Byla 2-702/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kivida“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-1113-485/2009 pagal ieškovo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kivida“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Crabro“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB ,,Kivida“ 2009 m. vasario 9 d. pareikštą ieškinį atsakovui UAB ,,Crabro“ dėl 688 982, 21 Lt skolos priteisimo. Teisme 2009 m. kovo 23 d. buvo gautas ir priimtas atsakovo UAB „Crabro“ priešieškinys ieškovui UAB „Kivida“ dėl 1 483 709,63 Lt nuostolių atlyginimo. Kartu atsakovas prašė užtikrinti teismo sprendimo, jei jis būtų palankus atsakovui, įvykdymą ir priešieškinio sumos ribose areštuoti ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, esančius pas ieškovą ar trečiuosius asmenis.

4Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 25 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą ir areštavo ieškovui priklausantį bei esantį pas ieškovą ir/arba trečiuosius asmenis nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už 1 483 709,63 Lt sumą, uždraudžiant šiam areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, leisti areštuotu turtu naudotis. Teismas nutarė, jog turto nesant ar esant jo nepakankamai, areštuojamos ieškovui priklausančios piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su atsakovu UAB „Crabro“.

5Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Kivida“ prašo minėtą teismo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir panaikinti laikinus apribojimui jo turtui bei banko sąskaitoms. Nurodo, kad teismas, tenkindamas šį atsakovo prašymą, pažeidė CPK 144 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, neatsižvelgė į teismų praktiką, suformuotą šios kategorijos bylose. Teigia, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie ieškovo siekį paslėpti turtą, sąmoningai sumažinti savo mokumo galimybės ar kitokį nesąžiningą elgesį, keliantį realią grėsmę jo turtiniams interesams. Ieškovas teigia, jog santykiuose su atsakovu vykdant statybos rangos sutartį, jis nesuteikė atsakovui pagrindo abejoti jo galimu nesąžiningumu, siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo. Be to, tvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės jo atžvilgiu pritaikytos neatsižvelgiant į tai, kas atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių priešieškinį dėl 1 483 709,63 Lt dydžio nuostolių atlyginimo. Teigia, kad sprendžiant apie būtinybę ir pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina bent preliminariai ir paviršutiniškai vertinti priešieškinio pagrįstumo klausimą, nes priešingu atveju pažeidžiami ekonomiškumo, teisingumo, proceso šalių teisių ir teisėtų interesų gynimo pusiausvyros principai.

6Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

7UAB ,,Crabro“ prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, nes teismas minėtas priemones taikė tik kreditoriaus pareikšto reikalavimo apimtyje, be to, leido skolininkui iš areštuotų lėšų mokėti privalomus mokesčius į valstybės, savivaldybės bei valstybinio socialinio draudimo fondus bei išmokas, susijusias su darbo santykiais, taip pat atsiskaityti su kreditoriumi. Piniginės lėšos areštuotinos tik nesant ar esant nepakankamai materialaus turto. Taip pat pažymi, kad didelė ieškinio suma pagal susiklosčiusią teismų praktiką paprastai pripažįstama pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

10Kaip žinoma, pagal susiklosčiusią teismų praktiką pagrindas konstatuoti grėsmę, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas bei taikyti šias priemones, yra ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-437/2008; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-513/2008, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-271/2008, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006 ir kt.). Teismas teisingai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nustačius tokią aplinkybę CPK 144 straipsnyje nustatyta grėsmė yra preziumuojama, todėl pagrįstai patenkino atsakovo prašymą bei pritaikė CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 185 str.).

11Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas vadovavosi ekonomiškumo bei teisingumo ir protingumo principais ir nurodė, jog 1 483 709,63 Lt sumos ribose pirmiausia turėtų būti areštuojamas ieškovui priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, esantį pas ieškovą ir/arba trečiuosius asmenis, ir tik jo nepakankant – piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose (CPK 145 str. 2 d.). Be to, teismas leido iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su atsakovu UAB „Crabro“.

12Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalėjo bent preliminariai ir paviršutiniškai įvertinti atsakovo pateikto priešieškinio pagrįstumo klausimą, o to nepadarius buvo pažeistas proceso šalių teisių ir teisėtų interesų gynimo pusiausvyros principas. Kaip yra žinoma, taikant minėtas preliminaraus pobūdžio priemones negali būti vertinamas ieškinio pagrįstumas bei su tuo susiję klausimai, nes tai yra klausimai, spręstini nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo remdamasi teisėjų kolegija nenagrinėja apelianto argumentų, susijusių su atsakovo priešieškininio reikalavimo pagrįstumu (CPK 185 str.).

13Paminėtina tai, kad pagal Teismų informacinės elektroninės sistemos ,,LITEKO“ duomenis apeliantas pasinaudojo CPK 147 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta teise prašyti teismo reikalauti iš atsakovo, kad jis pateiktų ieškovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi šis prašymas buvo patenkintas. Be to, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, ši teismo nutartis neužkerta kelio šalims bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo (CPK 144 str., 146 str., 150 str.).

14Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

Nutarė

16Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai