Byla e2-1314-236/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Ecoservice” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice” ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo atmesti pretenziją ir ieškovės UAB „VSA Vilnius” ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir viešojo pirkimo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis bei jų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Ekonovus“,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Ecoservice“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. A39-444/17(3.10.15-UK8) „Dėl gautos pretenzijos“; pripažinti neteisėtomis pretenzijoje nurodytas atviro konkurso „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas“ (toliau ir Konkursas, Pirkimas) sąlygų nuostatas: Konkurso sąlygų 5 p., Konkurso sąlygų 1,1 priedo 6.6 p. bei 1.2 priedo 6.6 p., Konkurso 3.1 priedo 64 p., bei 3.2 priedo 65 p.; įpareigoti atsakovę patenkinti pretenzijoje išdėstytus reikalavimus ir patikslinti (pakeisti) Konkurso sąlygas ieškinyje nurodytu būdu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – Pirkimo procedūrų sustabdymą. Prašymą grindė ieškinio pagrįstumu. Pažymėjo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimas teismo sprendimas taptų neįvykdomas, o jų taikymas atitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, nepažeistų viešojo intereso.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovės vykdomo Pirkimo objektas yra mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugos. Taigi, Pirkimo dalykas yra susijęs su tam tikrų viešą interesą turinčių, visuomenei aktualių ir svarbių poreikių tenkinimu, siekiant užtikrinti perkamų paslaugų teikimą. Šiuo atveju atsakovė siekia pertvarkyti mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir pereiti prie rinkliavos pagrindu veikiančios mišrių komunalinių atliekų surinkimo bei vežimo sistemos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius Pirkimo procedūras būtų pažeistas viešasis interesas.
5. Teismas pažymėjo, kad net ir esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ( toliau – CPK) nustatytiems bylų dėl viešųjų pirkimų išnagrinėjimo trumpiems terminams, dėl šių terminų pažeidimo ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių potencialios trukmės, jų taikymu padaryta žala visuomenei gali būti didesnė už ieškovės vien ekonominį suinteresuotumą sudaryti ir vykdyti viešojo pirkimo sutartį. Savo ekonominį interesą ieškovė galėtų patenkinti reikalaudama žalos atlyginimo tuo atveju, jeigu viešojo pirkimo sutartį įvykdytų neteisėtai atrinktas tiekėjas. Be to, pagal Konkurso sąlygų 1.1 priedo 3.2 punktą, numatantį tiekėjui pasiruošimo terminą, ir pagal Konkurso 1.1 priedo 6.2 punktą, numatantį paslaugų teikimą tik pasibaigus pasiruošimo terminui, Konkurso tęsimo atveju, preliminariai viešojo pirkimo sutartys būtų sudarytos ir paslaugos būtų pradėtos teikti ne anksčiau kaip po pusmečio.

3. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė UAB „Ecoservice“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į identiškose bylose priimtus ir įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurie patvirtina būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Pirkimo procedūras.
2. Ieškinys yra prima facie pagrįstas, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje šios sąlygos nevertino ir dėl jos nepasisakė.
3. Teismo išvados apie tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principus, yra neparemta jokiais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis. Atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos šiuo metu yra tinkamai teikiamos, perkančioji organizacija turi plačius įgaliojimus kontroliuoti šias paslaugas teikiančius subjektus. Visuomenei žala padaryta nebūtų, priešingai – laikant laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrintas viešasis interesas, kadangi nesustabdžius Pirkimo valstybės pinigai būtų panaudoti netikslingai.
4. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankus teismo sprendimas taptų nebeįvykdomas, kadangi sudarius pirkimo sutartį grįžti į viešojo pirkimo procedūrą, kurioje buvo priimtas neteisėtas perkančiosios organizacijos sprendimas, būtų nebeįmanoma.
7. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
1. Kitose panašiose bylose priimtos nutartys taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti vertinamos kaip precedentai ir negali automatiškai nulemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje.
2. Vien tai, jog šiuo metu mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos Vilniaus mieste yra teikiamos, nėra pagrindas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Šis Pirkimas vykdomas, atsižvelgiant į atliekų tvarkymo sistemos reformą, ir yra svarbus nustatant rinkliavos dydį Vilniaus miesto gyventojams. Pagal senąjį modelį rinkliavos kainas iš esmės nustato patys vežėjai, todėl visuomenė yra priversta mokėti nepagrįstai išpūstas kainas už šių paslaugų vežimą.
3. Teismas nutartyje nepasisakė dėl ieškinio prima facie nepagrįstumo, tačiau tai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jų netaikymas buvo motyvuotas dėl viešojo intereso, ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Be to, ieškinys prima facie nepagrįstas.
4. Ieškovės ieškinį bent iš dalies patenkinus teismas turėtų nutraukti Pirkimo procedūras, o jei viešojo pirkimo sutartis jau būtų sudaryta – turėtų spręsti dėl galimybės taikyti restituciją arba alternatyvias sankcijas, todėl ieškovės argumentas, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jai palankus teismo sprendimas būtų neįgyvendinamas, yra visiškai nepagrįstas.
5. Pagal Pirkimo sąlygas tiekėjams yra suteikiamas 4-6 mėnesių pasiruošimo terminas, todėl net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, labai tikėtina, iki sprendimo byloje priėmimo pirkimą laimėjęs tiekėjas dar nebus pradėjęs faktiškai vykdyti sutarties.

4Teismas

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5Dėl naujų rašytinių įrodymų

9. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui naujus įrodymus – išrašą iš CVP IS, kainų palyginimo lentelės kopiją, informaciją apie 2017 m. gegužės 25 d. pateiktus pasiūlymus, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 1-818 ir 2017 m. gegužės 8 d. bei 2016 m. lapkričio 8 d. aiškinamųjų raštų kopijas. Nurodė, jog dalis šių įrodymų atsirado vėliau, nei buvo priimta skundžiama nutartis, o kita dalis tapo reikšminga tik gavus ieškovės atskirąjį skundą, todėl prašo prijungti juos prie nagrinėjamos bylos.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės visi minėti dokumentai, išskyrus informaciją apie 2017 m. gegužės 25 d. pateiktus pasiūlymus, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tuo tarpu minėta informacija apie pasiūlymus nėra reikšminga šios nutarties priėmimui, dėl ko apeliacinės instancijos teismas šiuos naujus įrodymus atsisako priimti.

6Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

12. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės UAB „Ecoservice“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų byloje, yra pagrįsta ir teisėta.
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaujantis CPK 423 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir kitas sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones. Viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgdamas į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015).
14. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Vadinasi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ar/ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).
15. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija vykdo viešąjį pirkimą „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas“, Nr. 185285. Pirkimo objektas – mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugos. Ieškovė UAB „Ecoservice“ pateikė teismui ieškinį, kuriame ginčija atsakovės nustatytas Pirkimo sąlygas bei sprendimą Pirkime. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė teismo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino, todėl ieškovė pateikė atskirąjį skundą.
16. Kaip jau minėta, viešųjų pirkimų byloje siekiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikia konstatuoti egzistuojant dvi būtinąsias sąlygas, iš kurių viena – preliminarus (prima facie) ieškinio pagrįstumas. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas dėl šios sąlygos egzistavimo skundžiamoje nutartyje visiškai nieko nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors skundžiamoje nutartyje iš tiesų nėra tiesiogiai aptartas ieškovės ieškinio preliminarus pagrįstumas, vien ši aplinkybė nėra pagrindas nutartį panaikinti. Tai, jog teismas nutartyje aptarė ir išsamiai pasisakė dėl antrosios būtinos sąlygos egzistavimo rodo, jog ieškinį jis laikė preliminariai pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas tokiai išvadai pritaria. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje ieškovė neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti – ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Kaip matyti, ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, todėl nagrinėjamu atveju ieškovei pateikus faktinėmis aplinkybėmis bei rašytiniais įrodymais grindžiamą ieškinį, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Tuo tarpu atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą pateikta eilė argumentų, susijusių su ginčo esme, bus išnagrinėti ir dėl jų pasisakyta priimant galutinį sprendimą byloje.
17. Atskirajame skunde pasisakydama dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar negalimumui, ieškovė nurodo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius Pirkimo procedūrų, yra reali tikimybė, jog dėl toliau vykdomų procedūrų būsimas galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas taptų nebeįgyvendinamas, o visas teisminis bylinėjimasis prarastų prasmę. Pažymi, jog būtinybės vykdyti Pirkimo procedūras nėra, nes perkamos paslaugos šiuo metu yra tinkamai teikiamos pagal ankstesnes paslaugų teikimo sutartis.
18. Vertinant minėtų atskirojo skundo argumentų pagrįstumą sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu atsakovės motyvu, jog teismui nusprendus tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus, Pirkimo procedūros būti nutraukiamos, o tuo atveju, jei būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis – ji galėtų būtų pripažįstama negaliojančia. Vien deklaratyvūs apeliantės samprotavimai dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo ar pasunkėjimo, nenurodant konkrečių to priežasčių, negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Argumentas, jog šiuo metu paslaugos teikiamos pagal anksčiau sudarytas sutartis, taip pat nelaikytinas pakankamu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugų pirkimas vykdomas jau ilgą laiką, organizuojant pakartotines viešojo pirkimo procedūras.
19. Kaip teisingai nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, Pirkimo sąlygos patvirtina, kad tiekėjui kiekvienoje Pirkimo objekto dalyje yra suteikiamas pasiruošimo terminas, kuris trunka net 4 mėnesius, o esant tam tikroms aplinkybėms terminas galės būti pratęstas net iki 6 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo sutarties įsigaliojimo dienos (sutartis įsigalioja tiekėjui nustatyta tvarka pateikus sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimą) (Konkurso sąlygų 1.1 priedo „Techninė specifikacija“ 3.2 p.). Pirkimo sąlygų 6.2 punkte numatyta, kad paslaugos bus pradedamos teikti tik pasibaigus pasiruošimo terminui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, tikėtina, iki bylos išnagrinėjimo Pirkimo sutartis dar nebus pradėta realiai vykdyti, kas suponuoja papildomą išvados, jog ieškovei galbūt palankus pirmosios instancijos teismo sprendimas galės būti pakankamai nesunkiai įvykdomas, pagrindimą.
20. Kaip jau minėta, viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Vadinasi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – kuo skubesnis konkrečių prekių ar/ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas.
21. Nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas yra neabejotinai strategiškai svarbus atsakovei, visam Vilniaus miestui ir jo gyventojams, siekiant, jog Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje būtų įgyvendinta atliekų tvarkymo sistemos reforma, kurios esmė yra pertvarkyti mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sistemą pereinant prie rinkliavos pagrindu veikiančio mišrių komunalinių atliekų surinkimo bei vežimo sistemos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybėje veikianti mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sistema prieštarauja teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Nuo 2015 m. kovo 26 d. yra priimtas ir galioja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 302 straipsnio pakeitimo Nr. XII-1590 įstatymas, kuris nustato, kad savivaldybės, vadovaudamosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių nuostatomis, iki 2016 m. liepos 1 d. nustato naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžius (2 str.). Savivaldybė, nustatydama vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų tvarkymą dydį, privalo atsižvelgti į su atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, kurias, be kita ko, sudaro ir mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudos. Tai reiškia, kad tam, jog Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje būtų įvykdyta atliekų tvarkymo sistemos reforma ir būtų įgyvendinti teisės aktų reikalavimai, yra būtina įvykdyti ginčo Pirkimą ir parinkti teisės aktų reikalavimus atitinkančius mišrių komunalinių atliekų tvarkytojus. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtinta, jog šis Pirkimas yra pakartotinis, anksčiau rengto viešojo pirkimo procedūros buvo nutrauktos. Todėl pagrįsta teigti, jog reforma nėra įgyvendinama jau pakankamai ilgą laiką.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jų neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, kadangi atsakovė ne tik patirtų didesnę, negu ieškovė, finansinę žalą, bet būtų padaryta ir didelė žala Vilniaus miesto gyventojų interesams, pažeistas viešasis interesas, o tuo pačiu ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai.
23. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo atsižvelgti į anksčiau iš esmės identiškose bylose priimtas nutartis, kuriomis laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos. Vien tai, kad labai panašus viešasis pirkimas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo sustabdytas kitoje byloje, negali reikšti, jog laikinosios apsaugos priemonės automatiškai turi būti taikomos ir šioje byloje. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį tiria ir nagrinėja konkrečios bylos aplinkybes, ir sprendimą jas taikyti arba netaikyti priima atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą.
24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.