Byla e2S-2041-264/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Garima“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-18400-151/2017 pagal ieškovės UAB „Bright energy“ ieškinį atsakovei UAB „Garima“ dėl žalos atlyginimo.

Nustatė

3Ginčo esmė

4

    1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 7 569,37 Eur ieškovės patirtą žalą dėl nekokybiškai atliktų darbų, žyminį mokestį. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Garima“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, kurių bendra vertė lygi ieškinio sumai – 7 569,37 Eur. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma, grėsme dėl teismo sprendimo įvykdymo.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Ieškovės UAB „Bright energy“ reikalavimų užtikrinimui areštavo 7 569,37 Eur vertės atsakovės UAB „Garima“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti, areštavo trūkstamo dydžio atsakovės pinigines lėšas, iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.
    2. Teismas patikrinęs atsakovės finansinę atskaitomybę, nustatė, kad atsakovės grynasis pelnas (nuostoliai) per ataskaitinį laikotarpį yra „1 872 Eur“ ir įvertinęs šias aplinkybes laikė, kad pareikštų reikalavimų suma (7 569,37 Eur) atsakovei yra didelė.
    3. Teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė savo turtą gali paslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Garima” prašo 2017 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad tuo atveju, jei teismas patenkintų ieškovės reikalavimą, atsakovė neįvykdytų ar negalėtų įvykdyti teismo sprendimą. Nutartis iš esmės nėra pagrįsta jokiais teisiniais ar faktiniais argumentais, kuo pasireiškia reali grėsmė dėl teismo sprendimo įvykdymo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, neįvykdymo.
      2. Ieškovė ne tik nepateikė konkrečių ir pagrįstų argumentų, dėl kurių būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau tikėtina, kad sąmoningai klaidina teismą dėl atsakovės veiksmų siekiant išspręsti šią situaciją. Atsakovė mano, jog ieškovės reikalaujama suma visiškai nepagrįsta. Akivaizdu, jog nepagrįstų reikalavimų vykdyti atsakovė prievolės neturi. Atsakovė nevengia bendrauti su ieškove, nuo jos nesislapsto, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovė gali mėginti nuslėpti lėšas ar neatsiskaityti už neva padarytą žalą.
      3. Teismas padarė išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau jis turėjo aiškintis ir vertinti, ar atsakovė yra/ar gali būti nemoki, ir taip apsunkinti būsimo sprendimo įvykdymą. Teismas pats patvirtino, kad neturi duomenų, kokia yra tikroji atsakovės turtinė būklė, t.y. nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neturėdamas tam pagrindo, nepatikrino duomenų, ar atsakovė yra skolinga biudžetui ir kt.
      4. Teismų praktikoje didelė reikalavimo suma nėra laikoma prezumpcija, juolab didelė reikalavimo suma neatleidžia ieškovės nuo pareigos pagrįsti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtinybės, o teismo - ieškovės argumentus tinkamai įvertinti.
      5. Byloje duomenų apie atsakovės negalimumą vykdyti finansinius įsipareigojimus nėra pateikta, be to, nėra jokių pagrįstų abejonių, leidžiančių daryti išvadą dėl galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo, juolab, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera.
      6. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovei palankus sprendimas.
      7. Palikus galioti nutartį, būtų nepagrįstai suvaržoma atsakovės teisė naudotis ir disponuoti jai priklausančiu turtu ir taip būtų pažeistas interesų pusiausvyros bei teisingumo principai. Pajamas gaunant į teismo areštuotą sąskaitą, įmonės veikla sutrinka ir UAB „Garima” praranda galimybę atsiskaityti pagal prisiimtus įsipareigojimus, o be to ir juos vykdyti. Būtent sąskaitos areštas yra visiškai neprotinga ir neproporcinga priemonė, kadangi įmonė tęsti toliau savo veiklos nebegali.
      8. Atsakovė ir toliau vykdo elektros sistemų rengimo darbus, o šiuo metu yra sudariusi statybos subrangos sutartį Nr. SB-2017-05-17 ir vykdo darbus pagal įsipareigojimus.
    2. Ieškovė UAB „Bright Energy“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo palikti galioti 2017 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
      1. Atsakovė turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovei nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Įrodinėjimo pareigos aptariamu aspektu atsakovė šiuo atveju nėra įvykdžiusi. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju būtent atsakovei tenka pareiga pagrįsti, kad ieškinio suma jai nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Atsakovės pateikta statybos subrangos sutartis Nr. SB-2017-05-17 nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas nebus apsunkintas ar nepasidarys neįmanomas, priešingai, ieškovės patirtis samdant atsakovę rodo, jog atsakovė atlieka darbus su dideliu darbų broku, atsižvelgiant į tai vien sutarties pasirašymas neužtikrina apmokėjimo už atsakovės atliekamus darbus ateityje.
      2. Nesutiktina su atsakovės pozicija, jog laikinųjų apsaugos priemonių metu areštuotos atsakovės sąskaitos sutrikdys įmonės veiklą. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik įsiskolinimo sumai, o ne visai sumai esančiai atsakovės sąskaitoje. Todėl jei ieškinio suma, kuri, kaip teigia atsakovė, atsakovei yra nedidelė, jos areštavimas visiškai nesutrikdys įmonės veiklos. Teismas laikinąsias apsaugos priemones parinko vadovaudamasis ekonomiškumo principu - piniginės lėšos areštuotos tik nesant pakankamai kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, taip siekiant nesuvaržyti atsakovės teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, t. y. neaprašyta lėšų daugiau, nei buvo prašoma priteisti. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei buvo sudarytos galimybės atlikti pinigines operacijas atsiskaitant su ieškove, mokant darbo užmokestį, atliekant privalomus mokėjimus valstybės ar savivaldybių biudžetams ar fondams.
      3. Atsakovės atžvilgiu reiškiami reikalavimai dėl skolos, kurios dalies mokėjimo terminai jau yra suėję 2016-aisiais metais, priteisimo. Tai liudija, jog UAB „Garima“ galimai piktybiškai vengia atsiskaityti su ieškove ilgą laikotarpį. Toks elgesys vertintinas kaip pakartotinai patvirtinantis būtinybę imtis priemonių, kurios palankaus ieškovei teismo sprendimo įsiteisėjimo atveju galėtų užtikrinti ieškovės reikalavimų įvykdymą.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

6Dėl naujų įrodymų.

    1. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM darbingumo lygio pažymą Nr.3227, kuria R. O. nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. nustatytas 55 % darbingumo lygis. Taip pat pateikė 2017 m. gegužės 17 d., 2017 m. gegužės 2 d. sutartis dėl atsakovės vykdomos veiklos.
    2. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
    3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateiktos darbų sutartys gali turėti įtakos vertinant atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, todėl šie įrodymai prijungtini prie bylos. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM darbingumo lygio pažymą Nr.3227, kuria R. O. nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. nustatytas 55 % darbingumo lygis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti, kadangi ši pažyma negali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Garima“ atžvilgiu.

7Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios pasaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
    2. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-633-370/2017).
    3. Apeliantė teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovei palankus sprendimas.
    4. Teismų praktikoje pripažįstama, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-962-330/2016, 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014). Nors pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, tačiau tai nereiškia, jog teismas tokios sąlygos neįvertino. Byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas. Apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nepasisako, kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis skundžiama kitais pagrindais, be to, šalių pateikti paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai bus vertinami bylą nagrinėjant iš esmės.
    5. Kita įstatyme įtvirtinta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – egzistuojanti grėsmė, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
    6. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad teismų praktikoje didelė reikalavimo suma nėra laikoma prezumpcija taikant laikinąsias apsaugos priemones.
    7. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi įvertinęs atsakovės grynąjį pelną (nuostoliai) per ataskaitinį laikotarpį, kuris yra 1 872 Eur, sprendė, kad pareikštų reikalavimų suma (7 569,37 Eur) atsakovei yra didelė. Tačiau šiuo metu aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.).
    8. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurių būtų galima pagrįstai spręsti, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, taip pat įrodymų apie atsakovės ketinimą perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus (CPK 178 straipsnis). Vien ta ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė yra pakankamai nauja/jauna įmonė, ar, kad atsakovė su ieškove ilgą laiką neatsiskaito nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovei ieškinio suma yra didelė ar, kad galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, atsakovė nebus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą. Ieškovės kreipimasis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės pats savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, o deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Vadinasi, ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis) (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-618-565/2017).
    9. Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis), todėl vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovei neįrodžius atsakovės nesąžiningumo ir nesant duomenų, jog atsakovė ketintų perleisti, apsunkinti turimą turtą ar pan., tokie kriterijai, kaip reikalavimo suma (jos dydis), neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
    10. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nenustatyta, kad atsakovei būtų iškelta bankroto byla ar iškelta bylų, kuriose atsakovei būtų reikiami turtinio pobūdžio reikalavimai. Į bylą pateiktos apeliantės darbų sutartys patvirtina aplinkybę, kad įmonė vykdo veiklą. O aplinkybė, kad atsakovės grynasis pelnas 2016 metais sudarė 1 872 Eur leidžia manyti, kad įmonė gauna pajamas ir veikla nėra nuostolinga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovei ieškinio suma yra didelė, ar, kad galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.
    11. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei teisminę praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones vadovaudamasis vien didelės ieškinio sumos prezumpcija bei padarė nepagrįstą išvadą apie šiuo atveju tikėtiną grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
    12. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą(nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
    13. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, klausimą išsprendžiant iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos atmetant (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

8Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Šios išlaidos nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

9Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Nutarė

10atskirąjį skundą tenkinti.

11Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bright energy“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

12Nutarties kopiją siųsti Turto arešto registro tvarkytojui.

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai