Byla 3K-3-210-611/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Andžej Maciejevski (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Naruva“ ir V. P. ir atsakovų E. T., uždarosios akcinės bendrovės „Gražeda“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Naruva“ ir V. P. patikslintą ieškinį atsakovams G. T., E. T., uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami teisės klausimai, susiję su juridinio asmens vadovo atsakomybe.

6Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė: 1) iš atsakovų E. T., G. T. ir UAB „Gražeda“ solidariai priteisti 2 116 771,77 Lt BUAB „Naruva“; 2) iš atsakovo E. T. priteisti 824 415,72 Lt BUAB „Naruva“; 3) iš atsakovo UAB „Gražeda“ priteisti 436 646,50 Lt skolos įmonei BUAB „Naruva“; 4) priteisti iš atsakovų E. T., G. T. ir UAB „Gražeda“ 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) pripažinti 2003 m. spalio 30 d. UAB „Naruva“ ir UAB „Ertana“ sudarytą subnuomos sutartį dėl patalpų ( - ) nuomos tariamu sandoriu ir šią sutartį panaikinti.

7Ieškovų nuomone, atsakovai padarė UAB „Naruva“ 2 116 771,77 Lt dydžio žalą dėl lizingo teisių perleidimo sandorio. UAB „Naruva“ nuosavybės teise turėjo 1956,42 kv. m prekybinės paskirties patalpas. Siekdama gauti lėšų įmonės veiklai, UAB „Naruva“ už 1 500 000 Lt pardavė šias patalpas UAB „VB Lizingas“ su teise 2003 m. spalio 24 d. lizingo sutarties pagrindu šias patalpas išpirkti atgal. 2003 m. rugsėjo 22 d. patalpos buvo įvertintos UAB „Turto spektras“ 2 375 000 Lt. UAB „Naruva“ lizingo metu padarė patalpų rekonstrukciją, todėl pastato vertė gerokai padidėjo. 2005 m. birželio 7 d. sudarytos trišalės sutarties pagrindu UAB „Naruva“, vadovaujama E. T., perleido visas UAB „Naruva“ teises ir pareigas pagal lizingo sutartį jo sutuoktinės G. T. vadovaujamai įmonei UAB „Gražeda“. Pagal UAB „Verslavita“ pateiktą turto vertinimą viso pastato rinkos vertė 2005 m. birželio 7 d. buvo 4 100 000 Lt. UAB „Gražeda“ nuo 2004 m. kovo 31 d. iki 2005 m. birželio 7 d. pagrindė 663 814,08 Lt investicijas į pastato rekonstrukciją. Tokiu būdu UAB „Gražeda“, sumokėdama 1 319 414,15 Lt įsipareigojimą už UAB „Naruva“ ir investavusi į pastatą 663 814,08 Lt, įgijo nuosavybės teises į 4 100 000 Lt vertės pastatą. UAB „Gražeda“ nepagrįstai gavo 2 116 771,77 Lt naudos iš minėto sandorio, o tokia suma UAB „Naruva“ patyrė žalą, ją turi atlyginti visi atsakovai.

8Ieškovai nurodė, kad UAB „Gražeda“ yra skolinga UAB „Naruva“, galutinė skola yra 436 646,50 Lt (245 969,70 Lt + 96 079,08 + 94 597,72). 2010 m. sausio 15 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/5 buvo nustatyta, kad 2004 m. kovo 31 d. UAB „Gražeda“ buvo skolinga UAB „Naruva“ 245 969,70 Lt. Ištyrus laikotarpį nuo 2004 m. kovo 31 d. iki 2005 m. spalio 29 d., 2010 m. spalio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/101 nustatyta, kad 2005 m. spalio 29 d. UAB „Naruva“ skola UAB „Gražeda“ sudarė 198 595,33 Lt. Pažymėtina, kad specialistė, sudarydama UAB „Naruva“ ir UAB „Gražeda“ tarpusavio įsiskolinimo balansą, įtraukė apskaitos registrų duomenis, kurie nepagrįsti pirminiais apskaitos dokumentais. Taigi specialistė padarė nepagrįstą išvadą dėl UAB „Naruva“ skolos UAB „Gražeda“, nes turėjo remtis tik pirminiais apskaitos duomenimis. Minėtu laikotarpiu pirminiais dokumentais pagrįsta UAB „Gražeda“ skola UAB „Naruva“ sudaro 96 079,08 Lt (1 543 093,17 Lt UAB „Gražeda“ mokėjimai už UAB „Naruva“ minus 1 639 172,25 Lt UAB „Naruva“ mokėjimai už UAB „Gražeda“). Be to, UAB „Gražeda“ nesumokėjo UAB „Naruva“ už pastato ( - ) nuomą 94 597,72 Lt (77 880 Lt + 16 717,72 Lt). Sąskaitos už nuomą buvo išrašytos tik nuo 2003 m. lapkričio mėn., tačiau UAB „Gražeda“ patalpas išsinuomojo nuo 2003 m. rugpjūčio mėn. Tokiu būdu UAB „Naruva“, vadovaujama direktoriaus E. T., nepateikė ir neišrašė sąskaitų faktūrų UAB „Gražeda“ už 2003 m. rugpjūčio – spalio mėnesius ir taip padarė UAB „Naruva“ 77 880 Lt žalą (25 960 Lt nuomos mokestis x 3 mėn.). Be to, už 2003 m. gruodžio mėn. ir 2004 m. sausio mėn. UAB „Naruva“ išrašė dvi sąskaitas faktūras (2004 m. sausio 31 d. Nr. GDB 6480572 ir 2004 m. sausio 31 d. Nr. GDB 6480767) po 17 601,14 Lt nuomos mokesčio per mėnesį vietoj sutartyje nustatyto 25 960 Lt nuomos mokesčio ir taip padarė 16 717,72 Lt žalą (8 358,86 Lt x 2 mėn.).

9UAB „Ertana“ (E. T. brolio įmonės) skola UAB „Naruva“ 2004 m. kovo 12 d. yra 824 415,72 Lt, ji turi būti priteista iš UAB „Naruva“ vadovo E. T., nes UAB „Ertana“ likviduota, o žala atsirado dėl E. T. neteisėtų veiksmų (be pagrindo dengiant UAB „Ertana“ skolas bei nesiimant veiksmų UAB „Ertana“ skoloms išieškoti). Ieškovai prašė pripažinti UAB „Naruva“ ir UAB „Ertana“ 2003 m. spalio 30 d. sudarytą subnuomos sutartį negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu kaip tariamą sandorį, nes šia sutartimi nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių. UAB „Naruva“ patalpų iš tikrųjų nesinuomojo, jų nenaudojo jokiai savo veiklai; faktiškai patalpų nuomos santykiai tęsėsi tarp UAB “Ertana” ir UAB „Rubikon prodimpeksas“, nes UAB „Rubikon prodimpeksas“ toliau naudojosi išsinuomotomis patalpomis ir neva UAB „Naruva“ mokėtiną nuomos mokestį iš tikrųjų mokėjo bendrovei UAB „Ertana“ (dengė šios įmonės skolą lizingo benrovei); UAB „Rubikon prodimpeksas“, naudodama visą patalpų plotą, per mėnesį turėjo mokėti neva UAB „Naruva“ nuomos mokestį po 22 623,37 Lt, o UAB „Naruva“ per mėnesį turėjo mokėti bendrovei UAB „Ertana“ nuomos mokesčio po 57 820 Lt, t. y. net 35 196,63 Lt daugiau, kas rodo, kad ši nuomos sutartis UAB „Naruva“ buvo visiškai nuostolinga; be to, UAB „Ertana“ faktiškai nuompinigius gavo ir iš UAB „Rubikon prodimpeksas“, t. y. gavo dvigubus nuompinigius. Ši subnuomos sutartis bendrovei UAB „Ertana” buvo reikalinga tik tam, kad galėtų išrašyti 2003 m. spalio 31 d. sąskaitą faktūrą bendrovei UAB „Naruva“ už 14 mėnesių į priekį dėl 809 480 Lt ir taip sumažintų savo skolą bendrovei „Naruva“. Pripažinus subnuomos sutartį negaliojančia ir iš 2010 m. sausio 15 d. specialisto išvadoje nurodyto UAB „Naruva“ ir UAB „Ertana“ tarpusavio mokėjimo balanso pašalinus su nuoma susijusias sumas, nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m. kovo 12 d. UAB „Ertana“ skola UAB Naruva“ sudarė 523 992,91 Lt. Prie šios sumos pridėjus UAB „Ertana“ 300 422,81 Lt skolą UAB „Naruva“ 2003 m. spalio 1 d., UAB „Ertana“ 2004 m. kovo 12 d. buvo skolinga UAB „Naruva“ 824 415,72 Lt (523 992,91 Lt + 300 422,81 Lt). Nuo 2004 m. kovo 12 d. iki 2005 m. spalio 29 d. pirminiais apskaitos dokumentais pagrįsto UAB „Ertana“ įsiskolinimo UAB „Naruva“ nesusidaro.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

11Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinio netenkino.

12Dėl lizingo teisių perleidimo sutarties. Ieškovai prašė iš atsakovų UAB „Gražeda“, E. T. ir G. T. solidariai priteisti 2 116 771,77 Lt žalos atlyginimo įmonei BUAB „Naruva“, padarytos lizingo teisių į ginčo pastatą perleidimo sandoriu. Ieškovų nuomone, BUAB „Naruva“ buvo padaryta 2 116 771,77 Lt žala, kurią apskaičiavo iš pastato rinkos kainos (4 100 000 Lt) atimdami UAB „Gražeda“ perimtus įsipareigojimus bankui (1 319 414,15 Lt) ir UAB „Gražeda“ į pastato rekonstrukciją iki pastato perėmimo investuotas lėšas (663 814,08 Lt). BUAB „Naruva“, kuriai iki bankroto bylos iškėlimo vadovavo atsakovas E. T., su UAB „VB Lizingas“ buvo sudaręs finansinio lizingo sutartį, kuria už 1,5 mln. Lt pardavė 1956,42 kv. m pastatą ir įgijo teisę naudotis šiuo pastatu ir jį išsipirkti. Pastato lizingo sutarties galiojimo metu BUAB „Naruva“ atliko pastato rekonstrukcijos darbus ir dėl to pastato plotas padidėjo 927,93 kv. m ir buvo 2884,35 kv. m. 2005 m. kovo 22 d. BUAB „Naruva“, UAB „Gražeda“ ir trečiasis asmuo UAB „SEB VB lizingas“ sudarė trišalę skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią BUAB „Naruva“ perdavė pastatą atsakovui UAB „Gražeda“, o šis įsipareigojo mokėti lizingo įmokas (1 319 414,15 Lt). Teismas nustatė, kad BUAB „Naruva“ finansinė padėtis dar prieš 2003 m. sudarant lizingo sutartį dėl ginčo pastato perleidimo lizingo bendrovei ir jo išpirkimo buvo sunki. Bendrovės įsiskolinimai 2005 m. birželio 1 d. siekė 2 295 140,41 Lt, tačiau dėl bendrovės vadovo (atsakovo) E. T. veiksmų įmonės įsiskolinimai sumažėjo iki 301 645,75 Lt. Ieškovas BUAB „Naruva“ dar prieš pasirašant sutartį su UAB „SEB VB lizingas“ ginčo pastatą buvo įkeitęs AB Šiaulių bankui, tačiau vėluodavo mokėti palūkanas už paimtą paskolą. Siekiant atsiskaityti su AB Šiaulių banku ir gauti apyvartinių lėšų, pastatas buvo parduotas UAB „SEB VB lizingas“ kartu sudarant finansinio lizingo sutartį. Teismas pažymėjo, kad šiam sandoriui pritarė ir pats ieškovas V. P., kartu sutikdamas su parduodamo pastato rinkos verte – 1 500 000 Lt. Ieškovas BUAB „Naruva“ vėl susidūrė su finansinėmis problemomis ir buvo nepajėgus laiku mokėti įmokų lizingo bendrovei. Pagal Lizingo sutartį Nr. SPLN2003-104683 lizingo bendrovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu klientas daugiau kaip 20 kalendorinių dienų pradelsia mokėti privalomus mokėjimus, jeigu klientas tampa nemokus arba klientui inicijuojama bankroto procedūra. Sutarties nutraukimo atveju pastatas negrąžintinai būtų tapęs lizingo bendrovės nuosavybe, o iki nutraukimo sumokėtos sumos lizingo gavėjui nebūtų grąžintos (Lizingo sutarties 18 punktas). Teismas konstatavo, kad kiekvienas protingas ir atidus vadovas esant sudėtingai situacijai būtų siekęs užtikrinti bendrovei galimybę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, o esant pagrįstai nuostolių grėsmei būtų siekęs juos sumažinti, todėl nėra jokio pagrindo tuomečio bendrovės vadovo (atsakovo) E. T. veiksmus vertinti kaip neteisėtus. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, sudarydamas lizingo teisių perleidimo sutartį, perleido ne turėtą pastatą, o turėtas turtines teises į pastatą, kurios galėjo būti realizuotos tinkamai vykdant lizingo gavėjo pareigas visą lizingo sutarties laikotarpį, įskaitant ir prisiimamą riziką netekti teisės išsipirkti lizingo sutartimi perduotą pastatą bei prarasti sumokėtas įmokas, jeigu lizingo sutartis būtų pažeista. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nepateikė nė vieno perleistos turtinės teisės vertės įrodymo, t. y. nėra paneigta aplinkybė, kad 180 585,50 Lt, už kuriuos buvo perleistos lizingo teisės, neatitiko realios rinkos kainos. Tai, kad ieškovas, perleidęs lizingo teises, atgavo 180 585,50 Lt, patvirtina susitarimas, ieškovo išrašyta sąskaita bei specialisto išvada. Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog lizingo teisių perleidimo sutartis neatitiko rinkos kainos ir dėl to bendrovei galėjo būti padaryta žala.

13Teismas nurodė, kad nors ginčo patalpų vertė nėra tiesiogiai susijusi su ieškovų nurodomu žalos dydžiu, nes bendrovė perleido turėtą turtinę teisę (apribotą tam tikrų sąlygų, susijusių su tinkamu lizingo sutarties vykdymu ir su atitinkama rizika), tačiau pasisakė ir dėl ginčo patalpų vertės. Teismo nuomone, ieškovui BUAB „Naruva“ priklausė tik 1956,42 kv. m ploto senoji pastato dalis ir lizingo teisių perėmimo (skolos perkėlimo) sutartimi buvo perleista teisė įsigyti būtent minėto ploto pastatą, todėl ir vertinamas turėtų būti tokio dydžio pastatas. Teismas laikė, kad kelių bendraturčių valdomo pastato dalių kainų suma parduodant pastatą dalimis yra lygi 85 proc. tos kainos, kuri būtų gauta, jeigu pastatas būtų valdomas ir parduodamas vieno savininko. Senoji pastato dalis perėmimo metu nebuvo baigta renovuoti (jos baigtumas buvo 79 proc.), todėl UAB „Gražeda“ perėmė nebaigtą statybą ir savo lėšomis ją baigė. Be to, iš 1956,42 kv. m senosios pastato dalies net 420,08 kv. m buvo pagalbinės paskirties patalpos, o iš 868,58 kv. m naujosios pastato dalies tik 33,81 kv. m, todėl ir naujosios pastato dalies vertė buvo gerokai didesnė nei senosios. Teismas pabrėžė, kad sutinka su atsakovais, jog turtinių teisių į pastatą pardavimo sandoris vertintinas kaip priverstinis. Itin sunki 2005 metais buvusi UAB „Naruva“ finansinė būklė ir negalėjimas laiku vykdyti lizingo įsipareigojimų lėmė, kad įmonei UAB „Naruva“ priklausiusi pastato dalis turėjo būti parduodama priverstinai ir skubiai, o tai lėmė ir atitinkamą turto kainą. Teismas sprendė, kad senosios pastato dalies, į kurią buvo perleistos turtinės teisės, vertė 2005 m. birželio 7 d. skaičiuotina taip: viso pastato likviduojamoji (priverstinio pardavimo) vertė 2005 m. birželio 7 d. (2,765 mln. Lt) koreguotina, atsižvelgiant į senosios pastato dalies plotą (0,69), į bendraturčių buvimo faktą (0,85) ir pastato rekonstrukcijos baigtumo procentą (0,79), ir yra lygi 1 281 120,88 Lt. Teismas sprendė, kad tuomečio bendrovės vadovo (atsakovo) E. T. veiksmai siekiant užtikrinti įmonės veiklą, gauti jai apyvartinių lėšų vertintini kaip protingo ir atidaus vadovo veiksmai, turtinės teisės į pastatą perleistos esant akivaizdžiai nuostolių kilimo grėsmei, turtinės teisės į šį pastatą perleistos už maksimalią kainą, kurią buvo galima gauti per įmanomai trumpiausią terminą, dėl to konstatavo, kad ieškovai neįrodė nė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, leidžiančių atsakovui E. T. taikyti civilinę atsakomybę.

14Dėl subnuomos sutarties ir UAB „Ertana“ skolos. Ieškovai prašė iš atsakovo E. T. priteisti 824 415,72 Lt žalos atlyginimo ieškovui BUAB „Naruva“. Žalą ieškovai kildina iš UAB „Naruva“ ir UAB „Ertana“ tarpusavio įsiskolinimų. Ieškovų nuomone, nuomos sutartis, sudaryta UAB „Naruva“ ir UAB „Ertana“, yra tariamas sandoris. Pripažinus šią sutartį negaliojančia ir iš „Naruva“ ir „Ertana“ tarpusavio įsiskolinimų balanso išbraukus visus mokėjimus, kurie susiję su šia sutartimi, UAB „Ertana“ skola ieškovui BUAB „Naruva” 2004 m. kovo 12 d. būtų 824 415,72 Lt. Ieškovų nuomone, kadangi UAB „Ertana“, kurios vadovu dirbo atsakovo E. T. brolis E. T., šiuo metu likviduota, o atsakovas E. T. šios skolos laiku neišsireikalavo, todėl žalą turėtų atlyginti atsakovas E. T.. Teismas nurodė, kad pagal UAB „Naruva“ ir UAB „Ertana“ sudarytą subnuomos sutartį UAB „Ertana“ išrašė sąskaitą UAB „Naruva“ už 14 mėnesių į priekį (2003 m. 11 mėn. – 2004 m. 12 mėn. subnuomos laikotarpis) ir taip buvo padengta įmonės UAB „Ertana“ skola įmonei UAB „Naruva“. UAB „Naruva“ patalpas UAB „Rubikon prodimpeksas“ pernuomojo už tą pačią sumą, už kurią jas nuomojosi iš UAB „Ertana“, t. y. už 57 820 Lt per mėnesį. Teismo posėdžio metu apklaustas ieškovo BUAB „Naruva“ bankroto administratorės įgaliotas asmuo patvirtino, kad turimais duomenimis, UAB „Rubikon prodimpeksas“ nėra skolinga BUAB „Naruva“, dėl to darytina išvada, kad visos BUAB „Naruva“ sąskaitos buvo apmokėtos. Dėl taikytų areštų sąskaitoms UAB „Naruva“, norėdama tęsti ūkinę veiklą, privalėjo įvairius mokėjimus vykdyti ir gauti per trečiuosius asmenis, kitu atveju visos lėšos, kurios būtų patekusios į jos sąskaitas, būtų nurašytos kreditorių. UAB „Rubikon prodimpeksas“ pagal UAB „Naruva“ išrašytas sąskaitas ir šios bendrovės prašymus yra atlikusi bankinius nurodytų sumų pavedimus, taip dengdama UAB „Naruva“ įsiskolinimą. Teismas nustatė, kad subnuomos mokesčio tarpusavio (UAB „Rubikon prodimpeksas“ – UAB „Naruva“ – UAB „Ertana“) balansas, vykdant ginčijamą 2003 m. spalio 30 d. patalpų subnuomos sutartį, UAB „Naruva“ atžvilgiu buvo nulinis. Aplinkybė, kad UAB „Ertana“ vėliau buvo iškelta bankroto byla, tik patvirtina faktą, kad iš šio sandorio UAB „Naruva“ gavo naudą, t. y. atgavo įmonės UAB „Ertana“ skolą ir nepatyrė jokių nuostolių. Teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tuometis UAB „Naruva“ vadovas E. T. šiuo sandoriu bendrovei padarė žalą (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismas taip pat konstatavo, kad realus sandorio vykdymas nesudaro pagrindo ieškovų teiginiui dėl tariamo sandorio, dėl to atmestinas ir ieškovų reikalavimas dėl subnuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

15Dėl UAB „Gražeda“ skolos įmonei „Naruva“. Ieškovai prašė iš atsakovo UAB „Gražeda“ priteisti 436 646,50 Lt skolos BUAB „Naruva“. Ieškovai nurodo, kad BUAB „Naruva“ ir UAB „Gražeda“ į tarpusavio įsiskolinimų balansą įtraukė sumas, kurios yra nepagrįstos pirminiais apskaitos dokumentais, todėl jas reikia atimti iš tarpusavio įsiskolinimų sumų. Tokiu būdu įvertinus įmonių tarpusavio įsiskolinimą, UAB „Gražeda“, ieškovų manymu, iki šiol įmonei „Naruva“ yra skolinga 342 048,78 Lt. Be to, ieškovai nurodo, kad UAB „Naruva“ 2003 metų rugpjūčio–spalio mėnesiais nepateikė įmonei UAB „Gražeda“ sąskaitų už patalpų ( - ) nuomą ir taip padarė 77 880 Lt žalą, o už 2003 m. gruodį ir 2004 metų sausį išrašė 16 717,72 Lt mažesnes sąskaitas už nuomą. Teismas pažymėjo, kad ieškovai šį savo reikalavimą grindžia atskirais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) specialisto išvados teiginiais ir visiškai ignoruoja visumą ir pačias išvadas. O FNTT specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „Gražeda“ 2005 m. spalio 29 d. už patalpų nuomą pagal 2003 m. liepos 31 d. nuomos sutartį įsiskolinimo neturėjo. Priešingai, ieškovas BUAB „Naruva“ tuo laikotarpiu buvo skolingas įmonei UAB „Gražeda“ 198 595,33 Lt.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 23 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui BUAB „Naruva“ iš atsakovo E. T. 719 750,84 Lt (208 454,25 Eur) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2009 m. spalio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo UAB „Gražeda“ 180 585,50 Lt (52 301,18 Eur) nesumokėtų lizingo įmokų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atsakovams E. T. ir UAB „Gražeda“ bei ieškinį atsakovei G. T. atmetė.

17Dėl pastato lizingo teisių perleidimo UAB „Gražeda“. Teisėjų kolegija sprendė, kad galima sutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog tiek iki 2003 m. spalio 24 d. lizingo sutarties sudarymo, tiek vėliau UAB „Naruva“ finansinė padėtis buvo gana komplikuota, bendrovės sąskaitos buvo areštuotos. Teisėjų kolegijos nuomone, pats pastato lizingo teisių perleidimo UAB „Gražeda“ faktas, turint galvoje galimas pasekmes netinkamo lizingo sutarties vykdymo atveju, nepaisant tam tikrų galimų abejonių, vis dėlto nelaikytinas akivaizdžiai žalingu UAB „Naruva“. Teisėjų kolegija atmetė apeliantų argumentus, susijusius su tuo, kad lizingo įmokas UAB „Naruva“ galėjo dengti pajamomis iš patalpų nuomos ir išlaikyti lizingo būdu įgytą turtą. Šios pajamos iš tikrųjų buvo šiek tiek didesnės už lizingo įmokas, taigi, formaliai apeliantai teisūs, kita vertus, tai nereiškia, kad gaunamos pajamos turėjo būti naudojamos vien tik lizingo įmokoms mokėti, nes įmonė turėjo ir kitų didelių įsipareigojimų. Esminis ginčas yra dėl to, ar lizingo teisės UAB „Gražeda“ nebuvo perleistos itin nenaudingomis sąlygomis, t.y. tokiomis sąlygomis, kurios akivaizdžiai lemia netgi didesnius praradimus perleidus lizingo teises, nei būtų atsiradę pačiai įmonei neįvykdžius lizingo sutarties – savo turėto turto bei įmonės sumokėtų 180 585,50 Lt įmokų lizingo bendrovei praradimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pastatas po lizingo teisių perleidimo atiteko UAB „Naruva“ vadovo E. T. sutuoktinei priklausančiai UAB „Gražeda“. UAB „Naruva“ neteko galimybės gauti bet kokias pajamas iš šio pastato, kurio rekonstrukcijai po lizingo sutarties sudarymo investavo 719 750,84 Lt, patalpų nuomos, netrukus bankrutavo. O UAB „Gražeda“ netrukus atsiskaitė su lizingo bendrove, vėliau pardavė dalį pastato patalpų, už kiek daugiau nei dešimtadalį (124/1000) patalpų gaudama apie 900 000 Lt. Byloje taip pat nėra ginčo, kad UAB „Naruva“ ir UAB „Gražeda“ investavo į pastatą, pastato tiek plotas, tiek vertė padidėjo. Kokia būtų buvusi UAB „Naruva“ lizingo būdu įgytos 1956,42 kv. m ploto pastato dalies, kuri ir buvo perleista skolos perkėlimo sutartimi, rinkos vertė po UAB „Naruva“ atliktos rekonstrukcijos be UAB „Gražeda“ investicijų, apeliantai įrodymų nepateikė, ekspertizės skirti neprašė (nors byla jau buvo nagrinėjama du kartus) ir neprašo (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, akivaizdu, kad atsakovas E. T., sudarydamas skolos perkėlimo sutartį, žinodamas, kad įmonė yra į lizingo būdu įgytą pastatą investavusi daugiau kaip 700 000 Lt, visiškai neatsižvelgė į tai ir dėl to ši investicijų suma buvo faktiškai prarasta. Dar daugiau, kaip matyti iš 2007 m. gegužės 31 d. specialisto išvados, minėta sukurta nauja 719 750,84 Lt vertė 2005 m. birželio mėn. buvo nurašyta į sąnaudas. Pažymėtina, kad ši investuota ir nurašyta suma viršijo pusę visos lizingo bendrovei mokėtinos įmokų sumos. Minėta, kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki, sąskaitos areštuotos ilgą laiką, įmonė atsiskaitymus vykdydavo per UAB „Gražeda“ ar kitas bendroves. Nepaisydamas tokios komplikuotos padėties, perleidęs turtą lizingo bendrovei, t. y. įmonei nebebūnant pastato savininke ir lizingo sutarties pagrindu rizikuojant prarasti turimą turtą, įmonės vadovas, nesant byloje jokių įtikinamų rekonstrukcijos būtinumo įrodymų (iš bylos duomenų matyti, kad pastatas statytas tik prieš šešerius metus, patalpų būklė labai gera), ėmėsi rekonstrukcijos ir jos lėšų susigrąžinimo klausimo ne tik neaptarė skolos perkėlimo sutartyje, bet ir jas be teisėto pagrindo nurašė į sąnaudas. Teisėjų kolegijos nuomone, neperleidus lizingo gavėjo teisių UAB „Gražeda“, net ir lizingo sutarties neįvykdymo atveju šios investicijos būtų buvusios reikšmingos galutinai atsiskaityti su lizingo bendrove ir žala įmonei galėjo būti mažesnė nei perleidus lizingo gavėjo teises UAB „Gražeda“ skolos perkėlimo sutarties sąlygomis. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovo E. T. veiksmai, kai jis nurašė investuotas sumas, kurios turėjo padidinti pastato vertę, ne tik negali būti vertinami kaip apdairaus ir rūpestingo vadovo veiksmai, bet ir nėra pateisinami protingai rizikingo verslo sprendimo standartais. Teisėjų kolegija konstatavo, kad E. T. netinkamai vykdė savo fiduciarines pareigas UAB „Naruva“ ir padarė įmonei 719 750,84 Lt žalą, kurią turėtų atlyginti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Juo labiau kad aplinkybė, jog skolos perkėlimo sutartis buvo sudaryta su sutuoktinės valdoma bendrove, neleidžia visiškai atmesti versijos, kad E. T. šiuos veiksmus atliko ne dėl neapdairumo, nepatyrimo ar pan., o galimai ir sąmoningai pažeisdamas lojalumo įmonei pareigą bei painiodamas asmeninius interesus su įmonės interesais (CK 2.87 straipsnio 2–4 dalys). Teisėjų kolegija sprendė, kad priteisti žalos atlyginimą iš G. T. ir UAB „Gražeda“ nėra pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija sutiko su dalimi reikalavimo UAB „Gražeda“, kylančiu iš šios bendrovės 2005 m. balandžio 27 d. įsipareigojimo padengti UAB „Naruva“ lizingo bendrovei sumokėtus 180 585, 50 Lt. Teisėjų kolegija sprendė, kad ši suma buvo ne atskiro reikalavimo dalykas, o sudėtinė reikalavimo priteisti žalą dėl skolos perkėlimo sutarties dalis. Apeliantas V. P. nurodė, kad po skolos perkėlimo sutarties sudarymo UAB „Naruva“ neatgavo iš UAB „Gražeda“ ir savo sumokėtų 180 585,50 Lt įmokų lizingo bendrovei. Pirmosios instancijos teismas sprendė priešingai ir nurodė, kad BUAB „Naruva“ nepateikė įrodymų, jog pagal bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis ši suma būtų įtraukiama į apskaitą kaip atsakovo UAB „Gražeda“ įsiskolinimas, to taip pat nepatvirtina 2010 m. lapkričio 30 d. specialisto išvados duomenys apskaičiuojant UAB „Gražeda“ įsiskolinimus už 2004 m. kovo 31 d. – 2005 m. spalio 29 d. laikotarpį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai nepatvirtina, kad UAB „Gražeda“ įsipareigojimas UAB „Naruva“ buvo kokia nors forma realizuotas. Jokių įrodymų, patvirtinančių įsipareigojimų įvykdymą, UAB „Gražeda“ ne tik nepateikė, bet ir konkrečiau nenurodė, kokiais mokėjimais ši suma būtų sumokėta tiesiogiai UAB „Naruva“ ar už šią bendrovę kitiems subjektams. O faktas, kad specialisto išvadoje nurodomu laikotarpiu (iki 2005 m. spalio 29 d.) UAB „Gražeda“ skola UAB „Naruva“ nefiksuota, dar nepatvirtina atsiskaitymo pagal šį įsipareigojimą fakto, nes E. T. PVM sąskaitą faktūrą šiai sumai išrašė tik 2005 m. lapkričio 8 d., o pats jos išrašymas savo ruožtu tik patvirtina, kad iki šios datos 180 585,50 Lt suma taip ir nebuvo sumokėta. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „Gražeda“ įsipareigojimo įvykdymo ir šią sumą priteisė iš UAB „Gražeda“.

18Dėl UAB „Gražeda“ ir UAB „Ertana“ skolos. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu pateiktomis išvadomis, sprendė, kad subnuomos mokesčio, eksploatavimo išlaidų mokėjimo tarpusavio (UAB „Rubikon prodimpeksas“ – UAB „Naruva“ – UAB „Ertana“) balansas, vykdant ginčijamą 2003 m. spalio 30 d. patalpų subnuomos sutartį, UAB „Naruva“ atžvilgiu buvo nulinis, dėl to negalima daryti išvados, kad tuometis UAB „Naruva“ vadovas E. T. šiuo sandoriu bendrovei padarė žalą. Taip pat teismas nurodė, kad, priešingai nei teigia apeliantai, net kelios minėtų įmonių tarpusavio įsiskolinimus tyrusios institucijos nustatė, jog UAB „Gražeda“ nebuvo skolinga įmonei UAB „Naruva“ ir netgi priešingai, būtent įmonė UAB „Naruva“ buvo įmonės UAB „Gražeda“ skolininkė. Specialistų padarytas išvadas apeliantai kritikuoja dėl to, kad, jų nuomone, šios išvados turėjo būti daromos tik remiantis pirminiais apskaitos dokumentais nevertinant antrinių dokumentų, nepagrįstų pirminiais. Teisėjų kolegija nesutiko, kad negalima vadovautis ir antriniais apskaitos dokumentais, jei jie patvirtina realų tam tikros operacijos atlikimą, nes nebūtų jokio pagrindo pripažinti realiai įvykusią operaciją pripažinti neįvykusia vien dėl to, kad pirminių apskaitos dokumentų dėl kokių nors priežasčių nėra. Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad apeliantų argumentai, susiję su tuo, kad už kelis mėnesius UAB „Naruva“ nepateikė sąskaitų už patalpų nuomą UAB „Gražeda“ arba pateikė jas sumažintas, galėtų būti pagrindas išieškoti žalą iš šias sąskaitas teikusių asmenų, bet ne konstatuoti UAB „Gražeda“ skolos faktą.

19Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – priteisti iš atsakovo E. T. 719 750,84 Lt (208 454,25 Eur) žalos atlyginimui ir iš atsakovo UAB „Gražeda“ 180 585,50 Lt (52 301,18 Eur) skolos BUAB „Naruva“.

20III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

21Kasaciniu skundu ieškovai prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip: BUAB „Naruva“ naudai iš atsakovų E. T., G. T. ir UAB „Gražeda“ solidariai priteisti 2 116 771,77 Lt, iš atsakovo E. T. priteisti 542 842,68 Lt, iš atsakovo UAB „Gražeda“ priteisti 436 646,50 Lt skolos, priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

221. Dėl atsakovo E. T. atsakomybės dėl UAB „Ertana“ skolos. Byloje nustatyta, kad atsakovo E. T. brolio E. T. vadovaujama įmonė UAB „Ertana“ buvo skolinga įmonei UAB „Naruva“ 1 119 770,65 Lt. Siekiant likviduoti šią skolą UAB „Ertana“ ir UAB „Naruva“ sudarė patalpų ( - ) subnuomos sutartį. Šios sutarties pagrindu UAB „Ertana“ pateikė sąskaitą bendrovei UAB „Naruva“ į priekį už 14 mėnesių 809 480 Lt sumai ir atlikus įskaitymą tokio dydžio UAB „Ertana“ skola buvo anuliuota. Pagal subnuomos sutartį UAB „Naruva“ gaudavo tam tikrus mokėjimus iš UAB „Rubikon prodimpeksas“ ir taip atsiėmė 281 573,04 Lt, kuriuos turėjo gauti iš UAB „Ertana“. Taigi, šio sandorio tikslas buvo ne sukurti faktinius nuomos santykius, ką pripažįsta atsakovai, o anuliuoti UAB „Ertana“ skolą ją susigrąžinant iš kitos įmonės gaunamo nuomos mokesčio pavidalu. Tokiu būdu UAB „Naruva“ atgavo 281 573,04 Lt, tačiau anuliavo UAB „Ertana“ 809 480 Lt skolą ir prarado 542 842,68 Lt (809480 - 281573,04), nes šios sumos iš UAB „Ertana“ nebeatgavo, mat ši įmonė vėliau bankrutavo. Atsakovas E. T., sudarydamas sąlygas nurašyti UAB „Ertana“ skolą, nesiimdamas jokių veiksmų šiai skolai išieškoti iš UAB „Ertana“, pažeidė savo, kaip įmonės vadovo, pareigas būti lojaliam įmonei, veikti jos interesais ir todėl UAB „Naruva“, nebeatgaudama skolos, patyrė žalą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad tarpusavio (UAB „Rubikon prodimpeksas“ – UAB „Naruva“ – UAB „Ertana“) balansas buvo nulinis, pažeidė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 331 straipsnio 4 dalies 2 punktas), neatsižvelgė į įrodymų visumą, jų neanalizavo. Byloje esantys įrodymai – specialistų išvados, atsakovų pateikti mokėjimų dokumentai – patvirtina tik tai, kad UAB „Naruva“ per nuomos mokestį atgavo tik dalį skolos, t. y. 281 573,04 Lt. Be to, FNTT specialistų 2010 m. sausio 15 d. ir 2010 m. lapkričio 30 d. išvadose užfiksuota, kad 135 740,22 Lt (6 kartus po 22 623,37 Lt) UAB „Rubikon prodimpeksas“ sumokėjo dengdama UAB „Ertana“ įsipareigojimus lizingo bendrovei. Taigi UAB „Ertana“ gavo dvigubus nuompinigius – ir iš UAB „Naruva“, ir iš UAB „Rubikon prodimpeksas“.

232. Dėl UAB „Gražeda“ skolos. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai taikė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Nors pagal specialisto išvadą UAB „Naruva“ liko skolinga bendrovei UAB „Gražeda“, tačiau iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad pirminiai buhalteriniai duomenys nesutampa su apskaitos registrų duomenimis. FNTT 2010 m. lapkričio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/101 nurodoma, kad UAB „Gražeda“ mokėjimų už UAB „Naruva“ yra 2 128 395,53 Lt, iš jų 1 543 093,17 Lt UAB „Gražeda“ pagrindė pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, o 585 302,36 Lt užregistravo apskaitos registruose, tačiau pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1–2 dalis, 12 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 3 dalį kiekviena ūkinė operacija turi būti pagrįsta buhalterinės apskaitos dokumentu, o tokia operacija į registrą gali būti įtraukta tik tada,jeigu yra pirminis buhalterinės apskaitos dokumentas. Atlikus skaičiavimus pagal pirminius buhalterinius duomenis bei apskaičiavus UAB „Gražeda“ skolą už nuomą, ši įmonė bendrovei UAB „Naruva“ liko skolinga 436 646,50 Lt.

243. Dėl žalos padarymo perleidžiant lizingo teises:

253.1 Kasatorių nuomone, žalos dydis apskaičiuotinas ne nuo viso pastato, o tik nuo senosios pastato dalies vertės tik tuo atveju, jei naujosios pastato dalies statytoja ir savininkė buvo UAB „Gražeda“. UAB „Gražeda“ nebuvo rekonstruojamo pastato savininkė ir negalėjo tapti rekonstrukcijos rezultato savininke (Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 9 punktas, STR „Statybos leidimas“ 15.10 punktas). Lizingo teisių perleidimo metu pastato statytoja buvo UAB „Naruva“ ir žalos dydis turėjo būti skaičiuojamas nuo viso pastato rinkos vertės, atimant lizingo bendrovei likusią mokėti lizingo įmokų sumą bei UAB „Gražeda“ investicijas į pastatą ir sudaro 2 116 771,77 Lt. Tai, kad UAB „Gražeda“ nebuvo naujosios pastato dalies statytoja, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Perėmusi lizingo teises ir užbaigusi rekonstrukciją UAB „Gražeda“ naujosios pastato dalies neįregistravo kaip atskiro nekilnojamojo turto vieneto. Priešingai, perėmusi lizingo teises, UAB „Gražeda“ persiregistravo išduotą statybos leidimą rekonstrukcijai, atliko viso rekonstruoto pastato kadastrinius matavimus ir kaip vieną nekilnojamojo turto vienetą po rekonstrukcijos įregistravo savo vardu. Nesant akcininkų sprendimo, UAB „Gražeda“ neturėjo teisės sujungti savo nuosavybės su UAB „Naruva“ nuosavybe. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, spręsdamas, kad naująją pastato dalį pastatė būtent UAB „Gražeda“. Byloje yra pateikti įrodymai, kad UAB „Naruva“ į pastato rekonstrukciją investavo 719 750,84 Lt, o UAB „Gražeda“ – 663 814,08 Lt, tačiau nėra jokių įrodymų, kad visas lėšas UAB „Naruva“ investavo tik į senosios pastato dalies rekonstrukciją, o UAB „Gražeda“ – tik į naujosios pastato dalies statybą. Darant prielaidą, kad žalai apskaičiuoti reikia vadovautis tik senosios pastato dalies verte ir kad UAB „Naruva“ į pastato senosios dalies rekonstrukciją investavo 719 750,84 Lt, tai lizingo teisių perleidimo metu senosios pastato dalies vertė buvo ne mažesnė kaip 3 094 750,84 Lt (2 375 000 Lt ir 719 750,84 Lt) ir atėmus perimtų įsipareigojimų lizingo bendrovei sumą (1 319 414,15 Lt) gaunama, kad padaryta žala sudaro 1 775 336,69 Lt.

263.2. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Naruva“ turėjo finansinių sunkumų, tačiau jos padėtis nebuvo itin prasta ir priverstinio išieškojimo veiksmai iš pagrindinio įmonės turto nebuvo atliekami. Net jei būtų galima sutikti, kad buvo susidariusios sąlygos, jog reikėjo lizingo teises perleisti ir toks sprendimas įmonei yra naudingesnis, tai reikštų, kad įmonės vadovas turi siekti tai padaryti kuo naudingesniu įmonei būdu. Kitaip tariant, šiuo atveju E. T., žinodamas, kad įmonė turi lizingo teises į 4,1 mln. Lt vertės pastatą ir žinodamas, kad liko mokėti daugiau 1,3 mln. Lt lizingo įmokų, turėjo ieškoti lizingo teisių perėmėjo, kuris būtų sutikęs bent didžiąja dalimi padengti skirtumą, susidarantį tarp pastato vertės ir lizingo įmokų likučio. Teismas netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp įmonės finansinės padėties ir lizingo teisių perleidimo kainos ir nepagrįstai sprendė, kad apskaičiuojant padarytą žalą reikia remtis ne pastato rinkos verte, o likviduojamąja verte.

274. Dėl atsakovų tinkamumo. Ieškinys dėl žalos, susijusios su lizingo teisių perleidimu, buvo pareikštas trims atsakovams: E. T., G. T. bei UAB „Gražeda“. Tai, kad lizingo teisių perleidimo sutartis nebuvo ginčijama, neužkerta kelio priteisti žalos atlyginimą iš visų žalą padariusių asmenų. Teismas nenustatė atsakovės G. T. veiksmuose neteisėtų veiksmų, tačiau neįvertino, kad UAB „Naruva“ 50 proc. akcijų priklausė E. T. ir G. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir G. T., kaip UAB „Naruva“ akcininkei, taip pat taikomos lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kt. pareigos. Be to, ir UAB „Gražeda“ akcijos priklauso E. T. ir G. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taigi lizingo teisių perleidimo sutarties šalių UAB „Naruva“ ir UAB „Gražeda“ akcininkai buvo abu sutuoktiniai bei abu vadovavo šioms įmonėms. Akivaizdu, kad ne tik E. T. pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas juridinio asmens organo nario pareigas, bet ir G. T., nes supainiojo savo ir įmonės interesus, neinformavo kitų juridinio asmens dalyvių apie interesų konfliktą ir t. t. Kyla klausimas dėl juridinio asmens dalyvio sutuoktinio atsakomybės dėl juridiniam asmeniui padarytos žalos atlyginimo, kai akcijos yra registruotos vieno iš sutuoktinių vardu bei akcijų suteikiamomis teisėmis naudojasi vienas iš sutuoktinių. Kasatorių nuomone, abiem sutuoktiniams aktyviai dalyvaujant įmonės veikloje, už įmonei padarytą žalą turėtų atsakyti abu, jeigu bus nustatytas CK 2.87 straipsnyje nurodytų pareigų pažeidimas. G. T. buvo aktyvi UAB „Naruva“ ūkinės veiklos dalyvė, t. y. UAB „Naruva“ ir UAB „Gražeda“, vadovaujama G. T., tarpusavio atsiskaitymų balansas viršijo 1 mln. Lt; UAB „Gražeda“ subnuomojo bendrovei UAB „Naruva“ priklausančias patalpas; UAB „Gražeda“ dalyvavo rengiant pastato rekonstrukcijos projektą, sudarant sutartis su rangovu dėl rekonstrukcijos ir kt. Šių aplinkybių visuma yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad G. T., būdama UAB „Naruva“ ir UAB „Gražeda“ akcininke, vadovaudama bendrovei UAB „Gražeda“ bei aktyviai dalyvaudama UAB „Naruva“ ūkinėje veikloje, privalėjo laikytis CK 2.87 straipsnyje nustatytų juridinio asmens dalyvio pareigų, tačiau jų nesilaikė ir jos veiksmai laikytini neteisėtais. Lietuvos apeliacinis teismas, darydamas priešingas išvadas dėl G. T. veiksmų neteisėtumo, netinkamai aiškino ir taikė CK 2.87 straipsnį, nepagrįstai neįžvelgė, kad G. T. neveikė juridinio asmens atžvilgiu sąžiningai, nebuvo lojali, nevengė situacijos, kai jos asmeniniai interesai prieštarauja juridinio asmens interesams, nepranešė apie tai kitiems juridinio asmens dalyviams. UAB „Gražeda“ yra atsakinga už žalos padarymą solidariai kaip nepagrįstai praturtėjusi UAB „Naruva“ sąskaita. CK 6.242 straipsnyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. UAB „Gražeda“ į pastato rekonstrukciją investavo 663 814,08 Lt bei perėmė 1 319 414,15 Lt lizingo įsipareigojimų, tačiau įgijo teisę į pastatą, kurio vertė buvo 4,1 mln. Lt. Tokiu būdu UAB „Gražeda“ gavo nepagrįstos 2 116 771,77 Lt naudos UAB „Naruva“ sąskaita.

28Atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą atsakovai prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

291. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina aplinkybę, kad UAB „Ertana“ ir UAB „Naruva“ tarpusavio įsiskolinimų balansas yra nulinis. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad subnuomos mokesčio tarpusavio (UAB „Rubikon prodimpeksas“ – UAB „Naruva“ – UAB Ertana“) balansas, vykdant ginčijamą 2003 m. spalio 30 d. sandorį, buvo nulinis, dėl to negalima daryti išvados, kad tuometis „Naruvos“ vadovas E. T. šiuo sandoriu bendrovei padarė žalą.

302. Ieškovui byloje teko pareiga įrodyti aplinkybę, kad UAB „Gražeda“ yra skolinga UAB „Naruva“. Tačiau ieškovai nepateikė jokių įrodymų, išskyrus savo pamąstymus dėl atskirų FNTT specialisto išvados teiginių, todėl teismas pagrįstai atmetė šią ieškinio dalį. Nors ieškovas BUAB „Naruva“ bankroto administratorius disponuoja visais BUAB „Naruva“ buhalteriniais dokumentais, kuriais remiantis galėtų pagrįsti arba paneigti tariamos atsakovo UAB „Gražeda“ skolos faktą, šie dokumentai nebuvo pateikti į bylą.

313. Teismai nustatė, kad lizingo objektu buvo tik senoji pastato dalis, todėl žala galėtų būti kildinama tik dėl senosios pastato dalies perleidimo. UAB „Gražeda“ pastato bendraturte tapo: tarpusavio susitarimo su UAB „Naruva“ pagrindu; UAB „Gražeda“ išduoto statybos leidimo pagrindu; atliktų investicijų pagrindu; valstybės su UAB „Gražeda“ dar 2003 m. sausio 3 d. sudarytos ilgalaikės dalies sklypo (kurioje ir buvo pastatytas jos priestatas) subnuomos sutarties pagrindu; trišalės rangos sutarties, kurioje aiškiai nurodoma, kad UAB „Gražeda“ yra užsakovas plečiamos parduotuvės dalies, o UAB „Naruva“ – rekonstruojamos dalies, pagrindu. Statybos įstatyme ir STR „Statybos leidimas“ nustatyta, kad bendraturčių sutikimo užtenka norint gauti statybos leidimą, todėl statybos leidimas statyti priestatą UAB „Gražeda“ išduotas teisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Naruva“ 2004 m. kovo 20 d. išduodant statybos leidimą jau nebuvo pastato savininke, nes jos nuosavybės teisės nuo 2004 m. kovo 12 d. perleistos, remiantis ieškovo logika, UAB „Naruva“ statybos leidimas taip pat negalėjo būti išduotas. Be to, ieškovai nekėlė reikalavimo dėl UAB „Naruva“ ir UAB „Gražeda“ išduoto statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, todėl jų argumentai dėl statybos leidimo neteisėtumo peržengia ieškinio ribas ir yra nevertintini. Teismai pripažino, kad lizingo objekto pardavimo sandoris vertintinas kaip priverstinis dėl itin sunkios UAB „Naruva“ finansinės būklės ir negalėjimo laiku vykdyti lizingo įsipareigojimų. Priverstinis turtinių teisių perleidimas lėmė, kad už jį mokėta likviduojamąją vertę atitinkanti kaina.

324. Analizuojant Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas yra akivaizdu, kad G. T., net ir būdama E. T. sutuoktine, neturėjo jokių teisių ir pareigų UAB „Naruva“. Juolab kad ji nebuvo UAB „Naruvos“ valdymo organų nare, todėl negalėjo turėti ir CK 2.87 straipsnyje nustatytų pareigų. Pažymėtina, kad sutuoktiniai dar 2000 m. vasario 8 d. buvo sudarę santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartį ir ši aplinkybė paneigia kasatorių argumentus, neva G. T., būdama E. T. sutuoktinė, kartu buvo ir UAB „Naruva“ akcijų savininkė.

33Kasaciniu skundu atsakovai E. T., UAB „Gražeda“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 23 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendimą arba grąžinti bylos dalį dėl 719 750,84 Lt žalos atlyginimo ir 180 585,50 Lt nesumokėtų lizingo įmokų priteisimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

341. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo UAB „Gražeda“ 180 585,50 Lt tariamai nesumokėtų lizingo įmokų, peržengė ieškinio reikalavimo ribas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas, pažeidė šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principus.

351.1. Dėl peržengimo už ieškinio reikalavimo ribų ir šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi principų pažeidimo. Ieškovai reiškė reikalavimą dėl žalos, padarytos perleidus lizingo teises į pastatą ( - ) atlyginimo, bet jokiu būdu ne dėl tariamai neįvykdyto sutartinio įsipareigojimo sumokėti 180 585,50 Lt lizingo įmokų sumą. Ieškovai tiek pirminiuose, tiek ir vėliau patikslintuose ieškiniuose reikalavimą dėl žalos, padarytos perleidus lizingo teises į pastatą atlyginimo, grindė aplinkybe, kad tuometis UAB „Naruva“ vadovas E. T., sudarydamas lizingo teisių į pastatą perleidimo sandorį, už pernelyg mažą kainą perleido pastatą ir taip padarė žalą įmonei. 2012 m. rugsėjo 18 d. BUAB „Naruva“ ir V. P. patikslintame ieškinyje nurodoma, kad žalą sudaro: pastato vertė sandorio perleidimo metu (4 100 000 Lt) minus likę įsipareigojimai lizingo bendrovei, kuriuos perėmė UAB „Gražeda“ (1 319 414,15 Lt), minus UAB „Gražeda“ investicijos į pastato statybą (663 814,08 Lt), iš viso 2 116 771,77 Lt žala. Ieškovai niekada nereiškė reikalavimo dėl 180 858,50 Lt sumokėjimo nei kaip atskiro reikalavimo, nei kaip pareikšto reikalavimo dalies. Priešingai, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovų atstovai netgi atskirai pažymėjo, jog ieškiniu nėra prašoma priteisti nekompensuotas lizingo įmokas. Ieškovams nereiškus tokio reikalavimo, atsakovas UAB „Gražeda“ nuo jo ir nesigynė, t. y. nebuvo teikiami jokie atsikirtimai, kurie neabejotinai būtų paneigę šias aplinkybes. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi principus, nes neužtikrino atsakovams lygių galimybių pateikti ir įrodyti savo atsikirtimus ir užkirto kelią į teisminę gynybą.

361.2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Nors apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl 180 858,50 Lt žalos iš UAB „Gražeda“ priteisimo yra neteisėta, nes priimta peržengus ieškinio reikalavimo ribas, tačiau tuo atveju, jeigu kasacinis teismas nuspręstų, kad vis dėlto ieškinio reikalavimo ribos nebuvo peržengtos, sprendimas dėl šios dalies buvo priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Teismas neatsižvelgė ir nevertino BUAB „Naruva“ administratoriaus paaiškinimų, kad jokia UAB „Gražeda“ skola BUAB „Naruva“ buhalteriniuose dokumentuose nebuvo apskaitoma; kad byloje nėra informacijos, jog UAB „Gražeda“ iškėlus UAB „Naruva“ bankroto bylą būtų buvusi įtraukta į debitorių sąrašą. UAB „Gražeda“ įsipareigojimas padengti 180 585,50 Lt lizingo įmokų UAB „Naruva“ kilo šalims pasirašius 2005 m. balandžio 27 d. susitarimą ir šis įsipareigojimas turėjo būti buhalteriniuose dokumentuose fiksuojamas. 2010 m. lapkričio 30 d. išvadoje nurodyta, kad 2005 m. spalio 29 dieną (ir 31 dieną) UAB „Naruva“ įsiskolinimas UAB „Gražeda“ sudarė 198 595,33 Lt. Pažymėtina, kad buvo vertinami tiek pirminiai, tiek antriniai apskaitos dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą dėl 180 585,50 Lt priteisimo priėmė iš esmės vadovaudamasis vien tik 2005 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita faktūra, t. y. vertindamas pavienį dokumentą, bet ne byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad faktas, jog specialisto išvadoje nurodomu laikotarpiu (iki 2005 m. spalio 29 d.) UAB „Gražeda“ skola UAB „Naruva“ nefiksuota, dar nepatvirtina atsiskaitymo pagal šį įsipareigojimą fakto, nes E. T. PVM sąskaitą faktūrą išrašė tik 2005 m. lapkričio 8 d., o pats jos išrašymas savo ruožtu tik patvirtina, kad iki šios datos 180 585,50 Lt taip ir nebuvo sumokėta. Pažymėtina, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino, kokiomis aplinkybėmis ir kodėl minima PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta praėjus daugiau kaip pusei metų nuo įsipareigojimo mokėti sąskaitoje nurodytą sumą atsiradimo.

371.3 Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas, nenustatė nei UAB „Gražeda“ neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis), kuo pasireiškė UAB „Gražeda“ kaltė (CK 6.248 straipsnis), tačiau nusprendė, jog 180 585.50 Lt suma priteistina kaip UAB „Naruva“ patirta žala. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime pažymėjo, kad nei atsakovė G. T., nei UAB „Gražeda“ neatliko neteisėtų veiksmų, kurie sukeltų UAB „Naruva“ žalą, kad nurodytų sandorių sudarymas priklausė nuo UAB „Naruva“ vadovo sprendimo.

382. Dėl proceso teisės normų pažeidimo, priimant neteisėtą sprendimą dėl 719 750,84 Lt žalos iš E. T. priteisimo. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš E. T. 719 750,84 Lt žalos, peržengė ieškinio reikalavimo ribas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pažeidė šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principus.

392.1 Dėl ieškinio reikalavimo ribų peržengimo ir šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi principų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas žalą kildino ne iš lizingo teisių į pastatą perleidimo, bet iš fakto, jog 719 750,84 Lt suma kaip dėl pastato rekonstrukcijos sukurta vertė buvo nepagrįstai nurašyta į sąnaudas. Ieškovai nė karto nenurodė, kad į sąnaudas nurašytus 719 750,84 Lt laiko įmonės patirtos žalos, kilusios dėl pastato perleidimo, dalimi. Nepaisant ieškovų ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir apibrėžtų ieškinio reikalavimo ribų, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, nesant byloje jokių įtikinamų įrodymų apie rekonstrukcijos nedelsiamą būtinumą, įmonės vadovas ėmėsi rekonstrukcijos, neaptarė lėšų rekonstrukcijai susigrąžinimo klausimo skolos perkėlimo sutartyje ir jas be teisėto pagrindo nurašė į sąnaudas. Teismas ne tik peržengė ieškinio reikalavimų ribas, bet ir pažeidė šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi principus, nes neužtikrino atsakovams lygių galimybių pateikti ir įrodyti savo atsikirtimus dėl rekonstrukcijos reikalingumo klausimo bei dėl piniginių lėšų nurašymo į sąnaudas teisėtumo, ir tokiu būdu šioje ginčo nagrinėjimo apimtyje užkirto kelią į teisminę gynybą.

402.2 Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Nors apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl 719 750,84 Lt žalos iš E. T. priteisimo yra neteisėta, nes priimta peržengus ieškinio reikalavimo ribas, tačiau tuo atveju, jeigu kasacinis teismas nuspręstų, jog ieškinio reikalavimo ribos nebuvo peržengtos, laikytina, kad sprendimas dėl šios dalies buvo priimtas pažeidžiant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles. Pirma, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas apie pastato rekonstrukcijos, kuri buvo atlikta UAB „Naruva“, būtinumą, neatsižvelgė į tai, kad aplinkybė dėl rekonstrukcijos būtinumo apskritai nebuvo ginčo šalių įrodinėjama, nes dėl to nebuvo ginčo. Teismas priėmė E. T. nepalankų sprendimą, nesuteikdamas atsakovui net galimybės tinkamai atsikirsti, pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog vis dėlto pastato rekonstrukcija buvo būtina, norint išsaugoti nuomininkus. Antra, apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodo, jog žalos dydis galėtų būti pagrindžiamas, pateikus įrodymus apie UAB „Naruva“ turėtos ir skolos perkėlimo sutartimi prarastos 1956,42 kv. m ploto pastato dalies vertės padidėjimą dėl rekonstrukcijos, tačiau pažymi, kad šios aplinkybės apeliantai neįrodinėja. Tokia teismo išvada turėtų būtų pagrindas priimti teismo sprendimą, kad ieškovams nepateikus pakankamai įrodymų, aplinkybės laikytinos neįrodytomis, o ieškovų reikalavimai atmestini (CPK 12, 178 straipsniai.). Trečia, vertinant rekonstrukcijos (remonto) indėlį į papildomos vertės pastatui (patalpoms) sukūrimą, turi būti vertinamas patobulinimo indėlis į bendro turto vertę, o ne pati patobulinimo kaina (medžiagų ir darbo kainos). Tai reiškia, kad bet koks objekto patobulinimas yra vertas tiek, kiek jis padidina objekto rinkos kainą nepriklausomai nuo patobulinimo išlaidų. Teismas sukurtą rekonstrukcijos vertę prilygino patirtų išlaidų vertei (214 636,04 Lt sunaudotų medžiagų vertė, 426 485,31 Lt atliktų darbų vertė ir 78 629,49 Lt nurašytos prekės, panaudotos pastato rekonstrukcijai; iš viso 719 750,84 Lt). Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad 719 750,84 Lt į sąnaudas buvo nurašyta nepagrįstai, visiškai netyrė ir nevertino Pelno mokesčio įstatymo 20 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurios sprendžiant tokio pobūdžio klausimą turėtų būti tiriamos, t. y. nesiaiškino, ar atlikti rekonstrukcijos darbai pailgino pastato naudingo tarnavimo laiką, ar pagerino naudingąsias jo savybes.

41Atsiliepimu į atsakovų kasacinį skundą ieškovai prašo atsakovų kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

421. Teismas, priteisdamas 180 585,50 Lt negrąžintų lizingo įmokų ir 719 750,84 Lt žalos dėl investicijų į rekonstrukciją, neperžengė ieškinio ribų. Šios sumos patenka į ieškinio reikalavimą atlyginti žalą dėl lizingo teisių perleidimo. Ieškinyje teigiama, kad UAB „Naruva“ patyrė žalą dėl lizingo teisių perleidimo, nes į pastatą investavo lėšas rekonstrukcijai, pakėlė pastato vertę, tačiau po lizingo teisių perleidimo nei sumokėtų lizingo įmokų, nei investuotų lėšų į rekonstrukciją neatgavo. Visi šie praradimai pateko į reikalaujamos priteisti žalos sumą, nes žala buvo apskaičiuojama iš pastato vertės atimant lizingo įmokų likutį bei UAB „Gražeda“ investicijas. Jeigu UAB „Gražeda“ būtų grąžinusi lizingo įmokas UAB „Naruva“, tai šią sumą, lygiai taip pat kaip jos investicijas į statybą, ieškovai būtų atėmę iš prašomos priteisti sumos. Reikalaujant priteisti skirtumą tarp pastato vertės ir lizingo įmokų bei investicijų sumos nebuvo pagrindo papildomai reikalauti priteisti sumokėtas lizingo įmokas bei į statybą UAB „Naruva“ investuotas lėšas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas dalį ieškinio ir priteisdamas tam tikras sumas, kurios buvo sudėtinė reikalavimo dalis, neperžengė ieškinio reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, nes vienas iš ieškovų yra bankrutuojanti įmonė.

432. Skolos buvimas ar nebuvimas negali būti grindžiamas bankroto administratoriaus skolos pripažinimu ar nepripažinimu. Pažymėtina, kad bankroto administratoriaus atstovas savo atsakymą grindė apskaitos registrų duomenimis. Ieškovai įrodinėjo, kad UAB „Naruva“ skola UAB „Gražeda“ nėra pagrįsta pirminiais apskaitos dokumentais. Iš pirminių buhalterinių dokumentų duomenų galima pamatyti, kad UAB „Gražeda“ ne tik nėra sumokėjusi nurodytų lizingo įmokų, bet yra skolinga dar didesnę sumą, ką patvirtina byloje esančios specialistų išvados. Byloje yra duomenų, kad, siekiant išvengti skolų išieškojimo iš UAB „Gražeda“ po UAB „Naruva“ bankroto bylos iškėlimo, į apskaitos registrus buvo įtrauktos neįvykusios ūkinės operacijos, siekiant parodyti, kad UAB „Gražeda“ atsiskaitė. Atsakovai nenurodo nė vieno konkretaus mokėjimo, kuris patvirtintų, kad yra atsiskaityta. Tai tik patvirtina, kad tokio mokėjimo UAB „Gražeda“ neatliko.

443. Lizingo įmokų nesusigrąžinimo klausimas keliamas nuo patikslinto ieškinio pateikimo, todėl atsakovai nepagrįstai teigia, kad jiems nebuvo sudarytos sąlygos gintis nuo šių reikalavimų. Dėl rekonstrukcijos būtinumo atsakovai teikė argumentus pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad abi šalys sutiko, kad rekonstruoti pastatą reikėjo, tačiau ieškovai kėlė klausimą, kad UAB „Naruva“ į rekonstrukciją investuotos lėšos nesugrįžo, šių lėšų panaudojimo rezultatas – pagerinta pastato būklė – atiteko UAB „Gražeda“, o E. T. net nebandė kelti klausimo susigrąžinti šias lėšas.

45Teisėjų kolegija

konstatuoja:

46IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

47Dėl vadovo atsakomybės už įmonei padarytą žalą

48Bendrovės valdymo organo nario (vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.

49CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą, kuris, inter alia, atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

50Pagal ginčui aktualios ABĮ redakcijos 37 straipsnio 6 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Pagal nagrinėjamos ABĮ redakcijos 37 straipsnio 6 dalies 1 punktą bendrovės vadovas, inter alia, atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą.

51Bet kuriuo atveju bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai turi elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieš priimdami sprendimą valdymo organo nariai būtų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija. Konkrečiu atveju esant šioms prielaidoms ir nesant interesų konflikto, laikytina, kad bendrovės vadovai turi elgesio laisvę apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimą priimti ir kokią protingą ūkinę komercinę riziką prisiimti. Net jei konkretus verslo sprendimas ir atnešė nuostolių, tai dar nereiškia, kad šis sprendimas buvo neteisėtas. Tačiau jei nustatoma, kad bendrovės vadovas akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, civilinė atsakomybė gali atsirasti. Visi šie pažeidimai kartu ir kiekvienas atskirai gali būti pagrindas vadovo civilinei atsakomybei kilti. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Stagena“ v. AB SEB bankas ir G. S., bylos Nr. 3K-3-420/2013). Plėtodama šią teismų praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir kt. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-7-124/2014)

52Dėl UAB „Naruva“ padarytos žalos 2005 m. birželio 7 d. skolos perkėlimo sutartimi

53Bylą nagrinėję teismai nustatė, ieškovas BUAB „Naruva“, kuriam iki bankroto bylos iškėlimo vadovavo atsakovas E. T., su UAB „VB Lizingas“ buvo sudarę finansinio lizingo sutartį, kuria už 1,5 mln. Lt pardavė 1956,42 kv. m pastatą ( - ) ir įgijo teisę naudotis šiuo pastatu ir jį išsipirkti. Pastato lizingo sutarties galiojimo metu buvo atlikti pastato rekonstrukcijos darbai ir pastato plotas padidėjo 927,93 kv. m ir tapo 2884,35 kv. m. 2005 m. birželio 7 d. BUAB „Naruva“, UAB „Gražeda“ (kuriai vadovavo atsakovo E. T. sutuoktinė G. T. ir kurios akcijos jai priklausė) ir trečiasis asmuo UAB „SEB VB lizingas“ sudarė trišalę skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią BUAB „Naruva“ perdavė pastatą atsakovui UAB „Gražeda“, kuris įsipareigojo mokėti lizingo įmokas (1 319 414,15 Lt). Be to, 2005 m. balandžio 27 d. UAB „Gražeda“ įsipareigojo padengti UAB „Naruva“ lizingo bendrovei sumokėtą 180 585, 50 Lt sumą.

54Ieškovai prašė iš atsakovų UAB „Gražeda“, E. T. ir G. T. solidariai priteisti 2 116 771,77 Lt žalos atlyginimo įmonei BUAB „Naruva“, padarytos lizingo teisių į ginčo turtą perleidimo sandoriu. Ieškovų nuomone, BUAB „Naruva“ buvo padaryta 2 116 771,77 Lt žala, kurią apskaičiavo iš pastato rinkos vertės (4 100 000 Lt) atimdami UAB „Gražeda“ perimtus įsipareigojimus bankui (1 319 414,15 Lt) ir UAB „Gražeda“ į pastato rekonstrukciją iki pastato perėmimo investuotas lėšas (663 814,08 Lt).

55Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, atsakovas E. T., kaip UAB „Naruva“ vadovas, sudarė sandorį dėl teisės išsipirkti turtą perleidimo su įmone, kuriai vadovavo jo sutuoktinė ir kurios akcijos jai priklausė, nepranešęs apie interesų konfliktą kitiems bendrovės organams ir negavęs jų pritarimo (CK 2.87 straipsnio 3 ir 5 dalis), prezumpcija, kad jis veikė bona fide geriausiais bendrovės, kuriai vadovavo, interesais, yra paneigta. Atsakovui E. T. neįrodžius, kad sudarydamas šį sandorį jis veikė bona fide geriausiais bendrovės, kuriai vadovavo, interesais, ir nustačius, kad teisės į ginčo turtą buvo perleistos už kainą, mažesnę negu šio turto vertė, būtų pagrindas konstatuoti, kad jis pažeidė fiduciarines pareigas, konkrečiai lojalumo, sąžiningumo, protingumo, bendrovei, o kainos ir turto vertės skirtumą laikyti bendrovei padaryta žala.

56Byloje pateikti keli įrodymai dėl ginčo turto vertės 2005 m. gegužės–birželio mėn.: UAB „Turto spektras“ 2005 m. gegužės 9 d. pažyma, kad 2005 m. gegužės 5 d. ginčo turto rinkos vertė 3 950 000 Lt, o likviduojamoji (priverstinio pardavimo) – 2 765 000 Lt ir UAB „Verslavita“ turto vertės nustatymo pažyma, kad 2005 m. birželio 7 d. turto rinkos vertė 4 100 000 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog 2005 m. birželio 7 d. ginčo pastato rekonstrukcija nebuvo baigta (79 proc. baigtumas), o UAB „Verslavita“ atliko turto įvertinimą retrospektyviai ir neatsižvelgdama į tą faktą, kad 2005 m. birželio 7 d. rekonstrukcija dar buvo nebaigta, sprendžia, kad šiuo atveju reikėtų vadovautis UAB „Turto spektras“ 2005 m. gegužės 9 d. pažyma apie ginčo turto vertę, kurioje atsižvelgta į tą faktą, kad rekonstrukcija dar nebaigta. Sprendžiant, ar ginčo turto verte 2005 m. birželio 7 d. skolos perkėlimo sutarties sudarymo metu laikyti šio turto rinkos ar likviduojamąją (priverstinio pardavimo) vertę, būtina nustatyti, ar teisių į ginčo turto perleidimo metu egzistavo aplinkybės, kurios lemtų priverstinį ar itin skubų turto pardavimą. Atsakovas E. T. teisių į ginčo turto perleidimą ne rinkos kaina ir savo veikimą bona fide geriausiais bendrovės, kuriai vadovavo, interesais grindė sunkia UAB „Naruva“ finansine padėtimi teisių į ginčo turtą perleidimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, sunki UAB „Naruva“ finansinė padėtis negali būti laikoma aplinkybe, kurios, vadovaujantis protingo, sąžiningo, rūpestingo vadovo standartu, pateisintų teisių į ginčo turto perleidimą už turto likviduojamąją vertę. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki ilgą laiką, taip pat nenustatė, kad bendrovės vadovas ar jo pavedimu kitas asmuo būtų atlikęs bent kokius nors veiksmus ieškodami asmens, kuris pageidautų įsigyti teises į ginčo turtą ir kuris pasiūlytų geriausią kainą. Ar įmonės vadovas veikė išimtinai įmonės interesais, vertintina pagal įdėtų pastangų pobūdį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas E. T. neįrodė, jog teisių į ginčo turtą perleidimo metu egzistavo aplinkybės, dėl kurių šios teisės negalėjo būti perleistos už ginčo turto rinkos vertę, ir kad jis sudarydamas šį sandorį veikė bona fide geriausiais bendrovės, kuriai vadovavo, interesais. Teisėjų kolegija laiko, kad nebuvo kliūčių perleisti teisių į ginčo turtą už rinkos vertę, kuri pagal UAB „Turto spektras“ 2005 m. gegužės 9 d. pažymą tuo metu buvo 3 950 000 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes, kad pastato plotas iki rekonstrukcijos buvo 1956,42 kv. m, į 2004 m. kovo 25 d. sutartį, pasirašytą BUAB „Naruva“ ir UAB „Gražeda“ dėl rekonstrukcijos, pagal kurią šalys sutarė, kad UAB „Naruva“ priklausys tik 69 proc. rekonstruoto pastato ploto, sprendžia, kad UAB „Naruva“ 2005 m. birželio 7 d. skolos perkėlimo sutartimi prarado teises, o UAB „Gražeda“ įgijo teises į 2 725 500 Lt (3 950 000 Lt × 69 proc.) vertės turtą. Teisėjų kolegija, priešingai negu bylą nagrinėję teismai, sprendžia, kad kaina, kurią UAB „Gražeda“ įsipareigojo sumokėti, yra 1 319 414,15 Lt (suma, kurią UAB „Gražeda“ įsipareigojo sumokėti lizingo bendrovei) ir 180 585, 50 Lt (suma, kuria UAB „Gražeda“ įsipareigojo sumokėti UAB „Naruva“ pagal 2005 m. balandžio 27 d. susitarimą), t. y. 1 499 999,65 Lt. Taigi, kainos, už kurią perleistos teisės į ginčo turtą, ir ginčo turto vertės skirtumas yra 1 225 500,35 Lt.

57Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad įmonės vadovas, neieškodamas kitų teisių į ginčo turtą pirkėjų ir perleisdamas 2 725 500 Lt vertės turtą už 1 499 999,65 Lt savo sutuoktinės vadovaujamai įmonei, kurios akcijos priklausė jo sutuoktinei, pažeidė fiduciarines pareigas (sąžiningumo, protingumo, lojalumo) įmonei ir padarė jai 1 225 500,35 Lt žalą.

58Dėl atsakovų G. T. ir UAB „Gražeda“ atsakomybės už žalą, padarytą UAB „Naruva“ 2005 m. birželio 7 d. skolos perkėlimo sutartimi

59Kasaciniu skundu ieškovai prašė solidariai iš atsakovų E. T., G. T. ir UAB „Gražeda“ priteisti 2 116 771,77 Lt įmonei BUAB „Naruva“, t. y. žalą, padarytą UAB „Naruva“ 2005 m. birželio 7 d. skolos perkėlimo sutartimi perleidžiant teises į ginčo turtą.

60Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad priteisti žalos atlyginimą iš G. T. ir UAB „Gražeda“ nėra pagrindo, nes visų sandorių, iš kurių kildinama žala ieškovams, sudarymas priklausė tik UAB „Naruva“ vadovo E. T. kompetencijai, žala padaryta E. T. pažeidus fiduciarines pareigas įmonei, ir nei atsakovė G. T., nei UAB „Gražeda“ neatliko neteisėtų veiksmų, kurie būtų sukėlę UAB „Naruva“ žalą.

61Ieškovų kasacinio skundo argumentai, kad atsakovės G. T. pareigos UAB „Naruva“ buvo analogiškos CK 2.87 straipsnyje įtvirtintoms juridinio asmens valdymo organų narių pareigoms, atmestini. Byloje nustatyta, kad UAB „Naruva“ akcininku buvo E. T., jo sutuoktinė G. T. nebuvo UAB „Naruva“ akcininkė, ji tik valdė akcijas jungtinės nuosavybės teise. Taigi, G. T. neturėjo turtinių ir neturtinių akcininkės teisių, negalėjo daryti įtakos bendrovės veiklai balsuodama akcininkų susirinkimuose. Pagal CK 2.87 straipsnyje įtvirtintą taisyklę lojalumo pareiga taikoma tik valdymo organų nariams, G. T. neprivalėjo veikti išimtinai šios bendrovės interesais. G. T. turėjo ir turi lojalumo ir kitas CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas tik UAB „Gražeda“, kurios vadovė ir akcininkė ji yra.

62Kasatoriai kasaciniame skunde taip pat teigia, UAB „Gražeda“ yra atsakinga už žalos padarymą solidariai su G. T. ir UAB „Gražeda“ kaip nepagrįstai praturtėjusi UAB „Naruva“ sąskaita (CK 6.242 straipsnis). Kasatorių teigimu, UAB „Gražeda“ į pastato rekonstrukciją investavo 663 814,08 Lt bei perėmė lizingo įsipareigojimų, siekiančių 1 319 414,15 Lt, tačiau įgijo teisę į pastatą, kurio vertė buvo 4,1 mln. Lt., taip UAB „Gražeda“ gavo nepagrįstą 2 116 771,77 Lt naudą UAB „Naruva“ sąskaita. Pagal kasacinio teismo praktiką nepagrįsto praturtėjimo institutas gali būti taikomas tik tada, kai ieškovo ir atsakovo nesieja prievolė ir atsakovo praturtėjimui nėra teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Construction Ace“ v. UAB „Ervin“, bylos Nr. 3K-3-40-690/2015; kt.). Kadangi UAB „Gražeda“ ir UAB „Naruva“ sudarė lizingo teisių perėmimo sutartį, iš kurios ieškovai kildina UAB „Naruva“ padarytą žalą, ši sutartis tebegalioja, tai ieškovų teisės negali būti ginamos nepagrįsto praturtėjimo normų pagrindu.

63Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, spręsdami, kad ieškovai neįrodė nei G. T., nei UAB „Gražeda“ atsakomybės sąlygų ir kad priteisti iš jų žalos atlyginimą solidariai su atsakovui E. T. nėra pagrindo.

64Dėl UAB „Gražeda“ skolos

65Ieškovų kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 342 048,78 Lt skolos priteisimo iš UAB „Gražeda“. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2010 m. lapkričio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/101 nustatyta, kad, ištyrus laikotarpį nuo 2004 m. kovo 31 d. iki 2005 m. spalio 29 d., 2005 m. spalio 29 d. UAB „Naruva“ skola UAB „Gražeda“ buvo 198 595,33 Lt. Ieškovai pažymėjo, kad 2010 m. lapkričio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/101, sudarant UAB „Naruva“ ir UAB „Gražeda“ tarpusavio įsiskolinimo balansą, įtraukti apskaitos registrų duomenys, kurie nepagrįsti pirminiais apskaitos dokumentais. 2010 m. lapkričio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/101 nurodyta pirminiais apskaitos dokumentais pagrįsta 1 543 093,17 Lt UAB „Gražeda“ mokėjimai už UAB „Naruva“ ir 1 639 172,25 Lt UAB „Naruva“ mokėjimai už UAB „Gražeda“. Ieškovų nuomone, remiantis pirminiais apskaitos dokumentais, nuo 2004 m. kovo 31 d. iki 2005 m. spalio 29 d. UAB „Gražeda“ skola UAB „Naruva“ sudaro 96 079,08 Lt ir pridėjus 245 969,70 Lt skolą, buvusią 2004 m. kovo 31 d. (2010 m. sausio 15 d. specialisto išvada Nr. 5-3/5), 2005 m. spalio 29 d. UAB „Gražeda“ buvo skolinga UAB „Naruva“ 342 048,78 Lt (245 969,70 Lt + 96 079,08 Lt).

66Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 2 dalį (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalis (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad jeigu į apskaitos registrus, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, įtraukiami duomenys, nepagrįsti apskaitos dokumentais, tai tokie apskaitos registrų duomenys negali būti laikomi pakankamu įrodymu apie įvykusią ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį. Atsižvelgiant į tai, kad vien tik apskaitos registrų duomenų nepakanka siekiant įrodyti ūkio subjekto skolos buvimo ar nebuvimo faktą, tai šalys, įrodinėdamos šį faktą, privalo pateikti kitus įrodymus, patvirtinančius apskaitos registrų duomenis (CPK 178 straipsnis).

67Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi tik 2010 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada Nr. 5-3/101, kad 2005 m. spalio 29 d. UAB „Naruva“ skola UAB „Gražeda“ yra 198 595,33 Lt ir neatsižvelgdami, kad ši specialisto išvada padaryta tiek remiantis apskaitos dokumentais, tiek apskaitos registrų duomenimis, kurie nepatvirtinti apskaitos dokumentais, o atsakovai bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų apskaitos registrų duomenų teisingumą, pažeidė įrodymų pakankamumo taisyklę. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad ieškovai, priešingai negu sprendė bylą nagrinėję teismai, įrodė, kad 2005 m. spalio 29 d. UAB „Gražeda“ skola UAB „Naruva“ sudarė 342 048,78 Lt.

68Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir teismų praktikos suformuota įrodymų pakankamumo taisyklę, todėl nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl 342 048,78 Lt skolos iš UAB „Gražeda“ pritesimo.

69Teisėjų kolegija pažymi, kad 2007 m. gegužės 31 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/51 nurodyta, kad 180 585,50 Lt UAB „Gražeda“ skola (pagal 2005 m. balandžio 27 d. UAB „Gražeda“ įsipareigojimą padengti UAB „Naruva“ lizingo bendrovei sumokėtą 180 585,50 Lt sumą) UAB „Naruva“ buvo registruota šios apskaitos registruose 2005 m. birželio 30 d., o iš 2010 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada Nr. 5-3/101 nėra aišku, ar ši suma buvo priskirta prie sumų, nepagrįstų apskaitos dokumentais, todėl pagal ieškovo pateiktus įrodymus šią sumą nebuvo pagrindo priteisti nei iš atsakovo E. T. kaip žalą, padarytą 2005 m. birželio 7 d. skolos perkėlimo sutartimi (kaip prašė ieškovai), nei iš UAB „Gražeda“ kaip skolą (kaip priteisė apeliacinės instancijos teismas).

70Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada praktikoje reiškia, kad visas kasacinis skundas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Išsamų kasacinio skundo vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovų kasaciniu skundu prašoma priteisti iš UAB „Gražeda“ 436 646,50 Lt skolą, kurią sudaro pirmiau nurodyta 342 048,78 Lt skola ir 94 597,72 Lt skola už nuomą, tačiau ieškovų kasaciniame skunde, pažeidžiant CPK 347 straipsnio 1 daleis 3 punkto reikalavimus, nenurodyta jokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų esant CPK 346 straipsnyje nurodytus kasacijos pagrindus dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškovų reikalavimą priteisti 94 597,72 Lt skolą už nuomą UAB „Gražeda“. Taigi, ieškovų kasacinio skundo dalis dėl skolos už nuomą iš UAB „Gražeda“ priteisimo nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko ir teisėjų kolegija dėl šios kasacinio skundo dalies nepasisako.

71Dėl žalos, padarytos subnuomos sutartimi

72Ieškovų kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą priteisti žalą, padarytą subnuomos sutartimi, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Naruva“ iš UAB „Rubikon prodimpeksas“ gavo tik 281 573,04 Lt nuomos mokesčio, o UAB „Ertana“ liko skolinga 542 842,68 Lt.

73Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Įvertinusi kasacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ir atsižvelgdama į tai, kad nė vienoje iš trijų byloje esančių specialistų išvadoje (nei 2007 m. gegužės 31 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/51, nei 2010 m. sausio 15 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/5, nei 2010 m. lapkričio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/101) nebuvo tiriamos aplinkybės, kiek nuomos mokesčio sumokėjo UAB „Rubikon prodimpeksas“ ieškovui UAB „Naruva“ ir juose, sudarant UAB „Gražeda“ ir UAB „Naruva“ tarpusavio įsiskolinimo balansą, neišskirti mokėjimai, kuriuos pagal UAB „Naruva“ prašymus UAB „Rubikon prodimpeksas“ atliko UAB „Graždeda“ nuo 2004 m. balandžio iki 2004 m. liepos mėn., o pagal specialistų išvadas galima identifikuoti net 311 723,15 Lt UAB „Rubikon prodimpeksas“ mokėjimų, kurie įtraukti sudarant UAB „Gražeda“ ir UAB „Naruva“, UAB „Ertana“ ir UAB „Naruva“ tarpusavio įsiskolinimo balansą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai neįrodė teiginio, jog UAB „Naruva“ iš UAB „Rubikon prodimpeksas“ už nuomą gavo tik 281 573,04 Lt (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, spręsdami dėl UAB „Ertana“ skolos.

74Kiti ieškovų ir atsakovų kasacinių skundų argumentai, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

75Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovui BUAB „Naruva“ iš atsakovo E. T. 1 225 500,35 Lt (354 929,43 Eur) žalos atlyginimo, iš atsakovo UAB „Gražeda“ 342 048,78 Lt (99 064,17 Eur) skolos, taip pat procesinės palūkanos nuo priteistų sumų.

76Dėl bylinėjimosi išlaidų

77Iš dalies tenkinus ieškovų kasacinį, atmetus atsakovų kasacinį skundą, priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme ir perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie teismo ar šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, jos neperskirstytinos.

78Iš atsakovų E. T. ir UAB „Gražeda“ priteistinas valstybei žyminis mokestis nuo iš jų priteistų sumų, nuo kurio mokėjimo ieškovai buvo atleisti. Iš atsakovo E. T. valstybei priteistina 16 255 Lt (4707 Eur), o iš atsakovo UAB „Gražeda“ – 7420 Lt (2148 Eur).

79Ieškovas V. P. patyrė 4000 Lt (1158,48 Eur) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, jam priteistina 1840 Lt (532,90 Eur) išlaidų advokato pagalbai, iš kurių 405 Lt (117,30 Eur) – iš UAB „Gražeda“ ir 1435 Lt (415,60 Eur) – iš E. T.. Atsakovė G. T. patyrė 3000 Lt (868,86 Eur) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. Ieškinys jai atmestas, todėl iš ieškovų priteistina po 1500 Lt (434,43 Eur). Atsakovas UAB „Gražeda“ patyrė 18 543 Lt (5370,42 Eur) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, kurios, vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, mažintinos iki 1866 Eur, o atsižvelgiant į atmestų reikalavimų atsakovui UAB „Gražeda“ dalį, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 1625 Eur.

80UAB „Gražeda“ patyrė 1815 Eur išlaidų advokato pagalbai atsiliepimui į kasacinį skundą surašyti, jos, vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, mažintinos iki 600 Eur ir, atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų (kasaciniu skundu prašomų tenkinti) atsakovui UAB „Gražeda“ dalį, atsakovui UAB „Gražeda“ iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 564 Eur.

81Kasaciniame teisme patirta 18,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios priteistinos valstybei iš atsakovo. Atmetus atsakovų kasacinį skundą ir iš dalies tenkinus ieškovų kasacinį skundą, iš ieškovų priteistina 6,56 Eur lygiomis dalimis, o iš atsakovų UAB „Gražeda“ ir E. T. 12,14 Eur.

82Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

83Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsakovei G. T. taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, o atsakovui E. T. ir atsakovui UAB „Gražeda“ taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas keistinas, pakeičiant turto arešto sumas iki iš šių atsakovų priteistų sumų dydžio.

84Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

85Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui V. P. grąžintas 2000 Lt žyminis mokestis, sumokėtas 2009 m. spalio 27 d. AB „ Swedbank“ (op. archyvo kodas 2009102700498186), palikti nepakeistą.

86Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 23 d. sprendimo dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

87„Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Naruva“ (j. a. k. 140161998) iš atsakovo E. T. ( - ) 354 929,43 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2009 m. spalio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gražeda“ (j. a. k. 242018220) 99 064,17 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atsakovams E. T. ( - ) ir uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“ (j. a. k. 242018220) bei ieškinį atsakovei G. T. ( - ) atmesti.

88Priteisti valstybei iš atsakovo E. T. ( - ) 4707 Eur, o iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gražeda“ (j. a. k. 242018220) 2148 Eur žyminio mokesčio.

89Priteisti ieškovui V. P. ( - ) 117,30 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo iš uždarosios akcinės bendrovės „Gražeda“ (j. a. k. 242018220) ir 415,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo iš E. T. ( - )

90Priteisti atsakovei G. T. ( - ) 434,43 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo iš ieškovo V. P. ( - ) ir 434,43 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Naruva“ (j. a. k. 140161998).

91Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“ (j. a. k. 242018220) 812,5 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo iš ieškovo V. P. ( - ) ir 812,5 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Naruva“ (j. a. k. 140161998).“

92Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“ (j. a. k. 242018220) 282 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo iš ieškovo V. P. ( - ) ir 282 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Naruva“ (j. a. k. 140161998).

93Priteisti valstybei iš ieškovo V. P. ( - ) 3,28 Eur, iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Naruva“ (j. a. k. 140161998) 3,28 Eur, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gražeda“ (j. a. k. 242018220) 6,07 Eur, iš atsakovo E. T. ( - ) 6,07 Eur.

94Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi, atsakovei G. T. ( - ) panaikinti.

95Laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi, mastą (turto arešto sumą) pakeisti: atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“ (j. a. k. 242018220) iki 99 064,17 Eur, atsakovui E. T. ( - ) iki 354 929,43 Eur.

96Informaciją apie priimtą teismo nutartį perduoti Turto arešto aktų registrui.

97Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami teisės klausimai, susiję su juridinio asmens vadovo... 6. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė: 1) iš atsakovų E. T., G. T. ir UAB... 7. Ieškovų nuomone, atsakovai padarė UAB „Naruva“ 2 116 771,77 Lt dydžio... 8. Ieškovai nurodė, kad UAB „Gražeda“ yra skolinga UAB „Naruva“,... 9. UAB „Ertana“ (E. T. brolio įmonės) skola UAB „Naruva“ 2004 m. kovo 12... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 11. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinio netenkino.... 12. Dėl lizingo teisių perleidimo sutarties. Ieškovai prašė iš atsakovų UAB... 13. Teismas nurodė, kad nors ginčo patalpų vertė nėra tiesiogiai susijusi su... 14. Dėl subnuomos sutarties ir UAB „Ertana“ skolos. Ieškovai prašė iš... 15. Dėl UAB „Gražeda“ skolos įmonei „Naruva“. Ieškovai prašė iš... 16. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 17. Dėl pastato lizingo teisių perleidimo UAB „Gražeda“. Teisėjų kolegija... 18. Dėl UAB „Gražeda“ ir UAB „Ertana“ skolos. Pirmosios instancijos... 19. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas... 20. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 21. Kasaciniu skundu ieškovai prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų... 22. 1. Dėl atsakovo E. T. atsakomybės dėl UAB „Ertana“ skolos. Byloje... 23. 2. Dėl UAB „Gražeda“ skolos. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo... 24. 3. Dėl žalos padarymo perleidžiant lizingo teises:... 25. 3.1 Kasatorių nuomone, žalos dydis apskaičiuotinas ne nuo viso pastato, o... 26. 3.2. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Naruva“ turėjo finansinių sunkumų,... 27. 4. Dėl atsakovų tinkamumo. Ieškinys dėl žalos, susijusios su lizingo... 28. Atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą atsakovai prašo ieškovų kasacinį... 29. 1. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina aplinkybę, kad UAB... 30. 2. Ieškovui byloje teko pareiga įrodyti aplinkybę, kad UAB „Gražeda“... 31. 3. Teismai nustatė, kad lizingo objektu buvo tik senoji pastato dalis, todėl... 32. 4. Analizuojant Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas yra akivaizdu, kad G.... 33. Kasaciniu skundu atsakovai E. T., UAB „Gražeda“ prašo panaikinti Lietuvos... 34. 1. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš... 35. 1.1. Dėl peržengimo už ieškinio reikalavimo ribų ir šalių... 36. 1.2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Nors apeliacinės... 37. 1.3 Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos... 38. 2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo, priimant neteisėtą sprendimą dėl... 39. 2.1 Dėl ieškinio reikalavimo ribų peržengimo ir šalių lygiateisiškumo,... 40. 2.2 Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Nors... 41. Atsiliepimu į atsakovų kasacinį skundą ieškovai prašo atsakovų kasacinį... 42. 1. Teismas, priteisdamas 180 585,50 Lt negrąžintų lizingo įmokų ir 719... 43. 2. Skolos buvimas ar nebuvimas negali būti grindžiamas bankroto... 44. 3. Lizingo įmokų nesusigrąžinimo klausimas keliamas nuo patikslinto... 45. Teisėjų kolegija... 46. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 47. Dėl vadovo atsakomybės už įmonei padarytą žalą... 48. Bendrovės valdymo organo nario (vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal... 49. CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi... 50. Pagal ginčui aktualios ABĮ redakcijos 37 straipsnio 6 dalį bendrovės... 51. Bet kuriuo atveju bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus)... 52. Dėl UAB „Naruva“ padarytos žalos 2005 m. birželio 7 d. skolos perkėlimo... 53. Bylą nagrinėję teismai nustatė, ieškovas BUAB „Naruva“, kuriam iki... 54. Ieškovai prašė iš atsakovų UAB „Gražeda“, E. T. ir G. T. solidariai... 55. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, atsakovas E. T.,... 56. Byloje pateikti keli įrodymai dėl ginčo turto vertės 2005 m.... 57. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad įmonės... 58. Dėl atsakovų G. T. ir UAB „Gražeda“ atsakomybės už žalą, padarytą... 59. Kasaciniu skundu ieškovai prašė solidariai iš atsakovų E. T., G. T. ir UAB... 60. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, sutinka su... 61. Ieškovų kasacinio skundo argumentai, kad atsakovės G. T. pareigos UAB... 62. Kasatoriai kasaciniame skunde taip pat teigia, UAB „Gražeda“ yra atsakinga... 63. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės... 64. Dėl UAB „Gražeda“ skolos... 65. Ieškovų kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai atmetė... 66. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį (2001 m.... 67. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių... 68. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad bylą... 69. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2007 m. gegužės 31 d. specialisto išvadoje... 70. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinio teismo teisėjų atrankos... 71. Dėl žalos, padarytos subnuomos sutartimi ... 72. Ieškovų kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas,... 73. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 74. Kiti ieškovų ir atsakovų kasacinių skundų argumentai, atsižvelgiant į... 75. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovui... 76. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 77. Iš dalies tenkinus ieškovų kasacinį, atmetus atsakovų kasacinį skundą,... 78. Iš atsakovų E. T. ir UAB „Gražeda“ priteistinas valstybei žyminis... 79. Ieškovas V. P. patyrė 4000 Lt (1158,48 Eur) išlaidų advokato pagalbai... 80. UAB „Gražeda“ patyrė 1815 Eur išlaidų advokato pagalbai atsiliepimui į... 81. Kasaciniame teisme patirta 18,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 82. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ... 83. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Aukščiausiojo... 84. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 85. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 86. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 87. „Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui bankrutuojančiai... 88. Priteisti valstybei iš atsakovo E. T. ( - ) 4707 Eur, o iš atsakovo... 89. Priteisti ieškovui V. P. ( - ) 117,30 Eur išlaidų advokato pagalbai... 90. Priteisti atsakovei G. T. ( - ) 434,43 Eur išlaidų advokato pagalbai... 91. Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“ (j. a. k.... 92. Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“ (j. a. k.... 93. Priteisti valstybei iš ieškovo V. P. ( - ) 3,28 Eur, iš ieškovo... 94. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 95. Laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 96. Informaciją apie priimtą teismo nutartį perduoti Turto arešto aktų... 97. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...