Byla 1-282-327/2016
Dėl chuliganiškų paskatų, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte

1Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, nukentėjusiajam E. M., kaltinamajam M. Š., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: M. Š., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Kauno m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ( - ), teistas: 1) 2011-06-23 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį - 10 mėn. laisvės atėmimo bausme, pagal BK 92 straipsnį bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant elgesio apribojimus; 2) 2012-02-07 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 92 straipsnį atidedant jos vykdymą 2 metams bei skiriant auklėjamojo poveikio priemones. To paties teismo 2012-06-29 nutartimi bausmė pakeista į realų laisvės atėmimą; 3) 2012-09-14 Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį - galutine subendrinta 3 metų 1 mėn. laisvės atėmimo bausme; 4) 2012-10-23 Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį - galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme; 5) 2013-10-17 Kauno apygardos teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 165 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme - 4 metų 7 mėn. laisvės atėmimo bausme; 2015-11-26 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi 2015-12-07 paleistas iš pataisos namų lygtinai neatlikęs 1 metų 2 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmės, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3M. Š. 2016-03-28 apie 08.30 val., viešoje vietoje – gatvėje, šalia stotelės, esančios adresu ( - ), pašalinių asmenų akivaizdoje, pažeisdamas viešąją tvarką, t. y. ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir tuo demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, pasinaudojęs menkaverte dingstimi, tyčia mažiausiai vieną kartą peiliu smogė E. M. į kairę blauzdą, tuo padarydamas durtinę – pjautinę žaizdą kairėje blauzdoje, ir mažiausiai du kartus peiliu smogė E. M. į pilvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam kiaurymines durtines – pjautines žaizdas pilvo srityje atsiveriančias į pilvaplėvės ertmę, su plonųjų žarnų sužalojimu, tokiu būdu sunkiai sutrikdė E. M. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

4Kaltinamasis M. Š. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Parodė, kad 2016 m. kovo 28 d. tarp 8 ir 9 val. su drauge M. buvo parduotuvėje ir po to lydėjo sesę V. iki stotelės ( - ) gatvėje. Iš vakaro buvo išgėręs, dar nebuvo išsiblaivęs. Striukėje turėjo lenktinį peilį. Su M. sėdėjo stotelėje. Prie stotelės pamatė iš matymo pažįstamą nukentėjusįjį su dar vienu žmogumi. Sesė susiginčijo su nukentėjusiuoju, priėjo prie jo. Kaltinamasis taip pat priėjo prie nukentėjusiojo, kažką jam pasakė. Tada nukentėjusysis pirmas trenkė jam kumščiu į veidą, prasidėjo konfliktas. Po to nukentėjusysis dar trenkė, pradėjo bėgti per gatvę ir nukrito. Kaltinamasis norėjo apsiginti, pasivijo nukentėjusįjį, išsitraukė ir atlenkė peilį. Tada dūrė jam parkritusiam peiliu į koją ir pilvą, taikė į koją. Kaltinamajam irgi buvo padarytas sužalojimas, bėgo kraujas iš kairiojo žando. Jo tikslas buvo apsiginti, nebuvo chuliganiškų paskatų, neturėjo tikslo sužaloti nukentėjusįjį. Aplinkui žmonių nebuvo. Jeigu nebūtų išgėręs, tai nieko jam nebūtų daręs. Po įvykio pabėgo, peilį išmetė. Dėl padaryto, gailisi. Pripažįsta ligonių kasų civilinį ieškinį.

5M. Š. kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtinama bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

6Nukentėjusysis E. M. parodė, kad 2016 m. kovo 28 d. apie 8 val. ėjo iki parduotuvės, pakeliui sutiko iš matymo pažįstamą žmogų. Pasiūlė jam nupirkti alaus ir ėjo su juo. Stotelėje sėdėjo pažįstamas M. Š. su sese B. V. ir su M. Einant pro šalį kaltinamojo sesuo prisiminė senus konfliktus, pradėjo kabinėtis, daužyti per veidą, spardytis. Kaltinamasis irgi pradėjo jį spardyti. Tada nukentėjusysis trenkė jam į veidą. Kaltinamasis atsitraukė, iš kišenės išsitraukęs atsilenkė peilį. Nukentėjusysis ėmė bėgti, už 15 metrų nukrito važiuojamoje dalyje. Apsivertė ant nugaros ir kojomis jam neleido įdurti. Tuo metu kaltinamasis kelis kartus dūrė. Nukentėjusysis pradėjo kraujuoti. Kaltinamasis nuėjo į stotelė, pasiėmė draugę ir nuėjo link namų. Nukentėjusysis nuėjo į stotelę kitoje gatvės pusėje, šaukė ir stabdė pravažiuojančias mašinas. Daugiau neatsimena. Po šio įvykio savaitę gulėjo ligoninėje, po to apie tris savaites turėjo eiti į polikliniką keisti tvarsčius. Po mėnesio vėl buvo susižalojęs, buvo iškritęs iš balkono, dėl sužalotų šonkaulių tris savaites gulėjo ligoninėje. Dabar sunku dirbti, pasilenkti, jaučia, kad kažkas viduje nėra gerai.

7Liudytojas V. M. parodė, kad kovo 28 d. tarp 8 ir 9 val., būdamas savo namuose ( - ) išgirdo gatvėje triukšmą. Pro kambario langą pamatė, kad priešingoje gatvės pusėje gatvės važiuojamoje dalyje antroje juostoje bėga du asmenys, vienas vejasi kitą. Pirmasis bėgo lėtai, svirduliuodamas. Tuo metu gatve važiavo raudonas automobilis, kuris kliudė pirmąjį vyrą. Tas vyras griuvo, antras pribėgo ir kažkokiu įrankiu smogė pirmajam į dešinę šlaunį. Tas iš skausmo suriko. Autobusų stotelėje kitoje gatvės pusėje stovėjo moteris. Tada liudytojas nubėgo skambinti pagalbos telefonu. Vėliau tų asmenų nematė, gatvėje pastebėjo kraujo dėmes.

8Liudytoja B. Š., kaltinamojo motina, parodė, kad 2016 m. kovo 28 d. ryte jos sūnus M. su seserimi B. V. ir drauge M. išėjo iš namų palydėti B. į autobusų stotelę vykti į darbą. Apie 9 val. M. su M. grįžo namo. Pasakė, kad prieš kelias minutes autobusų stotelėje ( - ) susibarė su buvusiu kaimynu E. M., kuris sudavė į veidą M. ir jie susimušė. Liudytoja matė, kad M. lūpa prakirsta, bėga kraujas.

9Liudytoja B. V., kaltinamojo sesuo, parodė, kad įvykio dienos ryte brolis M. su drauge M. lydėjo ją į stotelę vykti į darbą. Brolis buvo išgėręs. Stotelėje dar buvo žmonių. Pro šalį ėjo nukentėjusysis E. su draugu. Liudytoja paklausė jo, kodėl ją apkalbėjo liudytojos buvusiai bendradarbei, priėjo prie E. Tada priėjo ir liudytojos brolis. Kilo konfliktas ir E. trenkė broliui. Brolis besigindamas irgi trenkė kumščiu E. į veidą. E. ėmė bėgti per gatvę. Brolis ėmė jį vytis. Gatvėje jie toliau mušėsi kumščiais. E. pargriuvo. Brolio rankose liudytoja nieko nepastebėjo. Kaip įvyko sužalojimas nematė. Viskas truko apie 10 minučių. Tada liudytoja brolį parvedė namo. Jam buvo prakirsta lūpa.

10Liudytoja M. V. parodė, kad kaltinamasis yra jos draugas. 2016 m. kovo 28 d. prieš 9 val. liudytoja su kaltinamuoju lydėjo jo sesę B. į autobusų stotelę ( - ) gatvėje. Kaltinamasis buvo išgėręs. Stotelėje buvo dar keli žmonės. Tuo metu pro šalį ėjo du vyrai. B. kažką jiems pasakė, susibarė su vienu vyru. Jie visi nuėjo už stotelės. Liudytoja liko sėdėti stotelėje. Matė, kad tas vyras, M. ir B. bėgo per gatvę, parbėgo atgal. Tą vyrą kliudė pravažiuojanti mašina, jis pargriuvo. Tada jie grįžo link stotelės. Viso jų konflikto liudytoja nematė. Po to B. išvažiavo į darbą, o liudytoja su M. grįžo į namus.

11Kadangi liudytoja M. V. skirtingai nurodė aplinkybes, dėl kurių buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, liudytojos parodymams patikrinti buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2016-04-12 (t. 1, b. l. 73-74), iš kurių matyti, kad B. prisikabino prie to vyriškio sakydama, kodėl jis B. apkalba. Suprato, kad B. tą vyriškį pažįsta. B. su tuo vyriškiu apsižodžiavo. Tas vyras ėjo tolyn nuo stotelės, o B. ėjo link jo. Liudytoja liko sėdėti stotelėje, matė, kad prie to vyro ir B. nuėjo ir M. Jie kažką aiškinosi. Netrukus pamatė, kad M. prakirsta lūpa. Į jų konfliktą nesikišo, atsisėdo stotelėje ant suoliuko. Tada pamatė, kaip tas vyras bėga per gatvę, o M. jį vejasi. Jiems iš paskos bėgo B. Pamatė, kaip tas vyras gatvėje nugriuvo. Jie trise tarpusavyje grūmėsi. Matė, kaip keliu važiuojanti mašina stabtelėjo, kad nepartrenktų visų besigrumiančių. Jie pasitraukė ant šaligatvio. Netrukus prie jos atėjo B. ir liepė eiti paskui M. namo. Pas M. rankose peilio nematė.

12Liudytoja M. V. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

13Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G823/2016(02) (t. 1, b. l. 49) matyti, kad E. M. konstatuota kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos pilvo srityje, atsiveriančios į pilvaplėvės ertmę, su plonųjų žarnų sužalojimų, durtinė – pjautinė žaizda kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu – pjaunančiu daiktu paveikus nurodytas sritis. Kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos pilvo srityje atsiveriančios į pilvaplėvės ertmę su plonųjų žarnų sužalojimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Durtinė – pjautinė žaizda kairėje blauzdoje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-03-28.

14Iš specialistės Z. M. apklausos protokolo (t. 1, b. l. 61-63) matyti, kad remiantis gydymo stacionare ligos istorija Nr. A-522944(2016) E. M. buvo stacionarizuotas 2016 m. kovo 28 d. Jam konstatuotos 3 žaizdos: dešinėje klubinėje srityje durtinė žaizda, viena durtinė žaizda kairėje pilvo srityje, kiek aukščiau kirkšnies, durtinė žaizda kairėje blauzdoje, viduriniame trečdalyje. 2016-03-28 E. M. atlikta operacija. Kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda dešinėje pilvo pusėje su plonųjų žarnų sužalojimu, kiauryminė pjautinė – durtinė žaizda kairėje, atsiverianti į pilvaplėvės ertmę atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

15Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G868/2016(02) (t. 1, b. l. 158) matyti, kad M. Š. konstatuota poodinė kraujosruva dešiniame žaste, odos nubrozdinimas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, padaryti kietais bukais daiktais 7-12 dienų iki apžiūros. Randu sugijęs sužalojimas dešiniame delne, kurio pobūdžio detalizuoti negalima, padarytas 2-4 savaitės iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje galėjo būti padarytas tiek besiginant, tiek smūgiuojant pačiam.

16Iš daiktų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 161-162) matyti, kad M. Š. pateikė drabužius, kuriais vilkėjo nusikaltimo padarymo metu: striukę, sportinį švarką (džemperį), sportines kelnes, marškinėlius, kojines, apatines kelnaites, sportinius batus. Iš šių daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 163-165) matyti, kad dėmių, panašių į kraują, ant jų nėra.

17Iš daiktų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 37-38, 39-42) matyti, kad bendrosios praktikos slaugytoja A. P. pateikė E. M. drabužius: sportines kelnes, sportinį bliuzoną, sportinius marškinėlius, odinę striukę, batus, megztą kepurę, apatines kelnaites, kojines. Sportiniame bliuzone nustatytas pažeidimas – skylė, ant marškinėlių matoma rudos spalvos dėmė, drabužiai sukarpyti.

18Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 7-15) matyti, kad ( - ), šalia namo pažymėto Nr. ( - ), keliose vietose ant važiuojamosios kelio dalies, ant šaligatvio ir viešojo transporto stotelėje rastos dėmės, panašios į kraujo. Prie namo Nr. ( - ) rasta striukė. Paimti daiktai: pilkos spalvos striukė, nuoplova iš raudonos spalvos dėmės, rastos ( - ) gatvės važiuojamojoje dalyje.

19Iš buto, esančio ( - ), apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 16-22) matyti, kad rasti ir paimti du peiliai.

20Iš apžiūros protokolo (t. 1, b.l. 23-25) matyti, kad ant įvykio vietos apžiūros metu paimtos pilkos spalvos striukės ir buto apžiūros metu paimtų 2 peilių dėmių, panašių į kraują, nerasta, striukė suplėšyta.

21Iš asmens testo alkoholiui protokolo (t. 1, b. l. 139) matyti, kad M. Š. 2016.03.28, 12:04:49 nustatytas 1,13 promilių.

22Iš teismo psichiatrinės tarnybos išvados Nr. 93TPK-374 (t 1, b. l. 137) matyti, kad M. Š. nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai.

23Įrodymų vertinimas

24Kaltinamojo M. Š. parodymai apie E. M. sužalojimo aplinkybės iš esmės atitinka nukentėjusiojo E. M., liudytojų V. M., B. Š., B. V., M. V. parodymuose nurodytas aplinkybes. Specialistų išvados ir visi kiti paminėti bylos įrodymai taip pat iš esmės atitinka ir patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes. Todėl teismas sprendžia, kad M. Š. kaltė sunkiai sutrikdžius E. M. sveikatą yra įrodyta.

25Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi, tai yra, kai žmogaus sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia (BK 15 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2013).

26Byloje nėra duomenų, kad M. Š. turėjo išankstinį tikslą sunkiai sužaloti E. M.. Kaltinamasis nurodė, kad E. M. peiliu smogė besigindamas, sužaloti jo nenorėjo. Tiek nukentėjusysis E. M., tiek kaltinamasis M. Š. patvirtino, kad iš pradžių tarp jų vyko žodinis konfliktas, nukentėjusysis ir kaltinamasis smogė vienas kitam smūgius į veidą. Tada E. M. pradėjo bėgti, o M. Š. – jį vytis, puolė jį pargriuvusį gatvėje, peiliu smogė nukentėjusiajam į koją, po to smogė į pilvą. Nors kaltinamasis nurodė, kad pirmas jam smogė E. M., ką patvirtino ir pats nukentėjusysis, bei liudytoja B. V., tačiau B. V. pretenzijos nukentėjusiajam, jos ir kaltinamojo veiksmai – agresyvus kibimas ir prisiartinimas prie pro šalį ėjusio E. M., sukėlė jam pakankamą grėsmę ir, nors ir nepateisina nukentėjusiojo smūgio kaltinamajam, tačiau nukentėjusiojo prieš kaltinamąjį atlikto veiksmo pobūdis ir intensyvumas neteikė pagrindo kaltinamajam spręsti, kad kilo pavojus jo sveikatai ir atsirado būtinumas gintis.

27Teismas sprendžia, kad kaltinamojo tyčia smogti nukentėjusiajam peiliu kilo staiga, reaguojant į kaltinamojo sesers ir paties kaltinamojo kilusį konfliktą su nukentėjusiuoju, į nukentėjusiojo jam suduotą smūgį. Tačiau vėlesni M. Š. veiksmai – pabėgančio E. M. pasivijimas ir smogimas jam pargriuvusiam peiliu į koją ir į pavojingą sveikatai kūno sritį – pilvą, paneigia gynimosi situaciją. Nukentėjusysis ir kaltinamasis, taip pat ir liudytojai V. M., B. V. ir M. V. patvirtino, kad konfliktas vyko gatvėje, prie autobusų stotelės, ryte, šviesiu paros metu, truko apie dešimt minučių. Konfliktą išprovokavo B. V., kaltinamasis prisijungė prie konflikto ir aktyviai jį tęsė. Kaltinamojo veika pasireiškė aktyviais veiksmais – nukentėjusiojo gaudymu ir atviru sužalojimu gatvėje, kurioje vyko transporto judėjimas. Dėl nukentėjusiojo bandymo išvengti besivejančio kaltinamojo buvo sustojęs automobilis, konfliktą iš savo buto matė pašalinis asmuo – liudytojas V. M., galėjo matyti ir kiti asmenys, buvę autobusų stotelėje ar netolimoje aplinkoje – gyvenamuosiuose namuose ar pravažiuojančiuose automobiliuose. Šias aplinkybes kaltinamasis turėjo suvokti, tačiau akivaizdžiai ignoravo, todėl teismas M. Š. veiksmus vertina kaip aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimo demonstravimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą.

28Įvertinęs byloje ištirtų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. Š., būdamas pakaltinamas (t. 1, b. l. 137), 9 klasių išsilavinimo, pakankamos gyvenimo patirties, viešoje vietoje kilusio konflikto metu tyčia smogdamas E. M. lenktiniu peiliu ne vieną, o mažiausiai tris kartus, iš jų du kartus į žmogaus kūno vietą, kur yra gyvybiškai svarbūs organai – į pilvą, sukėlė ne atsitiktinius, o dėsningus padarinius – sunkiai sužalojo nukentėjusįjį dėl kiauryminių durtinių – pjautinių žaizdų pilvo srityje, atsiveriančių į pilvaplėvės ertmę, su plonųjų žarnų sužalojimu. Teismo vertinimu, kaltinamasis negalėjo nesuprasti, jog tokiais veiksmais kelia pavojų E. M. sveikatai, ir numatė, kad tokiais veiksmais nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir sunkūs, ir nors tokių pasekmių tiesiogiai ir nesiekė, buvo joms abejingas, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 str. 3 d.). Kaltinamojo veiksmų nutraukimui įtakos turėjo B. V. įsikišimas. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog M. Š. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo E. M. veikdamas netiesiogine tyčia, todėl jo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

29Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių duomenų, kurie prieštarautų kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytai vykusio konflikto eigai. Šiomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, kad M. Š. veiksmai – nukentėjusiojo pasivijimas gatvėje keliasdešimt metrų, smogimas peiliu jam į koją ir pilvą visiškai neatitiko gynybos nuo tariamo kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Tokiu atveju kaltinamojo veiksmų nėra pagrindo vertinti BK 28 straipsnio kontekste.

30Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

31BK 41 straipsnyje greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskirtas bausmės teisingumo tikslas. Teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamojo M. Š. padaryta nusikalstama veika priskirta labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d., 135 str. 2 d. 8 p.), tačiau padarytos veikos pasekmės nėra negrįžtamos. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam E. M. būtų užfiksuoti kokie nors žymūs po sužalojimo atsiradę liekamieji sveikatos pablogėjimo reiškiniai. Nukentėjusysis nurodė, kad ir po šio įvykio vėl buvo susižalojęs – iškritęs iš balkono ir susilaužęs šonkaulius, dėl ko gydėsi ligoninėje. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, konfliktas ir kaltinamojo tyčia padaryti nusikalstamą veiką kilo staiga. M. Š. yra jauno amžiaus (gimęs ( - ), anksčiau buvo teistas (t. 1, b. l. 82-91, 95-97, 98-102, 103-105, 106-109, 111-117, 118-119, 120-122), nusikalto būdamas lygtinai paleistas iš pataisos namų (t. 1, b. l. 93-94), anksčiau buvo baustas administracine tvarka baustas 9 kartus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 83-85), savo šeimos neturi (t. 1, b. l. 86). Kaltinamasis psichiatrijos klinikose nesigydė (t. 1, b. l. 130, 132), psichikos sutrikimų jam nenustatyta (t. 1, b. l. 137). Priklausomybės ligų centre M. Š. įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę (t. 1, b. l. 134) Iš visų šių aplinkybių teismas turi pagrindo spręsti, kad M. Š. yra linkęs nusikalsti ir nusikalto neatsitiktinai.

32Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Šiuo atveju svarbu kaltininko parodymų turinys, liudijantis, kad jis prisipažįsta dėl svarbių veikos kvalifikavimui faktinių aplinkybių, taip prisideda prie nusikalstamos veikos išaiškinimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo. Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-36/2014, 2K-60/2014, 2K-78/2014).

33Kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykio dieną sulaikytas ir apklausiamas įtariamuoju M. Š., nežinodamas apie surinktų įrodymų apimtį, iš karto pripažino kaltu ir detaliai paaiškino visas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė, kad gailisi sužalojęs E. M. (t. 1, b. l. 143-144). Pateikus naują įtarimą, patvirtino savo ankstesnius parodymus (t. 1, b. l. 148-149). Pateikus įtarimą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltinamasis taip pat pripažino savo kaltę ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto (t. 1, b. l. 151). Apklausiamas teisme M. Š. taip pat prisipažino kaltu. Teismo nuomone, aplinkybė, kad kaltinamasis tvirtina, jog neturėjo chuliganiškų paskatų, negali būti vertinama kaip kaltės nepripažinimas, nes jis paaiškino visas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes. Šią kaltinamojo poziciją teismas vertina kaip savo veiksmų teisinio kvalifikavimo nesuvokimą. Teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos pripažinti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą M. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

34Nukentėjusiojo veiksmų prieš kaltinamąjį teismas nemato pagrindo vertinti, kaip provokuojančio ar rizikingo elgesio, nes toks E. M. elgesys, teismo nuomone, sąmoningai neskatino kaltinamojo pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, o tik buvo savigynos reakcija nuo grėsmingo kaltinamojo elgesio. Šių nukentėjusiojo veiksmų teismas nevertina kaip moraliai nepriimtinų, turinčių įžeidžiantį pobūdį ir rizikingų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvykio dieną nukentėjusysis E. M. buvo blaivus, o kaltinamasis gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, kas taip pat turėjo įtakos konfliktinei situacijai kilti. Įvertinęs šias aplinkybes teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti egzistuojant kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

35Po nusikalstamos veikos padarymo M. Š. buvo konstatuotas 1,13 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 139), kas atitinką lengvą girtumo laipsnį. Pats kaltinamasis nurodė, kad iš vakaro prieš įvykį gėrė alkoholinius gėrimus ir iš ryto jautėsi dar girtas, kad būdamas blaivus nebūtų nusikaltęs, todėl teismas sprendžia, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl šią aplinkybę pripažįsta sunkinančia kaltinamojo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

36BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dviejų iki dvylikos metų. Byloje nėra aplinkybių, teikiančių pagrindą taikyti M. Š. BK 62 straipsnio nuostatas. Byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad M. Š. įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, dėl to taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra pagrindo. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam skirtina inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.).

37Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi ir nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į pirmiau nurodytas kaltinamojo asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį apibūdinančias aplinkybes, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – M. Š. padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas susijęs su smurtu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jo požiūrį į savo padarytus veiksmus, ir sprendžia, kad kaltinamajam M. Š. skiriamos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo bei protingumo principus, paskyrus mažesnę, negu BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmės trukmę, artimesnę minimaliai (BK 61 str.).

38Kadangi M. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas nuteistas laisvės atėmimu Kauno apygardos teismo 2013-10-17 nuosprendžiu (kuriuo pakeistas Kauno apylinkės teismo 2013-06-04 nuosprendis) už kitas tyčines nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 95-97), per lygtinio paleidimo laikotarpį (t. 1, b. l. 93-94), todėl šiuo nusprendžiu skiriama bausmė subendrinama su minėtu nuosprendžiu paskirta ir nebaigta atlikti bausme iš dalies bausmes sudedant (BK 64 str. 1 d., 3 d.).

39Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka 2016-03-28 (t. 1, b. l. 166). Kauno apylinkės teismo 2016-03-30 nutartimi M. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui (t. 1, b. l. 174-175). To paties teismo 2016-04-26 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams – iki 2016-06-28 (t. 1, b. l. 184-186). Kauno apygardos teismo nutartimis (t. 2, b. l. 19-20, 66-67) suėmimo terminas buvo pratęstas iki 2016-10-28. Kadangi kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė, kardomoji priemonė M. Š. paliekama iki bausmės vykdymo pradžios. Sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitomas į skiriamą bausmę (BK 65 str., 66 str.).

40Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 531,66 eurų civilinį ieškinį atlyginti žalai Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiojo E. M. gydymą (t. 1, b. l. 53-54). Žalos (nukentėjusiojo sužalojimo) padarymo faktas patvirtinamas aukščiau nurodytais įrodymais. Žalos dydis patvirtinamas prie ieškinio pridėta pažyma (t. 1, b. l. 54). Kaltinamasis M. Š. ieškiniui prieštaravimo nepareiškė, todėl ieškinys tenkinamas (BPK 115 str. 1 d.).

41Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – įvykio vietos apžiūros metu (( - ) paimta pilkos spalvos striukė ir nuoplova iš raudonos spalvos dėmės; buto apžiūros metu (( - )) paimti du peiliai; iš M. Š. paimti rūbai: striukė, sportinis švarkas, kelnės, marškinėliai, kojinės, trumpikės ir sportiniai batai; iš E. M. paimti rūbai: pilkos spalvos sportinės kelnės, pilkos spalvos sportinis bliuzonas, baltos spalvos sportiniai marškinėliai su piešiniu ant krūtinės, žalsvai pilkos spalvos odinė striukė, džinsiniai mėlyni vyriški batai, megzta juodos spalvos kepurė, juodos spalvos apatinės kelnaitės, pilkšvos spalvos kojinės, perduoti saugojimui UAB „( - )“ (t. 1, b. l. 43-46), yra nedidelės vertės, E. M. drabužiai yra pažeisti ir sutepti krauju, kaltinamasis M. Š. ir nukentėjusysis E. M. nepateikė prašymo grąžinti jiems drabužius, todėl visi šie daiktai sunaikinami (BPK 94 str. 4 d.).

42Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas CD-R su įvykio vietos nuotraukomis ir kompaktinis diskas CD-R su buto apžiūros protokolo nuotraukomis, paliekami prie baudžiamosios bylos (BPK 94 str. 3 d.).

43Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. ( - ) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (t. 2, b. l. 96). Pažymoje nurodyta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos M. Š. išlaidos sudaro 107,12 eurų. Nurodytos išlaidos laikytinos proceso išlaidomis, susijusiomis su advokatės darbo apmokėjimu (BPK 103 str. 6 p.). Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalies ir 106 straipsnio 2 dalies teismas, priimdamas nuosprendį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš jo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Įvertinęs tai, kad kaltinamasis M. Š. nedirba, nėra duomenų apie kokias nors kitokias jos pajamas ir turtą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš M. Š. nepriteisiamos.

44Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais teismas

Nutarė

45M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nubausti jį laisvės atėmimu ketveriems metams.

46Pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis paskirtąją bausmę subendrinus su Kauno apygardos teismo 2013-10-17 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie naujai paskirtos bausmės pridėjus dalį neatliktos bausmės, galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams.

47Pagal BK 66 straipsnį į paskirtą bausmę įskaityti laiką, M. Š. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime – nuo 2016 m. kovo 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo – 2016 m. spalio 24 d. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

48Kardomąją priemonę M. Š. – suėmimą – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

49Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš M. Š. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 531,66 Eur (penkis šimtus trisdešimt vieną eurą 66 centus) žalos atlyginimo.

50Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – įvykio vietos apžiūros metu (( - ) paimta pilkos spalvos striukė ir nuoplova iš raudonos spalvos dėmės; buto apžiūros metu (( - )) paimti du peiliai; iš M. Š. paimti rūbai: striukė, sportinis švarkas, kelnės, marškinėliai, kojinės, trumpikės ir sportiniai batai; iš E. M. paimti rūbai: pilkos spalvos sportinės kelnės, pilkos spalvos sportinis bliuzonas, baltos spalvos sportiniai marškinėliai su piešiniu ant krūtinės, žalsvai pilkos spalvos odinė striukė, džinsiniai mėlyni vyriški batai, megzta juodos spalvos kepurė, juodos spalvos apatinės kelnaitės, pilkšvos spalvos kojinės, perduoti saugojimui UAB „( - )“ (t. 1, b. l. 43-46), sunaikinami.

51Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas CD-R su įvykio vietos nuotraukomis ir kompaktinis diskas CD-R su buto apžiūros protokolo nuotraukomis, paliekami prie baudžiamosios bylos.

52Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, kaltinamajam M. Š. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

1. Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. M. Š. 2016-03-28 apie 08.30 val., viešoje vietoje – gatvėje, šalia... 4. Kaltinamasis M. Š. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino.... 5. M. Š. kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtinama bylos... 6. Nukentėjusysis E. M. parodė, kad 2016 m. kovo 28 d. apie 8 val. ėjo iki... 7. Liudytojas V. M. parodė, kad kovo 28 d. tarp 8 ir 9 val., būdamas savo... 8. Liudytoja B. Š., kaltinamojo motina, parodė, kad 2016 m. kovo 28 d. ryte jos... 9. Liudytoja B. V., kaltinamojo sesuo, parodė, kad įvykio dienos ryte brolis M.... 10. Liudytoja M. V. parodė, kad kaltinamasis yra jos draugas. 2016 m. kovo 28 d.... 11. Kadangi liudytoja M. V. skirtingai nurodė aplinkybes, dėl kurių buvo... 12. Liudytoja M. V. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.... 13. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G823/2016(02) (t. 1, b. l. 49)... 14. Iš specialistės Z. M. apklausos protokolo (t. 1, b. l. 61-63) matyti, kad... 15. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G868/2016(02) (t. 1, b. l. 158)... 16. Iš daiktų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 161-162) matyti, kad M. Š.... 17. Iš daiktų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 37-38, 39-42) matyti, kad... 18. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 7-15) matyti, kad ( - ),... 19. Iš buto, esančio ( - ), apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 16-22) matyti, kad... 20. Iš apžiūros protokolo (t. 1, b.l. 23-25) matyti, kad ant įvykio vietos... 21. Iš asmens testo alkoholiui protokolo (t. 1, b. l. 139) matyti, kad M. Š.... 22. Iš teismo psichiatrinės tarnybos išvados Nr. 93TPK-374 (t 1, b. l. 137)... 23. Įrodymų vertinimas... 24. Kaltinamojo M. Š. parodymai apie E. M. sužalojimo aplinkybės iš esmės... 25. Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135... 26. Byloje nėra duomenų, kad M. Š. turėjo išankstinį tikslą sunkiai... 27. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo tyčia smogti nukentėjusiajam peiliu kilo... 28. Įvertinęs byloje ištirtų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumą... 29. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių duomenų, kurie prieštarautų... 30. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai... 31. BK 41 straipsnyje greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija,... 32. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas teismo... 33. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykio dieną sulaikytas ir apklausiamas... 34. Nukentėjusiojo veiksmų prieš kaltinamąjį teismas nemato pagrindo vertinti,... 35. Po nusikalstamos veikos padarymo M. Š. buvo konstatuotas 1,13 promilių... 36. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis –... 37. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi ir nustatydamas bausmės dydį teismas... 38. Kadangi M. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas nuteistas laisvės... 39. Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos... 40. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 531,66 eurų civilinį ieškinį... 41. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – įvykio vietos... 42. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas... 43. Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr.... 44. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302 straipsniais, 303... 45. M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2... 46. Pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis paskirtąją bausmę subendrinus su Kauno... 47. Pagal BK 66 straipsnį į paskirtą bausmę įskaityti laiką, M. Š. išbūtą... 48. Kardomąją priemonę M. Š. – suėmimą – palikti iki bausmės vykdymo... 49. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš... 50. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – įvykio vietos... 51. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas... 52. Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, kaltinamajam...