Byla 3K-3-248-686/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – A. P

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo žemės ūkio bendrovės „Nematekas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gardi mėsa“ ieškinį atsakovui žemės ūkio bendrovei „Nematekas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – A. P.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartimi iškelta UAB „Gardi mėsa“ bankroto byla.

6BUAB „Gardi mėsa“ administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia ieškovo ir atsakovo sudarytą Verslo konsultavimo paslaugų teikimo 2005 m. sausio 2 d. sutartį ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 57 625,45 Eur (198 969,17 Lt). Ieškovas paaiškino, kad šia šalių sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui verslo konsultavimo paslaugas, tarp jų ir konsultuoti bendrovę apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės sudarymo, informacinių technologijų panaudojimo, kompiuterių priežiūros, parduotuvių įrengimo, rinkodaros ir rinkotyros ir pan. klausimais. Nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas apmokėjo 22 sąskaitas už verslo konsultacijas, kitas paslaugas (bendra suma 57 625,45 Eur (198 969,17 Lt). Bankroto administratorius, perėmęs įmonės dokumentus, nerado nė vienos suteiktų paslaugų ataskaitos, dokumentų, kurie patvirtintų apie realiai suteiktas konsultavimo paslaugas. Nė viena sąskaita faktūra nepasirašyta ieškovo atstovo, o kai kurios net nepasirašytos ir sąskaitą išrašiusio asmens. Ieškovo nuomone, dalis paslaugų nebuvo suteiktos. Kadangi tiek pas ieškovą, tiek pas atsakovą dirbo tie patys darbuotojai, tai jis darė išvadą, kad atsakovas per savo įmonės darbuotojus galėjo daryti poveikį ieškovo vadovams ir taip nulemti svarbius vadybinius-ekonominius sprendimus, sudarant sandorius, prieštaraujančius ieškovo veiklos tikslams, pažeidžiant kitų kreditorių teisėtus interesus. Ieškovas nurodė, kad ginčijamas sandoris turi ir visus apsimestinio sandorio požymius.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad sutartį sudarė įmonės vadovas, įmonė, gaudama verslo patarimus, galėjo tobulinti savo darbuotojų įgūdžius, siekti veiklos gerinimo, nurodė, kad sutarties sudarymas neprieštaravo įmonės teisnumui. Ieškovas neginčijo atsakovo išrašytų sąskaitų. Aplinkybė, kad atsakovas nesuteikė paslaugų pagal sutartį, jeigu ją ieškovas būtų įrodęs, galėtų būti pagrindas reikalauti grąžinti be pagrindo įgytas lėšas, tačiau negali būti pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu. Tiek iš atsakovo pateiktų įrodymų, tiek liudytojų I. A., J. J. ir J. N. parodymų teismas sprendė, kad atsakovas paslaugas pagal sutartį teikė. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ginčijamas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu. Teismo nuomone, šis sandoris nebuvo apsimestinis, nes ieškovas nenurodė, kokiam sandoriui pridengti jis buvo sudarytas, be to, sutarties turinys, joje nustatytų įsipareigojimų vykdymas neleidžia jo laikyti apsimestiniu.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. sprendimu tenkino ieškovo apeliacinį skundą, panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir ieškinį tenkino – pripažino negaliojančia 2005 m. sausio 2 d. sutartį ir taikė restituciją, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 58 731,22 Eur (202 787,17 Lt).

10Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas atitiko tariamojo sandorio negaliojimo pagrindą, nors kaip teisinis pagrindas buvo įvardytas CK 1.87 straipsnis. Kad sandorį pripažintų tariamu, kolegija nustatinėjo dvi pagrindines faktinių aplinkybių grupes: ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai ir kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Siekdama nustatyti, ar šalys siekė civilinių teisių ir pareigų atsiradimo, kolegija analizavo šalių sudarytos sutarties turinį, tarpusavio įsipareigojimų ir jų įvykdymo kontrolės būdų aptarimą, šalių teisių ir pareigų balansą, faktinį sutarties sąlygų vykdymą ir pan. Kolegija pažymėjo, kad ginčijamoje sutartyje tik išvardytos ketinamų teikti konsultavimo paslaugų rūšys, neaptarta, kaip bus nustatoma atskirų teikiamų paslaugų rūšių kaina, reguliarumas, nenustatyta suteiktų paslaugų kiekį ir kokybę patvirtinančių faktų užfiksavimo būtinybė, būdai. Nors sutartyje nurodyta, kad paslaugos teikiamos pagal žodines arba rašytines ieškovo paraiškas, tačiau ieškovo pareiga apmokėti atsakovo pateiktas sąskaitas nustatyta kiekvieną mėnesį. Be to, atsakovas galėjo pasirinkti tiek paslaugos rūšį, tiek jos suteikimo vietą, laiką, reguliarumą, kainą. Kolegija sprendė, kad sutartyje nustatyta akivaizdi šalių teisių ir pareigų disproporcija patvirtina, jog sutartimi nebuvo siekiama sukurti realius civilinių paslaugų teikimo santykius. Kolegija laikė nenustatyta aplinkybę, kad sutartis buvo faktiškai vykdoma. Atsakovo planai dėl aptarnavimo gerinimo, rinkodaros priemonių diegimo ir pardavimų skatinimo nepagrindė realaus paslaugų pagal sutartį suteikimo. Nors atsakovas pateikė keturis pagal sutartį atliktų darbų aktus už 2009 m. rugpjūčio, spalio ir gruodžio mėn., taip pat už 2010 m. sausio mėn., tačiau kaina už šiuose darbų atlikimo aktuose nurodytas paslaugas neaptarta sutartimi ar vėlesniais šalių susitarimais; be to, ji neadekvati ir neatitinka protingumo kriterijų, verslo logikos (pvz., 10 629,05 Eur (36 700 Lt) už konsultacijas dėl dviejų deklaracijų sudarymo bei neleidžiamų atskaitymų ir jų atvaizdavimo balanse; 5937,21 Eur (20 500 Lt) už konsultacijas dėl pajamų paskirstymo ir atvaizdavimo balanse ir pan.); pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės patikrinti paslaugų atlikimo trukmės; Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2013 m. kovo 20 d. sprendime nurodė, kad ieškovas 2009–2010 m. apskritai neturėjo sudarytų lizingo ar išperkamosios nuomos sutarčių, todėl nebuvo konsultacijų poreikio dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo su tuo susijusiais klausimais; ieškovas turėjo vyr. buhalterį; atsakovas nepateikė ataskaitų apie suteiktų konkrečių paslaugų rūšį, laiką, kiekį ir kokybę, tokių duomenų nėra nei ieškovo, nei atsakovo tvarkomuose dokumentuose, nei pateiktose PVM sąskaitose faktūrose; byloje nustatytos glaudžios šalių sąsajos: atsakovas buvo pagrindinis prekių ir paslaugų ieškovui tiekėjas, juos siejo bendri darbuotojai. Tokios aplinkybės, kolegijos nuomone, įrodo, kad atsakovo pateikti darbų atlikimo aktai ir PVM sąskaitos faktūros surašyti fiktyviai, siekiant pateisinti lėšų atsakovui išmokėjimą. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros teismui neturi iš anksto nustatytos galios, tai tik viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl realių sutartinių santykių buvimas, sandorio vykdymo faktas ieškovo paneigtas kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Liudytojų parodymai, kolegijos nuomone, patvirtina tik šalių bendradarbiavimą, bet ne konkrečių konsultacinių tam tikros rūšies paslaugų kiekio, trukmės, laiko ir kokybės pagrindimą. Dėl to kolegija sprendė, kad ieškovas įrodė, jog pasirašant sutartį nebuvo siekiama sukurti teisinių konsultavimo paslaugų teikimo santykių, atsakovas realiai nesuteikė šių paslaugų, nors sąskaitas ir išrašė. Išorinė sandorio forma panaudota tik tam, kad viena šalis (ŽŪB „Nematekas“) gautų iš kitos šalies (UAB „Gardi mėsa“) lėšų, o tai leidžia sandorį pripažinti tariamu.

11Kolegijos nuomone, bylos situacija sudaro pagrindą sutartį pripažinti negaliojančia ir dėl prieštaravimo juridinio asmens teisnumui. Ieškovas yra privatus juridinis asmuo, jo įstatuose nurodyta, kad bendrovės veiklos tikslas gauti pelno vykdant ūkinę komercinę veiklą. Lėšų išmokėjimas už nesuteiktas paslaugas prieštarauja tokiam tikslui ir lemia nuostolį. Ieškovas penkerius metus deklaravo veiklos nuostolį, tačiau pirko už didelę sumą paslaugas, kurios nebūtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, be to, paslaugų rinkos kaina ekonomiškai nepagrįsta, nepagrįstas ir įsigytų konsultavimo paslaugų tikslingumas, reikalingumas ir realumas.

12Pripažinusi šalių sandorį negaliojančiu, teisėjų kolegija taikė vienašalę restituciją. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas nurodė, jog pagal sutartį atsakovui nepagrįstai išmokėta 57 625,45 Eur (198 969,17 Lt), tačiau atlikusi aritmetinius ieškovo suvestinėje lentelėje nurodytų sumų skaičiavimus, pagrįstus įrodymais, nustatė, kad nepagrįstai išmokėta 58 731,22 Eur (202 787,17 Lt). Būtent šią sumą kolegija ir priteisė.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

151. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotų CK 1.86 straipsnio 1 dalies, 6.716 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Star1 Airlines“ v. BUAB „Star Team Group“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-250/2014 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, nustatinėdamas, ar sutartis yra fiktyvus sandoris, vertino tik tai, ar sutartis buvo realiai vykdoma, bet neatsižvelgė į kitas tariamajam sandoriui konstatuoti svarbias aplinkybes: sutarties motyvą (ar ieškovas pagal savo finansinę situaciją gebėjo savarankiškai sėkmingai plėtoti komercinę veiklą, turėjo patirties tokią veiklą vykdyti, realų interesą kreiptis į kasatorių dėl konsultacinių paslaugų); ar šalys turėjo aiškiai susiformavusią išankstinę valią nevykdyti sutarties, nesukurti realių teisinių padarinių.

16Be to, spręsdamas dėl tikrųjų sutarties šalių ketinimų, teismas neįvertino paslaugų sutarties dalyko specifikos, kompleksiškai nevertino esminių bylos aplinkybių. Šalių sudaryta konsultacinių paslaugų teikimo sutartimi negalėjo būti sukurtas apčiuopiamas materialus rezultatas. Tokia sutartis savaime gali sudaryti fiktyvaus sandorio įvaizdį, todėl sutarčiai pripažinti tariama turi būti vertinami faktiniai šalių veiksmai, vykdant sutartį, šalių ir liudytojų paaiškinimai dėl sutarties vykdymo, išrašyti pagal suteiktas paslaugas dokumentai, t. y. įrodymai, patvirtinantys šalių ketinimus vykdyti ginčijamą sandorį ir realų jo vykdymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas vertino ne liudytojų I. A., J. J. ir J. N. parodymus apie ieškovui teiktus mokymus, pagalbą formuojant analitines ataskaitas, kokybės, rinkodaros ir administravimo paslaugų teikimą ir t. t., bet šalių tarpusavio įsipareigojimus, teisių ir pareigų balansą, paslaugų rūšies apibrėžtį sutartyje, kainos, paslaugų suteikimo kiekio ir kokybės kontrolės mechanizmo nustatymą, t. y. vertino neesmines aplinkybes.

172. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotų taisyklių dėl įrodymų sisteminio ir visapusiško vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Nors teismas nurodė, kad sutartyje buvo nustatyta, jog paslaugos teikiamos pagal žodines ar rašytines ieškovo paraiškas, tačiau padarė išvadą, kad sutartis faktiškai nebuvo vykdoma, t. y. nesusiejo tarpusavyje dviejų aplinkybių, kad ieškovas galėjo užsakyti paslaugų teikimą žodžiu, todėl užsakymo paraiškų raštu galėjo nebūti. Be to, teismas, nustatęs, kad kasatorius buvo parengęs priemonių planą dėl aptarnavimo gerinimo ieškovo parduotuvėse, rinkodaros priemonių diegimo ir pardavimų skatinimo, nesiejo jų ir kasatoriaus veiksmų su sutartimi, pagal kurią vien tokių priemonių parengimas turėjo būti laikomas paslaugų pagal sutartį teikimu, realiu jos vykdymu. Parengtų planų ir priemonių vykdymas buvo savarankiška išvestinė ieškovo veikla šių planų ir priemonių pagrindu, todėl ji nepatenka į sutarties dalyką ir nėra įrodymas, patvirtinantis sutarties tariamumą. Kasatorius pažymi ir tai, kad teismas nesiejo kasatoriaus pagal sutartį atliktų darbų aktų už 2009 m. rugpjūčio, spalio ir gruodžio mėnesius bei jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų su aplinkybe, kad šios buvo apmokėtos. Apeliacinės instancijos teismas vertino tik šiuose aktuose ir sąskaitose nurodytas paslaugų kainas, jų dydį, paslaugų trukmės nenurodymą, tikslios paslaugų rūšies neįvardijimą, kaip neva sąskaitų fiktyvumą patvirtinančias aplinkybes. Be to, apeliacinės instancijos teismas visapusiškai įvertino esminius įrodymus dėl realaus sutarties vykdymo (liudytojų I. A., J. J. ir J. N. parodymus apie ieškovui teiktus apmokymus, pagalbą formuojant analitines ataskaitas, kokybės, rinkodaros ir administravimo paslaugų teikimą), nesiejo jų su šalių sutartimi.

18Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

191. Ieškovas, nesutikdamas su kasacinio skundo teiginiais, pažymi, kad jo bendrovė turėjo organizacinę struktūrą ir galimybes siekti įstatuose nurodytų tikslų, todėl nebuvo būtinybės pirkti konsultavimo paslaugas išimtinai tik iš kasatoriaus. Ieškovo nuomone, verslo konsultavimo sutarties tariamumą akivaizdžiai parodo galutinis įmonės veiklos rezultatas – bankrotas. Ieškovas, cituodamas apeliacinės instancijos teismo motyvus, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pinigų už nesuteiktas paslaugas, kurių nebuvo ketinama nei teikti, nei jų reikalauti, išmokėjimas negali būti pripažįstamas sandorio įvykdymu, nes šalys turi siekti sukurti viena kitai tam tikrų teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Star1 Airlines“ v. BUAB „Star Team Group“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-250/2014).

20Nepagrįstas kasacinio skundo motyvas dėl nevisapusiško liudytojų parodymų vertinimo – teismas įvertinęs juos pažymėjo, kad jais patvirtinamas tik šalių bendradarbiavimas, bet ne konsultacinis tam tikros rūšies paslaugų kiekis, trukmė, laikas, kokybė. Sutarties dalykas buvo konsultavimo ieškovo veiklos klausimais paslaugos, todėl trečiųjų asmenų atsakovui išrašytos sąskaitos už dizaino ir maketavimo darbus, reklaminius lapelius, etiketes, skrajutes, kanceliarijos, reklamos sąnaudas ir pan. nelaikytinos pagrindžiančiais suteiktas paslaugas įrodymais, nes šie įrodymai neturi sąsajumo požymio. Ieškovas mano, kad kasatorius nepagrįstai remiasi įrodinėjimo taisyklių pažeidimu. Teismas priimdamas sprendimą nepažeidė įrodymų rinkimo bei vertinimo taisyklių, vadovavosi kasacinio teismo praktika.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl sutarties šalių sudaryto sandorio pripažinimo tariamu

24Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos tariamojo sandorio aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatinėdamas, ar sutartis nėra fiktyvus sandoris, vertino sutarties vykdymo realumą ir neatsižvelgė į kitas tariamajam sandoriui konstatuoti svarbias aplinkybes.

25Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005; 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; kt.). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. L. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-974/2000). Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Star1 Airlines“ v. BUAB „Star Team Group“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-250/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006). Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas.

26Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Mažoji svajonė“ v. BUAB „Svajonių pilis“, bylos Nr. 3K-3-210/2014; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006).

27Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. K. ir kt. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-339/2012; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008; kt.). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus.

28Nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius prašė pripažinti negaliojančia ieškovo ir atsakovo ŽŪB „Nematekas“ 2005 m. sausio 2 d. sudarytą Verslo konsultavimo paslaugų teikimo sutartį. Šalys, sudarydamos tokią sutartį, turėjo siekti sukurti viena kitai tam tikras CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatytas teises ir pareigas. Kadangi tokia sutartimi teikiamos nematerialaus pobūdžio paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, teisiniams santykiams reglamentuoti itin svarbus paslaugų sutarties rūšių, kainos už atliktas paslaugas pagal kiekvieną paslaugų rūšį, paslaugų kiekio ir kokybės kontrolės mechanizmo ir kitų sąlygų aptarimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad sutartyje tik išvardytos ketinamų teikti paslaugų rūšys, bet neaptarta paslaugų pagal tam tikras rūšis kaina, atliekamų paslaugų reguliarumas, nenustatytas suteiktų paslaugų kiekio ir kokybės kontrolės mechanizmas, be to, nustatyta akivaizdi šalių teisių ir pareigų disproporcija. Taigi, analizuodamas sutarties turinį, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad tokia sutartimi šalys realiai neketino sukurti tam tikrų padarinių. Be to, bylos duomenimis nepagrįsta, kad sutartis šalių buvo faktiškai vykdoma, nes nepateikta duomenų apie paraiškas dėl užsakymo suteikti tam tikros rūšies paslaugas (tiek raštu, tiek žodžiu), taip pat ataskaitų apie suteiktas konkrečias paslaugas, šių paslaugų atliko trukmę, kokybę, tokių duomenų neužfiksuota nė vienos bendrovės dokumentuose, nors įmonė, kaip mokesčių mokėtoja, PVM ataskaita įsigydama tam tikras paslaugas, privalėjo turėti dokumentus, patvirtinančius įsigytų paslaugų tikslingumą bei realumą; pateikti kasatoriaus planai dėl aptarnavimo gerinimo ieškovo parduotuvėse, rinkodaros priemonių diegimo ir pardavimų skatinimo skirti daugiau kasatoriaus interesams tenkinti, nes jis, kaip pagrindinis produkcijos ieškovui tiekėjas (daugiau kaip 90 proc.), siekė didinti savo produkcijos pardavimų apimtis ieškovo parduotuvėse; ieškovas turėjo savo vyriausiąjį buhalterį, todėl nepatvirtinta būtinybė konsultuotis apskaitos klausimais; byloje nustatyti glaudūs abiejų šalių darbuotojų ryšiai. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių nurodytus kaip sutarties vykdymą veiksmus, padarė pagrįstą išvadą, kad šalys ginčijamu sandoriu nesiekė sukurti realių paslaugos teikimo teisinių santykių ir jos iš tikrųjų nevykdė. Aplinkybių, ar sandoris buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės leido prieiti prie išvados, jog šalys tik siekė sudaryti vykdomos sutarties vaizdą tam, kad būtų sukurtas fiktyvus pagrindas kasatoriui iš ieškovo gauti lėšų, nors iš tikrųjų nė viena šalių neįgijo teisių ir pareigų pagal ginčijamą sutartį. Šalis siejo nekilnojamojo turto nuomos ir žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, todėl kasatoriaus nurodomi kaip atlikti veiksmai patvirtina tik šalių bendradarbiavimą kitų sutartinių santykių pagrindu, bet nepatvirtina konkrečių konsultacinių paslaugų atlikimo, jų kiekio, trukmės, kokybės. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas byloje nustatytų aplinkybių pagrindu tinkamai kvalifikavo šalių susiklosčiusius santykius ir padarė teisingą išvadą, kad nustatytas pagrindas ginčijamą sandorį pripažinti tariamuoju (CK 1.86 straipsnis). Darydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika šiuo klausimu, todėl šis kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip nesudarantis pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius tik įvardijo nukrypimą nuo teismų praktikos dėl CK 6.716 straipsnio 1 dalies taikymo, tačiau teisiniais argumentais nepagrindė šio teiginio. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad šiam argumentui pagrįsti nurodytose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Vilniaus dizaino kolegija v. V. K., bylos Nr. 3K-3-315/2012; kt.) pateikti išaiškinimai dėl faktinių aplinkybių ir keliamų teisės aiškinimo problemų skirtingumo neturi precedento reikšmės nagrinėjamai bylai (byloje Nr. 3K-3-315/2012 pateikti išaiškinimai dėl paslaugų sutarties nutraukimo sąlygų; byloje 3K-3-559/2010 – dėl paslaugų sutarties kainos ir apmokėjimo).

30Dėl įrodymų vertinimo pažeidimo

31Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos įrodymų vertinimo klausimu, nes nesiejo atliktų darbų su aplinkybe, jog šiuo pagrindu buvo išrašytos sąskaitos faktūros ir jos apmokėtos, nevertino liudytojų parodymų dėl realaus sutarties vykdymo, nesiejo jų su šalių sutartimi. Kasatoriaus teigimu, paslaugos buvo teikiamos realiai ir šį faktą patvirtina PVM sąskaitos faktūros bei jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai.

32Pasisakydama dėl šio argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Stamita“ v. J. B., bylos Nr. 3K-3-170/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vokietijos bendrovės „Schöpp-Sportboden“ GmbH v. UAB „Regio“, bylos Nr. 3K-3-13/2013; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublik?s valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.), – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; įrodymų vertinimas grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis; įrodymai vertinami vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais; vertinama ne tik kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė, bet ir jų visetas, pakankamumas ir patikimumas, ir tik iš įrodymų visumos daroma išvada apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis ir pan.

33Minėta, kad ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (žr. minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Mažoji svajonė“ v. BUAB „Svajonių pilis“, bylos Nr. 3K-3-210/2014, ir joje nurodytą praktiką). Nagrinėjamu atveju ieškovui įrodinėjant paslaugų sutarties tariamumą, kasatoriui teko pareiga įrodyti realų šio sandorio vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė, jog šalys nesiekė sukurti paslaugų teikimo santykių, o kasatorius šios pareigos neįvykdė – neįrodė, kad realiai buvo suteiktos ieškovui paslaugos, už kurias išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Nesutikdamas su tokia teismo išvada, kasatorius teigia, kad realiai suteiktų paslaugų faktą patvirtina PVM sąskaitos faktūros. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus išrašytos ir ieškovo apmokėtos sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina sandorio realaus vykdymo – PVM sąskaitos faktūros teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis), tai tik viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl realių sutartinių santykių buvimo, sandorio vykdymo faktas įrodinėjamas kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Tokiam faktui įvertinti apeliacinės instancijos teismas kompleksiškai vertino visas byloje nustatytas aplinkybes ir konstatavo, kad sąskaitų išrašymas ir apmokėjimas įrodymų visumos kontekste nepatvirtina realaus sutarties vykdymo. Kadangi kasatorius nepateikė duomenų apie suteiktas konkrečias paslaugas, šių paslaugų trukmę, kokybę, tai, įvertinus sutarties šalių nurodytus veiksmus, kaip atliktus paslaugų sutarties pagrindu, byloje esančių duomenų kontekste laikytina, kad išorinė sandorio forma (sąskaitų išrašymas) panaudota tik gauti vienai šaliai iš kitos lėšų. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes, nepažeidė CPK nustatytų ir teismo praktikoje pateiktų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentus dėl nukrypimo nuo teismų praktikos įrodinėjimo, įrodymų vertinimo klausimais kaip teisiškai nepagrįstus ir nesudarančiai pagrindo pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

34Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

35Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

36Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 8,77 Eur. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

37Duomenų apie kasacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas nepateikta, todėl teisėjų kolegija dėl jų paskirstymo nesprendžia.

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Priteisti iš atsakovo žemės ūkio bendrovės „Nematekas“ (j. a. k. 158915911) į valstybės biudžetą 8,77 Eur (aštuonis Eur 77 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartimi iškelta UAB „Gardi... 6. BUAB „Gardi mėsa“ administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 10. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas... 11. Kolegijos nuomone, bylos situacija sudaro pagrindą sutartį pripažinti... 12. Pripažinusi šalių sandorį negaliojančiu, teisėjų kolegija taikė... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 15. 1. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio... 16. Be to, spręsdamas dėl tikrųjų sutarties šalių ketinimų, teismas... 17. 2. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo... 18. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą... 19. 1. Ieškovas, nesutikdamas su kasacinio skundo teiginiais, pažymi, kad jo... 20. Nepagrįstas kasacinio skundo motyvas dėl nevisapusiško liudytojų parodymų... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl sutarties šalių sudaryto sandorio pripažinimo tariamu... 24. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo... 25. Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka,... 26. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio... 27. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti... 28. Nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius prašė pripažinti... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius tik įvardijo nukrypimą nuo teismų... 30. Dėl įrodymų vertinimo pažeidimo... 31. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo... 32. Pasisakydama dėl šio argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio... 33. Minėta, kad ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo... 34. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės... 35. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ... 36. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 37. Duomenų apie kasacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 40. Priteisti iš atsakovo žemės ūkio bendrovės „Nematekas“ (j. a. k.... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...