Byla e2-895-753/2016
Dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo

1Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui M. G. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo

2Teismas

Nustatė

3UAB „4finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. G., prašydama priteisti iš jo 947,18 Eur, t. y.: 434,43 Eur negrąžintą paskolos, 512,75 Eur palūkanų sumas; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 21 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovui M. G. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti jo artimai giminaitei, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 str. 3 d. laikytina, kad jie atsakovui įteikti tinkamai. Per teismo nustatytą terminą jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas, todėl teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 str. 4 d., 285 ir 286 str.).

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 str. 2 d.).

7Atlikus formalų įrodymų tyrimą byloje nustatyta, kad UAB „4finance“ ir M. G. 2013 m. kovo 4 d. nuotoliniu būdu per sistemą Vivus.lt sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9877808001 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 1500 Lt, t. y. 434,43 Eur, kreditą, nustatydama galutinį grąžinimo terminą – 2014 m. gegužės 4 d., mokant dvylika mėnesinių įmokų. Į M. G. atsiskaitomąją sąskaitą ieškovė 2013 m. kovo 4 d. pervedė 1500 Lt, t. y. 434,43 Eur, kuriuos jis turėjo pradėti grąžinti praėjus 3 mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos, t. y. nuo 2013 m. birželio 4 d., tačiau, pasak ieškovės, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl ji 2013 m. liepos 25 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 19 straipsniu. Ieškovė nurodo, kad atsakovas liko jai skolingas 434,43 Eur dydžio negrąžintą paskolą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą ieškovei sumokėjo.

8Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas padaryti išvadai, kad tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 str. l d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas savo prievolės grąžinti gautą paskolą ir sumokėti kitus su tuo susijusius mokėjimus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 434,43 Eur dydžio negrąžintą paskolos sumą (Lietuvos Respublikos CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.870 str. 1 d., 6.886 straipsnis).

9Nagrinėjamu atveju ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (LAT nutartys civilinėse bylose Nr.: 3K-3-536/2008, 3K-3-502/2009, 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (LAT nutartys civilinėse bylose Nr.: 3K-7-751/2003, 3K-3-161/2004, 3K-3-434/2005, 3K-3-298/2007). Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio iš esmės nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs,jog palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr.: 2A-174/2005, 2A-325/2007, 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus.

10Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 512,75 Eur palūkanų, nurodydama, kad priteistinų palūkanų sumą sudaro fiksuota palūkanų suma – 89,86 Eur už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. liepos 25 d., taikant sutartyje nustatytą 87,67 proc. palūkanų normą, bei 422,89 Eur palūkanos po kredito grąžinimo termino, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., taikant bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – 133,10 proc. Kaip matyti, didesnė dalis ieškiniu iš atsakovo prašomų priteisti palūkanų apskaičiuota už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo (kredito grąžinimo) termino praleidimo. Tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose; 7.1 punkte – kad, kredito gavėjui praleidus kredito ir/ ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros.

11Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovė, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, taigi jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 2A-85-280/2012). Apskaičiuotų palūkanų suma 512,75 Eur yra didesnė už atsakovui suteiktos paskolos sumą. Vien prievolės ir prašomų priteisti palūkanų dydžio santykis LAT praktikoje pripažįstamas pakankamu pagrindu teismui sumažinti priteistinų palūkanų sumą, vadovaujantis CK 1.5, 6.37 str. (LAT nutartis Nr. 3K-3-258/2005). Pažymėtina, kad atsakovas yra vartotojas – sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis; sutartį su ieškove sudarė nuotolinio prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (LAT nutartis Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti (CPK 178 straipsnis). Ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė. Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., sudarančios 422,89 Eur sumą, yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento (CK 6.37 str. 3 d.) ir apskaičiuotinos už 180 dienų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 89,86 Eur palūkanų suma, apskaičiuota laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. liepos 25 d. kaip mokestis už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, ir 47,19 Eur (0,05 procento * 180 dienos nuo negrąžintos paskolos (kredito) su palūkanomis sumos, t. y. 434,43 Eur + 89,86 Eur) kompensuojamųjų palūkanų nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. suma, o likusi ieškinio reikalavimo dalis dėl palūkanų, išskyrus procesines, priteisimo atmestina.

12CK 6.37, 6.210 straipsniai numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Todėl, esant ieškovės prašymui, tenkinant ieškinį, iš atsakovo priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai – 13,02 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.). Kitų ieškovės bylinėjimosi išlaidų teismas pagal bylos duomenis nenustatė.

14Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovo nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas

Nutarė

16ieškinį tenkinti iš dalies.

17Priteisti iš M. G., a. k. ( - ) 434,43 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų, 43 centų) negrąžintą paskolos sumą, 137,05 Eur (vieno šimto trisdešimt septynių eurų, 5 centų) sutartines palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,02 Eur (trylikos eurų, 2 centų) žyminį mokestį UAB „4finance“, kurios juridinio asmens kodas 301881644.

18Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

19Atsaovas M. G. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus.

20Ieškovė UAB „4finance“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodama per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai