Byla 2A-104-390/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9069-638/2014 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis dėl darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir atsakovo VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis priešieškinį ieškovei V. R. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė patikslintu ieškinį prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-02-28 sprendimo Nr. DGKS-1084 darbo ginčų byloje Nr. APS-2-22748 dalį, kuria nuspręsta ieškovės prašymą tenkinti iš dalies; priteisti jai iš atsakovo darbo užmokestį už viršvalandinį darbą už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2013-07-31 bei už 2013 m. gruodžio mėnesį, kas sudaro 22 646 Lt, priteisti iš atsakovo 18 816 Lt delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio sumokėjimą, bei 0,07 proc. dydžio delspinigius nuo priteistos ir nesumokėtos darbo užmokesčio sumos, delspinigius skaičiuojant iki šios bylos sprendimo visiško įvykdymo dienos ( t.1, b. l. 3-6, 72-73, t.2, b.l. 99-101). Ieškovė nurodė, kad pagal 2007-08-31 sudarytą darbo sutartį Nr. 207 ji dirbo VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis gydytoja vieno etato darbo krūviu. 2008-08-31 su tuo pačiu darbdaviu pasirašė dar vieną darbo sutartį Nr.226, kad dirbs papildomą darbą- gydytoja 0,25 etato krūviu. Ieškovė įrašais darbo sutartyse įsipareigojo pavaduoti atostogaujančius ir sergančius bendradarbius. Ieškovės darbas buvo apskaitomas pagal suminę darbo laiko apskaitą, tačiau ieškovei nebuvo apmokėta už viršvalandžius nuo pat antrosios darbo sutarties sudarymo dienos. Ieškovė mano, kad darbo valandos, kurios buvo dirbtos viršijant jai nustatytą savaitės darbo laiką, kuris yra sutrumpintas vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1195 (2013-07-24 redakcija) iki 37 valandų per savaitę, turėjo būti apmokėtos taikant tarifą 1,5 kaip viršvalandžiai. Ieškovė iš pradžių nežinojo įstatymo nuostatų, todėl nekėlė ginčo dėl apmokėjimo. Tik 2013-12-30 ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydama priteisti neišmokėtą atlyginimo dalį už viršvalandžius. Darbo ginčų komisija 2014-02-28 sprendimu iš dalies patenkino ieškovės prašymą, priteisė jai iš atsakovo 1774,19 Lt darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir 122,8 Lt delspinigių. Komisija pripažino, kad ieškovė dirbo papildomą darbą, kuris buvo viršvalandinis ir už kurį nebuvo apmokėta taikant tarifą 1,5. Darbo ginčų komisija tenkino prašymą dalyje dėl trijų mėnesių iki skundo pateikimo dienos, nurodė, kad terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl individualaus darbo ginčo yra trys mėnesiai. Ieškovė galėjo ir turėjo žinoti, kad jos teisės pažeidžiamos. Tačiau ieškovė mano, kad turėjo būti patenkintas prašymas už visą laikotarpį nuo 2008-08-31, kai ieškovė pradėjo faktiškai dirbti viršvalandžius, atsižvelgiant į Konstitucinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. KT17-N6/2014, kuriame nustatyta, kad nesumokėtas atlyginimas gali būti priteisiamas ir už ilgesnį laiką, negu treji metai.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei V. R. iš atsakovo VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis 78,9 Lt darbo užmokesčio už poilsio laiku dirbtas valandas, 6,16 Lt delspinigių, 50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies, panaikino LR VDI Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-02-28 sprendimą Nr.DGKS-1084 dalyje, kurioje ieškovės prašymas buvo patenkintas, likusioje dalyje priešieškinį atmetė.

7Teismas nenustatė aplinkybių, kad šalys susitarė dėl viršvalandinių darbų. Teismas nustatė, kad šalys aiškiai susitarė dėl atlyginimo, tačiau nesitarė dėl sąlygos, kad visas papildomai atliktas darbas bus apmokamas kaip viršvalandžiai. Teismas nepritarė ieškovės nuomonei, kad DK 144 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ir daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų, turi būti taikoma kartu su DK 144 str. 1 d., nustatančia, kad darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę. Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos DK 144 str. 5 d. leidžia darbo sutarčių daugetą, kuris įforminamas arba antraeilio darbo sutartimi (kai yra keli darbdaviai) arba sutartimi dėl papildomo darbo (kai darbdavys yra tas pats) ir tuo pačiu leidžia nukrypimą nuo DK 144 str. 1 d. nustatyto maksimalaus savaitės darbo laiko, kai yra darbuotojo susitarimas su darbdaviu. Šia įstatymo nuostata (DK 144 str. 5 d.) Lietuva yra pasinaudojusi Europos Parlamento ir tarybos direktyvos 2003/88/EB “Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų” 22 str. 1 d. a) punkte nustatytu leidimu taikyti opt-out, t. y. išimtį, esant darbuotojo sutikimui viršyti nustatytą maksimalų savaitės darbo laiką, ir tas viršijimas esant 5 darbo dienų savaitei neturi būti didesnis kaip 60 darbo valandų per savaitę. Teismas darė išvadą, kad ieškovės darbas, atliktas pagal papildomo darbo sutartį Nr. 226, nelaikytinas viršvalandiniais darbais ir už jį neturėjo būti apmokama didesniu ( pusantro) tarifu. Iš atsakovo pateiktų duomenų (t.1, b. l. 58, t.2, b. l. 30, t.2, b. l. 109) teismas nustatė, kad atsakovas laikėsi taisyklės, kad ieškovės darbo laikas neviršytų 60 valandų per savaitę, ir ši norma nebuvo viršyta laikotarpiu nuo 2007-09-01 iki 2014-03-12.

8Teismas sprendė, kad ieškovė 6 darbo valandas dirbo jos individualiu poilsio laiku, kuris nors ir buvo numatytas pagal grafikus, tačiau grafikai ta dalimi buvo sudaryti neteisingai, neišlaikius 24 valandų pertraukos tarp darbo pamainų. Kadangi ieškovei paminėtos šešios valandos jau buvo apmokėtos viengubu tarifu, teismas priteisė apmokėjimą už šias 6 valandas 78,9 Lt. Ieškovės reikalavimą priteisti jai delspinigius už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį teismas tenkino tik sutrumpinto ieškinio senaties termino ribose (CK 1.125 str. 5 d.1p., nes delspinigių santykiai reglamentuojami ne Darbo kodekso, o atskiro įstatymo), ir priteisė 6,16 Lt delspinigių. Teismas nesutiko su ieškovės teigimu, kad jai turi būti priteisiamas negautas darbo užmokestis neribojant jokiais terminais ir pažymėjo, kad bet kokiu atveju ieškovės teisės galėtų būti ginamos už laikotarpį, kurio pradžia galėtų būti ne ankstesnė kaip 2010 m. gruodžio 30 d.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

10Apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 135–140) ieškovė V. R. prašo panaikinti 2014-08-08 Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti - priteisti ieškovei iš atsakovo nesumokėtą darbo užmokesčio skirtumą už viršvalandinius darbus už visą ieškovės darbo pas atsakovą laikotarpį, t .y. nesumokėtą darbo užmokesčio skirtumą už viršvalandinius darbus 22646 Lt, priskaičiuotus delspinigius 18816 Lt, viso 41462,-Lt, o priešieškinį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie apeliacinio skundo argumentai:

11Teigdamas, kad pas atsakovą buvo taikoma suminė darbo apskaita, teismas, skaičiuodamas ieškovės išdirbtas pas atsakovą valandas, pasirėmė ne suminės darbo apskaitos sąlygas reglamentuojančiu DK 149 str., o šios apskaitos nereglamentuojančiu DK 144 str. 5 d., dėl to padarydamas nepagrįstą išvadą, kad kodekso leistinas 12 valandų darbo dienos (o todėl, teismo nuomone, ir 60 valandų darbo savaitės) krūvis, taikytinas ir suminei darbo apskaitai, todėl yra leistinas ir nėra viršytas. Pareigą teisingai įforminti darbo santykius teismas kažkodėl užkrovė ieškovei, nors eilė DK normų - DK 94 str. 2 d., 99 str. 3 d., 139 str. 2 d., šią pareigą priskiria kaip tik darbdaviui. Būtent atsakovas privalėjo sudaryti su ieškove norminių aktų reikalavimams neprieštaraujančią darbo sutartį. Teismas visiškai neatskleidė bylos esmės, nes padarė jokiuose norminiuose aktuose nereglamentuotą išvadą, kad tokio paties pobūdžio darbas, viršijantis vieno etato krūvį, kitoje darbovietėje įforminamas antraeilio darbo sutartimi (ši išvada teisinga), o toje pačioje darbovietėje įforminamas papildomo darbo sutartimi (ši išvada klaidinga). Tokio paties pobūdžio darbas, viršijantis vieno etato darbo krūvį, toje pačioje darbovietėje visuomet yra viršvalandinis darbas, o kitokio pobūdžio darbas toje pačioje darbovietėje yra papildomas darbas. Taip išvardinti darbo santykiai reglamentuojami Darbo kodekse, tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas be jokio teisinio pagrindo ieškovės darbą pagal antrąją darbo sutartį ir pavadavimus bei budėjimus renginiuose pagal 2012-05-23 abiejų darbo sutarčių papildymus įvardijo papildomu darbu. Visas ieškovės darbo laikas, viršijantis vieno etato darbo krūvį ir suminei darbo apskaitai taikomas sąlygas (DK 149 str.), laikytinas viršvalandiniu darbu, kuris turėjo būti apmokėtas ne pagal faktiškai išdirbtą laiką, o viršvalandiniu tarifu (DK 193 str.), t. y. ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 str. 2 d.

12Nesuprantama, kuo remiantis, teismas sprendime pasisakė, kad ieškovė sutiko su išvada, kad antroji jos darbo sutartis buvo sutartis dėl papildomo darbo, kai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė laikėsi visiškai priešingos pozicijos - teigė, kad jos darbas pagal antrąją sutartį bei sutarčių papildymus dėl pavadavimo ir budėjimo renginių metu dėl aukščiau išdėstytų priežasčių nėra papildomas darbas. Priešingai, nei teigia teismas, Darbo ginčų komisija savo sprendime taip pat nenurodė, kad antroji ieškovės darbo sutartis sudaryta dėl papildomo darbo. Darbo ginčų komisijos sprendime teigiama, kad ieškovės darbas pagal antrąją darbo sutartį turi būti laikomas viršvalandiniu darbu.

13Darbovietėje turėjo būti taikoma suminė darbo apskaita, kuri faktiškai nebuvo taikoma, tai konstatavo ir ginčą nagrinėjusi Darbo ginčų komisija. Tokiu būdu teismo paskaičiuota 60 val. darbo savaitė, nors DK nėra tiksliai reglamentuota kaip galima, suminės darbo apskaitos atveju šios bylos ginčui neturi jokios reikšmės. Po Darbo ginčų komisijos sprendimo atsakovas vienašališkai nutraukė antrąją darbo sutartį su ieškove nuo pat šios sutarties sudarymo, kaip neteisėtai sudarytą. Todėl bet kuriuo atveju dirbti 60 val. darbo savaitę kaip pagrindinį darbą ieškovė neturėjo jokio pagrindo. Tokiu būdu, ieškovės darbas, viršijant tai kategorijai darbuotojų nustatytą darbo valandų skaičių per 4 mėnesius, laikytinas viršvalandiniu darbu ir turėtų būti apmokamas kaip viršvalandinis darbas (DK 149str. 2d.).

14Sprendime padaryta klaidinga išvada, kad viršvalandinis darbas galimas tik esant rašytiniam darbuotojo ir darbdavio susitarimui (DK 150 str. 2 d.). Greitosios med. tarnyba (spec. tarnyba) priskiriama tai kategorijai darbų, kuriuos apibūdina DK 151 str. l d. Šioje darbovietėje nėra būtinas rašytinis darbuotojo sutikimas dėl viršvalandinio darbo iki 48 val./savaitę. Norint skirti dirbti daugiau, kaip 48 val./savaitę reikia gauti rašytinį darbuotojo sutikimą, nes tai būtų DK 151 str. paminėti ‘kiti atvejai”.

15Ieškovės paskaičiavimu, 2010-12-01 - 2013-12-01 laikotarpiu ji išdirbo 1677 valandų viršvalandinio darbo, kuris buvo jai apmokėtas kaip etatinis atlyginimas. Esant suminei darbo apskaitai, darbdavys privalo sumokėti ieškovei priemoką už šiomis valandomis dirbtą viršvalandinį darbą. Teismo išvada, kad darbo santykiuose taikytinas bendrajame įstatyme nustatytas sutrumpintas senaties terminas netesyboms (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.) nepagrįstas.

16Byloje ginčijama darbo ginčų komisijos tą sprendimo dalis, kurioje nuspręsta ieškovės prašymą tenkinti iš dalies, t. y. priteisti jai priklausančią darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą priemoką tik už aukščiau paminėtą laikotarpį. Ieškovė prašė darbo ginčų komisijos priteisti jai neprimokėtą darbo užmokestį už paskutinius tris metus (kadangi dar nebuvo paskelbtas Konstitucinio teismo nutarimas), tačiau komisija be jokio pagrindo šį ieškovės prašymą patenkino tik iš dalies, priteisdama nesumokėtą darbo užmokesčio dalį tik už paskutinius keturis mėnesius. Kadangi Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, kuria priteista darbo užmokesčio nepriemoka už keturis mėnesius, yra teisinga, tai atsakovo priešieškinis dėl šios Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo turi būti atmestas.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 145–149) atsakovas VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis prašo netenkinti ieškovės V. R. apeliacinio skundo ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, priteisti atsakovo naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas - atsakovo sumokėtą 144,00 Lt žyminį mokestį paduodant ieškinį ginčo byloje apylinkės teismui. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18Tiek darbas, apibūdintas pagrindinėje sutartyje, tiek ir darbas, nurodytas papildomo darbo sutartyje, yra ne tie patys darbai, nors jie abu skirti toms pačioms funkcijoms atlikti, bet yra skirtingas juose aptartas darbo krūvis, jie vykdomi skirtingu darbo laiku ir skirtingose darbo vietose.

19Kai 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė kategoriškų teiginių, išdėstytų to teismo 2002 m. vasario 13 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-290/2002, kas matosi iš šio teismo vėliau priimtų kasacinių nutarčių: 2012 m. kovo 29 d. nutarties civ. byloje Nr. 3K-3-130/2012; 2014 m. kovo 4 d. nutarties civ. byloje Nr. 3K-3-59/2014 ir kt.

20Su ieškovės sudaryta antra darbo sutartis toje pačioje darbovietėje toms pačioms darbo funkcijoms atlikti neprieštarauja teisingumo ir už protingumo kriterijams, numatytiems DK 35 str. 1 dalyje, o taip pat ir darbo sutarčių sudarymo tvarkai bei sąlygoms, aptartoms DK 95 ir 99 straipsniuose.

21Nepagrįsta jokiu teisės aktu yra Darbo ginčų komisijos išvada, kad ieškovės, kaip gydytojos darbas, kurį ji atlieka virš 36, 37, 38 valandų per savaitę yra viršvalandinis. DK150 str. 1 dalyje nurodyta, jog viršvalandiniais laikomi darbai, viršijant DK 144 str. dalyje, 145 ir 146 straipsniuose bei 149 str. 1 bei 2 dalyse nustatytas darbo laiko trukmes. Tačiau šis aiškinimas taikomas tik tuo atveju, kai darbuotojas dirba pagal vieną darbo sutartį pagrindiniame darbe vieno etato darbo krūviu. DK 144 str. 5 dalyje numatyta, jog darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų. Iš to seka, kad tokia tvarka dirbant, per savaitę leistina dirbti iki 60 valandų (12 val. x 5 d. d.), kas atitinka ir 2003-11-04 direktyvos 88/EB nuostatas.

22Kadangi ieškovė per suminės darbo laiko apskaitos 4 mėn. laikotarpį per visas darbo dienas nedirbo daugiau kaip 12 valandų, tai toks darbas pagal DK 150 str. 1 dalį negali būti laikomas viršvalandžiais. Byloje yra pateikta ieškovės dirbto darbo laiko apskaitos lentelė per atskirus apskaitos laikotarpius, iš kurios seka, jog ieškovė atliko darbą darbo įstatymų leistinais dydžiais ir jokio viršvalandinio darbo nedirbo, todėl jai ir nepriklauso joks papildomas atlyginimas už tariamus viršvalandžius.

23Ar darbuotojo dirbtos darbo valandos nėra viršvalandžiai, apskaičiuojamos keturių mėnesių laikotarpiais, nes pas atsakovą kaip gydymo įstaigoje pagal minėtą Vyriausybės 2003-05-14 nutarimo Nr. 587 78 punktą buvo taikoma ir tebetaikoma suminė darbo laiko apskaita, kurios laikotarpis nustatytas kas 4 mėnesiai. DGK teigimas savo sprendime, jog ieškovei nebuvo taikoma suminė darbo laiko apskaita, neatitinka tikrovės ir net realiai yra negalima tokia situacija, kai darbovietėje pagal Vyriausybės minėtą nutarimą taikoma suminė darbo laiko apskaita, bet vienai tos pačios kategorijos darbuotojai (būtent - ieškovei) kažkodėl toks darbo režimas galėtų būti netaikomas.

24Ieškovės nurodytu laikotarpiu ji neviršijo leistinų dirbti iki 60 valandų per darbo savaitę o tai reiškia, jog ieškovė jokių viršvalandinių darbų pas atsakovą neatliko, o už atliktą darbą minėtu laikotarpiu pagrįstai buvo apmokėta viengubu tarifu (kaip tarp šalių buvo sutarta), o ne pagal DK 193 str. nuostatas, kaip to ieškovė reikalavo nuo 2010 metų, o po Konstitucinio Teismo nutarimo ir nuo darbo pas atsakovą pagal antrą darbo sutartį pradžios.

25Ieškovė už darbą pagal dvi darbo sutartis gaudama viengubo tarifo atlyginimą atsakovo administracijai niekada nereiškė jokių pretenzijų, jog jai lieka neapmokėti viršvalandžiai, kadangi dėl tokių darbų atlikimo ir apmokėjimo nebuvo susitarta tarp šalių sudarant darbo sutartį atlikti papildomą darbą ir tokie darbai ir nebuvo atliekami.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

27Apeliacinis skundas atmestinas.

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

29Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų C P K 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.

30Byloje keliamas ginčas dėl apmokėjimo už papildomas darbo valandas, kurias ieškovė laiko viršvalandiniu darbu, o atsakovas - faktiškai atliktu darbu pagal papildomą darbo sutartį.

31Spręsdama šalių ginčą, Darbo ginčų komisija pripažino, kad ieškovė dirbo papildomą darbą, kurį laikė viršvalandiniu darbu, už kurį nebuvo apmokėta taikant tarifą 1,5. Kauno apylinkės teismas darė išvadą, kad ieškovės darbas, atliktas pagal papildomo darbo sutartį Nr. 226, nelaikytinas viršvalandiniais darbais ir už jį neturėjo būti apmokama didesniu (pusantro) tarifu. Ieškovė, nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas be jokio teisinio pagrindo ieškovės darbą pagal antrąją darbo sutartį ir pavadavimus bei budėjimus renginiuose pagal 2012-05-23 abiejų darbo sutarčių papildymus įvardijo papildomu darbu. Nurodo, kad ieškovės darbo laikas, viršijantis vieno etato darbo krūvį ir suminei darbo apskaitai taikomas sąlygas (DK 149 str.), laikytinas viršvalandiniu darbu, kuris turėjo būti apmokėtas ne pagal faktiškai išdirbtą laiką, o viršvalandiniu tarifu (DK 193 str.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės argumentacija ir pažymi, kad sprendžiant šį ginčą, pirmiausia reikia išsiaiškinti darbo santykių šalių tikruosius ketinimus sudarant darbo sutartis ir jose nustatant darbo apmokėjimo sąlygas.

32Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ir atsakovas, sudarydami antrąją 2008-10-16 darbo sutartį Nr. 226, susitarė dėl būtinųjų sąlygų, kurios nustatytos įstatymu. Tokia sutartis laikoma sudaryta, o jos sudarymo faktas apeliantės argumentais nėra paneigtas. Todėl darbo sutarties, kaip ir bet kokios kitos sutarties, sąlygos turi būti aiškinamos vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NT Service“ v. SIA ,,Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-258/2009; kt.). Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB bankas“ v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. UAB „JG reklamos dovanos“, bylos Nr. 3K-3-378/2013).

33Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis DK 99 straipsnio 3 dalimi, už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys turi būti nurodomos darbo sutartyje taip, jog būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008; kt.).

34Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2007-08-31 su atsakovu VšĮ Kauno rajono greitosios pagalbos stotimi sudarė darbo sutartį Nr. 207 dirbti gydytoja, 1 etato krūviu, pagrindinėms pareigoms, atlyginimas 2040 Lt (vėliau padidintas iki 2260 Lt) per mėnesį ( t. 1, b. l. 7-8). Ši sutartis buvo papildyta, kad nuo 2012-05-23 šalių susitarimu gali pavaduoti medicinos specialistus, budėti sporto ir kituose renginiuose mokant atlyginimą už faktiškai dirbtas valandas. Nuo 2008-10-16 šalys sudarė antrą darbo sutartį Nr. 226, kurioje susitarė, kad ieškovė dirbs gydytoja 0,25 etato krūviu, antraeilėse pareigose, atlyginimas 565 Lt per mėnesį ( b. l. 9). Ši sutartis buvo papildyta, kad nuo 2012-05-23 šalių susitarimu ieškovė gali pavaduoti medicinos specialistus, budėti sporto ir kituose renginiuose mokant atlyginimą už faktiškai dirbtas valandas ( b. l. 10). Iš sutarčių turinio aišku, kad šalys abipusiu sutarimu aiškiai apibrėžė sutarčių sąlygas. Pasirašydama antrą darbo sutartį Nr. 226, ieškovė sutiko dirbti papildomą darbą ir sutiko su jai nustatytu 565 Lt per mėnesį mokėtinu darbo užmokesčiu už gydytojos darbą 0,25 etato krūviu.

35Pažymėtina, kad viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatytą darbo laiko trukmę (DK 150 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 150 straipsnio 1 dalį viršvalandinis yra ir darbo laikas, viršijantis nustatytą ne visą darbo laiką. Viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami ir gali būti dirbami tik išimtiniais DK 151 straipsnyje nustatytais atvejais (DK 150 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad tokie darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareigos apmokėti už tokį buvimą darbo vietoje kaip už viršvalandinį darbą.

36Papildomo darbo sutartimi susitariama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje ir jis gali būti atliekamas tiek per normalų darbo laiką pagrindinėje darbovietėje, tiek kitu laiku. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu atveju, atsižvelgiant į DK 119 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias reikalavimą susitarti dėl papildomo darbo ar pareigų, darbo sutarties šalys susitarimą dėl papildomo darbo turėjo išreikšti ne sudarant naują darbo sutartį, o aptariant tai galiojančioje darbo sutartyje Nr. 207 (tai būtų darbo sutarties modifikavimas). Į esamą darbo sutartį turėjo įtraukti naują sąlygą, kad viso sutarties galiojimo metu (arba tam tikrą laikotarpį) darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo eis tam tikras papildomas pareigas ar dirbs tam tikrą papildomą darbą ir gaus už tai papildomą darbo užmokestį. Susitarime gali būti numatomas ir jo galiojimo terminas ar nutraukimo sąlygos. Sutarties dėl papildomo darbo pasibaigimas egzistuojančiam darbo santykiui lemiamos reikšmės neturi – darbuotojo ir darbdavio teisinis santykis tęsis remiantis pagrindine darbo sutartimi. Tačiau, pasibaigus pagrindinei darbo sutarčiai, pasibaigia ir susitarimas dėl papildomo darbo ir taikomos DK nuostatos, reglamentuojančios darbo sutarties pasibaigimą.

37Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad atribojant papildomą darbą nuo viršvalandinio darbo, svarbu dar ir tai, kad darbuotojo papildomo darbo funkcijos turi būti skirtingos, nei pagal pagrindinę darbo sutartį. Tačiau nagrinėjamu atveju tai nėra esminė aplinkybė, leidžianti daryti išvadą, kad ieškovė ir atsakovas papildoma darbo sutartimi Nr. 565 sulygo dėl viršvalandinių darbų. Iš antrosios darbo sutarties Nr. 226 turinio matyti, kad šalys susitarė dėl papildomų, nors ir tapačių kaip ir pirmojoje darbo sutartyje Nr. 207, darbo funkcijų atlikimo, kurios yra nuolatinio pobūdžio (0,25 etato krūviu). Taigi, darytina išvada, kad šalys susitarė dėl nuolatinio pobūdžio papildomo darbo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Darbo kodekso normose, reglamentuojančiose viršvalandį darbą numatyta, kad Darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais, kuriuos nustato šio Kodekso 151 straipsnis. Kitais atvejais viršvalandiniai darbai gali būti organizuojami tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą (DK 150 str. 2.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė ir atsakovas, sudarydami antrąją darbo sutartį, siekė susitarti dėl tapataus papildomo darbo kitoje darbo vietoje – Kauno rajono GMPS Garliavos poste, tačiau nesiekė susitarti dėl nuolatinio viršvalandinio darbo, kuris turėtų būti apmokamas padidintu (1,5) tarifu. Kitoks šios sutarties aiškinimas neatitiktų darbo santykių šalių siekių, tikslų ir interesų, kuriuos darbuotojas ir darbdavys turėjo darbo sutarties sudarymo metu. Kadangi ieškovė savo noru sutiko už nustatytą atlygį dirbti papildomą darbą ir savo valią išreiškė pasirašydama naują darbo sutartį Nr. 226, tokio darbo laiko trukmė turi būti vertinama pagal DK 144 str. 5 d. nuostatas, numatančias, kad darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų. Tokiu atveju savaitės darbo laiko trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 60 val., neatsižvelgiant į tai, kad darbovietėje buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentacija dėl susidariusio viršvalandinio darbo esant suminei darbo laiko apskaitai, būtų pagrįsta tik tuo atveju, jei antrąją darbo sutartimi nebūtų susitarta dėl papildomo darbo ir jo apmokėjimo sąlygų arba jei būtų susitarta dėl viršvalandinio darbo. Tokiu atveju viršvalandiniais darbais būtų laikomi darbai dirbami viršijant šio Kodekso 144 straipsnio 1 dalyje, 145, 146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą darbo laiko trukmę.

38Teisėjų kolegija akcentuoja, kad darbo sutarties šalys papildoma sutartimi susitarė dėl papildomo nuolatinio pobūdžio darbo ir nustatė konkretų darbo užmokestį, todėl apeliacinio skundo esminiai argumentai, jog ieškovės darbo laikas, viršijantis vieno etato darbo krūvį ir suminei darbo apskaitai taikomas sąlygas (DK 149 str.), laikytinas viršvalandiniu darbu, kuris turėjo būti apmokėtas ne pagal faktiškai išdirbtą laiką, o viršvalandiniu tarifu (DK 193 str.), nesudaro teisėjų kolegijai pakankamą pagrindą daryti priešingą išvadą nei nusprendė apylinkės teismas.

39Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į 2008 m. spalio 16 d. darbo sutarties Nr. 226 esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Lietuvos Respublikos DK 144 str. 5 d. leidžia darbo sutarčių daugetą, kuris įforminamas arba antraeilio darbo sutartimi (kai yra keli darbdaviai) arba susitarimu dėl papildomo darbo (kai darbdavys yra tas pats) ir tuo pačiu leidžia nukrypimą nuo DK 144 str. 1 d. nustatyto maksimalaus savaitės darbo laiko, kai yra darbuotojo susitarimas su darbdaviu (DK 144 str. 5 d.) bei, kad ieškovės darbas, atliktas pagal papildomo darbo sutartį Nr. 226, nelaikytinas viršvalandiniais darbais ir už jį neturėjo būti apmokama didesniu (1,5) tarifu. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės pripažintinas teisingu, todėl jame išdėstytais motyvais paliktinas nepakeistas, o apelianto apeliacinis skundas atmestinas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40Pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes pareiga pagrįsti priimtą procesinį teismo sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ).

41Atsakovas prašo priteisti jo naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas - atsakovo sumokėtą 144,00 Lt žyminį mokestį paduodant ieškinį ginčo byloje apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismui priešieškinį patenkinus iš dalies pagal CPK 98 straipsnio taisykles atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 72 Lt (144 / 2), t. y. 20.85 Eur.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

Nutarė

43Apeliacinį skundą atmesti.

44Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Iš ieškovės V. R. a. k. ( - ) priteisti atsakovui VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis, juridinio asmens kodas 160300117 20,85 Eur (dvidešimt eurų ir 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė patikslintu ieškinį prašė panaikinti Valstybinės darbo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino... 7. Teismas nenustatė aplinkybių, kad šalys susitarė dėl viršvalandinių... 8. Teismas sprendė, kad ieškovė 6 darbo valandas dirbo jos individualiu poilsio... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.... 10. Apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 135–140) ieškovė V. R. prašo panaikinti... 11. Teigdamas, kad pas atsakovą buvo taikoma suminė darbo apskaita, teismas,... 12. Nesuprantama, kuo remiantis, teismas sprendime pasisakė, kad ieškovė sutiko... 13. Darbovietėje turėjo būti taikoma suminė darbo apskaita, kuri faktiškai... 14. Sprendime padaryta klaidinga išvada, kad viršvalandinis darbas galimas tik... 15. Ieškovės paskaičiavimu, 2010-12-01 - 2013-12-01 laikotarpiu ji išdirbo 1677... 16. Byloje ginčijama darbo ginčų komisijos tą sprendimo dalis, kurioje... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 145–149) atsakovas VšĮ Kauno... 18. Tiek darbas, apibūdintas pagrindinėje sutartyje, tiek ir darbas, nurodytas... 19. Kai 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK),... 20. Su ieškovės sudaryta antra darbo sutartis toje pačioje darbovietėje toms... 21. Nepagrįsta jokiu teisės aktu yra Darbo ginčų komisijos išvada, kad... 22. Kadangi ieškovė per suminės darbo laiko apskaitos 4 mėn. laikotarpį per... 23. Ar darbuotojo dirbtos darbo valandos nėra viršvalandžiai, apskaičiuojamos... 24. Ieškovės nurodytu laikotarpiu ji neviršijo leistinų dirbti iki 60 valandų... 25. Ieškovė už darbą pagal dvi darbo sutartis gaudama viengubo tarifo... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Apeliacinis skundas atmestinas.... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų... 30. Byloje keliamas ginčas dėl apmokėjimo už papildomas darbo valandas, kurias... 31. Spręsdama šalių ginčą, Darbo ginčų komisija pripažino, kad ieškovė... 32. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ir atsakovas, sudarydami... 33. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis DK 99 straipsnio 3... 34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2007-08-31 su atsakovu VšĮ Kauno... 35. Pažymėtina, kad viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant... 36. Papildomo darbo sutartimi susitariama dėl papildomų pareigų ar papildomo... 37. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad atribojant papildomą darbą nuo... 38. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad darbo sutarties šalys papildoma sutartimi... 39. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į 2008 m. spalio 16 d. darbo... 40. Pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje... 41. Atsakovas prašo priteisti jo naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas -... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 43. Apeliacinį skundą atmesti.... 44. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti... 45. Iš ieškovės V. R. a. k. ( - ) priteisti atsakovui VšĮ Kauno rajono...