Byla e3K-3-51-695/2017

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės kredito unijos „Taupkasė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,MC Wealth Management“ ieškinį atsakovei kredito unijai „Taupkasė“ dėl sėkmės mokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo, bei ieškovės kredito unijos „Taupkasė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,MC Wealth Management“ dėl investavimo paslaugų sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo; išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių investavimo paslaugų sutarties sąlygos, kurioje nustatyta teisė gauti sėkmės mokestį už suteiktas finansų patarėjo paslaugas, pripažinimą negaliojančia kaip sudarytos suklydus ir prieštaraujančios viešajai tvarkai.
  2. Ieškovė UAB ,,MC Wealth Management“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės kredito unijos „Taupkasė“ 103 195,72 Eur skolą, 10 178,21 Eur delspinigius, 8,05 proc. metines palūkanas.
  3. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2013 m. vasario 19 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį (Nr. MCWM-02-20130219-0041) (toliau – Sutartis) bei papildomą susitarimą prie jos (toliau – Papildomas susitarimas), kuria ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei investavimo bei papildomas paslaugas, o atsakovė – už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Atsakovė 2014 m. sausio 7 d. pranešimu informavo, kad nuo 2014 m. balandžio 14 d. vienašališkai nutraukia Sutartį. Ieškovė už suteiktas paslaugas 2014 m. balandžio 15 d. išrašė 108 486,43 Eur PVM sąskaitą–faktūrą (serija MCWM Nr. 20140415-0366). Atsakovė apmokėjo tik dalį sąskaitoje nurodyto užmokesčio už suteiktas paslaugas ir liko neapmokėjusi 103 195,72 Eur.
  4. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi, išnagrinėjusi ieškovės UAB ,,MC Wealth Management“ prašymą dėl civilinių bylų sujungimo, nutarė prie šios civilinės bylos prijungti civilinę bylą Nr. e2A-803-XX/2016 su ieškovės kredito unijos „Taupkasė“ apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1477-619/2016 pagal ieškovės kredito unijos „Taupkasė“ ieškinį atsakovei UAB ,,MC Wealth Management“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas.
  5. Prijungtoje civilinėje byloje ieškovė kredito unija „Taupkasė“, pareiškusi ieškinį Vilniaus apygardos teismui, prašė pripažinti negaliojančiomis 2013 m. vasario 19 d. Paslaugų teikimo sutarties (Nr. MCWM-02-20130219-0041) papildomo susitarimo Nr. 1 1 punkte nustatytas sąlygas nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės UAB ,,MC Wealth Management“ 115 017,29 Eur, 7581,69 Eur palūkanų, procesines palūkanas (6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos).
  6. 2013 m. vasario 19 d. Papildomu susitarimu Nr. 1 prie Sutarties (1 priedas) susitarta, kad sėkmės mokestis bus skaičiuojamas pagal jame nurodytą formulę (toliau – ir Formulė) ir bus mokamas kiekvienų kalendorinių metų pradžioje už praėjusius kalendorinius metus ir kad kitos Sutarties ir paslaugų apmokėjimo tvarkos nuostatos lieka nepakitusios (Papildomo susitarimo 1, 3 punktai).
  7. Ieškovė kredito unija „Taupkasė“ nesutinka su sėkmės mokesčio skaičiavimu, teigia, kad sudarant sutartį ji buvo suklaidinta dėl mokesčio Formulės turinio ir šis suklydimas laikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą Formulę pripažinti negaliojančia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnis). Kredito unija tikėjosi, kad apskaičiuojant Formulėje naudojamą kintamąjį P kaip vertės padidėjimas nebus skaičiuojamos už įsigytas obligacijas sumokėtos palūkanos, kurių sumokėjimas nuo atsakovės pastangų ir investicinių sprendimų visiškai nepriklausė, taip pat tikėjosi, kad Formulėje naudojamas kintamasis X bus apskaičiuojamas remiantis palūkanų norma, kurią realiai ieškovė sumokėjo savo indėlininkams.
  8. Kredito unija teigė, kad pagal Formulę apskaičiuotas sėkmės mokestis yra nepagrįstai didelis ir dėl to prieštarauja sąžiningos verslo praktikos reikalavimams, yra nesuderinamas su kredito unijos pajininkų interesais ir keliantis grėsmę tvariai unijos veiklai, todėl sąlyga dėl sėkmės mokesčio pripažintina negaliojančia pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, nes atsakovės nurodyta sėkmės mokesčio suma yra itin didelė ir neadekvati įdėtam darbui. Kredito unija prašė pripažinti negaliojančia Sutarties sąlygą dėl sėkmės mokesčio ir pagal CK 1.90 straipsnį, nes teigė suklydusi dėl pagal Formulę apskaičiuoto sėkmės mokesčio, mat žinodama, kad atsakovė sėkmės mokesčiui apskaičiuoti pasirinks visai kitus metodus, nebūtų sutikusi su tokios Formulės nustatymu.
  9. Dėl nurodytų priežasčių kredito unija „Taupkasė“ prašė teismo pripažinti negaliojančia sutarties sąlygą pagal CK 1.81, 1.90 straipsnius bei taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę grąžinti jai sumokėtus 115 017,29 Eur (CK 1.90 straipsnio 3 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis).

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 2 d. preliminariu sprendimu ieškovės UAB ,,MC Wealth Management“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei UAB ,,MC Wealth Management“ iš atsakovės kredito unijos „Taupkasė“ 103 195,72 Eur skolą, 10 178,21 Eur delspinigių, 8,05 proc. metinių palūkanų.
  2. Atsakovė kredito unija „Taupkasė“ prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad per visą Sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė jai suteikė tik Sutarties 1.1.1. punkte aptartas investicines paslaugas, jokios papildomos paslaugos, nurodytos Sutarties 1.1.2. punkte, nebuvo teikiamos, todėl nepagrįstai reikalauja mokesčio už jas abi.
  3. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 30 d. galutiniu sprendimu Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
  4. Teismas nustatė, kad šalys 2013 m. vasario 19 d. pasirašė paslaugų teikimo sutartį bei papildomą susitarimą Nr. 1, kuriais susitarė, kad ieškovė teiks atsakovei investicines paslaugas, būtent: investavimo rekomendacijas atsakovei, atsakovės pavedimų dėl finansinių priemonių priėmimą ir perdavimą bei papildomas paslaugas – atsakovės konsultavimą kapitalo struktūros, verslo strategijos ir kitais su tuo susijusiais klausimais, teiks patarimus ir paslaugas, susijusias su įmonių reorganizavimu ir įsigijimu, atliekant investicinius tyrimus, finansines analizes ar kitas bendro pobūdžio rekomendacijas, susijusias su sandoriais dėl finansinių priemonių, teiks su finansinių priemonių platinimu susijusias paslaugas; atitinkamai atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas (Sutarties 1.1 punktas).
  5. 2014 m. sausio 7 d. pranešimu atsakovė nuo 2014 m. balandžio 14 d. vienašališkai nutraukė Sutartį, Sutarties pagrindu ieškovė 2014 m. balandžio 15 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta 108 486,43 Eur mokėtina suma, atsakovė sumokėjo dalį sąskaitoje nurodytos sumos ir liko skolinga 103 195,73 Eur.
  6. Konsultavimo mokestis, remiantis Sutartimi, turėjo būti mokamas tik už ieškovės Sutarties 1.1.1 punkte nustatytas investicines paslaugas, jis skaičiuojamas nuo vidutinės kliento investicinio portfelio vertės per ataskaitinį laikotarpį (Sutarties 1.1.1 punkte nustatytos investicinės paslaugos – tai yra investavimo rekomendacijos Klientui, Kliento pavedimų dėl finansinių priemonių priėmimas ir perdavimas).
  7. Už papildomas paslaugas, remiantis Sutartimi bei jos neatskiriama dalimi Paslaugų kainynu ir apmokėjimo tvarka, atsakovė ieškovei turėjo mokėti papildomą šalių sutartą mokestį (sėkmės mokestį). Pagal Sutartį papildomos paslaugos yra vertybinių popierių prekybos ir operacijų paslaugos, kitos paslaugos (teisinių, mokesčių konsultacijų ir pan.).
  8. Teismo vertinimu, šalių susitarimuose įtvirtinta sėkmės mokesčio formulė nebuvo vienašališkai nustatyta ieškovės, nes ieškovė ir atsakovė, sudarydamos Sutartį, tą pačią dieną pasirašė ir papildomą susitarimą prie Sutarties Nr. 1, kuriame aiškiai susitarė ir apsibrėžė, pagal kokią formulę bus skaičiuojamas atsakovės ieškovei mokėtinas sėkmės mokestis, taip pat minėtame susitarime ieškovė ir atsakovė aiškiai apsibrėžė kiekvieną sėkmės mokesčio formulės dėmenį, nurodė, kaip jis turėtų būti suprantamas ir ką jis reiškia.
  9. Teismo vertinimu, ieškovės paaiškinimuose detaliai nurodomas sėkmės mokesčio apskaičiavimo būdas ir metodika pagrindžia ieškinio reikalavimą priteisti pagrindinę skolą, o atsakovė savo prieštaravimuose iš esmės nepateikia jokių argumentų, kodėl sėkmės mokestis už 2014 metus ieškovės apskaičiuotas neteisingai.
  10. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta pagrindų mažinti priteistinų netesybų dydį. Teismas įvertino, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių (Paslaugų kainyne ir apmokėjimo tvarkoje nustatyta, kad finansų patarėjas gali už bet kokias neapmokėtas sumas savo nuožiūra skaičiuoti klientui 20 proc. metinių palūkanų dydžio delspinigius), jų pobūdį (abi sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas).
  11. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 18 d. sprendimu ieškovės kredito unijos „Taupkasė“ ieškinį atsakovei UAB ,,MC Wealth Management“ dėl Sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmetė.
  12. Teismas nustatė, kad Sutarties 9.1 punktas, Paslaugų kainynas ir apmokėjimo tvarka pasirinktam mokėjimo variantui „C“ nustatė, kad bus mokama: a) 0,5 proc. dydžio periodinio konsultavimo mokestis (bet ne mažiau nei 1200 Lt (347,54 Eur) per mėnesį) ir b) 20 proc. dydžio sėkmės mokestis. Sudarydamos Sutartį, šalys 2013 m. vasario 19 d. Papildomu susitarimu Nr. 1 prie Sutarties (1 priedas) susitarė, kad sėkmės mokestis bus skaičiuojamas pagal formulę S = max (0; 0,20 x (P-PKM-K-X)), kur: S – sėkmės mokestis; P – investuojamo turto vertės padidėjimas; PKM – ataskaitiniu laikotarpiu finansų patarėjui sumokėtas ir priklausantis sumokėti periodinio konsultavimo mokestis; K – investavimo priemonių sandorių komisiniai ir kiti mokesčiai finansų tarpininkams; X – neapmokestinamasis vertės padidėjimas, kuris lygus indėlininkams mokėtina 12 mėn. indėlio palūkanų norma.
  13. Šalys ginčijasi dėl sėkmės mokesčio apskaičiavimo pagal Formulę, nes ieškovė nurodė, kad ji kitaip nei atsakovė supranta Formulėje naudojamą kintamąjį P ir jo apskaičiavimo būdą. Ieškovė teigė, kad Sutartyje UAB ,,MC Wealth Management“ nenurodė, apskaičiuojant sėkmės mokesčio dedamosios dalies P reikšmę, termino ,,investuojamo turto rinkos vertės padidėjimas“ tikrosios prasmės (kad investuojamo turto vertės padidėjimu bus laikomos ir vyriausybių obligacijų palūkanos). Ieškovė sumokėjo 2013 m. patikslintą 328 208,11 Lt (95 055,64 Eur) (be PVM) atsakovės sėkmės mokesčio sumą, bet ji pati teigė, kad nesutiko su mokesčio dydžiu (jo apskaičiavimo metodika). 2014 m. balandžio 15 d. atsakovė išrašė ieškovei sąskaitą, pagal kurią pareikalavo sumokėti 294 474,54 Lt (85 285,72 Eur) (be PVM) sėkmės mokestį už 2014 m.
  14. Teismas atkreipė dėmesį, kad šalys pasirašė vėlesnius 2014 m. birželio 13 d. Paslaugų teikimo sutartį (Nr. MCWM-02-20140613-0050) bei papildomą susitarimą Nr. 1 prie minėtos sutarties. Nurodyti sandoriai yra ginčijami Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-1377-129/2016, kur yra pareikštas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 2014 m. birželio 13 d. sutarties pripažinimo nesudaryta.
  15. CK 1.90 straipsnyje įtvirtinta galimybė sandorį pripažinti negaliojančiu iš esmės suklydus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).
  16. Teismas, vertindamas ieškovės nurodytas suklydimo dėl atsakovės veiksmų aplinkybes, pažymėjo tai, kad abi sandorio šalys yra savo srities profesionalės, veikiančios finansų rinkoje.
  17. Paslaugų teikimo sutarties dalies Kliento patvirtinimai 15.1.6 punkte nurodoma, kad klientas iš anksto susipažino su finansų patarėjo jam prieš Sutarties sudarymą pateikta informacija; 15.1.7 punkte – kad klientas susipažino su Sutartimi, jam jos sąlygos yra aiškios, jis jas pripažįsta sąžiningomis ir nepažeidžiančiomis jo teisių bei išreiškiančiomis tikrąją jo valią. Todėl ieškovės argumentai, kad Sutarties sąlygas pasiūlė ir Sutarties projektą parengė atsakovė, nėra laikytini teisiškai pagrįstais, nes ieškovė turėjo galimybę susipažinti su prieš Sutarties sudarymą jai pateikta informacija, reikšminga sutarties pasirašymui.
  18. Teismo vertinimu, kaip matyti iš nurodytos Papildomame susitarime pateiktos sėkmės mokesčio formulės, kiekvienas sėkmės mokesčio formulės dėmuo Papildomame susitarime yra apibrėžtas ir paaiškintas, todėl negalima daryti išvados, kad ieškovė, kuri yra finansų srities profesionalė, buvo suklaidinta dėl mokesčio skaičiuotės. Sutartis atitiko ieškovės tikslus ir finansinius interesus. Ieškovė vėliau, po sutarties pasirašymo, manydama, kad jai nėra aiškus Sutarties Formulės turinys, galėjo kreiptis į atsakovę, kad tokie duomenys jai būtų paaiškinti. Ieškovė sutartį vykdė.
  19. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnis nustato, kad finansų maklerio įmonė, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais. Informacija apie pavedimo vykdymo išlaidas ieškovei buvo atskleista tinkamai, nurodant Formulės sudedamąsias dalis bei jų paaiškinimus.
  20. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CK 1.90 ir 1.80 straipsniais, pripažinti negaliojančia Sutarties Papildomo susitarimo Nr. 1 1 punkto nustatytą sąlygą.
  21. Teismo vertinimu, ginčijama Sutarties sąlyga negali būti pripažinta negaliojančia ir pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį. CK 1.81 straipsnyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
  22. Pagal CK 1.81 straipsnio prasmę, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003).
  23. Teismo vertinimu, sandorio laisva valia ir nepažeidžiant viešosios teisės reikalavimų sudarymas privačių pelno siekiančių juridinių asmenų, dėl kurio vieno sandoris neatitinka pastarojo finansinių interesų (ne valios), reiškia tokių asmenų ginčą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Nenustatyta, kad ginčijamos sąlygos sudarymu būtų buvusi padaryta kokia nors žala šalims, valstybei ar atskiriems visuomenės nariams. Vien iš investicijų realizuotas pelnas ieškovei sudarė 865 195 Eur (2013 m. duomenys). Įrodymų, kad atsakovė, sudarydama sandorį, siekė pažeisti ar pažeidė viešąją tvarką ar gerą moralę, nepateikta.
  24. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos banko atliktas atsakovės veiklos tyrimas bei priimtas sprendimas yra susijęs su atsakovės paslaugų teikimu neprofesionaliesiems investuotojams, o ieškovė šiuo atveju yra profesionalus ir lygiavertis sutarties subjektas. Lietuvos bankas pateiktoje išvadoje pripažįsta, kad tokia sėkmės mokesčio formulė praktikoje taikoma už investicijų ar investicinių fondų valdymą, abejoja dėl nagrinėjamo sėkmės mokesčio kainodaros modelio taikymo už ieškovei teiktas investavimo paslaugas, tačiau, teismo vertinimu, ieškovės nurodytos ir teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti sutarties sąlygą negaliojančia pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį.
  25. Netenkinus kredito unijos „Taupkasė“ apeliacinių skundų Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi palikti nepakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. galutinis sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimas.
  26. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. birželio 13 d. gautas kredito unijos „Taupkasė“ prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla pagal jos ieškinį atsakovei UAB ,,MC Wealth Management“ dėl sėkmės mokesčio sumažinimo ir iki Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1377-129/2016 dėl šalių 2014 m. birželio 13 d. paslaugų teikimo sutarties pripažinimo nesudaryta, išnagrinėjimo.
  27. Šioje civilinėje byloje sprendžiama dėl šalių 2013 m. vasario 19 d. Paslaugų teikimo sutarties Papildomo susitarimo Nr. 1 1 punkto sąlygos galiojimo ir pagal ją apskaičiuoto sėkmės mokesčio pagrįstumo ir teisėtumo, tuo tarpu kredito unijos nurodytoje ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas kitos šalių sutarties – 2014 m. birželio 13 d. – galiojimo klausimas. Nurodytoje byloje sprendžiamas klausimas nagrinėjamai bylai nėra tiek teisine ar faktine reikšme svarbus, kad ši byla negalėtų būti tinkamai išnagrinėta.
  28. Dėl prašymo stabdyti bylą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei UAB ,,MC Wealth Management“ dėl sėkmės mokesčio sumažinimo teismas nurodė, kad toje byloje dar nėra priimtas gautas 2016 m. birželio 13 d. ieškinys, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d., birželio 22 d. nutartimis nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus. Nurodyta byla nėra kliūtis nagrinėti esamą bylą, todėl teismas nesustabdė bylos nagrinėjimo.
  29. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti kaip pavėluotai pateiktus kredito unijos 2012, 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentus. Šie įrodymai galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui šiam nagrinėjant ieškinį dėl skolos priteisimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis).
  30. Dėl Papildomo susitarimo sąlygos pripažinimo negaliojančia pagal CK 1.90 straipsnį teismas nurodė, kad Sutarties 2.4. punktu kredito unija patvirtino, jog yra profesionali investuotoja. Ji teikia finansines paslaugas, todėl jai galėjo ir turėjo būti suprantami atskirų rūšių sandorių sudarymo ypatumai, jų rizikingumas, iš Sutarties, sudarytos neišsiaiškinus visų abejones keliančių sąlygų, galinčios atsirasti pasekmės.
  31. Sėkmės mokesčio Formulėje naudojamas investuojamo turto vertės padidėjimas (Formulės dedamoji P) reiškė investuojamo turto vertės padidėjimo faktą (nepaisant palūkanų užtikrintumo, jų dydžio stabilumo ar kitų aplinkybių). Dėl dedamosios X reikšmės sėkmės mokesčio skaičiavimo formulėje kredito unija nurodė, kad ji tikėjosi, jog Formulėje naudojamas kintamasis X bus apskaičiuojamas remiantis palūkanų norma, kurią realiai ieškovė sumokėjo savo indėlininkams. Tačiau susitarimo Nr. 1 prie Sutarties 1 punkte dedamosios X reikšmė apibrėžiama kaip neapmokestinamasis vertės padidėjimas, kuris lygus indėlininkams mokėtinai 12 mėn. indėlio palūkanų normai.
  32. Jeigu tikroji šalių valia būtų buvusi susitarti dėl šios dedamosios reikšmės kaip realiai indėlininkams išmokėtos palūkanų normos, viena vertus, nebuvo kliūčių taip ir nurodyti susitarime, kita vertus, prieš pasirašydamos sutartį šalys galėjo išsiaiškinti bei suderinti joms abiem priimtiną vartojamos sąvokos prasmę.
  33. Byloje nėra įrodymų, kad ne tik prieš sudarant Sutartį, bet net ir pradiniame jos vykdymo etape, kredito unijai būtų kilę neaiškumų dėl Formulės dedamosios aiškinimo ir kad UAB ,,MC Wealth Management“ būtų atsisakiusi ar vengusi pateikti detalesnį išaiškinimą ar slėpusi minėtos sąlygos tikrąją reikšmę.
  34. Ginčas dėl Sutarties sąlygos turinio iškilo jau Sutartį iš dalies įvykdžius (sumokėjus sėkmės mokestį už 2013 m.), tai patvirtina, kad ši Sutarties sąlyga šalims buvo aiški, suprantama ir abiejų Sutarties šalių pripažįstama bei vykdoma, o šalies suklydimo dėl nepakankamo atidumo, rūpestingumo bei apdairumo reikalavimų nepaisymo rizika tenka pačiai šaliai ir nedaro tos Sutarties sąlygos negaliojančios CK 1.90 straipsnio prasme.
  35. Dėl Papildomo susitarimo sąlygos pripažinimo negaliojančia pagal CK 1.81 straipsnį teismas nurodė, kad nė viename finansų patarėjo veiklą reglamentuojančiame teisės akte nenurodytas draudimas jam sudaryti su klientais atlygintines sutartis, taip pat ir susitarti dėl sėkmės mokesčio net ir tuo atveju, kai šalys yra susitarusios dėl periodinių mokėjimų už paslaugas. Lietuvos bankas savo išvadoje taip pat nurodė, kad finansų rinką reglamentuojantys teisės aktai nenustato specialių reikalavimų, kurių privalėtų laikytis finansų patarėjo įmonė, pasirinkdama tam tikrą investicinių paslaugų teikimo kainodaros modelį ir taikydama jį savo veiklos praktikoje.
  36. Kredito unija „Taupkasė“ nepateikė įrodymų, kad UAB ,,MC Wealth Management“ suteikė netinkamas paslaugas ar kad jos konsultacijos atnešė kredito unijai nuostolių. Nėra įrodymų, kad ginčo sąlyga prieštarauja viešajai tvarkai, todėl nėra pagrindo pagal CK 1.81 straipsnį Sutarties sąlygą pripažinti negaliojančia.
  37. Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas vertino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą kaip pagrįstą ir teisėtą.
  38. Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. galutinio sprendimo, kuriuo priteistas sėkmės mokestis, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tai, jog kredito unija teigė kitaip supratusi Sutarties nuostatas, jos neatleidžia nuo pareigos vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
  39. Šalių teisė susitarti dėl netesybų (delspinigių) ir jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Byloje nenustatyta pagrindo mažinti netesybų, jos nėra neprotingai didelės.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu kasatorė kredito unija „Taupkasė“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. galutinį sprendimą bei priimti naują sprendimą: UAB ,,MC Wealth Management“ ieškinį dėl sėkmės mokesčio priteisimo atmesti, o kredito unijos „Taupkasė“ ieškinį tenkinti ir pripažinti negaliojančia 2013 m. vasario 19 d. Paslaugų teikimo sutarties papildomo susitarimo Nr. 1 1 (pirmą) sąlygą nuo Sutarties sudarymo momento ir taikyti restituciją – priteisti iš UAB „MC Wealth Management“ kredito unijos „Taupkasė“ naudai jos sumokėtą 115 017,29 Eur sėkmės mokesčio sumą, 7581,69 Eur palūkanų ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas sėkmės mokesčio sutartinę sąlygą, nevertino tikrosios šalių valios, kaip to reikalauja CK 6.193 straipsnis. Aiškindamas CK 6.193 straipsnyje išdėstytą reglamentavimą, kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; kt.).
    2. Tikrąją šalių valią teismas galėjo išsiaiškinti pagal įprastinę rinkos praktiką (papročius), t. y. faktą, kad sėkmės mokestis tokiais atvejais visada skaičiuojamas nuo finansinių priemonių rinkos vertės prieaugio, tai savo išvadoje patvirtino ir Lietuvos bankas.
    3. Teismas nepagrįstai nevertino ir kredito unijos finansinių galimybių mokėti tokio dydžio sėkmės mokestį, nors byloje buvo pabrėžta ir įrodyta, kad tokio dydžio sėkmės mokestis, kokį skaičiuoja UAB „MC Wealth Management“, sumažina visą unijos pelną. Už 2013 m. sumokėjusi UAB „MC Wealth Management“ reikalautą 328 208 Lt (95 055,61 Eur) sėkmės mokestį, kredito unija „Taupkasė“ patyrė 187 232 Lt (54 226,14 Eur) grynąjį nuostolį. Kredito unijos „Taupkasė“ finansinės atskaitomybės dokumentų duomenys akivaizdžiai rodo, kad jei sėkmės mokestis būtų skaičiuojamas pagal rinkoje įprastą supratimą, būtų gauta apie 100 000 Lt (28 962 Eur) grynojo pelno (sumokėjus pelno mokestį). Žinodama, kaip formulę interpretuos paslaugų teikėjas, kredito unija niekada nebūtų sutikusi sudaryti sutarties. Tačiau teismai šioje byloje tikrosios valios aplinkybių netyrė, o tenkinosi vien tik lingvistiniu sutarties interpretavimu.
    4. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties salygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šiuo atveju teismas pažeidė šią taisyklę ir ginčo sąlygą aiškino priešingai, t. y. būtent neaiškią sąlygą pasiūliusios UAB „MC Wealth Management“ naudai. Apeliacinės instancijos teismas taikė tik lingvistinį sutarties aiškinimo metodą, nors šiuo atveju privalėjo taikyti ir lyginamąjį, ekonominį, loginį bei sisteminį metodus, nes Sutarties aiškinimas tik lingvistiniu būdu akivaizdžiai pažeidžia interesų pusiausvyrą, o ekonomiškai (matematiškai) yra absoliučiai nelogiškas. Sutartį aiškinant Lietuvos apeliacinio teismo nurodytu lingvistiniu būdu, išeina, kad UAB „MC Wealth Management“ neprisiimdama jokios rizikos dėl investicijų grąžos, visais atvejais (nepaisant to, kiek kredito unijai yra pelningas sandoris) įgyja teisę gauti sėkmės mokestį, skaičiuojamą nuo obligacijų palūkanų. Toks Sutarties aiškinimas įpareigotų uniją mokėti sėkmės mokestį net ir tuo atveju, kai atsakovės rekomendacijos nepasiekia rinkos vidurkio grąžos ar apskritai yra gaunamas tik minimalus pelnas, o tai savaime jau yra laikoma nuostolingu rezultatu lyginant su rinkos vidurkiu ir tokiu atveju nėra absoliučiai jokios sėkmės.
    5. Teismas visiškai nevertino fakto, kad Sutarties 3.1 punktas gana aiškiai nustatė, kas yra laikoma investuojamu turtu: tai kliento lėšos, skirtos indėliams kredito įstaigose ir (ar) gautos už investavimo priemonių pardavimą. Sutarties 10.2 punkte, nustatant kaip apskaičiuojama investuojamo turto vertė, nurodoma, kad tai daroma pagal rinkos kainą arba pagal pardavimo kainą. Taigi, Sutartis nenustatė, kad obligacijų palūkanos yra investuojamas turtas, o nustatė, kad juo laikoma investuoti skirta pradinė suma ir pajamos, gautos pardavus finansines priemones.
    6. Lingvistine prasme pagal Sutartį „investuojamas turtas“ nėra tapatus „investuotam turtui“, t. y. lingvistiškai „investuojamas“ reiškia būtent tą sumą, kuri yra skirta investuoti (investuojama) laikotarpio pradžioje, t. y. obligacijos kaina. Sutarties sėkmės mokesčio formulėje nėra nurodyta, kad į sėkmės mokesčio bazę gali būti įtraukiamos ir palūkanos, gautos už obligacijas. Tad vertinant pažodžiui (lingvistiškai), akivaizdu, kad obligacijų palūkanos nėra „investuojamas turtas“.
    7. Teismai neteisėtai suabsoliutino kredito unijos „Taupkasė“, kaip profesionalios investuotojos, statusą, bet nevertino pagal FPRĮ atsakovės kaip profesionalios finansų patarėjos statuso ir jo įtakos sandorio sudarymui. Lietuvos banko valdybos 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 03-264 patvirtintos Finansų patarėjo įmonių licencijų išdavimo ir panaikinimo bei veiklos organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo taisyklės nustato reikalavimus, kad finansų patarėjo įmonė privalo klientams ir potencialiems klientams pateikti informaciją apie visus ryšius ir aplinkybes, kurios pagrįstai gali sumažinti investavimo rekomendacijos objektyvumą (58.3 punktas), mokėjimo už paslaugas tvarką, metodiką, aiškiai nurodant, kaip finansų patarėjo įmonės atlygį lemia rekomenduojami įsigyti produktai (finansinės priemonės, draudimo sutartys ir pan.) (58.4 punktas). FPRĮ 22 straipsnis bei Finansų maklerių asociacijos etikos kodekso 5 straipsnis nustato, kad prieš teikdamas paslaugą paslaugų teikėjas privalėjo deramai supažindinti kredito uniją su visomis už teikiamą paslaugą mokamų mokesčių, rinkliavų, mokėjimų ir pan. rūšimis, įkainiais bei jų skaičiavimu.
    8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014, įvertinęs 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (MiFID) 19 straipsnio 1 dalies ir FPRĮ 22 straipsnio 1 dalies normų turinį bei jų tarpusavio santykį, sprendė, kad šiose normose įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja dvi bendrojo pobūdžio finansų tarpininko pareigas, taikytinas taip pat ir teikiant investavimo rekomendacijas: profesinio rūpestingumo pareigą ir lojalumo pareigą. Šios pareigos egzistavimą patvirtina ir privatinės teisės normos, reglamentuojančios atsakovės pareigas elgtis rūpestingai ir sąžiningai tiek sutartiniuose (CK 6.200 straipsnis), tiek nesutartiniuose santykiuose (CK 1.5, CK 6.263 straipsniai). Aplinkybė, kad kredito unija „Taupkasė“ įgijo profesionaliojo investuotojo statusą vien dėl to, kad yra kredito unija, nesuteikė teisės finansų patarėjai UAB „MC Wealth Management“ veikti nerūpestingai, neatskleisti mokėjimo už paslaugas metodikos ir nenurodyti, kaip finansų patarėjo atlygį lemia obligacijų palūkanos. Teismai neatsižvelgė į tai, kad kredito unija „Taupkasė“ veiklą pradėjo tik 2012 m. ir iki 2013 m. vasario 19 d. sutarties pasirašymo buvo įsigijusi tik labai nedidelį kiekį obligacijų. Siekdama turėti profesionalų patarėją, ji pasamdė UAB „MC Wealth Management“.
    9. Sėkmės mokestis turi būti skaičiuojamas nuo sumos, kurią kredito unija „Taupkasė“ uždirbo pagal UAB „MC Wealth Management“ rekomendacijas pigiau pirkdama ir brangiau parduodama obligacijas, t. y. nuo obligacijų vertės prieaugio. Obligacijų palūkanos yra fiksuota suma, kurios gavimas yra garantuotas dar prieš įsigyjant obligaciją, todėl obligacijų palūkanos negali būti sėkmės mokesčio objektas, nes jų gavimas nėra finansų patarėjo veiklos rezultatas. Sėkmės mokestis yra atlyginimas už riziką. Šiuo atveju UAB „MC Wealth Management“ neprisiėmė rizikos, bet už rekomendacijas visais atvejais gaudavo pakankamai didelį fiksuotą mokestį, nepriklausantį nuo investicijų sėkmės.
    10. Vertybinių popierių komisija 2010 m. apžvalgoje „Sėkmės mokesčio taikymo praktika investiciniuose fonduose bei šio mokesčio privalumai bei trūkumai“ neigiamai pasisako apie Lietuvoje įsteigtų fondų tokius kainodaros principus, kai sėkmės mokesčiai pagal sutartis privalo būti mokami netaikant lyginamųjų indeksų ir nepriklausomai nuo paslaugų teikėjų pastangų. Šioje byloje teismai netyrė fakto, kad investicijų rezultatas nebuvo didesnis nei rinkos vidurkis, o atsakovės pastangos taip pat nebuvo ypatingos, nes investicinių produktų, kuriuos galėjo pirkti kredito unija „Taupkasė“, pasirinkimas buvo apribotas įstatymo (Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 4 straipsnio 7 dalis).
    11. Kredito unijos „Taupkasė“ portfelio pajamingumas nuo sutarties pasirašymo dienos 2013 m. vasario 28 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 6,1 proc. arba 1 967 450 Lt (569 812,90 Eur) (įskaičiuojant obligacijų palūkanas), o vidutinis Europos vyriausybių vertybinių popierių indeksas EU10TR, kuris atvaizduoja 1–10 m. trukmės vertybinius popierius ir parodo bendrą grąžą ir kuriuo remiantis galima apskaičiuoti pelningumą, rodo, kad per laikotarpį nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. indeksas sugeneravo 6,59 proc. prieaugio. Taigi uždirbta mažiau negu rinkos vidurkis. Kredito unija „Taupkasė“ verčiama susimokėti net ne už bendrą rinkos judėjimą, o už trečiųjų asmenų (obligacijų emitentų) obligacijų savininkams dar prieš obligacijų platinimą prisiimtą standartinę prievolę mokėti palūkanas obligacijų pirkėjams. Nepagrįstai netyrę šių faktų teismai neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės.
    12. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai aiškino finansų įstaigų priežiūrą atliekančios institucijos Lietuvos banko pateiktą išvadą ir išsamų ginčo Sutarties sąlygos vertinimą. Anot Lietuvos banko, tokio pobūdžio kainodara, kokią taikė UAB „MC Wealth Management“ (sėkmės mokesčio skaičiavimas nuo vyriausybių obligacijų palūkanų) tokio pobūdžio paslaugoms praktikoje netaikoma ir netgi yra nelogiška, o sėkmės mokestis praktikoje taikomas tik tiems subjektams, kurie valdo jiems investuotojų pateiktą turtą ir priima sprendimus dėl investavimo. Tačiau atsakovei turtas nebuvo patikėtas, o sprendimus dėl investavimo ir visą su jais susijusią riziką prisiėmė pati kredito unija „Taupkasė“.
    13. Teismai neatsižvelgė į tai, kad kredito unija „Taupkasė“ mokėjo finansų patarėjai periodinį konsultavimo mokestį, kuris sudarė 0,5 proc. vidutinės unijos portfelio vertės, t. y. į bazę, nuo kurios skaičiuojamas (fiksuotas) konsultavimo mokestis, įėjo ir vertė, gaunama iš obligacijų palūkanų. Skaičiuojamas sėkmės mokestis nuo tos pačios bazės reikštų, kad tos pačios pajamos būtų apmokestinamos du kartus.
    14. Iš šalių 2014 m. susirašinėjimo matyti, kad jau 2014 m. sausį kredito unija „Taupkasė“ pareiškė, jog nesutinka su tokia sėkmės mokesčio formulės interpretacija, kokią pateikė UAB „MC Wealth Management“, o nuo 2014 m. balandžio 14 d. nutraukė Sutartį. UAB „MC Wealth Management“ 2014 m. kovo 17 d. laiške nurodė, kad nebeteikia kredito unijai „Taupkasė“ paslaugų, ir kad sprendimus dėl naujų pozicijų priima pati kredito unija, dėl to UAB „MC Wealth Management“ vertinimu, kredito unija nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 17 d. patyrė 645 000 Lt (186 804,91 Eur) nuostolį. Todėl sėkmės mokestis už 2014 m. sausį – balandį buvo apskaičiuotas visiškai nepagrįstai.
    15. Spręsdami dėl Sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia teismai netinkamai taikė CK 1.81 ir 1.90 straipsnius, nustatančius sandorių negaliojimo pagrindus. Atsakovė privalėjo atskleisti sėkmės mokesčio apskaičiavimo tvarką (paaiškinti specialią sąvoką „investuojamo turto vertės padidėjimas“). Atsakovė to sąmoningai nepadarė ir taip suklaidino kredito uniją. Sprendimas pasirašyti tokią sutartį buvo padarytas dėl esminio suklydimo, nes pagal UAB „MC Wealth Management“ interpretaciją skaičiuojamas sėkmės mokestis yra toks didelis, kad jam sumokėti reikia skirti visą kredito unijos „Taupkasė“ pelną.
    16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose (investicinių paslaugų teikimas) pirmiausia būtina vertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat vertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014).
    17. Kredito unija „Taupkasė“ negalėjo numatyti, kad finansų patarėja elgsis nesąžiningai ir sėkmės mokestį skaičiuos visiškai kitaip negu įprasta rinkoje. Neprotingo dydžio sėkmės mokestis, kuris niekaip nepriklauso nuo paslaugų teikėjo pasiektų rezultatų, yra nesuderinamas su viešąją tvarka ir gera morale versle.
  2. UAB „MC Wealth Management“ atsiliepimu į kredito unijos „Taupkasė“ kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ne vien tik lingvistiniu Sutarties aiškinimu, išsamiai analizavo ne tik Sutarties turinį, bet ir jos sudarymo aplinkybes: šalių derybas dėl Sutarties pasirašymo, šalių elektroninį susirašinėjimą, patį Sutarties vykdymą jos galiojimo laikotarpiu, šalių elgesį po Sutarties nutraukimo. Sutarties lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą, kad ieškovė ir atsakovė iki sudarydamos Sutartį ir ją vykdydamos, Sutarties sąlygas suprato ir aiškino tapačiai, o šią aplinkybę suponuoja tai, kad atsakovė apmokėdama sąskaitą už 2013 m. apskaičiuotą sėkmės mokestį, būtent tai ir patvirtino, kad skaičiavimo tvarka jai yra suprantama ir priimtina.
    2. Ieškovė yra profesionali investuotoja, ji vykdė Sutartį, sumokėdama sėkmės mokestį, o sėkmės mokesčio Formulę ieškovė ir atsakovė įtvirtino atskirame susitarime, Formulė išdėstyta aiškiai ir nedviprasmiškai kartu pateikiant ir kintamųjų reikšmes. Tai reiškia, kad Sutartis ir atskiri jos punktai gali būti aiškinami vadovaujantis vien tik lingvistiniu sutarties aiškinimo metodu.
    3. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl iš šios sutarties atsiradusios prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir laiku (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Ieškovei Sutartimi aiškiai prisiėmus įsipareigojimus mokėti sėkmės mokestį, ši jos valia ir pareiga negali būti paneigta ir turi būti vykdoma.
    4. FPRĮ neįtvirtintas draudimas finansų patarėjui sudaryti su klientais atlygintines sutartis, tarp jų ir susitarti dėl sėkmės mokesčio net ir tuo atveju, kai šalys yra susitarusios dėl periodinių mokėjimų už paslaugas. UAB „MC Wealth Management“ Sutarties sudarymo metu atskleidė kredito unijai visą informaciją, kuri yra susijusi su sėkmės mokesčiu, t. y. pasirašė atskirą Papildomą susitarimą prie Sutarties, kuriame atskirai buvo susitarta dėl sėkmės mokesčio formulės dėmenų, o unija jokių prieštaravimų ar klausimų dėl to neturėjo, todėl būtų nepagrįsta teigti, kad finansų patarėja nesilaikė FPRĮ 22 straipsnio ir Finansų maklerių etikos kodekso reikalavimų.
    5. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų teikėjui ir klientui nedraudžiama susitarti taip, kad paslaugų teikėjas būtų skatinamas siekti konkretaus rezultato mainais jam pasiūlant vadinamąjį sėkmės mokestį. Susitarimai dėl tokio mokesčio yra naudojami tarp verslo subjektų ir tai yra viena iš sutarties laisvės principo apraiškų (CK 6.156 straipsnis).
    6. Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kredito unija nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, jog UAB „MC Wealth Management“ suteikė netinkamas paslaugas ar kad jos konsultacijos atnešė kredito unijai nuostolių. Priešingai, kaip teisingai nurodė teismas, iš byloje esančios 2013 m. ataskaitos matyti, kad vien iš investicijų realizuotas pelnas kredito unijos pelnas sudarė 865 195 Eur.
    7. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Remdamasis įrodymų analize, kuri yra išsamiai išdėstyta skundžiamoje nutartyje, teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad ieškovė kredito unija nebuvo suklaidinta atsakovės, nes ieškovė apmokėdama sąskaitą už 2013 m. apskaičiuotą sėkmės mokestį patvirtino, kad sėkmės mokesčio skaičiavimo tvarka jai yra suprantama ir priimtina. Taigi ieškovei kyla pareiga vykdyti Sutartį bei ja prisiimtus įsipareigojimus.
    8. Nebuvo pagrindo, vadovaujantis CK 1.90 straipsniu, pripažinti Sutarties papildomo susitarimo Nr. 1, 1 punkte nustatytą sąlygą negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes ieškovės suklydimo nepatvirtina ir tai, kad ji sudarydama Sutartį turėjo pakankamai patirties, buvo aktyvi rinkoje veikianti dalyvė, teikianti finansines paslaugas savo nariams, turėjo būti išanalizavusi sudaromos Sutarties sąlygas ir jas gerai suvokti, juolab kad Sutartis atitiko ieškovės tikslus ir interesus.
    9. Ginčijant Sutarties sąlygą pagal CK 1.81 straipsnį, visų pirma, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis Sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Sutartyje šalims susitarus dėl sėkmės mokesčio buvo siekiama visiškai teisėto tikslo – papildomai atsiskaityti su atsakove, tuo atveju, jeigu Sutartyje yra pasiekiami Sutartyje nustatyti tikslai, t. y. jeigu ieškovės turto vertė padidėja.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl prašymo sustabdyti bylą

  1. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2017 m. sausio 20 d. gautas kasatorės kredito unijos „Taupkasė“ prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-519-905/2017 dėl kredito unijos „Taupkasė“ ir UAB „MC Wealth Management“ 2014 m. birželio 13 d. paslaugų teikimo sutarties pripažinimo nesudaryta.
  2. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; kt.). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai.
  3. Teismas sprendžia bylą sustabdyti, kai jos negalima nagrinėti, kol nebus išspręsta kita byla, o kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokios svarbios ir reikšmingos nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas. Kasatorės nurodomoje byloje sprendžiamas kitos negu nagrinėjamoje byloje paslaugų teikimo sutarties pripažinimo nesudaryta klausimas. Ši aplinkybė nėra kliūtis nagrinėjamoje byloje teismui spręsti ginčijamos sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia klausimą, taip pat spręsti dėl pagal šią sąlygą apskaičiuojamo sėkmės mokesčio priteisimo. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sustabdyti nagrinėjamą bylą.

13Dėl finansų patarėjo įmonės pareigų profesionaliesiems klientams

  1. Byloje sprendžiamas klausimas pagal kasatorės kredito unijos „Taupkasė“ reikalavimą dėl Sutarties nuostatos, kuria nustatytas sėkmės mokesčio mokėjimas, ir Papildomo susitarimo, kuriame išdėstyta sėkmės mokesčio apskaičiavimo formulė pripažinimo negaliojančiais (CK 1.90, 1.81 straipsniuose nustatytais pagrindais), taip pat dėl UAB „MC Wealth Management“ reikalavimo priteisti sėkmės mokestį iš kredito unijos „Taupkasė“.
  2. Abi investavimo paslaugų sutarties šalys yra profesionalūs subjektai. Kredito unijos priskiriamos kredito įstaigoms, šios pagal teisės aktų reikalavimus laikytinos profesionaliaisiais klientais (FPRĮ 3 straipsnio 31 dalis, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas). UAB „MC Wealth Management“ nuolatinė veikla buvo profesionalus vienos ar kelių investicinių paslaugų klientams teikimas, bendrovė atitiko FPRĮ 4 straipsnio 6, 7 dalyse pateiktą finansų patarėjo įmonės statusą. Lietuvos bankas 2015 m. balandžio 23 d. panaikino UAB „MC Wealth Management“ finansų patarėjo įmonės licenciją, ji neteko teisės tekti investicinių paslaugų.
  3. Pagal FPRĮ 4 straipsnio 8 dalį finansų patarėjo įmonei mutatis mutandis taikomi šio įstatymo II skyriuje nustatyti reikalavimai, taikomi finansų maklerio įmonėms, išskyrus išimtis, numatytas šiame įstatyme ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose. FPRĮ 21–26 straipsniuose nustatytos finansų maklerio įmonės pareigos klientams mutatis mutandis taikomos finansų patarėjo įmonės licenciją turėjusiai UAB „MC Wealth Management“.
  4. FPRĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad profesionaliesiems klientams jų pasirinkimu gali būti netaikoma FPRĮ 22 ir 24 straipsniuose, taip pat 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta apsauga; o 27 straipsnio 6 dalyje pažymėta, kad profesionaliuoju klientu laikomas asmuo pats yra atsakingas už jam taikomo investuotojų apsaugos režimo pasirinkimą, jeigu, jo nuomone, jis negali tinkamai įvertinti ir valdyti su investavimu susijusios rizikos.
  5. Neprofesionaliuoju klientu toks asmuo gali būti laikomas pagal atskirą rašytinį jo ir finansų maklerio susitarimą dėl tam tikrų investicinių paslaugų ar sandorių, ar produktų (FPRĮ 27 straipsnio 4–6 dalys). Aukštesnis apsaugos lygis profesionaliajam klientui taikomas nuo tada, kai įsigalioja tarp finansų maklerio ir kliento pasirašytas susitarimas, kad klientas nebus laikomas profesionaliuoju (FPRĮ 27 straipsnio 7 dalis).
  6. Nagrinėjamos bylos atveju, kasatorė kredito unija „Taupkasė“, pasirašydama Sutartį, iš karto po 2.4 punkte esančio priskyrimo profesionaliųjų investuotojų grupei, 2.6 punkte patvirtino, kad ji yra supažindinta su galimybe prašyti pakeisti jos kategoriją ir „žino, jog profesionaliųjų investuotojų kategorijai netaikomos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 ir 24 straipsniuose, taip pat 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos investuotojų apsaugos priemonės“. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti finansų patarėjos UAB „MC Wealth Management“ veiksmų atitikties FPRĮ 22 straipsnio nuostatoms. Kasacinio skundo argumentai dėl FPRĮ 22 straipsnio pažeidimo yra teisiškai nepagrįsti.

14Dėl investicinių paslaugų teikimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia pagal CK 1.90 straipsnį sandorių negaliojimo dėl suklydimo pagrindu

  1. Pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 1.90 straipsnio taikymui būtina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016 (25, 33 punktai) ir joje cituojamą praktiką).
  3. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Jeigu šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610-378/2015; kt.).
  4. Sandorio šalies individualios savybės (amžius, sveikata, išsilavinimas, verslo ir kitokia praktika ir kita) yra svarbios, kai vertinama, ar asmuo be suklydimo suvokė ar galėjo suvokti sandorio sudarymui svarbias aplinkybes. Vertinant finansinių paslaugų sutarties nuostatas, turi reikšmės ta aplinkybė, kad sandorį sudaro profesinių žinių ir patirties turintis asmuo. Profesionalūs klientai yra tie, kurie turi patirties, žinių ir įgūdžių pagrįstiems investiciniams sprendimams savarankiškai priimti, gali tinkamai įvertinti su tuo susijusią riziką (FPRĮ 3 straipsnio 31 dalis). Vertindamas investicinių paslaugų teikimo sutarties sąlygų galiojimą dėl, kliento teigimu, suklydimo įtakos sudarant tokią sutartį, teismas atsižvelgia į tai, ar jis priskirtas profesionaliojo kliento kategorijai.
  5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad: pirma, Sutartis sudaryta su profesionaliuoju investuotoju, kuris veikia finansų rinkoje; antra, Sutartimi kasatorė sutiko dėl mokėjimo plano, nustatančio periodines įmokas ir sėkmės mokestį; trečia, šalys sudarė Papildomą susitarimą dėl sėkmės mokesčio, jame aiškiai apsibrėžė sėkmės mokesčio apskaičiavimo Formulę, įvardijo jos dėmenis.
  6. Ginčydama Sutarties sudedamąja dalimi esančio Papildomo susitarimo sąlygas dėl sėkmės mokesčio kasatorė suklydimą grindžia tuo, kad investavimo paslaugų teikėjas išsamiai nepaaiškino Sutarties ir Papildomo susitarimo sąlygų, juose vartojamų finansinių sąvokų, todėl atsirado nepriimtinų kasatorei pasekmių vykdant Sutartį.
  7. Pažymėtina, kad abi sandorio šalys yra profesionalieji finansų rinkos dalyviai, todėl sandoryje vartojamos finansinės sąvokos pagal įprastinę savo reikšmę turėjo būti žinomos abiem sandorio šalims.
  8. Iš ginčijamo sandorio atsiradusios pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui, nes suklydimas, remiantis CK 1.90 straipsniu, reiškia klaidingą esminių sandoriui sudaryti aplinkybių įsivaizdavimą sandorio sudarymo, o ne jo vykdymo metu. Kredito unija apmokėjo sąskaitą finansų patarėjai už 2013 m. apskaičiuotą sėkmės mokestį neginčydama Sutartyje nurodytos sėkmės mokesčio skaičiavimo tvarkos, kuri jai tapo nepriimtina tik 2014 m. ir dėl kurios atsiradusio įsiskolinimo priteisimo kilo ginčas byloje. Kredito unija teigė klaidingai supratusi Sutartyje įrašytą sėkmės mokesčio skaičiavimo Formulę, jos dėmenis ne Sutarties ir Papildomo susitarimo sudarymo metu, o vykdymo metu – 2014 m. sausio mėnesį. Be to, kredito unija neteigė suklydusi ir neginčijo šios Sutarties sąlygos ir pagal ją apskaičiuoto sėkmės mokesčio, kai gavo sėkmės mokesčio sąskaitą už 2013 m. ir ją apmokėjo.
  9. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagrįstai sprendė, kad nenustatytos aplinkybės, patvirtinančios ginčijamo sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo pagal CK 1.90 straipsnyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas sąlygas. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 1.90 straipsnio pažeidimo teisiškai nepagrįsti.

15Dėl investicinių paslaugų teikimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia CK 1.81 straipsnyje įtvirtintu sandorių negaliojimo dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei pagrindu

  1. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį sutarties šalių ketinimai turi svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).
  3. Kredito unijų įstatymo 4 straipsnio 7 dalis (2008 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. X-1615 redakcija) apribojo kredito unijų investicines galimybes – kredito unija turėjo teisę įsigyti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių vyriausybių vertybinius popierius. Byloje pateiktoje išvadoje Lietuvos bankas pažymėjo, kad kredito unijoms įstatymo nustatytos labai ribotos investicinės galimybės, iš esmės į vertybinius popierius, iš kurių gaunamos iš anksto žinomos nustatyto dydžio pajamos ir kurios nėra susijusios su pajamomis dėl rinkos svyravimo, todėl mokesčiai už investavimo rekomendacijų teikimą dėl šių priemonių neturėtų būti siejami su sėkmės mokesčiu, ir nurodė, kad abejoja dėl nagrinėjamo sėkmės mokesčio kainodaros modelio taikymo už kredito unijai teiktas investavimo rekomendacijas pagrįstumo. Lietuvos bankas savo išvadoje patvirtino, kad finansų rinką reglamentuojantys teisės aktai nenustato specialių reikalavimų, kurių privalėtų laikytis finansų patarėjo įmonė, pasirinkdama tam tikrą investicinių paslaugų teikimo kainodaros modelį ir taikydama jį savo veikloje.
  4. Byloje pateiktoje Lietuvos banko išvadoje teigiama, kad apskritai toks kainodaros modelis, kaip sulygtas šalių Sutartyje, kai nustatomas turto valdymo mokestis ir sėkmės mokestis už turto vertės padidėjimą, yra naudojamas finansų rinkos dalyvių praktikoje, tačiau įprastai – teikiant klientams paslaugas, susijusias su finansų rinkos dalyviui patikėto turto valdymu, o tokia veikla nebuvo būdinga UAB „MC Wealth Management“ veikloje.
  5. Pagal Sutartį kredito unija įsipareigojo mokėti ir 20 proc. sėkmės mokestį (skaičiuojamą nuo unijos investuojamo turto vertės padidėjimo atėmus periodinio konsultavimo mokestį, vertybinių investavimo priemonių sandorių komisinius ir neapmokestinamąjį vertės padidėjimą, kuris lygus indėlininkams mokėtinai 12 mėn. indėlio palūkanų normai), ir 0,5 proc. nuo vidutinės unijos portfelio vertės periodinio konsultavimo mokestį. Bazė, nuo kurios skaičiuotas konsultavimo mokestis ir sėkmės mokestis, skyrėsi, todėl skirtinga bazė rodo, kad unijos tos pačios pajamos (turtas) nebuvo apmokestintos du kartus.
  6. Lietuvos banko išvados turinys nepatvirtina ginčijamų Sutarties sąlygų negaliojimo dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pažymėtina tai, kad abi sandorio šalys yra privatūs pelno siekiantys juridiniai asmenys, abiem šios investicinės paslaugos buvo įprasta jų veikla. Nė viename finansų patarėjo veiklą reglamentuojančiame teisės akte (FPRĮ, Finansinių įstaigų įstatyme ir kt.) nenurodytas draudimas sudaryti su klientais atlygintines sutartis, tarp jų ir susitarti dėl sėkmės mokesčio net ir tuo atveju, kai šalys yra susitarusios dėl periodinių mokėjimų už paslaugas. Ginčijamos Sutarties dalies prieštaravimas viešajai tvarkai ar gerai moralei nepagrįstas įrodymais. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ginčijama Sutarties dalis negalioja pagal CK 1.81 straipsnį. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 1.81 straipsnio pažeidimo teisiškai nepagrįsti.

16Dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančio CK 6.193 straipsnio taikymo

  1. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 straipsnyje: esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.).
  3. Bylos šalys skirtingai aiškina Sutarties sudedamąja dalimi esančiame Papildomame susitarime įrašytos sėkmės mokesčio skaičiavimo Formulės dėmenų turinį, t. y. kasatorė teigia, kad ji tikėjosi, jog skaičiuojant investuojamo turto vertės padidėjimą (nuo kurio proporcingai skaičiuojamas sėkmės mokestis), nebus įskaitomos obligacijų palūkanos, o Formulėje dėmuo X bus apskaičiuojamas atsižvelgiant į realias kasatorės indėlininkams išmokėtas palūkanas (o ne mokėtiną sumą).
  4. Sutarties 9.1 punktas, Paslaugų kainynas ir apmokėjimo tvarka pasirinktam mokėjimo variantui „C“ nustatė, kad bus mokamas: pirma, 0,5 proc. dydžio periodinio konsultavimo mokestis (bet ne mažiau nei 1200 Lt (347,54 Eur) per mėnesį) ir, antra, 20 proc. dydžio sėkmės mokestis. Papildomu susitarimu prie Sutarties (1 priedas) susitarė, kad sėkmės mokestis bus skaičiuojamas pagal formulę S = max (0; 0,20 x (P-PKM-K-X)), kur: S – sėkmės mokestis; P – investuojamo turto vertės padidėjimas; PKM – ataskaitiniu laikotarpiu finansų patarėjui sumokėtas ir priklausantis sumokėti periodinio konsultavimo mokestis; K – investavimo priemonių sandorių komisiniai ir kiti mokesčiai finansų tarpininkams; X – neapmokestinamasis vertės padidėjimas, kuris lygus indėlininkams mokėtina 12 mėn. indėlio palūkanų norma.
  5. Sėkmės mokesčio dėmenų turinio klausimas yra Sutarties aiškinimo dalykas. Pasirašydamos Sutartį šalys susitarė, kad sėkmės mokestis mokamas už kredito unijos turto vertės padidėjimą. Sutartyje pateikta sėkmės mokesčio apskaičiavimo Formulė, detaliai nurodytos jos dedamosios dalys. Sutartyje tiek suteikiamų paslaugų pobūdis, tiek atsiskaitymo tvarka už jas kredito unijai turėjo ir galėjo būti suprantami. Atsižvelgiant į kredito unijos, kaip profesionaliosios klientės, kategoriją, nebuvo būtina, kad investavimo rekomendacijas ir paslaugas teikusi finansų patarėja plačiai išaiškintų sėkmės mokesčio skaičiavimo formulės dedamąsias dalis, paaiškintų jų sąvokas. Papildomame susitarime prie Sutarties (6 punktas) šalys patvirtino, kad jos visiškai pripažįsta šio Papildomo susitarimo terminus ir sąlygas bei įsipareigoja jų laikytis.
  6. Sutarties sudarymo ir vykdymo metu kasatorė nesiekė keisti Sutarties, patikslindama formulės skaičiavimo elementų apibrėžimą. Sėkmės mokesčio Formulėje naudojamas investuojamo turto vertės padidėjimas: sėkmės mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į padidėjusią turto vertę, kurią mažina sandorių komisiniai, jau sumokėtas konsultavimo mokestis, taip pat neapmokestinamas šalių sutartas dydis, kuris lygus kliento indėlininkams mokėtina 12 mėnesių indėlių palūkanų norma. Taigi Formulės dėmenų reikšmė atskleista Papildomame susitarime, o tai, kad į investuojamo turto vertės padidėjimą nebus įskaitomos obligacijų palūkanos ir bus atsižvelgta į realias indėlininkams išmokėtas (ne mokėtinas) palūkanas, Sutartyje ir Papildomame susitarime nenurodyta, o byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys būtų susitarusios dėl kitokio negu įrašytas Sutartyje ir Papildomame susitarime Formulės turinio.
  7. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad atskleisdamas Sutartyje nustatyto sėkmės mokesčio apskaičiavimo Formulės turinį taip, kaip nurodyta nutarties 76–79 punktuose, apeliacinės instancijos teismas būtų netinkamai taikęs sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojantį CK 6.193 straipsnį.

17Dėl Sutartyje sulygto sėkmės mokesčio priteisimo

  1. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip jose nustatyta. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
  2. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Ginčijamas Sutarties nuostatas dėl sėkmės mokesčio kredito unija interpretuoja kitaip jau po to, kai kita Sutarties šalis – finansų patarėjas – suteikė paslaugas, taip įvykdydama sutartinius įsipareigojimus, tai neatleidžia kredito unijos nuo pareigos vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
  3. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada, kad tai, jog kredito unija iki sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu nesikreipė dėl Formulės pakeitimo ar patikslinimo, finansų patarėjo suteiktas paslaugas priėmė ir iš to gavo finansinės naudos, rodo, kad ji turėjo ir galėjo suprasti, jog privalės vykdyti ir įsipareigojimus atsiskaityti už paslaugas.
  4. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimo pagrindus, įsiskolinimo vykdant investicinių paslaugų sutartį priteisimą, bei nepažeidė proceso teisės normų. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 359 straipsnio 3 dalis), ji paliktina nepakeista.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kasaciniame teisme patirta 6,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš kasatorės kredito unijos „Taupkasė“, kurios kasacinis skundas netenkintas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

21Priteisti iš ieškovės kooperatinės bendrovės kredito unijos „Taupkasė“ (j. a. k. 302680384) valstybei 6,49 Eur (šešis Eur 49 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

22Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai