Byla 3K-3-445/2012
Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sugrąžinimo į darbą, atlyginimo už neteisėto atleidimo laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Antano Simniškio ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P. (A. P.) ir S. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. P. ir S. Ž. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sugrąžinimo į darbą, atlyginimo už neteisėto atleidimo laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir atleidimo iš darbo pagrįstumo; nekaltumo prezumpcijos taikymo civiliniame procese.

6Ieškovai A. P. ir S. Ž. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti 2008 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. P-40 dėl darbo sutarčių su ieškovais nutraukimo ir jų atleidimo iš darbo neteisėtu; grąžinti ieškovus į buvusias pareigas; priteisti kiekvienam iš ieškovų jiems priklausantį darbo užmokestį už visą neteisėto atleidimo laiką; už viešą pažeminimą tarp daugiau kaip 200 darbdavio darbuotojų priteisti iš atsakovo kiekvienam iš ieškovų po 10 000 Lt moralinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo kiekvienam iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškinyje nurodyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – atsakovas) Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depe (toliau – Vilniaus lokomotyvų depas) ieškovas A. P. dirbo šilumvežio mašinistu, ieškovas S. Ž. – šilumvežio mašinisto padėjėju. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depo viršininko 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. P-40 „Dėl drausminių nuobaudų skyrimo, darbo sutarčių nutraukimo“, vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu (dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto pažeidimo), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 118 patvirtinto Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statuto 16 punktu bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. Į-203 patvirtinto Šiurkščių drausmės pažeisimų sąrašo 10 punktu, ieškovai buvo atleisti iš darbo dėl vienkartinio šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – turto grobimo (vagystės). Ieškovai teigia, kad iš jų buvo pareikalauta pasiaiškinti raštu dėl tariamai abiejų ieškovų 2008 m. sausio 23 d. įvykdytos dyzelino vagystės. Ieškovai raštu paaiškino, kad maršrute Vaidotai–Palemonas jokių įvykių nebuvo, kontroliuojančios organizacijos pastabų nepateikė. Tačiau 2008 m. sausio 30 d. Vilniaus lokomotyvų depo operatyviniame pasitarime atsakovo administracijos atstovai reikalavo ieškovų pripažinti tai, ko šie nėra padarę, o 2008 m. vasario 4 d. jie buvo pasirašytinai supažindinti su pasitarimo protokolu bei įsakymu dėl atleidimo iš darbo. Ieškinyje pažymima, kad po atleidimo iš darbo su visais pirmiau išvardytais dokumentais inkriminuojančiais ieškovams vagystę be jokio pagrindo, nesibaigus ikiteisminiam tyrimui, buvo viešai pasirašytinai supažindinti beveik visi Vilniaus lokomotyvų depo darbuotojai (daugiau kaip 200 asmenų).

8Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad UAB „Gelsauga“ apsaugos darbuotojų tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2008 m. sausio 23 d. apie 21 val. 53 min. tarpstotėje Paneriai – Lentvaris vyriškis perdavė pro šalį važiuojančio lokomotyvo brigadai 5 plastikines dideles talpas, kurios buvo tuščios ir surištos ilga virve. Maždaug apie 23 val. iš važiuojančio lokomotyvo buvo išmestos 5 pripildytos skysčio plastikinės talpos. Įvykio metu maršrutu Vaidotai–Palemonas važiavo traukinys Nr. 3059 su šilumvežiu Nr. 2M62-0021, jį valdė Vilniaus lokomotyvų depo darbuotojai, ieškovai mašinistas A. P. ir mašinisto padėjėjas S. Ž. Dėl įtariamos vagystės buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 21-1-00004-08. Atsakovas teigia, kad, atlikus traukinio Nr. 3059 šilumvežio Nr. 2M62-0021 greitmačio juostos šifravimą, matyti, kuriose maršruto vietose šilumvežio ir traukinio greitis mažėja tam, kad būtų įmanoma priimti perduodamas tuščias talpas ir išmesti pripildytas dyzelino; atliktas ieškovų valdomo šilumvežio kuro sueikvojimo skaičiavimas rodo, kad lokomotyvo brigada pereikvojo 120 kg dyzelinio kuro. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, atsakovas buvo pagrįstai įsitikinęs, kad darbo metu ieškovai atliko veiką, turinčią dyzelinio kuro vagystės požymių, t. y. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, dėl ko buvo atleisti iš darbo be įspėjimo. Siekdamas prevenciškai paveikti savo darbuotojus ir sumažinti galimų teisės pažeidimų kiekius, atsakovas nusprendė supažindinti darbuotojus su nustatytu darbo drausmės pažeidimu ir už tokio pažeidimo padarymą gresiančia drausmine nuobauda, toks supažindinimas nebuvo nukreiptas į konkretaus darbuotojo asmenį.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

10Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas nustatė, kad bylos faktinės aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog ieškovai netinkamai atliko savo pareigas, pasisavino atsakovui priklausantį turtą. Ta aplinkybė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu (T. 2, b. l. 24–36) ieškovai buvo išteisinti BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu nenustačius, jog jie dalyvavo padarant BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, teismo vertinimu, neeliminavo jų veiksmų neteisėtumo, nes jie išteisinti ne dėl to, kad nepadarė nusikalstamos veikos, o dėl to, kad pritrūko objektyvių įrodymų vertinant kiekvieno jų padarytus veiksmus. Teismas konstatavo, kad UAB „Gelsauga“ tarnybinio pranešimo (T. 1, b. l. 47–48), Greitmačio juostos šifravimo pažymos (T. 1, b. l. 53), Operatyvinio pasitarimo protokolo (T. 1, b. l. 56–57) duomenys bei liudytojų (UAB „Gelsauga“ darbuotojų) parodymai patvirtina, kad ieškovai dalyvavo grobiant atsakovui priklausantį turtą – dyzelinį kurą. Teismas, atlikęs liudytojų parodymų, ieškovų ir atsakovo atstovo paaiškinimų analizę, taip pat įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovai pažeidė DK 228 straipsnyje įtvirtintas pareigas dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, taip pat SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 1999 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 219 patvirtintos Lokomotyvų brigados narių pareiginės instrukcijos (T. 2, b. l. 42–65) 5.2. punkto b ir d papunkčiuose įtvirtintas pareigas – taikyti pažangius darbo metodus, taupyti kurą. Dėl šių ieškovų veiksmų atsakovas patyrė žalingų padarinių, t. y. turtinės žalos (nustatyta 2010 m. lapkričio 16 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu). Nors ieškovai nenuteisti dėl žalos padarymo, tačiau, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą (CPK 185 straipsnis), aplinkybes, kad, išskyrus ieškovus, šilumvežyje Nr. 2M62-0021 kitų asmenų nebuvo, kad lokomotyvo brigada pereikvojo 120 kg dyzelinio kuro (T. 1, b. l. 55), teismas padarė išvadą, jog ieškovai neužtikrino pažangių darbo metodų laikymosi savo veikloje, tai neabejotinai lėmė bet kokio pasitikėjimo jais praradimą. Teismo manymu, nustačius, kad dyzelinis kuras buvo pagrobtas iš ieškovų vairuojamo šilumvežio, atsakovas turėjo realų pagrindą suabejoti ieškovų lojalumu. Teismui nekilo abejonių dėl ieškovų neteisėtų veiksmų – dyzelino nupylimo iš manevrinio šilumvežio Nr. 2M662-0021 kuro bako į talpas ir (ar) žinojimo apie bendradarbio atliekamus neteisėtus veiksmus ir jų nuslėpimo; teismas sprendė, kad faktas, jog ieškovai pažeidė savo pareigines instrukcijas bei DK įtvirtintas pareigas, byloje yra konstatuotas ir ieškovų kaltė neabejotinai įrodyta. Teismo manymu, dyzelinio kuro grobimas bei grobimo sąlygų sudarymas darbovietėje dėl veikos pobūdžio ir objektų, į kuriuos ieškovai kėsinosi, yra sunkus drausminis nusižengimas, todėl atsakovas, būdamas ypatingos reikšmės ir svarbos subjektas, pagrįstai jį įtraukė į šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, suteikiančių darbdaviui teisę atleisti darbuotoją iš darbo darbdavio iniciatyva, sąrašą. Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į ieškovų vykdytas darbo funkcijas ir padarytą darbo pareigų pažeidimą bei kitas aplinkybes, drausminės nuobaudos rūšis – atleidimas iš darbo – ieškovams parinkta laikantis DK 238 straipsnio reikalavimų ir yra adekvati padaryto pažeidimo sunkumui.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, 2012 m. sausio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai įvertino nustatytus faktus ir padarė pagrįstą išvadą, jog drausminė nuobauda ieškovams parinkta laikantis DK 238 straipsnio reikalavimų ir yra adekvati padaryto pažeidimo sunkumui, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai juos atleido iš darbo. Kolegija nurodė, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus, todėl baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti; baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis (dyzelinis kuras pagrobtas iš ieškovų vairuojamo šilumvežio, be ieškovų šilumvežyje kitų asmenų nebuvo, lokomotyvo brigada pereikvojo 120 kg dyzelinio kuro), pažymėdama, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymui nebuvo būtinas teismo nuosprendis, kad ieškovai A. P. ir S. Ž. yra kalti įvykdę AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausančio turto (dyzelinio kuro) vagystę.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovai A. P. ir S. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti ieškovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas viso proceso metu.

16Kasatoriai sutinka su teismų išvada, kad darbdavys turi diskrecijos teisę spręsti dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto darbo pareigų pažeidimo buvimo nelaukdamas valstybės įgaliotų institucijų ir teismo išvadų, o toks sprendimas gali būti įrodinėjamas kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau pažymi, kad nagrinėjamoje byloje jokių kitų įrodymų (išskyrus įrodymus baudžiamojoje byloje, ištirtus ir įvertintus išteisinamajame teismo nuosprendyje), kurie leistų daryti neabejotiną išvadą dėl kasatorių kaltės vykdant veiką, turinčią vagystės požymių, nebuvo pateikta. Kasatoriai teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ignoravo įsiteisėjusį išteisinamąjį nuosprendį ir iš naujo nustatė kasatorių kaltę, nors pagal BPK 22 straipsnio 4 dalį kaltinamasis, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, tampa išteisinamuoju; išteisinamasis nuosprendis priimamas, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Išteisinamasis nuosprendis papildomai patvirtino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatytą nekaltumo prezumpciją, kurios negali ginčyti nei atsakovas, nei kitas teismas civilinėje byloje. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog išteisinamuoju nuosprendžiu paneigta kaltė ne tik iš naujo nenustatinėjama, bet ir neleidžiama teismui kitose susijusiose civilinėse ar administracinėse bylose priimamuose procesiniuose sprendimuose reikšti samprotavimų tokiu būdu, jog taptų akivaizdžiu jau įrodyto nekaltumo kvestionavimas ar neigimas.

17Atsiliepime į ieškovų A. P. ir S. Ž. kasacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo kasacinį skundą atmesti.

18Atsakovas nurodė, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidusių spręsti dėl darbdavio pagrįsto įsitikinimo, jog kasatoriai padarė darbo drausmės pažeidimą, ir tinkamo DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo (UAB „Gelsauga“ tarnybinis pranešimas, faktai, kad įvykio metu maršrutu važiavo kasatorių valdomas lokomotyvas Nr. 2M62-0021, buvo nustatyti šio lokomotyvo kuro sistemos užsandarinimo pažeidimai, lokomotyvai važinėja griežtai nustatytais maršrutais ir laiku, kasatoriai pereikvojo 120 kg kuro, kt.). Teismai, nenukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, šiuos faktinius duomenis visapusiškai ištyrė, vadovaudamiesi tikimybių pusiausvyros principu pripažino faktus nustatytais. Atsakovas teigia, kad veiksmų neteisėtumas, kaltė baudžiamojoje ir civilinėje teisėje skiriasi, pažymi, jog išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas, nes nebuvo pašalintos abejonės, kuris iš kaltinamųjų atliko aktyviuosius vagystės veiksmus, nenustatytos aplinkybės, kuris iš kasatorių (ar abu) veikė kartu, todėl abejonės aiškintos kaltinamųjų (kasatorių) naudai. Skunde pabrėžiama, kad baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių nesukėlę asmens veiksmai gali sukelti civilinėje teisėje nustatytus teisinius padarinius.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl nekaltumo prezumpcijos taikymo ginčo teisiniams santykiams

22Tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina nekaltumo prezumpcija, pagal kurią asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo sritis neapsiriboja atvejais, kai asmuo turi kaltinamojo baudžiamajame procese statusą, ši nuostata gali apimti ir teismo procesus, vykstančius po to, kai baudžiamasis procesas prieš asmenį buvo nutrauktas arba asmuo išteisintas (pvz., Diacenco v. Romania, no. 124/04, judgment of 7 February 2012). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nekaltumo prezumpcija pažeidžiama, jei valstybės pareigūno teiginys, taip pat ir teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kuris „kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką“, atspindi nuomonę, kad jis yra kaltas, nors jo kaltumas nebuvo įrodytas pagal įstatymą (žr., pvz., Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgment of 10 October 2000; Erkol v. Turkey, no. 50172/06, judgment of 19 April 2011).

23Kasatoriai skunde nurodo, kad, po įsigaliojusio išteisinamojo nuosprendžio iš naujo nustatinėdami jų kaltę, teismai pažeidė nekaltumo prezumpciją, nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo dėl Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo suformuotos praktikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad, skirtingai nei teigia kasatorius, kasaciniame skunde nurodomos Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos (Rushiti v. Austria, no. 28389/95, judgment of 21 March 2000; Lamanna v. Austria, no. 28923/95, judgment of 10 July 2001; O. v. Norway, no. 29327/95, judgment of 11 February 2003; Hammern v. Norway, no. 30287/96, judgment of 11 February 2003) nėra „idealiai panašios į šioje byloje sprendžiamą ginčą“, nes jos yra susijusios su procesais, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką laikomais tiesioginiu baudžiamojo proceso padariniu (angl. consequence of criminal proceedings) arba šio proceso lydimuoju procesu (angl. concomitant to criminal proceedings). Paprastai tai procesai dėl išteisintojo patirtos žalos dėl baudžiamojo persekiojimo atlyginimo priteisimo iš valstybės, kuriems baudžiamojo proceso baigtis (Europos Žmogaus Teisių Teismo nagrinėtais atvejais) turėjo lemiamą reikšmę pagal nacionalinę teisę; žalos atlyginimo priteisimo sąlygos buvo glaudžiai susijusios su baudžiamosios atsakomybės klausimu, todėl jie pateko į Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo sritį.

24Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp privačių asmenų dėl drausminės atsakomybės, kuri nepriklauso nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo (netaikymo). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje nurodo, kad išteisinimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pats savaime netrukdo nustatyti civilinės ar kitokios formos atsakomybės, kylančios dėl tų pačių faktų, mažiau griežtos įrodinėjimo naštos pagrindu (Ringvold v. Norway, no. 34964/97, no. 34964/97, judgment of 11 February 2003; Y v. Norway, no. 56568/00, judgment of 11 February 2003; žr. taip pat C. v. the United Kingdom, no. 11882/85, Commission decision of 7 October 1987). Teismo nuomone, tai, kad veika, už kurią gali būti skiriama drausminė sankcija, taip pat atitinka materialiuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, nėra pakankamas pagrindas laikyti asmenį, kuriam taikoma drausminė atsakomybė, „kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu“ (mutatis mutandis Y. v. Norway; Ringvold v. Norway). Nagrinėdamas bylas, kuriose kilo ginčų dėl atleidimo iš darbo, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, nors skundžiamais atvejais civilinės atsakomybės sąlygos tam tikrais aspektais galėjo sutapti su baudžiamosios atsakomybės sąlygomis, vis dėlto civilinis ieškinys turėjo būti išspręstas vadovaujantis darbo teisės principais ir įrodinėjimo standartais, jo nelėmė baudžiamojo proceso baigtis, o sprendžiant drausminės atsakomybės klausimą nebuvo teigiama, jog įvykdytos visos sąlygos pripažinti pareiškėją baudžiamosios teisės prasme kaltu dėl kaltinimų, dėl kurių jis išteisintas. Dėl to darytina išvada, kad civilinis procesas nėra nesuderinamas su išteisinimu ir jo nepanaikina. Tokiais atvejais Europos Žmogaus Teisių Teismas nenustato pagrindo išplėsti Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymą civiliniam procesui ir nekonstatuoja šios nuostatos pažeidimo požymių (pvz., Ekenler v. Turkey, no. 52516/99, decision of 26 October 2004; Moullet c. France, no. 27521/04, décision du 13 septembre 2007).

25Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, išdėstant teismo sprendimą civilinėje byloje negali būti vartojamos formuluotės, kuriomis išteisintam asmeniui priskiriama baudžiamoji atsakomybė ir sukeliama abejonių dėl jo nekaltumo (Fazl? Diri v. Turkey, no. 4062/07, judgment of 28 August 2012; Y v. Norway; Orr v. Norway, no. 31283/04, judgment of 15 May 2008; a contrario Moullet c. France, no. 27521/04, décision du 13 septembre 2007; Ekenler v. Turkey, no. 52516/99, decision of 26 October 2004; Ringvold v. Norway). Tais atvejais, kai teismo sprendime pateikiama išvada, argumentai ar samprotavimai, leidžiantys manyti, kad teismas asmenį laiko kaltu, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymas išplečiamas civiliniam procesui, ir nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad veika, turinti vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo ar iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas), šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Grasta“, bylos Nr. 3K-3-615/2007; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. UAB „Barker textiles“, bylos Nr. 3K-3-424/2011; kt.). Nurodytos teisės normos dispozicijoje įtvirtinta, kad šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo nustatymui nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo darbuotojui aktas; jo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau jos turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko.

27Atsižvelgdama į teisinį reguliavimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir Lietuvos teismų praktikoje suformuluotas DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto aiškinimo ir taikymo taisykles, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas neeliminuoja galimybės baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos padarymo išteisintiems asmenims taikyti drausminę atsakomybę. Kadangi išvada, ar darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbo drausmę ar tokio pažeidimo nepadarė, gali būti daroma tik ištyrus byloje pateiktus šalių įrodymus bei darbuotojo elgesį įvertinus atitikties norminių darbo teisinius santykius reglamentuojančių bei lokalių teisės aktų aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. UAB „Einhell Balticum“, bylos Nr. 3K-3-265/2012), pagal įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, tai drausminės nuobaudos už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą skyrimas, nustačius visas tam reikšmingas aplinkybes, nelaikytinas fakto, kad asmuo yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, konstatavimu baudžiamosios teisės prasme, taigi ir pažeidžiančiu nekaltumo prezumpciją, jei jis atliekamas neperžengiant civilinio proceso ribų, nenustatinėjant ir nesprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės ar atskirų jos sąlygų buvimo (nebuvimo).

28Dėl drausminės nuobaudos skyrimo kasatoriams pagrįstumo

29Kasaciniame skunde nurodoma, kad, sprendžiant dėl drausminės atsakomybės taikymo, byloje nebuvo naudojami jokie kiti papildomi įrodymai, išskyrus tuos, kurie buvo ištirti ir įvertinti išteisinamuoju teismo nuosprendžiu pasibaigusioje baudžiamojoje byloje. Kadangi įrodinėjimo dalykas tiek baudžiamojoje, tiek nagrinėjamoje byloje – ar kalti kasatoriai įvykdę vagystę, ar ne, tai, kasatorių vertinimu, baudžiamojoje byloje neįrodžius jų kaltės ir priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį, nei atsakovas, nei teismas neturėjo teisės kvestionuoti patvirtintos nekaltumo prezumpcijos. Su šiais kasatorių argumentais teisėjų kolegija nesutinka dėl šių išdėstytų priežasčių:

30Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau konstatavo, kad drausminė atsakomybė pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą gali būti taikoma tik nustačius, jog egzistavo visos drausminės atsakomybės sąlygos (konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė). Spręsdamas dėl šių sąlygų buvimo (nebuvimo), apeliacinės instancijos teismas tinkamai nurodė ir rėmėsi skirtingomis įrodymų pakankamumo taisyklėmis civilinėse ir baudžiamosiose bylose, pagal kurias baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus; civilinėje teisėje tam tikrų aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kėtis“ v. T. R., bylos Nr. 3K-3-454/2011). Šios bylos kontekste taip pat svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad baudžiamojoje byloje kaltinamo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinių teisinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos v. A. R., bylos Nr. 3K-3-213/2010). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad įrodymų visetas gali būti nepakankamas išvadai dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, tačiau jo gali pakakti teismo įsitikinimui dėl darbo drausmės pažeidimo padarymo. Vien ta aplinkybė, kad teismai nenustatė ir netyrė kitų nei baudžiamojoje byloje įvertintų įrodymų, nesudaro pagrindo teigti, jog teismų procesiniai sprendimai yra nepagrįsti.

31Taip pat atmestinas kasatorių argumentas, kad įrodinėjimo dalykas tiek baudžiamojoje, tiek šioje civilinėje byloje yra tas pats. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl kasatorių kaltumo padarius nusikalstamą veiką – vagystę, o dėl drausminės nuobaudos už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą skyrimo. Kadangi pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą drausminiu pažeidimu laikoma veika, turinti vagystės požymių, tai šio darbo drausmės pažeidimo nustatymui nėra būtina įrodyti, kad asmuo įvykdė vagystę, t. y., kad yra visi baudžiamajame kodekse įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymiai, pakanka, kad, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, darbdavys ar teismas būtų pagrįstai įsitikinęs, jog įvykdyta veika, turinti vagystės požymių. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog civilinių ir baudžiamųjų įstatymų skirtinga paskirtis bei skirtingi teisinio reglamentavimo principai lemia netapačią tam tikrų teisės institutų ir sąvokų reikšmę civiliniuose ir baudžiamuosiuose santykiuose. Baudžiamojoje teisėje nusikalstamos veikos neteisėtai užvaldant (įgyjant) svetimą turtą pagal įvairius požymius kvalifikuojamos kaip atskiri nusikaltimai (vagystė, plėšimas, sukčiavimas ir kt.), tačiau civiliniuose santykiuose toks kvalifikavimas gali neturėti esminės reikšmės. Tokią reikšmę turi ne baudžiamojoje byloje kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtį nusakantys terminai, tačiau konstatuotas turto netekimo faktas; svarbiausią reikšmę turi faktas, kad savininkas netenka turto, nežino, kur jis yra ir turi pagrindą manyti, kad kitas asmuo jį pasisavino; turtas gali būti užvaldytas kito asmens atvirai ar slapta, jis gali būti iš teisėto valdymo neteisėtai išgautas panaudojant fizinę jėgą, prievartą, apgaulę, taip pat teisines priemones, pavyzdžiui, sutartis (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Olegas ir sūnūs“ v. UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas“, bylos Nr. 3K-7-175/2003; 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fortūnos žiedas“ v. UADB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-152/2007). Nurodyta kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad, sprendžiant dėl drausminės atsakomybės taikymo, vagystės požymių turinti veika vertinama pagal civilinio proceso teisės normas ir suformuotą teismų praktiką, taikant drausminės atsakomybės sąlygas.

32Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių visuma (dyzelinis kuras buvo pagrobtas iš kasatorių vairuojamo šilumvežio kuro sistemos; rasti kuro sistemos užsandarinimo pažeidimai; be kasatorių, šilumvežyje kitų asmenų nebuvo; lokomotyvo brigada pereikvojo 120 kg dyzelinio kuro) sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad egzistavo visos drausminės atsakomybės sąlygos pripažinti, jog kasatoriai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą dėl veikos, turinčios vagystės požymių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo aspektu, nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes vertindami pagal teismų praktikoje suformuotus kriterijus, teismai pagrįstai nusprendė dėl drausminės atsakomybės taikymo kasatoriams.

33Spręsdama dėl kasatorių nekaltumo prezumpcijos, įvertinusi teismų motyvus, kuriais grindžiami skundžiami procesiniai sprendimai, teisėjų kolegija nustatė, kad teismai pavartojo formuluočių ir pateikė apibendrinamųjų išvadų, kurios nevisiškai koreliuoja su Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies reikalavimu dėl išteisintųjų nekaltumo prezumpcijos. Teisėjų kolegija, siekdama tai ištaisyti (mutatis mutandis Vanjak v. Croatia, no. 29889/04, judgment of 14 January 2010, § 69; a contrario Orr v. Norway, no. 31283/04, judgment of 15 May 2008, § 54), šalina pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriuose išreikšta abejonių dėl kasatorių nekaltumo padarius nuskalstamą veiką, pvz., „Ta aplinkybė, jog jie aukščiau minėtu nuosprendžiu buvo išteisinti, neeliminuoja jų veiksmų neteisėtumo, kadangi jie išteisinti ne dėl to, kad nepadarė nusikalstamos veikos, o dėl to, kad pritrūko objektyvių įrodymų įvertinant kiekvieno jų padarytus veiksmus“, „2008 m. sausio 24 d. UAB „Gelsauga“ tarnybinio pranešimo, Greitmačio juostos šifravimo pažymos, 2008 m. sausio 31 d. Operatyvinio pasitarimo protokolo duomenys bei liudytojų (UAB „Gelsauga“ darbuotojų) parodymai patvirtina, jog ieškovai dalyvavo grobiant atsakovui priklausantį turtą – dyzelinį kurą“ ir kitus panašaus pobūdžio motyvus, taip pat apeliacinės instancijos teismo išvadas, pvz., „Dėl apeliantų argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas itin daug dėmesio skyrė ieškinio dalyku nebuvusiam kuro netaupymui ar pereikvojimui, pažymėtina, kad ieškovai buvo atleisti iš darbo dėl kuro vagystės, o ne dėl kuro netaupymo <...>“ bei kitas abejonių sukeliančias išvadas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad galutinio asmens išteisinimo turi būti paisoma priimant ir išdėstant bet kokius su juo susijusius sprendimus, nepriklausomai nuo išteisinimo pagrindo (mutatis mutandis Orr v. Norway, no. 31283/04, judgment of 15 May 2008; Vassilios Stavropoulos c. Gr?ce, no 35522/04, arr?t du 27 septembre 2007; Tendam c. Espagne, no 25720/05, arr?t du 13 juillet 2010).

34Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta šioje nutartyje, vadovaudamasi Konvencijos 6 straipsnio 2 dalimi, DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktu, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą, tačiau iš dalies netinkamai jį motyvavo. Kadangi teismai priėmė iš esmės teisingus procesinius sprendimus, tai jie paliktini galioti šioje nutartyje nurodytais motyvais.

35Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

36Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 17,35 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorių (ieškovai) lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 9 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistus.

39Priteisti valstybei iš ieškovo A. P. (a. k. duomenys neskelbtini) 8,68 Lt (aštuonis Lt 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

40Priteisti valstybei iš ieškovo S. Ž. (a. k. duomenys neskelbtini) 8,68 Lt (aštuonis Lt 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir atleidimo... 6. Ieškovai A. P. ir S. Ž. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti 2008 m.... 7. Ieškinyje nurodyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau –... 8. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ su pareikštu ieškiniu nesutiko,... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 10. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu... 11. Teismas nustatė, kad bylos faktinės aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovai A. P. ir S. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 16. Kasatoriai sutinka su teismų išvada, kad darbdavys turi diskrecijos teisę... 17. Atsiliepime į ieškovų A. P. ir S. Ž. kasacinį skundą atsakovas AB... 18. Atsakovas nurodė, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidusių spręsti... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl nekaltumo prezumpcijos taikymo ginčo teisiniams santykiams... 22. Tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau –... 23. Kasatoriai skunde nurodo, kad, po įsigaliojusio išteisinamojo nuosprendžio... 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp privačių asmenų dėl drausminės... 25. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Europos Žmogaus... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad veika, turinti... 27. Atsižvelgdama į teisinį reguliavimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo... 28. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo kasatoriams pagrįstumo ... 29. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, sprendžiant dėl drausminės atsakomybės... 30. Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau konstatavo, kad drausminė atsakomybė... 31. Taip pat atmestinas kasatorių argumentas, kad įrodinėjimo dalykas tiek... 32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 33. Spręsdama dėl kasatorių nekaltumo prezumpcijos, įvertinusi teismų motyvus,... 34. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta šioje nutartyje, vadovaudamasi... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 36. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 17,35 Lt bylinėjimosi... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą... 39. Priteisti valstybei iš ieškovo A. P. (a. k. duomenys neskelbtini) 8,68 Lt... 40. Priteisti valstybei iš ieškovo S. Ž. (a. k. duomenys neskelbtini) 8,68 Lt... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...