Byla 2-765/2013

Dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bordolina“ ir pareiškėjo uždarosios akcinės „Serneta“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verantas“ bankroto byloje Nr. B2-2558-259/2012, pagal uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi UAB „Verantas” iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo centras” (toliau – administratorius). Minėta nutartis įsiteisėjo 2012 m. balandžio 30 d.

5Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtino BUAB „Verantas” kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, tarp jų ir hipotekos kreditoriaus UAB Medicinos banko (toliau – Bankas) 3 137 547,77 Lt finansinį reikalavimą, kildinamą iš 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutarties Nr. LOAN40174 ir grindžiamo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi Nr. 415V/2011, kuria iš skolininko UAB „Verantas” Bankui nutarta išieškoti 1 574 800 Lt negrąžinto kredito, 639 952,03 Lt palūkanų, 922 662,74 Lt delspinigių.

6Kreditorius UAB „Bordolina“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas Banko 3 137 547,77 Lt finansinis reikalavimas, ir patvirtinti Banko, kaip trečiosios eilės kreditoriaus 1 911 320,27 Lt reikalavimą. Kreditoriaus UAB „Bordolina“ nuomone, didelę dalį Banko kreditorinio reikalavimo sudaro delspinigiai ir palūkanos (922 662,74 Lt). UAB „Verantas“ ir Banko kredito sutartyje nustatytas 0,1 proc. delspinigių dydis, nuo laiku nesumokėtos sumos yra nepagrįstai didelis, t. y. 36,5 proc. per metus, todėl pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Delspinigių suma yra beveik lygi pagrindinės skolos sumai. Kreditorius delspinigius skaičiavo ne tik nuo pagrindinės skolos, bet ir nuo palūkanų, nors toks delspinigių skaičiavimas yra negalimas. Bankas taip pat nepagrįstai reikalauja labai didelės palūkanų sumos - net 303 431,76 Lt (149 452,02 Lt dydžio 10,48 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo 2011-06-09 iki 2012-04-29 bei 153 979,74 Lt dydžio 6 proc. įstatyminių metinių palūkanų (procesinių palūkanų) nuo 2011-06-09 iki 2012-04-30 nuo išieškotos sumos). Šios palūkanos apskaičiuotos pažeidžiant palūkanas reglamentuojančias teisės normas, nes palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis (CK 6.37 str. 4 d.). 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutartimi Bankas ir UAB „Verantas“ dėl dvigubų palūkanų skaičiavimo nesusitarė, todėl šiuo atveju po bylos iškėlimo teisme turėtų būti skaičiuojamos tik procesinės palūkanos. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 415V/2011 nepagrįstai paskaičiuotos dvigubos palūkanos, kurios, remiantis teisės aktų nuostatomis, negali būti skaičiuojamos. Be to, Bankas daugiau nei 1 metus delsė išieškoti skolą ir taip piktnaudžiavo savo, kaip hipotekos kreditoriaus privilegijuota padėtimi, dėl ko palūkanos už laiku negrąžintą skolą kas dieną didėjo. Todėl Banko finansinis reikalavimas turėtų būti sumažintas iki 1 911 320,27 Lt, nepripažįstant priskaičiuotų delspinigių ir palūkanų, kurios atsirado tik dėl nesąžiningo Banko neveikimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-9256-592/2012 pagal UAB „Serneta“ actio Pauliana ieškinį atsakovui UAB Medicinos bankui, kuriuo reikalaujama pripažinti 2006 m. gruodžio 19 d. UAB „Verantas“ ir UAB Medicinos banko hipotekos sandorį, kuriuo buvo užtikrintas UAB „Verantas“ 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutarties įvykdymas, negaliojančiu. Šioje byloje ieškovo UAB „Serneta“ prašymu 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdytas išieškojimas iš hipoteka Banko naudai įkeisto turto. Kadangi minėtoje byloje vyksta ginčas dėl UAB Medicinos banko, kaip privilegijuoto hipotekos kreditoriaus statuso, kreditoriaus nuomone, Bankas negalėjo būti pripažįstamas hipotekos kreditoriumi ir turėjo būti įrašytas į trečiosios eilės kreditorių sąrašą.

7Siekdamas įvertinti kreditoriaus UAB „Bordolina“ atskirojo skundo argumentus dėl Banko kreditorinio reikalavimo dydžio bei pagrįstumo, Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi, pasinaikino 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas Banko 3 137 547,77 Lt kreditorinis reikalavimas ir šį klausimą skyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8UAB „Serneta“ kreipėsi į teismą, prašydamas įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, taip pat į bylą įtraukti išvadą teikiančią instituciją - Lietuvos banką. Nurodė, kad UAB „Serneta“ 2 617 500 Lt finansinis reikalavimas BUAB „Verantas“ bankroto byloje dar nėra patvirtintas, tačiau UAB „Serneta“ turi teisinį suinteresuotumą šioje byloje, nes nuo to, ar bus patvirtintas Banko viso dydžio finansinis reikalavimas, turės įtakos UAB „Serneta“ ir kitų kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybei. Be to, UAB „Serneta“ kreipėsi į Lietuvos banką prašydama ištirti Banko veiklą, taip pat ir jo veiksmus suteikiant BUAB „Verantas“ paskolą, kuri neabejotinai pažeidžia LR komercinių bankų įstatymą. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės taip pat liudija ne tik apie jos suinteresuotumą šioje byloje, tačiau ir galimybę padėti teisingai išspręs Banko finansinio reikalavimo klausimą BUAB „Verantas“ bankroto byloje.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino hipotekos kreditoriaus UAB Medicinos banko 3 137 414,77 finansinį reikalavimą. Teismas konstatavo, kad būtent tokio dydžio kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. įsiteisėjusia nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 415V/2011, kuri yra nepanaikinta, nepakeista ir nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl ši kreditorinio reikalavimo dalis pagrįsta ir tvirtintina. Kadangi minėta nutartis turi prejudicinę galią, teismas neturi procesinės teisės ir įstatyminės galimybės patenkinti UAB „Bordolina“ prašymo ir patikrinti ar pakeisti šia nutartimi nustatyto Banko reikalavimo dydžio. Teismas nustatė, kad Bankas išieškojimo procedūrą pradėjo 2011 m., o kreditorinio reikalavimo dydį pagrindžia įsiteisėjusi Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis, todėl laikė nepagrįstais apelianto argumentus, kad Bankas delsė dėl skolos išieškojimo. Kadangi hipoteka nėra panaikinta ar pasibaigusi įstatymo nustatytais pagrindais, teismas atmetė kreditoriaus UAB „Bordolina“ prašymą įrašyti Banką į BUAB „Verantas“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą. Teismas netenkino UAB „Bordolina“ 2012 m. lapkričio 8 d. prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl UAB Medicinos banko finansinio reikalavimo patvirtinimo, nes jis gautas po bylos išnagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje. Be to, teismas, tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek galutiniame procesiniame sprendime pasisako dėl UAB „Bordolina“ išdėstytų motyvų ir faktinių aplinkybių ginčo klausimu.

11Teismas taip pat netenkino pareiškėjo UAB „Serneta“ prašymo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, kadangi prašymo pateikimo metu UAB „Serneta“ dar nebuvo BUAB „Verantas“ kreditore. Aplinkybė, kad asmuo yra kreditorius ĮBĮ prasme, nedaro kreditoriaus dalyvaujančiu byloje asmeniu. Teismas taip pat netenkino UAB „Serneta“ prašymo prijungti prie bylos pateiktus rašytinius įrodymus.

12III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13Kreditorius UAB „Bordolina“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinta UAB Medicinos banko, kaip trečiosios eilės kreditoriaus 1 911 320,27 Lt finansinį reikalavimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Prejudicinių faktų galią aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 415V/2011 buvo sprendžiamas klausimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš UAB „Verantas“ Banko naudai. Šioje civilinėje byloje UAB „Bordolina“ ginčija Banko kreditorinį reikalavimą UAB „Verantas“ bankroto byloje, todėl minėtose bylose dalyvauja ne tie patys asmenys ir Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 415V/2011 negali turėti prejudicinės galios, todėl pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, priėmė nepagrįstą nutartį.

152. Priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procese, UAB „Bordolina“ negalėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą jokiais pagrindais ir negalėjo ginčyti Banko reikalavimo dydžio. Todėl pripažinus, kad UAB „Bordolina“ nebegali ginčyti Banko finansinio reikalavimo, būtų pažeista kreditoriaus teisė į teisingą ir sąžiningą UAB „Verantas“ bankroto bylą ir tinkamą savo reikalavimų patenkinimą. Pažymi, kad 2011 m. birželio 10 d. hipotekos teisėjo nutartimi, nebuvo sprendžiami pagrindinės prievolės - skolos atsiradimo pagrindo ir dydžio pagrindai, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad neturi procesinės teisės ir įstatyminės galimybės patikrinti ar pakeisti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi nustatyto BUAB „Verantas“ įsipareigojimo dydžio Bankui. Tokią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).

163. Bankas piktnaudžiavo savo, kaip privilegijuoto kreditoriaus padėtimi, o dėl tokio nesąžiningo elgesio nepagrįstai įgijo teisę reikalauti iš BUAB „Verantas“ ne tik pagrindinės skolos, bet ir labai didelių palūkanų. Todėl Banko 3 137 547,77 Lt kreditorinis reikalavimas yra nepagrįstas ir neturėjo būti tvirtinamas.

174. Aplinkybė, kad kitoje byloje yra ginčijamas UAB „Verantas“ ir Banko 2006 m. gruodžio 19 d. sutartinės hipotekos sandoris yra pagrindas pripažinti, kad Bankas nepagrįstai pripažintas hipotekos kreditoriumi.

185. UAB „Bordolina“ nebuvo suteikta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, priimant skundžiamą nutartį, nes nepranešus šalims, buvo pakeista teismo posėdžio salė. Informacijos dėl teismo posėdžio salės pakeitimo nebuvo ir teisme. Tokiu būdu, UAB „Bordolina“ negalėjo išreikšti savo nuomonės, o tai galėjo lemti netinkamą bylos išsprendimą.

196. Teismas

20Pareiškėjas UAB „Serneta“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir bylą dėl UAB „Serneta“ reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

211. Nuo 2012 m. kovo 1 d. įsigaliojusi nauja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio redakcija numato, kad nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos įmonės kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančiu savarankišku reikalavimu, teisėmis. Todėl, asmeniui, prašančiam būti įtrauktam į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nėra būtina, kad būtų patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje. Teismas nevertino UAB „Serneta“ tiesioginio teisinio suinteresuotumo BUAB „Verantas“ bankroto byloje, ko pasekoje priėmė neteisėtą nutartį.

222. Skundžiama nutartis nemotyvuota. Teismas atsisakė įtraukti į bylos nagrinėjimą Lietuvos banką, taip pat atsisakė prijungti teismui pateiktus dokumentus, tačiau dėl šio procesinio sprendimo nepateikė jokių argumentų. Tai yra procesinės teisės normų pažeidimas, todėl nutartis naikintina CPK 329 straipsnio pagrindu.

233. Banko delsimas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš UAB „Verantas“ gali būti susijęs su neteisėta Banko veikla, kuri galimai prieštarauja ir pažeidžia Komercinių bankų įstatymą. Todėl teisingam ir visapusiškam Banko reikalavimo dydžio išnagrinėjimui būtina įtraukti į bylą Lietuvos banką, kuris kaip bankus prižiūrinti institucija yra kompetentingas įvertinti UAB Medicinos banko veiklą dėl jo pareikšto finansinio reikalavimo teisėtumo.

244. Bankas galimai vykdė neteisėtą veiklą, ko pasekoje įgijo nepagrįsto dydžio kreditorinį reikalavimą į BUAB „Verantas“, todėl Lietuvos banko 2012 m. spalio 31 d. raštas turėtų būti prijungtas prie šios bylos. Lietuvos banko rašte nurodoma, kad 2006-2007 m. laikotarpiu, t. y. tuo metu kai UAB „Verantas“ buvo suteikta paskola, iš kurios Bankas kildina savo reikalavimą, Lietuvos bankas vykdęs UAB Medicinos banko inspektavimą nustatė jo veiklos trūkumus bei raštu nurodė juos pašalinti. UAB „Serneta“ įsitikinimu, nurodytos aplinkybės galimai susiję taip pat su paskolos suteikimu UAB „Verantas“ bei patvirtina, jog svarstant UAB Medicinos banko kreditorinį reikalavimą privalo dalyvauti tiek UAB „Serneta“, tiek ekspertinė institucija Lietuvos bankas.

25BUAB „Verantas” atsiliepimu į kreditoriaus UAB „Bordolina” ir pareiškėjo „Serneta” atskiruosius skundus, prašo klausimą dėl Banko finansinio reikalavimo patvirtinimo spręsti savo nuožiūra, nes iki pirmojo kreditorių susirinkimo neturi finansinių išteklių apmokėti teisinės pagalbos išlaidų, jog būtų įvertintas Banko finansinio reikalavimo pagrįstumas.

26Kreditorius UAB Medicinos bankas atsiliepimu į kreditoriaus UAB „Bordolina” ir pareiškėjo „Serneta” atskiruosius skundus, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

271. Teismų praktikoje yra pripažinta, kad kol vykdomasis dokumentas nėra nuginčytas, teismas, gavęs vykdomąjį dokumentą, privalo įtraukti pareiškėjo finansinį reikalavimą, grindžiamą šiuo vykdomuoju dokumentu, į kreditorių sąrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės mėn. 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-341/2007). Hipotekos teisėjo nutartis už skolą parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių yra vykdomasis dokumentas, todėl hipotekos teisėjo nutartis turėjo ir prejudicinę galią sprendžiant dėl Banko kreditorinio reikalavimo dydžio. Be to, vadovaujantis nutarties res judicata galia, teismas negali revizuoti įsiteisėjusių teismo nutarčių, nes pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai yra privalomi ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

282. UAB „Bordolina” nepagrįstai vertina delspinigių dydžio neadekvatumą lygindamas delspinigius tik su negrąžinto kredito suma. Delspinigiai taip pat buvo skaičiuojami ir nuo nesumokėtų palūkanų. Bankas patiria nuostolius ne tik tada, kai Bankui negrąžinamas kreditas, bet ir tada, kai nemokamos palūkanos. Delspinigių paskirtis ir yra kompensuoti kreditoriui patirtus nuostolius už nesusigrąžintą kreditą (kurio Bankas negali perskolinti kitiems asmenims) ir už palūkanų forma negautas pajamas - pelną. Be to, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vertinant ar delspinigių dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, pirmiausiai turi būti atsižvelgta į tai, kad BUAB „Verantas“ yra verslo subjektas, kuriam buvo išduotas 1 574 800 Lt kreditas, kurio skolininkas Bankui negrąžino, t. y. negrąžino nei vieno lito. Palūkanos nebuvo mokamos nuo 2009 m. liepos 1 d., o kreditas negrąžinamas nuo 2009 m. gruodžio 20 d. Bankui priteisti delspinigiai sudaro tik 29 proc. nuo viso Banko kreditorinio reikalavimo, todėl atsižvelgiant į aplinkybių visetą, negalima laikyti jų neprotingo, neteisingo ar nesąžiningo dydžio. Pažymi, kad UAB „Bordolina“ neginčija UAB „Serneta“ patvirtintos finansinio reikalavimo dalies dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių (kas pastarojo kreditoriaus atveju sudaro 540 000 Lt) patvirtinimo, bei UAB „Istpro“ finansinio reikalavimo dalies dėl 1 320 936 Lt delspinigių patvirtinimo. Banko nuomone, susiję asmenys UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Serneta“, UAB „Istrpo“ ir UAB „Bordolina“ siekia įgyti persvarą BUAB „Verantas“ kreditorių susirinkime ir tokiu būdu kontroliuoti BUAB „Verantas“ bankroto bylos eigą.

293. Hipotekos teisėjas 2010 m. birželio 10 d. nutartimi Bankui priteisė 336 520,27 Lt mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki pakartotinio pareiškimo pateikimo teismui dienos, bei 10,48 proc. sutartinių metinių palūkanų, skaičiuojant palūkanas nuo negrąžinto kredito likučio nuo pakartotinio pareiškimo gavimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, taip pat įstatymines (procesines) kompensavimo funkciją atliekančias 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos išieškotinos sumos, nuo pakartotinio pareiškimo gavimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Todėl Bankas pagrįstai prašė patvirtinti finansinio reikalavimo dalį dėl 639 952,03 Lt nesumokėtų palūkanų.

304. Vadovaujantis UAB „Verantas“ ir Banko 2006 m. gruodžio 19 d. kredito sutarties Nr. LOAN40174 2.6 punktu, galutinis kredito grąžinimo terminas suėjo 2009 m. gruodžio 20 d. Nei įstatymai, nei teismų praktika neįpareigoja kreditoriaus nedelsiant kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, kai skolininkas praleidžia galutinį prievolės įvykdymo terminą. Priešingai, tiek įstatyminis reglamentavimas, tiek teismų praktika skatina šalis bendradarbiauti ir siekti išsaugoti sutartinius įsipareigojimus (CK 6.209 str.). Nagrinėjamu atveju buvo siekiama išsaugoti sutartinius santykius, tačiau susitarimų pasiekti nepavyko, todėl UAB „Bordolina” nepagrįstai teigia, kad Bankas delsė kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo ir tokiu būdu piktnaudžiavo savo, kaip hipotekos kreditoriaus teisėmis.

315. UAB „Bordolina” nepagrįstai tvirtina, kad UAB Medicinos banko reikalavimas turėtų būti tenkinamas trečiąja eile. Hipotekos sandoris šiuo metu nėra nuginčytas, panaikintas ar pasibaigęs, todėl nėra pagrindo Banko nelaikyti hipotekos kreditoriumi.

326. UAB „Bordolina“ tvirtina, kad jai nebuvo žinoma, apie pakeistą posėdžio salę dėl Banko kreditorinio reikalavimo nagrinėjimo, tačiau kiti byloje dalyvaujantys asmenys sužinojo kurioje posėdžių salėje vyks bylos nagrinėjimas ir posėdyje dalyvavo. Be to, UAB „Bordolina“ dalyvavimas posėdyje nebūtų turėjęs esminės reikšmės, nes Banko finansinis reikalavimas grindžiamas įsiteisėjusia Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 415V/2011.

337. Teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl Banko kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nes visos bylos šalys posėdyje dalyvavo, o UAB „Bordolina“ prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pareikštas po bylos išnagrinėjimo iš esmės.

348. Bankas, atsiliepdamas į UAB „Serneta” atskirąjį skundą, nurodo, kad Bankroto bylose kiekvienas suinteresuotas asmuo trečiuoju asmeniu tampa tik tuomet, kai įsiteisėjusia nutartimi patvirtinamas jo kreditorinis reikalavimas (ĮBĮ 26 str.). Apeliantas UAB „Serneta“ klaidina teismą dėl ĮBĮ 9 straipsnio taikymo, nes ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalis yra susijusi išimtinai su bankroto bylos iškėlimo stadija. Įgyvendinant ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 12 d. nutartimi UAB „Serneta“ įtraukė UAB „Verantas“ į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, todėl ĮBĮ 9 straipsnio kontekste UAB „Serneta“ teisės nebuvo pažeistos.

359. UAB „Serneta“ turėjo galimybę teikti dokumentus ir paaiškinimus anksčiau, tačiau sąmoningai delsė tai padaryti, siekiant užvilkinti bankroto procesą, todėl teismas pagrįstai atsisakė prijungti po bylos išnagrinėjimo iš esmės, gautus dokumentus ir prašymus.

3610. Lietuvos bankas inspektavimo metu tikrina, ar bankai tinkamai formuoja specialiuosius atidėjimus, o tai nėra susiję su bylos dėl UAB Medicinos banko finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimu. Todėl UAB „Serneta“ motyvai dėl Lietuvos banko įtraukimo į bylos nagrinėjimą taip pat yra nepagrįsti. Be to, UAB „Serneta“ šį prašymą turėjo pateikti laiku, kad nepagrįstai nebūtų vilkinamas BUAB „Verantas“ bankroto bylos nagrinėjimas.

37Pareiškėjas UAB „Serneta” atsiliepimu į kreditoriaus UAB „Bordolina” atskirąjį skundą prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuria patvirtintas UAB Medicinos banko finansinis reikalavimas. Atsiliepime nurodo, kad palaiko UAB „Bordolina“ atskirojo skundo argumentus.

38IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39Pagal atskirųjų skundų, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijose keliami kreditoriaus UAB Medicinos banko reikalavimo dydžio ir hipotekos teisėjo nutarties prejudicinės galios klausimai, tvirtinant Banko kreditorinį reikalavimą UAB „Verantas“ bankroto byloje, taip pat kreditoriaus teisės būti įtrauktam į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kuomet dar nėra patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

40Dėl kreditoriaus UAB Medicinos banko reikalavimo dydžio ir hipotekos teisėjo nutarties prejudicinės galios, tvirtinant Banko kreditorinį reikalavimą UAB „Verantas“ bankroto byloje.

41Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas.

42CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

43Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

44Pagal ĮBĮ nuostatas, kurios, minėta, laikytinos specialiosiomis bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu, atskiruoju skundu nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti gali būti skundžiama administratoriaus ir kreditorių, kuriems jos priimtos. Kaip teisingai nurodo apeliantas UAB „Bordolina“, ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje (įtvirtina kitų kreditorių teisė skųsti nutartis dėl kitų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo.

45Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 415V/2011, nutarta iš skolininko UAB „Verantas” Bankui išieškoti 1 574 800 Lt negrąžinto kredito, 639 952,03 Lt palūkanų, 922 662,74 Lt delspinigių. Bankas, minėtos nutarties pagrindu, prašė patvirtinti Banko, kaip hipotekos kreditoriaus 3 137 547,77 Lt finansinį reikalavimą UAB „Verantas“ bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi konstatavęs, kad būtent tokio dydžio kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuri nepanaikinta, nepakeista ir nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka ir turi prejudicinę galią šioje byloje, kurios teismas neturi procesinės teisės ir įstatyminės galimybės patikrinti ar pakeisti, patvirtino hipotekos kreditoriaus UAB Medicinos banko 3 137 414,77 finansinį reikalavimą UAB „Verantas“ bankroto byloje. Tuo tarpu, kreditorius UAB „Bordolina“, kvestionuoja šiuos teismo argumentus, nurodydamas, kad minėtoje ir šioje byloje dalyvavo ne tie paties asmenys, hipotekos teisėjo nutartimi nebuvo sprendžiami pagrindinės prievolės - skolos atsiradimo ir dydžio pagrindai, todėl teismas nepagrįstai sprendė dėl hipotekos teisėjo nutarties prejudicinės galios šioje byloje ir nepagrįstai padarė išvadą, kad neturi procesinės ir įstatyminės galimybės patikrinti hipotekos teisėjo nutartimi priteistų palūkanų ir delspinigių dydžio. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 415V/2011 prejudicinės galios šioje byloje.

46Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai teismas priėmė baigiamąjį aktą byloje, kurioje nustatė kreditoriaus prievolės dydį skolininkui ir šis aktas įsiteisėjo, jis įgyja res judicata galią ir nebegali būti kvestionuojamas kitose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-214/2008. 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Švaresta“ v. Vilkaviškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-510/2009; kt.). Ši pamatinė proceso teisės taisyklė galioja ir sprendžiant klausimą dėl kreditorių įtraukimo į kreditorių sąrašą bankroto byloje. Taigi, tuo atveju, jeigu kitoje civilinėje byloje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo yra priteista tam tikra suma, sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, jeigu teismo sprendimas yra vykdomas (ĮBĮ 18 straipsnis), o visi su išnagrinėta civiline byla susiję dokumentai perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui. Bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas šiuo atveju atlieka tik formalų procesinį veiksmą – nutartimi įtraukia bankrutuojančios įmonės kreditorių į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą su kitoje išnagrinėtoje byloje teismo patvirtintu kreditorinio reikalavimo dydžiu. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas šiuo atveju negali revizuoti kitoje byloje priimto ir įsiteisėjusio procesinio sprendimo nei dėl skolos fakto, nei dėl skolos dydžio bei su tuo susijusių kitų sumų (palūkanų, delspinigių ir pan.) priteisimo. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tuomet, kai hipotekos skyriaus prie apylinkės teismo teisėjas nutartimi nutaria už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus ir ši nutartis įsiteisėja. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad hipotekos teisėjas privalo patikrinti, ar kreditoriaus reikalavimas pradėti išieškojimą yra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Siekdamas įgyvendinti jam priskirtas funkcijas, hipotekos teisėjas, nutardamas už skolą iš varžytynių parduoti skolininko įkeistą turtą pagal hipotekos kreditoriaus pareiškimą, turi tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius tarp šalių, nustatyti pagrindinės skolos, taip pat palūkanų bei netesybų dydžius. Tokia hipotekos skyriaus prie apylinkės teismo teisėjo įsiteisėjusi nutartis vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ir pakartotinai kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

47Taigi, pagal minėtą teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, kreditoriaus UAB „Bordolina“ keliamu klausimu, Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 415V/2011, nustatytas UAB „Verantas“ įsipareigojimų dydis Bankui turi prejudicinę ir res judicata galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis) šioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tvirtindamas Banko kreditorinį reikalavimą neturi nei procesinės, nei įstatyminės galimybės tikrinti hipotekos teisėjo nutartimi priteistų palūkanų ar delspinigių dydžio.

48Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad hipotekos teisėjo nutartimi nebuvo sprendžiami pagrindinės prievolės atsiradimo ir dydžio pagrindai, nes kaip jau minėta, hipotekos teisėjas patikrina, ar kreditoriaus reikalavimas pradėti išieškojimą yra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011), kvalifikuoja tarp šalių kilusius teisinius santykius bei nustato pagrindinės skolos, taip pat palūkanų bei netesybų dydžius.

49Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog teismas nepagrįstai UAB Medicinos banką įtraukė į BUAB „Verantas” kreditorių sąrašą, kaip hipotekos kreditorių, nes vien aplinkybė, kad yra inicijuota kita civilinė byla dėl UAB „Verantas“ ir Banko 2006 m. gruodžio 19 d. sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog Banko, kaip hipotekos kreditoriaus teisės yra paneigtos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, hipoteka nėra panaikinta ar pasibaigusi įstatymo nustatytais pagrindais, todėl teismas pagrįstai atmetė kreditoriaus UAB „Bordolina“ prašymą įrašyti Banką į BUAB „Verantas“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą.

50Kiti apelianto UAB „Bordolina“ atskirojo skundo argumentai dėl nesuteiktos galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir nepagrįsto atsisakymo atnaujinti procesą dėl Banko kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, teisiškai yra nereikšmingi, nes, kaip jau minėta, kreditoriaus „Bordolina“ nuomonė ir išreikšta pozicija dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 415V/2011, nustatyto skolininko UAB „Verantas“ įsipareigojimų dydžio Bankui, negalėjo lemti ar įtakoti proceso tvirtinant UAB Medicinos banko finansinį reikalavimą UAB „Verantas” bankroto byloje.

51Dėl pareiškėjo UAB „Serneta“ atskirojo skundo argumentų – dėl kreditoriaus teisės būti įtrauktam į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kuomet dar nėra patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje.

52Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė įtraukti į bylą UAB „Serneta“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, motyvuodamas tuo, jog UAB „Serneta“ prašymo pateikimo dieną dar nebuvo patvirtintas šio kreditoriaus finansinis reikalavimas UAB „Verantas“ bankroto byloje. Apeliantas UAB „Serneta“ kvestionuoja šią pirmosios instancijos teismo išvadą, vadovaudamasis 2012 m. kovo 1 d. įsigaliojusios naujos ĮBĮ redakcijos 9 straipsniu ir nurodydamas, jog asmeniui, prašančiam būti įtrauktam į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nėra būtina, kad būtų patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje. Be to, teismas neįvertino UAB „Serneta“ tiesioginio teisinio suinteresuotumo BUAB „Verantas“ bankroto byloje, o tai lėmė neteisėtos nutarties priėmimą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus, kaip nepagrįstus.

53Nuo 2012 m. kovo 1 d. įsigaliojusi ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies redakcija (, numato, kad n. Pareiškėjas UAB „Serneta“, įgyvendindamas ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies, nuostatas, kreipėsi į teismą, prašydamas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, ir Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 12 d. nutartimi UAB „Verantas“ bankroto byloje, tenkindamas pareiškėjo prašymą, įtraukė UAB „Serneta“ į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Taigi, kaip teisingai pažymi Bankas atsiliepime, UAB „Sernerta“ įgyvendino ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje numatytą teisę ir ši ĮBĮ nuostata taikytina pradinėje bankroto proceso stadijoje.

54Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas UAB „Serneta“ prašo įtraukti jį į Banko kreditorinio reikalavimo tvirtinimo procesą, kuris kreditoriaus UAB „Bordolina“ atskirojo skundo pagrindu buvo išskirtas į atskirą bylą (1 t., 28- b. l.). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kol kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas teismo, jis turi tik teises, nustatytas ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje. Tiktai teismo nutarčiai, kuria patvirtinami jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjus, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises, tarp jų ir teisę skųsti teismo nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio mėn. 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo UAB „Serneta“ kreditorinis reikalavimas dar nėra patvirtintas UAB „Verantas“ bankroto byloje, o prašydamas jį įtraukti į Banko kreditorinio reikalavimo tvirtinimo procesą, siekia ginčyti Banko finansinio reikalavimo dydį delspinigių ir palūkanų. Tačiau pagal minėtą teismų praktiką šioje proceso stadijoje pareiškėjas UAB „Serneta“ turi tik teises, nustatytas ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pareiškėją UAB „Serneta“ įtraukti į UAB Medicinos banko kreditorinio reikalavimo tvirtinimo procesą UAB „Verantas“ bankroto byloje.

55Apelianto teigimu, teismas neįvertino UAB „Serneta“ teisinio suinteresuotumo Banko kreditorinio reikalavimo tvirtinimo procese, todėl jo nuomone, teismas priėmė neteisėtą nutartį. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais šiuos apelianto argumentus.

56UAB „Serneta“ savo suinteresuotumą grindžia Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-2887-592/2013, kurioje ieškovas UAB „Serneta“ prašo pripažinti 2006 m. gruodžio 19 d. UAB „Verantas“ ir UAB Medicinos banko sutartinės hipotekos sandorį negaliojančiu, t. y., UAB „Serneta” siekia, jog Bankas nenukreiptų savo išieškojimo į Bankui įkeistą turtą, nes UAB „Serneta” taip pat yra BUAB „Verantas” kreditorius, ir iš BUAB „Verantas” turto siekia savo reikalavimų patenkinimo. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovo UAB „Serneta“ ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Vilniaus apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2887-592/2013, 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdytas išieškojimas iš BUAB „Verantas“ Bankui įkeisto turto - žemės sklypo ( - ), esančio ( - ). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje 2S-506-431/2013, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi, pareiškėjo UAB „Serneta” reikalavimų dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu įvykdymas yra užtikrintas Vilniaus apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2887-592/2013, o kitus pareiškėjo nurodomus argumentus dėl Banko kreditorinio reikalavimo dydžio paneigia Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 415V/2011. Taigi, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad teismas, skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė įraukti UAB „Serneta” į Banko finansinio reikalavimo tvirtinimo procesą, ar kitaip pažeidė pareiškėjo UAB „Serneta” interesus.

57Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas taip pat pagrįstai atsisakė prijungti prie bylos UAB „Serneta“ naujai pateiktus įrodymus – Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2012 m. spalio 31 d. raštą Dėl UAB Medicinos banko veiksmų, išduodant UAB „Verantas“ kreditą. Nes byloje nėra ginčo dėl UAB „Verantas“ suteikto kredito ir UAB „Verantas“ neįvykdytos prievolės jį grąžinti. Todėl net ir nustačius, jog Bankas suteikė ekonomiškai nepagrįstą paskolą, BUAB „Verantas“ išlieka prievolė ją grąžinti Bankui. Taigi, Lietuvos Banko priežiūros tarnybos 2012 m. spalio 31 d. raštas Dėl Medicinos banko veiksmų yra teisiškai nereikšmingas sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, nes kaip jau minėta, Banko kreditorinio reikalavimo dydį patvirtina įsiteisėjusi Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 415V/2011. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad svarstant Banko kreditorinį reikalavimą turėjo dalyvauti ekspertinė įstaiga – Lietuvos Bankas.

58Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju, teismas nurodė tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą, kodėl atsisako įtraukti į bylą pareiškėją UAB „Serneta“, atitinkamai negali būti tenkinami ir šio pareiškėjo prašyme nurodyti reikalavimai - į bylos nagrinėjimą, kaip ekspertinę įstaigą, įtraukti Lietuvos Banką. Be to, pastarojo inspektavimo išvados dėl finansų rinkos dalyvių (kapitalo pakankamumo, likvidumo, maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriais metalais ir kt. ) nėra teisiškai reikšmingi tvirtinant UAB Medicinos banko finansinį reikalavimą UAB „Verantas“ bankroto byloje. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad teismo nepasisakymas dėl Lietuvos Banko įtraukimo/neįtraukimo, kaip ekspertinės įstaigos į šią bylą, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį CPK 329 straipsnio pagrindu.

59Teisėjų kolegija pakartotinai nebepasisako dėl skundžiama nutartimi patvirtintų Banko palūkanų ir delspinigių dydžio, nes į šiuos klausimus atsakyta nutarties motyvuojamojoje dalyje Dėl kreditoriaus UAB Medicinos banko reikalavimo dydžio ir hipotekos teisėjo nutarties prejudicinės galios, tvirtinant Banko kreditorinį reikalavimą UAB „Verantas“ bankroto byloje. Tačiau, atkreipia dėmesį į tai, kad Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, UAB „Serneta“ prašo patvirtinti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo jo patvirtintos finansinio reikalavimo dalies (Banko delspinigiai sudaro 0,1 proc.) BUAB „Verantas“ bankroto byloje ir nelaiko šių delspinigių per dideliais, o kreditorius UAB „Bordolina“ neginčija šio UAB „Serneta“ reikalavimo.

60Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino teisės normas, o atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

61Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

62Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.