Byla 2A-513-790/2018
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Antano Rudzinsko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. G. G., Ž. B., P. B., E. L., J. J. ir N. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3249-614/2017 pagal ieškovų M. G. G., Ž. B., P. B., E. L., J. J. ir N. D. ieškinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai M. G. G., Ž. B., P. B., E. L., J. J. ir N. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau – BAB) bankui Snoras (toliau – ir atsakovas, bankas) ir valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuriame prašė pripažinti negaliojančiomis šias sutartis: 2011 m. balandžio 6 d. M. G. G. ir banko sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110406Z990005, 2011 m. gegužės 11 d. Ž. B. ir banko sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110511V990016, 2011 m. birželio 7 d. P. B. ir banko sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110607Z990001, 2011 m. kovo 9 d. E. L. ir banko sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110309K990007, 2011 m. spalio 28 d. J. J. ir banko sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111028V990016, 2011 m. liepos 29 d. N. D. ir banko sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110729V990029, taikyti restituciją ir ieškovų pagal nurodytas obligacijų pasirašymo sutartis sumokėtas sumas pripažinti ieškovų lėšomis jų asmeninėse sąskaitose, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – IĮIDĮ), įpareigoti atsakovę VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ už šias lėšas išmokėti ieškovams indėlių draudimo išmokas, vadovaujantis IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis. Ieškovai nurodytus sandorius prašė pripažinti negaliojančiais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 ir 1.91 straipsnius, t. y. kaip sudarytus dėl esminio suklydimo ir apgaulės.

82.

9Ieškovai nurodė, kad jiems vietoje terminuotų indėlių buvo pasiūlyta sudaryti ginčo obligacijų pasirašymo sutartis. Bankas akcentavo, kad obligacijos yra alternatyvus produktas indėliams. Viešoje erdvėje bankas obligacijas pristatinėjo kaip naują, indėlininkų poreikius atitinkantį produktą. Dėl banko pasirinktos obligacijų pristatymo visuomenei politikos, kuria konsultuodami klientus neabejotinai vadovavosi ir banko darbuotojai, ieškovams susidarė įspūdis, kad investicijai į obligacijas galioja tokia pat draudimo apsauga kaip ir indėliams. Po to, kai 2011 m. lapkričio 16 d. banko veikla buvo apribota ir 2011 m. gruodžio 7 d. bankas pripažintas nemokiu, ieškovai sužinojo, kad draudimo išmokos obligacijas įsigijusiems asmenims nebus mokamos. Jeigu bankas būtų aiškiai ir nedviprasmiškai suteikęs reikiamą informaciją (t. y. aiškiai nurodęs, kad banko bankroto atveju obligacijoms nebus taikoma IĮIDĮ numatyta apsauga), ieškovai tokių sutarčių nebūtų sudarę. Pasirinkto investicinio produkto saugumas ieškovams buvo esminė sąlyga.

103.

11Be to, ieškovai buvo apgauti dėl banko finansinės padėties, kadangi iki pat banko bankroto jie buvo įsitikinę, kad banko finansinė būklė yra gera. Niekur viešai nebuvo skelbiama, kad 2010 m. pabaigoje atlikto inspektavimo metu priežiūros institucija banko veikloje nustatė reikšmingus pažeidimus, veiklos trūkumus ir įpareigojo juos pašalinti. Apie tokius nustatytus pažeidimus bankas žinojo, tačiau nei vienam ieškovui jų neatkleidė, t. y. juos nuslėpė. Ieškovų nuomone, banko inspektavimo metu nustatyti pažeidimai yra esminiai įvykiai, apie kuriuos bankas turėjo informuoti. Ši aplinkybė būtų turėjusi lemiamą reikšmę ieškovams vertinant banko patikimumą ir apsisprendžiant dėl sandorių sudarymo.

124.

13Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi bankui buvo iškelta banko bankroto byla, nurodyto teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi bankas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Banko bankroto byloje yra patvirtinti ieškovų reikalavimai, kylantys iš ginčijamų obligacijų sutarčių.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.

186.

19Teismas sprendė, kad teisingai bylai išnagrinėti yra reikšmingi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, pateikti išaiškinimai. Teismas, remdamasis nurodytoje kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, taip pat tuo, kad ieškovų reikalavimai kyla dėl emitento nemokumo, sprendė, jog nagrinėjamu atveju svarbu banko, kaip emitento, o ne banko, kaip investicinės bendrovės, bankrotas. Tai reiškia, kad bankas, kaip emitentas, dėl bankroto negali (negalės) vykdyti įsipareigojimų, prisiimtų pagal obligacijų pasirašymo sutartis – išpirkti obligacijų (obligacijų pasirašymo sutarčių 1.12, 1.18 punktai). 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau – Investuotojų direktyva) įtvirtinta apsauga (kompensacinė sistema) taikoma investicinei įmonei, bet netaikoma (neapsaugo) nuo vertybinius popierius (šiuo atveju – obligacijas) išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovų įsigytoms obligacijoms pagal obligacijų pasirašymo sutartis netaikytina Investuotojų direktyvoje, perkeltoje į IĮIDĮ, nustatytas draudimas (apsauga).

207.

21Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kurių pagrindu jie prašė pripažinti ginčo sutartis negaliojančiomis dėl suklydimo, t. y. kad obligacijų įsigijimo sandorių apsauga jiems buvo esminė sąlyga. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartyse ieškovai pasirašytinai patvirtino, kad jie yra susipažinę su prospektu ir galutinėmis sąlygomis, taip pat sudarant neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis jie pasirašytinai patvirtino, jog gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą ir kitus dokumentus. Į bylą nepateikti leistini įrodymai, kurie paneigtų tokią išvadą. Visi ieškovai turėjo gyvenimiškos patirties, beveik visi įgiję aukštąjį išsilavinimą (išskyrus J. J., kuri yra baigusi technikumą, tačiau turėjo darbinės ir gyvenimiškos patirties), visi, išskyrus Ž. B., nuolat naudojosi internetu. Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad visi ieškovai atitinka vidutinio vartotojo kategoriją. Ieškovai galėjo ir privalėjo suvokti skirtumus tarp obligacijų ir indėlių, taip pat apie obligacijų nedraudžiamumą ir didesnį rizikingumą. Neatidumas ir (ar) nerūpestingumas neatitinka suklydimo sampratos.

228.

23Ieškovai nepateikė objektyvių duomenų, kad jie neturėjo galimybės visapusiškai įvertinti sudarytų sandorių sąlygų, sutarčių jiems tinkamumą, kad juos kas nors skubino priimti sprendimą investuoti. Po sutarčių sudarymo iki pat bankui iškeliant bankroto bylą ieškovai reikalavimų dėl sutarčių nuginčijimo tuo pagrindu, kad ji neatitiko ieškovų valios, nebuvo pareiškę. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad šioms sutartims taikoma apsauga ar kitos ieškinyje nurodytos aplinkybės (kaip kad prospektuose nurodyti skaičiai apie banko turtą ir įsipareigojimus) nebuvo esminė sąlyga ieškovams priimant sprendimą dėl sandorių sudarymo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovai suklydo dėl sudarytų sandorių esmės (esminių sąlygų).

249.

25Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad neturėdamas visos reikiamos informacijos apie ieškovus, nes tokios jie nepateikė, bankas negalėjo individualizuoti jų investavimo poreikių. Būdami pakankamai atidūs ir rūpestingi ieškovai turėjo (galėjo) suvokti informacijos teikimo atsisakymo pasekmes, juo labiau, kad atsisakymo pasekmės buvo aiškiai nurodytos.

2610.

27Ieškovai taip pat įrodinėjo ginčo sandorių negaliojimą tuo, kad buvo tyčia suklaidinti dėl obligacijų saugumo ir banko sėkmingo veikimo, o žinodami visą informaciją tokių sutarčių nebūtų sudarę. Teismas nesutiko, kad ieškovai buvo klaidinami ir (ar) tyčia apgaudinėjami.

2811.

29Teismo nuomone, aplinkybė, kad priežiūros institucija 2011 m. sausio 18 d. nutarimu uždraudė bankui sudaryti arba pratęsti neprofesionalių rinkos dalyvių terminuotųjų indėlių sutartis, pagal kurias palūkanų norma būtų didesnė nei rinkos vidurkis ir tai, jog bankas po minėto nutarimo pradėjo platinti obligacijas ir siekė išsaugoti savo konkurencingumą, savaime neįrodo, kad bankas apgaudinėjo klientus.

3012.

31Teismas ieškovų pateiktą informaciją žiniasklaidoje vertino kaip nuomonę, pažymėjo, kad kitų neabejotinų duomenų, kurie patvirtintų banko nemokumą anksčiau nei nurodyta bankroto byloje, byloje nėra.

3213.

33Ieškovai, teigdami, kad sudarant obligacijų sutartis bankas nuo ieškovų nuslėpė reikšmingas aplinkybes apie savo tikrąją finansinę padėtį, neįrodė, jog ginčo sutarčių sudarymo dieną bankas buvo nemokus, nors tą turėjo padaryti. Kadangi byloje nėra kitų įrodymų, išskyrus ieškovų paaiškinimus, kad banko darbuotojai juos įtikino obligacijų draustumu ir banko veiklos stabilumu, pelningumu, teismas nekonstatavo tyčinių ir (ar) nesąžiningų banko veiksmų siekiant suklaidinti ieškovus. Teismo vertinimu, nepagrįsti ir ieškovų argumentai apie Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo normų pažeidimą.

34III.

35Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3614.

37Apeliaciniame skunde ieškovai M. G. G., Ž. B., P. B., E. L., J. J. ir N. D. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškovų reikalavimai buvo atmesti, panaikinti ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3814.1.

39Teismo argumentai, kurių pagrindu jis pripažino, kad ieškovų įsigytoms obligacijoms pagal obligacijų pasirašymo sutartis netaikytina Investuotojų direktyvoje nustatyta draudimo apsauga, yra nepagrįsti. Bankas šiuo atveju veikė ne tik kaip vertybinių popierių emitentas, bet ir kaip investicinė įmonė, t. y. emitentas ir investicinė įmonė sutapo. Ieškovų nuomone, neteisinga vienareikšmiškai teigti, kad bankrutavo tik vertybinių popierių emitentas, nes bankrutavo ir investicinė įmonė, kurios nemokumas patenka į draudžiamojo įvykio apimtį pagal Investuotojų direktyvos 2 straipsnio 2 dalį. Nėra aišku, kodėl teismas šią situaciją vertino tik kaip emitento bankrotą. Teismo išvados nėra paremtos Investuotojų direktyvos nuostatomis ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) išaiškinimais.

4014.2.

41Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-553/2013 kreipėsi į ESTT. Nutartyje pateikta antrąja ketvirto klausimo dalimi kasacinis teismas norėjo sužinoti, kaip turėtų būti taikoma Investuotojų direktyva, kai vertybinių popierių emitentas kartu yra ir investicinė įmonė. Vis dėlto, ESTT 2015 m. birželio 25 d. prejudiciniame sprendime (byla C-671/13) ketvirtąjį klausimą performulavo. Performulavus klausimą, nebeliko antrosios klausimo dalies, atitinkamai antroji ketvirtojo prejudicinio klausimo dalis liko neatsakyta. Ieškovų nuomone, šioje byloje buvo būtina kreiptis į ESTT dėl papildomo išaiškinimo, tačiau tai nebuvo padaryta. Turėtų būti svarstoma galimybė pakartotinai kreiptis į ESTT dėl obligacijoms taikytinos draudimo apsaugos sąlygų išaiškinimo Investuotojų direktyvos kontekste.

4214.3.

43Teismas nevertino, ar obligacijų sutarčių prieduose esančiomis formuluotėmis atsakovas tinkamai atliko informavimo pareigas ir ar tai galėjo lemti ieškovų suklydimą. Taip pat teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad visi ieškovai tvirtino, kad sudarant sutartį jiems buvo teikiama klaidinga informacija, t. y. jog rizikos nėra, nes obligacijoms galioja draudimas. Nei pačioje obligacijos sutartyje, nei kartu su obligacijų sutartimi pateikiamuose dokumentuose nebuvo aiškiai nurodyta, kad ieškovų įsigyjamoms obligacijoms nebus taikoma draudimo apsauga. Tokia informacija nebuvo pateikta ir teismo nurodytame Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme ar kituose dokumentuose. Be to, visi ieškovai patvirtino, jog banko darbuotojai žodžiu nurodė, kad obligacijos yra apdraustos, o atsakovas šios aplinkybės nepaneigė. Netinkamas įstatyme nustatytų pareigų vykdymas ir banko darbuotojų klaidingos informacijos suteikimas lėmė tai, kad ieškovai neteisingai suvokė, jog obligacijoms draudimo apsauga galios net ir banko bankroto atveju. Teismas nepagrįstai banko kaip profesionalaus finansų rinkos dalyvio pareigų nevykdymą laikė nereikšminga (ieškovų suklydimui nedarančia įtakos) aplinkybe. Be to, teismas nepagrįstai visą informacijos apie obligacijų draudimą susižinojimo naštą perkėlė patiems ieškovams.

4414.4.

45Ieškovams pinigų saugumas buvo itin svarbi aplinkybė sudarant sandorius. Jeigu jie būtų žinoję, kad obligacijoms nėra taikomas draudimas, jie nebūtų sudarę tokių sutarčių, nepaisant to, kokio dydžio palūkanas bankas būtų siūlęs. Tai patvirtina ir ieškovių M. G. G. ir J. J. pateikti paaiškinimai posėdžio metu, tačiau, kaip matyti iš sprendimo argumentacijos, teismas ieškovių duotų paaiškinimų visiškai neanalizavo.

4614.5.

47Banko išleistuose prospektuose nėra jokios informacijos apie priežiūros institucijos nustatytus jo veiklos trūkumus, jam pritaikytus apribojimus ir įpareigojimus, skirtus pažeidimams pašalinti. Tokia informacija niekada nebuvo pateikta ir atsakovo internetiniame puslapyje. Tai reiškia, kad bankas nuslėpė esmines aplinkybes, kuriomis remiantis ieškovai galėjo tinkamai įvertinti su investavimu į obligacijas susijusias rizikas, o būtent – rizikas dėl banko finansinės padėties ir jo veiklos perspektyvų. Joks bent vidutiniškai protingas ir atidus asmuo, besirūpinantis savo lėšų saugumu, nebūtų patikėjęs savo pinigų bankui, kuris veiklą vykdo rizikingai ir nevykdo priežiūros institucijos įpareigojimų.

4815.

49Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

5015.1.

51Ieškovų apeliaciniame skunde išdėstytas argumentas, kad turi būti taikomas draudimas ieškovų įsigytoms obligacijoms, prieštarauja IĮIDĮ, Investuotojų direktyvai bei suformuotai kasacinio teismo praktikai.

5215.2.

53Nuostata, kad obligacijos nėra draudimo objektas, yra aiškiai įtvirtinta teisės akte – IĮIDĮ, kurio nežinojimas negali būti vertinamas kaip pateisinama priežastis konstatuoti ieškovų valios trūkumą sudarant ginčo sutartis. Obligacijų pasirašymo sutartyse nėra nurodyta, kad obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu. Jei ieškovai netinkamai suvokė minimo įstatymo nuostatas, jie turėjo visas galimybes susilaikyti nuo sandorio sudarymo, kreiptis į banko darbuotojus ar į teisininkus dėl papildomos konsultacijos gavimo.

5415.3.

55Ginčijamų sandorių sudarymo metu banko siūlytų terminuotųjų indėlių palūkanų norma buvo žymiai mažesnė nei obligacijų. Ieškovams, kaip apdairiems, protingiems ir rūpestingiems asmenims, turėjo kilti klausimas, kodėl už obligacijas mokamos didesnės palūkanos. Sudarydami ginčijamus sandorius, ieškovai siekė gauti didesnę finansinę naudą. Taigi, esminė obligacijų pasirašymo sutarčių sąlyga šių sutarčių sudarymo metu laikytina už obligacijas mokamos palūkanos, jų dydis, bet ne joms taikoma draudimo apsauga.

5615.4.

57Ieškovai turėjo pakankamai gyvenimiškos patirties, todėl galėjo suprasti obligacijų ir terminuotų indėlių sutarčių skirtumus. Jei tam tikros rūšies sandorį asmuo sudaro pirmą kartą, jis turi pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, pasidomėti konkretaus sudaromo sandorio galimomis teisinėmis pasekmėmis ir rizikomis.

5815.5.

59Vien ta aplinkybė, kad bankas bankrutavo, o ieškovai tikėjosi, jog tai neįvyks, nėra pakankama pripažinti, kad jie buvo suklaidinti dėl sandorio esmės.

6015.6.

61Ieškovai pareiškė kreditorinius reikalavimus banko bankroto byloje. Kadangi tokiu būdu ieškovai ginčo obligacijų sutartis pripažino galiojančiomis, jie neteko teisės šiuos sandorius ginčyti (CK 1.79 straipsnis). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas, savo nutartimi patvirtindamas ieškovų reikalavimus banko bankroto byloje, jau išsprendė reikalavimus, kylančius iš ginčijamų sandorių.

6215.7.

63Ieškovai ginčijamus sandorius prašo pripažinti dviem tarpusavyje nesuderinamais pagrindais, t. y. dėl suklydimo ir dėl apgaulės, o tai tik patvirtina ieškovų nesąžiningumą, siekiant pasinaudoti atsakovės administruojamo fondo lėšomis ir kompensuoti nepasiteisinusią investicinę riziką.

6415.8.

652011 m. sausio 18 d. Lietuvos banko nutarimas Nr. 03-2 nepatvirtina, kad ginčo sandorių sudarymo metu bankas buvo nemokus. Apie tai, kad nurodytu valdybos nutarimu buvo konstatuoti banko veiklos trūkumai, buvo plačiai skelbiama viešai. Iš esminio įvykio apibrėžimo akivaizdu, kad esminiu įvykiu laikytina viešai neprieinama informacija, būtent todėl ir reikalaujamas jos atskleidimas. Dėl šios priežasties nėra pagrindo daryti išvadą, kad bankas tyčia nuslėpė nuo investuotojo reikšmingą informaciją, kuri galėjo turėti esminės įtakos apsispręsti dėl obligacijų įsigijimo.

6616.

67Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas BAB bankas Snoras prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

6816.1.

69Iki apeliacinio skundo pateikimo ieškovai net nebandė argumentuoti, kad tuo atveju, kai bankas veikia ne tik kaip vertybinių popierių emitentas, bet ir kaip investicinė įmonė, jo bankroto rizika turi būti priskirtina prie draudimo objektų, kuriems turi būti taikoma kompensavimo sistema pagal IĮIDĮ, bei nekėlė klausimo dėl papildomo kreipimosi į ESTT. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

7016.2.

71Teismas teisingai ir nenukrypdamas nuo aktualaus ESTT prejudicinio sprendimo byloje Nr. C-671/13 konstatavo, kad lėšos, ieškovų perduotos bankui pagal obligacijų pasirašymo sutartis, nėra įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas. Šios lėšos nėra ir indėlių draudimo objektas.

7216.3.

73Tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi pareigą kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Be to, šiam ginčui aktualios teisės normos jau yra išaiškintos, dėl jų aiškinimo ir galiojimo nekyla klausimų, todėl kreipimuisi į ESTT nėra pagrindo.

7416.4.

75Ieškovai neįrodė nei kad bankas juos suklaidino, nei kad tyčia nuslėpė svarbias ginčijamų sandorių aplinkybes. Priešingai, į bylą pateikti įrodymai liudija, kad bankas tinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir FPRĮ) 22 straipsnyje numatytą pareigą, o ieškovai gavo reikiamą informaciją apie ginčo sandorius ir su jų sudarymu susijusias rizikas. Ieškovai, kuriems jų investuojamų lėšų apsauga neva buvo ypatingai svarbi, būdami apdairūs ir rūpestingi, galėjo ir turėjo labiau pasidomėti dėl obligacijų draudimo sąlygų. Darant prielaidą, kad banko darbuotojai žodžiu nurodė ieškovams apie į obligacijas investuojamų pinigų apdraudimą indėlių draudimu, tokiu atveju turėtų būti vadovaujamasi CK 1.90 straipsnio 5 dalimi. Pagal šią įstatymo nuostatą suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo. Ieškovai negalėjo nesuprasti, kad esminės ir tikrosios sandorio sąlygos nurodomos raštu sudarytoje sutartyje. Ieškovų pasitikėjimas banko darbuotojų žodžiais (jų nepatikrinant pasirašomų dokumentų kontekste) vertintinas būtent kaip didelis neatsargumas.

7616.5.

77Net jei būtų konstatuota, kad sudarydamas ginčo sandorius bankas pažeidė tam tikrus FPRĮ ar kitų aktualių teisės aktų reikalavimus, tai negali būti pagrindas pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais ieškovų nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais. FPRĮ ir susijusių teisės aktų reikalavimų pažeidimas galėtų sudaryti nebent pagrindą reikalauti žalos atlyginimo.

7816.6.

79Nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovai, nors ir būdami neprofesionaliais banko klientais, sudarydami ginčo sandorius nesuvokė sudaromų obligacijų pasirašymo sutarčių esmės ir jų pagrindu įgyjamų finansinių priemonių rizikingumo laipsnio.

8016.7.

81Sudarant ginčijamus sandorius jų esminiais elementais pripažintini mokamų palūkanų dydis, išpirkimo terminas ir galimybė parduoti obligacijas anksčiau išpirkimo datos, bet ne indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įsigyjamoms banko obligacijoms taikymas arba netaikymas.

8216.8.

83Ieškovai neįrodė ne tik banko nemokumo, tačiau nepateikė įrodymų ir apie tai, kad banko būklė ginčo sandorių sudarymo metu ar obligacijų bazinių prospektų paskelbimo metu neatitiko banko viešai skelbiamos. Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. nutarimo priėmimas neatitinka esminio įvykio sąvokos, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad informacijos apie nutarimą neįtraukimas į bazinius prospektus neatitiko Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – VPĮ) 6 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų.

8416.9.

85Į bylą nepateikta įrodymų, kad ieškovai faktiškai domėjosi banko finansine padėtimi. Dėl šios priežasties banko turtinė padėtis apskritai nelaikytina esmine aplinkybe, dėl kurios ieškovai galėjo būti apgauti. Be to, asmeniui, kuris mano, kad jo į obligacijas investuotiems pinigams taikomas valstybės draudimas, tuo pačiu metu negali būti svarbi ir esminė obligacijų emitento turtinė padėtis.

86Teisėjų kolegija

konstatuoja:

87IV.

88Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8917.

90Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

9118.

92Apeliacijos dalyku nagrinėjamu atveju yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atsisakė pripažinti negaliojančiomis ieškovų su banku sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis dėl vieno iš svarbiausių kiekvieno sandorio elementų – valios trūkumo, nurodyto CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9319.

94Ieškovai nesutikimą su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu atmesti jų ieškinį grindžia: pirma, tuo, kad jų įsigytoms obligacijoms turi būti taikoma Investuotojų direktyvoje taikoma apsauga; antra, ieškovų įsitikinimu, bankas jų tinkamai neinformavo apie riziką, susijusią su investavimu į obligacijas, priešingai, banko darbuotojai juos patikino, kad obligacijos yra apdraustos; trečia, bankas sąmoningai nuslėpė informaciją apie Lietuvos banko nustatytus banko veiklos trūkumus, kurie nebuvo ištaisyti sudarant ginčijamus sandorius. Jeigu ieškovai būtų visas šias aplinkybes žinoję, tai ginčijamų sandorių nebūtų sudarę.

95Dėl Investuotojų direktyvoje nustatytos draudimo apsaugos (ne)taikymo

9620.

97Ieškovai apeliaciniame skunde visų pirma nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu teismas sprendė, kad ieškovų įsigytoms obligacijoms pagal obligacijų pasirašymo sutartis netaikytina Investuotojų direktyvoje nustatyta draudimo apsauga. Ieškovų nuomone, susiklosčius situacijai, kai bankas tapo nemokus (bankrutavo), yra neteisinga vienareikšmiškai teigti, kad bankrutavo tik vertybinių popierių emitentas. Šiuo atveju bankrutavo ir investicinė įmonė, o investicinės įmonės nemokumas patenka į draudžiamojo įvykio apimtį pagal Investuotojų direktyvos 2 straipsnio 2 dalį.

9821.

99Aplinkybė, kad bankas, platindamas savo išleistas obligacijas, veikė ne tik kaip vertybinių popierių emitentas, bet ir kaip investicinė įmonė, buvo akcentuota tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, tiek ir kitose analogiškose kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016). Kasacinis teismas išaiškino, kad įgydamas obligaciją asmuo prisiima obligaciją išleidusio asmens (emitento) nemokumo riziką. Atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sąlygas, nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema.

10022.

101Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Ieškovai nenurodė argumentų, kodėl jų situacija turėtų būti vertinama kitaip, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta skundžiamame teismo sprendime padarytą išvadą, kad ieškovų įsigytoms obligacijoms pagal obligacijų pasirašymo sutartis netaikytina Investuotojų direktyvoje, perkeltoje į IĮIDĮ, nustatyta draudimo apsauga investuotojams.

10223.

103Nagrinėjamu atveju nekyla papildomų klausimų dėl Europos Sąjungos teisės nuostatų aiškinimo ar galiojimo, todėl, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui nebuvo ir šiuo metu nėra būtinybės kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aiškinimo klausimu.

104Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo kriterijų (CK 1.90 straipsnis)

10524.

106Kaip jau minėta, ieškovai ginčija obligacijų įsigijimo sutartis, nurodydami, kad jos sudarytos jiems suklydus. Teismas sprendžia dėl suklydimo, vertindamas, ar bylos aplinkybės iš tikrųjų patvirtina suklydimo faktą pagal įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus suklydimą apibūdinančius kriterijus.

10725.

108Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

10926.

110Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; kt.).

11127.

112Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2014).

113Dėl ieškovų suklydimo sudarant ginčijamas obligacijų įsigijimo sutartis

11428.

115Ieškovų įsitikinimu, tai, kad jie neteisingai suvokė, jog obligacijoms draudimo apsauga galios net ir banko bankroto atveju, lėmė banko netinkamas įstatyme nustatytų pareigų, susijusių su informacijos atkleidimu, vykdymas, taip pat banko darbuotojų klaidingos informacijos suteikimas. Ieškovai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su banko pareigos suteikti įstatymuose nurodytą visą, išsamią ir aiškią informaciją apie obligacijas ir jų draudimo sąlygas nevykdymu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems ieškovų argumentams.

11629.

117Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas jame rėmėsi analogiškoje situacijoje, bankui sudarant analogiško turinio sutartį su kitu asmeniu, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog obligacijų draudžiamumo aspektas jam nebuvo pakankamai aiškiai atskleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-915/2016). Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutiko su ieškovais, jog obligacijų draudžiamumo aspektas ieškovams nebuvo pakankamai aiškiai atskleistas. Tačiau vien ši aplinkybė, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamų sandorių negaliojančiais, kaip sudarytų dėl suklydimo. Teismas sandorių šiuo pagrindu negaliojančiais nepripažino, nes nustatė, kad ieškovams, kurie priskirtini vidutinio vartotojo kategorijai, obligacijų apsauga nebuvo esminė aplinkybė, lėmusi jų apsisprendimą sudaryti ginčijamas obligacijų pasirašymo sutartis.

11830.

119Nagrinėjamoje byloje vertindamas galimą ieškovų suklydimą, jo esmingumą, t. y. kiek jis turėjo įtakos sudarant ginčijamas obligacijų įsigijimo sandorius, pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovų asmenines savybes, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ieškovai apeliaciniame skunde neginčija.

12031.

121Obligacijų įsigijimo sutartyje ieškovai patvirtino susipažinę su prospektu ir galutinėmis sąlygomis, kuriose pateikta informacija apie finansinės priemonės esmę ir jai būdingą riziką.

12232.

123Visi ieškovai atsisakė bankui pateikti duomenis apie save, tokios informacijos nepateikimo padariniai jiems buvo išaiškinti. Akivaizdu, kad neturėdamas visos reikiamos informacijos apie ieškovus, bankas negalėjo individualizuoti ieškovų investavimo poreikių.

12433.

125Visi ieškovai atitinka vidutinio vartotojo standartą. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovai iki ginčijamų sutarčių sudarymo turėjo terminuotojo indėlio sutarčių su banku sudarymo patirties (pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės M. G. G. ir J. J. paaiškino, kad be terminuotojų indėlių anksčiau yra turėjusios ir kitų vertybinių popierių). Tai reiškia, kad ieškovams terminuotojo indėlio sutarties forma ir turinys buvo neabejotinai žinomi, todėl jie galėjo atskirti minėtą sutartį nuo obligacijų pasirašymo sandorio. Objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovai galėjo neįžvelgti skirtumo tarp terminuoto indėlio sutarties ir obligacijų įsigijimo sutarties, byloje nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriasi ne tik obligacijų pasirašymo sutarties turinys, bet ir joje vartojamos sąvokos (investuotojas, emitentas ir kt.). Vidutiniam vartotojui, net ir neturinčiam specifinių investavimo žinių, tačiau turinčiam pakankamai gyvenimiškos patirties (juo labiau anksčiau pasirašiusiam terminuotojo indėlio sutartį) gali ir turi būti suprantama, kad skirtingus pavadinimus turintys finansiniai produktai, kuriems įgyti pasirašomos atskiros, skirtingos apimties sutartys, negali būti visiškai tapatūs, negali būti identiškas ir jų rizikingumo laipsnis, kai iš esmės skiriasi jų duodama finansinė grąža palūkanų forma.

12634.

127Akivaizdu, kad palūkanų dydis negali būti vienintelis indėlių ir obligacijų skirtumas, nes, priešingu atveju, apskritai nebūtų prasmės sudaryti terminuotojo indėlio sutarties, pagal kurią bankas siūlo mažesnes palūkanas nei už obligacijas ir tokio produkto egzistavimas banke apskritai nebūtų tikslingas. Priešingas samprotavimas, t. y. kad lygiagrečiai bankas siūlo visiškai tapačius produktus tik su skirtingu palūkanų dydžiu, prieštarauja elementariems logikos dėsniams ir, teisėjų kolegijos vertinimu, iš tikrųjų rodo ne asmenų suklydimą ar banko vykdytą apgaulę, bet elementarų klientų nerūpestingumą, neatidumą, nesidomėjimą prisiimtomis teisėmis ir pareigomis (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-253-516/2018 32 punktą).

12835.

129Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal obligacijų pasirašymo sutarties 1.22 punktą, investuotojas patvirtina, jog buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. Jau vien iš šios sąlygos vidutinis vartotojas turėtų suprasti, kad obligacijų įsigijimas yra susijęs su tam tikromis rizikomis, skirtingai nei sudarant terminuotojo indėlio sutartį, kurioje apie jokias rizikas apskritai nėra nurodoma.

13036.

131Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovams turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015). Taigi, obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio ir įgijus obligaciją lydinčios emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas. Tikėjimasis, kad sudarant rizikingą sandorį jo vykdymo metu nesirealizuos rizikos veiksniai, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas bankrutavo, o ieškovai tikėjosi, jog to neįvyks, nėra pakankama pripažinti, kad jie buvo suklaidinti dėl sandorio esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-915/2016).

13237.

133Teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuojant aptartų aplinkybių visetui, ieškovams, sudariusiems obligacijų pasirašymo sutartis, turėjo būti (buvo) suprantama, kad pagal šias sutartis įgyjamos obligacijos, joms įgyti išleidžiamos lėšos netampa indėliais. Ieškovams taip pat turėjo būti žinoma, kad obligacijos yra vertybiniai popieriai, jos skiriasi nuo indėlio ir pasižymi kitokiu rizikos laipsniu, o jeigu taip nebuvo, tai lėmė pačių ieškovų nepakankamas atidumas ir rūpestingumas. Jeigu sąlygos dėl obligacijų draudžiamumo, rizikų jiems buvo esminės (tokios, be kurių jie nesudarytų sandorio), ieškovai jiems rūpimais klausimais turėjo pasidomėti. Kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).

13438.

135Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime pažymėjo, kad ieškovai nepateikė objektyvių duomenų, kad jie neturėjo galimybės visapusiškai įvertinti sudarytų sandorių sąlygų, sutarčių jiems tinkamumo, kad juos kas nors skubino priimti sprendimą investuoti. Su apeliaciniu skundu tokių duomenų ieškovai taip pat nepateikė. Abejonių dėl sudarytų ginčijamų sutarčių ieškovams nekilo ir po jų sudarymo, nes nei vienas ieškovas po ginčijamų sutarčių sudarymo iki banko bankroto paskelbimo, turėdami nemažai laiko susipažinti su pačia sutartimi ir prie jos pridedamais priedais, nesikreipė nei į banką, nei į konsultantus (tam tikros srities specialistus) dėl šios sąlygos papildomo išaiškinimo obligacijų draustumo aspektu. Dėl ginčijamų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis į teismą ieškovai kreipėsi tik iškėlus bankui bankroto bylą.

13639.

137Kai asmuo, turėdamas realią galimybę, išsamiau investavimo į obligacijas sąlygomis nepasidomi, teisės požiūriu toks elgesys vertinamas kaip neatsargus, neatidus ir nerūpestingas. Todėl net jeigu ieškovai ir klydo manydami, kad obligacijų emitento nemokumo atveju jiems bus išmokėta draudimo išmoka, toks suklydimas nelaikytinas turinčiu esminės reikšmės, nes šalis suklydo dėl savo pačios didelio neatsargumo (CPK 1.90 straipsnio 5 dalis). Tačiau bylos duomenų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovai, net ir žinodami tikrąją reikalų padėtį, susijusią su obligacijų (ne)draustumu, sutartis būtų sudarę, nes tą lėmė didesnis tokios finansinės priemonės pelningumas. Bankas terminuotojo indėlio sutartis tuo metu sudarinėjo, tačiau už indėlius banko mokamos palūkanos buvo ženkliai mažesnės. Ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes reikia vertinti retrospektyviai. Obligacijoms taikoma apsauga ieškovams tapo svarbi aplinkybė po to, kai bankui buvo iškelta bankroto byla.

138Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės kriterijų (CK 1.91 straipsnis)

13940.

140CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal nurodyto straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

14141.

142Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

143Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl apgaulės

14442.

145Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamų sandorių negaliojimo CK 1.91 straipsnio pagrindu, padarė išvadą, jog ieškovų nurodyti argumentai nėra pakankami spręsti apie banko nemokumą ginčijamų sutarčių sudarymo metu. Ieškovai apeliaciniame skunde neteikia šią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigiančių argumentų ir įrodymų. Ieškovai, apeliaciniame skunde ginčijamų sandorių negaliojimą dėl apgaulės grindžia tuo, kad bankas save pristatinėjo kaip patikimą ir geriausią banką Lietuvoje, nors Lietuvos bankas dar 2011 m. sausio 18 d. nustatė banko veiklos trūkumų ir apribojimų, kurie ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo ištaisyti. Duomenys apie banko veiklos trūkumus ir apribojimus yra esminis įvykis VPĮ prasme, apie kurį ieškovams sudarant ginčijamus sandorius turėjo būti pranešta.

14643.

147Teisėjų kolegija pažymi, kad informacija apie Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. priimtą nutarimą buvo paskelbta viešai 2011 m. sausio 18 d. Lietuvos banko tinklalapyje, informacija apie banko veiklos trūkumus buvo ir visuomenės informavimo priemonėse (5 t., b. l. 30, 34-41). Ieškovai ginčijamas obligacijų sutartis sudarė po nurodytos datos. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, informacija, susijusi su banko veiklos trūkumais ir apribojimais, nebuvo slepiama, ji buvo prieinama. Tuo atveju, jeigu banko finansinė padėtis ir (ar) priežiūros institucijos tam tikrų pažeidimų banko veikloje nustatymas iš tikrųjų būtų buvę itin svarbūs ieškovams, jų valiai dėl sutarčių su šiuo banku sudarymo susiformuoti, šiais duomenimis jie galėjo pasidomėti ir juos gauti dar iki apsilankymo banke, tačiau, akivaizdu, to nedarė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė J. J. paaiškino, kad niekada anksčiau nebuvo girdėjusi apie tai, kad bankas gali bankrutuoti, netikėjo, kad taip gali įvykti, tikėjosi, kad obligacijos yra saugi priemonė. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė nesidomėjo tuo metu buvusia banko finansine padėtimi, nes laikė banko bankrotą negalinčia įvykti aplinkybe. Kiti ieškovai taip pat nepateikė įrodymų, kad faktiškai banko finansine padėtimi domėjosi. Nors ieškovai teigia, kad viešoje erdvėje buvo straipsnių ir reklaminių skrajučių, skelbiančių apie tai, kad atsakovas yra geriausias bankas Lietuvoje, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, tuo pačiu metu buvo prieinama ir informacija, susijusi su tam tikrais banko veiklos trūkumais bei apribojimais.

14844.

149Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien aplinkybė, kad bankas platino obligacijas ir siekė išsaugoti savo konkurencingumą, savaime nepagrindžia pozicijos, jog bankas apgaudinėjo klientus ir siekė šiais nesąžiningais veiksmais išgauti žmonių lėšas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-4-516/2016). Be to, bet kuriam vidutiniam vartotojui yra aišku, kad prieš sandorio sudarymą atitinkamu produktu ar jo tiekėju būtina pasidomėti nuodugniau, nepasikliauti vien tik reklamoje, spaudoje esančiais duomenimis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-791-516/2017).

15045.

151Taigi šiuo atveju nenustatyta, kad su banko turtine padėtimi susijusios aplinkybės ieškovams turėjo esminės reikšmės ginčijamiems sandoriams sudaryti, taip pat nenustatyti ir banko veiksmai, kuriais jis būtų siekęs sąmoningai suklaidinti ieškovus ir taip paveikti jų valią. Ta, aplinkybė, kad ieškovai pasitikėjo banko darbuotojais ir papildomai nesidomėjo apie pasirinktą investavimo būdą, jo skirtumus, nesudaro pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais kaip sudarytus dėl suklydimo. Juo labiau, kaip jau minėta, obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas.

15246.

153Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad sutinka su atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą pateiktu argumentu, jog ieškovai ginčijamus sandorius prašo pripažinti dviem tarpusavyje nesuderinamais pagrindais. Jeigu, kaip teigia ieškovai, esminė aplinkybė, suformavusi jų valią sudaryti ginčijamus sandorius, buvo obligacijų draudžiamumas, ką jie siekė įrodyti savo apeliaciniame skunde, tai banko finansinė padėtis jiems pasirašant sandorius negalėjo turėti esminės reikšmės. Skunde įrodinėjamų sandorio negaliojimo pagrindų nesuderinamumas tarpusavyje papildomai patvirtina ieškovų reikalavimų nepagrįstumą.

154Dėl procesinės bylos baigties

15547.

156Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, teisingai taikė nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nuo kurios nukrypti nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Dėl šios priežasties ieškovų apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

157Dėl bylinėjimosi išlaidų

15848.

159Ieškovai apeliaciniame skunde prašė paskirstyti ir priteisti jiems pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovų apeliacinis skundas netenkinamas, prašymas, susijęs su bylinėjimosi išlaidomis, taip pat netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

160Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

161Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai M. G. G., Ž. B., P. B., E. L., J. J. ir N. D. kreipėsi į teismą... 8. 2.... 9. Ieškovai nurodė, kad jiems vietoje terminuotų indėlių buvo pasiūlyta... 10. 3.... 11. Be to, ieškovai buvo apgauti dėl banko finansinės padėties, kadangi iki pat... 12. 4.... 13. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi bankui buvo iškelta... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendimu ieškovų ieškinį... 18. 6.... 19. Teismas sprendė, kad teisingai bylai išnagrinėti yra reikšmingi Lietuvos... 20. 7.... 21. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kurių pagrindu jie prašė... 22. 8.... 23. Ieškovai nepateikė objektyvių duomenų, kad jie neturėjo galimybės... 24. 9.... 25. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad neturėdamas visos reikiamos... 26. 10.... 27. Ieškovai taip pat įrodinėjo ginčo sandorių negaliojimą tuo, kad buvo... 28. 11.... 29. Teismo nuomone, aplinkybė, kad priežiūros institucija 2011 m. sausio 18 d.... 30. 12.... 31. Teismas ieškovų pateiktą informaciją žiniasklaidoje vertino kaip nuomonę,... 32. 13.... 33. Ieškovai, teigdami, kad sudarant obligacijų sutartis bankas nuo ieškovų... 34. III.... 35. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 36. 14.... 37. Apeliaciniame skunde ieškovai M. G. G., Ž. B., P. B., E. L., J. J. ir N. D.... 38. 14.1.... 39. Teismo argumentai, kurių pagrindu jis pripažino, kad ieškovų įsigytoms... 40. 14.2.... 41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje... 42. 14.3.... 43. Teismas nevertino, ar obligacijų sutarčių prieduose esančiomis... 44. 14.4.... 45. Ieškovams pinigų saugumas buvo itin svarbi aplinkybė sudarant sandorius.... 46. 14.5.... 47. Banko išleistuose prospektuose nėra jokios informacijos apie priežiūros... 48. 15.... 49. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų... 50. 15.1.... 51. Ieškovų apeliaciniame skunde išdėstytas argumentas, kad turi būti taikomas... 52. 15.2.... 53. Nuostata, kad obligacijos nėra draudimo objektas, yra aiškiai įtvirtinta... 54. 15.3.... 55. Ginčijamų sandorių sudarymo metu banko siūlytų terminuotųjų indėlių... 56. 15.4.... 57. Ieškovai turėjo pakankamai gyvenimiškos patirties, todėl galėjo suprasti... 58. 15.5.... 59. Vien ta aplinkybė, kad bankas bankrutavo, o ieškovai tikėjosi, jog tai... 60. 15.6.... 61. Ieškovai pareiškė kreditorinius reikalavimus banko bankroto byloje. Kadangi... 62. 15.7.... 63. Ieškovai ginčijamus sandorius prašo pripažinti dviem tarpusavyje... 64. 15.8.... 65. 2011 m. sausio 18 d. Lietuvos banko nutarimas Nr. 03-2 nepatvirtina, kad ginčo... 66. 16.... 67. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas BAB bankas Snoras prašo... 68. 16.1.... 69. Iki apeliacinio skundo pateikimo ieškovai net nebandė argumentuoti, kad tuo... 70. 16.2.... 71. Teismas teisingai ir nenukrypdamas nuo aktualaus ESTT prejudicinio sprendimo... 72. 16.3.... 73. Tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi pareigą kreiptis į kompetentingą... 74. 16.4.... 75. Ieškovai neįrodė nei kad bankas juos suklaidino, nei kad tyčia nuslėpė... 76. 16.5.... 77. Net jei būtų konstatuota, kad sudarydamas ginčo sandorius bankas pažeidė... 78. 16.6.... 79. Nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovai, nors ir būdami neprofesionaliais... 80. 16.7.... 81. Sudarant ginčijamus sandorius jų esminiais elementais pripažintini mokamų... 82. 16.8.... 83. Ieškovai neįrodė ne tik banko nemokumo, tačiau nepateikė įrodymų ir apie... 84. 16.9.... 85. Į bylą nepateikta įrodymų, kad ieškovai faktiškai domėjosi banko... 86. Teisėjų kolegija... 87. IV.... 88. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 89. 17.... 90. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 91. 18.... 92. Apeliacijos dalyku nagrinėjamu atveju yra pirmosios instancijos teismo... 93. 19.... 94. Ieškovai nesutikimą su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu atmesti... 95. Dėl Investuotojų direktyvoje nustatytos draudimo apsaugos (ne)taikymo... 96. 20.... 97. Ieškovai apeliaciniame skunde visų pirma nesutinka su pirmosios instancijos... 98. 21.... 99. Aplinkybė, kad bankas, platindamas savo išleistas obligacijas, veikė ne tik... 100. 22.... 101. Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų... 102. 23.... 103. Nagrinėjamu atveju nekyla papildomų klausimų dėl Europos Sąjungos teisės... 104. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo kriterijų (CK 1.90... 105. 24.... 106. Kaip jau minėta, ieškovai ginčija obligacijų įsigijimo sutartis,... 107. 25.... 108. Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus.... 109. 26.... 110. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta,... 111. 27.... 112. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar... 113. Dėl ieškovų suklydimo sudarant ginčijamas obligacijų įsigijimo sutartis... 114. 28.... 115. Ieškovų įsitikinimu, tai, kad jie neteisingai suvokė, jog obligacijoms... 116. 29.... 117. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas jame rėmėsi... 118. 30.... 119. Nagrinėjamoje byloje vertindamas galimą ieškovų suklydimą, jo esmingumą,... 120. 31.... 121. Obligacijų įsigijimo sutartyje ieškovai patvirtino susipažinę su prospektu... 122. 32.... 123. Visi ieškovai atsisakė bankui pateikti duomenis apie save, tokios... 124. 33.... 125. Visi ieškovai atitinka vidutinio vartotojo standartą. Kaip nustatė pirmosios... 126. 34.... 127. Akivaizdu, kad palūkanų dydis negali būti vienintelis indėlių ir... 128. 35.... 129. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal obligacijų... 130. 36.... 131. Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai... 132. 37.... 133. Teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuojant aptartų aplinkybių visetui,... 134. 38.... 135. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime pažymėjo, kad ieškovai... 136. 39.... 137. Kai asmuo, turėdamas realią galimybę, išsamiau investavimo į obligacijas... 138. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės kriterijų (CK 1.91... 139. 40.... 140. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dėl apgaulės... 141. 41.... 142. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką... 143. Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl apgaulės ... 144. 42.... 145. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios... 146. 43.... 147. Teisėjų kolegija pažymi, kad informacija apie Lietuvos banko 2011 m. sausio... 148. 44.... 149. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien aplinkybė, kad... 150. 45.... 151. Taigi šiuo atveju nenustatyta, kad su banko turtine padėtimi susijusios... 152. 46.... 153. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad sutinka su atsakovės VĮ... 154. Dėl procesinės bylos baigties ... 155. 47.... 156. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma,... 157. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 158. 48.... 159. Ieškovai apeliaciniame skunde prašė paskirstyti ir priteisti jiems pirmosios... 160. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 161. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą....