Byla 2A-685-467/2017
Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Meyer & John“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Grundolita“ ieškinį atsakovui UAB „Meyer & John“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Grundolita“ 2015 m. spalio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2016 m. kovo 9 d. patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo UAB „Meyer & John“ 19 342,73 EUR skolos, 635 EUR delspinigių, 2 552,61 EUR palūkanų, 8,15 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2013 m. rugsėjo 24 d. buvo pasirašyta darbų vykdymo sutartis Nr. G1/13-09-07 dėl plieninių vamzdžių įrengimo, panaudojant betranšėjines technologijas, statybos objekte „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Trakų rajono savivaldybėje“, taip pat 2013-11-08 buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie šios sutarties. Šios sutarties pagrindu ieškovas atliko statybos rangos darbus, o atliktų darbų rezultatą perdavė atsakovui, todėl atsakovas turi prievolę atsiskaityti už ieškovo atliktus darbus sutartyje numatytomis sąlygomis. Jokių pretenzijų ar pastabų, susijusių su sutartinių prievolių vykdymu, ieškovas po darbų rezultato perdavimo pagal atliktų darbų priėmimo aktus iš atsakovo negavo. Atsakovo skola už atliktus darbus sudaro 17 898,92 EUR. Šalių žodinio susitarimo pagrindu papildomai 2013 m. gruodžio–2014 m. sausio mėn. ieškovas perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis automobilį Man (valst. Nr. ( - )) su hidrokranu, žemės atraminių klojimų du komplektus ir PE vamzdžių suvirinimo agregatą už užmokestį, o atsakovas įsipareigojo sumokėti nuomos mokestį. Atsakovui buvo suteiktos atitinkamos mechanizmo bei įrangos nuomos paslaugos, ką patvirtina šalių įgaliotų asmenų parašais patvirtintas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas bei įvykdytų darbų (paslaugų) pažymos. Jokių pretenzijų ieškovui nebuvo pareikšta. Nurodytų dokumentų pagrindu atsakovui apmokėjimui buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros 2013-12-31 Nr. 20130309 ir 2013-12-31 Nr. 20130309, tačiau už suteiktas paslaugas atsakovas su ieškovu neatsiskaitė ir liko skolingas 1 443,81 EUR. Pagal sutarties Nr. G1/13-09-07 5.12 punktą už kiekvieną pavėluotą dieną atsakovas įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigių. Delspinigių suma pagal sutarties pagrindu išrašytas ir neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras 2013-11-29 Nr. 20130276 ir 2013-12-31 Nr. 20130303 sudaro 644,36 EUR. Nepaisant paskaičiuotos sumos, ieškovas gera valia atsisako dalies delspinigių ir prašo iš atsakovo priteisti 635 EUR delspinigių. Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais. Neįvykdytoms prievolėms taikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymas, todėl taikytina 8,15 proc. palūkanų norma, o palūkanos už naudojimąsi pinigais sudaro 2 552,61 EUR pagal PVM sąskaitas faktūras 2013-11-29 Nr. 20130276, 2013-12-31 Nr. 20130303 ir 2013-12-31 Nr. 20130309.

5Atsakovas UAB „Meyer & John“ su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad atsakovas nėra skolingas ieškovui, nes 61 800,75 Lt (17 898,73 EUR ir 5 1075 Lt + PVM) suma buvo sulaikyta atsakovo už ieškovo nekokybiškai atliktus darbus. 2011-10-18 pranešimu atsakovas informavo ieškovą, kad neatliks ieškovui 51 075 Lt (be PVM) mokėjimo pagal 2011-08-01 darbų vykdymo sutarties Nr. G1/11-08-01 6.10 punktą, kadangi ieškovas nekokybiškai atliko darbus, t.y. atsakovas, atlikęs vamzdyno diagnostiką, nustatė, kad vamzdžio įrengimas neatitinka kokybės standartų. Ieškovas atsakovo sulaikytos sumos neginčijo ir su ja sutiko. Pats ieškovas pripažino, kad darbus atliko su trūkumais, todėl atsakovas turėjo atskaityti iš sumų, priklausančių ieškovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą trūkumams pašalinti. 52 908,39 EUR suma buvo perleista pagal reikalavimo perleidimo sutartį, todėl nurodytai sumai buvo atliktas įskaitymas. PVM sąskaita faktūra Nr. 20130309 išrašyta be pagrindo. Tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis dėl žemės atraminių klojimų 2 komplektų nuomos ir PE vamzdžių suvirinimo agregato nuomos. Kadangi atsakovas nepripažįsta šios sąskaitos-faktūros, būtent ieškovui kyla pareiga įrodyti, kad toks susitarimas tarp šalių buvo sudarytas ir kokiomis sąlygomis. Nesant 19 342,73 EUR skolos, yra nepagrįstas ieškovo prašymas priteisti delspinigius ir palūkanas. Be to palūkanos ir delspinigiai skaičiuojami už tą patį laikotarpį, todėl tai dvigubos atsakomybės už tą patį pažeidimą taikymas atsakovui. Atsakovas prašo mažinti delspinigius ir palūkanas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovui UAB „Grundolita“ iš atsakovo UAB „Meyer & John“ 19 342,73 EUR skolos, 635 EUR delspinigių, 1 843,81 EUR palūkanų, 8,05 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 21 821,54 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-10-15 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 654,62 EUR bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškinys kildinamas iš šalių 2013 m. rugsėjo 24 d. sudarytos darbų vykdymo sutarties Nr. G1/13-09-07 dėl plieninių vamzdžių įrengimo, panaudojant betranšėjines technologijas, statybos objekte „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Trakų rajono savivaldybėje“, taip pat 2013-11-08 papildomo susitarimo Nr. 1 prie šios sutarties, kurių pagrindu ieškovas įsipareigojo atlikti rangos darbus, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui už atliktus darbus sutartyje numatytomis sąlygomis. Ieškovo atliktus darbus atsakovas priėmė, pasirašydamas į bylą pateiktus atliktų darbų priėmimo aktus. Jų pagrindu ieškovas pateikė atsakovui apmokėti atitinkamas PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovas už atliktus darbus su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas ieškovui 17 898,92 EUR. Teismas taip pat nustatė, kad papildomai, šalių žodinio susitarimo pagrindu, 2013 m. gruodžio–2014 m. sausio mėn. ieškovas perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis automobilį Man su hidrokranu; žemės atraminių klojimų du komplektus ir PE vamzdžių suvirinimo agregatą už užmokestį, o atsakovas įsipareigojo sumokėti nuomos mokestį. Šį faktą patvirtina atliktų darbų priėmimo-perdavimas aktai, kuriuos pasirašė atsakovas ir kuriuose nurodytas atliktų darbų kiekis, įvykdytų darbų kaina, suma, pagal kuriuos ieškovas pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitas-faktūras, tačiau jas atsakovas apmokėjo tik iš dalies ir liko skolingas 1 443,81 EUR pagal 2013-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą. Teismas pažymėjo, kad jokių pretenzijų ar pastabų, susijusių su sutartinių prievolių pagal 2013 m. rugsėjo mėn. 24 d. darbų vykdymo sutartį Nr. G1/13-09-07 vykdymu ir/arba netinkamu vykdymu, įsipareigojimų įgyvendinimu atsakovas nei po darbo rezultato perdavimo atliktų darbų priėmimo aktais, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovui nereiškė. Todėl teismas pripažino, kad visi darbai pagal šalių sudarytą 2013 m. rugsėjo mėn. 24 d. sutartį atlikti tinkamai, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės atsakovas neturi. Dėl to konstatavo, kad atsakovas turi prievolę atsiskaityti už ieškovo atliktus darbus sutartyje nurodytomis sąlygomis ir prašomą skolos sumą priteisė. Teismas atmetė kaip neturinčius reikšmės atsakovo pareigai apmokėti ieškovui už sutartyje sutartus, ieškovo atliktus ir atsakovo priimtus darbus pagal 2013 m. rugsėjo mėn. 24 d. darbų vykdymo sutartį Nr. G1/13-09-07, atsakovo argumentus dėl pinigų sumos mokėjimo sustabdymo, vykdant kitą tarp šalių 2011 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą darbų vykdymo sutartį Nr. G1/11-08-01 (taip pat 2011-09-30 papildomą susitarimą Nr. 1 prie šios sutarties) dėl PE vamzdžių įrengimo, panaudojant horizontalaus valdymo technologiją statybos objekte „Visorių kvartalo vandentiekio ir nuotekų tinklai, Vilniaus m., kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad kompetentingi specialistai būtų konstatavę darbų trūkumus, o atsakovas atliktų darbų priėmimo aktų neginčijo, PVM sąskaitas-faktūras priėmė. Byloje nėra patikimų duomenų, kad trūkumai įrengtuose vamzdynuose buvo šalinami, o statytojas pareiškė nuomonę dėl įrengto vamzdyno netinkamumo eksploatacijai. Dėl to atsakovo teiginius apie suteiktą teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti, teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi byloje nėra jokių patikimų rašytinių įrodymų, kad darbų priėmimo metu buvo nustatyti ieškovo atlikto darbo pagal 2011 m. rugpjūčio 1 d. darbų vykdymo sutartį Nr. G1/11-08-01, trūkumai. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas atliko pagal šią sutartį numatytus darbus, o atsakovas atliktus darbus priėmė, priimdamas šiuos darbus jis pripažino juos tinkamai atliktais, pasirašė PVM sąskaitą-faktūrą 115 488,45 Lt sumai pagal atliktų darbų priėmimo aktą, jokių pretenzijų ieškovui nereiškė, jokių papildomų duomenų apie tai, kad įrengti vamzdynai yra iš tiesų netinkami eksploatacijai ieškovui neteikė, todėl gavęs PVM sąskaitą-faktūrą privalėjo ją apmokėti. Atsakovo teiginius apie 2011 m. rugpjūčio 1 d. darbų vykdymo sutarties Nr. G1/11-08-01 pagrindu atliktą 14 792,34 EUR sumos be PVM atskaitymą paneigia ir 2012 m. sausio 31 d. tarp šalių pasirašytas įsiskolinimo suderinimo aktas, kuriuo atsakovas pripažino ieškovui su atliktų darbų priėmimo aktu Nr. G1-11-08-17 susijusį apmokėjimą. Atsakovas priešieškinio nepareiškė, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad jo prievolė ieškovui pagal 2013 m. rugsėjo mėn. 24 d. darbų vykdymo sutartį Nr. G1/13-09-07 yra pasibaigusi atsakovo 14 792,34 EUR sumos be PVM atskaitymu už netinkamai ir nekokybiškai atliktus darbus pagal 2011 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą darbų vykdymo sutartį Nr. G1/11-08. Dėl atsakovo argumentų, kad atsakovas atliko priepriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą pagal 2014-09-12 reikalavimo perleidimo sutartį, teismas padarė išvadą, kad nebuvo bendro šalių susitarimo dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atlikimo, šalių valia iki galo nebuvo suderinta, nėra rašytinių tarpusavio užskaitymų akto. Kadangi šalys skirtingai vertina situaciją, todėl teismas nerado pagrindo išvadai, kad priešpriešiniai šalių reikalavimai įskaityti bendra valia. Be to, teismo įsitikinimu, ieškovas nebuvo informuotas apie įskaitymą pagal priešpriešines vienarūšes prievoles pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką, todėl nėra pagrindo spręsti, kad įskaitymas pagal atsakovo suvestinėje žaliai pažymėtas sąskaitas įvyko vienos šalies valia, o toks įskaitymas, nagrinėjant bylą teisme, kai nėra pareiškiamas priešieškinis, yra negalimas (CPK 143 str. 2 d. 1 p.). Dėl to teismas konstatavo, kad jis neturi pagrindo spręsti, jog nagrinėtos prievolės pasibaigė įskaitymu. Kadangi motyvai, kuriais atsakovas atsisako sumokėti skolą, atmesti kaip nepagrįsti, o atsakovas nevykdė įsipareigojimo sumokėti už atliktus darbus pagal 2013 m. rugsėjo mėn. 24 d. darbų vykdymo sutartį Nr. G1/13-09-07 ir ieškovo reikalavimas dėl likusios skolos yra pagrįstas ir tenkintinas, teismas iš esmės tenkino ir ieškovo reikalavimus dėl netesybų bei palūkanų priteisimo. Teismas taip pat paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Apeliaciniu skundu atsakovas „Meyer & John“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, prijungti prie bylos liudytojo E. L. parodymus ir įrodymą apie atsakovo ir „Meyer & John“ KG Vilniaus filialo bendradarbiavimą objekte „Gyvenamųjų kvartalų prie Santariškių ir Visorių prijungimas prie Vilniaus miesto vandentiekio nuotekų tinklų“, priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp šalių buvo susiklostęs ilgalaikis bendradarbiavimas, todėl nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui būtina išanalizuoti tarp šalių užsimezgusių sutartinių santykių eigą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas (užsakovas) užsiima inžinerinių tinklų tiesimu ir renovacija (vandentiekis ir nuotekos), o ieškovas (rangovas) buvo samdomas subrangos pagrindais įrengti žemiau nurodytose sutartyse detalizuotus vamzdžius objektuose, kuriuose atsakovas laimėjo konkursus įgyvendinti vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą. Kaip buvo nustatyta byloje, tarp ginčo šalių buvo sudaryta 2011 m. rugpjūčio 1 d. darbų vykdymo sutartis Nr. G1/11-08-01 ir 2013 m. rugsėjo 24 d. darbų vykdymo sutartis Nr. G1/13-09-07 dėl vamzdžių įrengimo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 19 342,73 EUR skolą, teigdamas, kad skola susidarė pagal 2013-11-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20130276, 2013-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20130303 ir 2013-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20130309, bei nuo šios sumos priskaičiuotus 635 EUR delspinigius ir 2 552,61 EUR palūkanas. Atsakovas savo atsikirtimus grindė tuo, kad ieškovas darbus atliko nekokybiškai, todėl ieškovas sutiko nereikalauti apmokėjimo už netinkamai atliktus darbus; be to ieškovas nepagrįstai reikalauja apmokėjimo už darbus, dėl kurių tarp šalių nebuvo susitarimo ir kurių atsakovas nepriėmė. Teismas, sprendime atmetęs atsakovo argumentus dėl netinkamai įrengto savitakinio vamzdžio Degutytės g., kad darbai buvo atliekami pagal sutartį Nr. G1/11-08-01, todėl nėra susiję su nagrinėjama byla, padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė ieškovo netinkamai atliktų darbų fakto bei netinkamai padarė įskaitymą. Su šiomis teismo išvadomis apeliantas nesutinka, kadangi teismas pilnai neišanalizavo tarp šalių užsimezgusių sutartinių santykių eigos, įskaitant, bet, neapsiribojant, atliktų darbų ir apmokėjimo už juos istorija. Nors teismas nurodė, kad darbų atlikimo fakto ir atsiskaitymų pagal nurodytas sutartis nesieja, tačiau sprendimo motyvai tvirtina priešingai, t.y., kad tiek ginčo šalių argumentai, tiek teismo motyvai yra susiję su nagrinėjama byla. Teisingo sąskaitų ir apmokėjimo balanso nustatymas tarp ginčo šalių yra įmanomas, tik suvedus visas tarp šalių išrašytas sąskaitas ir atliktus mokėjimus (įskaitymus), ką įrodo ir abiejų šalių pateiktos suvestinės. Todėl teismo išvada, vadovautis nagrinėjamoje byloje tik sutartimi Nr. G1 /13-09-07 ir ignoruojant atliktų darbų ir apmokėjimo už juos istoriją, lėmė neišsamų ir nevisapusišką bylos išnagrinėjimą bei neteisingą sprendimą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, neva atsakovas neįrodė ieškovo netinkamai atliktų darbų fakto, todėl ieškovas turi teisę pretenduoti į apmokėjimą už tokius darbus. Tokios teismo išvados neteisingumą įrodo atsakovo išdėstytos aplinkybės tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas ne tik neįrodė ieškovo netinkamai atliktų darbų fakto, bet ir netinkamai padarė 17 898,73 EUR (61 800,75 Lt) sumos įskaitymą. Tokia teismo išvada yra padaryta netinkamai kvalifikuojant byloje susiklosčiusius santykius, ką nurodė atsakovas dar pirmosios instancijos teisme, o taip pat nesiremiant teismų praktika. Teismas vertino, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 443,81 EUR (4 985,20 Lt) skolą pagal 2013-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20130309 yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi šalių žodinio susitarimo pagrindu, 2013 m. gruodžio - 2014 m. sausio mėn. ieškovas perdavė atsakovui žemės atraminių klojimų du komplektus ir PE vamzdžių suvirinimo agregatą už užmokestį, o atsakovas įsipareigojo sumokėti nuomos mokestį. Su aukščiau nurodyta teismo išvada apeliantas nesutinka, kadangi ji padaryta neišsamiai ir nenuodugniai ištyrus įrodymus, neatsižvelgus į esminius atsakovo paaiškinimus ir argumentus, susijusius su 2013-12-31 PVM sąskaita faktūra Nr. 20130309, t.y., kad ją atsakovo vardu pasirašė neįgaliotas asmuo V. P.. Apelianto vertinimu, ieškovas neįrodė, kad su atsakovu buvo sutarta dėl žemės atraminių klojimų 2 kompl. ir PE vamzdžių suvirinimo agregato nuomos sąskaitoje nurodytomis sąlygomis, todėl ieškovo reikalavimas dėl įsiskolinimo pagal 2013-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20130309 priteisimo turėjo būti atmestas. Atsakovas taip pat nesutinka ir su teismo sprendimu dalyje dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo, kadangi, mano, jog, nesant skolos, nepagrįstas yra ir prašymas priteisti delspinigius bei palūkanas. Be to ieškovas nepagrindė delspinigių ir palūkanų skaičiavimo termino pradžios, nenurodė, už kokį laikotarpį skaičiuoja palūkanas ir delspinigius.

8Ieškovas UAB „Grundolita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas ieškinio reikalavimus grindė 2013-09-24 tarp ginčo šalių sudaryta darbų vykdymo sutartimi Nr. G1/13-09-07 dėl plieninių vamzdžių įrengimo panaudojant bentranšėjines technologijas statybos objekte „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Trakų rajono savivaldybėje“, taip pat 2013-11-08 papildomu susitarimu Nr. 1 prie šios sutarties. Nurodytos sutarties pagrindu ieškovas atliko statybos rangos darbus, o atliktų darbų rezultatą perdavė atsakovui, ką patvirtina priėmimo-perdavimo aktai. Jokių įsipareigojimų dėl nurodyta sutartimi prisiimtų sutartinių prievolių ar netinkamo sutarties vykdymo pagal darbų priėmimo-perdavimo aktus Nr. G1-13-11-01 ir Nr. G1-13-12-06 ieškovas negavo, todėl ieškovas laiko, kad priimti darbai yra atlikti tinkamai, o atsakovas įgijo pareigą atsiskaityti už atliktus darbus. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas už atliktus statybos darbus neatsiskaitė. Be to tarp šalių buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis, pagal kurią atsakovui buvo suteiktos paslaugos ir atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui 1 443,81 EUR sumą. Visos bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, kad yra atsiskaitęs su ieškovu, nes, vykdant kitą, ne ginčo tarp šalių 2011 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą darbų vykdymo sutartį Nr. G1/11-08-01 (taip pat 2011-09-30 papildomą susitarimą Nr. 1 prie šios sutarties), dėl PE vamzdžių įrengimo panaudojant horizontalaus valdymo technologiją statybos objekte „Visorių kvartalo vandentiekio ir nuotekų tinklai, Vilniaus m.“, jis ieškovui buvo sustabdęs 14 792,34 EUR mokėjimą. Šiuo atveju atliktų darbų rezultatas, kurio atžvilgiu atsakovas taikė mokėjimo sustabdymą, buvo perduotas užsakovui 2011 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktu Nr. G1-11-08-17. Atsakovas 2011-10-18 raštu Nr. 1751 „Dėl atliktų darbų akto Nr. G1-11-08-17“ tik abstrakčiai informavo apie galimus vamzdžio įrengimo neatitikimus kokybės rodikliams, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų ieškovui neteikė nei tuomet, nei bylos nagrinėjimo metu tariamų defektų neanalizavo. Nors 2011-10-18 pranešimu Nr. 1751 atsakovas tuomet informavo sustabdysiantis mokėjimą 14 792,34 EUR sumai iki kol statytojas pareikš savo nuomonę dėl įrengto vamzdyno tinkamumo eksploatacijai, tačiau jokių papildomų duomenų apie tai, kad įrengti vamzdynai iš tiesų nėra tinkami eksploatacijai, ieškovui neteikė. UAB „Vilniaus vandenys“ 2013-04-15 raštas, adresuotas UAB „Meyer & John” KG filialui nepatvirtina, kad jame minimi „užfiksuoti žymūs nukrypimai nuo techniniame projekte suprojektuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų trasų ir iki sutarties nutraukimo trūkumai nebuvo ištaisyti“ yra susiję būtent su ieškovo atliktų darbų pagal 2011 m. rugpjūčio 1 d. darbų vykdymo sutartį Nr. G1/11-08-01 kokybe. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad minėtas raštas nėra adresuotas atsakovui. Nors skunde atsakovas teigia darbus objekte atlikęs bendradarbiavimo su konkursą laimėjusiu UAB „Meyer & John” KG filialu pagrindu, prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos 2011-03-03 bendradarbiavimo sutartį Nr. MJ-387, tačiau iš pastarosios turinio negalima daryti išvados, jog jos šalys buvo susitarusios dėl objekto „Gyvenamųjų kvartalų prie Santariškių ir Visorių prijungimas prie Vilniaus miesto vandentiekio nuotekų tinklų“ įgyvendinimo būtent kartu (kaip ūkio subjektų grupė), ir kad šis raštas tiesiogiai taikytinas (susijęs) atsakovo prisiimtiems įvykdyti įsipareigojimams atitinkamame statybos objekte. Ieškovas taip prašo atsisakyti priimti naujus įrodymus, kadangi atsakovas pirmosios instancijos teisme įrodymų apie darbų defektus neteikė, pateikta bendradarbiavimo sutartis nepagrindžia atsakovo dėstomų teiginių, o liudytojas galėjo būti iškviestas liudyti ir anksčiau; be to, nepateikti įrodymai, kad liudytojas iš tiesų ėjo darbų vadovo pareigas, o iš parodymų negalima spręsti, apie kokius vamzdyno perklojimo darbus kalba liudytojas, ar jie susiję su ginčo dalyku. Ieškovas buvo informuotas tik dėl ketinimo atlikti mokėjimo sustabdymą (ne atsisakymą mokėti ar atsiskaitymą), o tuo labiau nebuvo informuotas apie sutarties vykdymo sustabdymą. Teismas pagrįstai sprendė, kad tarp šalių nebuvo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pagal atsakovo turimą 52 908,39 EUR reikalavimą ieškovo atžvilgiu, kadangi šalių valia nebuvo iki galo suderinta.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba, kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantas UAB „Meyer & John” Vilniaus apygardos teismui kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – liudytojo E. L. parodymų notaro akivaizdoje nuorašą, atsakovo ir Meyer & John Vilniaus filialo bendradarbiavimą objekte „Gyvenamųjų kvartalų prie Santariškių ir Visorių prijungimas prie Vilniaus miesto vandentiekio nuotekų tinklų“ pagrindžiančio įrodymo nuorašą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys su pateiktais naujais dokumentais yra susipažinusios, konstatuoja, jog pridedami įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo ir, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, prijungia prie bylos.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Meyer & John” apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

12Vienu iš apeliacinio skundo argumentų atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad šalių sudarytos sutartys nėra susijusios ir sutartis Nr. G1/11-08-01 nėra susijusi su nagrinėjama byla. Apelianto teigimu, nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui būtina išanalizuoti tarp šalių užsimezgusių sutartinių santykių eigą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas elgėsi dviprasmiškai – iš vienos pusės konstatavo, kad 2011 m. rugpjūčio 1 d. darbų vykdymo sutartis Nr. G1/11-08-01 neturi jokios reikšmės atsakovo pareigai apmokėti ieškovui už sutartyje sutartus, ieškovo atliktus ir atsakovo priimtus darbus pagal 2013 m. rugsėjo mėn. 24 d. darbų vykdymo sutartį Nr. G1/13-09-07, iš kitos pusės analizavo ir pasisakė dėl šalių atsiskaitymo (apmokėjimo sulaikymo, įskaitymo) pagal abi sutartis. Todėl, apelianto teigimu, siekiant visapusiškai išnagrinėti bylą, reikalinga analizuoti tarp šalių užsimezgusių sutartinių santykių (tiek pagal 2011 m. rugpjūčio 1 d. darbų vykdymo sutartį Nr. G1/11-08-01, tiek pagal 2013 m. rugsėjo mėn. 24 d. darbų vykdymo sutartį Nr. G1/13-09-07), nustatyti teisingą sąskaitų ir apmokėjimų balansą, įvertinus jį per visą šalių bendradarbiavimo laiką. Kadangi pirmosios instancijos teismas to nepadarė, apeliantas tvirtina, kad teismo sprendimo išvados yra neteisingos ir nepagrįstos. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

13CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (CPK 111 str.). Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti ne tik CPK 111 straipsnyje, bet ir CPK 135 straipsnyje. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas privalo nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką). Būtent ieškinio elementai (ieškinio dalykas ir pagrindas) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką – bylos nagrinėjimo ribas ir juos nurodyti yra išskirtinė ieškovo teisė ir pareiga (CPK 42 ir 135 str.).

14Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Grundolita“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Meyer & John“ 19 342,73 EUR skolos, 635 EUR delspinigių, 2 552,61 EUR palūkanų, 8,15 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė 2013-09-24 tarp ginčo šalių sudaryta darbų vykdymo sutartimi Nr. G1/13-09-07 dėl plieninių vamzdžių įrengimo, panaudojant bentranšėjines technologijas statybos objekte „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Trakų rajono savivaldybėje“, taip pat 2013-11-08 papildomu susitarimu Nr. 1 prie šios sutarties. Taigi ieškinio pagrindas konkrečiu atveju yra iš šalių 2013-09-24 sudarytos darbų vykdymo sutarties Nr. G1/13-09-07 atsiradę teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, kad šiuo atveju šalių 2011 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta darbų vykdymo sutartis Nr. G1/11-08-01 neturi jokios reikšmės atsakovo pareigai apmokėti ieškovui už sutartyje sutartus, ieškovo atliktus ir atsakovo priimtus darbus pagal 2013 m. rugsėjo mėn. 24 d. darbų vykdymo sutartį Nr. G1/13-09-07, kadangi šiuo konkrečiu atveju yra aktualus tik atsakovo pareigos dėl atsiskaitymo pagal šalių 2013-09-24 sudarytą darbų vykdymo sutartį Nr. G1/13-09-07 vykdymo klausimas, o apeliantas, nepareiškęs priešieškinio šioje byloje, neturi teisės reikalauti, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų nepagrįstai išplėstos (CPK 265 str. 2 d.).

15Kita vertus, teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimo motyvuose pasisakydamas, jog atsakovas neįrodė dėl netinkamai atliktų darbų pagal 2011 m. rugpjūčio 1 d. darbų vykdymo sutartį Nr. G1/11-08-01 fakto ir netinkamo įskaitymo, peržengė pareikšto ieškinio ribas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, susiję su nurodytomis aplinkybėmis (dėl 2011 m. rugpjūčio 1 d. darbų vykdymo sutarties Nr. G1/11-08-01 vykdymo), yra šalintini iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies. Pažymėtina, kad pats pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atsakovas nagrinėjamoje byloje priešieškinio nepareiškė, tačiau, „jei atsakovas visgi mano, kad dėl pastarosios sutarties netinkamo vykdymo, jis patyrė nuostolių dėl trūkumų šalinimo, jis turi teisę reikšti ieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.658 str. 5 d.)“. Taigi ir pasisakyti dėl šalių 2011 m. rugpjūčio 1 d. darbų vykdymo sutarties Nr. G1/11-08-01 vykdymo fakto neturėjo teisinio pagrindo (CPK 265 str. 2 d.), dėl ko nurodyti motyvai iš sprendimo motyvuojamosios dalies turi būti pašalinti.

16Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu (CK 6.694 str. 4 d.). Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Su šiuo aktu fiksuojamų darbų priėmimo faktu yra susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Atliktų darbų priėmimo aktas fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, konstatuoja trūkumus, o tokių trūkumų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą ir trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.).

17Bylos duomenys tvirtina, kad tarp šalių 2013-09-24 buvo sudaryta darbų vykdymo sutartis Nr. G1/13-09-07 ir būtent šios sutarties pagrindu ieškovas atliko statybos rangos darbus atsakovo užsakymu, o atliktų darbų rezultatą perdavė atsakovui, ką patvirtina šalių įgaliotų asmenų pasirašyti 2013 m. lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. G1-13-11-01, 2013 m. gruodžio mėn. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. G1-13-12-06, 2014 m. vasario mėn. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. G1-14-01-01. Byloje ginčas kilo dėl dalies pagal sutartį Nr. G1/13-09-07 atliktų darbų apmokėjimo – pagal 2013 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą Nr. G1-13-11-01 ir 2013 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą Nr. G1-13-12-06 bei dėl šių dviejų aktų pagrindu išrašytų sąskaitų-faktūrų. Tačiau nurodytus aktus apeliantas pasirašė be išlygų, jokių darbų trūkumų nenurodė, t.y. jokių pretenzijų ar pastabų, susijusių su sutartinių prievolių pagal 2013 m. rugsėjo mėn. 24 d. darbų vykdymo sutartį Nr. G1/13-09-07 vykdymu ir/arba netinkamu vykdymu, įsipareigojimų įgyvendinimu, atsakovas nei po darbo rezultato perdavimo atliktų darbų priėmimo aktais, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovui nereiškė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad visi darbai pagal šalių sudarytą 2013 m. rugsėjo mėn. 24 d. darbų vykdymo sutartį Nr. G1/13-09-07 atlikti tinkamai, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės atsakovas neturi. Taigi atsakovas turi prievolę atsiskaityti už ieškovo atliktus darbus sutartyje nurodytomis sąlygomis (CK 6.687 str.). Atsakovas už atliktus darbus su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas ieškovui 17 898,92 EUR skolos: 11 855,72 EUR neapmokėtos skolos pagal 2013-11-29 PVM sąskaitą-faktūrą GRU Nr. 20130276 bei 6 043,20 EUR neapmokėtos skolos pagal 2013-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą serija GRU Nr. 20130303. Įrodymų, kad yra pilnai atsiskaitęs už 2013 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akte Nr. G1-13-11-01 ir 2013 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte Nr. G1-13-12-06 nurodytus darbus, atsakovas (apeliantas) į bylą nepateikė (CPK 178 str.).

18Pažymėtina, kad tarp šalių 2013-09-24 sudarytoje darbų vykdymo sutartyje Nr. G1/13-09-07 nėra numatyta prievolės užtikrinimo priemonė – atlyginimo „sulaikymas“, siekiant užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju. Atsakovo apeliaciniame skunde minimose kasacinio teismo nutartyse buvo analizuojamas klausimas dėl užsakovo teisės sustabdyti atsiskaitymo su rangovu prievolės vykdymą, kur šalys sutartyje buvo aiškiai aptarusios, kad 10 proc. rangovui mokėtinos sumos turi teisę sulaikyti, kol nepasirašytas galutinis darbų perdavimo–priėmimo aktas ir kol ieškovas nepateiks draudimo bendrovės laidavimo rašto. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šios nagrinėjamos civilinės bylos ir atsakovo (apelianto) nurodytos kasacinio teismo bylos ratio decidendi sutampa. Nagrinėjamos bylos atveju buvo pasirašyti priėmimo-perdavimo aktai, atsakovas nepateikė duomenų apie netinkamą 2013-09-24 darbų vykdymo sutarties Nr. G1/13-09-07 vykdymą, todėl pagrindo pinigų sulaikymui nebuvo. Taigi visiškai nepagrįsti apelianto skunde išdėstyti argumentai dėl naudojimosi sulaikymo teise bei sutarties vykdymo sustabdymu, kadangi šiuo atveju ieškovas 2011-10-18 raštu Nr. 1751 tik buvo informuotas apie ketinamą atlikti mokėjimų sustabdymą (ne atsisakymą mokėti ar atskaitymą), juo labiau nebuvo informuotas apie sutarties vykdymo sustabdymą.

19Pažymėtina, kad viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir apeliaciniame skunde atsakovas teigė ir teigia, kad yra atsiskaitęs su ieškovu, nes vykdant kitą, ne ginčo, tarp šalių 2011-08-01 sudarytą darbų vykdymo sutartį Nr. G1/11-08-01, jis ieškovui buvo sustabdęs 14 792,34 Lt mokėjimą. Tačiau atsakovas nepagrįstai remiasi ne ginčo 2011 m. rugpjūčio 1 d. darbų vykdymo sutartimi Nr. G1/11-08-01, dėl kurios vykdymo reikalavimai šioje byloje nėra pareikšti, sulaikydamas ieškovui priklausantį atsiskaitymą pagal 2013-09-24 darbų vykdymo sutartį Nr. G1/13-09-07, kurią ieškovas įvykdė tinkamai, kadangi, kaip jau minėta, tai nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Be to byloje nėra ir jokių įrodymų, kad kompetentingi specialistai būtų konstatavę ieškovo darbų trūkumus. Priešingų duomenų į bylą nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Atsakovo pateiktas UAB „Vilniaus vandenys“ 2013-04-15 raštas Meyer & John KG filialui nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių dėl darbų trūkumų, nes, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, šis raštas nėra adresuotas atsakovui, bet juridiniam asmeniui, su kuriuo ieškovas neturėjo sutartinių santykių. Nors apeliaciniame skunde atsakovas ir teigia, kad darbus objekte atlikęs bendradarbiavimo su konkursą laimėjusiu Meyer & John KG filialu pagrindu, tačiau apeliacinės instancijos teismui pateikta 2011-03-03 bendradarbiavimo sutartis Nr. MJ-387 nepatvirtina, kad šios sutarties šalys buvo susitarusios dėl objekto „Gyvenamųjų kvartalų prie Santariškių ir Visorių prijungimas prie Vilniaus miesto vandentiekio nuotekų tinklų“ įgyvendinimo būtent kartu, todėl nurodytas raštas tiesiogiai taikytinas (susijęs) atsakovo prisiimtiems įvykdyti įsipareigojimams atitinkamame statybos objekte.

20Aplinkybė, kad ieškovas dėstė kiek kitokią savo poziciją kitoje civilinėje byloje, nagrinėjant šią civilinę bylą neturi teisinės reikšmės, kadangi atsakovo minima civilinė byla Nr. 2-828-260/2015 palikta nenagrinėta Vilniaus apygardos teismo 2015-03-03 nutartimi, neišnagrinėjus bylos iš esmės, kas reiškia, kad nebuvo nustatyta jokių teisiškai reikšmingų, prejudicinę reikšmę šiai civilinei bylai turinčių aplinkybių.

21Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl to, kad šalys nesusitarė dėl įskaitymo, motyvuodamas, jog ieškovas atsakovo įsiskolinimą nurodytai sumai sumažino tarpusavio užskaitos principu, todėl, nei vienai iš šalių neginčijant atitinkamo fakto, laikytina, jog priešpriešiniai reikalavimai šalių bendra valia buvo įskaityti, ginčo tarp šalių dėl to nebeliko. Tačiau sutikti su tokiais argumentais nėra pagrindo.

22Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme nenustatyta privaloma įskaitymo sandorio forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (šalių) valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 str. 2 d.). Sprendžiant ginčą dėl įskaitymo svarbu nustatyti, ar šalys dėl įskaitymo susitarė, o jeigu įskaitymas sudarytas vienos šalies valia, ar apie šią valią buvo informuota kita šalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2013).

23Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog į nagrinėjamą civilinę bylą nėra pateikta duomenų, kad atsakovas ar ieškovas būtų tinkamai informavę priešingą šalį apie įskaitymą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas 2014-10-02 pranešimu tik informavo ieškovą apie perleistą reikalavimą (ieškovas neneigia fakto, kad buvo informuotas apie 2014-09-12 atsakovo su UAB „Wavin Baltic“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį) ir pareikalavo ieškovo 52 908,39 EUR skolos sumą sumokėti į šiame pranešime nurodytą atsakovo banko sąskaitą. Byloje abi šalys nurodė, kad 52 908,39 EUR sumai buvo atliktas įskaitymas ir atsakovo įsiskolinimas nurodytai sumai sumažintas tarpusavio užskaitos principu. Tačiau byloje nėra jokio tarp šalių pasirašyto tarpusavio atsiskaitymų užskaitos akto. Priešingai, kaip teisingai išanalizavo pirmosios instancijos teismas, į bylą pateiktos ieškovo ir atsakovo parengtos skolų užskaitų ir apmokėjimų suvestinės skiriasi: atsakovas nurodė 2014-09-12 įskaitęs 29 805,12 Lt sumą pagal sąskaitą faktūrą GRU 20130246; 2014-09-12 – 132 011 Lt sumą pagal sąskaitą faktūrą GRU 20130276, 2014-09-12 – 20 865,96 Lt sumą pagal sąskaitą-faktūrą GRU 20130303 (viso 182 682,08 Lt įgytus į ieškovą pagal 2014-09-12 reikalavimo perleidimo sutartį). Tuo tarpu ieškovas nurodė kitokius įskaitymus, t.y., kad pagal ginčo sąskaitą faktūrą GRU 20130276 2014 m. spalio 2 d. įskaitė 91 076,21 Lt sumą ir atsakovas liko jam skolingas 40 934,79 Lt (11 855,53 EUR), o pagal sąskaitą-faktūrą GRU 20130303 atsakovas sumokėjo 2014-10-20 877,74 Lt ir liko skolingas ieškovui 20 865,96 Lt (6 043,20 EUR). Iš šių įrodymų matyti, kad sutampa bendra šalių valia tik dalyje vienos įskaitytos sąskaitos - 2013-11-29 GRU 20130276 dėl 91 076,21 Lt sumos, kitas sumas šalys paskirstė skirtingai. Taigi bylos nagrinėjimo eigoje nustačius, kad šalys skirtingai vertina esamą situaciją ir galutinai nesutarė dėl tariamai atlikto įskaitymo, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai padarė išvadą, kad priešpriešiniai reikalavimai nebuvo įskaityti šalių bendra valia. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus (skolų užskaitų ir apmokėjimų suvestines, šalių paaiškinimus), taip pat daro išvadą, kad negalima teigti tarp šalių buvus susitarimą dėl įskaitymo, t.y. priešpriešiniai reikalavimai šalių bendra valia nebuvo įskaityti, o vienašališkai atlikto įskaitymo traktavimas nėra galimas, nes nėra įrodymų apie įskaitymo sudarymą vienos šalies valia (ir apie šios valios informavimą kitai šaliai). Taigi nepagrįstas atsakovo teiginys, jog ieškovas atsakovo įsiskolinimą nurodytai sumai sumažino tarpusavio užskaitos principu ir ginčo tarp šalių dėl to nebeliko. Pažymėtina ir tai, kad reikalavimo įskaitymas, nagrinėjant bylą teisme, kai nėra pareiškiamas priešieškinis, nėra negalimas (CPK 42 ir 135 str.).

24Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 1 443,81 EUR sumą pagal 2013-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20130309, nes nurodytą sąskaitą atsakovo vardu pasirašė neįgaliotas asmuo V. P., o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į tai neatsižvelgė. Todėl, apelianto teigimu, ieškovas neįrodė, kad tarp ginčo šalių buvo sudarytas susitarimas dėl techninių priemonių nuomos, todėl ieškovo reikalavimas dėl 1 443,81 EUR priteisimo už automobilio Man (valst. Nr. ( - )) su hidrokranu, žemės atraminių klojimų dviejų komplektų ir PE vamzdžių suvirinimo agregato nuomą turėjo būti atmestas. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, neatitinkančius byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

25CK 2.133 straipsnio 1 ir 2 dalis nustato, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Atsakovo teisės gali būti aiškiai išreikštos, pavyzdžiui, įgaliojimu, arba numanomos, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia. Jeigu atstovaujamojo elgesys davė pagrindo trečiajam asmeniui sąžiningai tikėti ir protingai manyti sudarant sandorį su kito asmens atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t.y. sukuria civilines teises ir pareigas.

26Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, susijusioms su ieškovo reikalavimu priteisti iš atsakovo 1 443,81 EUR sumą pagal 2013-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20130309 už techninių priemonių faktinę nuomą, todėl jų nekartoja. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė atsakovo ginčijamą sąskaitą atsakovo vardu pasirašė neįgaliotas asmuo V. P., nėra pagrįsta objektyviais įrodymais – tiek paties atsakovo argumentai, tiek raštu pateikti liudytojo E. L. parodymai yra subjektyvūs, duodami suinteresuotų bylos baigtimi asmenų. Be to E. L. parodymai vertintini kritiškai dar ir dėl to, kad jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, taip pat į bylą nepateikti įrodymai, kad minimas liudytojas E. L. iš tikrųjų buvo UAB „Girista“ darbų vadovu, dirbo prijungiant Santariškių ir Visorių gyvenamuosius kvartalus prie Vilniaus miesto vandentiekio nuotekų tinklų, kad jam suteikti įgalinimai teikti atitinkamus paaiškinimus (parodymus) konkrečios įmonės vardu ir pan. Tuo tarpu byloje faktą, jog automobilio MAN ( - ) su hidrokranu perdavimas atsakovui įvyko, patvirtina 2014 m. sausio 7 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimas aktas, kurį pasirašė atsakovo statybos darbų vadovas V. P.. Šio priėmimo – perdavimo akto pagrindu buvo išrašyta 2014-01-31 PVM sąskaita – faktūra serija GRU Nr. 20140004 pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą-sutartį už sausio mėn. 804,65 Lt sumai, kurią atsakovas apmokėjo 2014-10-20 mokėjimo nurodymu Nr. 1036. Taigi šios aplinkybės įrodo, kad ieškovui statybos darbų vadovas V. P. buvo žinomas kaip atsakovo darbuotojas, turintis įgaliojimus veikti atsakovo vardu, kadangi pagal jo pasirašytą priėmimo – perdavimo aktą išrašyta sąskaita faktūra buvo apmokėta. Be to tai teismui leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių buvo toleruojami atvejai, o būtent atlikti, užsakyti paslaugas be atskiros rašytinės sutarties. Tai, kad buvo sudaryta ir ginčo nuomos sutartis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, įvertinęs 2013 m. gruodžio 11-20 įvykdytų darbų (paslaugų) pažymą, iš kurios matyti, kad buvo užsakyti 2 komplektai žemės atraminių klojimų, užsakovas – UAB „Meyer & John“, dirbta - 7 dienos, nurodytas nuomos terminas, įkainis, kaina bendra 1 355,20 Lt, pažymą pasirašė užsakovo UAB „Meyer & John“ atstovas – statybos darbų vadovas V. P. ir vykdytojas UAB „Grundolita“, ir šios pažymos pagrindu išrašyta 2013-12-31 PVM sąskaita – faktūra serija GRU Nr. 20130309 pagal įvykdytų darbų pažymą už gruodžio mėn. 4 985,20 Lt (kas sudaro 1 443,81 EUR) sumą. CK 6.478 straipsnis nustato, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, taigi šiuo konkrečiu atveju nebuvo privaloma sudaryti sutartį raštu.

27Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodinėjimo taisyklių nepažeidė, tikėtinumo taisykle vadovavosi ir taikė tinkamai.

28Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su priteistomis palūkanomis ir delspinigiais, kadangi, apelianto teigimu, pats ieškovas nepateikė tinkamo paskaičiavimo, nenurodė, už kokį laikotarpį skaičiuojami delspinigiai ir palūkanos. Tačiau sutikti su tokiais argumentais teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo, kadangi nurodyti klausimai yra pagrįsti ieškovo pateiktais skaičiavimais ir teismo tinkamai įvertinti bei aptarti skundžiamame sprendime.

29Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovo delspinigius, už laiku neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras: 2013-11-29 PVM sąskaitą-faktūrą GRU Nr. 20130276 ir 2013-12-31 PVM sąskaitą–faktūrą serija GRU Nr. 20130303, už 180 dienų, tuo pačiu už laikotarpį nuo pirmos dienos suėjus apmokėjimo terminui iki 2015-09-30, t.y. atitinkamai už 610 pradelstų mokėti dienų ir atitinkamai 578 pradelstų mokėti dienų ir nuo tų pačių sumų ieškovas skaičiuoja ir prašo priteisti 8,15 proc. dydžio metinių palūkanų, taikant CK 6.210 straipsnio ir LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, t.y. 2 359,49 EUR palūkanų. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies, kadangi nustatė, kad pagal 2013 m. rugsėjo mėn. 24 d. darbų vykdymo sutarties Nr. G1/13-09-07 punktą 3.1 šalys susitarė, jog už faktiškai ir tinkamai atliktus darbus yra atsiskaitoma remiantis šalių pasirašytais atliktų darbų aktais, o sąskaitos apmokamos per 60 kalendorinių dienų po atliktų darbų aktų pasirašymo ir PVM sąskaitos-faktūros gavimo. Nagrinėjamu atveju prievolė apmokėti 2013-11-29 sąskaitą atsakovui atsirado 2014-01-28, kas teisingai nurodyta ir pačioje sąskaitoje. Todėl pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo paskaičiavimais, kad pradelsta atsiskaityti iki 2015-09-30 buvo 610 dienų (nuo 2014-01-28 iki 2015-09-30). 2013-12-31 sąskaita Nr. 20130303 pagal sutarties 3.1 punktą turėjo būti taip pat apmokėta per 60 dienų, tačiau pačioje sąskaitoje nurodoma 2013-12-31 sąskaitą Nr. 20130303 apmokėti iki 2014-01-30. Visi šios sutarties pakeitimai galėjo būti padaryti tik raštu ir abiejų šalių pasirašyti (sutarties 10.5 p.), todėl teismas sprendė, kad prievolė apmokėti 2013-12-31 sąskaitą Nr. 20130303 atsakovui atsirado po 60 dienų, t.y. 2014-03-01. Dėl to pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo paskaičiavimais, kad pradelsta atsiskaityti iki 2015-09-30 buvo 578 dienų (nuo 2014-03-01 iki 2015-09-30).

30Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 193,12 EUR palūkanų pagal 2013-12-31 PVM sąskaitą–faktūrą serija GRU Nr. 20130309, kurios mokėjimo terminas baigėsi 2014-01-30. Kadangi dėl prievolių pagal šią sąskaitą nevykdymo šalys nebuvo susitariusios dėl delspinigių raštu, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 193,12 EUR palūkanų pagal 2013-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą serija GRU Nr. 20130309 už 608 pradelstas dienas teismas tenkino CK 6.210, 6.261 straipsnių ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo palūkanas, apskaičiuotas taikant 8,15 proc. metinių palūkanų dydį. Laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2015-01-01 galiojo Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo redakcija, kuri numatė, kad kreditorius turi teisę į palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas, taikant Lietuvos banko nustatytą vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų normą, padidintą 8 procentiniais punktais, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Nagrinėjamu atveju prievolė apmokėti 2013-11-29 sąskaitą atsakovui atsirado 2014-01-28, 2013-12-31 sąskaitą Nr. 20130303 – 2014-03-01, todėl teismas taikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2013-03-01 iki 2015-01-01. Prievolė apmokėti sąskaitas atsakovui atsirado 2014 m. pirmą pusmetį, todėl taikė 2014 m. sausio 1 d. galiojusią palūkanų normą, kuri buvo 0,75 padidinta 8 procentiniais punktais, t.y. palūkanų dydis 8,75 proc. Kadangi ieškovas prašė priteisti iš atsakovo palūkanas, apskaičiuotas taikant 8,15 proc., o pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išeiti iš ieškinio ribų ir viršyti ieškinio reikalavimų, todėl taikė atsakovui mažesnę - ieškovo prašomą palūkanų normą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, iš atsakovo ieškovo naudai pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai priteisė 1 121,55 EUR palūkanų pagal 2013-11-29 PVM sąskaitą-faktūrą GRU Nr. 20130276 už 430 dienų (610 pradelstų dienų – 180 dienų, už kurias priteisti delspinigiai = 430 dienų; 430 dienų x 11 855,72 EUR x 0,022 proc. palūkanų norma= 1 121,55); taip pat iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 529,14 EUR palūkanų pagal 2013-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą serija GRU Nr. 20130303 už 398 dienas (578 pradelstų dienų – 180 dienų, už kurias priteisti delspinigiai = 398 dienos; 398 dienos x 6043,20 EUR x 0,022 proc. palūkanų norma= 529,14 EUR). Taigi ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs tarp šalių sudarytą sutartį bei teisinį reglamentavimą, aiškiai ir pagrįstai paskaičiavo priteistinus delspinigius ir palūkanas, todėl apelianto argumentai dėl priteistinų delspinigių ir palūkanų neaiškumo bei nepagrįstumo atmestini.

31Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

32Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

33Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

35Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, susijusius su šalių 2011 m. rugpjūčio 1 d. darbų vykdymo sutarties Nr. G1/11-08-01 vykdymo fakto analize ir vertinimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Grundolita“ 2015 m. spalio 2 d. kreipėsi į teismą su... 5. Atsakovas UAB „Meyer & John“ su ieškiniu nesutiko, atsiliepime... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį... 7. Apeliaciniu skundu atsakovas „Meyer & John“ prašo sprendimą... 8. Ieškovas UAB „Grundolita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 12. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų atsakovas nesutinka su pirmosios... 13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo... 14. Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Grundolita“ pareikštu ieškiniu prašė... 15. Kita vertus, teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui, kad pirmosios... 16. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.... 17. Bylos duomenys tvirtina, kad tarp šalių 2013-09-24 buvo sudaryta darbų... 18. Pažymėtina, kad tarp šalių 2013-09-24 sudarytoje darbų vykdymo sutartyje... 19. Pažymėtina, kad viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir... 20. Aplinkybė, kad ieškovas dėstė kiek kitokią savo poziciją kitoje... 21. Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl to, kad... 22. Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų –... 23. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui,... 24. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 1... 25. CK 2.133 straipsnio 1 ir 2 dalis nustato, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas... 26. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms... 27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad faktą galima... 28. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su priteistomis palūkanomis... 29. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos... 30. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovas prašė priteisti... 31. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 32. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 33. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326... 34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą iš esmės... 35. Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d....