Byla 2A-892-516/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys bankrutavusi S. J. įmonė, uždaroji akcinė bendrovė ,,LKU turto valdymas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Rūtagra energy“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-420-267/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Rūtagra energy“ ieškinį atsakovei kredito unijai ,,Žemdirbio gerovė“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys bankrutavusi S. J. įmonė, uždaroji akcinė bendrovė ,,LKU turto valdymas“.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
        1. Byloje kilo ginčas dėl skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu pagrįstumo ir teisėtumo.
        2. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Rūtagra energy“ (toliau – BUAB ,,Rūtagra energy“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2012 m. gruodžio 12 d. Skolos perkėlimo sutartį, kuria ieškovė perėmė pradinės skolininkės – bankrutavusios S. J. įmonės, skolinius įsipareigojimus atsakovei kredito unijai „Žemdirbio gerovė“ (toliau – KU ,,Žemdirbio gerovė“) pagal 2007 m. birželio 5 d. paskolos sutartį Nr. 07-00120.
        3. Ieškovė nurodė, kad ginčo sandoris pažeidžia įmonės ir jos kreditorių interesus, todėl vadovaujantis CK 6.66 straipsnio nuostatomis turi būti pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Mano, kad šalys neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, jį sudarydamos buvo nesąžiningos, nes, ieškovė dirbdama nuostolingai, be jokio kompensavimo prisiėmė nemokios įmonės finansinius įsipareigojimus ir taip išplėsdama kreditorių ratą pažeidė kitų įmonės kreditorių teises. Akcentavo, kad ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Rūtagra energy“ turėjo vykdytinus finansinius įsipareigojimus UAB „Rūtagra“ ir ŽŪKB „Daujočių javai“, kurios įtrauktos į ieškovės kreditorių sąrašą. Nurodė, kad skolos perėmimas su užtikrinimu (hipoteka įkeistu turtu) neužtikrina ieškovės kreditorių apsaugos, nes hipotekos davėjo atsakomybė yra subsidiari ir hipotekos davėjas, įvykdęs kreditoriaus reikalavimą, įgyja atgręžtinį reikalavimą į skolininką, šiuo atveju ieškovę BUAB „Rūtagra energy“.
        4. Atsakovė KU „Žemdirbio gerovė“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė neįrodė visų CK 6.66 straipsnyje nustatytų ir teismų praktikoje detalizuotų sąlygų, būtinų actio Pauliana institutui taikyti. Atsakovė mano, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes bankroto byloje patvirtinti kreditorių UAB „Daujočių javai“ ir UAB „Rūtagra“ kreditoriniai reikalavimai nėra tapatūs įmonės įsiskolinimui, fiksuotam ginčo sandorio sudarymo metu. Teigia, kad ginčijama skolos perkėlimo sutartis nepažeidžia nei ieškovės, nei jos kreditorių teisių, nes sudarydama sutartį ieškovė nesumažino bendrovės turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, vertės. Pažymėjo, kad Paskolos sutarčiai nustatyta svetimo – trečiojo asmens bankrutavusios S. J. įmonės – turto hipoteka išliko užtikrinant ir skolos perkėlimo sutarties įvykdymą. Mano, kad ginčijama sutartis savo esme negali būti laikoma neatlygintine, nes 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas patvirtino bankrutuojančiai S. J. įmonei pareikštą 93 040, 02 Eur (321 248,59 Lt) kreditorinį reikalavimą, kuris ir buvo grindžiamas minėta 2012 m. gruodžio 12 d. skolos perkėlimo sutartimi.
        5. Trečiasis asmuo UAB „LKU turto valdymas“ su ieškiniu taip pat nesutiko, nurodė, kad ieškovei atstovaujantis administratorius neįrodė ne tik kreditorių teisių pažeidimo fakto, bet ir BUAB „Rūtagra energy“ kreditorių neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Pažymėjo, kad ginčo šalis siejo ilgalaikiai tarpusavio bendradarbiavimo, pasitikėjimo santykiai, grindžiami giminystės, šeiminiais ir svainystės ryšiais, o sprendimas perimti skolinius įsipareigojimus, kai jų įvykdymui įkeisto svetimo turto vertė viršijo užtikrinamą prievolę, turi būti vertinamas kaip atitinkantis įprastą verslo riziką.
        6. Trečiasis asmuo bankrutavusi S. J. įmonė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad kreditorių interesai turi būti ginami ekonomiškiausiu būdu, o ne ginčijant sandorius, kurių panaikinimas neduos jokios materialinės naudos bankrutavusios įmonės kreditoriams. Pasak jos, net ir patenkinus ieškinį bankrutavusios bendrovės turto masė nepadidės, o patiriamos bylinėjimosi išlaidos nepateisinamai didina ieškovės administravimo išlaidas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

        1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
        2. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo S. J. įmonė ir atsakovė KU „Žemdirbio gerovė“ 2007 m. birželio 5 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 07-00120, pagal kurią S. J. įmonei suteikta 450 000 Lt paskola smulkiam verslui; kad Paskolai užtikrinti buvo įkeistas S. J. ir jo įmonės nekilnojamasis turtas, kurio bendra vertė – 483 000 Lt (139 886 Eur); kad 2012 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Scandagra“, UAB „Rūtagra energy“ ir ŽŪKB „Daujočių javai“ sudarė trišalės užskaitos sutartį, pagal kurią atsirado UAB „Rūtagra energy“ 60 269, 13 Lt skolinis įsipareigojimas ŽŪKB „Daujočių javai“; kad atsakovė KU „Žemdirbio gerovė“ ir ieškovė BUAB „Rūtagra energy“ 2012 m. gruodžio 12 d. sudarė šioje byloje ginčijamą skolos perkėlimo sutartį Nr. 1, pagal kurią skolos perėmėja UAB „Rūtagra energy“, atstovaujama direktoriaus A. V. (S. J. žmonos brolio), perėmė visas pradinio skolininko S. J. individualios įmonės pareigas ir teises pagal 2007 m. birželio 5 d. paskolos sutartį.; kad 2013 m. sausio 10 d. įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kuria S. J. įmonei buvo iškelta bankroto byla, teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi patvirtintas įkaito turėtojos KU „Žemdirbio gerovė“ S. J. įmonei pareikštas kreditorinis reikalavimas – 93 040,02 Eur (321 248, 95 Lt); kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gruodžio 30 d. iškėlė bankroto bylą ieškovei, teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtinti įmonei pareikšti 127 360, 19 Eur kreditoriniai reikalavimai; kad į kreditorių sąrašą, ieškovei šioje byloje atstovaujančiam administratoriui prašant, buvo įtrauktas UAB „LKU turto valdymas“ 102 148, 99 Eur kreditorinis reikalavimas, kildinamas iš šioje byloje ginčijamos skolos perkėlimo sutarties; kad teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartimi patikslintas trečiosios eilės kreditoriaus UAB „LKU turto valdymas“ 82 648, 99 Eur kreditorinis reikalavimas, nes įkaito turėtojui buvo perduotas S. J. įkeistas ir varžytynėse neparduotas 19 500 Eur vertės turtas; kad 2014 m. gruodžio 30 d. iškelta bankroto byla ŽŪKB „Daujočių javai“; kad teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi į BUAB „Rūtagra energy“ trečios eilės kreditorių sąrašą įtrauktas BŽŪKB „Daujočių javai“ ir patvirtintas jos pareikštas 17 966,47 Eur finansinis reikalavimas (Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-266-883/2016, B2-267-368/2016). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo šalys iš esmės pripažįsta minėtas ir bylai reikšmingas faktines aplinkybes.
        3. Pirmiausia teismas pažymėjo tai, kad ieškinys negali būti tenkinamas, nes Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 24 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-266-883/2016 į BUAB „Rūtagra energy“ kreditorių sąrašą, administratoriui sutinkant, įtraukė atsakovės KU „Žemdirbio gerovė“ kreditorinį reikalavimą, kildinamą iš šioje byloje ginčijamos skolos perkėlimo sutarties, ši nutartis įsiteisėjo. Sprendimui, nutarčiai, ar įsakymui įsiteisėjus CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos draudžia šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
        4. Teismas, pasisakydamas dėl actio Pauliana taikymo sąlygų pažymėjo, kad ginčijamu sandoriu nebuvo perleistas bankrutavusios įmonės turtas, nes perimtas skolinis įsipareigojimas buvo užtikrintas svetimo turto hipoteka, skolos išieškojimas vykdomas iš įkeisto S. J. įmonės turto, jo atsakomybė nėra subsidiari (CK 4.192 straipsnis, 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2012). Taip pat pažymėjo, kad net ir patenkinus ieškinį ir sandorį pripažinus negaliojančiu ieškovės turto masė nepadidėtų. Teismo vertinimu ieškinio argumentai, kad sudarius ginčo sandorį padaugėjo įmonės kreditorių, yra deklaratyvūs, nes ieškovė iki bankroto bylos iškėlimo neatliko jokių mokėjimų pagal perimtą skolinį įsipareigojimą, o sutarties įvykdymas buvo užtikrintas svetimo turto hipoteka.
        5. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė ir kreditoriai (BUAB ,,Rūtagra“, ŽŪKB ,,Daujočių javai“), kurių interesus gina ieškovės bankroto administratorius, yra šeimyninės ir svainystės ryšiais susiję juridiniai asmenys; kad jie savo veikloje glaudžiai bendradarbiavo, kad vienos įmonės skolų degimas kitos įmonės lėšomis buvo įprasta šių įmonių verslo praktika, liudytojų parodymus (UAB ,,Rūtagra“ direktoriaus ir vienintelio akcininko S. J., ŽŪKB ,,Daujočių javai“ vadovo ir buvusio UAB ,,Rūtagra“ vadovo Ž. J.; UAB ,,Rūtagra energy“ ir UAB ,,Rūtagra“ direktoriaus ir vienintelio akcininko S. J.), į bylą pateiktus dokumentus (2012 m. rugpjūčio 30 d. trišalės užskaitos sutartį; 2012, 2014 m. susitarimus dėl skolų padengimo, UAB ,,Findep“ pažymą) konstatavo, kad ieškovė su kreditoriais UAB ,,Rūtagra“ ir ŽŪKB ,,Daujočių javai“ laikytini vienu ekonominiu vienetu. Dėl šių priežasčių argumentus dėl kreditorių interesų pažeidimo atmetė kaip nepagrįstus (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).
        6. Teismas pasisakydamas dėl kitos actio Pauliana taikymo sąlygos – kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės skolininkui, sudariusiam ginčijamą sandorį, pažymėjo, kad ieškovė privalo įrodyti, jog nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Teismas įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus – AB ,,Findep“ pažymą, 2012 m. rugpjūčio 30 d. trišalės sutarties duomenis, atsakovų ir liudytojų paaiškinimus, konstatavo, jog vien faktinė aplinkybė, kad du įmonės kreditoriai sandorio sudarymo metu turėjo finansinius reikalavimus ir tų pačių kreditorių kitokio dydžio finansiniai reikalavimai patvirtinti bankroto byloje neįrodo minėtos sąlygos buvimo, nes tai skirtingi reikalavimai.
        7. Įvertinęs aukščiau minėtas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė dviejų būtinų sąlygų – kreditorių interesų pažeidimo ir kreditoriaus neabejotinos bei galiojančios reikalavimo teisės skolininkui, todėl jos ieškinį atmetė (CK 6.66 straipsnis).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

        1. Ieškovė BUAB ,,Rūtagra energy” apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai.
        2. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Tai, kad trečiojo asmens UAB ,,LKU turto valdymas“ finansinis reikalavimas buvo patvirtintas ieškovės bankroto byloje ir bankroto administratorius tam neprieštaravo negali būti vertinamas kaip sandorio patvirtinimas CK 1.79 straipsnio 1 dalies prasme. Bankroto administratoriui įvertinus tai, kad prašomo patvirtinti reikalavimo suma atitiko ieškovės buhalterinės apskaitos duomenis, teisinio pagrindo jį ginčyti kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų tvirtino stadijoje nebuvo. Sandorių pagrįstumas buvo įvertinas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyta tvarka ir terminais, tokie veiksmai nėra atliekami vertinant kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumą. Kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami iki teismas priims nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
    2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad sudaromu sandoriu kreditorių interesus galima pažeisti ne tik tais atvejais, kai keičiasi įmonės turto struktūra ir dydis, bet ir tada, kai nepagrįstai ir neteisėtai yra prisiimamos kitų asmenų prievolės. Teismas ignoravo aplinkybę, kad sudarant ginčo sandorį ieškovė faktiškai neturėjo jokio turto, jos veikla buvo nuostolinga. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad jei kreditorius įvykdytų dalį ar visą reikalavimą iš hipoteka įkeisto turto jis galėtų reikšti atsakovei atgręžtinį reikalavimą (CK 4.195 straipsnio 4 dalis). Ieškovė jokio turto neperėmė tik įsipareigojimus ir tokiu būdu išplėtė savo kreditorių sąrašą.
    3. Nepagrįsti teismo argumentai, kad Sutarties sudarymo metu trečiojo asmens atsakomybė dėl ieškovės pagrindinės prievolės vykdymo nėra subsidiari, nes pagal CK 4.195 straipsnio 1 dalį įkaito davėjas tampa subsidiariai atsakingas kartu su pagrindiniu skolininku – jis savo įkeistu turtu atsako tik tuo atveju, jei pagrindinis skolininkas nevykdo savo prievolių.
    4. Nesutiktina su teismo išvada, kad nebuvo pažeisti ieškovės kreditorių interesai, nes kreditoriai ŽŪKB ,,Daujočių javai“ ir UAB ,,Rūtagra“ yra su ieškove susijusios įmonės, laikytinos vienu ekonominiu vienetu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Skolos perkėlimo sutartį prisiimti įsipareigojimai į buhalterinę apskaitą įkelti tik prieš bankroto bylos iškėlimą, kad sudarant sutartį trečiasis asmuo S. J. įmonė buvo nemoki ir buvo visiškai aišku, kad ji negalės vykdyti įsipareigojimų. Faktą, kad kreditorių turtiniai interesai buvo pažeisti, patvirtina aplinkybė, jog jos ieškovės bankroto procese pareiškė finansinius reikalavimus dėl neįvykdytų prievolių. Byloje nebuvo nagrinėjami minėtų įmonių ūkiniai–komerciniai ryšiai, santykiai, nebuvo nagrinėjamos tikrosios jų sąsajos.
    5. Nepagrįsti teismo motyvai, kad Sutarties sudarymo metu ŽŪKB ,,Daujočių javai“ ir UAB ,,Rūtagra“ neturėjo galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės į ieškovę. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad tais atvejais, kai skiriasi kreditoriaus reikalavimas įmonei ginčijamo sandorio sudarymo metu ir reikalavimas pateiktas bankroto proceso metu minėta actio Pauliana sąlyga negali būti tenkinama. Į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai atsirado iki Sutarties sudarymo, ji turėjo jiems vykdytinų įsipareigojimų Sutarties sudarymo metu, o tai, kad įmonės veiklos metu finansinio reikalavimo dydis pakito negali būti vertinama, jog tai skirtingas reikalavimas.
    6. Teismas pažeidė CPK 3 straipsnyje numatytą pareigą aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teismas pripažino teisėta Sutartį, kuria iškovė prisiėmė trečiojo asmens skolinius įsipareigojimus manais negaudama jokio turto, perkėlus įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį ieškovei, atsakovė įgijo teisę reikšti reikalavimus dviem juridiniams asmenims.
  1. Atsakovė KU ,,Žemdirbio gerovė“ prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  2. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad nėra reikšminga aplinkybė, jog ji sutikto, kad ieškovės bankroto byloje būtų patvirtintas atsakovės finansinis reikalavimas. Teismas, tvirtindamas kreditorinį reikalavimą ne formaliai, o visapusiškai įvertina aplinkybes ir jo pagrįstumą, tokia nutartis gali būti keičiama tik ekstraordinariais atvejais ir tik dėl bankroto procedūrų nulemtų naujų aplinkybių. Tokia teismo nutartis turi res judicata galią, bankroto administratorius galėjo pasinaudoti jam suteikta teise ir apskųsti nutartį, kuria jo manymu nepagrįstai patvirtintas kreditorinis reikalavimas, bet ne inicijuoti naują ginčą.
    2. Atsakovei sudarant Sutartį nebuvo žinoma ieškovės finansinė padėtis, nes jos sudarymo metu (2012 m. gruodžio 12 d.) finansinės atskaitomybės dokumentai dar nebuvo paruošti, be to, jie atspindėtų įmonės finansinę padėtį 2011 m., o ne sandorio sudarymo metu. Įmonė tuo metu vykdė įprastinę veiklą, sudarė sandorius. Priešingai nei teigia apeliantė, kreditorių interesai nebuvo pažeisti, nes ieškovė nesumokėjo jokios perimtos skolos dalies, jos įvykdymas užtikrintas svetimo turto hipoteka, hipoteka viršijo įsipareigojimų apimtį.
    3. Apeliantės argumentai dėl atsakomybės rūšies neturi reikšmės, nes kreditorinis reikalavimas S. J. įmonės bankroto byloje pareikštas pirmiau nei ieškovei, o kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kai bankrutuoja svetimo daikto hipotekos davėjas, tokiu atveju kreditorius turi teisę nukreipti reikalavimą tiesiai į hipotekos davėją ir neturi pareigos reikalauti įvykdyti prievolę iš skolininko, t.y. netaikoma subsidiarioji svetimo daikto hipotekos davėjo atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2012).

      9

    4. Teismas teisingai įvertino aplinkybes, kad ieškovės ir kreditorių savininkai / akcininkai / vadovai arba buvo tie patys asmenys, arba susiję artimais giminystės / svainystės santykiais ir sudarė vieną ekonominį vienetą, o pagal susiklosčiusią tarpusavio verslo santykių praktiką (skolinimai vienas kitam, skolų dengimai tretiesiems asmenims, nereikalavimas dengti skolų ir kt.) jų turtiniai–finansiniai interesai buvo persipynę tokiu laipsniu, kad manyti, jog ieškovės veiksmai dėl Sutarties pažeidė kitų minėtų kreditorių interesus, būtų nepagrįsta. Tokie kreditorių interesai laikytini dirbtiniais, nes iš esmės reikštų jų gynimą nuo pačių savęs.
    5. Teismas pagrįstai laikė neįrodyta aplinkybę, kad kreditoriai turėjo reikalavimo teises Sutarties sudarymo metu. UAB ,,Findep“ pažymoje nurodyta, kad didžiausias ieškovės kreditorius 2012 m. gruodžio 12 d. buvo ŽŪKB ,,Daujočių javai“ (62 034,63 Lt). Taip pat nurodyta, kad išankstinis apmokėjimas 2012 m. gruodžio 12 d. iš ŽŪKB ,,Daujočių javai“ buvo 95 330 Lt, taigi iš bendrovės gauta suma yra didesnė nei jos įsiskolinimas jai. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė negali būti laikoma skolinga ŽŪB ,,Daujočių javai“ ginčo sandorio metu. Tuo tarpu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtintas UAB ,,Rūtagra“ 22 766,38 Eur finansinis reikalavimas su UAB ,,Findep“ pažymoje nurodytu ginčo sandorio metu egzistavusiu nesutampa, todėl pagrįstai sprendė, kad nėra vienareikšmiško įrodymo, kad 2012 n. gruodžio 12 d. nurodytas reikalavimas ieškovei yra tas pats, kurį teismas patvirtino bankroto byloje.
    6. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad įmonė negavo jokio turto ar turinių teisių, nes ieškovė yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą trečiojo asmens S. J. įmonės bankroto byloje.
  1. Trečiasis asmuo UAB ,,LKU turto valdymas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  2. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teismo nutarčiai, kuria patvirtintas UAB ,,LKU turto valdymas“ kreditorinis reikalavimas, kurio pagrindas yra ginčo sutartis, ir kurio patvirtinimui ieškovės bankroto administratorius neprieštaravo, įsiteisėjus draudžiama kitose bylose ginčyti joje nustatytas aplinkybes ir faktus (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
    2. Vien faktinė aplinkybė, kad du įmonės kreditoriai ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo finansinius reikalavimus ir tų pačių kreditorių visiškai kitokio dydžio reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, neįrodo, jog kreditoriai turėjo galiojančią reikalavimo teisę.
    3. Svetimo daikto hipoteka viršijo įsipareigojimų apimtį, hipoteka įkeisto turto vertė yra didesnė už perkeltą skolą, todėl reikšmės ieškovės mokumas neturi, nes pareikalavus sumokėti skolą, jos išieškojimas būtų nukreiptas į įkeistą turtą. Ginčo sutartimi ieškovė nesumažino turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, vertės ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių kitiems kreditoriams.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės BUAB ,,Rūtagra energy“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
  1. Kaip minėta, ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. gruodžio 12 d. ieškovės UAB ,,Rūtagra energy“ ir atsakovės KU ,,Žemdirbio gerovė“ Skolos perkėlimo sutartį, taikyti restituciją. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu konstatavo, kad neegzistuoja CK 6.66 straipsnyje numatytos sąlygos sutarčiai pripažinti negaliojančia ir ieškinį atmetė. Ieškovė, kvestionuodama minėtą teismo sprendimą teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog bankroto administratorei sutikus su trečiojo asmens UAB ,,LKU turto valdymas“ pareikštu finansiniu reikalavimu ieškovės bankroto byloje ir jį teismui patvirtinus, ginčo sandoris buvo patvirtintas ir negali būti ginčijamas (CK 1.79 straipsnio 1 dalis). Apeliantė taip pat laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnį ir padarė nepagrįstas išvadas, kad ginčo sandoriu nebuvo pažeisti įmonės kreditorių interesai taip pat ginčija teismo išvadą, kad trečiojo asmens atsakomybė dėl ieškovės pagrindinės prievolės vykdymo nėra subsidiari.
  2. Teisėjų kolegija toliau pasisako dėl paminėtų apeliacinio skundo argumentų.

12Dėl nuginčijamo sandorio patvirtinimo ir teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, res judicata galios

  1. Kaip minėta, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog ieškovės bankroto administratorė neginčijo šioje byloje ginčijamo sandorio pagrindu patvirtinto kreditorinio reikalavimo, vertintina kaip sandorio patvirtinimas CK 1.79 straipsnio 1 dalies prasme.
  2. Pagal CK 1.79 straipsnį šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti (1 dalis). Preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti: sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė; pareikalavo, kad kita šalis įvykdytų sandorį; užtikrino kitai šaliai savo prievolių įvykdymą; visiškai ar iš dalies perleido kitam asmeniui pagal tą sandorį įgytas teises (2 dalis).
  3. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) detaliai reglamentuotos procedūros, susijusios su įmonės bankrotu. Šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą teismas nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo. Teismas, ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtini neginčijamus kreditorių reikalavimus. Kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (26 straipsnio 1 dalis). Bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (11 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
  4. Iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad kaip teisingai savo skunde nurodė apeliantė, pareikštų reikalavimų patikrinimą bankroto administratorė atlieka pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, šioje proceso stadijoje įstatymas neįpareigoja administratoriaus tikrinti sudarytų sandorių teisėtumo bei pagrįstumo.
  5. Pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš argumentų, dėl kurio ieškinys netenkinamas, nurodė teismo nutarties, kuria ieškovės BUAB ,,Rūtagra energy“ bankroto byloje buvo patvirtintas trečiojo asmens UAB ,,LKU turto valdymas (atsakovės KU ,,Žemdirbio gerovė“ teisų perėmėjos) kreditorinis reikalavimas, res judicata galią.
  6. CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia.
  7. Pagrindinės teismo sprendimo res judicata taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).
  8. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; kt.).
  9. Tačiau kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad res judicata taisyklės taikymas teismo nutartims, kuriomis išsprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje, turi tam tikrų ypatumų. Viena vertus, tokia nutartimi konstatuojamas kreditoriaus reikalavimo (ne)pagrįstumas ir jis atitinkamai patvirtinamas arba ne, teismo nutartis yra privaloma ir vykdytina, kreditorius negali antrą kartą reikšti to paties reikalavimo. Kita vertus, bankroto teisėje egzistuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas (Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 3 dalis), reiškiantis, kad tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti tikslinami po to, kai jie patvirtinti teismo nutartimi ir ši nutartis įsiteisėjusi. Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015)
  10. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismas spręsdamas atsakovės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nesprendė dėl sandorio, kurio pagrindu jis kilo, teisėtumo, todėl negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje, ginčo atveju nepasireiškia. Taip pat, ne ginčo tvarka tvirtindamas kreditoriaus reikalavimą, teismas nenustatė jokių nagrinėjami bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios būtų laikomos prejudicinėmis, ir neatliko šių faktų teisinio vertinimo, todėl ir pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte, nepasireiškia (žr. 29 punktą). Vadinasi, kol sandoris nebuvo nuginčytas, atsakovė turėjo galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę, kuri ir buvo patvirtinta teismo nutartimi, tačiau šis patvirtinimas neužkerta kelio bankroto administratorei ginčyti sandorį, kurio pagrindu reikalavimas patvirtintas ir įrodinėti jo negaliojimą bet kuriuo iš CK įtvirtintų sandorių negaliojimo pagrindų.
  11. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK bei ĮBĮ nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, jog teismui ginčo sutarties pagrindu patvirtinus atsakovės kreditorinį reikalavimą, bankroto administratorė prarado teisę ginčyti jo atsiradimo pagrindą (sandorį).

13Dėl CK 6.66 straipsnyje įtvirtino actio Pauliana instituto taikymo

  1. Actio Pauliana instituto paskirtis – užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; kt.). Tačiau kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias visų nurodytų sąlygų buvimą. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Reikšdamas actio Pauliana reikalavimą, įrodyti šio instituto taikymą pagrindžiančias aplinkybes turi ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015).
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė pirmų dviejų minėto instituto taikymo sąlygų (kreditorių neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės; kreditorių teisių pažeidimo), todėl ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, konstatuoja, kad minėta teismo išvada yra nepagrįsta dėl žemiau nurodytų priežasčių.

14Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą jis gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Taigi tuo atveju, kai bankrutuojančios įmonės sandorius ginčija šios įmonės administratorius, pirmajai actio Pauliana sąlygai patenkinti būtina nustatyti, kad ginčo sutarčių sudarymo metu jau buvo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovą (skolininką) turintis kreditorius, kurio interesus šiuo metu gina administratorius. Sprendžiant klausimą, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, aktualu nustatyti, ar tie kreditorių reikalavimai, kurie atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (jeigu tokia aplinkybė būtų nustatyta) nebuvo patenkinti anksčiau, t. y. būtina išsiaiškinti, ar bankroto byloje patvirtinti reikalavimai nėra atsiradę jau po ginčijamo sandorio sudarymo. Vien to fakto, kad kuris nors kreditorius sandorio sudarymo metu turėjo reikalavimą ir to paties kreditoriaus reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, dar nepatvirtina nurodytos actio Pauliana sąlygos buvimo, nes tai gali būti skirtingi reikalavimai. Vien tik faktas, jog ieškinį pateikęs kreditorius buvo kreditorius ir sandorio sudarymo metu, nėra pakankamas tais atvejais, kai kreditorių ir skolininką sieja nevienkartiniai santykiai, pvz., darbo, mokestiniai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).
  2. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo sandorio sudarymo metu, t. y. 2012 m. gruodžio 12 d., ieškovė buvo skolinga penkioms įmonėms (t. 1, b. l. 35). Ieškovė teigia, kad dviejų iš jų – UAB ,,Rūtagra“ (41 630,33 Lt) ir ŽŪKB ,,Daujočių javai“ (62 034,63 Lt) reikalavimai nebuvo patenkinti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės bankroto bylą nagrinėjęs teismas patvirtino kitokio dydžio nei ginčo sutarties sudarymo metu buvusius minėtų kreditorių reikalavimus, konstatavo, kad tų pačių kreditorių kitokio dydžio finansinių reikalavimų patvirtinimas neįrodo minėtos sąlygos egzistavimo, nes tai skirtingi reikalavimai.
  3. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą dėl pirmosios sąlygos nebuvimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ŽŪKB ,,Daujočių javai“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, pareiškimas buvo grindžiamas aplinkybe, kad UAB ,,Rūtagra energy“ nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. pagal Trišalės užskaitos aktą yra jai skolinga 60 269,16 Lt (17 455,16 Eur). Ieškovės bankroto administratorius 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė teismui prašymą dėl 17 966,47 Eur ŽŪKB ,,Daujočių javai“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bei pateikė jį patvirtinančius įrodymus: 2012 m. rugpjūčio 30 d. Trišalę užskaitos sutartį, 2012 m. sausio 31 d. susitarimą Nr. 2012/01, 2012 m. lapkričio 30 d. susitarimą Nr. 2012/11 RE ir 2011 m. sausio 4 d. PVAM sąskaitą–faktūrą DJ Nr. 0022 (t. 2, b. l. 33). Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi patvirtintas ŽŪKB ,,Daujočių javai“ 17 966,47 Eur finansinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje (t. 1, b. l. 113-115, 118, t. 2, b. l. 36). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiomis teismo nutartimis konstatuota, jog vienas iš kreditorių turėjo reikalavimą į ieškovę iki ginčo sandorio sudarymo ir jis nebuvo įvykdytas, įrodymų, kad Trišalė užskaitos sutartis būtų nuginčyta, nepateikta, darytina išvada, kad pirmoji actio Pauliana sąlyga, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, egzistuoja. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovė dalį reikalavimo pagal Trišalę užskaitos sutartį iki bankroto bylos iškėlimo patenkino, keitėsi skolos dinamika, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi.

15Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

  1. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažįstama, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šis sąrašas nėra baigtinis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012; kt.). CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo sandoriu nebuvo pažeisti kreditorių interesai, nes šiuo sandoriu įmonės turtas nebuvo perleistas, net ir patenkinus ieškinį turto masė nepadidėtų, ieškovė ir jos kreditoriai – UAB ,,Rūtagra“ bei ŽŪKB ,,Daujočių javai“, yra svainystės ir giminystės santykiais susiję juridiniai asmenys, kurie glaudžiai bendradarbiavo, o vienos įmonės skolų dengimas kitos lėšomis buvo įprasta praktika. Taip pat pažymėjo ir tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ieškovės ir S. J. įmonės atsakomybė nėra subsidiari (CK 4.192 straipsnis, 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu ieškovė skunde nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog sudarant ginčo sutartį įmonė turto neturėjo, jos veikla buvo nuostolinga, jai buvo žinoma, kad trečiasis asmuo, kurio įsipareigojimus ieškovė perėmė, buvo nemoki, padarė nepagrįstą išvadą, jog trečiojo asmens atsakomybė dėl ieškovės pagrindinės prievolės nėra subsidiari. Teisėjų kolegija sutinka su paminėtais apeliacinio skundo argumentais.
  3. Iš į bylą pateikto ieškovės balanso už 2012 m. duomenų matyti, kad įmonė turėjo turto už 78 771 Lt (trumpalaikis turtas), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 249 324 Lt, įmonė patyrė 176 099 Lt nuostolį. Iš finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013 m. matyti, kad įmonės turtas sumažėjo iki 54 988 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai išaugo iki 247 799 Lt, nuostoliai sumažėjo iki 22 258 Lt (t. 1, b. l. 36-45). Taigi, kaip teisingai savo skunde nurodė apeliantė, iš paminėtų duomenų darytina išvada, kad ginčo sandorio metu ieškovės finansinė padėtis nebuvo gera, tačiau ji vis tiek neatlygintinai prisiėmė trečiojo asmens S. J. 312 498,63 Lt dydžio skolinius įsipareigojimus ir tokiu būdu padidino savo kreditorių sąrašą bei skolinių įsipareigojimų jiems mastą.
  4. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbia laikytina aplinkybė, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi trečiajam asmeniui S. J. įmonei buvo iškelta bankroto byla ir nors ginčo sandorio sudarymo metu ši teismo nutartis nebuvo įsiteisėjusi, tačiau ieškovė turėjo ir galėjo suprasti, kad trečiojo asmens turtinė padėtis nėra gera, trečiojo asmens įkeisto turto gali nepakakti skoliniam įsipareigojimui padengti ir šią prievolę bus privesta įvykdyti ieškovė iš savo turto. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovės ir trečiojo asmens prievolė pagal minėtą sutartį yra ne solidari, o subsidiari. Tokią išvadą suponuoja CK 4.195 straipsnio 1 dalyje numatytas imperatyvas, kad įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu daiktu. Įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos. Ieškovė prisiimdama trečiojo asmens įsipareigojimus pagal paskolos sutartį turėjo įvertinti ne tik savo finansinę padėtį, bet ir tai, kad trečiajam asmeniui buvo inicijuota bankroto byla. Pažymėtina, kad šalys atskirsdamos į ieškovės reikalavimą laikėsi pozicijos, kad tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens vadovai buvo susijęs giminystės bei svainystės ryšiais, todėl savo veikloje glaudžiai bendradarbiavo. Teisėjų kolegija mano, kad šios aplinkybės tik patvirtinta faktą, jog ieškovei turėjo ir galėjo būti žinoma, kad trečiojo asmens finansinė padėtis nėra gera ir tokio sandorio sudarymas įmonei nebus naudingas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvada, kad minėti (ieškovės ir trečiojo asmens), taip pat šių įmonių kreditorių (ŽŪKB ,,Daujočių javai“, UAB ,,Rūtagra“) juridinių asmenų administracijos vadovų giminystės ryšiai leidžia šias įmones laikyti vienu ekonominiu vienetu, ir todėl esą ginčo sandoriu kreditorių interesai nebuvo pažeisti.
  5. Juridinis asmuo kaip civilinių teisinių santykių dalyvis ir juridinio asmens dalyvis (akcininkas, dalininkas ar pan.), taip pat juridinio asmens valdymo organas (vadovas) yra skirtingi civilinės teisės subjektai, turintys skirtingas teises, pareigas bei atsakomybės ribas (CK 2.33, 2.45, 2.50, 2.81, 2.87 straipsniai). Todėl ta aplinkybė, kad keletas juridinių asmenų yra tarpusavyje susiję per tuos pačius ar giminystės (svainystės) ryšiais saistomus dalyvius ar valdymo organus, neleidžia šių skirtingų juridinių asmenų vertinti kaip vieno turtinio vieneto ir dėl to jų tarpusavio sandorius, nepriklausomai nuo tokių sandorių teisėtumo, inter alia, jų naudingumo konkrečiam juridiniam asmeniui, vertinti kaip nepažeidžiančius konkretaus juridinio asmens teisių ar teisėtų interesų.
  6. Sandorio teisėtumas konkretaus juridinio asmens (šiuo atveju – ieškovės) atžvilgiu tuo aktualesnis, kuo prastesnė tokio juridinio asmens turtinė padėtis, nes įmonės turtinei padėčiai blogėjant, ima dominuoti ne įmonės dalyvių, bet jos kreditorių interesai, o šie kreditoriai (net jeigu jie ir susiję su tuo asmeniu, kurio atžvilgiu vertinamas sandoris) savo ruožtu taip pat gali turėti kreditorių, kurių interesai gali būti pažeidžiami per ieškovės kreditorių interesų pažeidimą. Taigi, sprendžiant, ar kreditorių interesai ginčijamu sandoriu yra pažeisti, aktualu ne šių juridinių asmenų (skolininko ir kreditoriaus) sąsajumas per jų dalyvius ar valdymo organus, o tai, ar konkretaus juridinio asmens interesai dėl sudaryto sandorio nukenčia.
  7. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytą aplinkybių visumą (sandorio neatlygintinumo faktą, įmonių finansinę padėtį), daro išvadą, kad ieškovė neatlygintinai perimdama trečiojo asmens įsipareigojimus atsakovei padidino ne tik įmonės kreditorių skaičių bet ir jų reikalavimų mastą, o tuo pačiu sumažino kiekvieno kreditoriaus galimybę patenkinti savo reikalavimus (atitinkamą jų proporciją) bankroto procese ir taip pažeidė kitų kreditorių interesus. Todėl pripažįstama nepagrįsta teismo išvada, kad neegzistuoja antroji actio Pauliana sąlyga. Nustačius, kad egzistuoja dvi pirmosios sąlygos ginčo sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, toliau šalių veiksmai vertintini kitų sąlygų kontekste.

16Dėl neprivalėjimo sudaryti Skolos perkėlimo sutartį

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimo sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti iki sutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas tik išimtiniais atvejais, konstatavus sandorio ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą skolininko siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013; 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015).
  2. Nei įstatymas, nei sutartis nenustatė ieškovės pareigos sudaryti Skolos perkėlimo sutartį. Nesant sutartyje ar įstatyme įtvirtino skolininko (įmonės) įsipareigojimo sudaryti tam tikrą sandorį, būtinybė pasirašyti tokią sutartį actio Pauliana instituto taikymo kontekste gali būti konstatuota tik jeigu įrodomos aplinkybės, kad tokiais veiksmais buvo siekiama sumažinti įmonės nemokumą ir taip atsiskaityti su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė sudarydama ginčo sandorį neatlygintinai sutiko perimti trečiojo asmens S. J. įmonės skolinius įsipareigojimus atsakovei KU ,,Žemdirbio gerovė“. Taigi ieškovė, kurios finansinė padėtis ginčo sandorio metu buvo bloga (žr. 42 punktą), tokiu būdu tik padidino savo kreditorių skaičių bei jų finansinių reikalavimų sumą, įrodymų, kad tokiu būdu ieškovė gavo finansinę naudą ar siekė sumažinti savo įsipareigojimus kreditoriams šalys nepateikė (CPK 12, 178 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad ieškovė prievolės sudaryti sandorį neturėjo.

17Dėl ieškovės ir atsakovės nesąžiningumo

  1. Byloje iš esmės nekyla abejonių, kad ieškovė žinojo tiek savo finansinės atskaitomybės duomenis, tiek informaciją apie pradelstus įsipareigojimus, bei tai, kad trečiasis asmuo, kurio prievolė buvo perimta, yra nemokus, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo abejoti, jog skolininkas (ieškovė) žinojo ir negalėjo nežinoti, kad ginčo sutartimi ji padidins savo kreditorių sąrašą, o garantijų, kad įkeisto turto pakaks reikalavimui užtikrinti nėra, ir taip bus pažeisti kitų kreditorių interesai.
  2. Savo ruožtu trečiasis asmuo laikomas nesąžiningu tuo atveju, jei įrodoma, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog sudarydamas sandorį su skolininku pažeis kitų skolininko kreditorių teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Pastebėtina, kad asmens pareiga veikti aktyviai ir domėtis kontrahento turtine padėtimi buvo pažymima ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 49 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).
  3. Nagrinėjamu atveju sprendžiant atsakovės KU ,,Žemdirbio gerovė“ sąžiningumo klausimą pažymėtina tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, trečiasis asmuo S. J. įmonė dar 2012 m. gegužės 30 d. kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo (t. 1, b. l. 46-50). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą įmonės valdymo organas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo raštu praneša kiekvienam kreditoriui apie tokio sprendimo priėmimą ir nusiunčia aktualius dokumentus. Ginčo, kad atsakovė restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje buvo trečiojo asmens kreditore nėra, todėl darytina išvada, kad ji buvo informuota apie minėto proceso iniciavimą, todėl jai turėjo būti žinoma, kad įmonės finansinė padėtis nėra gera. Taip pat pažymėtina ir tai, kad atsakovė galėjo ir turėjo pasidomėti ir ieškovės finansine padėtimi, kuri, kaip minėta anksčiau, ginčo sandorio sudarymo metu taip pat buvo sudėtinga. Atsakovė, būdama apdairiu ir rūpestingu verslo subjektu, turėjo suprasti, kad ginčo sandoris nėra naudingas ieškovei ir jo sudarymas gali pažeisti ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus, tačiau ji siekdama naudos sau – kaip galima didesnės prievolės pagal Paskolos sutartį įgyvendinimo, elgėsi nesąžiningai ir neįvertino aukščiau paminėtų reikšmingų faktinių aplinkybių.
  4. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes daro išvadą, kad laikytina įrodyta ir penktoji bei šeštoji actio Pauliana taikymo sąlygos.

18Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo

  1. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatą, šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą; šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Taigi, viena iš actio Pauliana patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu.
  2. Kai tokį ieškinį reiškia bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, jam šis terminas prasideda nuo dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie sandorį. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą administratorius apie sandorius sužino nuo dokumentų apie jų sudarymą gavimo dienos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių konkrečią datą, kada bankroto administratoriui buvo perduoti bendrovės dokumentai. Tačiau, kaip nustatyta pirmiau, bankroto byla ieškovei iškelta teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015 m. sausio 10 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teisme gautas 2015 m. rugsėjo 16 d., konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 6.66 straipsnio 3 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis).
  3. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovas įrodė actio Pauliana taikymo sąlygų visetą, todėl ginčo sandoris pripažintinas negaliojančiu bei spręstinas restitucijos taikymo klausimas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis, ).

19Dėl restitucijos taikymo

  1. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Pripažinus sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (lot. ab initio), spręstinas restitucijos taikymo klausimas (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).
  2. Pripažinus negaliojančia 2012 m. gruodžio 12 d. Skolos perkėlimo sutartį, kuria ieškovė UAB ,,Rūtagra energy“ perėmė S. J. įmonės visas pareigas ir teises pagal 2007 m. birželio 5 d. paskolos sutartį ir jos vėlesnius pakeitimus, atkuriama tarp šalių buvusi padėtis (status quo) iki ginčo sutarties sudarymo. Tai yra ieškovė pripažintina nesanti skolinga atsakovei pagal 2007 m. birželio 7 d. paskolos sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus, trečiasis asmuo bankrutavusi S. J. įmonė pripažintina trečiojo asmens UAB ,,LKU turto valdymas“, kuris perėmė iš atsakovės KU ,,Žemdirbio gerovė“ reikalavimo teisę pagal minėtą paskolos sutartį, skolininke. Kaip buvo minėta anksčiau, ieškovė 2012 m. gruodžio 12 d. Skolos perkėlimo sutartimi trečiojo asmens S. J. įmonės skolinius įsipareigojimus atsakovei KU ,,Žemdirbio gerovė“ pagal 2007 m. birželio 5 d. paskolos sutartį perėmė neatlygintinai, tuo tarpu įrodymų, kad ieškovė bent dalį minėta sutartimi prisiimtų įsipareigojimų būtų įvykdžiusi, nepateikė, todėl pagrindo taikyti restituciją nei natūra nei piniginiu ekvivalentu nėra. Taip pat pažymėtina ir tai, kad ieškovės prašomas restitucijos būdas – išbraukti UAB ,,LKU Turto valdymas“ iš jos kreditorių sąrašo bei ieškovės išbraukimas iš S. J. įmonės kreditorių sąrašo negali būti tenkinamas, kadangi kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo klausimas yra minėtų įmonių bankroto bylas nagrinėjančių teismų prerogatyva (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).

20Dėl procesinės bylos baigties

  1. Aukščiau išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio nuostatas, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir padarė nepagrįstą išvadą, kad neegzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas – ieškinys tenkinamas, ieškovės BUAB ,,Rūtagra energy“ ir atsakovės KU ,,Žemdirbio gerovė“ 2012 m. gruodžio 12 d. Skolos perkėlimo sutartis Nr. 1 pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 6.66 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas priima naują teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
  2. Kadangi ieškovės ieškinys bei apeliacinis skundas patenkintas visiškai, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 871,20 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei pateikė jas patvirtinančius įrodymus (t. 3, b. l. 8-11). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), šias išlaidas priteisia ieškovei iš atsakovės. Įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė.
  3. Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą mokėjimo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, o kiti asmenys (taigi, ir atsakovė) tuo pačiu pagrindu atleidžiami nuo žyminio mokesčio už apeliacinius ir kasacinius skundus. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės. Byloje mokėtinas žyminis mokestis už ieškinį yra 2 180 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 2 180 Eur žyminio mokesčio, tuo tarpu žyminis mokestis už apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo atleista ne tik ieškovė (bankrutuojanti įmonė), bet ir kiti asmenys, nepriteisiamas.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

23Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

24Ieškinį patenkinti visiškai.

25Pripažinti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Rūtagra energy“ ir atsakovės kredito unijos ,,Žemdirbio gerovė“ 2012 m. gruodžio 12 d. skolos perkėlimo sutartį Nr. 1 negaliojančia ab initio.

26Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Rūtagra energy“ (j. a. k. 302514754) iš atsakovės kredito unijos ,,Žemdirbio gerovė“ (j. a. k. 112043462) 871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

27Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovės kredito unijos ,,Žemdirbio gerovė“ (j. a. k. 112043462) 2 180 Eur (du tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt eurų) žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
      5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6.
            7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8.
                  9.
                1. Teismas teisingai įvertino aplinkybes, kad ieškovės ir kreditorių... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11.
                  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 12. Dėl nuginčijamo sandorio patvirtinimo ir teismo nutarties, kuria patvirtintas... 13. Dėl CK 6.66 straipsnyje įtvirtino actio Pauliana instituto taikymo 14. Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės
                      15. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo
                      1. Kasacinio... 16. Dėl neprivalėjimo sudaryti Skolos perkėlimo sutartį
                          17. Dėl ieškovės ir atsakovės nesąžiningumo
                            18. Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo
                              19. Dėl restitucijos taikymo
                              1. Vadovaujantis CK 6.66... 20. Dėl procesinės bylos baigties
                                1. Aukščiau... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
                                  1. CPK 93... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir... 24. Ieškinį patenkinti visiškai.... 25. Pripažinti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 26. Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Rūtagra... 27. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie...