Byla 2A-479-450/2020
Dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. J., uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ ir „Lukrida“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Envija“ ir atsakovų T. P. bei M. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Envija“ ieškinį atsakovams T. P., D. J. ir M. J. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. J., uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ ir „Lukrida“.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Envija“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų: T. P. 87 478,24 Eur; D. J. 21 869,56 Eur; M. J. 98 413,03 Eur; A. J. 10 934,78 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. 2017 m. spalio 10 d. teismo nutartimi priimtas ieškovės atsisakymas nuo A. J. pareikšto 10 934,78 Eur reikalavimo.

72.

8Nurodė, kad atsakovas T. P. nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. sausio 8 d. užėmė ieškovės vienasmenio valdymo organo – vadovo, pareigas, o atsakovai D. J., M. J. ir trečiasis asmuo A. J. nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2013 m. gegužės 27 d. buvo jos valdybos nariais. 2010 m. spalio 8 d. įvykusio valdybos posėdžio darbotvarkės ketvirtu klausimu D. J., M. J. ir A. J. vienbalsiai priėmė sprendimą, kad parduodant prekes UAB „Lukrida“ ir UAB „Manfula“ būtų nustatyta minimali 10 proc. pelno marža. Už šį konkurenciją ribojantį, teisės aktais uždraustą susitarimą Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 2S-2/2015 (toliau – ir nutarimas) ieškovei paskyrė 303 600 Eur dydžio baudą, sumažintą iki 218 695,61 Eur Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-7574-244/2015. Draudžiamo susitarimo priėmimu atsakovai padarė ieškovei žalą, lygią paskirtos baudos dydžiui. Atsakovų veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovai žalą privalo atlyginti. Vertinant kiekvieno iš jų prisidėjimą prie draudžiamo susitarimo sudarymo ir jo vykdymo, jiems tenkanti žala pagal dalinės atsakomybės taisykles priteistina tokiu būdu: 21 869,56 Eur (10 proc.) – iš D. J., 98 413,03 Eur (45 proc.) – iš M. J., 87 478,24 Eur (40 proc.) – iš T. P..

93.

10Konkurencijos taryba nutarimu pripažino, kad ūkio subjektai UAB „Manfula“, UAB „Lukrida“ ir UAB „Envija“ neleistinai derino savo veiksmus, sudarė ir vykdė konkurenciją ribojantį susitarimą, kuris buvo vykdomas beveik trejus metus, tuo pažeisdami Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimus. Valdybos nariai D. J. ir M. J. pažeidė rūpestingumo pareigą. Nors draudžiamą susitarimą, t. y. minimalios pelno maržos nustatymą, pasiūlė ieškovės vadovas T. P., tačiau valdybos nariai dėl šio sprendimo neturėjo nei vieno klausimo, nevyko jokia diskusija, nebuvo analizuojamas susitarimo teisėtumas, galimos teisinės pasekmės, sprendimas buvo priimtas vienbalsiai. Valdybos nariai taip pat pažeidė interesų konflikto vengimo pareigą, nes valdybos narys D. J. tuo pat metu buvo taip pat ir UAB „Manfula“ komercijos vadovas, o M. J. – UAB „Lukrida“ vadovas.

114.

12Prie draudžiamo susitarimo sudarymo ir vykdymo labiausiai prisidėjo buvęs valdybos narys M. J.. Atsakovai valdybos nariai priėmė sprendimą dėl draudžiamų susitarimų, dėl kurių sudarymo ir vykdymo ieškovei buvo skirta 218 695,61 Eur dydžio bauda, todėl ieškovės patirti nuostoliai su jų neteisėtais veiksmais yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, kuriais yra draudžiama sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus, atsakovo D. J. buvo padaryti paprastu neatsargumu, M. J. – tyčia. Tyčinę kaltės formą patvirtina M. J. pranešimas Konkurencijos tarybai apie sudarytą ir vykdomą draudžiamą susitarimą, patvirtinantis, kad M. J. suprato priimamo sprendimo neteisėtumą.

135.

14Dėl ieškovės direktoriaus T. P. veiksmų konkuruoti turėję asmenys UAB „Manfula“ ir UAB „Lukrida“ buvo nuolat informuojami apie tiekėjos UAB „Envija“ veiklą, pirkimo bei pardavimo kainas. Dėl T. P. veiksmų UAB „Manfula“ bei UAB „Lukrida“ iš anksto žinojo apie rengiamą 2010 m. spalio 8 d. ieškovės valdybos posėdį, jo darbotvarkę ir apie posėdyje priimtus sprendimus. Pagal ieškovės vadovo kompetenciją būtent T. P. buvo tas asmuo, kuris draudžiamą susitarimą įgyvendino, taikydavo valdybos patvirtintą minimalią pelno maržą, nors turėjo galimybę ir pareigą nevykdyti neteisėtų, teisės aktams prieštaraujančių valdybos sprendimų. T. P. veikė tyčia, t. y. suprasdamas ir žinodamas, kad inicijuoja ir įgyvendina konkurenciją ribojančius susitarimus. Valdybos nariai priėmė sprendimą dėl draudžiamų susitarimų, dėl kurių sudarymo ir vykdymo ieškovei buvo paskirta bauda, todėl jos patirti nuostoliai su T. P. neteisėtais veiksmais yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu.

15II. Pirmosios instancijos teismo ir kitų teismų sprendimų esmė

166.

17Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo T. P. 2 733,50 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 2017 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 243 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė solidariai iš atsakovų D. J. ir M. J. 21 869,56 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 2017 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 823 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš ieškovės M. J. 38 Eur, valstybei – 36,57 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat valstybei solidariai iš atsakovų D. J. ir M. J. priteisė 10,31 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė.

187.

19Teismo vertinimu, atsakovai – valdybos nariai ir įmonės vadovas – yra atsakingi už žalos ieškovei padarymą. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 218 695,61 Eur žalą (Konkurencijos tarybos nutarimu paskirta bauda), šios išieškojimą vykdo antstolė S. V.; 2017 m. birželio 7 d. antstolės patvarkyme Nr. 0114/17/00605 nurodyta, kad ieškovė yra sumokėjusi 58 695,61 Eur baudos dalį, 160 000 Eur baudos dalies mokėjimas atidėtas iki 2017 m. lapkričio 31 d., duomenų apie šios sumos sumokėjimą byloje nėra. Tačiau net ir tuo atveju, jei žalos atlyginimas nėra sumokėtas, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti realią žalos atsiradimo tikimybę (CK 6.249 straipsnio 3 dalis).

208.

21Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė visas atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, o valdybos nariai D. J. ir M. J., priėmę sprendimą dėl draudžiamo susitarimo, pažeidė imperatyvias ir fiduciarines pareigas. Teismas nustatė, kad atsakovai D. J. ir M. J., veikdami kaip ieškovės valdybos nariai ir priimdami teisės aktams prieštaraujančius sprendimus, nepasidomėję jų teisėtumu, galimomis pasekmėmis, pažeidė valdybos nariams CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas rūpestingumo, interesų konfliktų vengimo pareigas ir imperatyvias teisės aktais nustatytas pareigas. Teismo vertinimu, valdybos nariai D. J. ir M. J. pažeidė rūpestingumo pareigą ir interesų konflikto vengimo pareigą. Tuometinis ieškovės direktorius T. P. tai pat pažeidė imperatyvias ir fiduciarines juridinio asmens organo pareigas, nes neveikė sąžiningai ir protingai formuojant valdybos narių valią dėl 2010 m. spalio 8 d. nutarimo priėmimo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovės patirtos žalos yra priežastinis ryšys – ieškovės valdyba priėmė imperatyviųjų teisės normų draudžiamą sprendimą, už kurį ieškovei vėliau paskirta piniginė bauda.

229.

23Teismas išvadą taikyti solidarią atsakovų M. J. ir D. J. atsakomybę grindė tuo, kad draudžiamą nutarimą priėmė kolegialus ieškovės valdymo organas, o jo nariai balsavo vienbalsiai. Dalinės atsakomybės taikymas ir nepagrįsta disproporcija tarp prašomų priteisti žalos sumų nebūtų teisinga, nes neteisėtas valdybos nutarimas ieškovei nebuvo vien žalingas. Teismas padarė analogiškas išvadas dėl T. P. kaltės, kurią įrodo jo neteisėto neveikimo pobūdis ir nuolatinis dalyvavimas neteisėto susitarimo rengime. Konkurencijos taryba konstatavo, kad apie ieškovės veiklą nuolat neleistinai buvo informuojami UAB „Lukrida“ ir UAB „Manfula“ atstovai, o pagrindinis tai daręs asmuo buvo T. P.. Iš atsakovo T. P. priteistinas žalos dydis negali viršyti iš valdybos narių priteisiamos žalos, nes tiesioginė atsakomybė už sprendimo priėmimą kyla ne jam, o sprendimą priėmusiems asmenims (trims valdybos nariams).

2410.

25Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies tenkinti ieškovės UAB „Envija“ reikalavimai dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovų T. P., D. J. ir M. J., ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

2611.

27Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-219/2019 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui iš naujo. Nutartyje konstatavo, kad byloje yra duomenų, jog ieškovė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų galėjo ne tik patirti nuostolių dėl paskirtos baudos, bet ir gauti naudos, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kokio dydžio naudą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, atsižvelgiant į kiekvieno jų vaidmenį juos atliekant, gavo ieškovė ir kaip šią naudą reikėtų vertinti pagal protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

28III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

2912.

30Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Envija“ prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3112.1.

32Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovams turi būti taikoma civilinė atsakomybė, patvirtino žalos dydį, tačiau ieškovei priteisė ne visą ieškiniu reikalautą žalos sumą. Teismas, nustatęs visas atsakovų civilinės atsakovės sąlygas, nepagrįstai pasirinko neįgyvendinti visiško nuostolių atlyginimo principo ir be motyvų sumažino bendrą priteistinos žalos dydį.

3312.2.

34Nors ieškiniu ieškovė prašė visiems atsakovams taikyti dalinę atsakomybę, identifikavo iš kiekvieno atsakovo priteistiną žalos sumą, pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų ir ex officio nusprendė dėl atsakovų (valdybos narių) atžvilgiu taikomos solidarios atsakomybės, be teisinio pagrindo sumažino priteistinos žalos sumą. Taip pat nepagrįstai sumažino ir iš ieškovės bendrovės vadovo priteistiną žalos sumą. Ieškinio reikalavimą formuluoja ir pasirenka ieškovė, o pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo taikyti atsakovams ne dalinę, o solidarią civilinę deliktinę atsakomybę ieškovei nebuvo priteisti 98 413,03 Eur.

3512.3.

36Nors pirmosios instancijos teismas nustatė neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tačiau skundžiamu sprendimu sumažino iš atsakovo M. J. prašomą priteisti žalos sumą daugiau nei keturis kartus, t. y. nuo 98 413,09 Eur iki 21 869,56 Eur. Pirmosios instancijos teismas savo pasirinkimo sumažinti iš atsakovo M. J. priteistiną žalos dydį nemotyvavo ir nenurodė, kodėl pasirinkta būtent tokia suma. Sumažinus iš atsakovo M. J. priteistinos žalos dydį ir jo neperskirsčius kitiems atsakovams, lieka neaišku, kas turėtų atlyginti ieškovės patirtą ir teismo pripažintą pagrįsta likusią žalos dalį.

3712.4.

38Pirmosios instancijos teismas buvo nenuoseklus, nes nurodė, kad ieškinio dalyko formulavimas yra ieškovės prerogatyva, tačiau ex officio (pagal pareigas) pakeitė reikalavimų atsakovui M. J. apimtį, ją sumažindamas ir pritaikydamas solidarią civilinę atsakomybę, kurios ieškovė neprašė. Teismo pasirinkimas dėl taikytinos atsakomybės apimties galėtų būti pateisinamas, jei būtų užtikrinama ieškovės interesų apsauga, t. y. ieškovei būtų sudarytos sąlygos gauti visos patirtos žalos atlyginimą.

3912.5.

40Skundžiamame sprendime nebuvo tinkamai įvertinti ieškovės valdybos narių atsakomybės skirtumai, nepagrįstai subendrinti atsakovų M. J. ir D. J. veiksmai ir kaltė, nebuvo nustatyta M. J. tyčia, todėl buvo nukrypta nuo dalinės atsakomybės taikymo taisyklių, atsakovams pritaikius sumažintą solidarią atsakomybę ir taip be jokio teisinio pagrindo panaikinus ieškovei galimybę gauti 98 413,09 Eur žalos atlyginimą.

4112.6.

42Teismas netinkamai įvertino atsakovo T. P. neteisėtų veiksmų apimtį ir jo prisidėjimo prie ieškovei kilusios žalos mastą. Teismas turėjo įvertinti atsakovo T. P. tęstinius veiksmus, jo pasyvumą priimant nutarimą ir jo neveikimą, kad apsaugotų ieškovę nuo galimos žalos. Atsakovas T. P. ženkliai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo ir įgyvendinimo. Tuo atveju, jei atsakovas T. P. būtų nutarimo nevykdęs ir taikęs pirkėjams konkurencingas kainas, ieškovė nebūtų laikoma draudžiamo susitarimo dalyve ir būtų išvengusi nuostolių (baudos) ar bent jau būtų sąlygos mažinti baudą Konkurencijos įstatymo 37 straipsnyje numatytais pagrindais.

4313.

44Apeliaciniame skunde atsakovas T. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo T. P. buvo priteistas 2 733,50 Eur žalos atlyginimas ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo T. P. atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4513.1.

46Atsakovas T. P. neatliko neteisėtų veiksmų. T. P. neformavo ir neturėjo galimybės formuoti UAB „Envija“ valdybos narių valios, kadangi ši valia buvo susiformavusi dar iki 2010 m. spalio 8 d. nutarimo priėmimo. T. P. nebuvo nei siūlomo priimti draudžiamo susitarimo iniciatorius, nei organizatorius. Šias aplinkybes patvirtina Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga ir skundžiamame sprendime nustatytos aplinkybės. Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.

4713.2.

48Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas T. P. valdybos posėdyje dalyvavo kaip sekretorius, todėl privalėjo tiek pristatyti valdybos nariams darbotvarkę, tiek pateikti nutarimo protokolą pasirašyti, t. y. tinkamai atliko savo pareigas.

4913.3.

50Teismas visiškai nevertino iš atsakovų priteistinos žalos dydžio, išimtinai jį siedamas tik su ieškovei paskirta bauda. Teismas laikė, kad bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei paskirtą baudą, nurodydamas, kad atsakovai yra atsakingi už žalos, kurios dydis yra lygus ieškovei paskirtos baudos dydžiui, atlyginimą. Tačiau konstatavus, kad bendrovės valdymo organai turi visiškai atlyginti bendrovei paskirtą baudą už konkurencijos teisę pažeidžiantį susitarimą, būtų visiškai paneigtas juridinio asmens atsakomybės už konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymą principas. Tokiu atveju ieškovė netgi praturtėtų, nes gautų iš neteisėto susitarimo uždirbtą pelną, o nuostolius, šiuo atveju baudą, atlygintų jos valdymo organų nariai.

5114.

52Apeliaciniame skunde atsakovas M. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta priteisti solidariai iš atsakovo D. J. ir atsakovo M. J. 21 869,56 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, 1 823 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5314.1.

54Nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovės valdymo organai, priimdami sprendimą dėl minimalios 10 proc. pelno maržos nustatymo, pažeidė įstatymuose įtvirtintas imperatyvias rūpestingumo, interesų konfliktų vengimo (fiduciarines) pareigas.

5514.2.

56Sprendimą nustatyti minimalią parduodamų prekių maržą atsakovas suvokė kaip priemonę, kurios pagrindu užtikrinamas ieškovės pelnas. Teismas deklaratyviai nurodė, kad ieškovės valdybos narys M. J., dalyvaudamas priimant sprendimą dėl minimalios 10 proc. pelno maržos nustatymo, veikė interesų konflikto situacijoje.

5714.3.

58Teismui nebuvo jokio pagrindo solidariai priteisti iš atsakovų 21 869,56 Eur sumą ir tokiu būdu peržengti ieškinio ribas, susijusias su dalinės atsakomybės taikymu.

5915.

60Atsiliepime į UAB „Envija“ ir M. J. apeliacinius skundus atsakovas T. P. prašo ieškovės UAB „Envija“ apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo M. J. apeliacinį skundą tenkinti.

6116.

62Atsakovas D. J. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atsakovų M. J. ir T. P. apeliacinius skundus atmesti; ieškovės skundą tenkinti.

6317.

64Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovas M. J. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; atsakovo T. P. skundą tenkinti.

6518.

66Ieškovė UAB „Envija“ atsiliepime į atsakovų M. J. ir T. P. apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Teismas

konstatuoja:

67IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

6819.

69Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7020.

71Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo T. P. priteista 2 733,55 Eur žalos atlyginimo, solidariai iš atsakovų D. J. ir M. J. priteista 21 869,56 Eur žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Dėl naujų įrodymų prijungimo

7221.

73Nagrinėjant bylą iš naujo, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija nutartimis (2019 m. lapkričio 19 d., 2019 m. gruodžio 18 d., 2020 m. vasario 6 d.) nustatė šalims terminą pateikti raštu nuomonę dėl teikiamų duomenų išreikalavimo (prijungimo); galimybės skirti byloje ekspertizę; esant poreikiui teikti prašymus. Nutartimis buvo išspręstas dalies pateiktų dokumentų kaip rašytinių įrodymų prijungimo klausimas.

7422.

75Atsižvelgdamos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-219/2019 pateiktus išaiškinimus ir reaguodamos į Lietuvos apeliacinio teismo minėtas nutartis, šalys pateikė papildomus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos:

7622.1.

77Ieškovė 2020 m. sausio 13 d. prašymu prašė prijungti teikiamus duomenis – susirašinėjimą su MWM GmbH; 2020 m. sausio 27 d. prašymu prašė prijungti prie bylos teikiamą 2020 m. sausio 20 d. Audito ir apskaitos įmonės UAB „Botasta“ atliktą Ataskaitą apie faktinius pastebėjimus; 2012 m. rugsėjo 3 d. sąskaitos Nr. 00217 išrašą (pirkėjui UAB „Kauno vandenys“) bei 2014 m. kovo 17 d. UAB „Lukrida“ raštą Konkurencijos tarybai. UAB „Envija“ 2020 m. vasario 5 d. teikia rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo M. J. teikiamos į bylą specialisto išvados bei UAB „Lukrida“ 2009 metų finansinės ataskaitos aiškinamąjį raštą.

7822.2.

79Atsakovas M. J. prašo prijungti UAB „Audito technologijos“ 2019 m. gruodžio 12 d. Specialisto išvadą, kurioje gauti atsakymai, kaip yra apibrėžiamas terminas „marža“; kaip apibrėžiamas terminas „ekonominė nauda“; kaip susijusi įmonės taikoma marža ir ekonominė nauda ir kiti klausimai. Be to, 2020 m. vasario 3 d. teikia rašytinius paaiškinimus dėl pateiktų specialistų išvadų ir prašo prijungti prie bylos UAB „Forensic and Investigation Services“ 2020 m. sausio 24 d. atliktą „Ekspertinio tyrimo aktą“.

8023.

81Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

8224.

83Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

8425.

85Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikus naujus įrodymus, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi, sprendžiant šioje byloje šalių įrodinėjamas aplinkybes, nors šie įrodymai ir galėjo būti pateikti anksčiau, bet jų pateikimo būtinybė iškilo po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktų išaiškinimų papildant pirmosios instancijos teismo vertintas ir patikslinant tam tikras apeliaciniuose skunduose ginčijamas aplinkybes. Be to, įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes bylos šalys turėjo galimybę ir pakankamai laiko su jais susipažinti, byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie apeliantų piktnaudžiavimą naujų įrodymų teikimo teise, todėl apeliacinės instancijos teismas juos prijungia prie bylos ir jie bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8626.

87Ieškovė UAB „Envija“ prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka įvertinant bylos medžiagos apimtį, nustatinėtinų aplinkybių specifiškumą bei painumą, kuris nulemia bylos sudėtingumą. Žodinio proceso metu būtų galima išsamiau ir detaliau teikti paaiškinimus, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, teikti papildomus paaiškinimus dėl aplinkybių, paaiškėjusių bylos nagrinėjimo metu. Atsakovai D. J. ir M. J. taip pat prašė skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

8827.

89CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas.

9028.

91Taigi įstatymas nustato būtent teismo diskrecijos teisę savo ar šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

9229.

93Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių nurodyti argumentai nepagrindžia būtinybės nukrypti nuo bendrosios apeliacinio skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarkos. Be to, šalys savo argumentus yra išsamiai išdėsčiusios procesinuose dokumentuose. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka būtinumo nėra. Dėl ginčo esmės

9430.

95Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo, kurią ieškovė UAB „Envija“ kildina iš Konkurencijos tarybos nustatyto atsakovų sudaryto draudžiamo susitarimo dėl minimalios 10 proc. pelno maržos nustatymo UAB „Envija“ parduodant prekes – „MWM“ vidaus degimo variklius, UAB „Lukrida“ ir UAB „Manfula“. Šis susitarimas buvo įtvirtintas UAB „Envija“ 2010 m. spalio 8 d. valdybos posėdyje priimtu sprendimu. Šiame posėdyje visi trys dalyvavę valdybos nariai balsavo už tokį sprendimą, o du iš šių valdybos narių buvo susiję su konkurentėmis UAB „Lukrida“ ir UAB „Manfula“ (vienas UAB „Envija“ valdybos narys (ir akcininkas) buvo M. J., jis taip pat tuo metu buvo UAB „Lukrida“ direktorius; kitas UAB „Envija“ valdybos narys (ir akcininkas) buvo D. J., kuris tuo metu buvo UAB „Manfula“ komercijos skyriaus vadovas). Už šį pažeidimą Konkurencijos taryba skyrė ieškovei 303 600 Eur baudą, kurią Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendimu sumažino iki 218 695,61 Eur, būtent šią sumą ieškovė prašė priteisti iš atsakovų kaip patirtos žalos atlyginimą, vėliau atsisakė nuo A. J. pareikšto 10 934,78 Eur reikalavimo.

9631.

97Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovės UAB „Envija“ ir atsakovo M. J. kasacinius skundus, 2019 m. spalio 24 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą ir perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

9832.

99Kasacinis Teismas nutartyje konstatavo, kad byloje yra duomenų, jog ieškovė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų galėjo ne tik patirti nuostolių dėl paskirtos baudos, bet ir gauti naudos, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kokio dydžio naudą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, atsižvelgiant į kiekvieno jų vaidmenį juos atliekant, gavo ieškovė ir kaip šią naudą reikėtų vertinti pagal protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

10033.

101Nutarties 63 punkte teisėjų kolegija pažymėjo, kad konkretus ieškovės gautos naudos iš draudžiamo susitarimo dydis nei administracinėje, nei nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas nebuvo. Konkurencijos tarybos išvados, ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai, rodantys ieškovės gautas pajamas ir grynąjį pelną tuo laikotarpiu, kai galiojo imperatyviosioms teisės normoms prieštaraujantis susitarimas, neparodo ieškovės gautos naudos dėl vykdomo draudžiamo susitarimo, jei tokia buvo, realaus dydžio ir konkrečios sumos, nes ieškovė neteisėto susitarimo metu vykdė komercinę ūkinę veiklą ir galėjo gauti pelno ne tik dėl neteisėto susitarimo. Naudos dydis, be kita ko, gali būti nustatytas įvertinus, kokia pelno marža prekės buvo pardavinėjamos iki neteisėto susitarimo sudarymo, taip pat įvertinus kainą, už kurią ieškovė jas įsigydavo iki susitarimo ir viso šio susitarimo vykdymo metu.

10234.

103Teisėjų kolegija sprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties 64 punktas), kad teismai teisingam ginčo išsprendimui privalėjo nustatyti konkretų naudos, gautos iš draudžiamo susitarimo vykdymo, dydį. Tik nustačius šį dydį galima spręsti dėl CK 6.249 straipsnio 6 dalies taikymo ir žalos įskaitymo į ieškovės gautą naudą. Šioms aplinkybėms nustatyti, esant specialių buhalterinės apskaitos žinių poreikiui, svarstytina galimybė skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis).

10435.

105CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausias bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu tiek laikytis jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015).

10636.

107Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį įpareigoja teismą teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, o tai (įrodymų vertinimas) išlieka žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2015; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016).

10837.

109Juridinio asmens valdymo organo (vienasmenio ir kolegialaus) civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisminė praktika dėl juridinio asmens valdymo organų civilinės atsakomybės pakankamai nuosekli ir nuolat plėtojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018; kt.).

11038.

111Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad yra nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai – sprendimas, prieštaraujantis imperatyviosioms teisės normoms, t. y. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a punktui, dėl to (priežastinis ryšys) ieškovei buvo skirta 218 695,61 Eur bauda (žala), taip pat konstatavo, kad teismai aptartas juridinio asmens valdymo organų (jų narių) civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas aiškino tinkamai ir, įvertinę byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad byloje nustatytos visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei konstatuoti, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kokio dydžio naudą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, gali būti ir atsižvelgiant į kiekvieno jų vaidmenį juos atliekant, gavo ieškovė ir kaip šią naudą reikėtų vertinti pagal protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

11239.

113Pažymėtina, kad naudos įskaitymą į nuostolius reglamentuoja CK 6.249 straipsnio 6 dalis, nustatanti, jog tuo atveju, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda, nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, gali būti įskaitoma į nuostolius. Civilinėje teisėje, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, jei nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, galioja visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Šis principas savo ruožtu reiškia ir tai, kad nukentėjęs asmuo neturi teisės gauti daugiau, negu jam padaryta nuostolių (turtinė žala). Visiško nuostolių atlyginimo principas leidžia apsaugoti tiek nukentėjusio, tiek ir žalą padariusio asmens interesus.

11440.

115Taigi CK 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatytas žalos ir naudos apskaičiavimas bei įskaitymas sudaro teisines prielaidas išvengti galimo tolesnio teisinio ginčo dėl nepagrįsto praturtėjimo. Tačiau ši norma nėra imperatyvaus pobūdžio, nes nustato teismui ne pareigą, o teisę kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo byloje nustatytų aplinkybių, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, spręsti dėl gautos naudos įskaitymo į nuostolius. Tai reiškia, kad teismas, nustatęs, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė byloje įrodytą, konkrečia suma apibrėžtą naudą, ir įvertinęs patirtus nuostolius bei gautą naudą pagal protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, turi teisę spręsti dėl ieškovės patirtų visų nuostolių ar jų dalies įskaitymo į jos gautą naudą.

11641.

117Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėta CK 6.249 straipsnio 6 dalies nuostata į Lietuvos teisės sistemą yra perkelta iš Europos deliktų teisės principų (PETL), kurių 10:103 straipsnis nurodo, kad, nustatant atlygintinų nuostolių dydį, nauda, kurią nukentėjęs asmuo gavo dėl žalą sukėlusio įvykio, turi būti įskaityta, nebent tai negali būti suderinama su naudos tikslu.

11842.

119Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs kelias esmines CK 6.249 straipsnio 6 dalies taikymo taisykles, t. y. nuostolių dydis gali būti mažinamas, įskaitant į nuostolių dydį dėl neteisėtų veiksmų gautą naudą (lot. compensatio lucri cum damno) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-916/2018) ir naudos įskaitymo būtinoji sąlyga yra, kad ir viena, ir kita kiltų iš to paties veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556-415/2015).

12043.

121Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad, viena vertus, iš naujo nagrinėjant bylą turėtų būti nustatytas UAB „Envija“ gautos naudos iš draudžiamojo susitarimo vykdymo dydis, nes tik nustačius šį dydį galima spręsti dėl CK 6.249 straipsnio 6 dalies taikymo ir žalos įskaitymo į ieškovės gautą naudą. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nepateikia „naudos“ sampratos, kurioje būtų atskleista jos esmė, o teisės doktrinoje „nauda“ aiškinama skirtingai – vieni teigia, jog ji turi būti aiškinama siaurai, kaip apimanti tik grynai ekonominę naudą (angl. economic benefits), kiti teigia, kad toks aiškinimas per siauras ir ji apima ir nepiniginio pobūdžio (neturtinę) naudą (angl. non-peciunary benefits) (B. W., H. K., Bernhard, Essential Cases on Damage, p. 899). Svarbu nustatyti „naudos“ apibrėžimą CK 6.249 straipsnio 6 dalies taikymo prasme.

12244.

123Kaip buvo minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartyje konstatavo, kad šioje byloje jau yra nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš naujo nagrinėjant bylą turėtų būti nustatytas UAB „Envija“ gautos naudos iš draudžiamo susitarimo vykdymo dydis ir tuomet turėtų būti svarstomas klausimas dėl UAB „Envija“ patirtos žalos (nuostolių) įskaitymo į jos gautą naudą. Teismas nurodė, kad naudos dydis, be kita ko, gali būti nustatytas įvertinus, kokia pelno marža prekės buvo pardavinėjamos iki neteisėto susitarimo sudarymo, taip pat įvertinus kainą, už kurią ieškovė jas įsigydavo iki susitarimo ir viso šio susitarimo vykdymo metu (kasacinio teismo nutarties 60, 63–64 punktai).

12445.

125Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus, atsakovas M. J. kreipėsi į UAB „Audito technologijos“ su prašymu pateikti atsakymus į klausimus: kaip apibrėžiami terminai „marža“, „ekonominė nauda“; kokie duomenys reikalingi „ekonominei naudai“ apskaičiuoti; kaip susijusi įmonės taikoma marža ir gauta ekonominė nauda ir kt. Atsakymai pateikti UAB „Audito technologijos“ 2019 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadoje. Neturėdama žinių tinkamai įvertinti atsakovo pateiktą specialisto išvadą, savo ruožtu ieškovė kreipėsi į audito įmonę UAB „Botasta“ dėl audito ataskaitos pateikimo ir pateikė teismui UAB „Botasta“ 2020 m. sausio 20 d. ataskaitą apie faktinius pastebėjimus. 2020 m. sausio 27 d. teisme gautas atsakovo M. J. pateiktas UAB „Forensic and Investigation Servoces“ ekspertinio tyrimo aktas Nr. 20–1.

12646.

127Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek atsakovo, tiek ieškovės pateiktus duomenis, konstatuoja, kad UAB „Botasta“ 2020 m. sausio 20 d. ataskaitoje ir UAB „Forensic and Investigation Servoces“ ekspertinio tyrimo akte Nr. 20–1 pateikiamos kardinaliai skirtingos išvados dėl ieškovės galimai gautos naudos iš draudžiamo susitarimo. Tokia situacija galėjo susidaryti dėl auditorių naudotų skirtingų tyrimo metodų – UAB „Botasta“ taikė du metodus sąnaudų (kai naudojami tam tikri vieneto gamybos sąnaudų duomenys ir pridedamas pelno antkainis, kuris būtų buvęs pagrįstas, jei nebūtų pažeidimo) bei lyginamąjį (vadovautasi ieškovės prekybos kogeneracinių jėgainių varikliais duomenimis prieš ir po draudžiamo susitarimo, juos lyginant su tais, kurie buvo gauti esant draudžiamam susitarimui) ir padarė išvadą, jog pagal pirmąjį metodą – nustatyta žala sudarė 835 976,94 Eur, o pagal antrąjį – nuo 62 457,36 Eur iki 1 158 933,96 Eur, tuo tarpu UAB „Forensic and Investigation Servoces“ pateikta išvada teoriniu aspektu yra aiškesnė (pateikiami sąvokų apibrėžimai), tačiau ekspertas vadovavosi vienu – sąnaudų metodu ir priėjo išvados, kad UAB „Envija“ kartelinio susitarimo veikimo laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 8 d. iki 2013 m. balandžio mėn. iš draudžiamo susitarimo gavo ekonominę naudą – nuo 460 416 iki 524 270 Eur (vidurkis – 492 343 Eur).

12847.

129Pastebėtini ir taikytų metodų trūkumai – viena vertus, neaišku, kodėl taip skiriasi pelno marža ir antkainis; iš UAB „Botasta“ ataskaitoje pateiktos 3 lentelės nėra aišku: ar buvo vertinamos analogiškos prekės; ar jų techninės savybės nesiskyrė; nevertinti konkurentų pirkėjai, jų pirkimo tikslai; nevertinti rinkos pokyčiai (ar buvo atsiradę naujų rinkos dalyvių); ar tikrai kartelinis susitarimas nulėmė atitinkamus rinkos dalyvių veiksmus. Kita vertus, tiek UAB „Botasta“ 2020 m. sausio 20 d. ataskaita, tiek ir UAB „Forensic and Investigation Services“ ekspertinio tyrimo aktas Nr. 20–1 parengti neturint visų reikiamų duomenų (šalys po to teikė naujus prašymus dėl įrodymų išreikalavimo), todėl leidžia abejoti juose pateiktų išvadų pagrįstumu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tikslinga byloje skirti ekspertizę.

13048.

131Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

13249.

133Byloje susidarė specifinė teisinė situacija, kai po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties priėmimo, turi būti nustatyta iki tol išsamiai netirta faktinė aplinkybė – iš draudžiamo susitarimo gautos naudos dydis, t. y. turi būti išsiaiškintos faktinės aplinkybės, susijusios su kartelinio susitarimo sudarymu ir vykdymu. Priimtų įrodymų nepakanka sprendimui apeliacinės instancijos teisme priimti, kadangi jie prieštaringi, todėl atsiranda poreikis surinkti naujus įrodymus, vertinti juos, galimai skirti ekspertizę, siekiant ne tik išsiaiškinti konkretų gautos naudos iš draudžiamojo kartelinio susitarimo dydį, bet ir pačios „naudos“ apibrėžimą (sampratą). Taigi dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, dėl naujų įrodymų ištyrimo būtinybės, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės didele apimtimi naujais aspektais. Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

13450.

135Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje nėra galimas teisingas reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumo klausimo išsprendimas, todėl atsižvelgus į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, spręstina, jog nurodytų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos dalies nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimas panaikinamas dėl bylos esmės neatskleidimo perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

136Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

137Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Envija“ kreipėsi į... 7. 2.... 8. Nurodė, kad atsakovas T. P. nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. sausio 8... 9. 3.... 10. Konkurencijos taryba nutarimu pripažino, kad ūkio subjektai UAB... 11. 4.... 12. Prie draudžiamo susitarimo sudarymo ir vykdymo labiausiai prisidėjo buvęs... 13. 5.... 14. Dėl ieškovės direktoriaus T. P. veiksmų konkuruoti turėję asmenys UAB... 15. II. Pirmosios instancijos teismo ir kitų teismų sprendimų esmė... 16. 6.... 17. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 18. 7.... 19. Teismo vertinimu, atsakovai – valdybos nariai ir įmonės vadovas – yra... 20. 8.... 21. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė visas atsakovų deliktinės civilinės... 22. 9.... 23. Teismas išvadą taikyti solidarią atsakovų M. J. ir D. J. atsakomybę... 24. 10.... 25. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu panaikino Kauno... 26. 11.... 27. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje... 28. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 29. 12.... 30. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Envija“ prašo Kauno apygardos teismo... 31. 12.1.... 32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovams turi būti taikoma... 33. 12.2.... 34. Nors ieškiniu ieškovė prašė visiems atsakovams taikyti dalinę... 35. 12.3.... 36. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė neteisėtus veiksmus, žalą,... 37. 12.4.... 38. Pirmosios instancijos teismas buvo nenuoseklus, nes nurodė, kad ieškinio... 39. 12.5.... 40. Skundžiamame sprendime nebuvo tinkamai įvertinti ieškovės valdybos narių... 41. 12.6.... 42. Teismas netinkamai įvertino atsakovo T. P. neteisėtų veiksmų apimtį ir jo... 43. 13.... 44. Apeliaciniame skunde atsakovas T. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 45. 13.1.... 46. Atsakovas T. P. neatliko neteisėtų veiksmų. T. P. neformavo ir neturėjo... 47. 13.2.... 48. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas T. P.... 49. 13.3.... 50. Teismas visiškai nevertino iš atsakovų priteistinos žalos dydžio,... 51. 14.... 52. Apeliaciniame skunde atsakovas M. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 53. 14.1.... 54. Nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovės valdymo organai, priimdami... 55. 14.2.... 56. Sprendimą nustatyti minimalią parduodamų prekių maržą atsakovas suvokė... 57. 14.3.... 58. Teismui nebuvo jokio pagrindo solidariai priteisti iš atsakovų 21 869,56 Eur... 59. 15.... 60. Atsiliepime į UAB „Envija“ ir M. J. apeliacinius skundus atsakovas T. P.... 61. 16.... 62. Atsakovas D. J. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atsakovų M. J. ir... 63. 17.... 64. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovas M. J. prašo ieškovės... 65. 18.... 66. Ieškovė UAB „Envija“ atsiliepime į atsakovų M. J. ir T. P. apeliacinius... 67. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 68. 19.... 69. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320... 70. 20.... 71. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 72. 21.... 73. Nagrinėjant bylą iš naujo, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų... 74. 22.... 75. Atsižvelgdamos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d.... 76. 22.1.... 77. Ieškovė 2020 m. sausio 13 d. prašymu prašė prijungti teikiamus duomenis... 78. 22.2.... 79. Atsakovas M. J. prašo prijungti UAB „Audito technologijos“ 2019 m.... 80. 23.... 81. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso... 82. 24.... 83. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad... 84. 25.... 85. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikus naujus įrodymus,... 86. 26.... 87. Ieškovė UAB „Envija“ prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka... 88. 27.... 89. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine... 90. 28.... 91. Taigi įstatymas nustato būtent teismo diskrecijos teisę savo ar šalių... 92. 29.... 93. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių nurodyti argumentai nepagrindžia... 94. 30.... 95. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo, kurią ieškovė UAB... 96. 31.... 97. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovės UAB „Envija“... 98. 32.... 99. Kasacinis Teismas nutartyje konstatavo, kad byloje yra duomenų, jog ieškovė... 100. 33.... 101. Nutarties 63 punkte teisėjų kolegija pažymėjo, kad konkretus ieškovės... 102. 34.... 103. Teisėjų kolegija sprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24... 104. 35.... 105. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje... 106. 36.... 107. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju,... 108. 37.... 109. Juridinio asmens valdymo organo (vienasmenio ir kolegialaus) civilinei... 110. 38.... 111. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad yra... 112. 39.... 113. Pažymėtina, kad naudos įskaitymą į nuostolius reglamentuoja CK 6.249... 114. 40.... 115. Taigi CK 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatytas žalos ir naudos apskaičiavimas... 116. 41.... 117. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėta CK 6.249 straipsnio 6 dalies nuostata... 118. 42.... 119. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs kelias esmines CK 6.249... 120. 43.... 121. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja,... 122. 44.... 123. Kaip buvo minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 24 d.... 124. 45.... 125. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus,... 126. 46.... 127. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek atsakovo, tiek ieškovės... 128. 47.... 129. Pastebėtini ir taikytų metodų trūkumai – viena vertus, neaišku, kodėl... 130. 48.... 131. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs... 132. 49.... 133. Byloje susidarė specifinė teisinė situacija, kai po Lietuvos Aukščiausiojo... 134. 50.... 135. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje... 136. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 137. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą...