Byla 2K-541-511/2015
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Eligijaus Gladučio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžių.

2Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžiu I. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę nustatant atlikti atvirojoje kolonijoje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos; taip pat I. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas trims metams (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

3Šiuo nuosprendžiu taip pat priteista: iš UAB DK „PZU Lietuva“ – 9213,83 Lt (2668 Eur) nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. K. ir G. K. naudai, kiekvienam po 4607 Lt (1334 Eur) turtinei žalai atlyginti; iš I. V. – 132 736 Lt (38 443 Eur) D. K. ir G. K. naudai, kiekvienam po 66 368 Lt (19 221 Eur) neturtinei žalai ir 2000 Lt (579 Eur) – D. K. naudai išlaidoms už byloje atstovavusio advokato paslaugas atlyginti.

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžio dalis dėl I. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, sutrumpinant specialiosios teisės atėmimo terminą iki dvejų metų. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Taip pat priteista iš I. V. 150 Eur nukentėjusiosios D. K. naudai turėtoms proceso išlaidoms (už teisinę pagalbą) apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. V. nuteistas už tai, kad jis, 2013 m. spalio 4 d., apie 10.15 val., ( - ) gatvės kryptimi vairuodamas A. V. priklausantį automobilį „Honda Accord“ (valst. Nr. ( - ) buvo neatidus ir neatsargus, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, todėl, važiuodamas leistiną 50 km/val. greitį viršijančiu 62 km/val. greičiu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties 34-uoju pastatu, per vėlai pastebėjo jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėjoje ėjusią pėsčiąją G. J. K. ir ją partrenkė, dėl to G. J. K., patyrusi sunkius kūno sužalojimus, tą pačią dieną mirė VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Taip I. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimą, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, ir 133 punkto reikalavimą važiuoti neviršijant leistino greičio bei pasirenkant važiavimo greitį atsižvelgti į važiavimo sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.

7Kasaciniu skundu nuteistasis I. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendį: paskiriant jam bausmę, nesusijusią su terminuotu (realiu) laisvės atėmimu, panaikinant paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, arba, jei draudimo naudotis specialia teise skyrimas yra būtinas, paskiriant kuo trumpesnį šios specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat sumažinant priteistos neturtinės žalos D. K. ir G. K. naudai dydį.

8Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą ir bylos įrodymų neatitinkančią išvadą, jog kasatorius pažeidė KET 9 ir 133 punktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, t. y. iš anksto nepranešęs apie tokią galimybę, nuteisė kasatorių ir už KET 9 punkto reikalavimo pažeidimą, nors KET 9 punkto pažeidimas kaltinamajame akte nebuvo nurodytas. Dėl šio pažeidimo teisiamajame posėdyje kasatorius nedavė paaiškinimų, nuo tokio kaltinimo nesigynė. Dėl to buvo pažeistos BPK 255 straipsnio nuostatos, nesilaikyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimo „Dėl kaltinimo keitimo teisme“ išaiškinimų, buvo pažeista kaltinamojo teisė žinoti kaltinimą (nuo ko gintis). Inkriminuojamos veikos pavojingumo laipsnis turi tiesioginę reikšmę bausmės rūšiai ir dydžiui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-36/2010), jos individualizavimui. Tokie BPK pažeidimai yra esminiai, nes jais buvo suvaržytos nuteistojo teisės, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamus nuosprendžius.

9Kasatoriaus teigimu, jam paskirta neteisinga bausmė. Realus laisvės atėmimas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį skiriamas tik išimtinais atvejais, pavyzdžiui, kai kaltininkas nusikaltimą padaro būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar pan. Skiriant kasatoriui bausmę pažeistas bausmės teisingumo principas, nesilaikyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų dėl teisingumo ir proporcingumo principų skiriant bausmes, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl bausmės skyrimo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2005, 2A-7-6/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgos Nr. 30 17, 18 punktai), bausmė netinkamai individualizuota, tuo pažeidžiant BK 54 straipsnio 3 dalį. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė tris buvusius jo baustumus, nors pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 36 straipsnio nuostatas 2010, 2011, 2012 m. jo padaryti KET pažeidimai nebegalioja, t. y. sudaro pagrindą teigti, kad nebuvo paskirta administracinė nuobauda apskritai. Šioje byloje veikos padarymo metu galiojo tik 2013 m. vasario 1 d. paskirta administracinė nuobauda. Kasatoriaus manymu, 2013 m. vasario 6 d. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalima grįsti būtinybės paskirti realią laisvės atėmimo bausmę, nes atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sprendimas pripažinti kaltu nepriimamas. Toks atleidimas nuo atsakomybės negali būti prilyginamas ankstesniam teistumui ir pagrįsti išvadų dėl galimybių pasiekti bausmės tikslus neskiriant realaus laisvės atėmimo bausmės nebuvimo. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jis buvo atleistas – 2013 m. vasario 6 d. Nuo šių įvykių iki nagrinėjamos veikos padarymo buvo praėję 8 mėnesiai, per tą laiką jis nurodo nepadaręs jokio kito teisės pažeidimo. Visa tai patvirtina, kad paskutinės administracinės nuobaudos ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai buvo ir yra pasiekti. Kasatorius pažymi, kad nagrinėjamas neatsargus nusikaltimas – nelaimė, įvykusi dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių; kaip matyti iš Specialisto išvados ir apeliacinės instancijos teisme ekspertės apklausos, – pėsčiosios veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu.

10Kasatorius apibendrina, kad skiriant jam bausmę buvo būtina atsižvelgti į tai, kad: yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai) ir nėra ją sunkinančių; skundžiamais nuosprendžiais jis nuteistas pirmą kartą, nėra pavojingas visuomenei ar linkęs nusikalsti; nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą; šiuo metu jam tik 23 m., jaunas, nepatyręs žmogus, tik pradedantis gyventi savarankiškai, absoliučiai nevartojantis ir niekada nevartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nepiktnaudžiaujantis alkoholiu, turintis nuolatinę gyvenamąją ir darbo vietas, studijuojantis, kaltinantis save, išgyvenantis ir nuoširdžiai besigailintis dėl sukelto eismo įvykio; įvykio metu ir iš karto po jo padaręs viską, ką galėjo, kad išvengtų tragiškų pasekmių, bendravęs ir bendraujantis su nukentėjusiaisiais, ne kartą jų atsiprašęs, pareiškęs užuojautą, lankantis žuvusiosios merginos kapą, atlyginęs dalį žalos (20 000 Lt), iš karto visiškai pripažinęs savo kaltę, davęs išsamius ir nuoseklius paaiškinimus, taip padėjęs ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Kasatoriaus manymu, jis yra teigiama asmenybė, doras, tvarkingas ir pareigingas žmogus. Reali laisvės atėmimo bausmė, jo nuomone, paskirta pažeidžiant bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės teisingumo (BK 54 straipsnio 3 dalis), proporcingumo principą, nepagrįstai netaikius BK 62 straipsnio 1 dalies ar bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnio 1 dalis).

11Kasatorius nesutinka ir su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu dvejiems metams. Skunde teigia, jog nenustatyta, kad kasatorius nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropiniu ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Neįvertinta, kad yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuo paskutinės administracinės nuobaudos 2013 m. vasario 1 d. paskyrimo jis nėra padaręs jokio teisės pažeidimo. Teisė vairuoti transporto priemones jam būtina vykdant su darbu susijusias funkcijas ir siekiant kuo greičiau atlyginti žalą.

12Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad šioje byloje aptariamas eismo įvykis yra dėsninga, o ne atsitiktinė greičio viršijimo pasekmė. Pagal specialisto išvadą I. V., važiuodamas maksimaliu leistinu 50 km/val. greičiu, taip pat kaip ir važiuodamas specialisto apskaičiuotu 62 km/val. greičiu, kai pėsčioji įžengė į kelio važiuojamąją dalį, stabdydamas automobilį būtų turėjęs techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kasatorius į antrąją eismo juostą rikiavosi norėdamas greitai pravažiuoti perėją, iki kol per gatvę pradės eiti prie perėjos besibūriavę žmonės. Stabdymo pradžia nepagrįstai sieta su pėsčiosios pastebėjimo momentu, neatsižvelgta į specialisto išvadą: vairuotojo reakcijos laiką buvusioje kelio eismo situacijoje, stabdžių sistemos suveikimo laiką, automobilio lėtėjimo arba greičio didėjimo laiką, kitus tokiai išvadai padaryti reikšmingus duomenis, nuosprendyje teismo nurodyti skaičiai – neaišku kokiu būdu gauti, specialisto išvadoje nebuvo nenustatytas pėsčiosios pastebėjimo momentas, jos partrenkimo vieta, eismo įvykio vietos plane neužfiksuota pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti tikslią pėsčiosios partrenkimo vietą kelio ilgio atžvilgiu. Teismų išvada dėl pėsčiosios pastebėjimo momento padaryta analizuojant tik nežymią tokios išvados padarymui reikšmingų duomenų dalį, neatitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimų. Kasatorius nurodo, kad grupelę žmonių ant šaligatvio, netoli byloje aptariamos pėsčiųjų perėjos, pastebėjo dar būdamas toli iki pėsčiųjų perėjos, kurį laiką tęsė judėjimą nelėtindamas greičio, nes iš pėsčiųjų elgesio suprato, kad niekas neketina eiti per perėją. Į kelio važiuojamąją dalį nukentėjusioji įšoko netikėtai, greitu žingsniu. Tuo metu, kasatoriaus teigimu, jam teko sukti vairą į kairę ir staigiai stabdyti, efektyviausiai siekiant išvengti partrenkimo. Kasatorius teigimu, jis dėmesį nuolat buvo sutelkęs į eismo situaciją kelyje, į pėsčiųjų perėją, eismo situaciją vertino atidžiai ir rūpestingai, nepažeidė KET 9 punktų reikalavimų, o eismo įvykį lėmė nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės ir mažų mažiausiai neatsargus nukentėjusiosios elgesys staiga įėjus į perėją. Nebuvo įvertinta objektyviai pagrįsta specialisto išvada, kad pėsčiosios G. J. K. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo susiję priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu. Šie argumentai ir aplinkybės, tinkamas jų įvertinimas, reikšmingi sprendžiant dėl veikos pavojingumo, padarinių kilimo priežasčių, veikos vertinimo, bausmės individualizavimo ir civilinio ieškinio išsprendimo.

13Kasatoriaus nuomone, priešingai apeliacinės instancijos teismo išaiškinimui, KET nėra įtvirtinto absoliutaus reikalavimo vairuotojui visais atvejais pasirinkti tokį greitį, kad jis bet kada galėtų sustabdyti transporto priemonę. Pagal KET 127 punktą pareiga imtis atitinkamų atsargumo priemonių asmeniui kyla tada, kai kitų eismo dalyvių rizikingas elgesys arba kita ypatinga situacija rodo, kad KET gali būti pažeistos. Pagal KET 44 punkto reikalavimus įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančiu transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Tokios KET nuostatos neįvertintos, dėl jų nepasisakyta.

14Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos dydžio teismų išspręstas netinkamai. Pirma, kasatorius nesutinka su neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo pagrindimu bei jo priskyrimu neturtinei žalai (CK 2.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala šioje byloje neturtinė grindžiama civilinės ieškovės nurodytais, kaip AB „Swedbank“ atliktais, vaiko užauginimo kainos skaičiavimais. Tokia žala, anot kasatoriaus, turėtų būti priskiriama turtinei ir atitinkamai įrodinėjama. Su neturtine žala vaiko užauginimo kainos nesusijusios, byloje apie tai pateikti duomenys nelaikytini leistinais įrodymais pagal BPK 20 straipsnį. Antra, priešingai nei nurodyta nuosprendyje, kasatorius teigia nesutikęs su civiliniu ieškiniu, tai aiškiai įvardijęs, nes civiliniu ieškiniu reikalauta ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, neproporcinga dabartiniam valstybės ekonominiam lygiui, neatitinka CK 1.5 straipsnio 4 dalyje numatytų principų. Netinkamai įvertinta nuteistojo turtinė padėtis: nepagrįstai konstatuota, kad kasatoriaus uždarbis 2500-2600 Lt, nes jo darbo užmokestis yra 1000 Lt ir papildomai – komisiniai, be to, teismai įvertino ne jo paties, o jo tėvo turtinę padėtį – automobilis – kuriuo padarytas eismo įvykis, yra tėvo. Kasatorius yra jauno amžiaus, studentas, ką tik pradėjęs dirbti, savo pašaukimo, mėgstamo darbo ieškantis žmogus. Kasatorius pažymi, kad neturtinės žalos dydis nebuvo pagrįstas leistinais įrodymais (BPK 113 straipsnis, CPK 135, 178 straipsniai). Teigiama, jog nebuvo įvertinti rizikingi nukentėjusiosios veiksmai. Dėl to priteistinos neturtinės žalos suma turėtų būti proporcingai mažinama CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat turėtų būti atsižvelgta į kasatoriaus elgesį po aptariamo eismo įvykio: gaivino nukentėjusiąją, apklojo ją pledu, t. y. aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, visiškai pripažino savo kaltę, nuolat bendravo su nukentėjusiaisiais, atsiprašė, išsakė užuojautą, atlygino dalį žalos.

15Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo I. V. kasacinį skundą atmesti.

16Prokuroras nurodo, kad iš esmės kasaciniame skunde nurodyti argumentai atitinka nuteistojo apeliacinio skundo turinį ir motyvus, kurie buvo išnagrinėti ir atmesti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu. Tai, kad kasatorius esančius įrodymus vertina kitaip, nei juos įvertino baudžiamąją bylą nagrinėję teismai, nelaikytina BPK 20 straipsnio pažeidimu. Skundžiamuosiuose nuosprendžiuose aprašytos visos nustatytos įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, nurodyti įrodymų vertinimo motyvai, pasisakyta dėl jų patikimumo ir pakankamumo. Apeliacine tvarka patikrintos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės ir pagrįstai pritarta išvadai, kad pagrindine eismo įvykio kilimo priežastis buvo neatsargūs nuteistojo I. V. veiksmai, priežastinis ryšys dėl eismo įvykio nustatytas teisingai, o nuteistojo kaltė pagrįsta bylos įrodymų visuma, esminių BPK pažeidimų nepadaryta ir baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

17Kasatorius nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255 straipsnio nuostatas, nes išnagrinėjęs bylą pakeitė jam inkriminuojamo kaltinimo ribas, nurodydamas KET 9 punkto reikalavimų pažeidimus, kurie nebuvo nurodyti kaltinamajame akte. Kaltinamajame akte I. V., be KET 133 punkto pažeidimo, buvo inkriminuojamas ir 37 punktas. Kaltinamojo veikoje teismui nustačius kitą, nei kaltinime jam buvo inkriminuota KET pažeidimą – vietoje KET 133 punkto 9 punktą, faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nesiskiria nuo išdėstytųjų kaltinamajame akte, todėl kaltinamojo padėtis nesunkinama ir BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatos nepažeistos. Tais atvejais, kai kaltinime pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neturi įtakos nei veikos kvalifikavimui, nei bausmės skyrimui, nei kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, jos nepripažįstamos esminėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme ir teismas jas gali keisti savo iniciatyva, nepranešęs apie tai kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-198/2008). Be to, ši byla žemesnės instancijos teismuose buvo išnagrinėta iki 2015 m. liepos 10 d., kai įsigaliojo BPK 255 straipsnio 2 dalies ir 256 straipsnių pakeitimai (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1848 redakcija). Be to, šiuo atveju I. V. kaltinime buvo inkriminuotas KET specialiųjų reikalavimų – 133 punkto – pažeidimas, o teismo konstatuotas KET 9 punkto pažeidimas priskiriamas prie bendrųjų reikalavimų pažeidimų. Tokie pažeidimai gali būti nurodomi nuosprendžio aprašomojoje dalyje, jeigu turi reikšmės baudžiamosios atsakomybės individualizavimui – tai atitinka BPK 305 straipsnio nuostatas.

18Prokuroras nesutinka ir su kasatoriaus argumentais dėl jam skirtos per griežtos – realios laisvės atėmimo bausmės, dėl pagrindo atidėti bausmės vykdymą egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad, skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų, t. y. I. V. bausmė tinkamai individualizuota, laikantis BK 54 straipsnio nuostatų, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą bei pasekmes, taip pat tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, nė vienai jų nesuteikiant išskirtinės, prioritetines reikšmės; kad bausmė atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, nėra aiškiai per griežta. Pirmosios instancijos teismas I. V. skyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima sankcijos minimumui. Teismas, laikydamasis BK 55 straipsnio reikalavimų, nuosprendyje nurodė motyvus, kodėl skirtina bausmė turi būti atliekama realiai. Kasatoriaus nurodomi argumentai, kad teismas, atsižvelgdamas į visas byloje esančias aplinkybes, įgyvendinant teisingumo principą turėjo galimybę paskirtos bausmė vykdymą atidėti arba skirti švelnesnę bausmės rūšį negu numato įstatymas, atmestini kaip nepaneigiantys žemesnės instancijos teismų išvadų šiuo klausimu. Prokuroras pažymi, kad BK 62 ir 75 straipsnių taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

19Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajam, teismai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir visiškai pagrįstai bei teisėtai, laikydamiesi teismų praktikos, uždraudė I. V. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, buvo atsižvelgta į nuteistojo darbo specifiką ir uždraudimo naudotis specialia teise terminas sutrumpintas iki dvejų metų. Toks terminas atitikta teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, kuriose nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra panašios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, 2K-371/2010, 2K-196/2009, 2K-344/2012).

20Neturtinės žalos dydžio klausimas, anot prokuroro, buvo išsamiai ir motyvuotai aptartas baigiamuosiuose teismų aktuose, motyvai, kodėl iš kaltininko priteistina nukentėjusiesiems tokio dydžio neturtinė žala, yra įtikinantys ir pagrįsti objektyviais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio, tiek dvasinio pobūdžio padariniais. Nukentėjusieji neturtinę žalą pagrindė patirtais ir patiriamais dvasiniais išgyvenimais dėl vienintelio vaiko netekties, kaip tai atsiliepė ir atsiliepia jų sveikatai. Teismų nuosprendžiuose nustatyta neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dydis atitinka suformuotos teismų praktikos dydžius bei įtvirtintus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2008, 2K-188/2009, 2K-73/2010, 2K-127/2010. 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013). Prokuroras sutinka su kasatoriaus nuomone, kad neturtinės žalos dydis negali būti grindžiamas duomenimis apie tai, kiek kainuoja užauginti vaiką iki pilnametystės, kuriuos pateikė žodžiu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. K., nes tokiais duomenimis galėtų būti grindžiama nebent turtinė žala. Tačiau iš žemesnės instancijos teismų baigiamųjų aktų matyti, kad ginčijami duomenys nebuvo lemiami, pagrindžiant neturtinės žalos dydį civiliniam ieškiniui patekinti, todėl šie skundo argumentai taip pat nepagrįsti.

21Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Gerutis Varanavičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo I. V. kasacinį skundą atmesti ir priteisti nukentėjusiųjų išlaidas už advokato pagalbą kasaciniame teisme.

22Atsiliepime nurodoma, kad I. V. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, o ne už administracinį teisės pažeidimą, t. y. atskiro KET punkto pažeidimą. Nuteistasis nesilaikė KET 9 punkto reikalavimų, visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, tai patvirtina labai sunkios ir negrįžtamos šio nusikaltimo pasekmės, todėl nepagrįstas jo nepasitenkinimas tuo, kad teismas jam iš anksto nepranešė apie šio akivaizdaus KET 9 punkto pažeidimo paminėjimą nuosprendyje. KET 9 punkto paminėjimas visiškai nepakeitė faktinių bylos aplinkybių, todėl nelaikytina, kad jos iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų. Šio KET pažeidimo nurodymas nepašalino I. V. kaltės.

23Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius nepagrįstai remiasi teismų praktika KET pažeidimų bylose (kad vairuotojas turi teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir kt.), nes šiuo atveju nukentėjusioji nepažeidė KET, ėjo per gatvę, pažymėta pėsčiųjų perėja. Vairuotojas privalėjo numatyti, kad pėsčiųjų perėja bet kada gali eiti pėstieji, sulėtinti greitį ir pėsčiuosius praleisti, taip pat daryti viską, kad nesukeltų pavojaus jų saugumui. Nuteistasis prieš pėsčiųjų perėją važiavimo greičio nesulėtino, per perėją ėjusią pėsčiąją parbloškė ir ją mirtinai sužalojo, tai savaime reiškia, kad jo pasirinktas greitis buvo nesaugus. Teismai teisingai akcentavo, kad šioje byloje nagrinėjamas eismo įvykis yra dėsninga greičio viršijimo pasekmė. Nuteistojo dėl įvykio aplinkybių pozicijos keitimas rodo jo siekį išvengti atsakomybės.

24Atstovo nuomone, nuteistojo padarytus KET pažeidimus patvirtina autotechninės ekspertizės išvados 6 punktas, kuriame yra objektyviai konstatuota, kad automobilio „Honda Accord“ vairuotojo I. V. veiksmai – kai jis, važiuodamas 62 km/val. greičiu, viršydamas leistiną 50 km/val. greitį ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nelėtino greičio ir nepraleido per kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios G. J. K., kai tokią galimybę turėjo, bei ją partrenkė, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Autotechninės ekspertizės išvada objektyvi bei neabejotina, todėl galėjo ir turėjo būti laikoma nuteistojo kaltės įrodymu. Nepagrįsti yra nuteistojo teiginiai, kad teismai neišsamiai aiškinosi faktines eismo įvykio aplinkybes, nepateikė ekspertams klausimų apie automobilio stabdymo ir pėsčiosios buvimo važiuojamojoje dalyje laikus bei vietas, automobilio stabdymo pradžią, pėsčiosios pastebėjimo momentą, tai siejant su vairuotojo reakcijos laiku, stabdžių sistemos suveikimo laiku, automobilio lėtėjimo didėjimo laiku ir kt. Nukentėjusiųjų atstovo teigimu, teismai teisiamuosiuose posėdžiuose išanalizavo bei patikrino visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei naujai pateiktus įrodymus, laikydamiesi BPK apklausė kaltinamąjį, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausė baigiamąsias kalbas bei kaltinamojo paskutinįjį žodį. Visuose teisiamuosiuose posėdžiuose buvo visiškai užtikrintas proceso dalyvių rungimosi principas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėjas jokių papildomų prašymų, kurie būtų atmesti pažeidžiant BPK, nepateikė ir teismo sudėčiai jokių nušalinimų nepareiškė. Papildomai apklausti autotechninę ekspertizę atlikusį specialistą – teismo teisė, bet ne pareiga. Tai, kad pačiam nuteistajam yra neaiškūs autotechninės ekspertizės metu specialisto atlikti skaičiavimai, negali reikšti, kad ekspertizės išvados yra neteisingos, neaiškios ar abejotinos.

25Taip pat nepagrįsti yra ir nuteistojo teiginiai dėl jam paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės neteisėtumo ir neteisingumo. Pirmosios instancijos teismas labai detaliai bei pagrįstai motyvavo būtent tokios bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas teisingos bausmės skyrimui būtinas faktines aplinkybes, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei apeliacinės instancijos teismų praktika tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose ir skyrė mažai nuo minimalios besiskiriančią laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją atvirojoje kolonijoje. Prašymas ją dar papildomai mažinti yra nepagrįstas. BK 281 straipsnio 5 dalyje nenumatyta jokios alternatyvios bausmės. Kasaciniame skunde paties nuteistojo nurodytos jo asmenybės teigiamos savybės ir kitos jam palankios aplinkybės negali lemti jam paskirtos bausmės švelninimo ar jos visiško neskyrimo, arba priteistų civilinių ieškinių mažinimo. Apeliacinės instancijos teismas apsvarstė taikytos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumą ir jos terminą sumažino. Nepagrįstas yra nuteistojo prašymas šios priemonės išvis netaikyti.

26Atstovas nurodo, kad teismas nuodugniai ir kruopščiai išnagrinėjo visas šia nusikalstama veika sukeltos neturtinės žalos aplinkybes, t. y. įvertino visus žuvusiosios artimųjų jau patirtus, šiuo metu ir ateities dvasinius išgyvenimus. Teismas visiškai pagrįstai rėmėsi vaiko užauginimo išlaidų skaičiavimu, kuris pagrįstai ir motyvuotai susietas su šia konkrečia byla, nurodant, kad nukentėjusiųjų prašoma atlyginti neturtinė žala yra visiškai reali bei adekvati jų patirtiems išgyvenimams. Taip pat teismas įvertino tai, kad staigi dukters netektis labai neigiamai paveikė tėvų sveikatą, kurios pablogėjimas yra neabejotinai tiesiogiai susijęs su patirtu emociniu skausmu bei kitais labai neigiamais išgyvenimais. Dėl patirto streso bei psichologinio šoko D. K. sutriko imuninė sistema ir ji susirgo sunkia onkologine liga (pažyma dėl diagnozės buvo pristatyta apeliacinės instancijos teismui). Teismas pagrįstai įvertino ne tik nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dydį, bet objektyviai įvertino ir nuteistojo realias galimybes priteistą civilinį ieškinį išmokėti, t. y. įvertino tai, kad nuteistasis dirba, gauna nuolatines savarankiškas pajamas, kad jam jau yra sukurtas materialinis pagrindas gyventi, jis yra jauno amžiaus, sveikas, bebaigiantis studijas, darbingas ir perspektyvus žmogus, todėl, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, nukentėjusiųjų prašomas neturtinės žalos dydis yra visiškai adekvatus nuteistojo galimybėms padarytą žalą atlyginti. Teismas nuteistajam palankiai sumažino nukentėjusiųjų prašomą neturtinės žalos dydį tokia dalimi, kurią jau atlygino UAB DK „PZU Lietuva“.

27Nuteistojo I. V. kasacinį skundą atmesti.

28Dėl BPK 255 straipsnio, BK 281 straipsnio taikymo ir įrodymų vertinimo

29Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, iš anksto nepranešęs apie tokią galimybę, nuteisė jį ir už KET 9 punkto reikalavimo pažeidimą, nors šio punkto pažeidimas kaltinamajame akte nebuvo nurodytas. Dėl šio pažeidimo teisiamajame posėdyje kasatorius nedavė paaiškinimų, nuo tokio kaltinimo nesigynė, dėl to buvo pažeistos BPK 255 straipsnio nuostatos.

30Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Šios BPK nuostatos yra susijusios su kaltinamo asmens teisėmis žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gintis nuo atitinkamo kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis).

31Nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis laikoma nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2014, 2K-102/2014). Teismų praktikoje išaiškinta, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą; tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-381/2011, 2K-651/2012, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

32BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

33I. V. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad vairuodamas automobilį buvo neatidus ir neatsargus, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, todėl, viršydamas toje kelio vietoje leistiną greitį, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, per vėlai pastebėjo jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėjoje ėjusią pėsčiąją ir ją partrenkė, dėl to nukentėjusioji, patyrusi sunkius kūno sužalojimus, tą pačią dieną mirė ligoninėje.

34Tiek kaltinamajame akte, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo nuodyta ta pati veikos kvalifikacija, atitinkanti BK 281 straipsnio 5 dalį, ir tos pačios veikos padarymo aplinkybės – vieta, laikas, būdas, padariniai. Tačiau kaltinime buvo nurodyta, kad aptartu būdu I. V. pažeidė KET 133 ir 37 punktų reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuteistasis pažeidė KET 133 ir 9 punktų reikalavimus.

35KET 9 punktas yra KET III skyriuje „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“. Jame nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginus su ta, kurios būtų galima išvengti.

36KET 37 punktas yra KET V skyriuje „Vairuotojų pareigos pėstiesiems“, kur numatyta, jog, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį.

37Taigi, KET 37 punktas 9 punkto atžvilgiu yra specialioji teisės norma ir minėtų KET pažeidimų atveju jų tarpusavio santykis turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis bendrosios ir specialiosios normų konkurencijos taisyklėmis: tais atvejais, kai vairuotojas dėl neatidumo, neatsargumo laiku nepamato ir nepraleidžia pėsčiųjų perėja einančio pėsčiojo, jo veika vertintina kaip specialiosios normos – KET 37 punkto – pažeidimas; dėl šios veikos kilus BK 281 straipsnyje numatytoms pasekmėms, atsižvelgus į jų sunkumą, veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio atitinkamą dalį. Tai, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė I. V. pažeidus bendrąją normą – KET 9 punktą, neturėjo reikšmės nuteistojo veikos kvalifikavimui pagal atitinkamą BK straipsnį ir jo dalį bei nuteistojo atsakomybės apimčiai. Be to, teismas nekonstatavo naujų faktinių aplinkybių, iš esmės besiskiriančių nuo išdėstytųjų kaltinamajame akte. KET punktų pakeitimas nelaikomas esminiu bylos faktinių aplinkybių keitimu, jei kartu nekeičiamos patį eismo įvykį apibūdinančios aplinkybės, t. y. nekeičiama įvykio vieta, laikas, eismo sąlygos, eismo dalyvių atlikti veiksmai ar neveikimas ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2014). Šiuo atveju specialusis reikalavimas, numatytas KET 37 punkte, išplaukia iš bendrojo KET 9 punkte nustatyto reikalavimo eismo dalyviui laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, tik pastarąjį susiaurina ir sukonkretinta – nustato vairuotojo atsargumo priemones ir reikalaujamą elgesį važiuojant prieš perėją. Nesilaikant KET 37 punkte nustatytų reikalavimų, kartu pažeidžiami ir KET 9 punkto reikalavimai, tačiau tokiu atveju kaltinime paprastai turi būti nurodomas tik specialaus KET reikalavimo pažeidimas. Svarbu ir tai, kad KET nenumato tokių atvejų, kai vairuotojas neturėtų pareigos praleisti pažymėta pėsčiųjų perėja einančio pėsčiojo. Pagal šias aplinkybes konstatuotina, kad šioje byloje teismui pakeitus KET punktą, nuteistajam žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gintis pareikšto kaltinimo nebuvo sukliudyta, o toks KET punkto pakeitimas iš 37 į 9 punktą nuteistojo atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nešalina.

38Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, tiesiame kelyje, esant geram matomumui ir minimaliam eismo intensyvumui. Kaltinamasis turėjo galimybę iš toli pamatyti pėsčiųjų perėją, prie jos besibūriuojančių žmonių grupę. Specialisto išvada patvirtina, kad, kai pėsčioji įžengė į kelio važiuojamąją dalį, kasatorius turėjo galimybę sustabdyti automobilį ir išvengti eismo įvykio. Ekspertizės išvadose taip pat konstatuota, kad automobilio „Honda Accord“ vairuotojo I. V. veiksmai – kai jis, važiuodamas 62 km/h greičiu, viršydamas eismo įvykio vietos kelio atkarpoje leistiną 50 km/h greitį ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nelėtino važiavimo greičio ir nepraleido per kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ėjusios nukentėjusiosios, jam tokią galimybę turint, ir partrenkė nukentėjusiąją, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Leistino greičio viršijimas važiuojant per pėsčiųjų perėją ir pėsčiųjų nepraleidimas yra savaime pavojingi pažeidimai ir dėl tokių pažeidimų sukelti eismo įvykiai nelaikytini atsitiktinumu. Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, pėsčioji buvo partrenkta ne prie pat dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ties kuriuo įžengė į perėją, bet nuo krašto nutolusi ne mažiau kaip 4,8 metro; bylos duomenimis, nukentėjusioji per perėją nebėgo. Tai eliminuoja nukentėjusiosios staigaus ir vairuotojui netikėto atsiradimo važiuojamoje kelio dalyje galimybę. Šios aplinkybės aiškiai rodo, kad kasatoriaus padaryti pažeidimai priežastiniu ryšiu buvo susiję su kilusiais padariniais. Važiuodamas prieš pėsčiųjų perėją kasatorius nebuvo atsargus ir dėmesingas; neabejotina ir tai, kad laiku įvertinti situaciją ties perėja, priimti teisingą sprendimą ir imtis reikiamų veiksmų jam sukliudė ir KET 133 straipsnyje numatytas pažeidimas – toje kelio vietoje leistino greičio viršijimas. Kasatoriaus padaryti KET pažeidimai buvo būtina sąlyga padariniams kilti. Jei jis nebūtų viršijęs greičio, laiku pamatęs nukentėjusiąją, tinkamai įvertinęs situaciją ir prieš pėsčiųjų perėją būtų laiku stabdęs automobilį, eismo įvykio būtų pavykę išvengti.

39Kasatorius nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu, tačiau pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, patikrina, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

40Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas I. V. kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, tiesiogiai ištyrė visus bylos duomenis, juos vertindamas laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nuosprendyje nurodė, kodėl darydamas išvadas dėl reikšmingų bylai aplinkybių vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. Pažymėtina, kad, priešingai kasatoriaus argumentams, pirmosios instancijos teismas detaliai ir motyvuotai pasisakė dėl pačios nukentėjusiosios G. J. K. veiksmų jai išeinant į kelio važiuojamąją dalį ir einant pėsčiųjų perėja. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios veiksmuose KET pažeidimų nenustatė ir versiją, kad nukentėjusioji į pėsčiųjų perėją įžengė staiga, motyvuotai atmetė. Pažymėtina, kad tokius kasatoriaus teiginius motyvuotai atmetė ir apeliacinės instancijos teismas.

41Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, atsakė į esminius nuteistojo I. V. apeliacinio skundo argumentus, kurių dalis yra tapatūs nurodytiesiems kasaciniame skunde.

42Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajam skyrimo

43Kasatoriaus nuomone, reali laisvės atėmimo bausmė jam paskirta pažeidžiant bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės teisingumo (BK 54 straipsnio 3 dalis), proporcingumo principą, nepagrįstai netaikius BK 62 straipsnio 1 dalies ar bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Kasatorius nesutinka ir su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu dvejiems metams.

44Su šiais kasatoriaus teiginiais nesutiktina. Pirmosios instancijos teismas paskyrė I. V. bausmę tinkamai vadovaudamasis BK nuostatomis. Teismas įvertino visumą aplinkybių, reikšmingų bausmei skirti ir individualizuoti: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kilusius sunkius padarinius – nukentėjusiosios mirtį, kaltės forma – neatsargumą, ir rūšį – nusikalstamą nerūpestingumą, tai, kad eismo įvykis kilo dėl kaltinamojo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio kelyje. Teismas atsižvelgė į kaltininko asmenybę ir ją apibūdinančias aplinkybes (jauno amžiaus, turintis nuolatinį pragyvenimo šaltinį, dirbantis), į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino, nuoširdžiai gailisi, įvykio vietoje suteikė pagalbą nukentėjusiajai) bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tačiau teismas taip pat įvertino ankstesnius nuteistojo padarytus KET pažeidimus ir tai, kad jis nusikalto būdamas atleistas pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnyje. Už nuteistojo padarytą veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalies sankciją numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė iki aštuonerių metų. Teismas kasatoriui paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliai, vadinasi, lemiamą reikšmę teikė nuteistojo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimui, be to, laikydamas, kad nuteistąjį I. V. netikslinga izoliuoti iš visuomenės ilgesniam laikui, kad bausmės tikslų bus pasiekta skiriant šešių mėnesių laisvės atėmimą, atliekant jį atvirojoje kolonijoje.

45Argumentus, analogiškus kasacinio skundo argumentams dėl realios laisvės atėmimo bausmės netaikymo, kasatorius buvo išdėstęs apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų motyvuotai pasisakė, konstatuodamas, kad paskirtoji bausmė atitinka teisingumo ir proporcingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad I. V. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, administracinės nuobaudos galiojimo bei laidavimo laikotarpiu, būdamas atleistas nuo atsakomybės už pareigūnų papirkimą, kai siekė išvengti administracinės atsakomybės dėl mieste žymiai viršyto leistino greičio. Nustatyta, jog prieš tai jis taip pat ne kartą buvo padaręs administracinius teisės pažeidimus eismo saugumo srityje, žymiai viršydamas leistiną greitį. I. V. anksčiau paskirtos nuobaudos bei baudžiamojo poveikio priemonė nesulaikė jo nuo naujų šiurkščių KET pažeidimų padarymo, sukėlusių žmogaus mirtį; nagrinėjamas įvykis yra dėsningas kasatoriaus neatsakingo vairavimo padarinys. Priešingai kasatoriaus teiginiams, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų buvo įvertinta tai, kad galiojanti yra viena administracinė nuobauda, tačiau anksčiau nuteistojo padaryti KET pažeidimai taip pat yra svarbūs vertinant kasatoriaus asmenybę ir individualizuojant bausmę.

46Pažymėtina, kad bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus. I. V. paskirtosios bausmės rūšis, dydis bei BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymas atitinka bendrosios ir individualiosios prevencijos tikslus bei teisingumo principą. Nors teismai konstatavo aplinkybes, kad nuteistasis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, įvykio vietoje suteikė pagalbą nukentėjusiajai, iš bylos matyti, jog atlygino dalį žalos, tačiau net ir tuo atveju, kai nustatomos BK 62 straipsnio 1 daliai taikyti būtinos sąlygos, teismas gali šios teisės normos netaikyti ir bausmės nešvelninti, jei atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes padaro išvadą, kad bausmės tikslų siektina paskyrus baudžiamojo įstatymo, pagal kurį asmuo nuteistas, sankcijoje nustatytą bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-321/2008). Nagrinėjamoje byloje teismai motyvuotai konstatavo, kad bausmės tikslai kasatoriui gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Be to, BK 54 straipsnio 3 dalis teismų praktikoje taikoma tada, kai nustatoma išimtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

47Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe. Teismas, esant įstatymo tam numatytų sąlygų visumai, taiko BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atideda, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ir dėl to žūsta žmonės, paprastai skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, nes bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams, įtvirtintiems BK 41 straipsnyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-434/2010, 2K-158/2011). Be to, bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik tada, kai bylos aplinkybių visuma nekelia abejonių, kad bausmės tikslai bus pasiekti be jos atlikimo. Nagrinėjamoje byloje tokių abejonių kyla, nes anksčiau I. V. paskirtos nuobaudos bei baudžiamojo poveikio priemonė jo nuo naujų šiurkščių KET pažeidimų padarymo nesulaikė. Todėl bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnį I. V. netaikytinas.

48Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kasatorius nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį ir šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas I. V. pagrįstai ir laikydamasis įstatymo uždraudė naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išdėstė motyvus dėl uždraudimo naudotis šia specialia teise, išsamiai pagrindė šios baudžiamojo poveikio priemonės prevencinį būtinumą. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutiko su kasatoriaus argumentais dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ir pirmosios instancijos teismo nustatytą jos terminą kasatoriui sutrumpino, tačiau aplinkybė, kad nuteistajam teisė vairuoti transporto priemonę reikalinga darbe, teismų praktikoje nėra pakankamas pagrindas visiškai netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo.

49Kasacinės instancijos teismas tenkinti kasacinį skundą dėl bausmės pagal jame išdėstytus argumentus neturi pagrindo. Įstatymo suteiktą diskreciją paskiriant nuteistajam bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę teismai įgyvendino nepažeisdami įstatymo reikalavimų.

50Dėl neturtinės žalos priteisimo

51Kasatorius nesutinka su teismų argumentais dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo – teigia, kad neturtinės žalos dydis nepagrįstas leistinais įrodymais, netinkamai vertinta kasatoriaus turtinė padėtis, netinkamas neturtinės žalos apskaičiavimo pagrindimas.

52Visų pirma pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje, ar nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos.

53Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti pritaikomas, nes pinigais neturtinės žalos tiksliai įvertinti neįmanoma; siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą, vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tokie kriterijai yra: žalos dydis ir jos pasekmės, ją padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

54Pagal tai sutiktina su kasacinio skundo argumentais, jog civilinės ieškovės žodžiu pateikti AB „Svedbank“ banko duomenys apie išlaidas vaikui iki pilnametystės užauginti negali būti tinkamu pagrindu neturtinei žalai pagrįsti ir jos dydžiui apskaičiuoti. Tačiau iš pirmosios ir apeliacinės teismų nuosprendžių matyti, jog teismai tokius duomenis laikė tik viena iš aplinkybių, sietina su neturinės žalos buvimu ir jos dydžiu; iš nuosprendžių turinio išplaukia, kad konstatuodami nuturtinę žalą teismai iš esmės rėmėsi nusikaltimo pasekmėmis ieškovams – jų išgyvenimais dėl nusikaltimo praradus vienintelį vaiką, su kuriuo ieškovus siejo artimi dvasiniai ir emociniai ryšiai, kad tai neigiamai atsilieps ieškovams ir ateityje. Taigi teismai įvertino ieškovų būsenas ir išgyvenimus, įstatymo apibrėžiamus kaip neturtinė žala, todėl CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatas taikė tinkamai.

55Nesutiktina su kasatoriaus teiginiais, kad teismai nevertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo turtine padėtimi, jo galimybėmis atlyginti žalą, užtikrinant nukentėjusiųjų ir kaltininko interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos nuteistasis negalėtų atlyginti, kad kasatorius yra jaunas, sveikas, darbingas ir ieškovų prašomas neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo galimybėms.

56Apeliacinės instancijos teismas vertino ir tai, kad I. V. vairavo blaivus, eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, nebėgo iš įvykio vietos, suteikė nukentėjusiajai pagalbą, savo kaltę pripažino, nukentėjusiųjų atsiprašė.

57Teismams nenustačius, kad eismo įvykio metu išeidama į perėją KET reikalavimus būtų pažeidusi pati nukentėjusioji, jie neturėjo pagrindo konstatuoti, jog prie žalos atsiradimo prisidėjo ir pati nukentėjusioji bei šiuo pagrindu mažinti atlygintinos žalos dydį.

58Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Todėl neturtinės žalos dydžio nustatymas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2008, 2K-383/2010, 2K-4/2011).

59Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat suformuota teismų praktika. Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 15 000 iki 150 000 Lt (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013 ). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų motyvus ir argumentus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir jose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje dviem nukentėjusiesiems – žuvusios G. J. K. (vienturtės dukters) tėvams D. K. ir G. K. priteista iš viso 132 736 Lt (38 443 Eur) suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga ir atitinkanti protingumo kriterijus, nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, nuteistojo galimybes atlyginti tokio dydžio žalą.

60Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus nurodytų baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis) ir esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių būtų buvusios suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo (nuteistojo) teisės ar kurie būtų sukliudę išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendžius, šiuo atveju nebuvo padaryta. Dėl to keisti ar naikinti skundžiamus procesinius sprendimus nėra teisinio pagrindo.

61Dėl nukentėjusiųjų išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo

62Nukentėjusieji atsiliepime į kasacinį skundą taip pat prašo priteisti iš nuteistojo kasatoriaus I. V. patirtas išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba surašant atsiliepimą į nuteistojo kasacinį skundą, ir pateikia pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad nukentėjusioji D. K. sumokėjo advokatui G. V. 300 Eur atstovavimo išlaidų.

63Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010, 2K-78-693/2015).

64Įvertinus tai, kad nuteistojo I. V. kasacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, iš kasatoriaus nukentėjusiajai D. K. priteistina 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai kasaciniame procese apmokėti.

65Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

66Nuteistojo I. V. kasacinį skundą atmesti.

67Priteisti iš nuteistojo I. V. nukentėjusiosios D. K. naudai 300 (tris šimtus) Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą kasacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžiu I. V.... 3. Šiuo nuosprendžiu taip pat priteista: iš UAB DK „PZU Lietuva“ –... 4. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. V. nuteistas už tai, kad jis, 2013 m. spalio 4 d., apie 10.15 val., ( - )... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis I. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 8. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą... 9. Kasatoriaus teigimu, jam paskirta neteisinga bausmė. Realus laisvės atėmimas... 10. Kasatorius apibendrina, kad skiriant jam bausmę buvo būtina atsižvelgti į... 11. Kasatorius nesutinka ir su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone –... 12. Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad šioje byloje aptariamas eismo... 13. Kasatoriaus nuomone, priešingai apeliacinės instancijos teismo... 14. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio... 15. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 16. Prokuroras nurodo, kad iš esmės kasaciniame skunde nurodyti argumentai... 17. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK... 18. Prokuroras nesutinka ir su kasatoriaus argumentais dėl jam skirtos per... 19. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajam, teismai įvertino visas... 20. Neturtinės žalos dydžio klausimas, anot prokuroro, buvo išsamiai ir... 21. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Gerutis Varanavičius atsiliepimu į... 22. Atsiliepime nurodoma, kad I. V. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, o ne... 23. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius nepagrįstai remiasi teismų praktika KET... 24. Atstovo nuomone, nuteistojo padarytus KET pažeidimus patvirtina autotechninės... 25. Taip pat nepagrįsti yra ir nuteistojo teiginiai dėl jam paskirtos bausmės... 26. Atstovas nurodo, kad teismas nuodugniai ir kruopščiai išnagrinėjo visas... 27. Nuteistojo I. V. kasacinį skundą atmesti.... 28. Dėl BPK 255 straipsnio, BK 281 straipsnio taikymo ir įrodymų vertinimo... 29. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, iš... 30. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali būti nuteistas dėl... 31. Nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis laikoma nusikalstamos veikos... 32. BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 33. I. V. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad vairuodamas... 34. Tiek kaltinamajame akte, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo... 35. KET 9 punktas yra KET III skyriuje „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“.... 36. KET 37 punktas yra KET V skyriuje „Vairuotojų pareigos pėstiesiems“, kur... 37. Taigi, KET 37 punktas 9 punkto atžvilgiu yra specialioji teisės norma ir... 38. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad eismo įvykis įvyko šviesiu... 39. Kasatorius nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu, tačiau... 40. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas I. V. kaltu pagal BK 281... 41. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies,... 42. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajam skyrimo... 43. Kasatoriaus nuomone, reali laisvės atėmimo bausmė jam paskirta pažeidžiant... 44. Su šiais kasatoriaus teiginiais nesutiktina. Pirmosios instancijos teismas... 45. Argumentus, analogiškus kasacinio skundo argumentams dėl realios laisvės... 46. Pažymėtina, kad bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus... 47. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo... 48. Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis... 49. Kasacinės instancijos teismas tenkinti kasacinį skundą dėl bausmės pagal... 50. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 51. Kasatorius nesutinka su teismų argumentais dėl neturtinės žalos dydžio... 52. Visų pirma pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas klausimus dėl... 53. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis... 54. Pagal tai sutiktina su kasacinio skundo argumentais, jog civilinės ieškovės... 55. Nesutiktina su kasatoriaus teiginiais, kad teismai nevertino aplinkybių,... 56. Apeliacinės instancijos teismas vertino ir tai, kad I. V. vairavo blaivus,... 57. Teismams nenustačius, kad eismo įvykio metu išeidama į perėją KET... 58. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet... 59. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo.... 60. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 61. Dėl nukentėjusiųjų išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo... 62. Nukentėjusieji atsiliepime į kasacinį skundą taip pat prašo priteisti iš... 63. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 64. Įvertinus tai, kad nuteistojo I. V. kasacinis skundas atmestinas kaip... 65. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 66. Nuteistojo I. V. kasacinį skundą atmesti.... 67. Priteisti iš nuteistojo I. V. nukentėjusiosios D. K. naudai 300 (tris...