Byla 2-210-723/2012
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant ieškovės atstovei adv. pad. O.Siominai, atsakovui S. S. bei ji atstovui adv. pad. A.Timoščenko, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. F. ieškinį atsakovui S. S., trečiajam asmeniui R. F. dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

2Ieškovė I. F. ieškiniu prašo iš atsakovo S. S. priteisti 38006,58 Lt skolos, 10,90 proc. metines palūkanas už laikotarpį nuo 2007-12-11 iki 2011-09-23, kurių suma sudaro 15232,28 Lt, 10,90 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1597 Lt bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškinyje, patikslintuose ieškiniuose ir dublike nurodė, kad ieškovė, jos vyras ir atsakovas buvo seni verslo partneriai ir geri pažįstami. 2007 metais atsakovas ruošėsi kreiptis į banką dėl kredito butui įsigyti. Tačiau tuo metu jis taipogi turėjo finansinių įsipareigojimų ( - ) (į.k. ( - )) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ). Tikslu gauti finansavimą komerciniame banke, atsakovas paprašė ieškovės paslaugos - jos vardu paimti vartojimo kreditą ( - ) 38 006,58 litų sumai ir iš šios sumos padengti atsakovo turimus finansinius įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp jo ir ( - ). Savo ruožtu, ieškovės pervestą 38 006,58 litų sumą atsakovas žadėjo gražinti ieškovei dalimis kaip įmanoma greičiau. 2007-12-10 tarp ieškovės ir ( - ) buvo sudarytas Vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) Finansavimo sandoris Nr. ( - ), 38 006,58 litų paskolos sumai. Tą pačią dieną ieškovė parašė ( - ) prašymą užskaityti pagal šią kredito sutartį ieškovei išmokėtiną 38 006,58 litų kredito sumą už atsakovo skolinius įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ). Šis ieškovės prašymas buvo įvykdytas. Tokiu būdu ieškovė už atsakovą įvykdė pastarojo skolinius įsipareigojimus ( - )atžvilgiu, todėl atsakovas tapo skolingu ieškovei. 38 006,58 litų skolos sumos ar jos dalies atsakovas ieškovei iki šiol negrąžino, nors nuo paskolos suteikimo suėjo jau beveik 4 metai. Pats atsakovas savo skolinių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu nepripažįsta, tačiau tokio nepripažinimo motyvų nenurodo, t.y. nepagrįstai vengia grąžinti skolą. Dėl šios priežasties Ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl 38 006,58 litų skolos bei palūkanų priteisimo iš Atsakovo priverstine tvarka.Ieškovei regreso tvarka perėjo reikalavimo teisė atsakovo atžvilgiu (CK 6.111 str.).Paskolos sumos perdavimo Skolininkui dieną t.y. 2007-12-10, komercinių bankų vidutinė palūkanų norma sudarė 10,90 procentų (pareiškimo dėl teisino įsakymo priedas Nr. ( - )). Dėl šios priežasties bendra palūkanų sumą, kurią atsakovas turi sumokėti ieškovei už laikotarpį nuo 2007-12-11 iki 2011-09-23 sudaro 15 232,28 litų.

4Pateiktame atsiliepime į ieškovės ieškinį atsakovas nurodė, kad pagal jo vardu su ( - )2007-08-13 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) gautą 36 000 litų sumą jis pervedė ieškovės vyrui R. F., vykdant pastarojo prašymą suteikti trūkstamų lėšų namo įsigijimui. Taip pat atsakovas nurodo, kad dar 3 321,84 litų sumokėjo ( - ) kaip palūkanas už naudojimąsi kreditu. Todėl atsakovo, neva, ieškovei paskolinta suma „šeimos poreikiu tenkinimui" sudarė 39 321,84 litų. Kaip matyti iš atsakovo pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo, ieškovė ir jos vyras įsigijo namą, adresu ( - ), pagal 2007-09-18 pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. ši sutartis buvo sudaryta, praėjus mėnesiui po to, kai atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ). Konstatuotina, kad atsakovo ieškovės vyrui 2011-08-14 pervesta 36 000 litų suma, skirtingai, nei teigiama atsiliepime, neturi nieko bendro su lėšomis namo įsigijimui. Šios sumos pervedimas buvo susijęs su atsakovo ir ieškovės vyro tarpusavio verslo santykiais. Kaip matyti iš ieškovės teismui teikiama jos vyro R. F. banko sąskaitos išrašo, bendrą namo kainą, kuri sudarė 812 574,23 litų (pardavėja — A. M.), ieškovės vyras sumokėjo tokia tvarka: Eilės numeris išraše Sumokėta suma Mokėjimo data Mokėjimo šaltinis 80. 2000 litų 2007-08-01 2007-08-01 R. F. sąskaitos papildymas 2500 litų suma 102. 43 000 litų 2007-08-31 2007-08-30 R. F. sąskaitos papildymas 46 000 litų suma 120. 40 000 litų 2007-09-15 2007-09-11 u- 2007-09-12 gauta 40 000 litų suma iš verslo partnerio R. N. 167. 727 574,23 litų 2007-10--19 2007-10-19 iš banko gauta 808 639,35 litų kredito suma

5Dėl 2007-08-14 36 000 litų Atsakovo pervestos sumos paskirties: Kaip buvo nurodyta ieškinyje, atsakovas ir ieškovės vyras buvo verslo partneriai. Jie kartu dirbo ( - ), kurioje atsakovas ėjo ( - ), o ieškovės vyras R. F. - ( - ) pareigas, taip pat buvo šios įmonės ( - ). 2008-10-08 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ( - ) buvo iškelta bankroto byla, o 2009-05-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi bendrovė buvo pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Dėl šios priežasties jau ieškinyje ir atsiliepime aptariamu laikotarpiu, t.y. 2007 metų vasara, bendrovė turėjo finansinių sunkumų. Ieškovės vyras ir atsakovas, būdami bendrovės vadovai, ėmėsi priemonių gelbėti bendrovę nuosavų bei skolintų lėšų pagrindu. Todėl, tiek atsakovo atsiliepime nurodoma 39 000 litų kredito suma, taip pat ieškovės vyro vardu paimti kreditai, buvo skirti bendrovės finansinės veikios gerinimui. Kartu paminėtina, jog iš teismui teikiamo banko sąskaitos išrašo matosi, jog 28 000 litų suma su paskirtimi „paskolos grąžinimas" buvo pervesta R. F. atgal atsakovui 2007-10-24 (išrašo eilės Nr. ( - )). Be to atsakovas nepateikė prieštaravimu ir sutiko su tuo, kad ieškovė sumokėtų jo skola ( - ) ir tokį ieškovės atliktą veiksmą, o tuo pačiu, ir savo skolinio įsipareigojimo ieškovei egzistavimą, atsiliepime faktiškai pripažino.

6Teismo posėdyje ieškovo atstovė adv. pad. O.Siomina(ieškovė į posėdį neatvyko,atstovė nurodė žinanti visas aplinkybes) nurodė, kad 2007 m. 12 mėn. atsakovas kreipėsi į ieškovę, kuri buvo jo verslo partnerio žmona. Ji paėmė kreditą, užskaityti šią sumą už S. S. anksčiau paimtą kreditą. Parašė prašymą, kad užskaityti S. S.. Ieškovė faktiškai įvykdė atsakovo prievolę. 2007-12-10 d. ( - )užskaitė pinigus, yra jų patvirtinimas. S. S. faktiškai įvykdė savo prievolę ( - ). Yra sąskaitos išrašas pateiktas, įmoka už ( - ) paskolą. Nuo S. S. sąskaitos buvo nuskaičiuota paskola. Šiame lape ( - )sąskaitos numeris. Kad S. S. gavo šiuos pinigus įrodo I. F. prašymas įskaityti 38000 Lt S. S.. Šių faktų atsakovas neginčija. Ieškovė nieko nepaėmė, ji pervedė 38000 Lt S. S., o ji pervedė ( - )38006 Lt ir mokėjo palūkanas. 2011-09-10 paskutinė įmoka įmokėta, galutinė suma 48555,95 Lt. Bet mes reikalaujame tik paskolos ir palūkanų kitu pagrindu. Praėjo daugiau laiko. Prašome palūkanų dėl naudojimosi paskola, kreditas paimtas trims metams. Palūkanas skaičiuoja nuo 38000 Lt sumos pagal LR CK 6 knygą, banko normos paskolos paėmimo dienai. Atsakovas pavėlavo grąžinti skolą. Investavo 38000 Lt 2007 m. ir nieko negavo, dėl to metus turi būti kompensuota, atsakovas gavo materialinę naudą. Ar pinigai ėjo per S. S. sąskaitą jie nežino. Ieškovė turi teisę regreso tvarka reikalauti LR CK 6 knygos 50 str. pagrindu. Tarp šalių susiklostė paskolos santykiai. Toliau teisės analogija. 2007-08-14 gavo R. F. 36000 Lt iš S. S.. 2007-08-14 d. R. F. 31000 Lt pervedė ( - ), kurią padengė. 207-10-24 didžiąją dalį paskolos grąžino. Paskola 36000 Lt pilnai grąžinta S. S. 28000 Lt 2007-10-24, kita suma grąžinta, bet jos patvirtinti negali. R. F. buvo asmeninė prievolė. Įrodymai pateikti, kad sumos investuojamos buvo į įmonę.Mūsų reikalaujam suma yra ieškovės asmeninė paskola. Sutartyje nėra parašyta, kad kreditorius negali priimti skolos iš trečiųjų asmenų. S. S. žodiniu prašymu I. F. perėmė prievoles, padengė skolą. Atsakovas žinojo. Atsakovas bandė šitaip interpretuoti situaciją, bet jo ir liudytojo paaiškinimai nenuoseklūs ir logiškai nepatikrinami. Ieškovė sutinka, kad R. N. paskolino 40000 Lt R. F.. Dėl sutarčių buvimas nepatvirtintas, šių aplinkybių prašo nevertinti ir nesivadovauti. Dėl 2007-08-14 paskolos atsakovo, ji buvo grąžinta 2007-10-24 pervedant 28000 Lt būtent 3 asmuo grąžino skolą kuri buvo susijusi su ITM veikla. Ieškovės ir atsakovo nesiejo jokie santykiai. Ieškovė visą laiką sakė, kad gražintų skolą, žodžiu. Buvo artimi santykiai, o kai susipyko neatsiminė tą skolą. Dėl pakvitavimo-jokio patvirtinimo, kad R. F. gavo pinigų nėra. Loginė įvykių seka nutrūksta.

7Atsakovas S. S. ir jo atstovas adv. pad. A.Timoščenko atsiliepimuose ir triplike nurodo, kad su ieškiniu ir jame nurodytais motyvais nesutinka, dėl sekančių priežasčių: asakovas niekada nepavedė ieškovei jos vardu atsakovo naudai paimti vartojimo kreditą iš ( - ). Faktinė situacija buvo kitokia, t.y.: atsakovas turėjo verslo santykių su ieškovės vyru R. F. - jie buvo ( - ) akcininkai, darbuotojai ir geri draugai. Ieškovė su savo vyru R. F. kreipėsi į atsakovą, prašydami paskolinti trūkstamus 36 000 Lt namo, esančio ( - ) pirkimui. Ieškovė su savo sutuoktiniu paaiškino atsakovui, kad nė vienas bankas tuo metu nesutiko išduoti jiems paskolos (kredito) trūkstamai 36 000 Lt sumai. Pasitikėdamas ieškove ir jos vyru, šalys susitarė, kad atsakovas paims 39 000 Lt kreditą savo vardu, 36000 Lt, reikalingus F. namo pirkimui, perves vienam iš sutuoktinių į sąskaitą, o likusi pinigų suma -3000 Lt - užlaikomi atsakovo sąskaitoje tikslu sumokėti palūkanas už ieškovės šeimai paimtą kreditą. Atsakovui ir ieškovės šeimai sudarius tokį susitarimą, faktinė įvykių seka buvo tokia: 1)2007-08-13 atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) su ( - ); 2) 2007-08-13 d. kreditorius ( - )pervedė atsakovui 20 000 Lt pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) (žr. priedo Nr. ( - )nurodytą operaciją Nr. ( - )); 3) 2008-08-14 d. kreditorius ( - ) pervedė atsakovui likusius 19 000 Lt pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) (žr. priede Nr. ( - ) nurodytą operaciją Nr. ( - )) 2007-08-14 d. (tą pačią dieną, kai atsakovas gavo ieškovės šeimai žadėtą paskolinti 36000 Lt sumą) atsakovas pervedė ieškovės vyrui - R. F. - 32 000 Lt ir dar 4 000 Lt, iš viso 36 000 Lt (žr. priede Nr. ( - ) nurodytą operaciją Nr. ( - )); 5) 2007-09-18 ieškovė ir jos vyras R. F. nupirko namą, esantį ( - ), pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ( - ) (pridedamas išrašas iš nekilnojamo turto registro, priedas Nr. ( - )). 6) 2007-09-17 d. 2007-10-15 d., 2007-11-13 d. atsakovas sumokėjo numatytas 3 321,84 Lt palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) kreditoriui ( - ) (žr. priede Nr. ( - )nurodytas operacijas 44, 59, 79); 7) Po trijų mėnesių nuo kreipimosi (t.y. 2007 m. rugpjūčio mėn.) į atsakovą ir pašalinus kreipimosi j jį metu galiojusias aplinkybes, trukdančias ieškovei asmeniškai pasiimti paskolą, 2007-12-10 ieškovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) su ( - ) tikslu grąžinti iš atsakovo pasiskolintas lėšas (39 000 Lt plius palūkanas). 8) 8) 2007-12-10 d. ieškovė pervedė dalį gautų pinigų (38.006,58 Lt) į atsakovo kreditoriaus ( - ) atsiskaitomąją sąskaitą, kaip pati ieškovė ieškinyje nurodo, tikslu padengti dalį atsakovo paimtos paskolos pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kuri realiai buvo pervesta ieškovės vyrui ir panaudota ne atsakovo, o ieškovės šeimos interesų tenkinimui (namo pirkimui). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 2007-12-10 d. sumokėtus 38.006,58 Lt yra nepagrįstas.

8Atsakovas kreditą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) paėmė ir gautus pinigus pagal sutartį Nr. ( - ) panaudojo ne savo interesams tenkinti, o ieškovės šeimos interesų tenkinimui - namo pirkimo finansavimui. Šie faktai įrodo, jog ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka faktinės aukščiau nurodytos situacijos ir skolingas yra ne atsakovas, o ieškovė bei jos šeima atsakovui. Ieškovė dar liko skolinga atsakovui 1.315,26 Lt. Dėl kitų teisinių argumentų, atsakovas paaiškina, kad ieškovė neteisingai interpretuoja materialinės teisės normas toje dalyje dėl sutarties prievolės pakeitimo kita (novacija) pagal CK 6.880 str., nes visų pirma prievolės ar šalies pakeitimui turi būti abiejų pirminės sutarties šalių susitarimas ir valia atlikti novaciją (CK 6.880 str. 1 d.), ir antra - novacija nepreziumuojama (CK 6.880 str. 2 d.). Prašo atmesti ieškovės I. F. ieškinį.

9Dėl ieškovės melagingo teiginio neva 36 000 Lt buvo skirti panaudoti verslo (( - )) finansiniai padėčiai gerinti.Jeigu tikėti tokia ieškovės melaginga versija, būtų nelogiška ir nesuprantama, kodėl bendrovei skirti pinigai pervesti ne į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą, o į R. F. sąskaitą, jei pinigai skirti įmonės finansinei veiklai gerinti, kaip kad ieškovė nurodo. Iš pateikto ieškovės vyro sąskaitos išrašo ir atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad minėti 36 000 Lt nebuvo pervesti į ( - ), pinigai nebuvo nuimti nuo sąskaitos, išskyrus 4 000 Lt. Toliau nagrinėjant kartu su dubliku pateikto išrašą, matyti kad ieškovės vyras iš nežinia kokių šaltinių 2007-08-30 d. įnešė dar 46 000 Lt ir tik po to 2007-08-3 1 d. pervedė juos už namo atsiskaitymą pardavėjai. Iš ieškovės vyro sąskaitos istorijos akivaizdu, kad 36 000 Lt buvo greičiausiai panaudoti, juos transformavo į dalį 46 000 Lt, juos įnešdamas atgal į R. F. sąskaitą. Atsakovas buvo apgautas ieškovės ir jos vyro, nes šalys tarėsi, kad pinigai bus panaudoti namo pirkimui, o ne kitiems tikslams. Toks nesąžiningas ieškovės elgesys pažeidžia bendras gyvenimo taisykles ir geras moralės normas.

10R. F. mokėjimo Nr. ( - ) matyti ir dublike nurodytų aplinkybių seka tokia: 1) 2007-0S-14 d. atsakovas pervedė ieškovės vyrui 36 000 Lt; 2) 2007-08-14 d. ieškovės vyras iš atsakovo gautų pinigų pervedė kredito įstaigai 31 464,61 Lt, galimai paskolų refinansavimui; 3) 2007-08-14 d. ieškovės vyras iš atsakovo gautų pinigų nusiėmė 2 kartus po 2000 Lt, iš viso 4000 Lt. 4) 2007-08-30 d. atsakovės vyras į savo sąskaita įnešė 46 000 Lt. Šių pinigų šaltinis nėra aiškus, todėl tikėtina, kad tai yra tie patys atsakovo pervesti 36 000 Lt, iš kurių ieškovas nusiėmė per 2 kartus po 2000 Lt (žr. 3 punktą) , kitą dalį (31 464,61 Lt) - per kredito įstaigą. Išeina, kad dalis į sąskaitą įneštų pinigų (46 000 Lt) yra transformuoti atsakovo pinigai (2000 + 2000 +31 464,61 Lt); 5) 2007-08-30 d. atsakovės vyras pervedė namo pardavėjai 43 000 Lt. Nagrinėdami su dubliku pateiktos sąskaitos išrašo mokėjimo eilės nr. ( - ) grafą „paaiškinimai" pastebėtina, kad mokėjimo paskirtyje nurodyta „Pagal namo ( - ) pirk/pard. sut. 2007,08.01 už ( - ).

11Dėl ieškovės teiginio neva už namą sumokėjo ne atsakovo skolintais pinigais, o kitų kredito įstaigų ir R. N. paskolintais pinigais: Ieškovės minimas 28 000 Lt grąžinimas atsakovui visai nesusiję su ginčijamais paskolintais santykiais, nes visų pirmą 28 000 Lt ir 36 000 Lt nepalyginami. Iš tikrųjų šie pinigai susiję su kitos paskolos grąžinimu. Paaiškina, kad R. F. 2007 m. balandžio mėnesį kreipėsi į R. N., kad šis jam paskolintų 25 000 Lt. R. N. juo nepasitikėjo todėl kreipėsi į atsakovą, kaip garantą, kad užtikrintų ieškovės vyro prašomos skolos grąžinimą ir sutiko skolinti R. F., pinigus pervedant lėšas į atsakovo sąskaitą. Tokiai situacijai esant, 2007-04-20 R. N. pervedė atsakovui 25 000 Lt, o jis šiuos pinigus sumokėjo R. F. grynais. Todėl ieškovės minimas 28 000 Lt atsakovui buvo pervesti kaip R. F. 25 000 Lt skolos kreditoriui R. N. grąžinimas su 3000 Lt priskaičiuotomis palūkanomis.Šiuos pinigus atidavė R. N. kaip R. F. skolos grąžinimą. R. N. skolino atsakovės vyrui 40 000 Lt pastarojo komerciniams tikslams, o atsakovo paskolinti 36 000 Lt buvo skirti namo pirkimui.

12Iš nekilnojamo turto registro pažymėta, kad už namą jie 2011-11-23 d. dar nėra pilnai atsiskaitę su pardavėja. Tokiu elgesiu ieškovė pažeidžia įstatymo nustatytą pareigą gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 str. 2 d.). įstatymas numato, kad draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinto pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų - šiuo atveju atsakovo - teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo prašo atmesti ieškovės ieškinį.

13Teismo posėdyje atsakovas S. S. nurodė, kad neaiškus ieškinys ir jis nesutinka. 2007 m. 08 mėn. partneris R. F. norėjo pirkti namą ir prašė paskolinti pinigų. Jis turėjo paimti kreditą, bet susitarė žodžiu, kad po 3 mėnesių grąžins. Paėmė 39000 Lt skolą, jam pervedė 36000 Lt, paliko 3000 Lt, kad padengti įmokas. Po 3 mėnesių jis pasakė, kad negali grąžinti visos sumos, bet jo žmona gali paimti kreditą ir atsakovui grąžinti, o ji mokės palūkanas. Atsakovas sutiko. Jo žmona grąžino atsakovui skolą. Jis nupirko namą, dėl jis jam paskolino pinigų. ( - ) finansuoja tik fizinius asmenis, įmonei jie neteikia paskolų. Ne atsakovo reikalas kur jis pervedė pinigus, jis iš atsakovo paskolino. 2007 m. gegužės mėnesį R. F. iš R. N. paskolino 25000 Lt. Atsakovas su R. N. yra geri draugai, jis jam pasakė, kad jei jis garantuos, tada paskolins. Grynais davė 25000 Lt ir po 4 mėnesių įsipareigojo atiduoti 25000 Lt. Atsakovas atidavė už R. F. R. N., o tada vėliau atsakovui R. F. atidavė 28000 Lt grynais. Jie išsiskyrė ne draugais, kai į firmą atėjo dirbti I. F.. Atsakovas buvo ( - ),R. F. prašė jo priimti jo žmoną į darbą. Atsakovas 3 metus ir daugiau nežinojo apie skolą, jis nustebo kai gavo ieškinį. 2010 m. kai skyrėsi, grasino, kad jis pasigailės.

14Teismo posėdyje atsakovo atstovas adv. pad. A.Timoščenko nurodė, kad 2007-12-10 neva ieškovė suteikė paskolą atsakovui. Jokių pinigų atsakovas negavęs, įrodymų nepateikta. Ieškovės sutuoktinis prieš tai buvo gavęs paskolą 36000 Lt. Ieškovė neginčija, kad 2007-08-14 buvo gavus 36000 Lt įplauką į sąskaitą. Byloje nustatyta, kad R. F. buvo gavęs iš S. S. 36000 Lt paskolą. Preziumuojama, kad jei vienas iš sutuoktinių paima paskolą, jie naudojami šeimos reikmėms, t.y. namo pirkimui. Ieškovė veikė savo sutuoktinio interesais, rūpindamasi juo, žinodama, kad atsakovas ir R. F. yra draugai, tai ji pasirūpino, kad S. S. nebūtų skolingas ( - ). Tada sutuoktinė ir pati paėmė paskolą, kad grąžinti atsakovui. Šie faktai įrodyti dokumentais. Akivaizdu, kad ....? nerašo kredito įstaigai prašymo, kad užskaityti skolą S. S.. Šios aplinkybės įrodo, kodėl po 2007 m. gruodžio ieškovė nesikreipė į teismą. Ji būtų raštu rašiusi atsakovui, kad padengtų bent palūkanas, bet nuo 2007 m. nėra jokių įrodymų, kad atsakovas ...? įmokas. Šalys nesurašydamos sutarčių veikė vienas kito naudai. Liudytojas patvirtino, kad skolino 3 asmeniui pinigus, o atsakovas garantavo mokėjimus. Pakvitavimas pateiktas, jis įrodo, kad R. N. paskolino 25000 Lt R. F.. Tada po 4 mėnesių R. F. sumoka 28000 Lt jau atsakovui. R. F. žinojo, kad atsakovas atsiskaitė su R. N. ir pinigus perveda atsakovui. Kai įplaukė 40000 Lt į bendrą sąskaitą, negalima paneigti, kad tai bendri šeimos pinigai. Grafikas, kuris pateiktas prie sutarties, nerodo įmokų mokėjimo. Susitarimo dėl palūkanų nebuvo, regreso taikyti negalima, todėl mano, kad ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

15Tretysis asmuo R. F. atsiliepime nurodo, kad su ieškovės ieškiniu sutinka pilnai, mano, kad jis yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas. Susipažinęs su šioje byloje atsakovo pateiktais procesiniais dokumentais, mano, kad juose išdėstyti argumentai ir faktinių aplinkybių vertinimas yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Dėl santykių tarp atsakovo ir trečiojo asmens: Su atsakovu juos ilgą laiką siejo verslo santykiai, jie buvome ( - ), taip pat ėjo ( - ) pareigas šioje įmonėje. Nuo 2007 metų įmonės finansinė padėtis ėmė prastėti. Kadangi tarp R. F. ir atsakovo buvo susiklostę fiduciariniai (tarpusavio pasitikėjimo) santykiai, jie ėmėsi visų nuo jų priklausančių priemonių, tikslu pagerinti įmonės finansinę padėtį. Viena iš tokių priemonių buvo lėšų, skirtų įmonės veiklos palaikymui skolinimas. Iš R. F. banko sąskaitos išrašo, kuris buvo pateiktas į bylą su ieškovės dubliku, galima pamatyti, jog 2007-07-05 paėmė iš ( - )30 000 litų kreditą, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) Tą pačią dieną 28 000 litų sumą pervedė į ( - ) banko sąskaitą. Kadangi šią R. F. vardu (nors ir įmonės interesais) paimtą paskolą, jam reikėjo grąžinti iš nuosavų lėšų, kreipėsi į atsakovą dėl paskolos suteikimo R. F. skoliniams įsipareigojimams prieš ( - ) padengti. 2007-08-14 atsakovas pervedė į R. F. sąskaitą 32 000 litų sumą, apie kurią jis nurodo atsiliepime. Tačiau, skirtingai, nei teigia atsakovas, ši paskola buvo suteikta ne šeimos interesų tenkinimui, bet aukščiau nurodytos paskolos ( - )padengimui, ką paliudija išrašo 91 p., kur matosi, kad 31 464,61 litų suma, t.y. praktiškai visa atsakovo R. F. paskolinta suma, tą pačią dieną buvo pervesta ( - ) mokėjimai patvirtina, kad atsakovo R. F. paskolintą sumą palaipsniui jam atidavinėjo, pervesdamas dalį skolintos sumos iš savo sąskaitos į atsakovo sąskaitą. R. F. ir atsakovo komerciniai santykiai negali būti susiję su R. F. šeimos interesais ir nelaikytini bendromis R. F. šeimos prievolėmis, tačiau R. F. asmeniniais kreditoriais ir skoliniais įsipareigojimais.

16Dėl paskolos iš R. N. paskirties.Jau minėtas R. F. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad iš R. N. gauta 40 000 litų suma 2007-09-15 buvo pervesta kaip dalis įnašo pagal namo, adresu ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį. Paminėtina, kad šią paskolintą sumą R. F. atidavinėjo R. N. dalimis, dalį pervesdamas į jo sąskaitą, dalį atiduodamas grynais, o kitą dalį įnešdamas grynais į R. N. banko sąskaitą. Papildomai pažymi, kad atsiliepimo teiginiai apie tai, jog, neva, R. N. paskolino R. F. aukščiau nurodyta sumą iš atsakovo skolintos sumos, yra absurdiški, nelogiški, bei prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams.

17Dėl ieškovės atsakovo naudai paimto kredito. Ieškovė tokius veiksmus atliko pagal atsakovo prašymą, kadangi pastarajam jo turimas kreditas trukdė gauti paskolą jo būsto įsigijimą finansavusiame banke. Kadangi, kaip minėjau, R. F. su atsakovu buvo geri draugai ir verslo partneriai, neprieštaravo tam, kad ieškovė tokiu būdu paskolintų lėšų atsakovui. Tačiau pabrėžtina, kad ši ieškovės paskola atsakovui neturėjo nieko bendro, nei su R. F. šeimos interesais, nei su ankstesniais R. F. ir atsakovo tarpusavio santykiais, kurie buvo aptariami aukščiau. Prašo ieškovės ieškinį tenkinti pilnai.

18Liudytojas R. N. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovą pažįsta nuo 14 metų, taip pat pažįsta ieškovę ir jos vyrą. Santykiai su atsakovu geri, o su R. F. jokių santykių. R. F. buvo jam skolingas, bet skolas padengė atsakovas. R. F. buvo atsakovo partneris. Liudytojas turėjo paskolą iš banko ir turėjo laisvų pinigų. R. F. prašė 25000 Lt pinigų, liudytojas juo pasitikėjo. Atsakovas pažadėjo, kad grąžins už R. F.. Tada liudytojas ir paskolino 3 mėnesiams. Jis turėjo liudytojui sumokėti 28000 Lt, bet jam grąžino atsakovas, nes R. F. negrąžino jam pinigų. Skolino ...? pinigus. Tai buvo susiję su statybos periodu. Išklotinė-rudenį jis pabaigė 1 statybos etapą, bet pritrūko pinigų, vedė derybas su banku, davė paskolą, turėjo galimybę paimti paskolą. Jis pinigus padėjo į sąskaitą ir per 2 kartus pervedė R. F., kuris žadėjo įmokas mokėti, kas mėnesį tvarkingai mokėjo. Jis paskolino 40000 Lt, bet atgavo tik 26000 Lt. Paskui R. F. pasakė, kad neturi pinigų, tada atsakovas jam dengė už R. F. skolą. Jis pateikė iš banko išrašą, kur matosi visi mokėjimai. Jis mokėjo keletą mokėjimų pats, bet kai paskolino jam vieną sumą 40000 Lt, nuo to momento pradėjo jam mokėti įmokas į sąskaitą. Per 2007 m. R. F. jis paskolino 65000 Lt. Jis pirmą paskolą paėmė 150000 Lt, pradėjo statybas, padidino turto vertę ir dar 100000 Lt paėmė iš ( - ), bet buvo laiko tarpas 3-4 mėn., kai pinigai gulėjo sąskaitoje. R. F. pirko namą, skolinosi tam pinigus, pardavinėjo mažesnį, pirko didesnį. Nepasirašė paskolos raštelio, kvailas buvo.

19Ieškinys netenkinamas.

20Šios bylos kontekste pažymėtina, kad skolos perkėlimas yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl skolos perkėlimo instituto, yra konstatavęs, kad skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.50, 6.116 straipsniai), tačiau bet kuriuo atveju skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. v. ( - )ir kt., bylos Nr. 3K-3-44/2011; kt.). Pasisakydamas dėl novacijos instituto, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad novacija yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. Tai vieno ar kelių prievolės esminių elementų (prievolės šalies, dalyko, įvykdymo būdo) naujumas, dėl kurio visiškai arba iš dalies pasibaigia prievolė vienai ar visoms jos šalims. Prievolės šalies pasikeitimas kaip prievolės novacija yra kvalifikuojama tam tikrais atvejais. Pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalį pradinio skolininko pasikeitimas nauju yra novacija, kai kreditorius pradinį skolininką atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Šiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo. Kitas atvejis, numatytas šioje normoje kaip šalies novacija, yra ankstesnio kreditoriaus pakeitimas nauju, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui. Jeigu šalių pasikeitimas sutartyje neatitinka šių reikalavimų, sutartiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas, teisių ir pareigų perleidimas (perkėlimas, perdavimas ar kt.) pagal šalių konkrečią sutartį (CK 6.101, 6.115, kiti straipsniai). Dėl prievolės pasibaigimo novacija turi būti prievolės šalių susitarimas, nes ji nepreziumuojama ir turi būti aiškiai išreikšta. Jeigu yra prievolės šalies novacija, tai dėl jos turi susitarti pradinės ir naujos prievolės šalys, išskyrus atvejus, kai įstatymo nustatyta, kad tam tikrų asmenų sutikimas nereikalingas (pvz., CK 6.141 straipsnyje nustatytas atvejis, kai novacija galima be pradinio skolininko sutikimo). Šalių susitarimas dėl novacijos gali būti išreiškiamas vienoje ar keliose sutartyse arba kitokiu būdu. Pvz., kreditoriaus pasikeitimas gali būti įforminamas atskira sutartimi, o kitose sutartyse gali būti įforminami naujo kreditoriaus santykiai su pagrindiniu skolininku ir papildomais skolininkais (įkaito davėju, laiduotoju ir kt.), arba visi prievolės dalyviai – kreditoriai (pradinis ir naujas) ir skolininkai (pagrindinis ir papildomas) – gali sudaryti vieną sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ( - ) v. ( - ) ir kt., bylos Nr. 3K-3-145/2011). Byloje esant ginčiui dėl skolos perkėlimo, novacijos faktų egzistavimo, jų įrodinėjimo pareiga tenka tokiais faktais besiremiančiai šaliai (CPK 12, 178 straipsniai).

21Kasacinis teismas pažymėjo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio, jos sąlygų ar sąvokų reikšmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Kartu tai įpareigoja teismą argumentuoti savo priimtą sprendimą, pagrindžiant, kodėl būtent toks teismo sprendimas labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Kartu kasacinis teismas nurodė, kad sutarčių aiškinimo taisyklės neturi būti suabsoliutinamos, tačiau tai neturi paneigti sutarties šalių ketinimų ir tikslų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ( - ) v. ( - ), R. G. K.; bylos Nr. 3K-3-17/2006, skelbta: Teismų praktika 25, p. 71-89).Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjant bylą ir aiškinant sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Tačiau šis subjektyvaus sutarties aiškinimo principas negali būti sureikšminamas. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, nes jie gali būti šalių iškreipiami. Dėl to, aiškinant konkrečią sutartį, negalima suteikti didesnės reikšmės kuriam nors vienam sutarčių aiškinimo principui, bet būtina kompleksiškai remtis visais, kurie padėtų kiek įmanoma tiksliau kvalifikuoti aiškinamą sutartį ir jos pagrindu susiklosčiusius ginčo šalių teisinius santykius. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad be CPK 6.193 straipsnyje nurodytų sutarčių aiškinimo principų taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisės principais, t. y. teisingumu ir protingumu.

22Kasacinio teismo pabrėžta tai, ,kad taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ( - ) v. ( - ), bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ( - ) v. ( - ), bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ( - )v. ( - ), bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, nors esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje.

23Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2007-12-10 d. ( - ) I. F. suteikė vartojimo kreditą, sutarties Nr. ( - ). Paskolinta suma -38 006,58 Lt, sandorio sudarymo mokestis 906,95 Lt (b.l. 5-6). Iš ( - ) sąskaitos išrašo matyti, kad 2007-12-10 d. Nr. ( - ) sąskaitą buvo pervesta 38 006,58 Lt (b.l. 7-8).Tokiu būdu kreditorius pats sau pervedė pinigus pagal sutartį si ieškove.To pagrindas- 2007-12-10 d. I. F. ( - ) pateiktas prašymas užskaityti 38 006,58 Lt pagal vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) už S. S.. Patvirtino, kad toks jos pavedimas suderintas su S. S. ir atitinka jos valią (b.l. 9).

24Ieškovai pateikė palūkanų skaičiavimo lentelę (2011-04-28), kad paskolos sumai 38006,58 Lt palūkanų skaičiavimo pradžios data 2007-12-11, kreipimosi į teismą data 2011-09-23, pradelsta dienų 1382, palūkanos 10,9 %-15232,28 Lt (b.l. 10,11).

25Aukščiau minėti sandoriai ir ieškovės pateiktas reikalavimas dėl palūkanų kelia teismui pagrįstą klausimą,koks tikslas atsakovui imti paskolą iš ( - ),po to prašyti atsakovės paimti naują paskolą,kuri padengs ką tik neseniai gautą paskolą,bet likti skolingu ne tik tokiai pačiai sumai jau kitam kredirotiui,kuris vėliau įgyja reikalavimo teisę per tris metus papildomai daugiau kaip 15000 litų dydžio palūkanų? Teismas mato,kad normalių vidutinių sugebėjimų verslininkas ar žmogus tai laikytų ne verslo planu išsimokėti kreditą,o planu kaip dar daugiau įklimpti į skolas.

26Iš S. S. ( - ) sąskaitos išrašo matyti, kad 2007-08-13 ( - )pagal 2007-08-13 vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) pervedė 20000 lt. O 2007-08-14 dar 19000 Lt.Tą pačią dieną jis (2007-08-14 d.) R. F. paskolinta 32000 Lt ir 4000 Lt, viso 36000 Lt. 2007-09-17 d, 2007-10-15 d. ir 2007-11-13 d. ( - ) S. S. sumokėjo po 1107,28, viso 3321,84 Lt (b.l. 36).Tai patvirtina atsakovo išdėstytus faktus ir aplinkybes.

272011-11-23 d. VĮ Registrų centras duomenimis R. ir I. F. nuosavybės teise priklausė gyvenamas namas, esantis ( - ), 1996 m. statybos, įgytas 2007-09-10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu. Nurodoma, kad yra įsiskolinimas už įsigytą turtą bei sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui (b.l. 37-38).Sutarties sudarymo dienai R. F. sąskaitoje nebuvo daugiau kaip 500 eurų ir 6163,61 Lt(b.l.44,48).Tik 2007-10-19 į jo sąskaitą pervesta 208526,41 eurų,26065,80 eurų,kuriuos jis tą pačią dieną pavertė litais ir nusiėmė pinigus(b.l.45),kurių dalį-727574,23 Lt sumokėjo A. M. už įsigytą namą ( - ),o likusią dalimi padengė įsiskolinimą M. V. pagal kredito sutartį(b.l.50).2007-10-22 jis paėmė pagal jau buvusią sutartį papildomai 40000 Lt kreditą iš ( - ) kurio dalį-28000 Lt padengė atsakovo skolai padengti(įrašų Nr. ( - ))(b.l.50). 2007-08-14 atsakovas paskolino R. F. 32000 Lt ir 4000 Lt (b.l.48).Tą pačią dieną jis atsiskaitė su ( - ) pagal sutartį(b.l.48).2007-08-30 į pastarojo sąskaitą fizinis asmuo(paso Nr. ( - )) pervedė 46000 Lt,kurių 43000 Lt jis atsiskaitė A. M. pagal namo prikimo-pardavimo sutartį,nors nurodė,kad už ( - ).Teismas sutinka su atsakovo argumentais,kad teisiškai neturėjo būti tokio įrašo,nes tai nebuvo ( - ) sąskaita ir bendrovė nebuvo sandorio šalis.2007-09-11 R. N. jam paskolino 25000 Lt(įrašas Nr. ( - ))(b.l.48).Sekančią dieną R. N. paskolino 15000 Lt(įrašo Nr. ( - ))(b.l.49).2007-09-15 jis namo pardavėjai pervedė 40000Lt(įrašo Nr. ( - ) )(b.l.49).Tai sutampa su liudytojo paaiškinimais teisme. Tokiu būdu teismas mato,kad laikotarpyje nuo 2007-08mėn. iki 2007-12mėn. F. turėjo daugiau skolinių įsipareigojimų,nei lėšų.

282007-09-17 R. F. paskolino A. Č. 1000 Lt(įrašo Nr. ( - )),o 2007-09-21 ( - )jam gražino skolą-1000 Lt(įrašo Nr. ( - ))(b.l.49).2007-12-14 jo darbovietė jam pervedė 3000 Lt skolos(įrašo Nr. ( - ))(b.l.52).Tai buvo daroma už 28000 Lt paskolą bendrovei 2007-07-05(b.l.47,įrašo Nr. ( - )).Paskola kreditoriui dėl 32000 Lt gražinta kai jis gavo paskolą iš atsakovo 2007-08-14(įrašo Nr. ( - ),b.l.48).

29Aukščiau minėti duomenys formaliai rodo,kad R. F. tik pagal esamus įrašus 2007-10-24 dienai atsakovui buvo skolingas 8000 Lt,o ( - )-40000 Lt,kuriuos ėmė atidavinėti 2007-12-20(įrašo Nr. ( - ))(b.l.52).Skolą atsakovui jis nenurodo,kaip egzistuojančią,nenurodo kad atidavė ją ir jos atidavimas nefiksuotas bankinėse operacijose.Atsakovas ir liudytojas teisme paaiškino kitą skolinių operacijų eigą ir jų prigimtį.

302011-12-12 d. VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro duomenimis ( - ), buvęs kodas 2564688, teisinis statusas: Bankrutavęs, nurodoma, kad S. S. ( - ) buvo paskirtas 2002-04-05, įgaliojimų pabaigos data 2008-09-12 (b.l. 53-59). Iš S. S. ( - ) sąskaitos išrašo matyti, kad 2007-04-20 R. N. jam pervedė 25000 Lt (b.l. 69). Iš ( - ) grynųjų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad R. F. R. N. 2007-09-21, 2007-10-19, 2007-11-20, 2007-12-20, 2008-01-21, 2008-03-21 ir 2008-05-22 dienomis sumokėjo po 912 Lt, t.y. viso 6384 Lt (b.l. 81-83). Iš R. N. ( - ) sąskaitos ( - ) duomenų dėl gautų iš R. F. sumų grąžinant 40000 Lt paskolą, kurią R. N. suteikė R. F. matyti, kad laikotarpyje nuo 2007-09-21 d. iki 2010-01-18 d. R. F. kas mėnesį įmokėdavo po 912 Lt, viso per šį laikotarpį įmokėta 26448 Lt (b.l. 106, 109-144). Iš 2007-08-22 d. vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) matyti, kad ( - ) R. N. suteikė 40 000 Lt dydžio paskolą, sandorio sudarymo mokestis 953,99 Lt, pirmos įmokos data 2007-09-22 d., mokėti kas mėnesį po 912 Lt iki 2012-08-22 d. (b.l. 107). Papildomai pateiktų mokėjimų išraše matyti,kad R. F. liudytojui moėjo nuo 2007-09-21 iki 2010-01-18 po 912 Lt viso 26448 Lt.Toks mokestinis dydis atitinka 2007-08-22 liudytojo paimto kredito mokestinių mokėjimų dydį(b.l.107).

31Iš 2007-09-10 d. žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad A. M., asmens kodas ( - ) paso Nr. ( - ), išd. 2004-02-09 ( - ), gyv. ( - ) ir M. V., asmens kodas ( - ) paso Nr. ( - ), išd. 2000-11-29 Vilniaus pasų skyrius (10), gyv. ( - ), R. F., asmens kodas ( - ) paso Nr. ( - ), išd. 1997-04-14 Vilniaus 2-asis pasų poskyris (13), gyv. ( - ), pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine I. F., a.k. ( - ), 0,0622 ha žemės sklypą, esantį ( - ), sklypo Nr( - ) (keturiasdešimt devyni), ( - ), ir 0,1200 ha žemės sklypą, esantį ( - ), sklypo Nr. ( - ), ir gyvenamą namą, 1996 m. statybos, 340,84 kv.m. bendro ploto, 2 aukštų, unik. Nr. ( - ), esantį ( - ), sklypo Nr. ( - ), (b.l. 84-92).

322007-08-30 d. pakvitavime R. N. nurodo, kad gavo iš S. S. 25000 Lt kaip R. F. skolos grąžinimą pagal 2007-04-20 d. paskolą (b.l. 108 ).

33Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi pagal šią įstatymo normą įrodinėjimo tikslas yra ne tam tikrų aplinkybių tikėtinas buvimas ar nebuvimas, bet teismo ištirtų įrodymų vertinimo suformuotas teismo įsitikinimas.Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ( - ) v. ( - ), bylos Nr. 3K-3-265/2011; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ( - ) v. ( - ), L. Ž., V. Ž., bylos Nr. 3K-3-423/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ( - ) (teisių ir pareigų perėmėjas – ( - ) v. ( - ), bylos Nr. 3K-3-415/2011).

34Iš esamų duomenų byloje ir įrodymų analizės matyti,kad R. F. 2007-07-05 paėmė paskolą iš ( - ),kurią panaudojo kaip skolą savo bendrovei.Pastebėtina,kad atlyginimus bendrovė mokėjo jam reguliariai.2007-08-14 atsakovas jam paskolino 32000 Lt,kuriais jis iš karto padengė įsiskolinimą kreditroiui.To pasekoje jam liko skolinga jo paties bendrovė. 2007-08-30 jis pasipildė savo sąskaitą 46000 litų,kurių 43000 litų atidavė už namo pirkimą 2007-08-31 pardavėjai.Iki 2007-09-12 jis iš liudytojo pasiskolino 40000 Lt,kuriuos 2007-09-15 pervedė už namo pirkimą.2007-10-19 jis atsiskaitė su namo pardavėja ir dar atsiskaitė su buvusiu kreditoriumi(virš 82000 litų),viso 810000 Lt.2007-10-19 jis vėl ima paskolą iš ( - ) 40000 Lt sumai ir atsiskaito su S. S. 2007-10-24 28000 lt suma.Tokiu būdu jis buvo neformaliai skolingas ( - )40000 Lt,likoskoligas atsakovui 8000 Lt ir 40000 Lt liudytojui.

35Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateikto sutarties apibrėžimo darytina išvada, kad sutarties esmė - šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Taigi galioja bendra taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu. Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Ši aplinkybė ypač reikšminga tais atvejais, kai šalys dėl sutarties sudarymo derasi. Vykstant deryboms, riba tarp ofertos ir akcepto dažnai išnyksta, nes šalys ne kartą apsikeičia savo pasiūlymais, juos operatyviai modifikuoja ir t. t. Šalių susitarimas tokiais atvejais pasiekiamas palaipsniui, žingsnis po žingsnio derantis ir ieškant konsensuso dėl atskirų sutarties sąlygų. Kasacinis teismas nurodė, kad tokiais atvejais sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, klasikinė ofertos-akcepto taisyklė nėra pakankama, nes sunku atriboti, kur buvo oferta, o kur - akceptas (CK 6.154, 6.159 straipsniai). Tokiais atvejais būtina vadovautis ir kitomis taisyklėmis, reglamentuojančiomis sutarties sudarymą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį sutartis galioja, jeigu šalys sutaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Taigi vertinant, sutartis buvo sudaryta ar ne, esminę reikšmę turi šalių susitarimo pasiekimas, o ne formalūs dalykai. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad, vertinant, ar buvo sudaryta sutartis, taip pat svarbu išanalizuoti šalių elgesį derybų metu, t. y. ikisutartinių santykių požiūriu (šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto tam tikri santykiai, vadinami ikisutartiniais). Šių santykių šalys turi abipuses teises ir pareigas. Vykstant deryboms dėl sutarties sudarymo, pagrindinė abipusė šalių pareiga yra pareiga elgtis sąžiningai, kuri įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose.

36Teismas, aiškindamas šalių sutartį, vadovaujasi tiek subjektyviojo, tiek ir objektyviojo sutarčių aiškinimo metodais, derindamas juos tarpusavyje, t.y. pirmiausia gilinasi į rašytinių sutarčių tekstą.Iš to,kad atsakovė raštu nurodė kreditoriui,kad atsakovui apie sutarties įskaityma yra žinoma,negalima vienareikšmiškai teigti,kad sutarties įskaitymas buvo kreditoriaus pasikeitimas buvusiomis aplinkybėmis.Teismas taiko subjektyviojo sutarčių aiškinimo metodą, analizuoja tikruosius šalių ketinimus, jų elgesį po sutarties sudarymo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ( - )v. ( - ), bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ( - )v. ( - ), bylos Nr. 3K-3-107/2010; AT byla Nr.3K-3-357/2012).

37Esant tokiai situacijai,kai atsakovas pats atsiskaitė su kreditoriumi už palūkanas iki 2007-12 mėn. ir liko neformali 32000 litų skola(palūkanos padengtos per 3 mėnesius pačiu atsakovu),atsakovas „prašo“ ieškovės padengti likusią skolą kreditorine paskola pas tą patį kreditorių(iš ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų), už kurią reikės vėl mokėti palūkanas ir dar naujasis kreditorius įgyja teisę reikalauti papildomų palūkanų už naudojimąsi kreditu.To pasekoja skola išauga beveik 50 procentų.Tokia įvykių eiga negali būti paaiškinama normalia logika ir labai abejotina dėl logiško atsakovo ketinimo padengti jo skolą, ir priešingai suprantama dėl tokio faktinių aplinkybių aiškinimo iš ieškovės ir trečiojo asmens pusės,nes tokiu būdu galimas ne tik kreditorinio reikalavimo padengimas pilna apimtimi,bet ir papildomas reikalavimas dėl 15000 litų,kas yra tikra nemaža pinigų suma lyginant su teismo išlaidomis..Juk per tuos tris metus nuo ieškovės paskolos gavimo nėra jokių įrodymų,kad ji bandė kreiptis į atsakovą dėl paskolos gražinimo.Remiamasi tik žodine informacija ir ieškovės atstovės pusės.Tokią įvykių seką iš esmės nurodo ieškovė ir jos vyras.Todėl teismas pagal esamus įrodymus,atsakovo ir liudytojo paaiškinimus daro išvadą,kad objektyviau tikėtina,kad buvo tai ką nurodo atsakovas ir liudytojas,kad „R. F. 2007 m. balandžio mėnesį kreipėsi į R. N., kad šis jam paskolintų 25 000 Lt. R. N. juo nepasitikėjo todėl kreipėsi į atsakovą, kaip garantą, kad užtikrintų ieškovės vyro prašomos skolos grąžinimą ir sutiko skolinti R. F., pinigus pervedant lėšas į atsakovo sąskaitą. Tokiai situacijai esant, 2007-04-20 R. N. pervedė atsakovui 25 000 Lt, o jis šiuos pinigus sumokėjo R. F. grynais. Todėl ieškovės minimas 28 000 Lt atsakovui buvo pervesti kaip R. F. 25 000 Lt skolos kreditoriui R. N. grąžinimas su 3000 Lt priskaičiuotomis palūkanomis.“Tai patvirtina mokėjimai,kuriuos gavo liudytojas iki 2010-01-02 (b.l.125),t.y. paskutinis F. mokėjimas ir po to įvykdytas 2010-12-28 atsakovo 21000 Lt skolos sumokėjimas(b.l.130).

38Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nėra įrodyta,kad ieškovę ir atsakovą 2007 metais ir po to siejo kokie nors santykiai,kurių pagrindu ieškovė viena pati ėmėsi padėti atsakovuispręsti jo asmenines kreditorines prblemas.

39Teismas daro išvadą, jog ieškovės nurodomi novacijos ir (arba) skolos perkėlimo atsakovui faktai neegzistuoja, nes nėra pagrindo teigti, kad ieškovė veikė tik savo asmeniniais interesais vedama- padengdama skolą iš savo asmeninių lėšų(to ieškovė net neįrodinėjo), ir ne vyro ir bendrai šeimos interesų vedama(vyras šeimos interesų vedamas 2007-12 mėnesį po naujo namo įsigijimo pagal esamus byloje duomenis turėjo 88 tūkstančius litų skolos). Realūs ieškovės ketinimai teismo nuomone bet kokiu atveju turėjo sutapti su šeimos interesais ir atsakovo interesais. Interesams ir ketinimas sutapus ieškovė galėjo ir turėjo,elgdamasi sąžiningai, atitinkamai įforminti suderintą valią, tačiau to nepadarė, todėl turi prisiimti iš to kylančius teisinius padarinius.

40Faktiniai bylos duomenys, byloje pateiktos sutartys, jas išaiškinus pagal sutarčių aiškinimo taisyklės ir analizuojant jų atsiradimo priežastis leidžia teismui pagrindą konstatuoti, kad ieškovės nurodomi novacijos ir (arba) skolos perkėlimo faktas neegzistuoja, nes nėra pagrindo padaryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė neišreiškė valią atleisti atsakovą – skolininką nuo prievolės įvykdymo, ir todėl ji savanoriškai,siekdama abipusio susitarimo ir veikdama sąžiningai perėmė skolą iš buvusio kreditoriaus,kadangi tai atitiko abiejų šalių interesus (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).ieškovės elgesys sutarties sudarymometu,po sutarties ir su tuo susijuios faktinės aplinkybės paneigia ieškovės ieškinio reikalavimų sąžiningumą,pagrįstumą,todėl ieškinys netenkinamas(CK 1.5 str.).

41Ieškinį atmetus atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamso po teismo sprendimo įsiteisėjimo(CPK 150 str.).

42Iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei viso 14,97 lito(CPK 88,96str.).

43Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 88,96,150,176-178,185,259-270 str.,teismas

Nutarė

44Ieškinį netenkinti.

45Panaikinti atsakovui S. S.(a.k( - ) 2011-10-03 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės-areštą turtui,kuris neviršija 53238,86 Lt po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

46Prieteisti iš ieškovės I. F.(a.k( - ) valstybės naudai 14,97 Lt(keturiolika litų 97 ct) bylinėjimosi išlaidų(gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. ( - ), įmokos kodas 5660).

47Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas... 2. Ieškovė I. F. ieškiniu prašo iš atsakovo S. S. priteisti 38006,58 Lt... 3. Ieškinyje, patikslintuose ieškiniuose ir dublike nurodė, kad ieškovė, jos... 4. Pateiktame atsiliepime į ieškovės ieškinį atsakovas nurodė, kad pagal jo... 5. Dėl 2007-08-14 36 000 litų Atsakovo pervestos sumos paskirties: Kaip buvo... 6. Teismo posėdyje ieškovo atstovė adv. pad. O.Siomina(ieškovė į posėdį... 7. Atsakovas S. S. ir jo atstovas adv. pad. A.Timoščenko atsiliepimuose ir... 8. Atsakovas kreditą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) paėmė ir gautus... 9. Dėl ieškovės melagingo teiginio neva 36 000 Lt buvo skirti panaudoti verslo... 10. R. F. mokėjimo Nr. ( - ) matyti ir dublike nurodytų aplinkybių seka tokia:... 11. Dėl ieškovės teiginio neva už namą sumokėjo ne atsakovo skolintais... 12. Iš nekilnojamo turto registro pažymėta, kad už namą jie 2011-11-23 d. dar... 13. Teismo posėdyje atsakovas S. S. nurodė, kad neaiškus ieškinys ir jis... 14. Teismo posėdyje atsakovo atstovas adv. pad. A.Timoščenko nurodė, kad... 15. Tretysis asmuo R. F. atsiliepime nurodo, kad su ieškovės ieškiniu sutinka... 16. Dėl paskolos iš R. N. paskirties.Jau minėtas R. F. banko sąskaitos... 17. Dėl ieškovės atsakovo naudai paimto kredito. Ieškovė tokius veiksmus... 18. Liudytojas R. N. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovą pažįsta nuo 14... 19. Ieškinys netenkinamas.... 20. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad skolos perkėlimas yra vienas iš... 21. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio, jos... 22. Kasacinio teismo pabrėžta tai, ,kad taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų... 23. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2007-12-10 d. ( - ) I.... 24. Ieškovai pateikė palūkanų skaičiavimo lentelę (2011-04-28), kad paskolos... 25. Aukščiau minėti sandoriai ir ieškovės pateiktas reikalavimas dėl... 26. Iš S. S. ( - ) sąskaitos išrašo matyti, kad 2007-08-13 ( - )pagal... 27. 2011-11-23 d. VĮ Registrų centras duomenimis R. ir I. F. nuosavybės teise... 28. 2007-09-17 R. F. paskolino A. Č. 1000 Lt(įrašo Nr. ( - )),o 2007-09-21 ( -... 29. Aukščiau minėti duomenys formaliai rodo,kad R. F. tik pagal esamus įrašus... 30. 2011-12-12 d. VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro duomenimis ( -... 31. Iš 2007-09-10 d. žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo... 32. 2007-08-30 d. pakvitavime R. N. nurodo, kad gavo iš S. S. 25000 Lt kaip R. F.... 33. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo... 34. Iš esamų duomenų byloje ir įrodymų analizės matyti,kad R. F. 2007-07-05... 35. Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad iš CK 6.154 ir 6.159... 36. Teismas, aiškindamas šalių sutartį, vadovaujasi tiek subjektyviojo, tiek ir... 37. Esant tokiai situacijai,kai atsakovas pats atsiskaitė su kreditoriumi už... 38. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nėra įrodyta,kad ieškovę ir... 39. Teismas daro išvadą, jog ieškovės nurodomi novacijos ir (arba) skolos... 40. Faktiniai bylos duomenys, byloje pateiktos sutartys, jas išaiškinus pagal... 41. Ieškinį atmetus atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės... 42. Iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei viso 14,97... 43. Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 88,96,150,176-178,185,259-270 str.,teismas... 44. Ieškinį netenkinti.... 45. Panaikinti atsakovui S. S.(a.k( - ) 2011-10-03 teismo nutartimi taikytas... 46. Prieteisti iš ieškovės I. F.(a.k( - ) valstybės naudai 14,97 Lt(keturiolika... 47. Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį...