Byla 2-2101-241/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria patvirtintas A. B. finansinis reikalavimas atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „G International“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „G International“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimas ir apskaita“ įgalioto asmens V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria patvirtintas A. B. finansinis reikalavimas atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „G International“ bankroto byloje.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi UAB „G International“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Verslo administravimas ir apskaita“. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir A. B. 4,77 Eur finansinis reikalavimas. Bankroto administratorius nesutiko su buvusios darbuotojos A. B. pareikštu finansiniu reikalavimu, kuriuo prašė įtraukti ją į UAB „G International“ kreditorių sąrašą kaip darbuotoją, kuriai nebuvo išmokėtas 1 108,89 Eur darbo užmokestis nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki 2015 m. sausio 16 d.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi patvirtino pirmos eilės kreditorės A. B. papildomą 1 108,89 Eur finansinį reikalavimą ir bendrą 1 113,66 Eur dydžio finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje. Teismas nustatė, kad 2014 m. lapkričio 14 d. su pareiškėja buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią ji darbą įmonėje pradėjo nuo 2014 m. lapkričio 17 d. ir kurioje jai nustatytas 2 500 Lt vieno mėnesio darbo užmokestis. Darbo sutartis su pareiškėja nutraukta 2015 m. sausio 16 d. Iš darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščių teismas nustatė, kad pareiškėjai priskaičiuotas neišmokėtas darbo užmokestis sudaro 1 113,66 Eur. Administratoriaus poziciją, kad Sodrai deklaruota pareiškėjos mėnesio draudžiamųjų pajamų suma atitinka faktiškai pareiškėjai mokėtiną darbo užmokestį, todėl bendrovė pareiškėjai neskolinga, teismas pripažino nepagrįsta. Teismas pažymėjo, kad darbo sutartyje nustatytas 2 500 Lt pareiškėjos darbo užmokestis, duomenų jog ši sutartis yra suklastota ar neatitinkanti tikrosios šalių valios, nėra, o Sodrai netiksliai deklaruoti duomenys apie pareiškėjos mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį nepaneigia šalių sutarto darbo užmokesčio dydžio. Teismas atkreipė dėmesį, kad administratorius turėjo įrodyti, jog darbdavys tinkamai įvykdė prievolę atsiskaityti su darbuotoju, tačiau byloje nėra duomenų, kad už nurodytą laikotarpį pareiškėjai buvo mokamas darbo užmokestis, nors ji nurodytu laiku dirbo UAB „G International“. Teismas sprendė, jog aplinkybės, kad Sodrai buvo deklaruoti netikslūs duomenys apie pareiškėjos mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį, negali pažeisti darbuotojo interesų, todėl patvirtino kreditorės 1 108,89 Eur reikalavimą.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Bankroto administratorius prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos A. B. 1 108,89 Eur finansinio reikalavimo netvirtinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9Nepagrįsta teismo pozicija, kad administratorius, siekdamas įrodyti, jog su pareiškėju buvo atsiskaityta tinkamai, privalo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėja gavo darbo užmokestį už jos nurodytą laikotarpį. Teismui yra žinoma, jog įmonės direktorius sąmoningai vengia perduoti administratoriui visus dokumentus ir turtą. Kadangi buvęs įmonės direktorius nevykdo teismo įpareigojimo perduoti visus dokumentus, administratorius neturi galimybės pateikti teismui kasos ir kitų darbo užmokesčio išmokėjimą patvirtinančių dokumentų, kurie įrodytų, jog BUAB „G International“ skolinga pareiškėjai 4,77 Eur, o ne 1 113,66 Eur.

10Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

13Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos 1 108,89 Eur finansinio reikalavimo, kurį sudaro neišmokėtas darbo užmokestis už 2014 metų lapkričio ir gruodžio bei 2015 metų sausio mėnesius, pagrįstumo. Teismas pareiškėjos reikalavimą tenkino, nurodęs, jog administratorius nepateikė įrodymų, kad darbo užmokestis pareiškėjai buvo išmokėtas, o Sodros duomenis dėl pareiškėjai priskaičiuoto darbo užmokesčio pripažino klaida, kuri negali lemti pareiškėjos reikalavimo atmetimo. Administratorius teismo išvadą ginčija, teigdamas, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad bendrovės vadovas nevykdo įstatymo ir teismo nutartimi jam nustatytos pareigos perduoti administratoriui bendrovės dokumentus, o neturėdamas įmonės kasos, darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentų, administratorius negali patikrinti reikalavimo pagrįstumo. Administratorius atkreipia dėmesį, kad pagal Sodros pateiktą informaciją pareiškėjai 2014 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais buvo priskaitytas po 6,27 Lt, o 2015 m. sausį – 6,27 Eur darbo užmokestis.

14Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta bankroto byloje Nr. 3K-3-369/2009). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

15Teismas pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą nustatė atsižvelgęs į jos pateiktą darbo sutartį bei į tai, kad administratorius neįrodė, jog darbo užmokestis pareiškėjai buvo išmokėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas byloje esančius įrodymus įvertino formaliai, pareiškėjos ir atsakovo sudarytos darbo sutarties neanalizavo faktinių bylos aplinkybių kontekste, netyrė ir neišsiaiškino, ar pareiškėja įgijo teisę į darbo užmokestį už jos nurodytą darbo laikotarpį. Kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog administratorius negali įrodyti bendrovės atsiskaitymo su darbuotoja fakto, nereiškia, kad pareiškėja yra įgijusi teisę į darbo užmokestį. Byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pareiškėjos pateiktos darbo sutarties vertinti kaip pakankamo įrodymo, kurio pagrindu būtų konstatuotas pareiškėjos reikalavimo pagrįstumas. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. DK 186 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Prašydama įtraukti į kreditorių sąrašą su 1 108,89 Eur reikalavimu, pareiškėja privalo įrodyti ne aplinkybę, kad darbo užmokesčio negavo, o tai, kad įgijo teisę į darbo užmokesčio išmokėjimą, t. y. kad nurodytu laikotarpiu darbo funkcijas vykdė ir atliko darbo sutartyje nustatytas pareigas. Byloje reikšmingos aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013); kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismai turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju svarbu įvertinti darbo sutarties sudarymo aplinkybes ir nustatyti sudaryta darbo sutartimi siekiamus šalių tikslus bei tai, ar pareiškėja realiai atliko darbo sutartimi sulygtas darbo pareigas.

16Byloje nustatyta, kad darbo sutartis su pareiškėja buvo sudaryta 2014 m. lapkričio 14 d., kuria pareiškėja buvo priimta į marketingo vadovės pareigas ir jai nustatytas 2 500 Lt mėnesio darbo užmokestis. Darbo sutartis su pareiškėja nutraukta 2015 m. sausio 16 d. pagal DK 137 straipsnio 1 dalį darbuotojos pareiškimu. Bankroto bylos iškėlimas atsakovui inicijuotas jau 2014 metų liepos mėnesį, o bankroto byla iškelta 2015 m. sausio 16 d. Pagal teismų informacinėje sistemoje LITEKO bankroto byloje B2-1500-603/2015 esančias teismo nutartis galima spręsti, kad pranešimus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreditorius UAB „Be investor“ siuntė atsakovui (pareiškėjos darbdaviui) jau 2014 m. vasario 6 d. ir balandžio 11 d., į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2014 metų liepos mėnesį. Taigi prievolių kreditoriams atsakovas nevykdė jau nuo 2014 metų pradžios. Be to, Juridinių asmenų registre nurodytu bendrovės buveinės adresu niekas veiklos nevykdė, kadangi kreditoriaus pranešimai apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo nurodytu adresu nebuvo įteikti, teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovui taip pat nebuvo įteikti, o pranešimas apie pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimą atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu 2014 m. gruodžio 4 d. Spręsdamas dėl pagrindo iškelti atsakovui bankroto bylą teismas nustatė, kad atsakovas nuo pat jo įsteigimo 2008 metais dienos nevykdė Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintos pareigos per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada. Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai kelia abejonių dėl pareiškėjos priėmimo į darbą metu, t. y. 2014 metų lapkričio mėnesį, bendrovės realiai vykdytos veiklos ir sudarytos darbo sutarties realumo. DK 93 straipsnyje įtvirtinta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pareiškėja buvo priimta į marketingo vadovės pareigas. Jeigu pasitvirtintų aplinkybė, kad nurodytu laikotarpiu bendrovė veiklos nevykdė, tuomet būtų pagrindas spręsti dėl sudarytos darbo sutarties fiktyvumo, kadangi būtų pagrindas konstatuoti, jog sudarydamos darbo sutartį šalys nesiekė sukurti joje nurodytų teisių ir pareigų. Šių aplinkybių teismas nesiaiškino, netyrė ir nevertino.

17Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tariamas sandoris yra toks sandoris, kuriame nėra esminio sandorio elemento – suderintos sutarties šalių valios, siekiant tam tikrų teisinių pasekmių, nes jame išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų. Taigi, tariamas sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas; sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006). Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius teismas konstatuoja ex officio. Tariamas sandoris yra niekinis sandoris, todėl tokio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ex officio. Esant įtarimų dėl sudarytos darbo sutarties fiktyvumo, t. y., ar pareiškėja nebuvo įdarbinta tik tam, kad po atsakovo bankroto bylos iškėlimo galėtų būti įrašyta į kreditorių sąrašus ir įgytų teisę į Garantinio fondo išmoką, pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti šalių ketinimus sudarant darbo sutartį, ar pareiškėja iš tiesų atliko darbo sutartyje nurodytas funkcijas, ar bendrovė 2014 metų lapkričio mėnesį dar vykdė veiklą. Šiuo tikslu teismas turėtų apklausti pareiškėją, kuriai ginčo atveju tenka pareiga įrodyti teisę į darbo užmokesčio gavimą (CPK 178 str.). Abejones dėl darbo sutarties teisėtumo sustiprina ir aplinkybė, kad bendrovės vadovas nevykdo pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą. Pasitvirtinus įtarimams dėl darbo sutarties fiktyvumo, svarstytina dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo ir CPK 300 straipsnio taikymo.

18Pagal byloje esančią Sodros informaciją apie priskaičiuotą darbo užmokestį pareiškėjai 2014 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais buvo priskaityta po 6,27 Lt, o 2015 m. sausį – 6,27 Eur darbo užmokesčio. Šiuos Sodros duomenis teismas vertino kaip klaidą, tačiau neišsiaiškino tokių duomenų pateikimo aplinkybių, neapklausė bendrovės vadovo ir/ar buhalterės, t. y. asmenų, kurie teikė duomenis Sodrai, apie tokių duomenų nurodymo pagrindimą. Jeigu pasitvirtintų pareiškėjos reikalavimo pagrįstumas, tai atsakovo Sodrai deklaruoti duomenys apie pareiškėjos itin nedidelį mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį turėtų būti įvertinti mokesčių mokėjimo kontekste.

19Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta bankroto byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta bankroto byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta bankroto byloje Nr. 3K-3-630/2012).

20Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, todėl patvirtindamas pareiškėjos finansinį reikalavimą galėjo neteisingai išspręsti bylą. Dėl pirmiau nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, būtinumo apklausti tiek pareiškėją, tiek bendrovės vadovą, ar kitus bendrovėje dirbusius darbuotojus yra pagrindas išvadai, kad byla dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

21Bylą nagrinėjant iš naujo turi būti išsiaiškintos aplinkybės, susijusios su darbo sutarties sudarymu, nustatyta, ar nurodytu laikotarpiu vykdyta reali bendrovės veikla, ar pareiškėja atliko darbo sutartyje nurodytas funkcijas, spręsti dėl darbo sutarties sudarymo realumo bei išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su duomenų Sodrai pateikimu, kuriuose nurodytas pareiškėjai priskaičiuotas darbo užmokestis už 2014 m. lapkričio, gruodžio ir 2015 sausio mėnesį, todėl teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 327 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi UAB „G... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi patvirtino pirmos... 7. III. Atskirojo skundo argumentai... 8. Bankroto administratorius prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30... 9. Nepagrįsta teismo pozicija, kad administratorius, siekdamas įrodyti, jog su... 10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus... 13. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos 1 108,89 Eur finansinio reikalavimo,... 14. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.... 15. Teismas pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą nustatė atsižvelgęs į jos... 16. Byloje nustatyta, kad darbo sutartis su pareiškėja buvo sudaryta 2014 m.... 17. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių... 18. Pagal byloje esančią Sodros informaciją apie priskaičiuotą darbo... 19. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose... 20. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 21. Bylą nagrinėjant iš naujo turi būti išsiaiškintos aplinkybės, susijusios... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir bylą...