). Aukščiau išvardinti įrodymai rodo, kad traumos gydymas buvo ilgalaikio pobūdžio, kaip ir D. J. jaučiamas kojos skausmas, kurį, kaip jis patvirtino teisme, tebejaučia iki šiol. Tai neabejotinai kėlė nukentėjusiajam nerimą, neviltį ir psichologinę įtampą. Dėl ilgai užsitęsusio gydymo nukentėjusiajam teko daugybę kartų vykti į gydymo įstaigas, įskaitant 2017 m. gruodžio 21 d. paskirtos fizioterapijos lankymą poliklinikoje, kurį patvirtina VšĮ Centro poliklinikos išduotas Kineziterapijos kabinete besigydančio paciento procedūrų lapas (t. 1, b. l. 194-195, 11 procedūrų nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. vasario 8 d.), taigi didelę laiko dalį D. J. turėjo skirti nusikaltimo padarinių šalinimui, o ne savo asmeniniams poreikiams. Analogiškai jis turėjo laiko sąnaudų vykstant į teisėsaugos įstaigas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir teisminiame bylos nagrinėjime. Logiška, kad dėl kojos lūžio, įtvarų, D. J. judėjimo ir apsitarnavimo buityje galimybės buvo apribotos (D. J. parodė, kad jam savarankiškai buvo sunku net nusiprausti), o tai sumažino jo bendravimo galimybes, kėlė papildomą psichologinę įtampą, bejėgiškumo ir priklausomybės nuo kitų jausmus. Kadangi nugenėjusysis tvirtino iki šiol jaučiantis kojos skausmus, esant didesniam krūviui ji tinsta, taip pat natūralu, kad asmuo jaučia nerimą ir dėl ateities. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų bei civilinio ieškinio turinio, eismo įvykis, atitinkamai ir kaltinamojo veiksmai sugriovė jo artimiausius ateities planus – vykti su šeima į suplanuotą kelionę. Šių planų realumą patvirtina anuliuota 2017 m. liepos 8 d. sudaryta turizmo paslaugų teikimo sutartis dėl 2017 m. gruodžio 14 d. – 2017 m. gruodžio 24 d. suplanuotos kelionės (t. 1, b. l. 187-191). Nukentėjusysis neprašo kompensuoti kelionės išlaidų, tačiau sutarties anuliavimas neabejotinai prisidėjo prie D. J. neigiamų išgyvenimų. 2017 m. lapkričio 15 d. rangos sutartis Nr. ( - ) patvirtina, kad vos keletą dienų iki eismo įvykio D. J. susitarė su UAB „T“ dėl rangos darbų atlikimo, kuriuos turėjo pradėti ne vėliau, nei 2017 m. lapkričio 20 d., tačiau logiška, kad įsipareigojimų dėl patirtų sužalojimų neįvykdė, kas galėjo neigiamai įtakoti jo profesines ambicijas ir tolimesnę veiklą. Aukščiau išvardinti neigiami D. J. išgyvenimai pripažintini jo patirta neturtine žala, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais. Kita vertus, spręsdamas dėl neturinės žalos dydžio, teismas privalo atsižvelgti ir į analogiškose baudžiamosiose bylose suformuotą teismų praktiką, kur neturtinės žalos priteistos iš asmenų, nuteistų pagal

75BK 281 straipsnio 1 dalį, dydis svyruoja nuo 600 EUR iki 3 500 EUR (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Taigi, įvertinus D. J. padarytų sužalojimų kiekį, pobūdį, mastą, gydymo laiką, kitus su M. B. nusikalstamais veiksmais patirtus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju teisingumo ir protingumo principus atitiks 2 500 EUR neturtinės žalos priteisimas iš draudimo kompanijos už nusikaltimą, susijusį su eismo įvykiu, ir 500 EUR neturtinės žalos iš M. B. priteisimas už BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika sukeltas pasekmes.

76V. T. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 2 000 EUR neturtinę žalą. Ieškinyje nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 24 d. M. B. jam prakirto antakį. VšĮ Respublikinėje Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje buvo susiūta dešinio antakio srities žaizda apie 3 cm ilgio. Apžiūros metu nustatyta, kad dešinys vokas yra paburkęs. Dėl šių veiksmų jis laikinai tapo nedarbingas, neteko darbo pajamų, kurias galėjo gauti po Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siuntimo. Patyrė didelį emocinį sukrėtimą, nepatogumus – susiųstas antakis, emociniai nepatogumai apsiperkant parduotuvėje ar išeinant į viešą vietą, jautė fizinį skausmą, stresą, psichologinę įtampą, nerimą, emocinį sukrėtimą (po įvykusio įvykio teko pakeisti gyvenamąją vietą dėl nuolatinės psichologinės įtampos, kad su sužalojusiu asmeniu susitiksiu šalia namų), bendravimo galimybių sumažėjimą (dėl susiūto antakio ir atsiradusios mėlynės atsiribojimas nuo aplinkinių); praėjus maždaug trims mėnesiams po įvykio atsirado nemigos požymiai (t. 1, b. l. 173). Teismo posėdyje

77V. T. savo ieškinį palaikė, parodė, kad dėl praskelto antakio ir mėlynės gėdijosi išeiti iš namų, mėlynė tikrai matėsi dvi savaites, prašydavo draugų atvežti maisto, maistą jam taip pat vežė brolis, mama. Viena akim savaitę laiko nieko nematė, nes buvo patinimas, po antakiu matėsi kaulas. Praskeltas antakis jam buvo susiūtas. Fizinį skausmą jautė galbūt mėnesį laiko ar ilgiau. Dabar kai keičiasi oro temperatūra irgi būna jaučia skausmą. Jam nepatogu buvo išeiti iš namų, nes išėjus ir susitikus kaimynus reikėjo aiškinti, kas atsitiko. Po įvykio jį kankino nemiga, jam buvo baisu, kad vėl kas nors gali pasikartoti, nes kaltinamasis gyvena netoli. Kaltinamojo nematė, tik žinojo, jog jis gyvena šalia. Iki įvykio apie pusę metų gyveno ( - ), nuomojosi butą. Po įvykio jam teko pakeisti gyvenamąją vietą, nes bijojo susitikti su kaltinamuoju. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, prasilenkė su kaltinamojo automobiliu, jį atpažino ir jam pasidarė neramu, kad gali kažkas atsitikti.

78Atsiliepimu į civilinį ieškinį draudimo bendrovė „RESO-GARANTIJA“ nurodė, kad nukentėjusiojo ieškinys nesiejamas su eismo įvykiu ar nusikalstama veika, kurioje dalyvavo draudimo bendrovėje apdrausta transporto priemonė, todėl atsakomybė draudikui nekyla.

79Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo V. T. sveikata buvo nežymiai sutrikdyta dėl M. B. veiksmų, kurie kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Taigi už padarytą žalą šiuo atveju yra atsakingas asmeniškai M. B..

80Teismas neabejoja, kad dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis V. T. skausmą jautė pakankamai ilgai. Be to, sužalojimas buvo padarytas viešoje vietoje, visiškai be priežasties, nepažįstamo asmens ir netikėtai, todėl nukentėjusysis galėjo jausti ir kitus neigiamus išgyvenimus – stresą, emocinį sukrėtimą, psichologinę įtampą, nerimą dėl ateities, kaip nurodė, sužinojęs, jog

81M. B. gyvena netoliese, net pakeitė nuomojamą būstą. VšĮ Respublikinės Vilniaus miesto universitetinės ligoninės 2017 m. lapkričio 24 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 24 d. V. T. buvo susiūta 3 cm ilgio antakio srities žaizda, po 10 dienų numatyta šalinti siūlus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta 2,5 cm ilgio susiūta 6 siūlėmis ir pasidengusi tamsiu šašu žaizda. Dešinės akies junginėje, išoriniame kampe, 0,2 cm skersmens tamsiai rausva kraujosruva, apatiniame voke, skersinės krypties 0,2x1,5 cm gelsvai rusva poodinė kraujosruva (t. 1, b. l . 70-71). Nurodyti dokumentai patvirtina, kad V. T. padarytas sužalojimas vizualiai buvo matomas taip pat pakankamai ilgą laiką – ne mažiau 10 dienų, po kurių buvo numatyta ištraukti siūlus iš žaizdos. Logiška, kad sužalojimo vieta buvo matyti ir ilgiau, kol iki galo išnyko. Be to, minėti dokumentai patvirtina V. T. parodymus dėl akies srities paburkimo, kas galėjo apsunkinti regėjimą ir kelti su tuo susijusius nepatogumus. Sužalojimai padaryti veido srityje, taigi buvo visiems matomi, todėl nukentėjusysis galėjo jausti gėdos jausmą bendraudamas su aplinkiniais dėl ko objektyviai sumažėti jo bendravimo galimybės. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad V. T. dėl kaltinamojo veiksmų neabejotinai patyrė neturtinę žalą, tačiau jo prašomas priteisti 2 000 EUR neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis. Pastebėtina, kad analogiškais atvejais teismų praktikoje yra priteisiama apie 300 EUR – 1 738 EUR neturtinė žala (kasacinės nutartys 2K-382-1073/2017, 2K-170-699/2016, 2K-35/2014, 2K-473/2013). Įvertinus sužalojimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, gijimo trukmę bei tai, kad kaltinamasis savo kaltę neigė ir nukentėjusiojo neatsiprašė, spręstina, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitiks 600 EUR neturtinės žalos V. T. priteisimas iš

82M. B..

83Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

84D. J. prašydamas priteisti teisminio proceso metu patirtas atstovavimo išlaidas, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus – advokatės E. Mockienės išrašytas sąskaitas už teisines paslaugas (t. 2,

85b. l. 82-84), iš kurių matyti, kad šias išlaidas sudaro paslaugos teiktos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, t. y. ikiteisminio tyrimo metu: 1 val. konsultacijos – 80 EUR; 3 val. atstovavimas apklausoje 2018 m. gruodžio 4 d. – 240 EUR (laikas atitinka liudytojo papildomos apklaustos protokole nurodytą laiką, t. 1, b. l. 52-53); 1,5 val. atstovavimas parodyme atpažinti ir akistatoje 2018 m. gruodžio 18 d. – 120 EUR (laikas atitinka liudytojo papildomos apklaustos protokole nurodytą laiką, t. 1, b. l. 60, 66-67); pareiškimo draudikui dėl žalos atlyginimo su priedais parengimas ir pateikimas – 3 val. – 240 EUR (iš civilinio ieškinio matyti, kad jis buvo parengtas advokatės E. Mockienės, t. 2, b. l. 177-180); 1 val. susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga – 80 EUR (atitinka susipažinimo su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą protokolo duomenis, t. 1, b. l. 143); 1,5 val. susipažinimas su baudžiamosios bylos medžiaga, kaltinamojo akto analizė – 120 EUR; civilinio ieškinio su priedais parengimas – 3 val., 240 EUR, 10,5 val. valandų ruošiantis teismo posėdžiams ir atstovaujant nukentėjusįjį – 840 EUR. Sąskaitų už teisines paslaugas apmokėjimą patvirtina D. J. mokėjimo nurodymai (t. 1, b. l. 85-89). Viso už teisinių paslaugų teikimą D. J. sumokėjo 2 160 EUR.

86Byloje nėra duomenų, kad advokatė E. Mockienė būtų rengusi pareiškimą draudikui dėl žalos atlyginimo, yra pateiktas tik nukentėjusiojo D. J. civilinis ieškinys teismui, kurio parengimas taip pat įvertintas 240 EUR. Atsižvelgiant į tai, pareiškimo draudikui parengimo išlaidos laikytinos nepagrįstomis ir neįrodytomis, todėl nepriteistinomis. Likusios išlaidos atitinka baudžiamosios bylos sudėtingumą, advokatės atliktų procesinių veiksmų kiekį ir pagal savo dydį nelaikytinos neprotingomis. Pastebėtina, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. 13.30 val. teismo posėdis, į kurį atvyko advokatė E. Mockienė bei patyrė laiko sąnaudas, už kurias išlaidas prašo priteisti D. J., neįvyko dėl kaltinamojo gynėjo ligos. Prašymą atidėti teismo posėdį gynėjas elektroniniu paštu pateikė

872019 m. rugsėjo 25 d. 11.52 val., taigi, teismas neturėjo objektyvios galimybės informuoti adv.

88E. Mockienės apie vykimo netikslingumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš M. B. D. J. naudai priteistina 1 920 EUR (2 160-240=1 920) su teisine advokato pagalba susijusių išlaidų.

89Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – prie bylos medžiagos pirmo ir antro tomo viršelio esančios laikmenos su vaizdo įrašais – paliktinos saugoti prie bylos medžiagos.

90Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

91M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam skirti jam 50 MGL (1 883 EUR) dydžio baudą.

92M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam skirti jam 70 MGL (2 636,20 EUR) dydžio baudą.

93Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. B. skirti galutinę subendrintą bausmę – 100 MGL (3 766 EUR) dydžio baudą.

94Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – vieneriems metams uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

95Nukentėjusiojo V. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. B. nukentėjusiojo V. T. naudai priteisti 600 EUR neturtinę žalą.

96Nukentėjusiojo D. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. B. D. J. naudai priteisti 280 EUR turtinę žalą ir 500 EUR neturtinę žalą. Iš draudimo bendrovės „Insurance Company Reso – Garantia“ D. J. naudai priteisti 13 729,96 EUR turtinę žalą bei 2 500 EUR neturtinę žalą.

97Iš M. B. nukentėjusiajam D. J. priteisti 1 920 EUR su teisine advokato pagalba susijusias išlaidas.

98Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – prie bylos medžiagos esančias laikmenas su vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

99Išaiškinti M. B., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

100Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

101Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

102Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje... 3. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje... 4. M. B. 2017 m. lapkričio 24 d., apie 18.20 val., Vilniuje, vairuojamu... 5. Be to, M. B. 2017 m. lapkričio 24 d., apie 18.20 val., viešoje vietoje,... 6. Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. B. savo kaltės nepripažino... 7. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. B. davė iš esmės... 8. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. T. parodė, kad su draugu D. J.... 9. Ikiteisminio tyrimo 2017 m. lapkričio 28 d. apklausos metu nukentėjusysis V.... 10. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. J. parodė, kad viskas vyko... 11. Ikiteisminio tyrimo 2017 m. lapkričio 28 d. apklausos metu nukentėjusysis D.... 12. Ikiteisminio tyrimo 2017 m. gruodžio 13 d. apklausos metu nukentėjusysis D.... 13. Ikiteisminio tyrimo 2018 m. sausio 15 d. apklausos metu nukentėjusysis D. J.... 14. Ikiteisminio tyrimo 2018 m. gruodžio 4 d. apklausos metu nukentėjusysis D. J.... 15. Teisiamajame posėdyje liudytojas D. M. parodė, kad apie įvykį pirmą kartą... 16. Akistatos su įtariamuoju M. B. metu nukentėjusysis V. T. patvirtino savo... 17. Akistatos su įtariamuoju M. B. metu nukentėjusysis D. J. patvirtino savo... 18. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad Bendrajame pagalbos centre 2017 m.... 19. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. lapkričio 25 d., 00.20... 20. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės... 21. 2017 m. lapkričio 30 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio... 22. Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis V. T. atpažino įtariamąjį... 23. Nukentėjusiojo D. J. 2018 m. gruodžio 4 d. pareiškime nurodyta, kad... 24. Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis D. J. atpažino įtariamąjį... 25. Apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo... 26. (t. 1, b. l. 24-28).... 27. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 28. Ikiteisminio tyrimo metu tikrinant nukentėjusiojo V. T. suteiktus duomenis... 29. Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti VšĮ „Susisiekimo... 30. Ikiteisminio tyrimo metu buvo išreikalauti degalinės „Circle K oro... 31. Ikiteisminio tyrimo metu prie bylos medžiagos buvo prijungta išreikalauta... 32. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 33. Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad nukentėjusiajam V. T. 2017 m.... 34. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad Valstybinės teismo... 35. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad Valstybinės teismo... 36. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje... 37. Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašte nurodyta, kad Vilniaus teritorinė... 38. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašte... 39. Ikiteisminio tyrimo metu, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių... 40. Dėl veikų kvalifikavimo.... 41. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto... 42. 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015).... 43. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog įvykio vieta nėra stebima vaizdo... 44. D. J. ir kartu su juo šaligatviu ėjęs V. T., t. y. abu nukentėjusieji... 45. D. J. teisme parodė, kad mašinos vairuotojas jį nustūmė nuo automobilio,... 46. D. J. nustatytas galvos plaukuotoje dalyje ties viršugalviu, eliminuoja... 47. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, laikytina nustatyta, kad 2017 m. lapkričio... 48. V. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pakankamai nuosekliai... 49. Teisme apklausti nukentėjusieji D. J. ir V. T. parodė, kad D. J. partrenkęs... 50. 13 d. apklausos metu V. T. buvo parodytas vaizdo įrašas iš „Statoil“... 51. M. B. buvo identifikuotas atlikus Dariaus ir Girėno g. vaizdo kameromis... 52. Nors M. B. tvirtino, kad nukentėjusieji jį apkalba, nes gyvendamas netoliese... 53. Taigi, vertinant anksčiau nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog... 54. Kaltinamojo atsakomybės nešalina automobilio remonto sąskaita, kurioje nėra... 55. KET 124 punkte nustatyta, kad motorinių transporto priemonių vairuotojams... 56. Nustatyta, kad eismo įvykis įvyko lauke, ties „Maxima“ parduotuve, t. y.... 57. Dėl skirtinos bausmės.... 58. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų... 59. Atsižvelgiant į tai, kad M. B. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK... 60. Dėl civilinių ieškinių.... 61. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109... 62. 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės... 63. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji D. J. ir V. T. pareiškė civilinius... 64. Pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį, CK 6.254 straipsnį, 6.263 straipsnio 3... 65. CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu... 66. D. J. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo... 67. Atsiliepimu į civilinį ieškinį draudimo bendrovė „RESO-GARANTIJA“ su... 68. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima:... 69. Iš D. J. pateiktų verslo liudijimų ir Nuolatinio Lietuvos gyventojo... 70. D. J. taip pat patyrė 2018 m. gruodžio 13 d. medicinos dokumentų... 71. Viso nustatyta, kad D. J. dėl eismo įvykio patyrė 13 729,96 EUR (13 723,20... 72. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 24 d. dėl M. B. veiksmų... 73. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai (asmens... 74. D. J. kaltinamasis sužalojimus padarė viešoje vietoje, netikėtai, todėl... 75. BK 281 straipsnio 1 dalį, dydis svyruoja nuo 600 EUR iki 3 500 EUR (kasacinės... 76. V. T. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 2 000 EUR neturtinę žalą.... 77. V. T. savo ieškinį palaikė, parodė, kad dėl praskelto antakio ir mėlynės... 78. Atsiliepimu į civilinį ieškinį draudimo bendrovė „RESO-GARANTIJA“... 79. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo V. T. sveikata buvo... 80. Teismas neabejoja, kad dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis V. T. skausmą... 81. M. B. gyvena netoliese, net pakeitė nuomojamą būstą. VšĮ Respublikinės... 82. M. B..... 83. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinus kaltinamąjį kaltu,... 84. D. J. prašydamas priteisti teisminio proceso metu patirtas atstovavimo... 85. b. l. 82-84), iš kurių matyti, kad šias išlaidas sudaro paslaugos teiktos... 86. Byloje nėra duomenų, kad advokatė E. Mockienė būtų rengusi pareiškimą... 87. 2019 m. rugsėjo 25 d. 11.52 val., taigi, teismas neturėjo objektyvios... 88. E. Mockienės apie vykimo netikslingumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš M.... 89. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – prie... 90. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 91. M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 92. M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 93. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4... 94. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti... 95. Nukentėjusiojo V. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. B.... 96. Nukentėjusiojo D. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. B. D.... 97. Iš M. B. nukentėjusiajam D. J. priteisti 1 920 EUR su teisine advokato... 98. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti –... 99. Išaiškinti M. B., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per... 100. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos... 101. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir... 102. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...