Byla 2K-473/2013
Dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per šį laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam S. V. padarytą žalą

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. (D. Š.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per šį laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam S. V. padarytą žalą.

3Iš D. Š. nukentėjusiajam S. V. priteista 1380,59 Lt turtinei žalai, 6000 Lt neturtinei žalai ir 907,5 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

4Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis, kuria nuteistojo D. Š. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6D. Š. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 16 d. apie 20.00 val., būdamas parduotuvės „Maxima“, esančios Vilniuje, Didlaukio g. 1, automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. D. Š., savo automobiliu „Subaru Impreza“ (valst. Nr. ( - ) užtvėręs pravažiavimą nukentėjusiojo S. V. vairuojamam automobiliui „Audi A4“ (valst. Nr. ( - ) ir priėjęs prie S. V., tuo metu sėdėjusio minėto automobilio vairuotojo vietoje, stebint tame pačiame automobilyje buvusiai N. Č., dėl menkavertės priežasties sudavė S. V. apie keturis smūgius ranka į veido sritį, taip padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, kraujosruvą kairės akies vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

7Kasaciniu skundu nuteistasis D. Š. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartį bei sumažinti iš jo nukentėjusiajam priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti.

8Kasatorius nurodo, kad šioje byloje teismai nesilaikė BPK 115, 305 straipsnio 5 dalies reikalavimų dėl ieškinio pagrįstumo ir jo dydžio nustatymo, todėl iš jo nukentėjusiajam priteisė neproporcingai didelę sumą neturtinei žalai atlyginti. Teismai nenurodė, kokiais įrodymais remdamiesi pripažino, kad civiliniame ieškinyje nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės dėl patirtos neturtinės žalos atitinka tikrovę. Pasak nuteistojo, iš teismų sprendimų turinio negalima suprasti, kuo konkrečiai pasireiškė nukentėjusiojo reputacijos darbovietėje pablogėjimas, kokie emociniai išgyvenimai jį kankino, kokių planų jam teko atsisakyti ir kaip tai susiję su jo sveikatos sužalojimu. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą, tačiau šioje byloje nepateikta įrodymų, kad dėl nusikaltimo nukentėjusiajam būtų atsiradę kokių nors ilgalaikių ar nepataisomų pasekmių. Priešingai, byloje yra duomenų, kad nukentėjusysis dar iki šio įvykio buvo patekęs į eismo įvykį, kurio metu jam lūžo nosis ir buvo sužalotas veidas.

9Be to, teismai, nustatydami priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį, tik formaliai įvertino nuteistojo turtinę padėtį, nes neatsižvelgė į tai, kad jis neturi jokio turto, gyvena su rimtų sveikatos problemų turinčiais tėvais, 2013 m. gegužės 9 d. darbdavio iniciatyva nutraukė darbo sutartį ir liko be pajamų šaltinio, o darbo biržoje pašalpos negauna. Dėl to kasatorius tvirtina, kad iš jo priteista suma neturtinei žalai atlyginti, tapo jam nepakeliama našta, todėl ji neatitinka proporcingumo ir protingumo kriterijų. Kartu ši suma neatitinka ir susiklosčiusios teismų praktikos, nes, pavyzdžiui, tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismai iš kaltininko nukentėjusiajam priteisia 800–2000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007 ir kt.), tuo tarpu šioje byloje nukentėjusiajam buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl to kasatorius mano, kad teismai nesivadovavo teismų praktikoje suformuluotais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, neatsižvelgė į analogiškose bylose priteistus tokios žalos dydžius bei nesilaikė asmenų lygybės prieš įstatymą principo.

10Atsiliepimu į nuteistojo D. Š. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo skundą atmesti.

11Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad dėl nuteistojo D. Š. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis S. V. patyrė papildomus nepatogumus, skausmą, neigiamus emocinius išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos darbovietėje pablogėjimą, turėjo atsisakyti savo planų, nes buvo priverstas gydytis. Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, taip pat nukentėjusiojo asmens sveikatos istorija ir medicininių dokumentų išrašas patvirtina, kad sužalojimus, dėl kurių nukentėjusiajam S. V. buvo būtina atlikti nosies operaciją, padarė D. Š.. Dėl to prokurorė mano, kad nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais apie tai, jog nosies operaciją nukentėjusiajam S. V. reikėjo atlikti ne dėl nuteistojo veiksmų, o dėl to, kad nukentėjusysis dar iki šio įvykio buvo patekęs į eismo įvykį, kurio metu patyrė nosies ir veido sužalojimus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusysis iki šio įvykio planavo nosies operaciją, kad jam buvo pablogėjusi kvėpavimo funkcija.

12Kartu prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jam 6 000 Lt neturtinei žalai atlyginti atsižvelgęs į šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Tokia iš nuteistojo priteista suma atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, teisingumo ir protingumo reikalavimus.

13Kasacinis skundas netenkintinas.

14Dėl neturtinės žalos

15Kasatorius teigia, kad teismai, spręsdami jo byloje padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažeidė BPK 115 straipsnio ir 305 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pasak kasatoriaus, teismai nenurodė, kuo remdamiesi nustatė, kad civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl patirtos neturtinės žalos atitinka tikrovę, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, taip pat į tai, kad jis neteko darbo, o kartu ir pajamų, todėl iš jo priteisė per didelę sumą neturtinei žalai atlyginti.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, tinkamai vadovavosi civilinės teisės nuostatomis, baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reguliuojančiomis civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2008, 2K-383/2010, 2K-605/2011, 2K-140/2012, 2K-497/2012 ir kt.).

17Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais dėl nukentėjusiajam S. V. iš nuteistojo D. Š. priteistos neturtinės žalos įrodytumo ir jos dydžio.

18CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

19Šioje byloje nukentėjusysis S. V. byloje pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai, atsiradusiai dėl D. Š. padarytos nusikalstamos veikos, kurios metu nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir S. V. patirtą neturtinę žalą įvertino 6 000 Lt. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vertino tai, kad S. V. nukentėjo dėl kasatoriaus tyčinės smurtinės veikos, kurią šis padarė viešoje vietoje dėl menkavertės priežasties, sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti labiausiai matomoje vietoje – galvoje. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad dėl šios nusikalstamos veikos nukentėjusysis turėjo gydytis ligoninėje, jam buvo atlikta operacija, siekiant sugrąžinti normalią kvėpavimo funkciją, kad dėl savo išvaizdos po nusikalstamos veikos padarymo jis patyrė nepatogumų, tam tikrą laikotarpį negalėjo dirbti, turėjo atsisakyti planų ir kt. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad nukentėjusysis S. V. patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, neigiamas emocijas ir kitus nepatogumus. Priešingai kasatoriaus teiginiams, teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydžio, įvertino ir tai, kad nuteistasis sutinka atlyginti padarytą žalą (nors ir mažesne apimtimi), dirba ir gauna pajamas, gyvena su nedarbingais tėvais, vienas išlaiko butą, nekilnojamojo turto neturi. Taigi pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pakankamai išsamiai argumentavo ir, laikydamasis BPK 305 straipsnio 5 dalies reikalavimų, aprašomojoje priimto apkaltinamojo nuosprendžio dalyje išdėstė šį sprendimą pagrindžiančius motyvus.

20Pažymėtina, kad klausimas dėl atlygintinos neturtinės žalos įrodytumo ir jos dydžio buvo iškeltas nuteistojo D. Š. apeliaciniame skunde, kurį apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje numatytais neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijais bei laikydamasis BPK 113, 115 straipsniuose nustatytų civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išsprendimo taisyklių, pateikė pakankamai išsamius atsakymus į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir motyvuotai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nukentėjusiajam priteistinos 6 000 Lt sumos neturtinei žalai atlyginti.

21Kartu pažymėtina, kad teismai neturėjo pagrindo atsižvelgti į tai, jog kasatorius yra bedarbis, nes darbo sutartį darbdavio iniciatyva jis nutraukė tik po to, kai byla buvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde pateikti kasacinio teismo kitose bylose priimtų nutarčių pavyzdžiai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, nes jose nagrinėtos situacijos nėra analogiškos situacijai, susiklosčiusiai šioje byloje. Teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai viešosios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiajam padarius nežymų sveikatos sutrikdymą jam priteisiamos panašios sumos padarytai neturtinei žalai atlyginti kaip ir šioje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2008, 2K-447/2010, 2K-12/2012 ir kt.).

22Konstatuotina, kad šioje byloje BPK 305 straipsnio 5 dalyje nustatytas reikalavimas aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodyti motyvus, pagrindžiančius sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, nepažeistas. Abiejų instancijų teismai priimdami sprendimus dėl nukentėjusiajam S. V. atlygintinos neturtinės žalos įrodytumo ir jos dydžio laikėsi BPK 113, 115 straipsnių, CK 6.250 straipsnio reikalavimų ir išsamiai išanalizavo visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl keisti ar naikinti teismų sprendimus kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

24Nuteistojo D. Š. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Iš D. Š. nukentėjusiajam S. V. priteista 1380,59 Lt turtinei žalai, 6000 Lt... 4. Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija... 6. D. Š. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 16 d. apie 20.00 val., būdamas... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis D. Š. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo... 8. Kasatorius nurodo, kad šioje byloje teismai nesilaikė BPK 115, 305 straipsnio... 9. Be to, teismai, nustatydami priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti... 10. Atsiliepimu į nuteistojo D. Š. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 11. Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą,... 12. Kartu prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo... 13. Kasacinis skundas netenkintinas.... 14. Dėl neturtinės žalos ... 15. Kasatorius teigia, kad teismai, spręsdami jo byloje padarytos neturtinės... 16. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė... 17. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu teisėjų kolegija neturi teisinio... 18. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 19. Šioje byloje nukentėjusysis S. V. byloje pareiškė 10 000 Lt civilinį... 20. Pažymėtina, kad klausimas dėl atlygintinos neturtinės žalos įrodytumo ir... 21. Kartu pažymėtina, kad teismai neturėjo pagrindo atsižvelgti į tai, jog... 22. Konstatuotina, kad šioje byloje BPK 305 straipsnio 5 dalyje nustatytas... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio... 24. Nuteistojo D. Š. kasacinį skundą atmesti....