Byla 2A-580/2013
Dėl žalos, padarytos gamtai, atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2312-153/2011 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Golden Medium“ ir V. R. dėl žalos, padarytos gamtai, atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Golden Medium“ ir V. R. 10 000,21 Lt už miškui padarytą žalą. Nurodė, kad ieškovo pareigūnai 2009 m. lapkričio 9 d. privačiame miško žemės sklype, esančiame ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), Palomenės girininkijos ( - ) kvartale, kuris nuo 2009 m. rugpjūčio 21 d. priklauso UAB „Affinitas ir ko“, nustatė neteisėtą miško kirtimą. Šis miško žemės sklypas nuo 2008 m. gruodžio 4 d. iki 2009 m. rugpjūčio 21 d. priklausė UAB „Golden Medium“. 2009 m. sausio–kovo mėn., vykdant miško kirtimus pagal 2009 m. sausio 8 d. išduotą leidimą kirsti mišką A Nr. 058120, buvo įvykdyti ir neteisėti miško kirtimai, kurių metu Kaišiadorių miškų urėdijos Palomenės girininkijos ( - ) kvartalo 10a sklype 1,36 ha plote buvo neteisėtai plynai iškirsta 187,508 m3 žalių pušų, eglių ir ąžuolų medžių (kurie nebuvo įrašyti į leidimą kirsti mišką ir kurių, laikantis teisės aktų reikalavimų, nebuvo galima kirsti) ir 0,2 ha plote neteisėtai neplynai iškirsta 42,179 m3 žalių pušų ir eglių medžių (kurie nebuvo įrašyti į leidimą kirsti mišką ir kurių, laikantis teisės aktų reikalavimų, nebuvo galima kirsti). Iš viso minėtame žemės sklype neteisėtai iškirsta 229,687 m3 žalių medžių. Vykdant šiuos kirtimus, įvykdytas neteisėtas medžių kirtimas kaimyninėje miško valdoje, kadastrinis Nr. ( - ), esančioje ( - ) kvartalo ( - ) sklype, priklausančioje H. T., kurioje 0,11 ha plote neteisėtai plynai iškirsta 18,68 m3 žalių pušų ir eglių medžių (kuriems nebuvo išduotas leidimas kirsti mišką ir kurių, laikantis teisės aktų reikalavimų, nebuvo galima kirsti). Iš viso miško žemės sklypuose kadastrinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) neteisėtais kirtimais iškirsta 248,36 m3 žalių medžių. Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros atlikto ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 63-2-00004-10 metu nustatyta, kad šiuos neteisėtus kirtimus organizavo ir įvykdė V. R., veikęs pagal UAB „Golden Medium“ 2008 m. gruodžio 4 d. įgaliojimą. V. R. administracinė atsakomybė netaikyta dėl senaties termino. Iš viso miško žemės sklypuose kadastrinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) V. R., būdamas UAB „Golden Medium“ įgaliotiniu (atstovu), organizuodamas ir vykdydamas kirtimus, neteisėtais veiksmais padarė 10 000,21 Lt žalą aplinkai, kurios gera valia neatlygino. V. R. su UAB „Golden Medium“ dėl neteisėtai padarytos žalos atsako solidariai kaip atstovas ir atstovaujamasis asmuo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. R. ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui žalai atlyginti 10 000,21 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinio netenkino. Teismas konstatavo, kad atsakovas V. R., organizuodamas ir vykdydamas kirtimus, privalėjo užtikrinti, kad kirtimai būtų įvykdyti laikantis teisės aktų reikalavimų ir ten, kur juos buvo galima vykdyti pagal leidimą kirsti mišką. Tačiau jis elgėsi nerūpestingai, nesąžiningai, savavališkai iškirto mišką, tuo pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, todėl remiantis to paties įstatymo 23 straipsniu privalo visiškai atlyginti miškui padarytą žalą. Teismas nustatė, kad buvo iškirstas mažesnis medienos kiekis, negu nurodyta leidime, tačiau V. R. nesilaikė leidime nurodytų kirtimo sąlygų – kirto plynai, kur negalima buvo kirsti, neiškirto nurodyto kiekio beržų, tačiau iškirto spygliuočius medžius. Atsakovas V. R. patvirtino, kad moka skaityti ir supranta miško kirtimo dokumentus, taip pat ir žemės sklypo planus, specialius paženklinimus ir kt. specifinius terminus. Vykdydamas atsakovės UAB „Golden Medium“ pavedimą, atsakovas susitarė su V. N. įmonės darbuotojais dėl miško kirtimo, pats asmeniškai parodė, kur turi būti vykdomi darbai. Atsakovas vykdė kirtimo darbus H. T. priklausančiame miške, o tikslinti sklypo ribas ėmėsi tik po to, kai iškirto medžius. Nesivadovavo miškotvarkos projektu ir žemės sklypo planu, kuriame nurodyti konkretūs sklypo ribų ilgiai metrais. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl trečiųjų asmenų atliktų neteisėtų kirtimų, nes kirtimai plyno kirtimo (leisto pagal leidimą kirsti mišką) biržėje ir neteisėti plyni kirtimai, įvykdyti einamųjų kirtimų biržėje, vykdyti pagal tą patį braižą – medienos ištraukimo valksmai driekiasi nenutrūkstamai per visus sklypus. Nustatyta, kad spygliuočių medienos pjovimui buvo iškirsta apie 240 m3, nors pagal leidimą kirsti mišką iš viso spygliuočių medienos buvo galima iškirsti tik 172 m3, iš jos spygliuočių medienos pjovimui galėjo būti apie 135 m3. Dalyje einamųjų kirtimų biržės buvo nustatyti plyni neteisėti kirtimai (1,36 ha plote), dalyje – neplyni neteisėti kirtimai (0,2 ha plote), todėl visas leistinas pagal leidimą iškirsti pušų kiekis (18 m3) buvo atimtas iš neteisėtai plynai iškirstame plote nukirstų pušų kiekio. Teismas rėmėsi ieškovės apskaičiavimais pagal Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtintos Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos 1 ir 2.1 punktus, šios tvarkos priedo 1.4.1 ir 1.4.2 punktus, pagal kuriuos žala yra 10 000,21 Lt (b. l. 43-44). Teismas sprendė nesant pagrindo pripažinti solidariąją UAB „Golden Medium“ atsakomybę, nes ji buvo suteikusi įgaliojimą ir visus reikiamus dokumentus V. R. vykdyti teisėtą miško kirtimą. Nenustatyta, kad UAB „Golden Medium“ turėjo žinoti, kad atsakovas V. R. neteisėtai iškirto mišką.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas V. R. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo V. R. priteista 10 000,21 Lt žalos atlyginimo už miškui padarytą žalą, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinio dėl žalos atlyginimo iš V. R. atlyginimo netenkinti (b. l. 135-140). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

91. Nenustatytas atsakomybės subjektas. Apeliantas nėra atsakingas už padarytą žalą. Nenustatyta, kad miškas neteisėtai buvo kirstas apelianto nurodymu. Kaišiadorių rajono prokuratūros nutarimuose nėra pateikta jokių duomenų ar liudytojų parodymų, kurie pagrįstų apelianto atsakomybę, jie yra nemotyvuoti. Teismas remiasi prielaidomis, nes nei vienas liudytojas nenurodė, kad neteisėtą miško kirtimą vykdė apeliantas ir kad miškas neteisėtai kirstas jo nurodymu.

102. Ieškovas nenurodė ir byloje nenustatyta, kada neteisėti kirtimai buvo vykdomi, dėl to neatmetama trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų galimybė. Apeliantas neatliko neteisėtų veiksmų. Jis veikė išimtinai konkretiems darbams suteiktu įgaliojimu ir kaip fizinis asmuo negalėjo pilnai užtikrinti miško apsaugos nuo trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, nes protingai to neįmanoma padaryti.

114. Nenustačius apelianto neteisėtų veiksmų, neįmanoma nustatyti priežastinio ryšio. Byloje nebuvo išanalizuotos ir nustatytos visos bylos aplinkybės, nenustatytas neteisėtų veiksmų laikas, taip pat ir aplinkybė, kad miškas iškirstas būtent atsakovo nurodymu. Neįvertinta, kad nė vienas liudytojas nepatvirtino atsakovo V. R. kaltės.

125. Netinkamai apskaičiuotas nuostolių dydis. Neplynai buvo leista išskirsti pušis ir beržus, o iškirsta buvo pušys ir eglės. Taigi, iš neplynai iškirstų medžių tūrio nebuvo atimtas teisėtai iškirstų pušų tūris. Apskaičiuojant žalos dydį taip pat neįvertinta, jog žalos dydis turi būti paskaičiuojamas atsižvelgiant į medžių tankumą, tūrį, brandą, amžių, todėl apskaičiuotas žalos dydis netikslus.

136. Pagrįstai pripažinus nesant neteisėtų atsakovo UAB „Golden Medium“ veiksmų, neturėtų kilti ir apelianto atsakomybė. Pažymėjo, kad UAB „Golden Medium“ neturi jokių pretenzijų apeliantui dėl įgaliojime numatytų įvykdytų pareigų.

14Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (b.l. 150-153). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

151. Apeliantas, organizuodamas ir vykdydamas kirtimus, privalėjo užtikrinti, kad kirtimai būtų įvykdyti laikantis teisės aktų reikalavimų ir ten, kur juos buvo galima vykdyti pagal leidimą kirsti mišką.

162. Nepagrįsti apelianto teiginiai apie neva trečiųjų asmenų neteisėtus kirtimus, nes apie tokius pažeidimus iki 2009 m. lapkričio 9 d. nebuvo pranešta nei policijai, nei privačių miškų kontrolę atliekančiai Kaišiadorių agentūrai.

173. Įstatyme įtvirtinta griežtoji atsakomybė (be kaltės) už žalą aplinkai, padarytą bet kokia ūkine veikla (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

184. Nesilaikant leidime kirsti mišką nurodytų sąlygų ir konkrečiame taksaciniame sklype leisto iškirsti medžių kiekio pagal medžių ir kirtimų rūšis, ( - ) kvartalo 10 a sklype buvo organizuoti ir įvykdyti neteisėti kirtimai. Apeliantas savavališkai iškirto UAB „Golden Medium“ ekonominiu požiūriu naudingesnius medžius.

195. Remiantis 2009 m. sausio 8 d. leidimu kirsti mišką serija A Nr. 058120, einamųjų kirtimų biržėje ( - ) kv. 10 a skl., buvo leista iškirsti 18 m³ pušų ir 71 m³ beržų. Patikrinimo metu šiame plote buvo matuoti tik iškirstų pušų, eglių ir ąžuolų medžių kelmai. Dalyje einamųjų kirtimų biržės buvo nustatyti plyni neteisėti kirtimai (1,36 ha plote), dalyje- neplyni neteisėti kirtimai (0,2 ha plote), todėl visas pagal leidimą leistas iškirsti pušų kiekis (18 m³) buvo atimtas iš neteisėtai plynai iškirstame plote nukirstų pušų kiekio.

20Atsakovas BUAB „Golden Medium“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo V. R. priteista 10 000,21 Lt žalos atlyginimo už miškui padarytą žalą, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinio dėl žalos atlyginimo iš V. R. atlyginimo netenkinti. Prašo pakeisti UAB „Golden Medium“ procesinę padėtį, atsakovui suteikiant trečiojo asmens statusą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

211. Byloje nepateikiama išsamių įrodymų kas atliko neteisėtus kirtimus, ar tikrai juos atliko atsakovas V. R., tuo tarpu juos atlikti galėjo ir nežinomi tretieji asmenys. Taip pat tiksliai nenustatytas neteisėtų kirtimų atlikimo laikas, kas irgi svarbu norint tiksliai taikyti atsakomybę kaltam asmeniui.

222. Teismas turi būti aktyvus ir ginti bankrutuojančios įmonės interesus. Išnagrinėtoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „Golden Medium“ atliko neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu, todėl teismas turi išaiškinti ieškovui teisę pakeisti netinkamą atsakovą ir išnagrinėti bylą pagal pareikštus reikalavimus.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

25Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškinį dėl žalos aplinkai atlyginimo priteisimo iš apelianto (atsakovo) V. R..

26Apeliacinis skundas netenkintinas.

27Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002 m. kovo 7 d. įstatymo redakcija) fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, įpareigoti visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarka nustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

28Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl 10 000,21 Lt gamtai padarytos žalos atlyginimo apeliantui pareikštas CK 6.245-6.249 straipsnių pagrindu. Šiuo pagrindu civilinė atsakomybė už gamtai padarytą žalą galima tik esant įrodytoms visoms būtinoms jos atsiradimo sąlygoms. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotinos aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad šia įstatymo norma nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis, t. y. kaltės prezumpcija. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Taigi, nagrinėjamos apeliacijos dalykas patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl šių sąlygų buvimo, atsižvelgdamas į įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo ypatumus. Šiame kontekste pažymėtina, kad civiliniame procese nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, nes išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Tai ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-58/2007; 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; kt.).

29Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas įrodė apelianto neteisėtus veiksmus, padarytos žalos faktą ir jos dydį, dėl ko atsirado jo civilinė atsakomybė.

30Apeliantas neigia savo atsakomybę už gamtai padarytą žalą, motyvuodamas tuo, kad Kaišiadorių rajono prokuratūros nutarimuose nėra nustatyta, kad miškas neteisėtai buvo kirstas jo nurodymu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skirtinga baudžiamųjų ir civilinių įstatymų paskirtis bei teisinio reglamentavimo principai lemia netapačią tam tikrų teisės institutų ir sąvokų reikšmę baudžiamuosiuose ir civiliniuose santykiuose. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; kt.). Baudžiamojoje ir civilinėje bylose įrodinėjimo dalykas paprastai yra ne tas pats, taikomos skirtingos įrodinėjimo taisyklės, atsižvelgiant į įrodinėjimo specifiką, skirtingai sprendžiama faktų įrodomumo problema. Baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus, civilinėje teisėje taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2012). Atsižvelgiant į išvardytus bylų nagrinėjimo baudžiamosios ir civilinės teisės požiūriu ypatumus, darytina išvada, kad teisinio poveikio priemonių taikymui baudžiamojoje ir civilinėje byloje taikomi skirtingi kriterijai ir jie turi būti nustatomi bei įvertinami tos teisės šakos, kurios pagrindu keliamas teisinio poveikio priemonių taikymo klausimas, normų pagrindu. Taigi, apelianto nurodoma aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo duomenys nepagrindžia jo atsakomybės dėl neteisėto miško kirtimo ir jo baudžiamoji atsakomybė nagrinėjamu klausimu nėra konstatuota, nepaneigia galimo apeliantui civilinio proceso poveikio taikymo. Tokiu atveju teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kurioje sprendžiamas civilinio poveikio priemonių taikymo klausimas, visus joje pateiktus įrodymus vertina civilinio proceso teisės požiūriu – vadovaudamasis civilinio proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

31Bylos duomenys paneigia apelianto argumentus, kad jis nėra neteisėtų kirtimų subjektas dėl to, jog atliko tik 2009 m. sausio 8 d. Kaišiadorių aplinkos apsaugos departamento leidime kirsti UAB „Golden Medium“ priklausantį mišką leistinus miško kirtimo darbus. Pažymėtina, kad leidimas kirsti mišką buvo išduotas remiantis individualiu miškotvarkos projektu, kurį UAB „Golden Medium“ turėjo. Leidime nustatyta kirtimų rūšis atitinkamame kvartale, sklype, nurodant jo plotą, kirstinų medžių rūšį ir numatomą iškirsti apytikrį likvidacinį medienos tūrį (b. l. 12). Iš byloje esančių šalių paaiškinimų matyti, kad V. R. buvo įgaliotas organizuoti ir vykdyti miško kirtimo darbus pagal gautą leidimą kaip specialistas. Apeliantas teismo posėdžio metu nurodė, kad turi miškininko išsilavinimą ir patvirtino, kad moka skaityti ir supranta miško kirtimo dokumentus, žemės sklypo planus, specialius paženklinimus ir specifinius terminus (b. l. 116- 117). Šie duomenys leidžia spręsti, kad apeliantas turėjo žinoti, kokie reikalavimai taikomi medžių kirtimui ir kaip jie turi būti įgyvendinti. Tačiau apeliantas nesivadovavo miškotvarkos projektu, kurio pagrindu buvo išduotas leidimas ir kurio sudedamoji dalis yra žemės sklypo planas. UAB „Golden Medium“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), planas, kuriame turėjo būti vykdomi kirtimai, buvo įsegtas šiam sklypui parengtame miškotvarkos projekte. Šio žemės sklypo planą turėjo ir atsakovė UAB „Golden Medium“. Žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), plane yra nurodyti konkretūs sklypo ribų ilgiai metrais (b. l. 88, 16, 27). Tuo tarpu apeliantas, turėdamas specialių žinių suprasti ir taikyti minėtus dokumentus, šiais dokumentais, organizuodamas ir vykdydamas miško kirtimo darbus, nesivadovavo, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai. Apeliantas, tik jau neteisėtai iškirtęs medžius ir V. T. pareiškus jam pretenzijas dėl pažeistų sklypo ribų, vykdant kirtimo darbus, ėmėsi tikslintis sklypo ribas. Išdėstytos aplinkybės leidžia manyti, kad apeliantas, žinodamas, jog leidimas yra išduotas konkretiems miško kvartalo sklypams, konkrečiai nurodant kirtimų ir kirstinų medžių rūšį, jų kiekį, ėmėsi nesankcionuotų medžių kirtimo veiksmų, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.

32Apeliantas neneigė, kad 2009 m. sausio 8 d. išduoto leidimo pagrindu miško kirtimo darbai buvo vykdomi 2009 metų sausio-kovo mėnesį (b. l. 58, 117). Kadangi miško kirtimo pažeidimai buvo nustatyti 2012 m. lapkričio 9 d. apeliantas teigia, kad žala gamtai yra ne jo organizuotų kirtimo darbų pasekmė, o trečiųjų asmenų veikla. Taigi, tokį teiginį, siekdamas paneigti savo atsakomybę, jis turėtų įrodyti (CPK 12,178 str.). Tačiau duomenų apie tai, jog kiti asmenys būtų įvykdę neteisėtus miško kirtimo veiksmus, byloje nėra, tokių duomenų nenurodo ir apeliantas. Priešingai, aplinkybę, kad apeliantas pažeidė 2009 m. sausio 8 d. leidime kirsti mišką nurodytas kirstino miško ribas, patvirtino V. T., kurio sklype neteisėtai iškirsti medžiai, V. N. įmonė, atlikusi miško kirtimo darbus, vykdė konkrečius V. R. nurodymus. Jis parodė kertamų sklypų ribas, aptarė valksmų išdėstymą, apeliantas nurodė kertamus medžius (b. l. 58). Šias V. N. nurodytas aplinkybes patvirtino K. V. ir S. D., paaiškindami, kad pats apeliantas parodė kirtėjams plyno kirtimo (leisto pagal leidimą kirsti mišką) biržės ribas. Šiame kontekste pastebėtina, kad pats apeliantas neteigia, jog V. N. įmonė būtų pažeidusi jo duotus nurodymus. Apelianto vykdytus neteisėtus kirtimus patvirtina ir tai, kad V. R. pardavė V. N. įmonei daugiau spygliuočių medienos pjovimui negu pagal leidimą galima buvo tokios medienos miške kirtimų būdu gauti. Vien sudėjus V. N. įmonei parduotą spygliuočių medienos kiekį su BUAB „Golden Medium“ nuvežtu spygliuočių medžių kiekiu, sektų, kad spygliuočių medienos buvo realiai iškirsta daugiau nei leidimas leido. Šias aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teismo ištirti bei įvertinti ikiteisminio tyrimo duomenys (b. l. 57-59, 129). Be to, apelianto nurodomą tikėtiną trečiųjų asmenų vykdytą neteisėtą kirtimą paneigia tiek teisėtai, tiek neteisėtai atliktų kirtimų toks pats braižas (medienos ištraukimo valksmai driekiasi nenutrūkstamai per visus sklypus) ir pirmosios instancijos teismo įvertinti ikiteisminio tyrimo apklausų metu duoti šalių parodymai, iš kurių matyti, kad vykdomiems užsakymams pabaigti ne visi kirsti leisti medžiai buvo tinkami, todėl trūkstamą medieną buvo galima gauti tik kertant tuos medžius, kurių reikėjo, o ne kurie buvo nurodomi leidime (CPK 197 str.) (b. l. 58). Taigi, nors apeliantas inicijavo ir koordinavo miško kirtimo darbus įstatymų nustatyta tvarka išduoto leidimo pagrindu, tačiau kirtimo darbų atlikimo metu leidimo kirsti mišką sąlygos iš esmės buvo pažeistos, nukirtus neleistiną kiekį spygliuočių, pažeidžiant leidime nurodytus kirtimo būdus (plynai/neplynai) ir plotus.

33Apelianto akcentuojamas tikslus žalos atsiradimo laikas nėra būtina civilinės atsakomybės sąlygą civilinei atsakomybei už gamtai padarytą žalą taikyti. Iš galiojančių materialinės teisės ir proceso teisės normų analizės darytina išvada, kad, siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir žalos dydį, veiksmų neteisėtumą, kurie nėra preziumuojami ir turi būti įrodyti įprastine tvarka. Nagrinėjamu atveju šioje byloje neteisėtas miško kirtimo faktas, privataus miško žemės sklype, esančiame ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), Paliemenės girininkijos ( - ) kvartale, yra nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. lapkričio 9 d. privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktais Nr. 8 ir Nr. 9 (b. l. 22, 25). Byloje nėra duomenų patvirtinančių apelianto ir liudytojo R. J. teiginius, kad ginčo sklypas buvo tikrinamas tuo metu, kai buvo vykdomi miško kirtimo darbai 2009 m. sausio 8 d. išduoto leidimo pagrindu ir jokių pažeidimų nenustatyta. Tuo tarpu 2009 m. lapkričio 9 d. patikrinimo aktuose nustatyti savavališki kirtimai ir kiti pažeidimai byloje nėra ginčijami.

34Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad teismas neteisingai apskaičiavo žalos gamtai dėl neteisėtai iškirstų 248,36 m3 žalių medžių dydį. Apelianto teigimu, iš neplynai iškirstų medžių tūrio nebuvo atimtas teisėtai iškirstų pušų tūris. Taip pat apskaičiuojant žalos dydį neįvertinta, jog žalos dydis turi būti paskaičiuojamas atsižvelgiant į medžių tankumą, tūrį, brandą, amžių, todėl paskaičiuotas žalos dydis netikslus.

35Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjęs teismas žalos aplinkai už neteisėtą spygliuočių medienos iškirtimą dydį apskaičiavo nepažeisdamas Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtintos Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos 1 ir 2.1 p., šios tvarkos priedo 1.4.1 ir 1.4.2 p. (b. l. 43-44). Iš byloje esančių patikrinimo aktų matyti, kad konstatuojant neteisėtą kirtimą, buvo atsižvelgta į 2009 m. sausio 8 d. išduotame leidime kirsti mišką A Nr. 058120 leidžiamą kirsti medžių rūšį ir tūrį, akte nurodant tik neteisėtus kirtimus, t.y. jau atėmus minėtu leidimu teisėtai iškirstų medžių tūrį (b. l. 22, 24). Be to, iš pateikto neteisėta veika padarytos žalos aplinkai apskaičiavimo matyti, jog ieškovas, apskaičiuodamas aplinkai padarytą žalą, skirtingai nei nurodo apeliantas, įvertino miškų grupę, medyno sudėtį, amžių, kirtimo pobūdį (plynai/neplynai). Apeliantas nepagrindė savo teiginių dėl netinkamų nuostolių apskaičiavimo jokiais faktiniais duomenimis, taip pat nepateikė ir jokių savo apskaičiavimų, kuriais konkrečius skaičiavimus ginčytų kaip nepagrįstus, (CPK 12, 178 str.). Ieškovo pateikti patikrinimo aktai ir paskaičiavimų dokumentai nėra nuginčyti. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad neteisėtu miško kirtimu padarytos žalos atlyginimo bylose miškų pareigūnų pateikti duomenys pripažįstami tinkamais įrodymais šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2004). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovo pateiktu išsamiu apskaičiavimu, atitinkančiu Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtintų Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarką.

36Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad byloje įrodytas apelianto veiksmų neteisėtumas, pasireiškęs neteisėtu medžių kirtimu, pažeidžiant išduotame leidime nurodytus kirtimų būdus, plotą bei medžių kiekį bei rūšis. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei gamtai atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala gamtai atsirado kaip apelianto veiksmų rezultatas. Taigi, egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurias turi įrodyti ieškovas ir kurios yra būtinos civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245-6.249 str.). Dėl to teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nenustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

37Atsakovo BUAB „Golden Medium“ manymu, jis yra netinkamas atsakovas byloje, todėl turėtų būti pakeistas trečiuoju asmeniu. Pažymėtina, kad netinkamos šalies pakeitimas tinkama galimas tik bylos nagrinėjimo metu ir tik šalių prašymu (CPK 45 str.). Nagrinėjamu atveju civilinė byla yra išnagrinėta- ieškinys BUAB „Golden Medium“ atžvilgiu netenkintas, tačiau tai nereiškia, kad jis nebuvo tinkama proceso šalis. Byloje nebuvo pagrindo pakeisti atsakovo BUAB „Golden Medium“ procesinę padėtį byloje, nes jis visgi buvo materialinių teisinių santykių subjektas nagrinėjamoje byloje. Juolab, kad pagal CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys. CPK nenustatyta teismo pareiga savo iniciatyva siūlyti keisti atsakovą.

38Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

39Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos, augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas. Viešajam interesui aplinkos apsaugos srityje užtikrinti valstybės yra įsteigtos specialios institucijos. Viena iš tokių valstybės įstaigų - Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, kuris pagal Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717 patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų 2 punktą tik vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir užtikrina teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje. Todėl šis departamentas tik atstovauja valstybei. Kolegija pažymi, kad neteisėtai iškirtus medžius, žala yra padaroma gamtai, t. y. visai visuomenei. Todėl materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi ne valstybės institucija, o valstybė. Tai reiškia, jog šioje byloje ieškovu procesine prasme yra Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, o ieškovu materialiąja prasme Lietuvos valstybė, kuriai ir turi būti priteistas žalos atlyginimas iš atsakovo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Nors pirmosios instancijos teismas žalą priteisė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, o ne Lietuvos valstybei, teisėjų kolegija nelaiko šio proceso teisės pažeidimo esminiu ir sudarančiu pagrindą keisti ginčo esmės aspektu teisėtą bei pagrįstą nutartį, nes valstybė byloje buvo tinkamai atstovaujama. Todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), tik jo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, kad 10 000,21 Lt yra priteisiama iš atsakovo V. R. ne Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, o Lietuvos valstybei.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

41Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį - nurodant, kad 10 000,21 Lt yra priteisiama iš atsakovo V. R. ( - ) Lietuvos valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovas V. R. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 9. 1. Nenustatytas atsakomybės subjektas. Apeliantas nėra atsakingas už... 10. 2. Ieškovas nenurodė ir byloje nenustatyta, kada neteisėti kirtimai buvo... 11. 4. Nenustačius apelianto neteisėtų veiksmų, neįmanoma nustatyti... 12. 5. Netinkamai apskaičiuotas nuostolių dydis. Neplynai buvo leista išskirsti... 13. 6. Pagrįstai pripažinus nesant neteisėtų atsakovo UAB „Golden Medium“... 14. Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos... 15. 1. Apeliantas, organizuodamas ir vykdydamas kirtimus, privalėjo užtikrinti,... 16. 2. Nepagrįsti apelianto teiginiai apie neva trečiųjų asmenų neteisėtus... 17. 3. Įstatyme įtvirtinta griežtoji atsakomybė (be kaltės) už žalą... 18. 4. Nesilaikant leidime kirsti mišką nurodytų sąlygų ir konkrečiame... 19. 5. Remiantis 2009 m. sausio 8 d. leidimu kirsti mišką serija A Nr. 058120,... 20. Atsakovas BUAB „Golden Medium“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 21. 1. Byloje nepateikiama išsamių įrodymų kas atliko neteisėtus kirtimus, ar... 22. 2. Teismas turi būti aktyvus ir ginti bankrutuojančios įmonės interesus.... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 25. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai... 26. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 27. Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002 m. kovo 7 d. įstatymo... 28. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl 10 000,21 Lt gamtai padarytos žalos... 29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis... 30. Apeliantas neigia savo atsakomybę už gamtai padarytą žalą, motyvuodamas... 31. Bylos duomenys paneigia apelianto argumentus, kad jis nėra neteisėtų... 32. Apeliantas neneigė, kad 2009 m. sausio 8 d. išduoto leidimo pagrindu miško... 33. Apelianto akcentuojamas tikslus žalos atsiradimo laikas nėra būtina... 34. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad teismas neteisingai... 35. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai... 36. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad byloje... 37. Atsakovo BUAB „Golden Medium“ manymu, jis yra netinkamas atsakovas byloje,... 38. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės nagrinėjamos bylos... 39. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 41. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti iš esmės...